“Vanduo ir sveikata” Plaukimas ir sveikata arba visuomet šypsokitėsVandenį galima sutikti visur: jis krenta iš dangaus, veržiasi iš žemėsgelmių. 90 % žmogaus kūno sudaro vanduo. Jis saugo žmogaus odą nuosusiraukšlėjimo, todėl patartina vyresnio amžiaus žmonėms daugiau būtivandenyje, plaukioti. Mes juo prausiamės, geriame, gaminame maistą, juoplauname maisto medžiagas ir savo drabužius. Vanduo – švaros šaltinis.Didžioji dalis mūsų žemės paviršiaus padengta vandeniu, todėl kiekvienasgyvenantis žemėje turi mokėti plaukti, nes nemokantį plaukti tyko didelipavojai. Plaukimas – tai ne tik sporto šaka, bet ir gyvybiškai būtinasįgūdis. Išmokti plaukti gali visi: įgalūs ir neįgalūs, suaugę ir vaikai.Mokantis plaukti žmogus jaučiasi labiau pasitikintis savimi, gali ir sugebapadėti kitiems, sugeba išgelbėti kitų ir savo gyvybę.Palyginkime plaukimą su kitomis sporto šakomis. Bėgimas, sportiniaižaidimai, važiavimas dviračiu, slidinėjimas, čiuožimas ir t.t. veikia žmogųkitaip negu plaukimas. Plaukti žmogus turi vandenyje. Tai yra vienas šiossporto šakos ir fizinės veiklos skirtumų nuo daugelio kitų sporto šakų.Pabandykime pažiūrėti, kas gali atsitikti žmogui, kai jis bėga. Bėgant,susidaro didesnė galimybė gauti traumą, negu plaukiant. Bėgant reikia būtiatidžiam, kad teisingai būtų statoma koja, kad pakelėje nepasitaikytųakmenų, kurie padidina traumos gavimo patikimumą. Jei bėgdamas nugriūsite,tai yra tikimybė, kad galite susilaužyti ranką, koją ar ją išnarinti.Nugriuvus, dažnai nubrozdinamos galūnės. Didelė tikimybė, kad žaizdasupūliuos. Bėgant žmogus prakaituoja, aplinkoje esančios dulkės prilimpaprie drėgno kūno, dulkės ir prakaitas užkemša poras, atsiranda nemalonuskvapas. Ar pagalvojote, kiek kartų bėgdamas žmogus atsitrenkia į žemę, kiek
kartų sutrenkia savo visus organus? Ir dar vienas dalykas: bėgioti gali nevisi žmonės. Ar gali bėgti žmogus neturintis apatinių galūnių ar galūnės?Jei žmogus neturi vienos galūnės jis gali pasinaudoti protezu ir bėgti.Tačiau jie brangūs ir ne visuomet juos pritaikysi taip, kad būtų patogubėgti. Ar gali bėgti žmogus, kurio paralyžuotos apatinės galūnės ar vienaapatinė galūnė? Atsakymas vienas – ”Ne”.Didžiausia plaukimo vertybė ta, kad plaukti gali visi, sveiki ir suįvairaus laipsnio negalia žmonės. Žmonės turintys pačią sudėtingiausiąnegalią puikiai išmoksta plaukti ir net dalyvauja varžybose. Plaukimas irpramogos vandenyje yra viena iš geriausių fizinio lavinimo ir sveikatinimopriemonių.Žmogus plaukdamas turi atlikti visus judesius plastiškai. Plaukimasvisapusiškai lavina kūno raumenyną. Net paprastas buvimas vandenyjeatpalaiduoja žmogų, pašalina nuovargį.Kas žinotina apie plaukimą? Plaukimas naudingas tik tada, kai mes mokametaisyklingai plaukti. Netaisyklingas plaukimas, plaukimas netaikantracionalios plaukimo būdų technikos dažniau gali atnešti žalos negu naudos.Todėl būtina mokytis plaukti. Jeigu norite sužinoti kaip reikia plaukti,pasižiūrėkite kokias nors plaukimo varžybas. Nepatingėkite susirastilaikraštyje žinutę, kur ir kada jos vyksta ir nueikite į baseiną.Pamatysite, kad plaukikai plaukia taikydami racionaliausią plaukimo būdųtechniką: kūnas guli vandens paviršiuje, plaukikas ilgai laiko veidąvandenyje, galvą iš vandens jis pakelia ar pasuka į šoną tik įkvėpimui,kvėpuoja ritmiškai ir giliai. Oras visuomet išpučiamas į vandenį.Taisyklingai plaukiant, derinami viso kūno raumenų įtempimas iratpalaidavimas. Svarbiausias dalykas plaukime yra kvėpavimas.Teisingas plaukimas padeda jūsų širdžiai, kraujo apytakai, plaučiams.Plaukimas yra puikus aerobinis pratimas, kas reiškia, kad jei jūsplaukiosite reguliariai ir pakankamai energingai apie pusę ir daugiauvalandos ir padidinsite širdies susitraukimų skaičių 70% nuo minimumo, taito pasėkoje tvirtės širdies raumuo ir ji dirbs efektyviau. Stipriaususitraukęs širdies raumuo smarkiau pumpuos kraują. Taip ji treniruojama.Taip organizmas parengiamas didesniam fiziniam darbui. Treniruota širdislengviau pakelia psichinius stresus.Plaukiant žmogaus kūnas yra horizontalioje padėtyje ir panardintas įvandenį. Šitaip širdis yra didesnė negu jam stovint sausumoje. Tokiojepadėtyje kūnas nejaučia gravitacijos ir kraujui lengviau tekėtikraujagyslėmis. Buvo pastebėta, kad esant kūnui horizontalioje padėtyje,širdis vieno susitraukimo metu, kraujo perpumpuojama 10-20 procentųdaugiau. Tai plaukikui leidžia dirbti sunkiau ir ilgiau negu sausumoje.Plaukimas šaltame vandenyje yra gera grūdinimo priemonė. Plaukimas padedaatsikratyti antsvorio. Plaukimas didina GPT, nes kvėpuojama giliau,iškvėpimai atliekami efektyviau, nes reikia nugalėti vandenspasipriešinimą. Plaukiant reikia maksimaliai įkvėpti, nes tada gerėjaplaukiko plūdrumas. Padidėjus GPT padidėja ir krūtinės ląstos apimtis.Plaukimas didina sąnarių paslankumą ypač pečių juostos ir čiurnos beikelio. Plaukimas mažiau, negu kiti fiziniai pratimai, žaloja sąnarius,vargina kaulus, nes atliekant pratimus vandenyje kūnas nejaučia savosvorio. Plaukimas yra gera priemonė įvairioms ligoms gydyti. Jis sėkmingaitaikomas gydant stuburo iškrypimus, pilnapadiškumą, astmą, kitas kvėpavimotrakto ligas. Plaukimas gera bendravimo priemonė. Plaukimo treniruočių irvaržybų metu susitinka daug įvairaus amžiau, išsilavinimo žmonių, žmonių išįvairių pasaulio kraštų. Atlikti tyrimai parodė, kad plaukimas didinaseksualumo trukmę. Plaukimas leidžia žmogui ilgiau likti jaunam. Daugelisplaukimo veteranų savo išvaizda ir energingumu atrodo 10-15 metų jaunesni.Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) vykdo daugybę plaukimo varžybųveteranams. Tose varžybose rungtyniauja plaukikai nuo 25 iki 100 ir daugiaumetų. Pats vyriausias plaukikas dalyvavęs plaukimo pasaulio čempionate buvo102 metų Tomas Lane (Leinas) iš JAV.Pradėti plaukti visai nesudėtingai. Tai padaryti įmanoma ir sveikam iržmogui su bet kokia negalia.Pastaruoju metu, padaugėjo moterų, kurios būdamos nėščios, eina mokytisplaukti ir plaukioja. Tokioms moterims plaukimas yra fiziniai pratimai,kurie pagerina jų savijautą, stiprina jų organizmą. Pirmosios šią praktikąpradėjo JAV moterys ir tai atsitiko maždaug prieš 10 metų. Buvo įrodyta,kad plaukimas nėščioms nekenkia, bet padeda. Ypatingai patartina plaukiotitoms moterims, kurios iki pastojant aktyviai sportavo. Dėl intensyviųtreniruočių yra daug ginčijamasi, tačiau viena JAV plaukikė treniravosi ikipat nėštumo pabaigos ir net dalyvavo varžybose. Pasibaigus nėštumui jipagimdė sveiką dukrytę. Asmeniškai aš nesu linkusi į tokius kraštutinumus,bet esu tikra, kad mankšta vandenyje ir nelabai intensyvus plaukimaspaįvairina besilaukiančios kūdikio moters gyvenimą.Pabaigai pateiksiu du pačius svarbiausius pratimus, kuriuos išmokus galimamokytis plaukimo būdų technikos. Šie pratimai yra slinkimai ant krūtinės irant nugaros (1 ir 2 piešiniai). Šie pratimai yra atliekami atsispyrus nuodugno ar nuo sienelės. Slenkame sulaikius kvėpavimą, atpalaidavus veidoraumenis, kūnas turi būti tiesus. Stenkitės atlikti šiuos pratimus taip patkaip parodyta 1 ir 2 paveiksliukuose. Pateiksime ir galimas pratimųatlikimo klaidas.
|[pic] |[pic] ||1 pieš. Slinkimas ant krūtinės 2 pieš. Slinkimas|2 pieš. Slinkimas ant||ant nugaros |nugaros ||Galimos klaidos atliekant slinkimą ant krūtinės ||[pic] |[pic] ||3 pieš. Išlinkęs kūnas |4 pieš. Aukštai || |pakelta galva ||[pic] |[pic] ||5 pieš. Pakeltas dubuo |6 pieš. Nuleistos || |rankos ir kojos ||Galimos klaidos atliekant slinkimą ant nugaros ||[pic] |[pic] |[pic] ||7 pieš. Nuleistas dubuo |8 pieš. Išlenktas |9 pieš. Sėdima, ||(sėdima vandenyje) |kūnas |sulenktos kojos, || | |atlošta galva ||[pic] |[pic] | ||10 pieš. Užversta galva |11 pieš. Nuleistos kojos, per toli nuo kūno|
| |rankos |Šiuos pratimus reikia atlikti reguliariai, kol pajusite slinkimo malonumą.Atliekant pratimus, pasistenkite būti atsimerkę, nes užsimerkęs jūsnetenkate daugybės informacijos. Užsimerkus tamsu ir baisu. Kai žmoguibaisu, jo kūnas įsitempęs. Atsipalaiduokite, bet kūną laikykite tiesiai,visuomet šypsokitės, net ir po vandeniu.
Mankšta-nėštumas-sveikata
Viso nėštumo metu vyksta daug svarbių procesų, ruošiančių moters organizmąbūsimam gimdymui. Fiziniai pratimai, atliekami šiuo periodu, turi teigiamąpoveikį nėštumo, gimdymo, bei pogimdyminiu periodu.
Pratimų dėka didėja bendras moters darbingumas, gerėja miegas, o tai padedaatstatyti balansą tarp įvairių organų bei sistemų, kuris nėštumo metukartais būna sutrikęs.
Būsimai mamai mankšta turi svarbią reikšmę visais nėštumo periodais.Nėštumo metu, augant moters svoriui, keičiasi svorio centras, o tuo pačiukeičiasi ir laikysena., todėl nugaros ilgieji bei kojų raumenys persitempiair nėščiosios dažnai skundžiasi nugaros skausmais. Taip pat keičiasieisena, darosi sunkiau judėti ir išlaikyti pusiausvyrą, tampa ribotijudesiai klubų sąnariuose. Kartais dėl kūno svorio prieaugio gali vystytisplokščiapėdystė. Besilaukiančios moters kraujo ir limfos apytaka galisulėtėti, o tai turi įtakos išsiplėtusioms kojų venoms.
Atkreipiant dėmesį į visus šiuos nepatogumus, nėščiajai rekomenduojamamankšta.
Mankšta būsimai mamai- tai kartu ir stiprinanti profilaktinė priemonė. Oro,saulės, o taip pat ir vandens vonios būtinos nėščiai moteriai. O mankštavandenyje- tai puikios emocijos ne tik mamai, bet ir būsimam kūdikiui.
Vandenyje žmogaus kūnas maždaug 10 kartų lengvesnis, nei sausumoje. Dėl to,darant pratimus vandenyje, mažiau apkraunamos kojos, atsipalaiduojaraumenys, lengviau atlikti dinaminius pratimus, skirtus dubens ir klubųsąnarių paslankumo gerinimui, pilvo ir nugaros raumenų stiprinimui.
Atliekant pratimus vandenyje gerėja kraujotaka, stimuliuojama žarnynoveikla, didėja dubens dugno elastingumas. Vandenyje išmokstama derintifizinius pratimus su giliu ritmingu kvėpavimu bei atpalaidavimo pratimais.Mankštinantis vandenyje gerėja kraujo apytaka, kuri glaudžiai susijusi suvaisiaus kraujo apytaka.
Mankšta vandenyje saugesnė negu sausumoje, nes daug mažesnė traumų tikimybė(sausgyslių bei raumenų patempimas).
Vonios ramina, stiprina ir gydo
Vonios labai palankiai veikia organizmą. Jos ypač naudingos žiemą, kai visądieną tenka vilkėti storus drabužius.Vanduo ir įvairių augalų eteriniai aliejai stimuliuoja kraujotaką, mažinanuovargį, stangrina ir glotnina odą. O svarbiausia – reguliariai daromosvonios gali apsaugoti nuo peršalimo ligų.
Ruošiant paprastą vonią, didelio pasiruošimo nereikia.
Svarbu turėti mėgiamos temperatūros vandens ir patinkamo eterinio aliejaus.Tokią vonią galima daryti kada panorėjus, priklausomai nuo dienos režimo.Vis dėlto žiemos rytą, prieš einant į lauką, geriau tokios procedūrosatsisakyti, nes galima peršalti.
Sveikiems žmonėms tinka visokios vonios – karštos, vėsios ir šaltos. Svarbutinkamai jas paruošti.
Karšta laikoma vonia, kai vandens temperatūra siekia 37-42OC. Ji tinkažmonėms, turintiems ypač stiprią sveikatą. Tokioje vonioje galima gulėti 10-15 minučių. Ji ramina, atpalaiduoja raumenis, padeda kovoti su peršalimoligomis. Geriausia vonią pripildyti 37O temperatūros vandens, o vėliaupamažu pilti karštą vandenį, kol jis sušils iki 40-42OC. Po karštos voniosreikia maždaug 40 minučių pagulėti lovoje.
Vėsi vonia, kai vandens temperatūra neviršija 33-36OC. Tokia vonia tinkavisiems žmonėms. Vėsiame vandenyje galima mirkti kiek panorėjus.
Šaltos vonios vandens temperatūra – 16-20OC. Į tokį vandenį galima panirtitik 2 minutėms, bet geriau – dar trumpiau. Išlipus būtina kūną stipriaipatrinti rankšluosčiu. Prie šaltos vonios reikia pratintis pamažu: iš
pradžių užtenka kūną aptrinti drėgnu rankšluosčiu, po to – apipilti vėsiuvandeniu ir t.t. Šalta vonia suteikia žvalumo, stiprina nervus, grūdinaorganizmą.Labai malonios ir naudingos aromatinės vonios. Jos ruošiamos taip: į 0,5 lvandens įlašinama keletą lašų (stipriems žmonėms – 8-10, nusilpusiems – 4-5) eterinio aliejaus ir plakama tol, kol jis pavirsta mažyčiaisburbuliukais, o tuomet supilama į paruoštą vonią. Arba į paruoštą voniąįlašinama eterinio aliejaus ir įpilami 2 šaukštai kokio nors augalinioaliejaus ar grietinėlės. Riebaluose eteriniai aliejai greitai ištirpsta.Kadangi eteriniai aliejai labai lakūs, tai jie lašinami prieš pat lipant įvonią.
Kad vonios būtų išties naudingos, reikia laikytis tam tikrų taisyklių.Dauguma žmonių iš pradžių paguli vonioje, o po to maudosi. Bet specialistaipataria pirmiausia švariai nuplauti kūną su muilu, o tik po to pasimėgautivonia. Baigus šią procedūrą, reikia kūną nuplauti švariu vandeniu ir tuojpat sausai nušluostyti.
Daugelis žmonių aromatines arba žolių vonias daro kiekvieną dieną, bet ištikrųjų tai verta daryti ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę.
Kartais vonios gali ir pakenkti, pavyzdžiui, karščiuojant, sergant širdiesbei kraujagyslių ligomis.
Gulint vonioje, svarbu, kad vanduo neapsemtų krūtinės ląstos aukščiauširdies lygio ir kaklo.
Vonios nerekomenduojamos sergant uždegiminėmis bei pūlingomis odos ligomis.
Žiemą rekomenduojamos vonios
– Žiemą daugelį žmonių kamuoja depresinės nuotaikos. Kontroliuoti nuotaikaspadeda bergamotės ir šalavijo vonios.
– Nuo peršalimo gali apsaugoti kipariso, eukalipto, citrinos ir mėtoseterinių aliejų mišinio vonios.
– Peršalus rekomenduojama garstyčių vonia. 37-38O temperatūros vandenyjeištirpinama 150 g garstyčių miltelių. Jeigu garstyčių eteriniai aliejailabai dirgina akių ir nosies gleivines, vonia pridengiama paklode, palikusangą tik ligonio galvai.
– Siaučiant peršalimo ligoms, labai naudingos ramunėlių, eukalipto,šalavijo, kadagio, liepžiedžių, kraujažolių, mėtų vonios.
– Spygliuočių vonia ne tik padeda išvengti peršalimo ligų, bet ir tonizuojaorganizmą, mažina nuovargį, dirglumą. Į paruoštą vonią įberiama 50-70 gmiltelių pavidalo spygliuočių arba įpilama 100 ml skysto spygliuočiųekstrakto.
– Labai naudinga aliejaus ir druskos vonia. Prieš panirstant į vandenį,kūnas ištrinamas druska, suvilgyta alyvuogių aliejumi.
– Dažnai sloguojant, kosint (sergant nervų ligomis, kamuojant skausmams)rekomenduojama druskos vonia. Karštame vandenyje ištirpinamas 1 kgvalgomosios arba 0,5 kg jūros druskos, o po to atskiedžiama šaltu vandeniuiki reikiamos temperatūros.
– Žiemą reikia labiau rūpintis oda. Todėl rekomenduojamos sėlenų vonios.300 g sėlenų marliniame maišelyje panardinama į vonią, kurioje maudomasi.
– Odą palankiai veikia kukurūzų vonia: į vandenį įberiama 1 stiklinėkukurūzų krakmolo.