ziniasklaida

Žiniasklaida

Žiniasklaida, kitaip dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“ – tai priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiam žmonių ratui.
Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama spauda, radijas ir televizija. Bendras jų bruožas yra tai, kad naudojantis techninėmis priemonėmis jos pasiekia plačiąją visuomenę.
Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida“ yra palyginti naujas (įvestas apie 1990-uosius), prieš tai šiai sąvokai apibūdinti naudotas „medijos“ terminas.
Žiniasklaidos aušroje komunikacija per žiniasklaidą buvo vienpusė, t.y. be grįžtamojo ryšio ir informacijos gavėjo. Kompiuterių ir interneto amžiuje kalbama appie interaktyvią žiniasklaidą.

Žiniasklaidos rūšys
Spauda (ir kita spausdinta žiniasklaida – lapeliai ir pan.)
elektroninė žiniasklaida
audio (radijas, garso įrašai)
audiovizualinė (Televizija, videomedžiaga, Kinas)
Internetas

Žiniasklaidos reikšmė demokratinei visuomenei
Nuo pat jos atsiradimo žiniasklaida buvo laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija (bent jau potencialia). Šią savo funkciją ji gali atlikti tik jei yra nepriklausoma. Šalia valstybės institucijų kontrolės žiniasklaida turi ir kitas svarbias funkcijas: objektyvios informacijos pateikimas, politinės komunikacijos tarp piliečių ir valstybės užtikrinimas, politinė piliečių socializacija.

ŽINIASKLAIDA
1. Skandalas – duona žiniasklaidai. Ką apie tai manote?
2. Smurto vaizdai žiniasklaidoje. Ką apie tai maanote?
3. Kokias vertybes teigia televizija? Argumentuokite.
4. Reklama nusikalsta provokuodama neįgyvendinamus norus. Ką apie tai manote?
5. Žiniasklaida iš vidutinybės padaro „žvaigždę“. Ką apie tai manote?
1. Kultūrinė periodinė spauda. Aptarktie vieną leidinį.
2. Kokios yra spaudos vaikams ir jaunimui nusotatos?
3. Žiniasklaida – demokratijos garantas. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį.

br />4. Žiniasklaida iš vidutinybės padaro “žvaigždę”. Ką apie tai manote?
5. Smurto vaizdai žiniasklaidoje. Ką apie tai manote?
6. Informuodami visuomenę apie įvykius, žurnalai ir žinių agentūros turėtų laikytis tam tirkų taisyklių. Kokios jos turėtų būti?
7. “Jeigu “tiesa” mes vadintume tikslų besališką, išsamų ir objektyvų faktų pateikimą, tai vargu ar savo žiniasklaidą galėtume vadinti tobula” (D.Porteris). Pagrįskite arba paneikite šį teiginį.
8. Mokslininkai futuristai į IT revoliuciją žvelgia ir su baime, ir su viltimi. Kodėl?
9. Informacija yra jėga, vertingesnė už naftą, brangesnė už auksą. Ką apie manote?
10. Kokie žmonės dažniausiai tampa “telemenais”. Kodėl, kuo juos taip traukia, pavergia televizija?
11. Aptarktie televizijos peršamo pasaulio vaizdo, vertybių, idealų bruožius, tipiškus herojus.
12. “Muilo operų” kūrėjai manipuliuoja mūsų silpnumu, troškimais, neišsipildžiusiomis svajonėmis ir žlugusiomis iliuzijomis”. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį.
13. Kodėl žiiniasklaida dažnai vadinama “purvasklaida” Argumentuokite
14. “tai, ką žmonės daro su reklama, ne taip svarbu, palyginti su tuo, ką reklama daro su žmonėmis”. kaip suprantate šį teiginį?
Skaitmeninių technologijų įsigalėjimas tarsi naujas ledynmetis iš esmės keičia viešosios komunikacijos reljefą. Panašiai kaip pasikeitus klimatui keičiasi vietovės augalija ir gyvūnija, taip ir atsiradus naujoms technologijoms keičiasi viskas, kas su jomis susiję, įskaitant ir žurnalistiką.
Formuojasi nauja žiniasklaidos „ekosistema“, kurioje sustiprėja kova už būvį. Prisitaikymas prie naujų „mitybos“ sąlygų, saugių nišų paieška bei sugyvenimas su ko
onkurentais tampa esminėmis sąlygomis išlikti. Kaip prisitaikyti ir išlikti? Atsakyme – naujas žodis „Konvergencija“.

Anksčiau taikyta tik tiksliuosiuose moksluose, konvergencijos sąvoka šiandien įgavo universalią prasmę ir vis dažniau vartojama ekonomikoje, teisėje, kultūroje. Konvergencija reiškia technologinių barjerų tarp atskirų sistemų eliminavimą, šių sistemų suderinamumą, kitaip – supanašėjimą, susijungimą, suėjimą į vieną tašką. Žurnalistikoje konvergencija reiškiasi barjerų tirpsmu tarp skirtingų technologijų žiniasklaidos – radijo, televizijos, spaudos, interneto.

Skaitmeninės technologijos ir internetas sąlygojo ir naujų žurnalistikos technologijų – elektroninės žiniasklaidos – atsiradimą, į kurią lyg į vieną tašką suėjo ir garso, ir vaizdo, ir teksto sistemos. Naujajai sistemai būdingas ne tik didesnis „informacingumo“ potencialas, tačiau ir kokybiškai naujas santykis su vartotoju. Vienpusį ryšį keičia interaktyvumas, keičiasi paslaugos valdymas (jį perima vartotojas, išsilaisvindamas iš programų tinklelio), vartotojas tampa bendraautoriumi (gali skelbti savo tekstą), gali pasirinkti teksto, vaizdo bei garso peržiūros laiką ir t.t.

Elektroninės žiniasklaidos pranašumus įvertino ir tradicinės priemonės – televizija, radijas, spauda. Greta savarankiškų interneto naujienų portalų atsirado televizijų, radijo, laikraščių interneto „versijos“, kuriose realizuojamos unikalios interaktyvumo galimybės.

Tarptautinio Poynter instituto darbuotojas, knygų apie žurnalistiką autorius amerikietis Čipas Skenlanas (Chip Scanlan) teigia, kad svarbiausias žurnalisto įrankis yra ne kompiuterio atmintis, bet žurnalisto protas ir širdis; labai žmogiškos savybės – smalsumas, nuoseklumas, užuojauta, talentas gerai rašyti”.

Radijas
Radijas yra technologija, kuri leidžia perduoti signalus elektromagnetinių bangų moduliavimu. Ra

adiju taip pat vadinamas prietaisas radijo bangoms priimti.

Televizija
Televizija yra telekomunikacinė sistema skirta transliuoti ir priimti vaizdus ir garsą per atstumą.
Analoginiai televizijos signalai yra persiunčiami retransliacijos stočių.
Šiuo metu Lietuvoje yra 36 komerciniai radijo transliuotojai; 26 televizijos transliuotojai; 54 kabelinės televizijos operatoriai; 3 MDTV operatoriai.
LRT
Lietuvos radijas įsikūrė 1926 metais Birželio 12 d. vakare Kaune
1956 metais pradėjo transliuoti antrąją radijo programą
1957 pradėjo transliuoti Lietuvos televiziją
1965 transliacijos prasidėjo užsieniui anglų kalba
1975 Lietuvos televizija pradėjo transliuoti spalvotai
2003 pradėjo transliuoti radijo programa Klasika
2005 pradėjo transliuoti virtualųjį radiją @radiją (eta radiją)
LNK
LNK TV (UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“) – komercinis televizijos kanalas, įkurtas 1995 m. kovo 1, transliuojantis programą visoje Lietuvoje nuo 1995 gegužės 5.
2003 metų balandžio 29 dieną LNK įkūrė dukterinį kanalą TV1.
BTV
1993 įkuriama televizija ir pavadinama Baltijos TV.
2004 metais BTV televizija buvo pervadinta į TV4
2005 metais gražintas BTV pavadinimas.
TV3
TV3 – didžiausias komercinis „Viasat“ televizijos kanalas, transliuojamas šešiais skirtingais kanalais Skandinavijoje (Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje) ir Baltijos šalyse (Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje). Visi kanalai transliuojami iš Londono, Jungtinėje Karalystėje.
1993 m. balandžio 11 d. pirmą kartą televizija pasirodė eteryje. Tuo metu ji vadinosi Tele-3. 1996 m. bendrovei iškelta bankroto byla, bet tais pačiais metais jos akcijų įsigijo Švedijos kompanijos Kinnevik padalinys Modern Times Group. Tada kanalas pervadintas į TV3. Visos kompanijai priklausančios televizijos sujungos į vieną VIASAT Broadcasting Group tarptautinį televizijos tinklą, jų užsklandos suvienodintos, taigi jas nesunkiai galima atskirti.

Kinas
Kinas – kultūros sritis, apimanti kūrybinę, gamybinę, mo

okslinę, techninę, mokomąją, informacinę, švietėjišką veiklą, kurios pagrindinis tikslas – gaminti ir rodyti filmus.
Jis nusako filmų kūrybą kaip meno formą ar kaip pramogų verslo dalį. Vienas kūrinys paprastai vadinamas filmu ar kino filmu.
Kine vaidinantys artistai dažniausiai vadinami aktoriais.
Internetas
Bendrąja prasme internetas (iš anglų Interconnected Networks, sutr. Internet) – tai kompiuterinis tinklas, jungiantis kelis tinklus, tačiau dabar internetas, visų pirma, suprantamas kaip tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą. Vartotojų požiūriu, internetas visų pirma reiškia pasaulinį tinklą (WWW – World Wide Web), elektroninio pašto, IRC ir naujienų grupių paslaugas.

Katalikiška žiniasklaida

Įdomu, ko Lietuvoje daugiau – katalikų ar juodų akinių nešiotojų? Komercinės televizijos atstovas katalikus lygina su marginalia grupe, pavyzdžiui, juodų akinių nešiotojais, kurių tiek mažai, kad jiems neapsimoka kurti laidos. Be to, religiniai dalykai esą „slidūs“, į juos patogiau nesivelti.

Spalį Madride vyko Pasaulinis katalikiškų televizijų kongresas, kuriame nutarta kurti bendrą programų banką, kad katalikiškos televizijos galėtų nemokamai naudoti viena kitos medžiagą. Lietuvoje yra tik viena katalikiška televizijos laida, ką jau kalbėti apie katalikišką televiziją. Tačiau Respublikos Prezidento konsultantas, buvęs Lietuvos Vyskupų Konferencijos referentas Juozas Ruzgys mano, kad katalikiška televizija Lietuvoje nėra „mission impossible“ (angl. „misija neįmanoma“), mat skaitmeninės televizijos išlaikymas nėra toks brangus kaip analoginės.

Kunigai žvalgosi į turtingus pasauliečius, kurie galėtų įkurti katalikišką televiziją ar nors prodiuserinę kompaniją, kuri rūpintųsi katalikiškų laidų kūrimu.

J. Ruzgys teigia, kad vyrauja stereotipas, jog tai, kas katalikiška, yra nuobodu, neįdomu, verčia žiovauti ir perjungti kanalą: „Įmanoma pasirinkti tokią temą ar informaciją pateikti taip, kad tai sudomintų žiūrovą. Manau, katalikiška žiniasklaida Lietuvoje silpna ne tiek dėl finansų trūkumo, kiek dėl to, kad nėra tam pasirengusių katalikų. Tie, kurie tam pasirengę, pavyzdžiui, brolis Astijus ar kunigas Ričardas Doveika, dažnai figūruojantys žiniasklaidoje, turi penkiasdešimt kitų darbų.“

Bažnyčia nėra turtinga
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, pradėjęs leisti ir redagavęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, paprašytas apibrėžti katalikišką žiniasklaidą, formulavo, kad ji į visus reiškinius pasaulyje privalo žvelgti per Dekalogo ir Evangelijos prizmę: „Ji nebūtinai gvildena grynai religines temas, tačiau apie ką bekalbėtų, negali atsisakyti vertybinio, atsakingo žvilgsnio. Daug kur katalikiška žiniasklaida gali nesiskirti nuo rimtos pasaulietinės žiniasklaidos, tačiau yra klausimų, pavyzdžiui, požiūris į gyvybę, žmogaus asmenį bei jo kilnumą, dėl kurių katalikiška žiniasklaida turi aiškią ir nekintamą poziciją.“

Tikėjimas nėra šou
Žurnalo vaikams „Bitutė“ redaktorė, viena laidos „Šventadienio mintys“ autorių Ingrida Laimutytė-Matvejevienė mano, kad katalikiška yra ir tiriamoji žurnalistika, nesvarbu, kokiame leidinyje ar laidoje ji pasirodo.

I. Laimutytė-Matvejevienė mano, kad katalikiška televizija Lietuvoje nebūtų populiari, nes tikėjimas nėra šou, be to, Lietuvos bažnyčiai, turinčiai daugybę socialinių įsipareigojimų, griūvančias bažnyčias provincijoje ir kitų problemų, tai būtų per didelė prabanga. Katalikiškos laidos autorės manymu, kol kas būtų geriausia, jei atsirastų dar viena ar dvi krikščioniškos laidos visuomeniniame kanale.

Lietuvoje rodoma tik viena katalikiška televizijos laida – „Šventadienio mintys“. LRT taip pat transliuoja po vieną laidą evangelikams ir stačiatikiams. Pakanka vienos katalikiškos laidos, be to, visuomeninis kanalas transliuoja svarbiausius religinius įvykius, Šv. Mišias iš Lietuvos ir Vatikano.

Leave a Comment