jauno zmogaus pasaulis

Įvadas

Jaunas žmogus gyvena kitokiame pasaulyje nei vyresnieji. Paauglys, kupinas svajonių, planų, idėjų yra tam tikra prasme maksimalistas, linkęs viską sureikšminti. Mums kaip toje dainoje- „Jūra iki kelių, dangus lig pažastų“. Laikome save daug daugiau suprantančiais už tėvus, o ką jau kalbėti apie mokytojus. Pyktį ar nepasitenkinimą kelia nereikšminga pastabėlė, atsibosta klausytis vyresnių žmonių, norinčių padėti, patarti. Mes dar nepažįstame visų tykančių pavojų, todėl esame mažiau atsargūs ir, kas be ko, norime viską išbandyti ir patirti savo kailiu. Mes vis dar ieeškome savojo „aš“, todėl mėgstame bendraamžių draugiją (tokių pačių ieškotojų), Kartais klystame ir ne visada tai pripažįstame. Kartais atrandame kažką netikėta, priverčiantį pajusti laimės, laisvės ir pasitikėjimo savimi jausmą. Tai kiekvieną kartą, mums patiems nenujaučiant, pastūmėja mus pasijusti gudresniais už kitus, tai, galima sakyti, padeda mums įtikinti save, kad šiuo metu, protingesnio už save patį niekur nesurastum. Esame kryžkelėje, kur taip sunku rasti tą tikrąjį kelią, kuriuo pasukus eiti, niekada nesigailėtum. Tą skirtąjį kelią rasti dar sunkiau, kai pašonėje yra drraugai, kurių palikti nesinori, nesinori būti užmirštam ar nesuprastam, nesinori niekuo nuo jų skirtis. O juk visi žinome, kad dažniausiai tie žmonės, kuriuos vadini draugais, gali tave išduoti, nuvilti ir dar daugybe kitų būdų įskaudinti. Todėl, mano manymu, gyvenimo kelio tu

urime ieškoti patys, siekti svajonių, įgyvendinti planus, niekada nenuleisti rankų. Žinoma, dažnai susiduriame su problemomis, kurios atrodo neišsprendžiamos, pasiduodame nevilčiai. Dažnos problemos yra amžinos: laisvės, pinigų, depresijos, svaigalų, meilės, jaunosios ir senosios kartos tarpusavio santykių. Todėl, norėdami pamilti gyvenimą ir savo veiklą, turime pažinti patys save, išsiugdyti valią ir norą siekti visko, visur ir visada visomis turimomis jėgomis.

Jauno žmogaus problemos

Galima sakyti, kad šių dienų jaunimui gyventi protingai ir dorai yra be galo sunku. Juk dažnai paties paauglio elgesį veikia aplinkiniai žmonės, kurie ne visada gali norėti gero. Jauną žmogų supančių malonumų yra žymiai daugiau, nei galėtume įsivaizduoti, gyvenimo kelią pasirinkti gali trukdyti noras įsiteikti aplinkiniams.

Visi žinome sunkumus, iškylančius mokslų srityje, esame girdėję apie sunkias mokymosi ir įstojimo į universitetus arr kitas mokslo įstaigas sąlygas.

Sunkūs mokslai, smurtas, svaigalai, pykčiai su tėvais, depresija – tai, su kiekviena diena, tampa paaugliui vis aktualesnėmis temomis. Dažna iš jų – savižudybės priežastimi. Lietuva – viena pirmaujančių Europos šalių pagal paauglių savižudybių skaičių. Turėtume džiaugtis, kad su kiekviena diena ši problema mažėja, nes yra žmonių, bandančių užkirsti tam kelią. Rengiami jaunimo pagalbos centrai ir pagalbos telefonu linijos. Šiomis priemonėmis stengiamasi suprasti jauną žmogų, juo labiau – padėti jam pačiam suprasti save. Išmokyti turėti savo nuomonę, tikslą, svajonę, kurios re

eikėtų visą gyvenimą siekti. Perteikti svarbiausią vertybę – niekada nepasiduoti, nes šiuolaikiniame pasaulyje tai mažiausia, ką jaunas žmogus gali padaryti savo labui.

Jaunų žmonių depresija

Jauni žmonės kartais kenčia nuo depresijos, nes jaučiasi tėvų nesuprasti, mylimo objekto palikti ir bendraamžių atstumti. Tai didžiausia problema, su kuria susiduria jaunas žmogus. Sirgti depresija labai sunku. Depresijos apimti žmonės greitai supyksta ir piktai reaguoja į viską, kas jiems sakoma. Jaunuoliai paprastai labai slepia savo kančią, užsidaro savo kambaryje ir tvirtina, kad jiems viskas gerai. Iš pradžių žmogus ima skųstis atsiradusia be aiškios priežasties liūdnoka nuotaika, išnykusiu noru dirbti ar kuo nors rūpintis, kartais – prastesniu miegu ar apetito stoka. Vėliau nuotaika gali tapti visiškai prislėgta. Žmogus kalba lėtai, juda vangiai, jį kankina nemiga, neturi apetito. Veide atsispindi liūdesys, kančia. Sergantysis nebeturi jokio noro kalbėti, ką nors veikti, domėtis aplinkinių gyvenimu. Jam labai sunku, liūdna, viskas atrodo tarsi nudažyta tamsiomis spalvomis, ateitis lyg nežada nieko gero, gyvenimas atrodo betikslis. Kartais žmogus linkęs kaltinti save nebūtais nusikaltimais. Beje, rytais jaučiamasi blogiausiai, apie pietus – šiek tiek geriau. Depresija gali pasireikšti ir kitaip – ne pasyvia kančia, o beprasmišku blaškymusi, nerimu ir būgštavimu dėl artimųjų tariamų nelaimių. Toks žmogus yra judrus, neranda sau vietos, dejuoja, verkia, prašo ką nors daryti. Kartais jam ga

ali atrodyti, kad žus visas pasaulis, o jis liks kentėti amžinai. Dabar vis daugiau rašoma apie užslėptą depresiją, kurią diagnozuoti trukdo kitų, dažnai somatinių ligų požymiai. Toks ligonis dažniausiai kreipiasi į terapeutą, chirurgą, neuropatologą, bet ne į psichiatrą. Liga pasireiškia sutrikusiu miegu, įvairių kūno vietų (galvos, pilvo, širdies) skausmais. Tokie simptomai gali klaidinti ne tik ligonį, bet ir gydytoją. Medicinoje net buvo atvejų, kai depresyviam ligoniui be reikalo pašalino apendicitą, ištraukė dantį. Rečiau žmogų apima liguistai pakili nuotaika. Žmogus nenormaliai pralinksmėja šypsosi, tartum linksmumas veržtųsi per kraštus, jaučiasi labai laimingas, viskuo patenkintas, pamiršta rūpesčius ir bėdas, Jis kalba daug, garsiai ir greitai, dažnai iki užkimimo, nenuosekliai, blaškosi nuo vienos temos prie kitos, veržte veržiasi ką nors veikti, dirbti, bet viską daro nenuosekliai, niekaip neįgyvendina savo planų.. Jis blogai miega. Toks žmogus paguldytas į ligoninę, greitai susiranda daug draugų, pažeidinėja drausmę. Jis labai išlaidus, linkęs užmegzti atsitiktines pažintis, išgėrinėti. Kadangi iš pradžių liga beveik nepastebima, sergantysis depresija griebiasi neprotingų veiksmų – gali sudaryti abejotinus turtinius sandėrius, skubotai susituokti, mesti darbą ir kt.

Jaunų žmonių nusikalstamumas

Į nusikalstamą veiklą jaunimą gali pastūmėti draugai, depresija, noras pasirodyti ar pritapti. Būdami maži pradedame eiti savo gyvenimo keliu ir kiekvieną kartą turime pasirinkti teigiamą kryptį. Suprasti kas yra bloga, o kas ge

era. Atsiriboti nuo neigiamą įtaką mums darančių žmonių.

Dažniausiai į nusikaltimus yra linkę vaikai iš asocialių šeimų. Tie, kurie nuo pat mažų dienų nėra matę nieko kito tik geriančius ir smurtaujančius tėvus. Dažnas iš jų gali manyti, kad užaugęs jis bus, arba turėtų būti, vienas iš savo tėvų pavyzdžių. Kitus vaikus, gyvenime turėjusius viską ko tik nori, į neigiamą pusę gali palenkti noras įrodyti sau ir kitiems, kad turėdamas viską tu ir gali viską. Kenčiančius nuo depresijos paauglius i nusikalstamą veiklą gali patraukti agresyvumas, atsirandantis kenčiant nuo depresijos.

Nusikalstama veikla šiuolaikiniame pasaulyje mes galime laikyti daug ką – vagystes, svaigalų vartojimą, smurtą ir žmogžudystes, kad ir kaip bebūtų keista, vis dažniau įvykdomas paauglių. Atsitikus tokiam dalykui svarbiausia yra suprasti žmogų, išsiaiškinti, kodėl jis tai padarė, padėti jam ir pasistengti užkirsti tam kelią ateityje. I r, kaip parodė tyrimai, kuo jaunesnis nuteistasis, tuo dažniau jo pirmasis nusikaltimas buvo įvykdytas dėl, atrodytų, smulkmenos – pinigų, kokio nors daikto ar šiaip dėl visai nereikšmingo dalyko. Dar vienas labai svarbus aspektas yra tolimesnės nusikalstamos veiklos panaikinimas. Reikia sukurti sistemą, kuri padėtų iš įkalinimo įstaigos išėjusiam žmogui vėl pritapti visuomenėje, nes dažniausiai tokios pagalbos nesulaukęs jaunuolis vėl grįžta į tą patį pražūtingą kelią.

Jauno žmogaus laisvės siekis

Jaunuoliai trokšta laisvės. Tai natūralu. Laisvė jaunam žmogui labai svarbu. Už tai gali atsisakyti visko. Kad tik greičiau pasinertų į suaugusiųjų gyvenimą. Bet norai neatitinka realybės. Tai pagrindinis prieštaravimas, kylantis jauno žmogaus širdyje. Laisvė turi nekliudyti kitam. Tai pagrindinis principas, ir, jei jo laikysiesi, išvengsi daug nemalonumų. Jaunas žmogus nori būti laisvas, turėti galimybę pats rinktis savo likimą. Šia problemą akcentuoja rašytojas Ričardas Gavelis. Romane ,,Vilniaus pokeris“ jis pabrėžia, kad žmogus turi būti laisvas. Kūrinyje jaučiamas protestas prieš valstybinių struktūrų varžomą žmogaus (ne tik jaunuolio) laisvę apskritai. Perdėtas tėvų rūpestingumas. Jaunuolis nori būti nepriklausomas, tačiau jį kontroliuoja tėvai. Čia ir kyla konfliktas tarp tėvų ir vaikų. Vaikai nenori klausyti tėvų ir jų patarimų, o tėvai nori savo vaikus visiškai kontroliuoti. Tėvai nori vaikams gero, tačiau šie to nesupranta. Laikas viską keičia, ir jaunuoliai, patys tapę tėvais, elgiasi visiškai taip pat. Jaunuoliai labai nemėgsta, kai tėvai kišasi į jų gyvenimą ir perdėtai rūpinasi. Ypač tai kenkia mergaitėms. Viską ir visada matanti mamytė dažnai verčia dukrelę “pasipasakoti viską savo pačios labui, kad ji galėtų laiku užkirsti kelią blogiausiems dalykams”. O iš tikrųjų – kad galėtų kontroliuoti situaciją ir visą dukters gyvenimą. Už tai mainais žada savo meilę ir pagalbą, neleisdama jai suaugti ir spręsti pačiai. Tokiose šeimose domimasi tik dvasiniu jaunuolės gyvenimu ir neleidžiama patirti jokių fizinių malonumų, tokių kaip mėgavimasis maistu, judėjimu ir ypač seksualumu. Perdėtai sergimos mergaitės dažniausiai būna drovios, tylios ir tuo labai skiriasi nuo linksmo bendraamžių paauglių būrio. Tokia paauglė ar jaunuolė nedrįsta madingiau apsirengti, mat jai drabužius parenka mama, kuri mano, kad išorinis grožis nėra svarbus. Bet kuriuo atveju mergaitė jaučiasi kalta vien nuo tos minties, kad daro kažką, kas nepatinka jos tėvams. Toli gražu ne visos merginos sugeba pasipriešinti perdėtai globai. Tuomet jos susiranda savų protesto būdų – iš pirmo žvilgsnio nepastebimų. Tipiškas tokių jaunuolių elgesys – savęs marinimas. Užguitos mergaitės tegali kontroliuoti tik savo kūną. Taip susergama anoreksija, kartais – bulimija. Neveltui anoreksija vadinama “auksinio narvelio” sindromu. Perdėtai stebima mergaitė neturi su kuo pasikalbėti apie paaugliškas paslaptis. Apie tai nekalba net su draugėmis. Jos paprasčiausiai bijo. Suaugusios jos bijos daug ko: paskambinti mylimajam, kreiptis pagalbos, rekomenduoti save darbdaviui. Joms tai atrodys “pernelyg įžūlu”. Beveik visada tokios moterys, bandydamos pateisinti savo “gyvenimo baimę”, bėgant metams susikuria ištisą filosofiją: pasaulis priklauso “akiplėšoms”, “karjeristams”, “egoistams”, o jos yra “kuklios”, “sąžiningos”, “geros”. Iš tiesų per psichoanalizės seansą pasirodo, kad “kuklumas” ir “gerumas” čia niekuo dėti. Moteris tiesiog turėjo griežtus tėvus. Jie slopino jos valią ankstyvoje vaikystėje, ir ji, nesuformavusi ryškaus savojo “aš”, dabar patiria “nesuprantamą” baimę, kai gyvenimas reikalauja spręsti pačiai.

Jaunas žmogus ir svaigalai

Jauni žmones nori viską išbandyti. Juk taip smalsu.. Prieš bandydami, net nepagalvoja kokios gali būti pasekmės. Šiais laikais jaunimo problema – svaigalu vartojimas. Tai ne vien alkoholis, bet ir cigarečių rūkymas, netgi ir psichotropinių medžiagų vartojimas. O vis dėlto kodėl jaunuoliai pradeda rūkyti, kas juos paskatina? Dažniausiai jaunuoliai pradeda rūkyti nuo 15 metų, bet būna atvejų, kada pradeda ir ankščiau. Po pirmojo užsirūkymo būna labai bloga: pykina, sukasi galva. Bet kodėl pirmą kartą pavartojus būna ir antras? Viena iš priežasčių- draugų paskatinimas pabandyti dar kartą. Paaugliui labai svarbūs yra draugai, todėl jų ir klauso. Rūkymas yra didelė problema, net tik nuo kurios miršta daug žmonių, bet ir kenkia aplinkiniams žmonėms dar labiau negu pačiam rūkančiajam. Dar viena aktuali šių dienų jaunimo problema – alkoholinių gėrimų vartojimas. Juos dažniausiai vartoja šokių metu, draugų susiėjimuose. Vartoja alkoholinius gėrimus vien tam, kad atsipalaiduotų, užsimirštų bėdas, pakeltų nuotaiką arba nėra ką veikti, ypač tai aktualu kaimo jaunimui. Būna taip, kad vaikas nuo mažų dienų mato girtaujančius tėvus ir jis paseka tėvų pėdomis. Berniukai, gimę alkoholikų šeimoje, net jei juos išaugino negeriantys tėvai, yra 2-4 kartus labiau linkę tapti alkoholikais, negu vaikai, gimę ne alkoholikų šeimose. Jaunuolis greitai pripranta prie alkoholio, to net pats nepajusdamas. Tyrimais įrodyta, kad pradėjus vartoti alkoholį 13-15 metų, potraukis atsiranda per ne pilnus metus, 15-17 metų – 2-3 metus, o pradėjusiam 22-23 metų per 5-7 metus. O kokio amžiaus dabar pradeda vartoti? 13-15 metų paaugliai. Jie dar nesuvokia koks nuodas yra alkoholis. Alkoholis – gyvos ląstelės nuodas, ypač jis kenkia nervų sistemai. Smegenyse ląstelės žūsta ir nebeatsistato. Nekartą laikraščiuose buvo rašomi straipsniai apie neblaivius paauglius, kurie užmuša kitus bendraamžius, vien dėl kažkokios smulkmenos arba kaimuose nužudo senus žmones. Taip pat žinome, kuo gali baigtis graži meilės istorija, palaiminta narkotikų bučinio. Juk svaigalus vartojantys žmonės būna agresyvūs. Pastaruoju metu vis daugiau jaunuolių ir mokyklinio amžiaus jaunimo vartoja medžiagas, sukeliančias priklausomybę. Dėl to kyla didelė grėsmė sveikatai ir gyvybei. Priklausomybę sukeliančių medžiagų pasirinkimas yra platus, jos įvairiai veikia žmogaus organizmą sukeldamos įvairius organų pakitimus, ligas, o kartais netgi ir mirtį. Todėl žengiant lemtingą žingsnį verta susimastyti.

Jaunystė – gražiausia gyvenimo dalis, tad labai svarbu tinkamai šį laiką išnaudoti. „O, kad senas galėtų, o jaunas žinotų“, – sako lietuvių patarlė. Seni pavydi jauniems energijos, sveikatos, jaunystės, o jauni seniems išminties. Tai amžina.

Išvados

Pasak B. Shaw – „Didžiausia nuodėmė mūsų artimųjų atžvilgiu yra ne neapykanta, o abejingumas jiems“. Paauglys būtent ir yra tas žmogus, kuriam dažniausiai reikia artimų ir aplinkinių žmonių supratingumo ir palaikymo. Nei vieno jauno žmogaus negalima smerkti jo nesupratus ir neišklausius. Kiekvienas yra vertas nors truputėlio supratingumo ir pasitikėjimo. Kiekvienas yra vertas dar nors vienos galimybės pasitaisyti.

Mes, būdami jauni, kurdami ateitį, norime turėti tokį pasaulį, kuriame vyrautų supratingumas, atjauta, pasitikėjimas ir pagalba vienas kitam. Būdami savo likimo kalviais turime turėti tikslą, kurio siekti negalėtų sutrukdyti niekas. Turime stengtis savo ir kitų pagalba pasiekti to, kuo galėtume didžiuotis. Sukurti tai, ką galėtume prisiminti kasdieną ir visada stengtis pasiekti dar daugiau. Žmonės eina tais pačiais gyvenimo keliais, bet ne visi palieka pėdsakus.

Leave a Comment