Žiniasklaida
Visuomenės istorija rodo, kadpaprastai išradimai padaromi ir pritaikomi tada, kai pribręsta tam tikrossocialinės, ekonominės ir techninės sąlygos, kai jie tampa būtina visuomenėstolesnės pažangos reikšme. XXI amžius žmogaus gyvenimą paįvairinapalengvina ne tik informacinės technologinės priemonės, bet ir žiniasklaida. Jižmogaus gyvenimą padaro įdomesnį bei skaidresnį, padeda atitrūkti nuokasdienybės ir žinoma praplečia žmogaus akiratį. Šiandien žiniasklaida— gerai visiems žinomas žodis. Jį nuolat girdime per radiją, televiziją,įvairaus pobūdžio renginiuose, politikų kalbose ir taip pat skaitydamilaikraščius. Žiniasklaida operatyviai. perduoda informaciją, reikalingąvisuomenės, valstybės valdymui, teikia pasiūlymus ir rekomendacijas tam valdymuitobulinti.Dalyvaudama valstybės valdyme, žiniasklaida daro tiesioginįpoveikį visuomenei, padeda keisti tikrovę ir socialines institucijas, atnaujintigamybinius ir visuomeninius santykius. Žiniasklaida taip pat formuoja viešąjąnuomonę, (atskleidžia įvairių institucijų tarpusavio santykius) yra nuolatinėtarpininkė tarp visuomenės narių ir visų trijų demokratinių valdžių — įstatymųleidžiamosios (parlamento), vykdomosios ir valstybinės priežiūros (prokuratūros,teismų). Todėl žiniasklaida dar laikoma „ketvirtąja valdžia“. Ji visuomenęsupažindina su kiekvienos rinktosios valdžios atstovų veikimo būdais beimetodais, nuolat skelbia informaciją apie jų kasdieninę veiklą. Žiniasklaidospriemonės praktiškai tampa vieša visuomeninės kontrolės valdžia.
/> Šiandien daugelio pasaulio šalių žiniasklaidos sistemose dar vyraujatradicinės visuomenės informavimo priemonės — knyga, laikraštis, radijas,televizija ir sparčiausiai plintanti informavimo priemonė — internetas.
/> Radijas, kaip žiniasklaidos priemonė, ypatingas tuo, kad jis skirtasplačiai žmonių auditorijai, vienu metu klausytis ir suvokti perduodamąinformaciją. Radijo „kalba“ yra ypatinga: ji turi klausytojui pateikti pačiąaktualiausią informaciją, jį sudominti, sukelti emocijas. Informacijospateikimo operatyvumu nuo radijo beveik neatsilieka šiuo metu populiariausia
žiniasklaidos priemonė televizija — tai ne tik priemonė suteikiantivisuomeninio, politinio, kultūrinio gyvenimo naujienas, bet ir meninė priemonė,rodanti žiūrovų laisvalaikiui bei poilsiui skirtas pramogines, kultūrinęslaidas.Per pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje labai paplitonaujausia žiniasklaidos priemonė — internetas. Ji informacijos vartotojui teikiane tik tekstus, bet ir vaizdinę informaciją. Kai kyrie informacijos vartotojaiėmė net nuogąstauti, kad internetas greitai išstums iš žiniasklaidos spaudą,radiją, knygas bei televiziją. Tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečiusdaugelis jau spėjo įsitikinti, jog internetas visai nesiruošia pakeistitradicinių žiniasklaidos priemonių, priešingai — padeda išplėsti skaitytojų,klausytojų bei žiūrovų auditoriją vienoje erdvėje. Taigi kiekvienažiniasklaidos visuomenės informavimo priemonė, spręsdama konkrečius socialiniusir kitokius uždavinius, gali efektyviai veikti auditoriją, poveikis jai yradidesnis tuo, kuo teisingiau ji atspindi tikrovę, objektyviau ir aktualiaupateikia informaciją, bei geriau tenkina žmonių poreikius ir interesus./> Tačiau žiniasklaida turi ir neigiamą savybę. Norėčiau pasakyti, jog nevisuomet ja reiktų pasitikėti: yra tokių atvejų kai ji pateikia nepatvirtintusfaktus. Todėl dažnai ji vadinama „purviasklaida“. Tokiu atveju, kai žiniasklaidaremiasi nepatvirtintais duomenimis, labiausiai nukenčia asmenys, kurie yra tuosusiję. Galime sakyti, jog tokie žmonės tampa žiniasklaidos „aukomis“, ir yrasekamas kiekvienas jo žingsnis. Šio žmogaus žingsnis turi būti gerai apgalvotas,nes žiniasklaida yra ne gailestinga.Kaip matote žiniasklaida turi irgerų ir blogų savybių. Tačiau kas jų neturi?Todėl mano nuomone — taivienintelė priemonė, kuri žmogų informuoja geriausiai. Pasak vieno mokslininkoVikamo Stido žodžiais „Žiniasklaida — tai daugiau negu amatas ar pramoninėgamyba, tai kažkas tarp meno ir valdžios. Tikrieji žurnalistai yra neoficialūspareigūnai kurių tikslas — tarnauti visuomenei“.
Žiniasklaida gali sukurti bet kokįžmogaus įvaizdį
Žiniasklaida, kitaip dar vadinama visuomenės
informavimo priemonėmis, skirta pateikti informaciją plačiam žmonių ratui. Jineatsiejama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis- tik vieniems ji dagiau svarbesnė,kitiems mažiau, vieni ja besąlygiškai tiki, kiti – peikia, jog vis mažiautiesos matome žiniasklaidoje. Žmogaus kūrimo įvaizdis –neatsisiejamašiuolaikinės žiniasklaidos dalis. Troškulys – ne viskas. Įvaizdis yraviskas. Šitaip garsiai ir įkyriai kadaise skelbė vieno gėrimo reklama. Iš tiesųšių dienų pasaulyje viskas tarsi sukasi apie įvaizdį. Nuo jo daug priklauso,kaip būsi sutiktas, ar būsi pripažintas, ar su tavim norės turėti reikalų.Žmogaus įvaizdis žiniasklaidoje gali visiškai neatitikti tikrovės. Žmonės,kuriuos kiekvieną dieną regime savo ekranuose ir kartais net vadiname savoherojais, dažnai būna pateikti, kaip idealūs. Visa tai yra įvaizdžio kūrimonuopelnas. Specialiai samdomi įvaizdžio specialistai, kurie turi sukurtižmogaus, organizacijos ar prekės iki tobulumo nugludintą, iki menkiausiossmulkmenos apgalvotą įvaizdį, kur šukuosena, kelnių plotis ar bato nosiessmailumas ar bukumas tampa to žmogaus ar daikto vertės kriterijumi. Otikrovėje, jie kaip ir mes, yra namų šeimininkai, kartais vos suduriantys galąsu galu, turintys šeimas, besidžiaugiantys ir ne retai liūdintys./> Žiniasklaida – labai palanki įvaizdžio kūrimo ir atskleidimo dirva. Čiasusiduria įvairūs interesai: vieni nori atrodyti geresni, nei yra, kitus norimatokius parodyti, dar kitus mėginama susmukdyti . Visuomenė dažnai mato jau tikperdirbtą tikrovę: ne patį žmogų, o jo įvaizdį. Kaip pavyzdį galėčiau paminėtirealybės šou „Kelias į žvaigždes“, kur iš visiškai paprastų jaunuolių, padaromosdidžiausios Lietuvos žvaigždės. Vieni iš jų, net gamos neišdainuoja, o kalbėtiapie sudėtingą dainą. Žiniasklaida, norėdama atitraukti dėmesį nuo svarbiausiųkriterijų, kuria įdomų, malonų akiai žmogaus įvaizdį, kuris jam ir atnešą
sėkmę.Pabaigai norėčiau pasakyti, jog žiniasklaida turi galią kurtižmogaus įvaizdį, kartais net tokįm kokio pats žmogus gal visai ir nenorėtų. Čiajau nelygu, kokie žiniasklaidos tikslai: parodyti, iškelti gerąsias sąvybes, aratvirkščiai, išryškinti kąnors neigiamą ir tą įvaizdį sumenkinti.