ziniasklaida

Žiniasklaida

Visuomenės istorija rodo, kad
paprastai išradimai padaromi ir pritaikomi tada, kai pribręsta tam tikros
socialinės, ekonominės ir techninės sąlygos, kai jie tampa būtina visuomenės
tolesnės pažangos reikšme.
XXI amžius žmogaus gyvenimą paįvairina
palengvina ne tik informacinės technologinės priemonės, bet ir žiniasklaida. Ji
žmogaus gyvenimą padaro įdomesnį bei skaidresnį, padeda atitrūkti nuo
kasdienybės ir žinoma praplečia žmogaus akiratį.
Šiandien žiniasklaida
— gerai visiems žinomas žodis. Jį nuolat girdime per radiją, televiziją,
įvairaus pobūdžio renginiuose, politikų kalbose ir taip pat skaitydami
laikraščius. Žiniasklaida operatyviai. perduoda informaciją, reikalingą
visuomenės, valstybės valdymui, teikia pasiūlymus ir reekomendacijas tam valdymui
tobulinti.
Dalyvaudama valstybės valdyme, žiniasklaida daro tiesioginį
poveikį visuomenei, padeda keisti tikrovę ir socialines institucijas, atnaujinti
gamybinius ir visuomeninius santykius. Žiniasklaida taip pat formuoja viešąją
nuomonę, (atskleidžia įvairių institucijų tarpusavio santykius) yra nuolatinė
tarpininkė tarp visuomenės narių ir visų trijų demokratinių valdžių — įstatymų
leidžiamosios (parlamento), vykdomosios ir valstybinės priežiūros (prokuratūros,
teismų). Todėl žiniasklaida dar laikoma „ketvirtąja valdžia“. Ji visuomenę
supažindina su kiekvienos rinktosios valdžios atstovų veikimo būdais bei
metodais, nuolat skelbia informaciją apie jų kasdieninę veiklą. Žiniasklaidos
priemonės praktiškai tampa vieša visuomeninės kontrolės valdžia.

/> Šiandien daugelio pasaulio šaalių žiniasklaidos sistemose dar vyrauja
tradicinės visuomenės informavimo priemonės — knyga, laikraštis, radijas,
televizija ir sparčiausiai plintanti informavimo priemonė — internetas.

/> Radijas, kaip žiniasklaidos priemonė, ypatingas tuo, kad jis skirtas
plačiai žmonių auditorijai, vienu metu klausytis ir suvokti perduodamą
informaciją. Radijo „kalba“ yra ypatinga: ji tu

uri klausytojui pateikti pačią
aktualiausią informaciją, jį sudominti, sukelti emocijas.
Informacijos
pateikimo operatyvumu nuo radijo beveik neatsilieka šiuo metu populiariausia
žiniasklaidos priemonė televizija — tai ne tik priemonė suteikianti
visuomeninio, politinio, kultūrinio gyvenimo naujienas, bet ir meninė priemonė,
rodanti žiūrovų laisvalaikiui bei poilsiui skirtas pramogines, kultūrinęs
laidas.
Per pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje labai paplito
naujausia žiniasklaidos priemonė — internetas. Ji informacijos vartotojui teikia
ne tik tekstus, bet ir vaizdinę informaciją. Kai kyrie informacijos vartotojai
ėmė net nuogąstauti, kad internetas greitai išstums iš žiniasklaidos spaudą,
radiją, knygas bei televiziją. Tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius
daugelis jau spėjo įsitikinti, jog internetas visai nesiruošia pakeisti
tradicinių žiniasklaidos priemonių, priešingai — padeda išplėsti skaitytojų,
klausytojų bei žiūrovų auditoriją vienoje erdvėje.
Taigi kiekviena
žiniasklaidos visuomenės informavimo priemonė, spręsdama konkrečius socialinius
ir kitokius uždavinius, gali efektyviai veikti auditoriją, poveikis jai yra
didesnis tuo, kuo teisingiau ji attspindi tikrovę, objektyviau ir aktualiau
pateikia informaciją, bei geriau tenkina žmonių poreikius ir interesus.

/> Tačiau žiniasklaida turi ir neigiamą savybę. Norėčiau pasakyti, jog ne
visuomet ja reiktų pasitikėti: yra tokių atvejų kai ji pateikia nepatvirtintus
faktus. Todėl dažnai ji vadinama „purviasklaida“. Tokiu atveju, kai žiniasklaida
remiasi nepatvirtintais duomenimis, labiausiai nukenčia asmenys, kurie yra tuo
susiję. Galime sakyti, jog tokie žmonės tampa žiniasklaidos „aukomis“, ir yra
sekamas kiekvienas jo žingsnis. Šio žmogaus žingsnis turi būti gerai apgalvotas,
nes žiniasklaida yra ne gailestinga.
Kaip matote žiniasklaida turi ir
gerų ir bl

logų savybių. Tačiau kas jų neturi?
Todėl mano nuomone — tai
vienintelė priemonė, kuri žmogų informuoja geriausiai. Pasak vieno mokslininko
Vikamo Stido žodžiais „Žiniasklaida — tai daugiau negu amatas ar pramoninė
gamyba, tai kažkas tarp meno ir valdžios. Tikrieji žurnalistai yra neoficialūs
pareigūnai kurių tikslas — tarnauti visuomenei“.

Žiniasklaida gali sukurti bet kokį
žmogaus įvaizdį

Žiniasklaida, kitaip dar vadinama visuomenės
informavimo priemonėmis, skirta pateikti informaciją plačiam žmonių ratui. Ji
neatsiejama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis- tik vieniems ji dagiau svarbesnė,
kitiems mažiau, vieni ja besąlygiškai tiki, kiti – peikia, jog vis mažiau
tiesos matome žiniasklaidoje. Žmogaus kūrimo įvaizdis –neatsisiejama
šiuolaikinės žiniasklaidos dalis.
Troškulys – ne viskas. Įvaizdis yra
viskas. Šitaip garsiai ir įkyriai kadaise skelbė vieno gėrimo reklama. Iš tiesų
šių dienų pasaulyje viskas tarsi sukasi apie įvaizdį. Nuo jo daug priklauso,
kaip būsi sutiktas, ar būsi pripažintas, ar su tavim norės turėti reikalų.
Žmogaus įvaizdis žiniasklaidoje gali visiškai neatitikti tikrovės. Žmonės,
kuriuos kiekvieną dieną regime savo ekranuose ir kartais net vadiname savo
herojais, dažnai būna pateikti, kaip idealūs. Visa tai yra įvaizdžio kūrimo
nuopelnas. Specialiai samdomi įvaizdžio specialistai, kurie turi sukurti
žmogaus, organizacijos ar prekės iki tobulumo nugludintą, iki menkiausios
smulkmenos apgalvotą įvaizdį, kur šukuosena, kelnių plotis ar bato nosies
smailumas ar bukumas tampa to žmogaus ar daikto vertės kriterijumi. O
tikrovėje, jie kaip ir mes, yra namų šeimininkai, kartais vos suduriantys galą
su galu, turintys šeimas, besidžiaugiantys ir ne

e retai liūdintys.

/> Žiniasklaida – labai palanki įvaizdžio kūrimo ir atskleidimo dirva. Čia
susiduria įvairūs interesai: vieni nori atrodyti geresni, nei yra, kitus norima
tokius parodyti, dar kitus mėginama susmukdyti . Visuomenė dažnai mato jau tik
perdirbtą tikrovę: ne patį žmogų, o jo įvaizdį. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti
realybės šou „Kelias į žvaigždes“, kur iš visiškai paprastų jaunuolių, padaromos
didžiausios Lietuvos žvaigždės. Vieni iš jų, net gamos neišdainuoja, o kalbėti
apie sudėtingą dainą. Žiniasklaida, norėdama atitraukti dėmesį nuo svarbiausių
kriterijų, kuria įdomų, malonų akiai žmogaus įvaizdį, kuris jam ir atnešą
sėkmę.
Pabaigai norėčiau pasakyti, jog žiniasklaida turi galią kurti
žmogaus įvaizdį, kartais net tokįm kokio pats žmogus gal visai ir nenorėtų. Čia
jau nelygu, kokie žiniasklaidos tikslai: parodyti, iškelti gerąsias sąvybes, ar
atvirkščiai, išryškinti kąnors neigiamą ir tą įvaizdį sumenkinti.

Leave a Comment