Žiniasklaida

Žiniasklaida

Visuomenės istorija rodo, kad paprastai išradimai padaromi ir pritaikomi tada, kai pribręsta tam tikros socialinės, ekonominės ir techninės sąlygos, kai jie tampa būtina visuomenės tolesnės pažangos reikšme.

XXI amžius žmogaus gyvenimą paįvairina palengvina ne tik informacinės technologinės priemonės, bet ir žiniasklaida. Ji žmogaus gyvenimą padaro įdomesnį bei skaidresnį, padeda atitrūkti nuo kasdienybės ir žinoma praplečia žmogaus akiratį.

Šiandien žiniasklaida — gerai visiems žinomas žodis. Jį nuolat girdime per radiją, televiziją, įvairaus pobūdžio renginiuose, politikų kalbose ir taip pat skaitydami laikraščius. Žiniasklaida opperatyviai. perduoda informaciją, reikalingą visuomenės, valstybės valdymui, teikia pasiūlymus ir rekomendacijas tam valdymui tobulinti.

Dalyvaudama valstybės valdyme, žiniasklaida daro tiesioginį poveikį visuomenei, padeda keisti tikrovę ir socialines institucijas, atnaujinti gamybinius ir visuomeninius santykius. Žiniasklaida taip pat formuoja viešąją nuomonę, (atskleidžia įvairių institucijų tarpusavio santykius) yra nuolatinė tarpininkė tarp visuomenės narių ir visų trijų demokratinių valdžių — įstatymų leidžiamosios (parlamento), vykdomosios ir valstybinės priežiūros (prokuratūros, teismų). Todėl žiniasklaida dar laikoma „ketvirtąja valdžia“. Ji visuomenę supažindina su kiekvienos rinktosios valdžios atstovų veikimo būdais bei meetodais, nuolat skelbia informaciją apie jų kasdieninę veiklą. Žiniasklaidos priemonės praktiškai tampa vieša visuomeninės kontrolės valdžia.

Šiandien daugelio pasaulio šalių žiniasklaidos sistemose dar vyrauja tradicinės visuomenės informavimo priemonės — knyga, laikraštis, radijas, televizija ir sparčiausiai plintanti informavimo priemonė — internetas.

Radijas, kaip ži

iniasklaidos priemonė, ypatingas tuo, kad jis skirtas plačiai žmonių auditorijai, vienu metu klausytis ir suvokti perduodamą informaciją. Radijo „kalba“ yra ypatinga: ji turi klausytojui pateikti pačią aktualiausią informaciją, jį sudominti, sukelti emocijas.

Informacijos pateikimo operatyvumu nuo radijo beveik neatsilieka šiuo metu populiariausia žiniasklaidos priemonė televizija — tai ne tik priemonė suteikianti visuomeninio, politinio, kultūrinio gyvenimo naujienas, bet ir meninė priemonė, rodanti žiūrovų laisvalaikiui bei poilsiui skirtas pramogines, kultūrinęs laidas.

Per pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje labai paplito naujausia žiniasklaidos priemonė — internetas. Ji informacijos vartotojui teikia ne tik tekstus, bet ir vaizdinę informaciją. Kai kyrie informacijos vartotojai ėmė net nuogąstauti, kad internetas greitai išstums iš žiniasklaidos spaudą, radiją, knygas bei televiziją. Tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius daugelis jau spėjo įsitikinti, jog internetas visai nesiruošia paakeisti tradicinių žiniasklaidos priemonių, priešingai — padeda išplėsti skaitytojų, klausytojų bei žiūrovų auditoriją vienoje erdvėje.

Taigi kiekviena žiniasklaidos visuomenės informavimo priemonė, spręsdama konkrečius socialinius ir kitokius uždavinius, gali efektyviai veikti auditoriją, poveikis jai yra didesnis tuo, kuo teisingiau ji atspindi tikrovę, objektyviau ir aktualiau pateikia informaciją, bei geriau tenkina žmonių poreikius ir interesus.

Tačiau žiniasklaida turi ir neigiamą savybę. Norėčiau pasakyti, jog ne visuomet ja reiktų pasitikėti: yra tokių atvejų kai ji pateikia nepatvirtintus faktus. Todėl dažnai ji vadinama „purviasklaida“. Tokiu at
tveju, kai žiniasklaida remiasi nepatvirtintais duomenimis, labiausiai nukenčia asmenys, kurie yra tuo susiję. Galime sakyti, jog tokie žmonės tampa žiniasklaidos „aukomis“, ir yra sekamas kiekvienas jo žingsnis. Šio žmogaus žingsnis turi būti gerai apgalvotas, nes žiniasklaida yra ne gailestinga.

Kaip matote žiniasklaida turi ir gerų ir blogų savybių. Tačiau kas jų neturi?
Todėl mano nuomone — tai vienintelė priemonė, kuri žmogų informuoja geriausiai. Pasak vieno mokslininko Vikamo Stido žodžiais „Žiniasklaida — tai daugiau negu amatas ar pramoninė gamyba, tai kažkas tarp meno ir valdžios. Tikrieji žurnalistai yra neoficialūs pareigūnai kurių tikslas — tarnauti visuomenei“.

Leave a Comment