“Vanduo ir sveikata”

“Vanduo ir sveikata”

Plaukimas ir sveikata arba visuomet šypsokitės
Vandenį galima sutikti visur: jis krenta iš dangaus, veržiasi iš žemės
gelmių. 90 % žmogaus kūno sudaro vanduo. Jis saugo žmogaus odą nuo
susiraukšlėjimo, todėl patartina vyresnio amžiaus žmonėms daugiau būti
vandenyje, plaukioti. Mes juo prausiamės, geriame, gaminame maistą, juo
plauname maisto medžiagas ir savo drabužius. Vanduo – švaros šaltinis.
Didžioji dalis mūsų žemės paviršiaus padengta vandeniu, todėl kiekvienas
gyvenantis žemėje turi mokėti plaukti, nes nemokantį plaukti tyko dideli
pavojai. Plaukimas – tai ne tik sporto šaka, bet ir gyvybiškai būtinas
įgūdis. Išmokti plaukti gali viisi: įgalūs ir neįgalūs, suaugę ir vaikai.
Mokantis plaukti žmogus jaučiasi labiau pasitikintis savimi, gali ir sugeba
padėti kitiems, sugeba išgelbėti kitų ir savo gyvybę.
Palyginkime plaukimą su kitomis sporto šakomis. Bėgimas, sportiniai
žaidimai, važiavimas dviračiu, slidinėjimas, čiuožimas ir t.t. veikia žmogų
kitaip negu plaukimas. Plaukti žmogus turi vandenyje. Tai yra vienas šios
sporto šakos ir fizinės veiklos skirtumų nuo daugelio kitų sporto šakų.
Pabandykime pažiūrėti, kas gali atsitikti žmogui, kai jis bėga. Bėgant,
susidaro didesnė galimybė gauti traumą, negu plaukiant. Bėgant reikia būti
atidžiam, kad teisingai būtų statoma kooja, kad pakelėje nepasitaikytų
akmenų, kurie padidina traumos gavimo patikimumą. Jei bėgdamas nugriūsite,
tai yra tikimybė, kad galite susilaužyti ranką, koją ar ją išnarinti.
Nugriuvus, dažnai nubrozdinamos galūnės. Didelė tikimybė, kad žaizda
supūliuos. Bėgant žmogus prakaituoja, aplinkoje esančios dulkės prilimpa
prie drėgno kūno, dulkės ir pr

rakaitas užkemša poras, atsiranda nemalonus
kvapas. Ar pagalvojote, kiek kartų bėgdamas žmogus atsitrenkia į žemę, kiek
kartų sutrenkia savo visus organus? Ir dar vienas dalykas: bėgioti gali ne
visi žmonės. Ar gali bėgti žmogus neturintis apatinių galūnių ar galūnės?
Jei žmogus neturi vienos galūnės jis gali pasinaudoti protezu ir bėgti.
Tačiau jie brangūs ir ne visuomet juos pritaikysi taip, kad būtų patogu
bėgti. Ar gali bėgti žmogus, kurio paralyžuotos apatinės galūnės ar viena
apatinė galūnė? Atsakymas vienas – ”Ne”.
Didžiausia plaukimo vertybė ta, kad plaukti gali visi, sveiki ir su
įvairaus laipsnio negalia žmonės. Žmonės turintys pačią sudėtingiausią
negalią puikiai išmoksta plaukti ir net dalyvauja varžybose. Plaukimas ir
pramogos vandenyje yra viena iš geriausių fizinio lavinimo ir sveikatinimo
priemonių.
Žmogus plaukdamas turi atlikti visus judesius plastiškai. Plaukimas
visapusiškai lavina kūno raumenyną. Net paprastas buvimas vandenyje
atpalaiduoja žmogų, paašalina nuovargį.
Kas žinotina apie plaukimą? Plaukimas naudingas tik tada, kai mes mokame
taisyklingai plaukti. Netaisyklingas plaukimas, plaukimas netaikant
racionalios plaukimo būdų technikos dažniau gali atnešti žalos negu naudos.
Todėl būtina mokytis plaukti. Jeigu norite sužinoti kaip reikia plaukti,
pasižiūrėkite kokias nors plaukimo varžybas. Nepatingėkite susirasti
laikraštyje žinutę, kur ir kada jos vyksta ir nueikite į baseiną.
Pamatysite, kad plaukikai plaukia taikydami racionaliausią plaukimo būdų
techniką: kūnas guli vandens paviršiuje, plaukikas ilgai laiko veidą
vandenyje, galvą iš vandens jis pakelia ar pasuka į šoną tik įkvėpimui,
kvėpuoja ritmiškai ir giliai. Oras visuomet iš
špučiamas į vandenį.
Taisyklingai plaukiant, derinami viso kūno raumenų įtempimas ir
atpalaidavimas. Svarbiausias dalykas plaukime yra kvėpavimas.
Teisingas plaukimas padeda jūsų širdžiai, kraujo apytakai, plaučiams.
Plaukimas yra puikus aerobinis pratimas, kas reiškia, kad jei jūs
plaukiosite reguliariai ir pakankamai energingai apie pusę ir daugiau
valandos ir padidinsite širdies susitraukimų skaičių 70% nuo minimumo, tai
to pasėkoje tvirtės širdies raumuo ir ji dirbs efektyviau. Stipriau
susitraukęs širdies raumuo smarkiau pumpuos kraują. Taip ji treniruojama.
Taip organizmas parengiamas didesniam fiziniam darbui. Treniruota širdis
lengviau pakelia psichinius stresus.
Plaukiant žmogaus kūnas yra horizontalioje padėtyje ir panardintas į
vandenį. Šitaip širdis yra didesnė negu jam stovint sausumoje. Tokioje
padėtyje kūnas nejaučia gravitacijos ir kraujui lengviau tekėti
kraujagyslėmis. Buvo pastebėta, kad esant kūnui horizontalioje padėtyje,
širdis vieno susitraukimo metu, kraujo perpumpuojama 10-20 procentų
daugiau. Tai plaukikui leidžia dirbti sunkiau ir ilgiau negu sausumoje.
Plaukimas šaltame vandenyje yra gera grūdinimo priemonė. Plaukimas padeda
atsikratyti antsvorio. Plaukimas didina GPT, nes kvėpuojama giliau,
iškvėpimai atliekami efektyviau, nes reikia nugalėti vandens
pasipriešinimą. Plaukiant reikia maksimaliai įkvėpti, nes tada gerėja
plaukiko plūdrumas. Padidėjus GPT padidėja ir krūtinės ląstos apimtis.
Plaukimas didina sąnarių paslankumą ypač pečių juostos ir čiurnos bei
kelio. Plaukimas mažiau, negu kiti fiziniai pratimai, žaloja sąnarius,
vargina kaulus, nes atliekant pratimus vandenyje kūnas nejaučia savo
svorio. Plaukimas yra gera priemonė įvairioms ligoms gydyti. Jis sėkmingai
taikomas gydant stuburo iškrypimus, pilnapadiškumą, astmą, kitas kvėpavimo
trakto ligas. Plaukimas gera bendravimo pr
riemonė. Plaukimo treniruočių ir
varžybų metu susitinka daug įvairaus amžiau, išsilavinimo žmonių, žmonių iš
įvairių pasaulio kraštų. Atlikti tyrimai parodė, kad plaukimas didina
seksualumo trukmę. Plaukimas leidžia žmogui ilgiau likti jaunam. Daugelis
plaukimo veteranų savo išvaizda ir energingumu atrodo 10-15 metų jaunesni.
Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) vykdo daugybę plaukimo varžybų
veteranams. Tose varžybose rungtyniauja plaukikai nuo 25 iki 100 ir daugiau
metų. Pats vyriausias plaukikas dalyvavęs plaukimo pasaulio čempionate buvo
102 metų Tomas Lane (Leinas) iš JAV.

Pradėti plaukti visai nesudėtingai. Tai padaryti įmanoma ir sveikam ir
žmogui su bet kokia negalia.
Pastaruoju metu, padaugėjo moterų, kurios būdamos nėščios, eina mokytis
plaukti ir plaukioja. Tokioms moterims plaukimas yra fiziniai pratimai,
kurie pagerina jų savijautą, stiprina jų organizmą. Pirmosios šią praktiką
pradėjo JAV moterys ir tai atsitiko maždaug prieš 10 metų. Buvo įrodyta,
kad plaukimas nėščioms nekenkia, bet padeda. Ypatingai patartina plaukioti
toms moterims, kurios iki pastojant aktyviai sportavo. Dėl intensyvių
treniruočių yra daug ginčijamasi, tačiau viena JAV plaukikė treniravosi iki
pat nėštumo pabaigos ir net dalyvavo varžybose. Pasibaigus nėštumui ji
pagimdė sveiką dukrytę. Asmeniškai aš nesu linkusi į tokius kraštutinumus,
bet esu tikra, kad mankšta vandenyje ir nelabai intensyvus plaukimas
paįvairina besilaukiančios kūdikio moters gyvenimą.
Pabaigai pateiksiu du pačius svarbiausius pratimus, kuriuos išmokus galima
mokytis plaukimo būdų technikos. Šie pratimai yra slinkimai ant krūtinės ir
ant nugaros (1 ir 2 piešiniai). Šie pratimai yra atliekami atsispyrus nuo
dugno ar nuo sienelės. Slenkame sulaikius kv

vėpavimą, atpalaidavus veido
raumenis, kūnas turi būti tiesus. Stenkitės atlikti šiuos pratimus taip pat
kaip parodyta 1 ir 2 paveiksliukuose. Pateiksime ir galimas pratimų
atlikimo klaidas.

|[pic] |[pic] |
|1 pieš. Slinkimas ant krūtinės 2 pieš. Slinkimas|2 pieš. Slinkimas ant|
|ant nugaros |nugaros |
|Galimos klaidos atliekant slinkimą ant krūtinės |
|[pic] |[pic] |
|3 pieš. Išlinkęs kūnas |4 pieš. Aukštai |
| |pakelta galva |
|[pic] |[pic] |
|5 pieš. Pakeltas dubuo |6 pieš. Nuleistos |
| |rankos ir kojos |
|Galimos klaidos atliekant slinkimą ant nugaros |
|[pic] |[pic] |[pic] |
|7 pieš. Nuleistas dubuo |8 pieš. Išlenktas |9 pieš. Sėdima, |
|(sėdima vandenyje) |kūnas |sulenktos kojos, |
| | |atlošta galva |
|[pic] |[pic] |  |
|10 pieš. Užversta galva |11 pieš. Nuleistos kojos, per toli nuo kūno|
| |rankos |

Šiuos pratimus reikia atlikti reguliariai, kol pajusite slinkimo malonumą.
Atliekant pratimus, pasistenkite būti atsimerkę, nes užsimerkęs jūs
netenkate daugybės informacijos. Užsimerkus tamsu ir baisu. Kai žmogui
baisu, jo kūnas įsitempęs. Atsipalaiduokite, bet kūną laikykite tiesiai,
visuomet šypsokitės, net ir po vandeniu.

Mankšta-nėštumas-sveikata

Viso nėštumo metu vyksta daug svarbių procesų, ruošiančių moters organizmą
būsimam gimdymui. Fiziniai pratimai, atliekami šiuo periodu, turi teigiamą
poveikį nėštumo, gimdymo, bei pogimdyminiu periodu.

Pratimų dėka didėja bendras moters darbingumas, gerėja miegas, o tai padeda
atstatyti balansą tarp įvairių organų bei sistemų, kuris nėštumo metu
kartais būna sutrikęs.

Būsimai mamai mankšta turi svarbią reikšmę visais nėštumo periodais.
Nėštumo metu, augant moters svoriui, keičiasi svorio centras, o tuo pačiu
keičiasi ir laikysena., todėl nugaros ilgieji bei kojų raumenys persitempia
ir nėščiosios dažnai skundžiasi nugaros skausmais. Taip pat keičiasi
eisena, darosi sunkiau judėti ir išlaikyti pusiausvyrą, tampa riboti
judesiai klubų sąnariuose. Kartais dėl kūno svorio prieaugio gali vystytis
plokščiapėdystė. Besilaukiančios moters kraujo ir limfos apytaka gali
sulėtėti, o tai turi įtakos išsiplėtusioms kojų venoms.

Atkreipiant dėmesį į visus šiuos nepatogumus, nėščiajai rekomenduojama
mankšta.

Mankšta būsimai mamai- tai kartu ir stiprinanti profilaktinė priemonė. Oro,
saulės, o taip pat ir vandens vonios būtinos nėščiai moteriai. O mankšta
vandenyje- tai puikios emocijos ne tik mamai, bet ir būsimam kūdikiui.

Vandenyje žmogaus kūnas maždaug 10 kartų lengvesnis, nei sausumoje. Dėl to,
darant pratimus vandenyje, mažiau apkraunamos kojos, atsipalaiduoja
raumenys, lengviau atlikti dinaminius pratimus, skirtus dubens ir klubų
sąnarių paslankumo gerinimui, pilvo ir nugaros raumenų stiprinimui.

Atliekant pratimus vandenyje gerėja kraujotaka, stimuliuojama žarnyno
veikla, didėja dubens dugno elastingumas. Vandenyje išmokstama derinti
fizinius pratimus su giliu ritmingu kvėpavimu bei atpalaidavimo pratimais.
Mankštinantis vandenyje gerėja kraujo apytaka, kuri glaudžiai susijusi su
vaisiaus kraujo apytaka.

Mankšta vandenyje saugesnė negu sausumoje, nes daug mažesnė traumų tikimybė
(sausgyslių bei raumenų patempimas).

Vonios ramina, stiprina ir gydo

Vonios labai palankiai veikia organizmą. Jos ypač naudingos žiemą, kai visą
dieną tenka vilkėti storus drabužius.
Vanduo ir įvairių augalų eteriniai aliejai stimuliuoja kraujotaką, mažina
nuovargį, stangrina ir glotnina odą. O svarbiausia – reguliariai daromos
vonios gali apsaugoti nuo peršalimo ligų.

Ruošiant paprastą vonią, didelio pasiruošimo nereikia.

Svarbu turėti mėgiamos temperatūros vandens ir patinkamo eterinio aliejaus.
Tokią vonią galima daryti kada panorėjus, priklausomai nuo dienos režimo.
Vis dėlto žiemos rytą, prieš einant į lauką, geriau tokios procedūros
atsisakyti, nes galima peršalti.

Sveikiems žmonėms tinka visokios vonios – karštos, vėsios ir šaltos. Svarbu
tinkamai jas paruošti.

Karšta laikoma vonia, kai vandens temperatūra siekia 37-42OC. Ji tinka
žmonėms, turintiems ypač stiprią sveikatą. Tokioje vonioje galima gulėti 10-
15 minučių. Ji ramina, atpalaiduoja raumenis, padeda kovoti su peršalimo
ligomis. Geriausia vonią pripildyti 37O temperatūros vandens, o vėliau
pamažu pilti karštą vandenį, kol jis sušils iki 40-42OC. Po karštos vonios
reikia maždaug 40 minučių pagulėti lovoje.

Vėsi vonia, kai vandens temperatūra neviršija 33-36OC. Tokia vonia tinka
visiems žmonėms. Vėsiame vandenyje galima mirkti kiek panorėjus.

Šaltos vonios vandens temperatūra – 16-20OC. Į tokį vandenį galima panirti
tik 2 minutėms, bet geriau – dar trumpiau. Išlipus būtina kūną stipriai
patrinti rankšluosčiu. Prie šaltos vonios reikia pratintis pamažu: iš
pradžių užtenka kūną aptrinti drėgnu rankšluosčiu, po to – apipilti vėsiu
vandeniu ir t.t. Šalta vonia suteikia žvalumo, stiprina nervus, grūdina
organizmą.

Labai malonios ir naudingos aromatinės vonios. Jos ruošiamos taip: į 0,5 l
vandens įlašinama keletą lašų (stipriems žmonėms – 8-10, nusilpusiems – 4-
5) eterinio aliejaus ir plakama tol, kol jis pavirsta mažyčiais
burbuliukais, o tuomet supilama į paruoštą vonią. Arba į paruoštą vonią
įlašinama eterinio aliejaus ir įpilami 2 šaukštai kokio nors augalinio
aliejaus ar grietinėlės. Riebaluose eteriniai aliejai greitai ištirpsta.
Kadangi eteriniai aliejai labai lakūs, tai jie lašinami prieš pat lipant į
vonią.

Kad vonios būtų išties naudingos, reikia laikytis tam tikrų taisyklių.
Dauguma žmonių iš pradžių paguli vonioje, o po to maudosi. Bet specialistai
pataria pirmiausia švariai nuplauti kūną su muilu, o tik po to pasimėgauti
vonia. Baigus šią procedūrą, reikia kūną nuplauti švariu vandeniu ir tuoj
pat sausai nušluostyti.

Daugelis žmonių aromatines arba žolių vonias daro kiekvieną dieną, bet iš
tikrųjų tai verta daryti ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę.

Kartais vonios gali ir pakenkti, pavyzdžiui, karščiuojant, sergant širdies
bei kraujagyslių ligomis.

Gulint vonioje, svarbu, kad vanduo neapsemtų krūtinės ląstos aukščiau
širdies lygio ir kaklo.

Vonios nerekomenduojamos sergant uždegiminėmis bei pūlingomis odos ligomis.

Žiemą rekomenduojamos vonios

– Žiemą daugelį žmonių kamuoja depresinės nuotaikos. Kontroliuoti nuotaikas
padeda bergamotės ir šalavijo vonios.

– Nuo peršalimo gali apsaugoti kipariso, eukalipto, citrinos ir mėtos
eterinių aliejų mišinio vonios.

– Peršalus rekomenduojama garstyčių vonia. 37-38O temperatūros vandenyje
ištirpinama 150 g garstyčių miltelių. Jeigu garstyčių eteriniai aliejai
labai dirgina akių ir nosies gleivines, vonia pridengiama paklode, palikus
angą tik ligonio galvai.

– Siaučiant peršalimo ligoms, labai naudingos ramunėlių, eukalipto,
šalavijo, kadagio, liepžiedžių, kraujažolių, mėtų vonios.

– Spygliuočių vonia ne tik padeda išvengti peršalimo ligų, bet ir tonizuoja
organizmą, mažina nuovargį, dirglumą. Į paruoštą vonią įberiama 50-70 g
miltelių pavidalo spygliuočių arba įpilama 100 ml skysto spygliuočių
ekstrakto.

– Labai naudinga aliejaus ir druskos vonia. Prieš panirstant į vandenį,
kūnas ištrinamas druska, suvilgyta alyvuogių aliejumi.

– Dažnai sloguojant, kosint (sergant nervų ligomis, kamuojant skausmams)
rekomenduojama druskos vonia. Karštame vandenyje ištirpinamas 1 kg
valgomosios arba 0,5 kg jūros druskos, o po to atskiedžiama šaltu vandeniu
iki reikiamos temperatūros.

– Žiemą reikia labiau rūpintis oda. Todėl rekomenduojamos sėlenų vonios.
300 g sėlenų marliniame maišelyje panardinama į vonią, kurioje maudomasi.

– Odą palankiai veikia kukurūzų vonia: į vandenį įberiama 1 stiklinė
kukurūzų krakmolo.

Leave a Comment