Jauno žomogaus pasaulis

Jaunystė – vienas keisčiausių laikotarpių mūsų gyvenime. Būdami jauni patiriame tiek daug ir tiek nauja, kad net akys raibsta. O senatvėje viską prisimename kaip gražų nuotykį. Dabar vyresnio amžiaus žmonės bijo didžiuotis savo atžalomis, nes kai kurių jaunuolių poelgiai jiems atrodo nesuprantami. Tačiau norėčiau papasakoti apie jaunuolio pasaulį objektyviau. Kaip ir minėjau, daugelis vyresnio amžiaus žmonių yra nusivylę jaunimu. Tokią jų nuomonę suformavo spauda bei televizija, kuri iškelia į viešumą blogus jaunuolių poelgius, nepaminėdama teigiamų. Dažnai galime išgirsti, jog „smagiai pasilinksminęs“ jaunimas iššdaužė kokios močiutės virtuvės langą, ką nors sumušė, atėmė iš vaiko mobilųjį telefoną ar perdozavęs narkotinių medžiagų buvo suimtas ir nuvežtas į policijos nuovadą. Taip pat žinoma atvejų kai neblaivūs jaunuoliai sukelia riaušes koncertuose ar kitų renginių metu. Tačiau aš norėčiau paneigti tokią susidariusią nuomonę ir pasakyti, kad mano bendraamžiai yra žymiai kūrybingesni ir įdomesni nei yra manoma. Kuo įdomus jaunimas? Tokį klausimą galėtų pateikti bet kuris neigiamą nuomonę susidaręs žmogus. Apie jaunuolių teigiamą pusę, jų jausmus ir svajones man būtų leengviau kalbėti remiantis savo patirtimi bei pažįstamu žmonių išgyvenimais. Man ir mano draugams vienas labiausiai rūpimų dalykų yra jaustis mylimam. To nejausdami paaugliai jaučiasi nepilnaverčiai, vieniši. O kai jautiesi vienišas ir nemylimas, tu po truputi prarandi savo jaunatvišką optimizmą, „rožinį“ po

ožiūrį į gyvenimą, po truputi pradeda griūti visos tavo svajonės ir tikslai. Jaunuoliai – labai jautrios asmenybės! Norėtumėt, kad argumentuočiau? Bet kaip galima argumentuoti jausmus? Juk to ką jaučiame širdy užrašyti ant lapo beveik neįmanoma. Galiu tik paprašyti, kad pasikliautumėte mano žodžiu ir nedvejodami tikėtumėt viskuo ką jums sakau. Vienintelis mano žodžių įrodymas – pokalbiai su mano draugais, bet deja – jų neįrašiau. Kiekvieną vakarą, prieš užmiegant, kai atsigulu į lovą aš negaliu užmigt, nes galvoje knibžda tiek idėjų, tiek norų ir svajonių, kad net apsunksta galva. O kadangi mes- paaugliai, esam tokie optimistai ir galim kalnus nuversti, galvoje automatiškai atsiranda keli šimtai variantų kaip įgyvendint visas idėjas. Viena iš svajonių yra ateitis. Kas mes būsim suaugę? Ką veiksim gyvenime? Ar bendrausim su dabartiniais draugais? Šiie klausimai nuolat mus vargina. Kiekvieną dieną galvoje gimsta nauja svajonė apie ateitį. Mes norime taip daug pakeisti, taip daug sukurti, jog net nežinome nuo ko pradėti ir viskas vardan visų gerovės. Jaunuoliai iš prigimties yra labai teigiamos asmenybės, kurioms pasaulis yra pasakų šalis. Kiekvienas iš mūsų nori kurti, tik gal būt ne visada tai parodo bijodamas aplinkinių reakcijos. Pavyzdžiui , aš niekada nenukabinu nosies, visada stengiuosi kažką veikti, kurti , negaliu tiesiog sėdėti ir nieko nedaryti. Turiu kažkuo užsiimti, realizuoti save ,
išsikrauti. Taip pat mano ir dauguma mano bendraamžių. Jauni žmonės- žmonijos ateitis, tačiau kodėl daugelis ja netiki? Tik tuomet kai visi mus supras ar bent pamėgins tai padaryti, tik kai visi patikės mumis ir norės mums padėti, mes tapsime ta šviesia ateitimi kurios visi laukiame. Dažnai girdime ar matome, žinoma, ir patys patiriame barnius su tėvais. Visi puikiai žinome kas tai yra. Bet kodėl jie kyla? Juk ne visada dėl mažo dienpinigių kiekio. Didžioji ginčų priežastis- skirtinga mąstysena ir skirtingos vertybės.
Tėvai ir vaikai į pasaulį žvelgia skirtingai. Suaugusieji labiau vertina pastovumą, tvarką, discipliną,paklusnumą. Jaunimas beveik visoms šioms vertybėms prieštarauja. Gal būt manote kad mes pamišę, gal manote kad mes pramuštgalviai , vėjavaikiai, tačiau tereikia suprasti , jog mes į gyvenimo vertybes žiūrime kiek kitaip. Skiriasi požiūris. Taip yra ir man su mama. Ji- labiau mėgstanti pastovumą, paklusnumą, darbą, o ne linksmybes. Aš labiau vertinu naujoves, naujas galimybes. Tačiau jauni žmonės taip pat vertina pagrindines gyvenimo vertybes. Kiekvienas iš mūsų vertina meilę, nori mylėti ir būti mylimi juk meilė jausmas priverčiantis skrajoti, vertina draugystę, juk draugas- atrama visais gyvenimo atvejais, ištikimybę, laisvę. mes taip pat esame žmonės. Prisiminkite tuos laikus kai buvote mūsų amžiaus, argi niekas jums nėra pasakęs kad esate kvaištelėjusi, argi niekas nemanė, ka
ad jūsų svajonės yra tikras absurdas? Esu tikra tai išgyvenote ir jūs. Tuomet turėtumėte suprasti , jog taip jau pasaulyje sutvarkyta, kad jaunimas- tai nauja karta
turinti keisti ir kurti nauja. Tačiau visgi yra jaunuolių, kurie kartais to net nesuprasdami stengiasi elgtis kitaip. Jie jaučiasi jauni, energingi, galingi ir bando priešintis visoms įmanomoms taisyklėms. Paauglio pasaulis- sudėtingas raizginys, kuriame susipina gėris ir blogis. Kai jam trūksta gerųjų vertybių tokių kaip šiluma , supratimas ir meilė, jame tarsi laimi blogis. Tuomet pats paauglys ima su juo kovoti. Jis bando įrodyti sau pačiam, kad yra mylimas, pastebimas ir globojamas. Jis instinktyviai bando atkreipti į save dėmesį. Stengiasi prieštarauti viskam, visoms taisyklės ir nuostatoms, stengiasi parodyti save. Dažnai tokie jaunuoliai ima bendrauti su „kietais“ save vadinančiais jaunaisiais nusikaltėliais. Izoliacijos sukeltos neigiamos emocijos dažnai skatina paauglį nederamai elgtis ,o tai sudaro pagrindą formuotis neigiamoms savybėms. Nepilnamečių nusikaltimų skaičius per paskutinius 25 metus, padidėjo daugiau nei tris kartus, o jų augimo tempai 1,5 karto viršijo14-17 metų amžiaus gyventojų augimo tempus.1999 m. vasarą šalyje nustatyti 642 vaikai , padarę nusikaltimus, kai 1998m. tuo pat laiku- 502 tokie vaikai. 1971m tik kas šeštas, septintas nepilnametis nusikaltėlis buvo jaunesnis nei 16m 1994m jų buvo kas trečias ketvirtas. Jei laiku pastebimas toks vaiko elgesys , jį dar galima „išgelbėti‘ ,
tačiau jei-ne vėliau tai būna labai sunku. Vaikas, supratęs , jog net toks jo elgesys nepatraukė dėmesio, tiesiog praranda viltį ir pasiduoda aplinkinių įtakai, nueina lengviausiu keliu- į nusikaltimus. Nenuostabu, jog dažniausiai tai būna alkoholikų, narkomanų, vienišų tėvų vaikai kuriems trūksta dėmesio. Dažnai iš tėvų girdime: „ . vėliau, turiu daug rūpesčių“ ar „kiek daug problemų.“ jaunuolių galvose dažnai sukirba mintis: „o kaip gi mano problemos?“ kai kurie suaugusieji pasakytų : „ kokios gali būti problemos jaunystėje?“ jie labai suklystų. Psichologų teigimu jaunystė yra sudėtingiausias žmogaus laikotarpis kuriame kyla begalės problemų. Jaunam ir nepatyrusiam žmogui kartais mažas nesklandumas gali virsti milžiniška problema. Jauni žmonės iš tiesų turi daug problemų: tai mokslai, egzaminai, barniai su tėvais ar draugais, nepritapimas prie kompanijos, narkotikai , alkoholis, meilė. Taip, meilė. Atrodo meilė yra gerai, tačiau kiek ji kelia rūpesčių. Jaunystėje žinoma būna pirmoji meilė, o su ja ir šimtai problemų: ar čia tikrai meilė?, ar mes neišsiskirsime?, kaip elgtis?- tai atrodo kvaili nereikšmingi klausimai, bet paaugliui jie reiškia puse gyvenimo. O jei dar toje meilėje visiškai nesiseka, tai tampa baisia problema. Žinoma, yra problemų su kuriomis dažnai nesusiduria net suaugusieji- tai narkotikai ir alkoholis. Šios problemos vargina beveik kiekvieną paauglį. Ką rinktis alkoholį ir kompaniją ar atstumtojo vaidmenį. Daugelis pasirenka pirmąjį variantą ir labai suklysta. Nuo mažumės pradėjus vartoti alkoholį prie jo labai priprantama ir vėliau tavo gyvenimas gali baigtis blaivykloje. Kai kurie apie tai negalvoja. Juk pasirinkęs antrąjį kelią tikrai neliksi vienas, atsiras ir daugiau tokių, o išsaugosi savo gyvenimą ir ateityje tik džiaugsies savo pasirinkimu. Šiais laikais jaunimui kyla netik daug problemų, bet dar daugiau pavojų. Yra žinoma vis daugiau atvejų kai yra išprievartaujamos visiškai jaunos merginos. Taip pat buvo atsitikimas kai 14 metų mergina buvo parduota ir išvežta į užsienį savo pačios draugų. Jauni žmonės greit įsitraukia į narkotikus, kurių pasekmė būna menkavertiškumas ir mirtis. Taip pat dažni nusikaltimai, pamokų nelankymas , o to pasekmė yra neišsimokslinimas kuris uždaro daugybe durų ir pridaro daug problemų. Taip pat didelis pavojus yra smurtas, ypač smurtas šeimose, prieš vaikus. Tai yra didžiulė šio amžiaus problema. Dažniausiai taip nutinka girtaujančiose šeimose. Smurtas šeimoje palieka didelę žymę vaiko sąmonėje ir nėra garantijos, kad jis turėdamas savo vaikų nesielgs taip pat, tai gali peraugti ir į nusikaltimus, net žmogžudystes. Vienas didžiausių pavojų tykančių paauglių yra savižudybė. Nerasdami išeities iš susidariusios situacijos, nusivylę artimu žmogumi ar gyvenimu dažnai susimąsto apie savižudybę. Didžioji dauguma apie tai galvojančių vieną dieną pabando tai padaryti ir deja, pusei iš jų pavyksta. Atkalbėti žmogų nuo savižudybės yra kur kas sunkiau nei nuo alkoholio ar tabako. Žinau , nes teko tai daryti. Viena mano draugė užklupta depresijos, įskaudinta mylimo žmogaus ir nusivylusi gyvenimu bandė tai padaryti. Netgi vienąkart atkalbėjus nuo savižudybės išlieka didelis pavojus. Žmogus kuris norėjo nutraukti gyvenimą vieną kartą gali panorėti to darsyk . Vis dėlto , jauni nėra blogi, žiaurūs ir grubūs, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti. Jaunuoliai gali būti tokie kokius mes norime matyti: mylinčius, švelnius, užjaučiančius. mes taip pat kuriame ateities planus, ieškome meilės, svajojame , kuriame, džiaugiamės liūdime. visi žmonės skirtingi, ką jau kalbėti apie jaunuolius. Negalvokime, kad jie blogi ir jie nebus tokie. Žmonės turi patikėti savo atžalomis, padėti jiems, suteikti progą įrodyti ,kad

Leave a Comment