Žiniasklaida

Žiniasklaida

Žiniasklaida dažnai vadinama “purvasklaida”. Ką apie tai manote?

Visame pasaulyje žiniasklaida yra pripažinta kaip ketvirtoji valdžia smarkiai įtakojanti visuomenės nuomonę. Efektyvus ryšių su visuomene specialistų darbas su žiniasklaida užtikrina viešumą masinės informacijos priemonėse. Tinkamos žinios paskleidimas tinkamu laiku padeda užtikrinti palankią arba nepalankią visuomenės nuomonę. Demokratinėje visuomenėje žiniasklaida atlieka svarbią socialinę funkciją – ji informuoja visuomenės narius apie skaudžias politines, socialines, ekonomines ir kitokias problemas. Šiuo požiūriu žiniasklaidos domėjimasis visomis mums rūpimomis temomis yra natūralus ir pateisinamas dalykas.Žiniasklaida nėra vien visuomenės informavimo priemonė ji gali turėti savo komercinius interesus, susijusius su informacijos gamyba ir jos platinimu.Tokiame kontekste, nusikaltimai žiniasklaidoje gali būti puiki politinio spaudimo priemonė ir kartu labai patraukli informacijos prekė, galinti užtikrinti žiniasklaidos komercinę sėkmę.Lietuvos žiniasklaida šiuo požiūriu nėra išimtis: ji informuoja savo skaitytojus, klausytojus ir žiūrovus apie nusikaltimus, kritikuoja valdžios institucijas už kriminalinės politikos neefektyvumą ir kartu stengiasi įsiūlyti savo vartotojams patrauklią informacinę prekę: kvapą gniaužančius siužetus. Norėčiau papasakoti vieną įvykį susijusį su žiniasklaida ir jos neobjektyvumu. Vienas pažystamas vaikinas gavo gerai apmokamą darbą užsienyje. Ir prieš jam išvažiuojant draugai nusprendė surengti išleistuvių vakarėlį. Na žinoma, jie ten gerai pagėrė ir, kai pritrūko degtinės nusprendė eiti pas kitą pažystamą jos atsinešti. Kelyje jie sutiko priešiškai nusiteikusius vaikinus ir jiems susikivirčijus mano pažystamas buvo subadytas. Žinoma, tėvus ištiko šokas. O žurnalistai svarbiausia net nebuvo atvažiavę į įvykio vietą, net nesikalbėjo su jo tėvais ir parašė didžiausią straipsnį apie jį, koks jis buvo narkomanas, atseit sėdėjęs kalėjime ir t.t. Nors iš tikrųjų tai buvo labai šaunus vaikinas, gerai mokėsi, visada padėjo tėvams ar draugams. Tai štai kokį skausmą gali sukelti žiniasklaidos atstovai tėvams ir artimiesiems.

Negalime pamiršti ir ką tik įvykusio prezidentūros skandalo. Žurnalistai vis stengėsi skaitytojams pateikti kuo pikantiškesnę detalę. Gal šis incidentas ir nebūtų tapęs skandalu, jei ne pernelyg didelis žiniasklaidos dėmesys. Kiekvienam žurnalistui buvo svarbi ne pati skandalo esmė, o tai kas ir kur “tapšnojo”. Kai kurie žurnalistai norintys, kad jų populiarumas didėtų, nepaiso jokių moralinių ar etikos normų. Jie gali parašyti straipsnį nesiremdami tikrais faktais, o tik gandais. Ypač nuo žurnalistų straipsnių labai nukenčia garsūs ar įžymūs žmonės. Apie juos prirašoma daug nebūtų istorijų. Vieni žmonės tuo tiki, kiti ne. Tokie žurnalistai, kurie lenda į asmeninį gyvenimą nepaisydami nieko dar yra vadinami “paparaciais”.Remiantis suformuota mūsų žiniasklaidos nuomone apie vykstančius įvykius Lietuvoje, tuo naudojasi ir užsienio žurnalistai. Jie nesigilindami į esmę perspausdina didžiųjų dienraščių straipsnius, kurie padeda susidaryti nuomonę apie Lietuvoje vykstančius įvykius pasaulio visuomenei. Taigi iš to galime teigti, kad kaip mūsų įvairios žiniasklaidos priemonės pateikia informaciją apie mūsų Lietuvos vidinį gyvenimą, tokia nuomonė paskleidžiama ir visame pasaulyje. Mano manymu, kiekvienas žurnalistas prieš rašydamas kokį nors straipsnį turėtų į tai atsižvelgti.Taigi aš norėčiau sutikti su ta nuomone, kad žiniasklaida kartais yra ir purvasklaida. Ir tik norėčiau apgailestauti, kad visa tai vyksta mūsų demokratinėje šalyje.