“Vanduo ir sveikata”
Plaukimas ir sveikata arba visuomet šypsokitės
Vandenį galima sutikti visur: jis krenta iš dangaus, veržiasi iš žemės gelmių. 90 % žmogaus kūno sudaro vanduo. Jis saugo žmogaus odą nuo susiraukšlėjimo, todėl patartina vyresnio amžiaus žmonėms daugiau būti vandenyje, plaukioti. Mes juo prausiamės, geriame, gaminame maistą, juo plauname maisto medžiagas ir savo drabužius. Vanduo – švaros šaltinis.
Didžioji dalis mūsų žemės paviršiaus padengta vandeniu, todėl kiekvienas gyvenantis žemėje turi mokėti plaukti, nes nemokantį plaukti tyko dideli pavojai. Plaukimas – tai ne tik sporto šaka, bet ir gyvybiškai būtinas įgūdis. Išmokti plaukti gali visi: įgalūs ir neįgalūs, suaugę ir vaikai.
Mokantis plaukti žmogus jaučiasi labiau pasitikintis savimi, gali ir sugeba padėti kitiems, sugeba išgelbėti kitų ir savo gyvybę.
Palyginkime plaukimą su kitomis sporto šakomis. Bėgimas, sportiniai žaidimai, važiavimas dviračiu, slidinėjimas, čiuožimas ir t.t. veikia žmogų kitaip negu plaukimas. Plaukti žmogus turi vandenyje. Tai yra vienas šios sporto šakos ir fizinės veiklos skirtumų nuo daugelio kitų sporto šakų.
Pabandykime pažiūrėti, kas gali atsitikti žmogui, kai jis bėga. Bėgant, susidaro didesnė galimybė gauti traumą, negu plaukiant. Bėgant reikia būti atidžiam, kad teisingai būtų statoma koja, kad pakelėje nepasitaikytų akmenų, kurie padidina traumos gavimo patikimumą. Jei bėgdamas nugriūsite, tai yra tikimybė, kad galite susilaužyti ranką, koją ar ją išnarinti.
Nugriuvus, dažnai nubrozdinamos galūnės. Didelė tikimybė, kad žaizda supūliuos. Bėgant žmogus prakaituoja, aplinkoje esančios dulkės prilimpa prie drėgno kūno, dulkės ir prakaitas užkemša poras, atsiranda nemalonus kvapas. Ar pagalvojote, kiek kartų bėgdamas žmogus atsitrenkia į žemę, kiek kartų sutrenkia savo visus organus? Ir dar vienas dalykas: bėgioti gali ne visi žmonės. Ar gali bėgti žmogus neturintis apatinių galūnių ar galūnės?
Jei žmogus neturi vienos galūnės jis gali pasinaudoti protezu ir bėgti.
Tačiau jie brangūs ir ne visuomet juos pritaikysi taip, kad būtų patogu bėgti. Ar gali bėgti žmogus, kurio paralyžuotos apatinės galūnės ar viena apatinė galūnė? Atsakymas vienas – ”Ne”.
Didžiausia plaukimo vertybė ta, kad plaukti gali visi, sveiki ir su įvairaus laipsnio negalia žmonės. Žmonės turintys pačią sudėtingiausią negalią puikiai išmoksta plaukti ir net dalyvauja varžybose. Plaukimas ir pramogos vandenyje yra viena iš geriausių fizinio lavinimo ir sveikatinimo priemonių.
Žmogus plaukdamas turi atlikti visus judesius plastiškai. Plaukimas visapusiškai lavina kūno raumenyną. Net paprastas buvimas vandenyje atpalaiduoja žmogų, pašalina nuovargį.
Kas žinotina apie plaukimą? Plaukimas naudingas tik tada, kai mes mokame taisyklingai plaukti. Netaisyklingas plaukimas, plaukimas netaikant racionalios plaukimo būdų technikos dažniau gali atnešti žalos negu naudos.
Todėl būtina mokytis plaukti. Jeigu norite sužinoti kaip reikia plaukti, pasižiūrėkite kokias nors plaukimo varžybas. Nepatingėkite susirasti laikraštyje žinutę, kur ir kada jos vyksta ir nueikite į baseiną.
Pamatysite, kad plaukikai plaukia taikydami racionaliausią plaukimo būdų techniką: kūnas guli vandens paviršiuje, plaukikas ilgai laiko veidą vandenyje, galvą iš vandens jis pakelia ar pasuka į šoną tik įkvėpimui, kvėpuoja ritmiškai ir giliai. Oras visuomet išpučiamas į vandenį.
Taisyklingai plaukiant, derinami viso kūno raumenų įtempimas ir atpalaidavimas. Svarbiausias dalykas plaukime yra kvėpavimas.
Teisingas plaukimas padeda jūsų širdžiai, kraujo apytakai, plaučiams.
Plaukimas yra puikus aerobinis pratimas, kas reiškia, kad jei jūs plaukiosite reguliariai ir pakankamai energingai apie pusę ir daugiau valandos ir padidinsite širdies susitraukimų skaičių 70% nuo minimumo, tai to pasėkoje tvirtės širdies raumuo ir ji dirbs efektyviau. Stipriau susitraukęs širdies raumuo smarkiau pumpuos kraują. Taip ji treniruojama.
Taip organizmas parengiamas didesniam fiziniam darbui. Treniruota širdis lengviau pakelia psichinius stresus.
Plaukiant žmogaus kūnas yra horizontalioje padėtyje ir panardintas į vandenį. Šitaip širdis yra didesnė negu jam stovint sausumoje. Tokioje padėtyje kūnas nejaučia gravitacijos ir kraujui lengviau tekėti kraujagyslėmis. Buvo pastebėta, kad esant kūnui horizontalioje padėtyje, širdis vieno susitraukimo metu, kraujo perpumpuojama 10-20 procentų daugiau. Tai plaukikui leidžia dirbti sunkiau ir ilgiau negu sausumoje.
Plaukimas šaltame vandenyje yra gera grūdinimo priemonė. Plaukimas padeda atsikratyti antsvorio. Plaukimas didina GPT, nes kvėpuojama giliau, iškvėpimai atliekami efektyviau, nes reikia nugalėti vandens pasipriešinimą. Plaukiant reikia maksimaliai įkvėpti, nes tada gerėja plaukiko plūdrumas. Padidėjus GPT padidėja ir krūtinės ląstos apimtis.
Plaukimas didina sąnarių paslankumą ypač pečių juostos ir čiurnos bei kelio. Plaukimas mažiau, negu kiti fiziniai pratimai, žaloja sąnarius, vargina kaulus, nes atliekant pratimus vandenyje kūnas nejaučia savo svorio. Plaukimas yra gera priemonė įvairioms ligoms gydyti. Jis sėkmingai taikomas gydant stuburo iškrypimus, pilnapadiškumą, astmą, kitas kvėpavimo trakto ligas. Plaukimas gera bendravimo priemonė. Plaukimo treniruočių ir varžybų metu susitinka daug įvairaus amžiau, išsilavinimo žmonių, žmonių iš įvairių pasaulio kraštų. Atlikti tyrimai parodė, kad plaukimas didina seksualumo trukmę. Plaukimas leidžia žmogui ilgiau likti jaunam. Daugelis plaukimo veteranų savo išvaizda ir energingumu atrodo 10-15 metų jaunesni.
Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) vykdo daugybę plaukimo varžybų veteranams. Tose varžybose rungtyniauja plaukikai nuo 25 iki 100 ir daugiau metų. Pats vyriausias plaukikas dalyvavęs plaukimo pasaulio čempionate buvo
102 metų Tomas Lane (Leinas) iš JAV.
Pradėti plaukti visai nesudėtingai. Tai padaryti įmanoma ir sveikam ir žmogui su bet kokia negalia.
Pastaruoju metu, padaugėjo moterų, kurios būdamos nėščios, eina mokytis plaukti ir plaukioja. Tokioms moterims plaukimas yra fiziniai pratimai, kurie pagerina jų savijautą, stiprina jų organizmą. Pirmosios šią praktiką pradėjo JAV moterys ir tai atsitiko maždaug prieš 10 metų. Buvo įrodyta, kad plaukimas nėščioms nekenkia, bet padeda.
Ypatingai patartina plaukioti toms moterims, kurios iki pastojant aktyviai sportavo. Dėl intensyvių treniruočių yra daug ginčijamasi, tačiau viena JAV plaukikė treniravosi iki pat nėštumo pabaigos ir net dalyvavo varžybose. Pasibaigus nėštumui ji pagimdė sveiką dukrytę. Asmeniškai aš nesu linkusi į tokius kraštutinumus, bet esu tikra, kad mankšta vandenyje ir nelabai intensyvus plaukimas paįvairina besilaukiančios kūdikio moters gyvenimą.
Pabaigai pateiksiu du pačius svarbiausius pratimus, kuriuos išmokus galima mokytis plaukimo būdų technikos. Šie pratimai yra slinkimai ant krūtinės ir ant nugaros (1 ir 2 piešiniai). Šie pratimai yra atliekami atsispyrus nuo dugno ar nuo sienelės. Slenkame sulaikius kvėpavimą, atpalaidavus veido raumenis, kūnas turi būti tiesus. Stenkitės atlikti šiuos pratimus taip pat kaip parodyta 1 ir 2 paveiksliukuose. Pateiksime ir galimas pratimų atlikimo klaidas.
|[pic] |[pic] |
|1 pieš. Slinkimas ant krūtinės 2 pieš. Slinkimas|2 pieš. Slinkimas ant|
|ant nugaros |nugaros |
|Galimos klaidos atliekant slinkimą ant krūtinės |
|[pic] |[pic] |
|3 pieš. Išlinkęs kūnas |4 pieš. Aukštai |
| |pakelta galva |
|[pic] |[pic] |
|5 pieš. Pakeltas dubuo |6 pieš. Nuleistos |
| |rankos ir kojos |
|Galimos klaidos atliekant slinkimą ant nugaros |
|[pic] |[pic] |[pic] |
|7 pieš. Nuleistas dubuo |8 pieš. Išlenktas |9 pieš. Sėdima, |
|(sėdima vandenyje) |kūnas |sulenktos kojos, |
| | |atlošta galva |
|[pic] |[pic] | |
|10 pieš. Užversta galva |11 pieš. Nuleistos kojos, per toli nuo kūno|
| |rankos |
Šiuos pratimus reikia atlikti reguliariai, kol pajusite slinkimo malonumą.
Atliekant pratimus, pasistenkite būti atsimerkę, nes užsimerkęs jūs netenkate daugybės informacijos. Užsimerkus tamsu ir baisu. Kai žmogui baisu, jo kūnas įsitempęs. Atsipalaiduokite, bet kūną laikykite tiesiai, visuomet šypsokitės, net ir po vandeniu.
Mankšta-nėštumas-sveikata
Viso nėštumo metu vyksta daug svarbių procesų, ruošiančių moters organizmą būsimam gimdymui. Fiziniai pratimai, atliekami šiuo periodu, turi teigiamą poveikį nėštumo, gimdymo, bei pogimdyminiu periodu.
Pratimų dėka didėja bendras moters darbingumas, gerėja miegas, o tai padeda atstatyti balansą tarp įvairių organų bei sistemų, kuris nėštumo metu kartais būna sutrikęs.
Būsimai mamai mankšta turi svarbią reikšmę visais nėštumo periodais.
Nėštumo metu, augant moters svoriui, keičiasi svorio centras, o tuo pačiu keičiasi ir laikysena., todėl nugaros ilgieji bei kojų raumenys persitempia ir nėščiosios dažnai skundžiasi nugaros skausmais. Taip pat keičiasi eisena, darosi sunkiau judėti ir išlaikyti pusiausvyrą, tampa riboti judesiai klubų sąnariuose. Kartais dėl kūno svorio prieaugio gali vystytis plokščiapėdystė. Besilaukiančios moters kraujo ir limfos apytaka gali sulėtėti, o tai turi įtakos išsiplėtusioms kojų venoms.
Atkreipiant dėmesį į visus šiuos nepatogumus, nėščiajai rekomenduojama mankšta.
Mankšta būsimai mamai- tai kartu ir stiprinanti profilaktinė priemonė. Oro, saulės, o taip pat ir vandens vonios būtinos nėščiai moteriai. O mankšta vandenyje- tai puikios emocijos ne tik mamai, bet ir būsimam kūdikiui.
Vandenyje žmogaus kūnas maždaug 10 kartų lengvesnis, nei sausumoje. Dėl to, darant pratimus vandenyje, mažiau apkraunamos kojos, atsipalaiduoja raumenys, lengviau atlikti dinaminius pratimus, skirtus dubens ir klubų sąnarių paslankumo gerinimui, pilvo ir nugaros raumenų stiprinimui.
Atliekant pratimus vandenyje gerėja kraujotaka, stimuliuojama žarnyno veikla, didėja dubens dugno elastingumas. Vandenyje išmokstama derinti fizinius pratimus su giliu ritmingu kvėpavimu bei atpalaidavimo pratimais.
Mankštinantis vandenyje gerėja kraujo apytaka, kuri glaudžiai susijusi su vaisiaus kraujo apytaka.
Mankšta vandenyje saugesnė negu sausumoje, nes daug mažesnė traumų tikimybė (sausgyslių bei raumenų patempimas).
Vonios ramina, stiprina ir gydo
Vonios labai palankiai veikia organizmą. Jos ypač naudingos žiemą, kai visą dieną tenka vilkėti storus drabužius.
Vanduo ir įvairių augalų eteriniai aliejai stimuliuoja kraujotaką, mažina nuovargį, stangrina ir glotnina odą. O svarbiausia – reguliariai daromos vonios gali apsaugoti nuo peršalimo ligų.
Ruošiant paprastą vonią, didelio pasiruošimo nereikia.
Svarbu turėti mėgiamos temperatūros vandens ir patinkamo eterinio aliejaus.
Tokią vonią galima daryti kada panorėjus, priklausomai nuo dienos režimo.
Vis dėlto žiemos rytą, prieš einant į lauką, geriau tokios procedūros atsisakyti, nes galima peršalti.
Sveikiems žmonėms tinka visokios vonios – karštos, vėsios ir šaltos. Svarbu tinkamai jas paruošti.
Karšta laikoma vonia, kai vandens temperatūra siekia 37-42OC. Ji tinka žmonėms, turintiems ypač stiprią sveikatą. Tokioje vonioje galima gulėti 10-
15 minučių. Ji ramina, atpalaiduoja raumenis, padeda kovoti su peršalimo ligomis. Geriausia vonią pripildyti 37O temperatūros vandens, o vėliau pamažu pilti karštą vandenį, kol jis sušils iki 40-42OC. Po karštos vonios reikia maždaug 40 minučių pagulėti lovoje.
Vėsi vonia, kai vandens temperatūra neviršija 33-36OC. Tokia vonia tinka visiems žmonėms. Vėsiame vandenyje galima mirkti kiek panorėjus.
Šaltos vonios vandens temperatūra – 16-20OC. Į tokį vandenį galima panirti tik 2 minutėms, bet geriau – dar trumpiau. Išlipus būtina kūną stipriai patrinti rankšluosčiu. Prie šaltos vonios reikia pratintis pamažu: iš pradžių užtenka kūną aptrinti drėgnu rankšluosčiu, po to – apipilti vėsiu vandeniu ir t.t. Šalta vonia suteikia žvalumo, stiprina nervus, grūdina organizmą.
Labai malonios ir naudingos aromatinės vonios. Jos ruošiamos taip: į 0,5 l vandens įlašinama keletą lašų (stipriems žmonėms – 8-10, nusilpusiems – 4-
5) eterinio aliejaus ir plakama tol, kol jis pavirsta mažyčiais burbuliukais, o tuomet supilama į paruoštą vonią. Arba į paruoštą vonią įlašinama eterinio aliejaus ir įpilami 2 šaukštai kokio nors augalinio aliejaus ar grietinėlės. Riebaluose eteriniai aliejai greitai ištirpsta.
Kadangi eteriniai aliejai labai lakūs, tai jie lašinami prieš pat lipant į vonią.
Kad vonios būtų išties naudingos, reikia laikytis tam tikrų taisyklių.
Dauguma žmonių iš pradžių paguli vonioje, o po to maudosi. Bet specialistai pataria pirmiausia švariai nuplauti kūną su muilu, o tik po to pasimėgauti vonia. Baigus šią procedūrą, reikia kūną nuplauti švariu vandeniu ir tuoj pat sausai nušluostyti.
Daugelis žmonių aromatines arba žolių vonias daro kiekvieną dieną, bet iš tikrųjų tai verta daryti ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę.
Kartais vonios gali ir pakenkti, pavyzdžiui, karščiuojant, sergant širdies bei kraujagyslių ligomis.
Gulint vonioje, svarbu, kad vanduo neapsemtų krūtinės ląstos aukščiau širdies lygio ir kaklo.
Vonios nerekomenduojamos sergant uždegiminėmis bei pūlingomis odos ligomis.
Žiemą rekomenduojamos vonios
– Žiemą daugelį žmonių kamuoja depresinės nuotaikos. Kontroliuoti nuotaikas padeda bergamotės ir šalavijo vonios.
– Nuo peršalimo gali apsaugoti kipariso, eukalipto, citrinos ir mėtos eterinių aliejų mišinio vonios.
– Peršalus rekomenduojama garstyčių vonia. 37-38O temperatūros vandenyje ištirpinama 150 g garstyčių miltelių. Jeigu garstyčių eteriniai aliejai labai dirgina akių ir nosies gleivines, vonia pridengiama paklode, palikus angą tik ligonio galvai.
– Siaučiant peršalimo ligoms, labai naudingos ramunėlių, eukalipto, šalavijo, kadagio, liepžiedžių, kraujažolių, mėtų vonios.
– Spygliuočių vonia ne tik padeda išvengti peršalimo ligų, bet ir tonizuoja organizmą, mažina nuovargį, dirglumą. Į paruoštą vonią įberiama 50-70 g miltelių pavidalo spygliuočių arba įpilama 100 ml skysto spygliuočių ekstrakto.
– Labai naudinga aliejaus ir druskos vonia. Prieš panirstant į vandenį, kūnas ištrinamas druska, suvilgyta alyvuogių aliejumi.
– Dažnai sloguojant, kosint (sergant nervų ligomis, kamuojant skausmams)
rekomenduojama druskos vonia. Karštame vandenyje ištirpinamas 1 kg valgomosios arba 0,5 kg jūros druskos, o po to atskiedžiama šaltu vandeniu iki reikiamos temperatūros.
– Žiemą reikia labiau rūpintis oda. Todėl rekomenduojamos sėlenų vonios.
300 g sėlenų marliniame maišelyje panardinama į vonią, kurioje maudomasi.
– Odą palankiai veikia kukurūzų vonia: į vandenį įberiama 1 stiklinė kukurūzų krakmolo.