Untitled
Įžanga.
Esu Urtė Vitėnaitė iš 2A klasės, pasirinkau 12-tą temą iš kultūros – Kurie šiandieninės kultūros reiškiniai, jūsų manymu, daro didžiausią įtaką jauno žmogaus kultūrinei brandai?
Pats žodis kultūra, pagal dabartinį lietuvių kalbos žodyną, apibūdinamas taip: kultūra – žmogaus santykis su savimi, visuomene ir aplinka, apimantis individo ir visuomenės savivoką, tapatybę, gyvenimo būdą, kosmologines ir ontologines pasaulio vizijas, mąstymą, kūrybą, vaizduotės, proto ir sielos ugdymą.
Pačių kultūros reiškinių sferai priklauso kultūros ir meno paveldas, tradicijų sergėjimas, folkloras. Per juos reiškiasi tautos savasties ir unikalumo užtikrinimas.
Britų poetas ir kultūros kritikas – Matthew Arnold’as sakė, jog – kultūra galima pažinti gerausią, ką kas nors pasakė ir galvojo pasaulyje.Egzistuoja nemažai kultūros reiškinių, kurie daro didelę įtaką jauno žmogaus kultūrinei brandai, bet šiandien aptarsiu kiną, muzikos festivalius bei teatrą.
II. Dėstymas.
1 teiginys – Kokia kino įtaka jauno žmogaus kultūrinei brandai.
Kino istorija Lietuvoje.
Pačią Lietuvos kino istoriją galima sąlyginai padalyti į tris nelygius laikotarpius: pirmąjį, sovietinį ir naujausią.
Per pirmąjį Lietuvos kino istorijos laikotarpį, 1897 metais į Lietuvą ir atkeliavo kinas, kai Lietuvoje įvyko pirmasis viešas kino seansas. Taip pat, po 8 metų atsirado pirmieji kino teatrai.
Po II pasaulinio karo, Lietuvai praradus nepriklausomybę, prasidėjo sovietinis kino laikotarpis, visą kino gamybą bei platinimą ėmė kontroliuoti sovietų valdžia.
Naujausias kino laikotarpis vyko, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Šiuo laikotarpiu išpopuliarėjo komerciniai užsienio filmai, lietuviški filmai vis rečiau buvo rodomi kino teatruose.
2012 m. lapkričio mėnesio duomenimis Lietuvoje veikė ir filmus demonstravo jau 27 kino teatrai.
Kino privalumai jaunimui.
Kinas turi kelis privalumus jaunam žmogui. Pagal Lietuvos Kino Centro duomenis 2012 m. kine apsilankė 3 020 332 žmonės. Manau daugelis iš jų ir yra jauni žmonės. Jaunam žmogui tai yra puikus laisvalaikio praleidimo būdas tiek su draugais, tiek su tėvais, broliais ar seserimis. Jaunimas matydamas įvairiausius filmus nori pats juos kurti, juose vaidinti, pradeda lankyti kino centrus ar dramos būrelius, kuriuoseto ir mokama. Daugelis tuo susidomi ir Lietuva turi daug talentingų režisierių bei aktorių.
Filmas – Riešutų Duona, kuris buvo sukurtas pagal Sauliaus Šaltenio apsakymą, yra vienas įdomesnių lietuviškų filmų jaunimui. Filme matome pirmosios meilės išgyvenimus.
Algimanto Puipos filme `’Dievų Miškas” pastatytame pagal Balio Sruogos romaną galime išvysti, kaip antrojo pasaulinio karo metais žmonės gyveno koncentracijos stovykloje, o tai manau irgi jaunus žmones skatina būti patriotais, mylėti savo kraštą, tėvynę.
Kino trūkumai jaunimui.
Nepaisant to, kinas turi ir nemažai trūkumų. Lietuvoje 2012 m., pagal Lietuvos Kino Centro duomenis, buvo sukurti tik 33 filmai, 10 iš jų animaciniai, 4 vaidybiniai. Iš to matome, kad buvo sukurta daug animacinių filmų, o jaunimas tokiuose filmuose nesilanko, todėlautomatiškai jaunimas nežiūri lietuviškų filmų, o tai Lietuvos kinui, mano nuomone, yra didelis minusas.
Jaunas žmogus mato įvairius blogus dalykus filmuose, po to pats taip elgiasi, kyla noras visą tai išbandyti, nes pati asmenybė nėra pilnai susiformavusi.
Vienas didžiausių minusų, mano manymu, tas, kad jaunimas mieliau eina į filmą, kuris pastatytas pagal knygą nei perskaito pačią knygą. Tai yra ir viena iš priežasčių, kodėl jaunimas neskaito knygų.
2 teiginys – Kokia muzikos festivalių įtaka jauno žmogaus kultūrinei brandai.
Muzikos festivalių istorija Lietuvoje.
Pirmuosius tarptautinius šiuolaikinius muzikos festivalius Lietuvoje pradėta organizuoti tik nuo 1991 metų, tačiau jų ištakos yra įvairiose ankstesnėse muzikos praktikose – nuo lietuvių kompozitorių modernistų tarpukariu įsteigtos ,,Muzikininkų progresistų draugijos”, kuri lietuvių muziką įvėdė į tarptautinių organizacijų akiratį, iki Jaunimo komercinės muzikos dienų Druskininkuose.
Kokie būna muzikos festivaliai.
Muzikos festivalis, tai festivalis, kuriame pagrindinis dėmesys yra skiriamas muzikai. Festivaliai gali būti grupuojami pagal muzikinį žanrą, festivalio pobūdį (gamtoje po atviru dangumi ar koncertinėse salėse), taip pat jis gali būti skirtas šventei paminėti. Lietuvoje festivaliai vyksta tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Yra įvairiausios muzikos festivalių – roko, hip-hop’o, dubstep’o, jazz’o, soul’o, repo ir panašiai.
Muzikos festivalių privalumai jaunimui.
Festivaliuose dalyvauja daugatlikėjų ne tik iš Lietuvos, o tai skatina jaunus žmones domėtis įvairia muzika, įvairiomis šalimis. Muzikos festivaliai yra puikus būdas praleisti laisvalaikį. Turi galimybę susipažinti su naujais žmonėmis, pakeisti aplinką, sužinoti daug naujo įvairiose srityse.
Vieni iš mėgiamiausių jaunimo muzikos festivalių – Satta Outside, vykstantis Šventojoje, paplūdimyje. Tamsta, vykstantis Trakuose. Granatos Live, kuris vyko Rumšiškėse.
Muzikos festivalių trūkumai jaunimui.
Yra ir blogoji muzikos festivalių pusė. Juose daug žmonių prisigeria, vartoja įvairias narkotines medžiagas, nes, jų manymu, tai ,,kieta”, tai prideda ,,kietuolio” etiketę. Pirmą kartą čia patekęs nesigaudantis, jaunas žmogus gali pasimesti ir pagalvoti, kad visa tai, kas ten vyksta yra normalu, todėl galiu teigti, jog muzikos festivaliai gali formuoti klaidingą linksmybių argyvenimo suvokimą jaunam žmogui.
3 teiginys – Kokia teatro įtaka jauno žmogaus kultūrinei brandai.
Teatro istorija Lietuvoje.
Lietuvių teatro pradžios reikia ieškoti senuosiuose liaudies papročiuose, tautosakoje, mitologijoje. Lietuvoje jau nuo XVI a. veikė profesionalūs ir pusiau profesionalūs teatrai ne lietuvių kalba. Lietuvių profesiniam teatrui susikurti ypatingos reikšmės turėjo XIX a. antroje pusėje atsiradę slaptieji ir viešieji lietuviški vakarai, Klojimo teatras. Kūrėsi įvairios kūrybinės organizacijos, atsirado profesionalūs aktoriai ir režisieriai.
Pirmasis profesionalus teatras Lietuvoje buvo įsteigtas Kaune, pavadinimu – Valstybės Teatras.
Teatro privalumai jaunimui.
Teatras, kaip ir jau mano minėti kinas bei muzikos festivaliai, taip pat yra puikus būdas praleisti laisvalaikį. Jauni žmonės lankydamiesi teatre, matydami įvairiausius spektaklius nori patys juos kurti, vaidinti, taip ir atsiranda jauni aktoriai bei režisieriai iš kurių išauga dar puikesni aktoriai ir režisieriai, su dar didesnėmis teatro idėjomis.
Teatro trūkumai jaunimui.
Bet, nepaisant to, teatras turi nusistovėjusią nuomonę tarp jaunų žmonių, kad yra nuobodus ir neįdomus, todėl labai sunku pritraukti žiūrovą. Tuo labiau į teatrą jauni žmonės ne visada eina, tai nėra populiaru. Jauniems žmonėms sunku suprasti, ką ten rodo, ką ten vaidina, teatrams tiesiog trūksta reklamos.
III. Pabaiga.
Apibendrindama norėčiau pasakyti, jog ši tema labai aktuali jauniems žmonėms(man taip pat). Juk kalbama apie tai, kaip mes praleidžiame savo laisvalaikį, kuo mes domimės. Kiekvieno iš mūsų širdyjeturi būti bent dalelė kultūros, nes, kaip prancūzų rašytojas Žoržas Diuhamelis ir sakė ,,Jei žmonių širdyse nėra kultūros, tai niekur jos ir negali būti”.