Žiniasklaida

Turinys

Įvadas 3
Žiniasklaidos priemonės 5
Radijas ir televizija 5
Kinas 7
Knygos, laikraščiai, žurnalai 7
Reklama 9
Internetas 10
Išvados 11
Literatūra 12Įvadas
Šiolaikinę informacijos visuomenę mūsų laikais neįmanoma įsivaizduoti be VIP (visuomenės informavimo priemonių). VIP technologijos aktyviai yra naudojamos ne tik kaip informavimo, bet ir kaip visuomenės nuomonės paveikimo būdas. Todėl dera kalbėti apie realią VIP įtaką visuomenei, apie jų realios valdžios įgyjimą.
VIP technologijų lygis kasmet auga, ir jau dabar galima sakyti apie svarbią VIP vaidmenį kiekvieno inormacinės visuomenės nario gyvenime. Į VIP dabar atsižvelgiama, kaip į moralinių normų bei visuomenės elgesio formuotoją. Nors vyksta nuolatinės diskusijos apie taai, kiek VIP paveikia žmogų, šiolaikinėje informacijos visuomenėje daliai jos narių VIP daro apsisprendimo lemiamą įtaką. Aišku, kad norint paveikti žmonių nuomonę, VIP gudriai “užmaskuoja” reikiamą informaciją, kad kuo efektyviau paveiktų žmonių daugumos nuomonę.
VIP arba žiniasklaida [mass media] turi milžinišką įtaką mūsų kultūrai, o tuo pačiu ir visuomenei, įskaitant įtakojimą mūsų apsisprendimui tokiems elementariems dalykams kaip ką dėvėti ir ką garbinti.
Kadangi mūsų šalies žiniasklaida yra subrendėjimo fazėje, palyginus su išsivysčiusių šalių informacimių technologijų lygiu, jinai pasinaudoja minėtų šalių patirtimi. Bet suu išsivysčiusių šalių patirtimi yra atnešama ir jų kultūra. Mūsų atvėju tai Vakarų kultūra ir patirtis, kuri kartais būna agresyvi ir nepritaikyta mūsų kultūros atžvilgiu. Šiuo atvėju mūsų informacinė visuomenė arba pasipriešina, arba išsivysto iki atitinkamo lygio, kada atnešta kultūra yr

ra įsisavinama ne kaip svetima.
Terminas “agresyvi” yra vartojamas ne tusčiai – Vakarų kultūroje VIP seniai atspindi politines tendencijas ir taikomos visuomenės nuomonės ir net sprendimų manipuliavimams. Todėl mūsų kultūrinėje dirvoje, į kurią įmestas Vakarų kultūros sėklas, išauga nauja kultūra, kuriai būdingas kaip ir mūsų visuomenės mintalitetas, taip ir priklausomumas nuo Vakarų kultūros. Tai yra pavojingiausia pasekmė, kuri yra atnešama iš išsivysčiusių ir siekiančių pasaulinio dominavimo šalių pavyzdžių.
Kad suprastume tą nepaprastai didelį vaidmenį, kurį vaidina žiniasklaida mūsų visuomenei, turim žinoti kaip vystėsi Vakarų kultūra , turinti didžiausią įtaką mūsų visuomenei bei kaip žiniasklaida padėjo šiai keistis ir formuotis. Šiuo metu žiniasklaidos įtaka ypatingai išaugusi pirmaujančiose šalyse, ji remiasi “kultūros ekspansijos” politika. Tai pasireiškia:

1. Vertybių ir kultūrinių stereotipų pernešimu iš išsivysčiusių šalių į besivystančias;
2. Vienos nacionalinės kuultūros spaudimu, ta prasme, kad universali ir vyraujanti kultūra grasina nacionaliniam kitų šalių savitumui;
3. Troškimu panaudoti kultūrą politinių tikslų siekimui, ideologinės propogandos ir pozityvinio imidžo kūrimui;
4. Kultūrinių mainų pavertimas į kultūrinę ekspansiją , informacinius mainus į vienpusį informacijos srautą , kultūrinių rinkų užgrobimą.

Amerikiečių kultūros ekspansiją ypatingai aštriai pajautė šalys, kurios dar neturi pakankamai galimybių pasipriešinti informacinei ir kultūrinei JAV agresijai. Tačiau amerikietiška žiniaskaida įtakoja ir tokias išsivysčiusias šalis, kaip Anglija, Prancūzija, Italija. Tačiau ši politika neigiamai veikia ir pačias Jungtines Amerikos valstijas.

Mūsų laikais neatsiejama vienos ar ki

itos kultūros vertinimo dalis yra tos visuomenės, kuri paskleidė šią kultūra, sekmingumas. O supratimas “sekmė” yra glaudžiai surištas su supratimu “pinigai, pelnas”. Todėl reikia taip pat sakyti ir apie žiniasklaidos priklausomumą nuo investicijų bei verslo sprendimų ir technologijų.

Populiarioji muzika, pigūs romanai popieriniais viršeliais, “muilo operos”, videofilmai ir nesuskaičiuojama daugybė reklamuojamų produktų nuo džinsų iki skustuvų, sudarančių mūsų kasdieninę aplinką. Stephen’o King’o romanai, Levi’s džinsai ir “auksiniai” McDonald’o hamburgeriai yra momentaliai atpažįstami simboliai mūsų šiuolaikinėje visuomenėje. Visa tai yra nusistovėjęs “brendas” arba, kitaip tariant, prekybinis ženklas mūsų informacinės visuomenės są.monėje. Iš jų galime spresti, kokios kultūros elementai dominuoja mūsų kultūroje – ar mūsų ar Vakarų.

Žmonių visuomenė neįmanoma be komunikacijos reiškinio. Žmonės nuolat perduoda informaciją vienas kitam, taip žmonija pasidalina patirtimi, ir žmonės nėra priversti nuo gimimo iš naujo viskam mokitys arba iš naujo atrasti. Įsisavindamas žmonijos patirtį visuomenės narys po neilgo laikotarpio susikaupia reikalingą informacijos kiekį ir tampa civilzacijos vystimosi grandimi. Būtent todėl negalima pilnai neįvertinti informacijos svarbumo, bei jos teikimo technologijų svarbumo.

Žiniasklaida, arba kitaip komunikacinės priemonės bei masinė komunikacija, kuri “Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje” apibrėžiama kaip “sistemingas įvairiopos informacijos tiekimas platesniems gyventojų sluoksniams, siekiant kryptingai paveikti visuomenės nuomonę. Masinės komunikacijos priemonės yra spauda, radijas, televizija, kinas ir kt. audiovizualinė technika.” Taigi ma

asinės komunikacijos vartotojas yra ir skaitytojas, ir klausytojas, ir žiūrovas. Todėl žiniasklaida yra labai svarbus visuomenės formavimo organas, nes VIP turi galimybę įtakoti žmonių masoms.

Esant tokiems aplinkybėms reikia nustatyti:
– kokios žinisklaidos priemonės yra būdingos informaciniai visuomenei,
– kokia šių priemonių įtaka,
– kokios prognozės žiniasklaidos rinkoje.Žiniasklaidos priemonės
Plačioje žmogaus švietimo srityje visuomenės komunikavimo priemonių vaidmuo darosi vis didesnis ir svarbesnis.

Įvairios technologijos arba VIP yra naudojamos žinutėms ir naujienoms siųsti įvairiais nuotoliais, įskaitant ir knygas, brošiūras, žurnalus, laikraščius, laiškus, radiją , įvairius dokumentus, audio ir video kasetes, filmus ir kompiuterinius tinklus. Į šį sąrašą neįeina telefonai (nors šie gali perduoti naujienas dideliu atstumu) ir įvairūs sceniniai renginiai ir koncertai (nors šie yra matomi minioms žmonių ). Nes telefonas žinių neperduoda minioms žmonių, o sceniniai renginiai ir koncertai, nors ir panaudoja kai kurias technologijas, kaip šviesos ir garso sistemas, tačiau šie šou yra riboti teritorijos plote ir neperduodami dideliu atstumu. Tik transliuojant šiuos įvykius per radiją ar televiziją (arba abiem kartu), jie tampa masinėmis informavimo priemonėmis ir taip įtakoja visuomenę. Pvz.: “gyvo” garso Aids koncertas 1990m. JAV įtakojo daugelio žmonių apsisprendimą, todėl kad buvo plačiai transliuojamas įvairiais televizijų kanalais ir kabelinėmis televizijomis.
Kadangi atsirado daug naujų žiniasklaidos arba VIP technologijų, kurios susirado vietą mūsų visuomenėje, įtakodamos ją. Pvz.: satelitinės “lėkštės” suvaidino didžiulį va
aidmenį “nešdamos” vakarietiškas idėjas ir informaciją į Rytų bloko šalis.Radijas ir televizija
Iš telefono, telegrafo, kino, garso įrašymo technologijų susiformavo radijas ir televizija.

Šios technologijos įgalino tiesioginę transliaciją iš įvykio vietos. Radijas – mobili pramogos forma, tai bevielis stebuklas, populiarus tiek prieš daugiau nei pusę šimtmečio, tiek mūsų dienomis, kuriantis savo auditorijas.
Šis bevielis stebuklas, populiarus tiek prieš daugiau nei pusę šimtmečio, tiek mūsų dienomis. Radijas ir toliau smarkiai įtakoja mūsų visuomenę. Beveik kiekvienam turinčiam radiją, ypač žmonėms praleidžiantiems daugiau laiko su radijo imtuvu nei su bet kuria kita VIP. Pvz.: pokalbių šou metu yra rodama, kiek žmonių klausosi radijo laidų – sprendžiant pagal telefoninių skambučių skaičių.Šių šou metu pokalbių temos svyruoja nuo asmeninių ir seksualinių problemų iki politikos. Radijas visada buvo mobili pramogos forma (ypač pastaraisiais dešimtmečiais nepaprastai išpopuliarėjus ausinukams), valdanti žmones, ypatingai jaunimą. Pvz.: 1938 m. JAV, Halovyno vakarą , 23-jų metų Orson’as Welles’as visą tautą varė į paniką savo laidoje skaitydamas radijui adaptuotą H.G.Wells’o knygą “Pasaulių karai”.
Televizija – tapo labai populiari laisvalaikio praleidimo forma ir pramoga. Televizorius nebe prabangos prekė, o savaime suprantamas namų apyvokos daiktas, prie kurio praleidžiama ypatingai daug laiko. Televizija padeda žmogui kontaktuoti su gyvenimu, jau nuo ankstyvosios vaikystės. Dėl televizijos vizualinio pobūdžio ji patraukia didelę auditoriją. Kontaktai su TV ekrano pasauliu ne tik teikia intelektualinių žinių ir plečia akiratį, bet tuo pačiu supažindina ir su negatyvaus turinio informacija.
Kaip naujiena televizija pasireiškė 1940-aisiais, kaip radijas su paveiksliukais ir jau 1960-ais ji tapo svarbiausia pramogų priemone. Ji tapo galinga ir didžiulę įtaką turinčia priemone, ta, kuri “laiko visuomenei veidrodį , bet taip pat ir ta, kuri didina pokyčių jėgas toje visuomenėje”. Kai kurie kaltina ją šeimų griovimu ir asmenybės individualumo naikinimu, nes televizija keičia mūsų požiūrius, pomėgius ir yra labai reikšmingas laisvalaikio praleidimo būdas. “Ypatingai vaikai žiūrės bet ką ir kai transliatoriai naudoja nusikaltimus ir smurtą ar kitas abejotinos reputacijos priemones, kad monopolizuotų vaiko dėmesį, tai blogiau nei atimti saldainį iš mažylio”(-Newton Minow, ankstesnis Federacinės Komunikacijų Komisijos pirmininkas, JAV).
Kad televizija naudojasi žmonėmis (tai yra ir visuomene), kad gautų didesnį pelną rodo ir šis pavyzdys, kai staigiai padidėjo žinių apimtis apie Persijos įlankos karą, 1991 metais pridėjo naują dimensiją karo pranešimams ir CNN (Cable News Network) “katapultavo” į vadovaujančią opoziciją, kaip globalinis žinių šaltinis. CNN žinių reportažai pasakojami Peter’io Arnett’o, kuris liko priešų sostinėje Bagdade per visą karą, sukėlė skundus tų, kurie jautė, kad juo Saddam’as Hussein’as pasinaudojo anti-amerikietiško požiūrio skleidimui.
Juk televizijos darbuotojai stengiasi kaip įmanydami, kad tik pritrauktų kuo daugiau žiūrovų, nes pelnas yra milžiniškas; vien 1990-ais metinės televizijos pajamos buvo daugiau nei 28 bil. $.

Lietuvoje taip pat įvairiomis priemonėmis siekiama pritraukti kuo daugiau žiūrovų, todėl konkuruojančios televizijos “išranda” vis naujus būdus kaip tai padaryti: įvairios loterijos, nuolaidos, prizai ir pan. Netgi tokį netikusį dalyką, kaip keiksmažodis “gyvame” eteryje, galima traktuoti vienu iš jų, nes ir šis būdas gerokai padidino TV3 žinių žiūrovų skaičių, ypatingai dabar, kai šių žinių diktorė po ilgų ginčų vėl grįžo į “gyvą” eterį. Juk ką gali žinoti, o gal vėl nusikeiks?” Tą vakarą netikėtai pačiai V. Kapickienei išsprūdęs keiksmažodis tapo svarbiausia dienos naujiena. Tikriausiai niekas ir neprisimins, kad tą pačią dieną TV3 pranešė apie gaisrą Švedijos diskotekoje, kur sudegė paaugliai, kad Lietuvos pasieny vienas kitą nušovė du lietuviai kareiviai. Žiūrovams kur kas pikantiškesne naujiena tapo vedėjos keiksmas”.

Radijas ir televizija atvėrė žmonijai naujas komu.nikavimo galimybės ir pakeitė jos gyvenseną. Jų laidos kasdien pasiekia vis daugiau pasaulio sričių, vienu mirksniu peržengia visas iki tol buvusias politinės ir kultūrines sienas ir veržiasi į visų namus. Jų darbuotojai vienu metu prikausto nesuskaičiuojamos daugybės žmonių dėmesį. Sparti technikos pažanga, pirmiausia transliacijos per dirbtinius palydovus ir galimybė įrašyti bei pakartoti ankstesnes laidas, išlaisvino šias priemones iš laiko ir vietos varžtų. Reikia tikėtis,kad jų reikšmė bei įtaka ateityje dar padidės. Radijas ir televizija atveria klausytojui ir žiūrovui ištisą pramogų, kultūros ir įvykių pasaulį. Ypač televizija pateikia žmones, įvykius bei faktus žiūrovams taip, tartum jie patys būtų vyksmo dalyviai. Radijo ir televizijos priemonėse galiausiai gimsta naujos meninės raiškos formos, galinčios iš pagrindų sujaudinti žmogų.Televizija įtakoja visuomenės kultūrinius pokyčius, kurie keičia visuomenę.Kinas
Kinas pagrįstai yra svarbi šiuolaikinio gyvenimo dalis. Jis daro didelę įtaką švietimo, kultūros,poilsio bei mokslo srityse. Šiandien kinas yra autoriams kaip priemonė savam pasaulio supratimui reikšti. Tobulėjanti kino technika, vis labiau pagaunanti žiūrovų dvasią, ir didėjanti nebrangios kino įrangos pasiūla duoda pagrindo manyti, jog ateityje šia priemone bus naudojamasi vis dažniau ir plačiau. Visa tai verčia geriau pažinti kino pasaulį ir jam būdingas problemas.

XIX a. pabaigoje prasideda kino raida. Iškarto po pirmosios kino kameros atsiradimo Thomas’o Edison’o laboratorijoje, filmas rado kelią į visuomenę. Ypač pastaruoju metu išpopuliarėjusi ši “pramonė” turi didelę įtaką mūsų kultūrai.

Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjusi “pramonė” turinti nepaprastai didelę įtaką mūsų kultūrai, o taip pat ir visuomenei.Ypač tai taikoma jaunimui, nes filmai demonstruoja smurtą , seksą ir specialiuosius efektus.
Šie elementai visam pasaulyje yra “kinomanijų” priežastimi. Tai būdinga ir Lietuvai. Pvz.: kai pasaulinis “Titaniko” tvanas užliejo ir Lietuvą, šio filmo pasižiūrėti nuėjo daugiau nei 230 tūkst. žmonių.
“Show Net” duomenimis “Titanikas” vis dar yra pelningiausias visų laikų mūsų šalyje rodytas filmas. Per 10 mėnesių filmo rodymo, jį žiūrėjo 228 tūkst. žiūrovų, o pajamos už jo rodymą viršijo 2 mln litų. Tuo tarpu JAV jis uždirbo daugiau nei 337.4 mln $ ir 366.0 mln $ kitose pasaulio šalyse. Taigi iš to matyti kaip išaugo šis verslas nuo 1990-ųjų metų.Knygos, laikraščiai, žurnalai
Šiuolaikinių VIP istorinės raidos pradžia yra spausdinta knyga. Iš pradžių tik reprodukuojant rankraštinius tekstus, palaipsniui spausdinimo galimybė lėmė knygos turinį. Įtakojo visuomeninį gyvenimą ir nuomones. Knygos visuomeninis vaidmuo labai įvairus. Taip knyga tapo kultūros ir mokslo raidos įrankiu, socialinės ir idėjinės kovos ginklu. Nors dabar su knyga varžosi įvairūs elektroniniai leidiniai, tinklai, televizija, radijas ir pan., ji yra labai svarbi visuomenės kultūriniame gyvenime, ypač todėl, kad modernumas vis dėl to susigyveno su tradicine knyga. Popierinė knyga neužleido savo pozicijų.
Taigi, tai ne tik seniausia VIP forma, bet taip pat ir viena labiausiai kontraversiška. Knygos visuomeninis vaidmuo labai įvairus. Ji yra kultūros ir mokslo raidos įrankis, socialinės ir idėjinės kovos ginklas. Tai rodo statitika: knygų leidyba kasmet išauga 5%. Taigi knyga yra toks veikiantis žmogaus sąmonę dalykas, kuris formuoja jo/jos dvasinį pasaulį. O tai vėliau atsilieps žmogaus visuomeniame gyvenime.

Nors ir ne tokia greita priemonė, kaip naujausios elektroninės technologijos, tačiau laikraščiai yra greičiausia spausdinamos žiniasklaidos forma. Kai spauda pradeda “suktis”- paleidžia mašiną į sudėtingą, rafinuotą platinimo sistemą, kuri ėmėsi “tvarkyti” mūsų visuomenę su pirmuoju spaudos istorijos “gūsiu”. Laikraščiai yra labai daug pelno teikianti VIP JAV , ne mažiau svarbi ir pelninga ir Lietuvoje. Spauda turi didelę įtaką mūsų visuomenei. Netgi viena pagrindinių jos funkcijų , neskaitant visuomenės informavimo ir pramogų šaltinis, yra įtakoti skaitytojus ir formuoti jų nuomonę bei požiūrius.
Maždaug 200 m. po spaudos išradimo, patobulėjus technologijai, pasirodė pirmieji šiuolaikinio laikraščio prototipai (platinami paštu). Jo išskirtinumas (palyginus su kitomis kamunikacijos formomis) yra: periodiškumas, komercinis pagrindas, turinio įvairovė ir viešumas, individualumas, orientacija į realybę. Pasaulietiškumas (=sekuliarumas) įtakojo laikraščių populiarumą, nes tenkino naujo socialinio sluoksnio (raštingesnio, demokratiškesnio) miesto gyventojų poreikius.

Žurnalai labiausiai specializuota žiniasklaidos priemonė. Jie sukuria rinką publikacijoms. Kiekvienas naujas dalykas, kryptis, pomėgis ar subkultūra labai gerai atsispindi žurnaluose, tuo susidomima ir tai paplinta visuomenėje skaitančioje tuos žurnalus
Spauda turi didelę įtaką mūsų visuomenei. Netgi viena pagrindinių jos funkcijų, neskaitant visuomenės informavimo ir pramogų šaltinis, yra įtakoti skaitytojus ir formuoti jų nuomonę bei požiūrius.
Žurnalai yra labiausiai specializuota žiniasklaidos priemonė. Vien žurnalų vartymas, kurių yra nepaprastas platus pasirinkimas (Lietuvoje taip pat), teikia gerą mūsų vis besikeičiančios visuomenės apžvalgą. Juk vienas geriausių būdų tirti kaip keitėsi kurios nors tautos kultūra, yra peržiūrėti to laikotarpio žurnalus. Kiekvienas naujas dalykas, kryptis, pomėgis ar subkultūra labai gerai atsispindi žurnaluose, o tai reiškia, kad viskuo tuo būtinai susidomės ir tai paplis visuomenėje, skaitančioje tuos žurnalus. Žurnalai sukuria rinką publikacijoms. Ne ką mažesnį poveikį visuomenei turi ir erotiniai, sporto žurnalai, taip pat žurnalai vyrams, moterims, vaikams ir panašiai. Netgi viena populiariausių žurnalų kategorijų yra jaunimui orientuoti žurnalai [teenzines]. Šie žurnalai smarkiai įtakoja jaunimą, kurie sudaro nemažą dalį visos visuomenės.Reklama
“You can tell the ideals of a nation by its advertisements.” (-Norman Douglas, South Wind). Reklama yra žinučių “pramonė”, kuri vaidina didžiulį vaidmenį formuojant VIP; o taip pat ir visuomenei, nes kuria ir atspindi žmonių gyvenimo būdą. Tai vienu žingsniu pirmaujanti, palyginus su kitais mūsų visuomenės elementais, “pramonė” ir dažniausiai yra pirmoji atspindi socialines tendencijas. Suaugęs žmogus vidutiniškai susiduria su maždaug 500 reklaminių skelbimų kiekvieną dieną. (JAV kiekvienais metais išleidžiama daugiau nei 128 bil $ reklamai). Šie skaičiai vis sparčiau auga. Propaganda yra naudojama reklamoje kreipiantis, apeliuojant labiau į mūsų emocijas nei į intelektą ir yra paplitusi visose visuomenėse, įskaitant ir Lietuvą. Propoganda naudojasi įvairiais šūkiais nuo politikos iki sekso. Kitos polemikos turi “užduotį” – užslėptą žinutę, dažnai pasąmoningai veikiančią, įrašytą apeliuojant į mūsų pasąmoninį protą. Užslėptas kreipimasis į esminius mirties, baimės ar seksualinius instinktus yra naudojamas įvairioms prekėms ir produktams parduoti. Tyrimais nustatyta, kad šie užslėpti atvaizdai gali būti rasti alkoholinių gėrimų reklamose daug dažniau nei bet kuriame kitame reklamuojamame produkte, bet akivaizdžių įrodymų trūksta.

Taigi iš viso to, kas prieš tai buvo paminėta, matyti, kad VIP yra milžinišką pelną teikiantis verslas. Tos VIP, kurios nesugeba “daryti” didelio pelno, paprasčiausiai išeina iš verslo arba net iš vis išnyksta. JAV žiniasklaida yra viena didžiausių ir pelningiausių “pramonės” šakų, su daugiau nei 100 bil $ kasmetinių pajamų bei ta, kuri naudojasi daugiau nei keleta milijonais žmonių.

Reklamos įtaka mūsų laikų žmonėms kasdien didėja, ir niekas nepajėgia išvengti jos poveikio. Visuomenei ji teikia įvairiopos naudos. Jos dėka pirkėjas informuojamas apie jam reikalingas gėrybes ir siūlomas paslaugas. Taip skatinamas didesnis gaminių paplitimas ir per tai visai visuomenei naudinga pramonės pažanga. Todėl reklamai nieko negalima prikišti, jei ji paiso pirkėjo pasirinkimo laisvės – taip pat tada, kai, norėdama sužadinti troškimą pirkti tam tikras prekes, kreipiasi į žmogaus pamatinius poreikius – ir sau būdinga forma gerbia tiesą.

Tačiau jei viešumoje reklamuojami kenksmingi ar visiškai nenaudingi produktai, jei skelbiami neteisingi teiginiai apie prekę, jei kreipiamasi vien į žemesnius instinktus, tai visuomenei daroma žala, o reklamos pramonė netenka pasitikėjimo ir gero vardo. Žala individams ir ištisoms šeimoms daroma ir tada, kai reklama žadina nepagrįstus norus ir nepaliaujamai skatina pirkti tiktai pasimėgavimui skirtas prekes; per tai pirkėjai net tampa akli tam, ko jiem iš tikrųjų reikia. Visiškai neleistina reklama, pelno sumetimais begėdiškai išnauduojami lytinį instinktą arba taip įsiskverbianti į pasąmonę, kad iškyla pavojus pirkėjo sprendimo laisvei.

Dėl šios priežasties reklamos pramonė, kad nebūtų pažeistas žmogaus orumas ar pakenkta visuomenei, turėtų savanoriškai nusistatyti būtinas ribas.

Kita vertus, gerai apgalvota reklama galėtų padėti ekonomiškai silpnoms šalims pasiekti aukštesnį gyvenimo lygį. Tačiau žala būtų didelė, jei nepaliaujama ir neatsakinga reklama paskatintų norinčias palikti iš skurdo bei pasiekti pakenčiamą gyvenimo lygį tautas siekti šios pažangos tenkinant dirbtinai sužadintus norus. Tai baigtųsi tuo, kad šios tautos imtų švaistyti savo išteklius, nebekreiptų dėmesio į savo tikruosius poreikius ir išklystų iš autentiško raidos kelio.

Didelės pinigų sumos, skiriamos reklamai, grasina patiems komunikavimo priemonių pagrindams. Reklamos stilius ir būdai gali kelti publikai pavojingą įspūdį, jog komunikavimo priemonės egzistuoja beveik vien tam, kad, kurstydamos žmogaus troškimus, skatintų kokių nors daiktų ar paslaugų vartojimą. Be to, dėl ekonominių interesų spaudimo pavojus gali imti grėsti pačiai visuomenės komunikavimo priemonių laisvei. Kadangi šios priemonės negali egzistuoti be tvirto finansinio pagrindo, išgyventi pajėgios tik tos, kurios gauna daug peln.o iš reklamos. Tai atveria kelius monopolijoms, kliudo įgyvendinti teisę informuoti bei būti informuotam ir apsunkina ‚‘pliuralizmą‘, prireikus net įstatymais, kuriais būtų garantuojama, kad skiriami ištekliai neatitektų beveik vien galingiausioms komunikavimo priemonėms.Internetas
Internetas – tampa globalia komunikacijos priemone; jame galima rasti praktiškai viską: oficialią šalių vyriausybių informaciją ir įstatymus, įmonių katalogus ir universitetų mokymo bei tyrimų programas, įvairias naujienas, anekdotus ir begalę kitokios informacijos. Vis daugiau ir daugiau įmonių, organizacijų ar įstaigų kuria savo “rezidencijas” internete (tinklapius). Vis labiau populiarėja elektroninė bankininkystė, elektroninė prekyba, elektroninė vyriausybė, e-mokslas, elektroninės bibliotekos, interneto reklamos rinka ir panašiai. Ir nors Lietuvoje interneto vartotojų skaičius tėra tik 13-14 %, bet atsižvelgiant į užsienio tendencijas, internetas yra linkęs tapti masine komunikacijos priemone.

Šiuo metu internetas – tai vis populierėjanti žmonių bendravimo priemonė, ir dabar yra sudaromos visos salygos, kad tai būtų patogu, patikima bei greita. Interneto populiarumas aiškinamas dar tuo, kad kitos VIP perduoda informacija vienašališkai: nuo žiniasklaidos pas informacijos vartotoją. Internete tokios ribos yra ištrintos. Bendravimas vyksta visapusiškai. Yra tendencija link visų VIP formų realizavimo internete. Prognozuojama, kad netolimame ateityje nebus radijo, televizoriaus, laikraščių ir panašiai, o bus tik šiolaikinio mobiliojo ryšiaus telefono didžio portatyvus kompiuteris, kuris sujungs visas šias technologijos, o ryšys tarp tokių kompiuterių bus teikiamas per beveilį internetą.

Jau dabar kalboma apie 60 milijonų kompiurerių (taip vadinamų interneto mazgų), prijungtų prie interneto. Ir tai maždaug nuo 1990-ųjų metų! Kasmet šie skaičiai didėja matematinės progresijos greičiu. Nuo tokios informacijos vartotojų auditorijos gali daug kas priklausyti – nuo to kas bus valgoma iki to, ar bus 3-čias pasaulinis karas ar nebus?

Bet kartu su galimybę įtakoti didelės interneto auditorijos nuomonei, išauga ir kita alternativi galimybė – internete kiekvienas vartotojas turi teisę išsakyti savo tiesą, ko informacijos vartotojai ankščiau negalėjo, nes informacijos srautas ėjo vienapusiškai. Šiuo arvėju, galima sakyti apie interneto demokratiškumą.Išvados
1. Šiuolaikinės VIP formuoja informacinės visuomenės nuomonę ir lemia apsisprendimą.
2. Žiniasklaida yra kultūros nešėja. Pagal kultūros lygį galima spręsti apie žiniasklaidos lygį bei VIP įtaką visuomenei.
3. Žiniasklaida aktyviai naudojama politiniams bei verslo tikslams, nes turi įtakos auditorijos daugumai.
4. VIP tiesiogiai priklauso nuo finansavimo, o ne nuo informacijos teisingumo.
5. Žiniasklaida turi labai reikšmingą vaidmenį visuomenės vystimuisi bei žmonijos patirties kaupimui bei perdavimui.
6. Internetas – sparčiai vystanti VIP, kuri žada užkariauti visas žiniasklaidos rinkas.Literatūra
1. Angienė V. Kas paklaus žiūrovų//TV Antena.Nr.46,1998.
2. Augustinaitis A. “Šiandiena kaip transinformatiškumas”,Sociologija 1999.
3. Jan A. G. Van Dijk “Komunikacijų tinklas ir modernizacija” (vertė Mantas Barakauskas).
4. Krinski G.A. The Role of the Media in a Democracy, Issues. Vol.2, No1,1997.
5. Nevickaitė Laima “Žiniasklaidos raida Lietuvoje 1988-1998 metais”.
6. Nugaraitė Audronė. VIP vaidmuo politiniame gyvenime//Informacijos mokslai. Mokslo darbai. Vilnius: VU leidykla. Nr.5 (2), 1995.
7. Radzevičienė L. Keiksmažodis – svarbiausia dienos naujiena//TV Antena.Nr. 46, 1998.
8. Stan Le Roy Wilson. Mass Media/Mass Culture:an introduction. USA, 1992.
9. Šaulauskas Marius Povilas “Pirmoji paskutinė dekada: tinklažmogio – homo irretitus – pradžios”.
10. “Titaniko” manija Lietuvoje dar nesibaigė//Plius TV. Nr.46, 1998.

Leave a Comment