Sveikos gyvensenos ugdymas pradinėje mokykloje per pasaulio pažinimo pamokas

pagal
Kūno kultūraDiplominisIlgas8 795 žodžių44 min. skaitymo
Turinys

Įvadas

Temos aktualumas: Žmogus žemėje yra tik svečias, kuris čia būna labai mažą laiko tarpą. Todėl norint, kad kuo ilgiau jis svečiuotųsi žemėje reikia nuo pat mažens sveikai gyventi: propaguoti sveiką mitybą, būti fiziškai aktyviu, laikytis higienos reikalavimų, prižiūrėti ne tik vidinę, bet ir išorinę sveikatą, nes jos abi priklauso viena nuo kitos. Ir svarbiausia nereikia pamiršti, jog „Sveikame kūne – sveika siela“. Todėl, anot A. Martinkaus (1995), turbūt niekas nedrįs ginčytis, jog kiekvienam žmogui būtinos žinios apie sveikatą ir jos išsaugojimą, nes sveikata neegzistuoja pati savaime. Sveikata žmogus turi rūpintis visą gyvenimą. Jei to nepaisoma sveikatą pakeičia liga. (22., p. 4)

Sveikatos pradai dedami dar negimusiam vaikui, embriono vystymosi laikotarpiu. Žmogaus vystymasis prasideda motinos įsčiose ir priklauso nuo daugelio veiksnių: apvaisinimo, paveldėjimo, vaisiaus nešiojimo, motinos gyvensenos (mitybos, poilsio, fizinio aktyvumo), psichinės būsenos, ekologijos. Racionali mityba, geras poilsis, aktyvi gyvensena, rami bei saugi aplinka daro teigiamą įtaką motinos bei kūdikio sveikatai. Todėl tėvai turi padėti vaikui pažinti ir atrasti save, o pedagogai tęsti bei plėtoti išmoktus įgūdžius.

Mokslininkų, medikų duomenimis jau į pirmą klasę ateina vos trečdalis sveikų vaikų. Daugelis jų turi funkcinių sutrikimų, serga lėtinėmis ligomis. Mokykloje sveikata blogėja, gausėja ligos, nervų ligų, judėjimo aparato susirgimų (13., p. 19) Mokykliniame amžiuje formuojasi ir elgesio rizikos faktoriai (rūkymas, alkoholio vartojimas, neracionali mityba), kurie didina tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaikams ir jaunimui, nes nuo jų priklauso ateinančių kartų sveikata.

Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, iš esmės keičiasi jo statusas.

Jis gauna ne tik labai nelengvas pareigas, už kurias pats atsako, bet iš esmės keičiasi ir jo gyvensena: didelę laiko dalį vaikas praleidžia mokydamasis, sumažėja jo fizinis aktyvumas, padidėja psichinė įtampa protinio darbo metu, keičiasi

Dienos režimas

Sveikatos ugdymas, kaip vienas iš sudėtingiausių ugdymo dalių yra įtrauktas į mokymo turinį. Jo tikslas veikti mokinių požiūrį į sveikatą, skatinti juos nuolat rūpintis savo sveikata ir sveikaai gyventi.

Pagrindinis sveikatos ugdymo būdas – sveikatos mokymas siekiant ugdyti elgesį ir vertybes, kurios sudarytų sveikos gyvensenos pamatus, mokyti tausoti savo sveikatą, padėti suprasti kenksmingų įpročių ir kitų sveikatą silpninačių veiksnių žalą. (16., p. 45)

Mokytojui tenka didžiulė atsakomybė už auklėtinio asmenybės ugdymą, už jo sveikatos tausojimą, stiprinimą ir įtvirtinimą. Pradinėje mokykloje vaikas turi įgyti žinių apie žmogaus kūno sandarą, vidaus organus, gyvybės centrus, jutimus, mitybą, judėjimą ir kitus reikšmingus dalykus, kurie sąlygoja organizmo augimą ir vystymąsi, gerą sveikatą. Pradinėje mokykloje vaikas įgyja ne tik žinių, kurios plečia jo akiratį, šviečia, auklėja ir lavina, bet ir intensyviai lavinamos jo fizinės, protinės ir dorovinės jėgos, mokoma dirbti ir ilsėtis, derinti aktyvią veiklą ir pasyvų poilsį, atsipalaiduoti. Svarbiausia yra ne žinios, o teigiamų nuostatų ugdymas, asmenybės brandinimas, siekimas išjudinti ugdytinio dvasines potencijas sistemingam sveikos gyvensenos ugdymui.

Vien pedagogo pastangomis reikšmingų sveikatos ugdymo rezultatų pasiekti negalima. Reikia bendrų tėvų, auklėtojų ir pačių vaikų pastangų.

Pastarosios yra ypač svarbios, nes pozityvus požiūris ir saviaukla –

geriausias sveikatos ugdymosi būdas. Įsisąmonintas nusiteikimas pačiam tobulinti savo kūną ir dvasią, įgyti stiprybės ir ištvermės atsiranda ugdytinio pastangų dėka ir padeda išsiugdyti elgesį ir vertybes, kurios sudaro sveik…os gyvensenos pamatus.

Tėvai, artimieji, pedagogai gali tik padėti vaidui atrasti ar perimti svarbiausias gyvenimo vertybes, gyvenseną, kultūrą. Šiuo metu svarbi problema, kaip užauginti sveiką vaiką, kuris būtų žvalus, darbingas, galėtų gražiai ir ilgai gyventi. Vaikų norą būti sveikiems, stipriems galima pažadinti bendraujant, suteikiant žinių apie sveikatą ir ją žalojančius veiksnius.

Tyrimo objektas: Sveikos gyvensenos ugdymo programų taikymo galimybės per pasaulio pažinimo pamokas 3 – 4 klasėse.

Darbo tikslas: Išanalizuoti sveikos gyvensenos ugdymo galimybes pradinėje mokykloje.

Hipotezė: Ar pradinėje mokykloje besimokantys mokiniai propaguoja sveiką gyvenseną?

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti metodinę – psichologinę literatūrą, švietimo reformos dokumentus sveikos gyvensenos klausimais.

2. Atskleisti sveikos gyvensenos programų įvairovę pradinėje mokykloje ir jų taikymo galimybes.

3. Ištirti pedagogų, mokinių ir tėvų požiūrį į sveiką gyvenseną.

4. Pateikti rekomendacijas sveikos gyvensenos programų įgyvendinimui pradinėje mokykloje.

Metodai: mokslinės literatūros analizė; anketavimas; tyrimo rezultatų statistinė ir grafinė analizė.

1. Visuminis požiūris į sveikatos ugdymą

1.1 Sveikatos, sveikos gyvensenos samprata

Sąvokos „sveikata” apibrėžimas per istorinius laikus kito.

Tobulėjant pažinimo metodams ir pačiam pažinimui, tobulėjo ir keitėsi sąvokos „sveikata” apibrėžimas. Kiekviena epocha, kiekviena santvarka savaip suprato ir aiškino sveikatą. Todėl šiuo metu vartojama daug įvairių sveikatos definicijų. Sveikatos problema domisi ne tik medikai, bet ir filosofai, sociologai bei kitų sričių specialistai. Sąvoka „sveikata” yra glaudžiai susijusi su kitomis filosofinėmis ir socialinėmis kategorijomis.

(22., p.8)

Sveikatos sampratos ir sveikos gyvensenos klausimus gvildeno

Vydūnas, S. Šalkauskis, A. Maceina, K. Dineika ir kt. Savo veikale

„Sveikata. Jaunumas. Grožė” (1928), Vydūnas rašo: „Sveikata yra ypatinga žmogaus būsena. Tai dėsnių palaikomas įvairių žmogaus buvimo gyvatų gyvenimas ir darnus jų bendradarbiavimas”. S. Šalkauskis sveikatos sąvoką taip pat apibrėžia žymiai platesniu negu medicinoje, filosofiniu atžvilgiu.

Jis mano, jog „… žmogaus sveikata yra toks normalus jo kūno ir sielos sutarimas, kuris leidžia visoms žmogaus būtybės pareigoms reikštis darniai, pereinamai” (30., p. 471). Ir kiti įžymūs filosofai, mąstytojai sveikatą apibrėžia kaip harmoningą dvasinės ir fizinės gyvensenos išraišką.

Sveikata – vienas svarbiausių žmogaus laimės komponentų, viena didžiausių vertybių. žmones dažnai susimąsto ir pradeda vertinti tik tai, ko neteko. Taip yra ir su sveikata. Kiekvienas turi teisę būti sveikas ir mokėti sveikatą išlaikyti kuo ilgiau. (25., p. 18)

Pasak D. Trakumienę, „sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveikas vaikas yra laimingas, veiklus ir kūrybingas. Sveikatos ugdymas ypač svarbus vaikystėje, kai formuojasi vaiko pasaulėjauta ir elgsena. (26., p. 91)

Pasaulinė sveikatos organizacija yra priėmusi tokį sveikatos apibrėžimą: „Sveikata yra visiškos fizines, dvasines ir socialines gerovės būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas“. Sveikata yra tai, kaip atskiras individas ar jų grupė sugeba įgyvendinti savo tikslus bei patenkinti poreikius ir kaip geba keisti ir valdyti aplinką.

Todėl sveikata yra kasdienio gyvenimo šaltinis, o ne gyvenimo tikslas; ji apima ir socialinius, ir asmeninius išteklius, ir fizines galimybes. Šiuo apibrėžimu sveikata apibudinama kaip visapusiškas reiškinys ir teigiama, kad nesant tam tikru sąlygų žmonės negali būti sveiki. Gera sveikata leidžia žmonėms gyventi visavertį gyvenimą, kuris reiškia daug daugiau nei biologinis kelias nuo gyvybės pradžios iki mirties. Sveikata – viena pagrindinių žmogaus gero gyvenimo sąlyga. (25., p. 18)

Mūsų dienomis medicinos literatūroje aptinkama net keliolika termino „sveikata” apibrėžimų. Darbe paminėsime tik kai kuriuos iš jų: 1) sveikata kaip būklė; 2) sveikata kaip savybė; 3) sveikata kaip statistinių charakteristikų visuma; 4) sveikata kaip procesas; 5) sveikata kaip gyvybiškumo matas; 6) sveikata kaip nauja kokybė (kategorija); 7) sveikata

– darnos matas. (22., p.9)

Panašiai sveikatos sampratą traktuoja ir kiti šiandieniniai mokslininkai. Antai E. Guogienė rašo: sveikata — unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui ir aprūpinusi jį dideliais rezervais, kurie leidžia jam gyventi 120-150 m. (17., p. 3).

Kaip teigia R.Proškuvienė (2004), didžiausią poveikį sveikatai turi žmogaus gyvenimo būdas, jo pastangos gyventi sveikai. žmogaus gyvensena priklauso nuo biologinių, socialinių bei kultūrinių veiksnių ir formuojasi veikiama socialines aplinkos, bendraujant su tėvais ir kitais šeimos nariais, aplinkiniais žmonėmis. Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, jo gyvenimo būdą veikia ugdymas. Taip pat turi įtakos visos žiniasklaidos priemonės, reklama ir kt. (25., p. 19)

Sveikatos ugdymo turinys apima įvairias sveikatos ugdymo puses:

žinios apie sa…ve; bendroji kūno ir atskirų jo dalių higiena; maistas ir mityba; darbo ir poilsio ritmas; grūdinimasis ir aplinka; savisauga ir ligų prevencija.

Remiantis visais šiais principais žmones reikia išmokyti būti sveikais. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą pateikiami pagrindiniai sveikos gyvensenos įgūdžiai. Pagrindinis sveikatos tikslas – ugdyti elgesį ir vertybes kurios sudarytų sveikos gyvensenos pamatus. Sveikatos mokymo pagrindiniai uždaviniai – mokyti žmogų tausoti savo sveikatą; padėti suprasti kenksmingų įpročių ir kitų sveikatą silpninančių veiksnių žalą, mokyti priimti teisingus sprendimus sveikatai palaikyti. Sveikata, jėga, ištvermė, gyvybinių jėgų ir energijos atsarga – mūsų ginklas nuo stresų ir gyvenimo negandų.

Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, saugoti ir gerinti savo sveikatą. Sveikos gyvensenos veiksniai yra:

racionali mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, saugios ir sveikos aplinkos kūrimas, žalingų įpročių atsisakymas ir kt. (25., p. 19)

1.1.1 Taisyklingos laikysenos profilaktika

Taisyklinga laikysena – žmogaus estetinė vertybė. Ji turi didelę reikšmę žmogaus išvaizdai ir savijautai. Taisyklinga laikysena yra ugdymo kultūros požymis ir laisvos sielos bei geros sveikatos atspindys. Tėvai ir pedagogai vaiką turi mokyti taisyklingos laikysenos nuo pat mažų dienų.

Valgant, piešiant, žaidžiant stalo žaidimus ir kt.. (6., p. 19)

Mokant taisyklingos laikysenos vaikus, patys suaugusieji turi žinoti, kad sėdėti reikia nenuleidus galvos, krūtinę reikia laikyti tiesiai, pečius vienodame aukštyje, nugara remtis į atlošą. Stalo aukštis turi atitikti kėdės aukštį, kad vaikas, sėdėdamas nesusikūprinęs, alkūnėmis siektų stalo viršų. Jeigu vaikas sėdi ant kėdės, skirtos suaugusiajam, būtina padaryti padedamą ant kėdės paaukštinimą. Ypač daug dėmesio taisyklingai laikysenai reikia skirti ruošiant vaiką mokyklai. (10., p.

54)

Nors vaiko aplinkos higieninės sąlygos tinkamos ir jis yra gerai prižiūrimas bei auginamas, vis tiek jo dienotvarkėje turi būti numatyti fiziniai pratimai, skirti laikysenai ugdyti. Jų tikslas – sustiprinti raumenis, pagerinti medžiagų apykaitą, skatinti krūtinės ląstos funkcines išgales, sustiprinti visą organizmą ir stimuliuoti visų organų bei sistemų veiklą. Pradėti reikia nuo paprastų ir lengvų pratimų, o vėliau pamažu juos sunkinti. Įvairioms raumenų grupėms stiprinti galima naudoti treniruoklius, gimnastikos suolelius, sienelę ir kitus prietaisus. Svarbu yra lavinti nugaros, pilvo, liemens ir viršutinių bei apatinių galūnių raumenis.

Pratimai atliekami neskubant, dėmesys kreipiamas į pratimo taisyklingumą, siekiama įsisąmoninti pratimo esmę, jo poveikį sveikatai. (28., p. 35)

1.1.2 Asmens higiena

Vaiką auklėjame ne tik tada, kai su juo kalbame, mokome ir įsakome jam. Jį auklėjame kiekvienu savo gyvenimo momentu, netgi tada kai nesame namie. Mūsų apsirengimas, įprotis kalbėtis su kitais žmonėmis ir apie kitus žmones, įprotis reikšti džiaugsmą ir liūdesį, elgesys su draugais ir priešais, juokas, valgymo įpročiai, laikraščio skaitymas – visa tai vaikui labai svarbu. Dar neturėdamas susiformavusių savo įpročių, jis atkartos mūsų – tėvų ir pedagogų elgesį. (5., p. 67)

Asmens higiena – tai esminė sanitarinės kultūros dalis. Pradinės mokyklos mokinys turėtų pats žinoti, kaip ir kada reikėtų plautis rankas, naudotis nosine, šukomis, dantų šepetėliu. Deja, bet ne kiekvienoje šeimoje jis skatinamas viso to išmokti, todėl labai svarbu, kad tėvų auklėjimo spragas pastebėtų ir ištaisytų ugdymo įstaigų personalas (pedagogai, medicinos darbuotojai ir t.t.). Pradedant mokyti vaikus asmens higienos reikia ugdyti vaikuose, kad oda visada turi būti švari. Reikia ugdyti vaiką reguliariai plauti rankas, maudytis, kad nebūtų skleidžiamas nemalonus kvapas. (33., p. 35)

Kalbant apie kūno švarą, reikėtų nepamiršti ir rūbų higienos. Norint pasiekti gerų rezultatų, mokytojas turėtų paaiškinti vaikams, kad rūbų priežiūra ir švara taip pat yra labai svarbi (ypač apatinio trikotažo).

Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai dar nesugeba patys skalbti rūbelių, todėl tuo turi rūpintis tėveliai, tačiau būtinai į pagalbą pakviesti vaikus. Mokant vaikus praustis, nemažiau svarbu išmokyti palaikyti švarą vonios kambaryje: tvarkingai į vietą sudėti muilą, rankšluostį ir kt., nepritaškyti ant sienų ir grindų, o pritaškius – iššluostyti. Atkreipti vaikų dėmesį į kojų, kaklo ir ausų švarą. Galima pasiūlyti vaikams stebėti namuose, ar visi šeimos nariai vakarais nusiplauna kojas, o rytais kaklą ir ausis.

Vaikus reikia mokyti ir burnos ertmės higienos, nes nuo dantų būklės priklauso ne tik žmogaus išvaizda, bet ir sveikata. Jie dalyvauja atkandant ir kramtant maistą, teisingai tariant žodžius. Nesveiki dantys sukelia daug nemalonumų. Dantų gedimas yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ligų, bet jos galima išvengti išmokius vaikus taisyklingai šepetėliu valytis dantis, sveikai maitintis ir reguliariai lankytis pas dantų gydytoją. (29., p. 104)

1.1.3 Sveika mityba

Sveika mityba – tai maisto ir maitinimosi strategijos, maisto garantijos. (28., p. 84) Tiek vaikui, tiek suaugusiajam svarbu, kad organizmas nuolat gautų pakankamą maisto medžiagų kiekį, nes tada žmogus geriau susidoroja su savo pareigomis darbe ir namuose.(11., p. 86)

Teisingi mitybos įgūdžiai neatsiranda savaime, jų mokamasi nuo ankstyvos vaikystės. Tėvai turi suprasti sveikos mitybos reikšmę ir tai turi tapti būtinu gyvenimo veiksniu visai šeimai. Tokioje šeimoje augantys vaikai vėliau patys sugebės pasirinkti sau sveikus ir naudingus patiekalus.

Tėvai ir pedagogai turi aiškinti vaikams, kokį maistą reikia valgyti, koks maistas yra sveikas, leisti vaikams pasirinkti užkandį, desertą ar garnyrą patiems. Vaikai mokykloje turi būti mokomi, kad sveikas maistas gali ir turi būti sotus, įvairus, bet kartu ir skanus. (14., p. 160)

Mitybos įpročiai laikomi vienu iš svarbiausių sveikos gyvensenos komponentų. Nereguliari mityba, užkandžiavimas mažaverčiu maistu bei dietų laikymasis ar badavimas mokyklinio amžiaus vaikams laikomi žalingais elgesio bruožais. (32., p. 34) Svarbu, kad vaikai suvoktų, jog labai svarbu yra derinti įvairius produktus. Negalima valgyti nesuderinus produktų.

Mėsos, žuvies patiekalus reikia valgyti su daržovėmis arba vienus. Reikėtų vaikams paaiškinti, kad duona, bulvės, ryžiai ir kt. yra ne garnyras, o atskiras patiekalas. Vaikai ir ne tik jie, turėtų žinoti, kad negalima maisto užsigerti įvairiais gėrimais, nes maistas turi virškintis savo sultyse. Vaisiai taip pat valgomi tam tikru laiku ir tinkamu kiekiu. Svarbu valgyti visuomet nustatytu laiku ir saikingai. Persivalgymas taip pat kenkia sveikatai.

Vaikas su maistu turi gauti visų medžiagų, kurios įeina į jo organizmo sudėtį, t.y. baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vandens, vitaminų (23., p. 34). 1.1.4 Dienos režimas

Darbo ir poilsio režimas, t.y. dienos režimas (dienotvarkė) –

racionali darbo ir poilsio tvarka per parą. Gerai žinoma, kad racionalus veiklos ir poilsio planavimas teigiamai veikia vaikų sveikatą ir protinį darbingumą

Dienos režimas – neatsiejama vaiko sveikos gyvensenos dalis.

Įsisavinti gaunamą mokykloje informaciją, dalyvauti užklasinėje veikloje, paruošti pamokas, padėti namų ruošoje galima tik pakankamai išsimiegojus, pailsėjus, padarius rytinę mankštą, racionaliai maitinantis, stengiantis išvengti konfliktų. Tai ir yra dienos režimo pagrindas. Jokiu būdu negalima vaiko versti griežtai laikytis rėžimo. Kiekvienas vaikas – individualybė, kiekvienam organizmui būdingas savas gyvenimo ritmas, skirtingi poreikiai.

Griežtas tvarkaraštis pavers vaiko gyvenimą nuobodžiu. Racionalus, drauge ir sveikas dienos veikos ritmas turi būti ir stabilus ir dinamiškas.

Kasdien, maždaug tuo pačiu metu, reikia atlikti tik pagrindinius dienos darbus: keltis ir eiti miegoti, mankštintis, praustis rytą ir vakare, valgyti, eiti į mokyklą. Visa kita vaiko veikla – pamokų ruoša, fizinė veikla, laisvalaikis – turi būti individualūs ir gali keistis priklausomai nuo aplinkos sąlygų bei vaiko bioritmų. (33., p. 135)

Kad būtų racionaliai paskirstyta mokinio diena ir poilsis, siūloma vadovautis tokiomis fiziologijos ir higienos rekomendacijomis: veikla ir poilsis per parą turi būti išdėstyti taip, kad derintųsi su mokinio organizmo bioritmais, jo protinio ir fizinio darbingumo kaita, išlaikyti pusiausvyrą tarp aktyvios ir ramios veiklos, judrios ir ramios būsenos, tarp veiklos patalpose ir lauke; derinti savarankišką laisvai pasirenkamą fizinę veiklą su organizuota veikla, siūloma tėvų, pedagogų arba vaikų;

veiklos ir poilsio trukmė turi atitikti mokinio amžių, fizinį išsivystymą, sveikatą, protinį ir fizinį darbingumą; būtina racionaliai derinti įvairias veiklos ir poilsio rūšis, jų elementus, pvz., protinį ir fizinį darbą, darbą ir poilsį ar pan.; veiklą ir poilsį būtina planuoti ilgesniam laikui

– savaitei, mėnesiui; planuojant atsižvelgti į metų laiką, meteriologines sąlygas; laisvalaikio pobūdį reikia pasirinkti atsižvelgiant į ugdytinio fizinį išsivystymą, jo sveikatą, pomėgius, gebėjimus; būtina siekti maksimalaus laiko vadybos individualizavimo; sudarant dienotvarkę rekomenduojama pasikonsultuoti su visuomenės asmens sveikatos priežiūros specialistu;

1.1.5 Grūdinimasis

Grūdinimasis – tai įvairių procedūrų sistema, kurios pagrindinis tikslas – padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai. Aplinka, kurioje vaikas gyvena, žaidžia, sportuoja, išdykauja, nėra pastovi, ji visa laiką kinta. Ji skiriasi kiekvienu metų laiku, priklauso nuo šildymo, patalpų sandarumo ir kt. jeigu vaikas nėra užsigrūdinęs ir susiduria su stipresniais poveikiais negu tie, prie kurių yra įpratęs, jis gali susirgti.

Tinkamai parinktos ir sistemingai atliekamos grūdinimo procedūros tobulina vaiko organizmo gebėjimą koordinuoti šilumos gaminimą ir jos išspinduliavimą pagal aplinkos sąlygas ir padeda išvengti tiek kūno peršalimo, tiek perkaitimo. Grūdinant vaiką labai svarbu gerai suprasti vaikų amžiaus ypatumus ir individualias savybes. Grūdinimasis bus sėkmingas tik tada, jei bus laikomasi pagrindinių organizmo grūdinimo principų. (25., p. 96)

Grūdinimasis – tai įvairių procedūrų sistema, kurios pagrindinis tikslas – padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai. Aplinka, kurioje vaikas gyvena nėra pastovi, ji visa laiką kinta, nes keičiasi metų laikai. Jeigu vaikas nėra užsigrūdinęs tai jis gali susirgti. Tinkamai parinktos ir sistemingai atliekamos grūdinimo procedūros tobulina vaiko organizmo gebėjimą koordinuoti šilumos gaminimą ir jos išspinduliavimą pagal aplinkos sąlygas ir padeda išvengti tiek kūno peršalimo, tiek perkaitimo. (31., p. 45).

Rekomendacijos, kurių reikia laikytis grūdinant vaikus, yra šios:

grūdinti vaiką galima pradėti tik tada, kai jis yra sveikas; pamažu didinti grūdinimosi procedūros intensyvumą; grūdinti sistemingai, be pertraukų;

atsižvelgti į individualias vaiko ypatybes, jo amžių; grūdinti galima pradėti bet kada, bet geriausia šiltuoju metų laiku; grūdinimasis turi sukelti džiugias emocijas, nes prievarta verčiant vaiką sunku tikėtis teigiamų rezultatų. Organizmą grūdina oro vonios, vandens procedūros ir saulės vonios. Grūdintis yra sveika ir naudinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Užgrūdintas organizmas lengviau prisitaiko prie oro permainų yra atsparesnis ligoms.

1.1.6 Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas – tai judesių suma, kurią žmogus atlieka per tam tikrą laiką. Paros fizinio aktyvumo norma priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos, vaiko socialinių funkcijų, klimato, metų kaitos ir kt. Fizinis aktyvumas būna nevienodas ir per parą (3., p. 105).

E. Adaškevičienė (1999) išskiria keletą vaikų grupių, priklausančių pagal aktyvumą. Tai vaikai, kurie daug juda – hiperaktyvūs vaikai, ir tie, kurie labai mažai juda – pasyvūs vaikai. Į tokius vaikų tipus reikia atkreipti dėmesį sudarant ar padedant jiems patiems susidaryti (vyresniems)

dienotvarkę. Pvz.: jei vaikas yra pasyvus įtraukti daugiau judrių žaidimų, pasivaikščiojimų gryname ore, t.y. sudaryti sąlygas skatinančias vaikui judėti. Ir atvirkščiai, jei vaikas labai judrus skatinti jį pasyvesnei, protinei veiklai (4., p. 87)

Vaikų judėjimas yra savaiminis ir organizuotas. Tačiau šiam judėjimui trukdo įvairūs socialiniai veiksniai (televizija, kompiuterija, pamokos mokykloje, namų ruoša, miegas), priverčiantys vaikus kuo mažiau judėti. Atėjęs į mokyklą mokinys didžiąją dalį paros prasėdi pamokose, prie namų ruošos, kito pasyvaus poilsio. Tėvai ir pedagogai turi padidinti įvairiomis formomis vaikų fizinį aktyvumą per parą. Mokykloje žinome, kad yra organizuojama kūno kultūros pamoka, trumpos pedagoginės pertraukėlės.

Kad jaustųsi visą dieną žvalus, mokinys privalo dieną pradėti rytine mankšta. Ji padeda nugalėti mieguistumą, stiprina kvėpavimą, verčia greičiau plakti širdį, pagerina medžiagų apykaitą, o kartu ir nervų sistemos veiklą. Be to, rytinė mankšta padeda formuoti svarbias asmenybės savybes – valią ir atkaklumą. Pirmokai lengviau prisitaiko prie pamokos režimo, palengvėja jų adaptacija. (15., p. 76 ).

Fiziniai pratimai teigiamai veikia vaiko anatomines ir funkcines sistemas, formuoja judesių kultūrą, ugdo savikontrolę. Pradinių klasių programoje numatomi daugiau judrūs žaidimai, gimnastika bei pratimai, ugdantys taisyklingą laikyseną. (1., p. 148)

Fizinis auklėjimas turėtų prasidėti šeimoje. Šiais laikais didžiausia daugelio šeimų problema – nuolatinė laiko stoka. Tokios padėties išvengti padėtų ir trumpalaikė, bet kasdieninė visos šeimos mankšta. Ji kiekvienam šeimos nariui turėtų duoti kuo daugiau naudos ir kartu būtų pramoga. (17., p. 74)

Ugdant sveikos gyvensenos įpročius, įgūdžius svarbią reikšmę turi teisingas sveikatos, kaip vertybės supratimas. Todėl į sveikatos ugdymą reikia žiūrėti, kaip į kūrybos procesą, kuriame kūnas, dvasia ir protas yra glaudžiai susiję.

1.2 Pradinės mokyklos reikšmė ugdant mokinių sveiką gyvenseną

Iš šeimos vaikas patenka į ugdymo įstaigas (darželius, mokyklas). Jo fizinis vystymasis ir sveikata tampa ne tik tėvų, bet ir pedagogų rūpestis.

Mokytojas, norėdamas pasiekti gerų rezultatų, turėtų vadovautis tam tikrais darbo principais: (32., p. 28)

1. Teigiamas požiūris į ugdytinį ir jo pažinimas, nuoširdus bendravimas ir bendradarbiavimas.

2. Tinkamas pedagogo profesinis pasirengimas.

3. Sistemingas bendradarbiavimas su tėvais ir jų švietimas sveikos gyvensenos klausimais.

4. Mokytojo ir ugdymo įstaigos aptarnaujančio personalo sveikata.

Pedagogas turi pažinti vaiką ir priimti jį tokį, koks yra, atsižvelgti į ugdytinį, ugdyti pagal individualią fizinę prigimtį, psichofizinį skirtingumą, turimą patirtį. Besąlygiškai gerbti kiekvieno vaiko asmenybę, jo savitumus ir teisę būti laimingam. Globoti silpnesnės sveikatos, savimi nepasitikinčius vaikus. Puoselėti ir visokeriopai stiprinti jų sveikatą. (13., p. 48).

Mokytojas turi pirmenybę teikti vaiko fizinės prigimties tobulinimui, sveikatos ir fizinių galių plėtojimui, gerųjų emocijų ugdymui, o ne sportinių rezultatų siekimui.

Didelę reikšmę turi pedagogų profesinis pasirengimas, turimų žinių apie vaiko fizinį ir psichinį vystymąsi, sveikatinimo priemones ir būdus bei higieną. Pedagogas privalo nuolatos tobulintis, siekti mokslo žinių ir pedagoginės praktikos naujovių, kad sugebėtų tinkamai perteikti sveikos gyvensenos žinias savo ugdytiniams ir jų tėveliams.

Išugdyti sveiką, stiprų, gerai fiziškai ir psichiškai išsivysčiusį žmogų yra didžiulis menas ir mokslas. Vaikų sveikata priklauso nuo mitybos, materialinių gyvenimo sąlygų, darbo ir poilsio režimo, ekologijos, tėvų ir pačių vaikų požiūrio į savo sveikatą.

Šiuos veiksnius pedagogams nelengva valdyti, nors vaikų darželis ir pradžios mokykla turi šviesti tėvus vaikų sveikatos ugdymo klausimais, tausoti ir stiprinti vaikų sveikatą įvairiomis pedagoginėmis priemonėmis.

Vaikų sveikatai įtakos turi ir ugdymo procesas, fizinis aktyvumas, psichologiniai veiksniai, asmens higiena, ugdymo institucijos aplinka ir kiti dalykai, kurie labai priklauso nuo pedagogo, medicinos darbuotojų ir viso kolektyvo.

Išsamios žinios, gebėjimas sėkmingai organizuoti ugdymo procesą, sukurti sveiką ir saugią aplinką, pozityvus požiūris į sveiką gyvenseną ir geras asmeninis pavyzdys, humaniški ir demokratiški ugdytojo ir ugdytinių santykiai yra pedagogų rankose. (16., p. 65).

Žingsnis po žingsnio, diena po dienos mokykloje vaikas įgyja kaskart vis daugiau žinių apie asmens higieną, sveikatą, mitybą, fizinį aktyvumą, grūdinimąsi. Jis ne tik įgyja žinių, bet ir išmoksta saugoti sveikatą, supranta sveikatą silpninančius veiksnius, suvokia, kaip teisingai elgtis.

Pedagogui būtina ugdyti vaiko norą būti sveikam, stipriam, vikriam, grūdintis, išvengti ligų. Ypač tam įtakos turi ugdymo institucijos atmosfera, pedagogo bendravimo stilius, materialinės sąlygos vaikų fizinei veiklai, grūdinimuisi. Formuotis palankiai motyvacijai padeda teigiamos emocijos, žaidybinė pratybų forma. Pamažu vaikų nuostatos perauga į elgesį, kuris turi įtakos jų sveikatai. (32., p. 30)

Sistemingas sveikatos ugdymas turi apimti platų amžiaus tarpsnį –

nuo ikimokyklinio amžiaus iki studijų aukštojoje mokykloje ir, yra vykdomas “spiralės” principu (2., p. 19).

Bendrosiose programose apie sveikos gyvensenos ugdymą pradinėje mokykloje sakoma, kad pradinėje mokykloje vaikas turi sužinoti, kodėl jis auga, keičiasi, juda. Kiekvienoje klasėje vaikas išmoksta apie sveiką gyvenseną tai ko dar nežinojo. (8., p. 119).

Sveikos gyvensenos ugdymas susideda iš kelių etapų, visų pirma sveikos gyvensenos pamatai padedami jau kūdikystėje ir to vaikus išmoko tėvai, po to vaikai pradeda lankyti mokyklą…, kur gilina sveikos gyvensenos žinias. Sveikai gyventi tai ne tik sveikai maitintis ir sportuoti, bet ir laikytis judesių kultūros, laikytis ligų prevencijos, būti fiziškai aktyviam laikytis dienos režimo taip pat sveikos gyvensenos ugdymui labai svarbu tinkama, jauki aplinka kurioje vaikas gyvena. Šiuolaikinių ugdymo institucijų uždavinys – išugdyti humanišką, demokratišką, kūrybingą, kritiškai mąstančią asmenybę, sugebančią savarankiškai veikti ir atsakyti už savo sprendimus. (24., p. 78)

Visi sveikos gyvensenos ugdymo etapai pavaizduoti sveikos gyvensenos ugdymo modelyje (žr. 1 schemą)

1 schema Vaikų sveikatos ugdymo modelis (pagal E. Adaškevičienę

1999) 1.2.1. Mokytojo vaidmuo vaiko sveikatos ugdyme

Kai kas mano, kad sveikatos mokymą ir ugdymą mokykloje galėtų organizuoti mokyklos medikai. Tačiau tai neteisinga, nes sveikatos žinių įsisavinimas, nuostatų bei įgūdžių formavimas yra sudėtingas psichologinis ir pedagoginis procesas. Kaip ir kiekviename mokomajame ir auklėjamajame darbe, sveikatos ugdyme reikalingos pedagoginės psichologijos žinios ir profesinis meistriškumas. Štai kodėl mokyti sveikatos reikia tarpininkaujant mokytojui. (21., p. 28)

Mokytojui tenka didžiulė atsakomybė už auklėtinio asmenybės ugdymą, už jo sveikatos tausojimą, stiprinimą ir įtvirtinimą. Pradinėje mokykloje vaikas turi įgyti žinių apie žmogaus kūno sandarą, vidaus organus, gyvybės centrus, jutimus, mitybą, judėjimą ir kitus reikšmingus dalykus, kurie sąlygoja organizmo augimą ir vystymąsi, gerą sveikatą. Pradinėje mokykloje vaikas įgyja ne tik žinių, kurios plečia jo akiratį, šviečia, auklėja ir lavina, bet ir intensyviai lavinamos jo fizinės, protinės ir dorovinės jėgos, mokoma dirbti ir ilsėtis, derinti aktyvią veiklą ir pasyvų poilsį, atsipalaiduoti. Svarbiausia yra ne žinios, o teigiamų nuostatų ugdymas, asmenybės brandinimas, siekimas išjudinti ugdytinio dvasines potencijas sistemingam sveikos gyvensenos ugdymui.

Kaip jau buvo minėta, vaiko įpročiai sveikai gyventi susiformuoja jau vaikystėje, mokytojui tuos įpročius labai sunku koreguoti.

J. Bydam (2000) teigimu, norint ugdyti sveiką gyvenseną reikia:

padėti jam keisti įpročius; išsiaiškinti ką laiko vertybe; įtraukti į aktyvią veiklą; sudominti būsimų permainų rezultatais. (9., p. 69)

Visus šiuos etapus mokytojas gali įtraukti į sveikos gyvensenos ugdymo programą, nes vaikas iš pradžių turi suprasti kodėl taip svarbu būti sveikam.

Kad pedagogams pavyktų suformuoti vaikų pozityvią nuomonę apie sveiką gyvenseną, jie turi glaudžiai bendradarbiauti su tėveliais, nuolat šviesti jų sveikatos palaikymo ir stiprinimo klausimais. (18., p. 18)

• Susirinkimai. Juose analizuojami vaikų sveikatos palaikymo ir stiprinimo klausimai (pavyzdžiui, vaikų mityba, taisyklingos laikysenos ugdymas ir kt.).

• Individualūs pokalbiai. Išsiaiškinama vaiko persirgtos ligos, komplikacijos, įpročiai, gyvenimo sąlygos. Patariama kaip propaguoti sveiką gyvenseną, kaip sudaryti teisingą dienotvarkę, parengti vaiką mokyklai ir kt.

• Atvirų kūno kultūros pratybų stebėjimas. Kviesti tėvus dalyvauti kūno kultūros užsiėmimuose. Tėvai gali ateiti pasižiūrėti kaip jų vaikas sportuoja, mankštinasi, kokius jis turi įgūdžius, palyginti su bendraamžių išsivystymu ir pajėgumu. Jie gali pamatyti kūno kultūros pratybų sąlygas, grūdinimąsi, varžybas ir t. t. Pertraukos metu mokytojas gali suteikti konsultaciją dominančiu klausimu.

• Konsultacijos ir praktiniai patarimai. Viena du kartus per savaitę, po pamokų organizuoti grupines ar individualias konsultacijas. Jų metu auklėtojas turėtų teikti rekomendacijas, demonstruoti įvairius pratimus, teikti pratimus, kaip vaikus fiziškai ugdyti.

• Bendros tėvų ir vaikų sveikatos šventės. Sporto šventės, išvykos į gamtą, ekskursijos. Tėvai gali būti objektyvūs sveikatos ir sporto švenčių dalyviai, teisėjai, žiūrovai, organizatoriai.

Vaikams patinka išvykos į gamtą kartu su tėveliais. Tai padeda geriau pažinti vieniems kitus, susigyventi, suteikti įspūdžių, malonių akimirkų.

• Sveikatos valandėlių stebėjimas. Sveikatos valandėlių turinys gali būti labai įvairus: eilėraštukai, mįslės, dainelės, žaidimai, pasakojimai, inscenizacija ir kt. Jais siekiama emocionaliai ir įtaigiai… perteikti asmens kultūros ir higienos, sveikatos, racionalios mitybos žinias, ugdyti neigiamą nuostatą žalingiems įpročiams.

1.2.2 Šeimos reikšmė ugdant vaikų sveiką gyvenseną

Šeima – svarbiausia tautos ląstelė, kurioje dedami doros ir sveikatos pamatai, formuojama pasaulėžiūra, charakteris. Čia vaikas mokomas suprasti save, aplinkinį pasaulį. Šeimoje vaikas mokosi pažinti save, savo kūną, jo poreikius ir veiklos principus. Vaikų augimas ir priežiūra reikalauja netik didelių fizinių pastangų, bet ir dvasinės kultūros išminties, žinių, atsakomybės. (30., p. 34)

Jaunosios kartos ugdymas per amžius buvo veiksminga sveikos gyvensenos ugdymo priemonė. Gero ir gražaus tėvų elgesio pavyzdžių galia –

kiekvieno tėvo ir kiekvienos mamos rūpestis ir pareiga. Ir tai ne vien tėvų rūpestis, o visų, kas susiję su vaikų ugdymu, – vaikų lopšelių, darželių, mokyklų, sporto bei sveikatos klubų. Ypač būtinas geras tėvų ir pedagogų pavyzdys šiandien, kai žmogų grėsmingai užgriuvo nepagydomos ligos, narkomanija, žalingi įpročiai. Labai svarbu pastoti jiems kelią nuo pat mažumės. Liaudies išmintis byloja: „lenk medį, kol jaunas“.

Sveika šeima, jeigu:

• vaikas yra mylimas, saugus, vyrauja šilti, geranoriški ir pagarbūs tarpusavio santykiai;

• racionaliai sudaroma dienotvarkė;

• mokinio darbo vieta įrengta prie lango parenkamas stalas ir kėdė pagal vaiko ūgį;

• valgomas sveikas ir subalansuotas maistas;

• laikomasi švaros ir tvarkos, asmens higienos, kasdien valomos ir vėdinamos patalpos;

• daroma rytinė mankšta, po to apsitrinama vėsiu ar šaltu vandeniu arba prausiamasi po dušu, maudomasi atvirame vandens telkinyje, masažuojamas kūnas;

• laisvalaikiu, savaitgaliais ir atostogų metu vaikai sportuoja kartu su tėvais;

• vaikai asmeniniu tėvų pavyzdžiu mokomi sveikai gyventi:

sportuoti, grūdintis, sveikai maitintis, aktyviai praleisti laisvalaikį, nepiktnaudžiauti žalingais įpročiais;

• savaitgaliais, atostogų metu šeima keliauja į turistinį žygį pėsčiomis, dviračiais, slidėmis ar išvyksta į gamtą, į sodą, į paplūdimį prie jūros, ežero ar upės;

• ribojamas televizijos laidų žiūrėjimas (15 – 30 min.), kompiuteriniai žaidimai;

• laisvalaikio metu, atliekant namų ruošos darbus, išvykose pasikalbama su vaiku apie sveikatos stiprinimą;

• turint laisvo laiko žaidžiami įvairūs judrieji žaidimai vaikų taisyklingai laikysenai ugdyti ir plokščiapadystės profilaktikai.

• nerūkoma, nenaudojami alkoholiniai gėrimai, narkotikai, laikomasi darbo ir poilsio režimo;

Vaikų sveikos gyvensenos įpročiai formuojasi jau nuo pat vaikystės, todėl labai svarbu, kad tėvai rodytų vaikams tinkamą sveikos gyvensenos pavyzdį. (9., p. 69)

2. Sveikos gyvensenos ugdymo programų apžvalga

Daugelyje pasaulio šalių yra sukurtos ir vykdomos sveikatos ugdymo programos. Vienose šalyse šios programos yra visiškai integruotos į švietimo sistemą, kitose – sveikatos ugdymo kursas dėstomas, kaip atskiras dalykas. (25., p. 7)Yra išskiriama keletas programų tipų:

• rekomenduojamos (mokslininkų pateikiamos idėjos);

• parašytos (į dokumentus, oficialiomis pastangomis, surašyti tikslai, uždaviniai ir procedūros, kuriais mokytojas gali vadovautis);

• mokomosios (programos, kurias vykdo klasės kiekvienais mokslo metais);

• remiančios (jų vykdyme dalyvauja papildomi žmonės);

• bandomosios (kai vertiname, ką mes mokome)

Turbūt niekas nedrįs ginčytis, jog kiekvienam žmogui būtinos žinios apie sveikatą ir jos išsaugojimą, nes sveikata neegzistuoja pati savaime, ji nėra netinkama. Sveikata žmogus turi rūpintis visą gyvenimą. Jei to nepaisoma – sveikatą pakeičia liga. Sveikatos pagrindus reikia būtinai formuoti nuo mažens – ankstyvojoje vaikystėje, nes žmogų lavinti geriausia jaunystėje. Ir subrendus sveikata priklauso nuo šio laikotarpio padarytų pamatų. Todėl žinias apie sveikatą geriausia taikyti ikimokyklinėse įstaigose ir įvairaus profilio vidurinėse mokyklose, nes jose iš esmės auklėjami ir mokomi visi piliečiai.

Sveikatos ugdymo programos daug dėmesio skiria vaikų sveikatingumui ugdyti. Visos sveikos gyvensenos programos yra panašaus turinio, tačiau skirtingų tikslų, bei uždavinių. Sveikatos mokymas turėtų vykti ta linkme, kad darbas, kuris buvo pirmoje klasėje, paruoštų mokinius darbui sekančioje klasėje.

Lietuvos mokyklose, sveikata ugdoma vadovaujantis Universaliąja (integracine) sveikatos ugdymo programa, pagal kurią, kiekvieno dalyko mokytojas savo pamokose ir kitoje veikloje turėtų padėti suformuoti sveikos gyvensenos nuostatas ir elgesį, įgalinantį gyventi sveikai. Yra vykdomos ir valstybinės (tikslinės) sveikatos programos, kuriomis siekiama stiprinti vaikų ir paauglių sveikatą. Didžiausias vaidmuo vykdant šias programas skiriamas švietimo ir sveikatos ugdymo įstaigoms. (25., p., 14)

Pasak R. Proškuvienę (2004), ne visose Lietuvos mokyklose sveikatos ugdymui skiriama pakankamai dėmesio. Kai kuriose iš jų mokinių sveikata ugdoma tik pavienių mokytojų iniciatyva. (25., p. 8).

Svarbu žinoti tai, kad norint įgyvendinti sveikatos ugdymo programas, reikia tinkamai paruošti mokytojus, tačiau mokytojus rengiančios institucijos tam dėmesio neskiria. Ne visi vadovai supranta sveikatos ugdymo svarbą būsimiems mokytojams. Dažnai neįvertinama, kad pedagogui reikia ne tik dalykinio, bet ir platesnio visapusiško pasirengimo, nes kitaip mokytojas gali nesugebėti ugdyti kitų sveikatą.

Kaip jau minėta, mokykloje integruota „Universalioji sveikatos ugdymo programa“.

Ši programa – viena iš sociokultūrinių programų, turinčių padėti parengti žmogų visaverčiam gyvenimui, išugdyti asmens vertybines nuostatas ir įgūdžius. Programos pagrindinis tikslas: „Diegti visuminį (holistinį)

sveikatos supratimą, t.y. suprasti fizinę, dvasinę, protinę, emocinę ir socialinę gerovę, kaip itin svarbią asmeniui, šeimai, bendruomenei ir visai visuomenei teikti žinių ir įgūdžių padedančių ugdyti, stiprinti, gerinti savo ir kitų sveikatą – išmokyti vaikus sveikai gyventi (25., p. 10).

Pasak R. Proškuvienę (2004), šią programą galima įgyvendinti keliomis kriptomis:

• formalusis sveikatos ugdymas, kai žinios apie sveikatą, sveikos gyvensenos įgūdžius įgyjamos per pamokas;

• neformalusis sveikatos ugdymas, kai žinių apie sveikatą mokiniai įgyja stebėdami suaugusiųjų elgesį;

• mokyklos santykis su moksleivių tėvais ir visuomene;

Šiuolaikinėje mokykloje sveikos gyvensenos kursas gali būti integruojamas į kitų dalykų …pamokas, taip pat gali būti dėstomas kaip atsikaras dalykas, tai priklauso tik nuo mokyklos bendruomenės sprendimo.

Integruojamos temos gali keisti savo reliatyvų apibrėžimą, tačiau turėtų išlikti pagrindiniai tikslai:

1. Teikti moksleiviui žinių apie: save ir aplinkinius, augimą, vystymąsi, kūno priežiūrą; turinčius įtakos žmogaus santykiams veiksnius bei budus, kuriais fizine ir socialine aplinka veikia sveikatą; fizinę, protinę, dvasinę, emocinę ir socialinę sveikatą, šių aspektų sąveiką kasdieniame gyvenime; palaikančius ir stiprinančius sveikatą veiksnius;

mitybą, darbą ir poilsį, fizinį aktyvumą ir saugumą; žalingus įpročius ir jų pasekmes; alkoholio ir narkotiku vartojimo prevenciją; lytini ugdymą ir pasirengimą šeimai; įvairias su sveikata susijusias vertybes ir nuostatas.

2. Ugdyti įgūdžius, kurie: skatintu racionalius sprendimus ir poelgius; formuotų gebėjimą pasipriešinti neigiamam socialiniam spaudimui;

padėtų valdyti konfliktus ir stresus; formuotų pagarbą sau ir kitiems;

formuotų gebėjimą vertinti savo ir kitu sveikatos svarbą; padėtų suvokti atsakomybę už savo poelgius; padėtų kurti ir palaikyti teigiamus tarpusavio santykius šeimoje, bendruomenėje ir visuomenėje; skatintu sveikai gyventi.

Esminis programos ypatumas – moksleivių įtraukimas į praktinę veiklą. Pasak R. Proškuvienę (2004), jei pasikeitė vaiko elgsena, jei kasdien laikomasi sveikos gyvensenos principų, tikslas pasiektas.

Universalioji ugdymo programa skirta tam, kad suteiktumėme žinių, kurios turėtų įtakos mąstymui ir elgsenai.

Ikimokyklinėse įstaigose ir jaunesniame mokykliniame amžiuje taikoma sveikos gyvensenos ugdymo programa „Aukime sveiki“. Ši programa parengta respublikos pedagogų patirtimi bei moksleivių sveikatos ir elgesio tyrimų medžiaga. Programos „Aukime sveiki“ tikslas: padėti mokiniams ugdyti atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, teikti žinių ir kurti sveiką gyvenimo nuostatų sistemą, formuoti įgūdžius padedančius ugdyti, stiprinti ir gerinti sveikatą.

Uždaviniai: sveikatos suvokimas; savęs pažinimas; žinių įsisavinimas; požiūrių keitimas; teisingų sprendimų priėmimas; elgesio keitimas; tėvų ir visuomenės mokymas. ( 32., p. 28). Ugdymo kursas susideda iš dviejų dalių:

1. „Įvadas į sveikatos ugdymo kursą „Aukime sveiki“. Šioje dalyje pateikiami sveikatos mokymo ir sveikos gyvensenos ugdymo mokykloje koncepcija ir vienas iš jos įgyvendinimo būdų. Čia yra nurodytas ugdymo kurso turinys, kurį sudaro bendroji programa, knygelė mokiniams „Aukime sveiki“ ir mokytojo knyga.

2. „Konkretūs pasiūlymai, kaip vesti sveikatos užsiėmimus“. Joje aptariamos atskiros sveikatos klausimų grupės – temos.

Šioje programoje sveikata akcentuojama, kaip vertybė sveikos gyvensenos ypatumas, sąlygojantys lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi.

„Sveika mokykla“ projekto įgyvendinimo Lietuvoje programa remiasi

Pasaulinės sveikatos organizacijos, Europos Tarybos ir Europos Bendrijos idėjomis ir priklauso nuo mūsų esamų finansinių galimybių. Ši programa

Lietuvoje priimta 1993m. sudaryta programos „Sveika mokykla“ koordinatorių taryba, kuri ėmėsi plėtoti programą ir teikti visokeriopą paramą mokykloms.

Pasikeitus šioms sąlygoms programa gali būti modifikuota. Programa yra nacionalinio lygio ir nereguliuoja konkrečios mokyklos veiklos. Visa veikla mokyklose planuojama ir vykdoma priklausomai nuo esamų sąlygų, svarbiausių klausimų ir problemų. Šios programos efektyvumas priklauso nuo to, kiek į šį procesą įsitraukia kolektyvas, mokiniai, jų tėvai ir visuomenė. (12., p.

75)

Ši programa padeda įgyvendinti „sveikos mokyklos“ projektą.

Pagrindinis projekto tikslas: išsaugoti vaikų ir jaunimo sveikatą; kurti saugią ir sveiką aplinką; įtvirtinti saugią ir sveiką… gyvenseną. Projekto uždaviniai: formuoti sveikos gyvensenos nuostatas; kurti gerus santykius mokykloje; suteikti mokiniams žinių, įtvirtinti įgūdžius; skatinti mokinius aktyviai dalyvauti sveikos gyvensenos ugdyme; kurti saugią ir sveiką mokyklos aplinką; mokyklą orientuoti kaip informacijos ir motyvacijos šaltinį šeimai sveikatos klausimais; įtraukti į sveikatos ugdymą šeimą ir vietinę visuomenę; skatinti savišvietą, pasikeitimą informaciją, literatūros rinkimą ir efektyvų jos panaudojimą; stiprinti sąveiką tarp atskirų mokyklų mokytojų ir visuomenės; raginti mokytojus, mokinius ir visuomenę pasirinkti sveiką gyvenimo būdą.

„Sveikos gyvensenos ugdymo programą“ Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui padovanojo Čikagos Ilinojaus Universiteto Slaugos fakultetas, tarpininkaujant Amerikos lietuvių labdaros organizacijai Lithuanian Mercy

Lift, konkrečiai Pranei Šlutienei. (20)

Programos tikslas: sveikos gyvensenos mokymas ir propagavimas

Programos uždaviniai: a) suteikti žinių, įgūdžių ir nuostatų, kurios skatintų sveikos gyvensenos praktiką ir neštų naudą patiems moksleiviams, jų šeimoms ir bendruomenei; b) išugdyti suvokimą, kad jie, kaip moksleiviai ir bendruomenės nariai, yra atsakingi už sveiką aplinką;

c) suteikti informacijos, pasitikėjimo savimi ir bendravimo įgūdžių, kad moksleiviai gerai jaustųsi ir sugebėtų veikti tiek šeimoje, tiek nuolat kintančioje visuomenėje.(20)

Programos dėstymo trukmė 36 – 42 pamokos. Mokytojai yra pagrindiniai programos dėstytojai. Priklausomai nuo mokyklų apsisprendimo, programa mokyklose įgyvendinama dviem keliais: integruojant į klasės valandėles, biologijos, darbų, fizinio lavinimo pamokas arba skiriant vieną savaitinę pamoką, kaip sveikatos ugdymo dalyką. Antruoju atveju skiriami mokytojai dalykininkai, bendruomenės slaugytojos, psichologai, socialiniai pedagogai dėstyti programos atitinkamas temas. Kai pedagogams prireikia pagalbos iš specialistų, jos gali gauti iš specialistų, dirbančių įvairiose miesto institucijose ir organizacijose, pav.: visuomenės sveikatos centre, priklausomybės ligų centre, policijoje, jaunimo organizacijoje ir pan. (20)

Problemų sprendimo metodas, kuris suteikia moksleiviams įgūdžių, dažnai taikomas šios programos kurso medžiagos dėstyme. Naudodamas šį metodą, mokytojas „minčių lietaus“, darbo grupėse, situacijos interpretavimo pagalba, atpalaiduoja mokinių kūrybines ir intelektualines galias. Mokinių veikla ir jos pažanga vertinama testais, namų darbų kiekybe ir kokybe ir t.t.

Šios programos sėkmė didele dalimi priklausys nuo aktyvaus tėvų dalyvavimo, todėl būtina juos informuoti apie tai, kas vyksta mokykloje.

Sveikatos ugdymo programos daug dėmesio skiria vaikų sveikatingumui ugdyti. Visos sveikos gyvensenos programos yra panašaus turinio, tačiau skirtingų tikslų, bei uždavinių. Sveikatos mokymas turėtų vykti ta linkme, kad darbas, kuris buvo pirmoje klasėje, paruoštų mokinius darbui sekančioje klasėje.

2.1. SVEIKOS GYVENSENOS PROGRAMOS TAIKYMO GALIMYBĖS PER PASAULIO

PAŽINIMO PAMOKAS 3 KLASĖJE

„Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose“ (2003)

teigiama, kad gamtamokslinis ugdymas turėtų padėtį moksleiviams aiškinantis kaip žmogaus organizmas auga ir keičiasi, kokie jo poreikiai, susipažinti su savo organizmu ir jo veikla, suvokti, kaip reikia saugoti savo sveikatą, rūpintis kitais žmonėmis. Baigdami pradinę mokyklą vaikai turi sužinoti kaip atrodo žmogaus kūnas, ir kokia vidaus organų funkcija, pagrindinius sveikos ir saugios gyvensenos (fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, grūdinimosi, pakankamo miego) įtaką sveikatai. Taip pat žinoti, kodėl pavojinga gerti svaigalus, rūkyti, vartoti narkotines medžiagas. Kodėl reikia laikytis higienos reikalav…imų (8., p. 115).

„Sveikos gyvensenos ugdymo programa“ daugelį temų praplečia bei papildo.

Išnagrinėsime „Sveikos gyvensenos ugdymo programos“ ingeravimą į

„Mūsų pasaulis“ (3 klasės) mokomąją medžiagą.

|EIL.|SVEIKOS |„MŪSŲ PASAULIS“ |TIKSLAI IR UŽDAVINIAI |

|NR. |GYVENSENOS |KURSO TEMA | |

| |UGDYMO TEMA | | |

|1 |Kas yra |Kas padeda mums |Suformuluoti sveikatos apibrėžimą,|

| |sveikata |saugoti |kas jį sudaro; |

| | |sveikatą, likti |Išsiaiškinti, kad sveikata būtina |

| | |sveikiems. (20.,|tam, kad ji pasiektų užsibrėžtus |

| | |p. 40-41) |tikslus; |

| | | |Suvokti, kad sveikatos sutrikimų |

| | | |galima išvengti. |

| | | |Aiškintis, ką ir kaip daryti |

| | | |ištikus nelaimei. |

| | | |susipažinti su medicinos |

| | | |tarnybomis, jų darbu. |

| | | |mokytis teikti pirmąją pagalbą. |

|2 |Ligų |Savo sveikata |Įvertinti save, savo sveikatą; |

| |prevencija |galime |Skatinti bendradarbiavimą, |

| | |pasirūpinti |džiaugsmą; |

| | |patys (20 p. 44)|Ugdyti taisyklingos laikysenos |

| | | |įgūdžius; |

| | | |Išsiaiškinti regėjimo higienos |

| | | |įpročius. |

|3 |Šeimos |Stenkimės gerai |Išsiaiškinti darbo ir poilsio |

| |sveikata |išsimiegoti |svarbą organizmui; |

| | |(20., p. 45) |Aptarti fizinio aktyvumo svarbą |

| | | |vaiko vystymuisi. |

|4 |Visuomenės |Mūsų savivaldybė|Mokytis analizuoti produktą ar |

| |sveikata |(20. p. 19) |paslaugą; |

| | | |Skatinti bendradarbiavimą, |

| | | |draugiškumą; |

| | | |Išsiaiškinti konflikto sąvoką; |

|5. |Saugumas ir |Būkime atsargūs.|Ugdyti drausmingumą; toleranciją; |

| |pirmoji |Saugokimės patys|Supažindinti su eismo taisyklėmis |

| |pagalba |(20., p. 42-43) |ir jas taikyti; |

| | |Mokomės teikti |Ugdytis nuostatą, kad kiekvienas |

| | |pirmąją pagalbą |esame atsakingas už savo sveikatą,|

| | |(20., p. 46 – |kad pirmiausia patys privalome ja |

| | |47) |rūpintis. |

|6. |„Veikla, |Bendras |Mokytis išvengti konfliktinių |

| |poilsis, |gyvenimas. (20.,|situacijų; |

| |fizinis |p. 16-17) |Mokytis suvokti priežastis ir |

| |aktyvumas“ | |pasekmes analizuojant įvairias |

| | | |situacijas. |

|7. |Dvasinė |Mokomės |Skatinti mokinių saviraišką, |

| |sveikata |džiaugtis ir |tyrinėjimus; |

| | |liūdėti (19. p. |Ugdyti tarpusavio |

| | |32–33) |bendradarbiavimą, toleranciją. |

|8. |Ligų |Kaip gydytis be |Išsiaiškinti sąvokas: „užkrečiama |

| |prevencija |vaistų. (20., p.|liga“, „kas yra jos sukėlėjai“; |

| | |48 -49) |Aptarti užkrečiamų ligų |

| | | |priežastis; …|

| | | |Įsisąmoninti sanitarijos ir |

| | | |higienos taisykles. |

|9. |Užkrečiamos |Gelbėkite, |Kas tai yra užkrečiama liga, |

| |ligos |skęstame |infekcija, kas jos sukėlėjai. |

| | |šiukšlėse (20., | |

| | |p. 20) | |

|10 |Mokyklos |Bendri rūpesčiai|Komandinio darbo mokymas, vienas |

| |bendruomenė |(20., p. 18) |kito palaikymas. |

|11. |Taisyklės ir |Po pamokų (20., |Kurs taisykles, užtikrinančias |

| |normos |p. 14 – 17) |normalų laisvo laiko praleidimą. |

Patyrinėjus vadovėlį ir sveikos gyvensenos ugdymo programas galima teigti, kad pagrindinis sveikos gyvensenos ir mokyklos ugdymo programų tikslas yra teikti moksleiviams žinių sveikos gyvensenos klausimais ir ugdyti įgūdžius.

Čia tik vienas iš galimų variantų, kaip galima sveikos gyvensenos ugdymo programą integruoti į pasaulio pažinimo pamokas. Pamokų įdomumas priklausys nuo mokinių suinteresuotumo. , žinių, kūrybiškumo. Kai kurios temos, kurių negalime integruoti į pasaulio pažinimo pamokas galima perkelti į popamokinę veiklą, kūno kultūros pamokas kur galės labiau atskleisti sveikos gyvensenos temas, pasikviečiant specialistus.

3 klasės pasaulio pažinimo programoje apie sveiką gyvenseną kalbama daug. Visas šias gautas žinias apie sveiką gyvenseną vaikai turi išmokti pritaikyti gyvenime. Tai, kad pedagogas suteikia daug žinių apie sveikatą, sveiką gyvenseną dar nereiškia, kad ugdytiniai įsisąmoninę jomis remsis ir gyvens sveikai. Sveikos gyvensenos ugdymui turi prisėti ne tik pedagogai, bet ir šeima, nes mokykloje vyksta teorinis žinių išmokimas, o namuose –

praktinis.

3. POŽIŪRIO Į SVEIKĄ GYVENSENĄ TYRIMAS

3.1 TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR EIGA

Tyrimo problema ir aktualumas: šios temos problematiškumą lemia, tai, kad vaikų gyvenimo būdas yra netaisyklingas: bloga mityba, mažai judama, nepaisoma dienos rėžimo, nesigrūdinama, didžiąją dienos dalį praleidžiama prie televizoriaus ekranų, kompiuterių.

Tyrimo tikslas: ištirti pedagogų, mokinių ir tėvų požiūrį į sveiką gyvenseną.

Tyrimui atlikti buvo sudarytos anketos mokytojams, trečios klasės mokiniams ir jų tėveliams. Tyrimo metu buvo apklausta 73 trečios klasės mokiniai, 47 trečios klasės mokinių tėveliai ir 16 pedagogų. Anketos mokytojams, mokiniams ir tėvams buvo pateiktos individualiai (anketų pavyzdžiai 1, 2, 3 priede)

Tyrimo imtis iš viso 136 respondentai.

Tyrimo laikas ir vieta. Tyrimas atliktas 2005 m. rugsėjo – spalio mėn. Klaipėdos Gedminių pagrindinėje mokykloje.

Tyrimo tipas: kiekybinis ir kokybinis.

Duomenų rinkimo metodai: anketinė apklausa.

3.2 TYRIMO REZULTATAI, JŲ ANALIZĖ

3.2.1 Mokinių sveikos gyvensenos įgūdžių tyrimo aptarimas

Anketa mokiniams sudaryta iš 12 klausimų. Penki anketos klausimai pusiau uždari (2, 4, 5, 6, 8 anketos klausimai), keturi uždari (3, 9, 10,

11 anketos klausimai) ir trys atviri (1, 7, 12 anketos klausimai).

Mokiniai atsakydami į klausimą „Kaip įsivaizduojate sveiką mokyklą“

teigė, kad mokykla turi būti „saugi“, „į mokyklą neturi ateiti vaikai, kurie kosi ir sloguoja“, tokioje mokykloje „daug sportuojama“, „ilsimasi“, „mokomasi sveikai gyventi“, „visi turi būti linksmi“, „mokytoja niekada nepyksta“. Tyrimo metu paaiškėjo, kad trečių klasių mokinių nuomonė yra labai įvairi, vaikai puikiai supranta, ką reikia daryti, kad jų gyvenimas būtų sveikesnis.

Kitu klausimu siekėme išsiaiškinti, kokiais negalavimais skundžiasi vaikai (žr. 1 pav.) Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikai dažniausiai skundžiasi galvos skausm…ais (37%), 25%r respondentų dažnai skundžiasi skrandžio ir pilvo skausmais, 23% niekada nesiskundžia jokiais negalavimais. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad vaikams dažniausiai skauda galvą, 15 % mokinių skundžiasi silpnumu ir nuovargiu..

To priežastis gali būti ta, kad vaikai pervargsta mokykloje, yra per didelis mokymosi krūvis, o pertraukų metu vaikai nesugeba pailsėti. Vaikai skundžiasi skrandžio ir pilvo skausmais tada, kad būna nepavalgę, tada vaikai būna sudirgę, nedarbingi.

[pic]

1 pav. Negalavimai, kuriais skundžiasi mokiniai

Mokinių buvo klausiama, ar jiems pakanka žinių apie sveiką gyvenseną. (2 pav.) Didelė dalis mokinių (40%) pabrėžė, kad jie turi pakankamai žinių apie sveiką gyvenseną.. 33% mokinių teigia, kad informacijos visada pakanka.

Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad vaikams žinių apie sveiką gyvenseną pakanka.

[pic]

2 pav. Mokinių nuomonė: ar pakanka įgytų žinių apie sveiką gyvenseną

3 pav. matyti kas mokiniams suteikia žinių apie sveikatą ir sveiką gyvenseną. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiausiai žinių apie sveikatą ir sveiką gyvenseną mokiniai gauna iš mokytojų, ir tik 37% respondentų teigia, kad šią informaciją gauna iš tėvų, 14% iš gydytojų.

Kadangi šioje mokykloje taikomos sveiko gyvenimo ugdymo programos, yra vedamos sveikos gyvensenos pamokėlės, vaikai daugiausiai ir gauna informacijos iš mokytojų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad apie sveikatą ir sveiką gyvenseną kalbama nedaugelyje šeimų.

[pic]

3 pav. Mokinių nuomonė iš ko jie gauna žinių apie sveikatą ir sveiką gyvenseną

Mokinių buvo klausiama, kokių pamokų metu dažniausiai kalbama apie sveiką gyvenseną (4 pav.). Vaikų nuomone apie sveiką gyvenseną labiausiai kalbama klasės valandėlių metu (95%), per kūno kultūros pamokas ir pasaulio pažinimo pamokų metu.

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikai apie sveiką gyvenseną daugiausiai sužino klasės valandėlės metu, tačiau šia tema nemažai kalbama ir kūno kultūros, pasaulio pažinimo pamokose. .

[pic]

4 pav. Pamokos, kuriose dažniausiai analizuojami sveikos gyvensenos klausimais

Į klausimą kaip vaikai praleidžia laisvalaikį (5 pav.) 70% mokinių atsakė, kad savo laisvalaikį praleidžia žaisdami su kompiuteriu, 59%

dažniausiai žiūri televizorių, 48% tiriamųjų leidžia laisvalaikį žaisdami lauke ir tik 19% respondentų laisvalaikiu sportuoja, 15% ruošia pamokas, 13

% skaito knygas.

Kaip parodė tyrimo duomenys šiuolaikinėje mokykloje besimokantys vaikai savo laisvalaikį praleidžia netūriningai t.y. žaidžia su kompiuteriu, žiūri televizorių. Šitoks laisvalaikio praleidimas kenkia ne tik akims, bet ir kūno laikysenai, nervų sistemai, judėjimo aparatui, nes augančiam organizmui būtina judėti, kuo daugiau sportuoti, kadangi reikia patenkinti judėjimo poreikį.

[pic]

5 pav. Vaikų mėgstamiausias laisvalaikio praleidimo būdas

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kiek laiko mokiniai ruošia pamokas. Atsakymai į šį klausimą pateikti 6 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kad antroje klasėje mokiniai dažniausiai pamokas ruošia iki pusės valandos

(51%). Tik 6% tiriamųjų iš viso neruošia pamokų.

Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad vaikai pamokas ruošia labai ilgai. Galima teigti, kad tie vaikai, kurie pamokas ruošia labai ilgai – turi flegmatiko charakterio bruožų. Juo labiau, šiuolaikinėje mokykloje pradinių klasių mokiniams, namų darbų užduoti negalima, nes vaikai daug laiko praleidžia mokykloje ir joje turėtų sugebėti išmokti viską kas reikalinga, o jei tėveliai verčia vaikus ruošti pamokas, tai š…is procesas turėtų užtrukti ne ilgiau, kaip pusvalandį.

[pic]

6 pav. Namų darbų ruošimo laikas

Tyrimo metu buvo prašoma mokinių atsakyti, kur jie dažniausiai valgo. Atsakymai pateikti 7 pav. Remiantis tyrimų duomenimis, galima teigti, kad 54 % respondentų valgo ir namuose ir mokykloje. Valgyti namuose gamintą maistą yra daug sveikiau nei mokykloje. Nors mokykloje maistas yra verdamas pagal reikalavimus, tačiau pasitaiko visokių atvejų. Labai maža dalis 4% respondentų valgo greito maisto užkandinėse. Tai yra gerai, nes valgant tokiose užkandinėse valgomas „nesveikas“ maistas.

Vaikai turi valgyti 4 – 5 kartus per dieną, todėl valgydami tik mokykloje, galima sakyti, badauja. Vadinasi, reikia valgyti tris – keturis kartus namuose ir nors vieną kartą mokykloje, nes mokykloje vaikai praleidžia nemažą dalį dienos.

[pic]

7 pav. Kur maitinasi 2 klasių mokiniai

Mokinių buvo klausiama, ar jie yra bandę rūkyti (8 pav.) Tyrimo metu paaiškėjo, kad trečių klasių mokiniai nėra bandę rūkyti. (96%). Rūkyti yra žalinga, o jei vaikai pradės tai daryti nuo mažens, kai dar organizmas yra nesubrendęs, gali sutrikti augimo procesas ar kitokios komplikacijos.

[pic]

8 pav. Ar vaikai bandė rūkyti

Vaikų buvo klausiama ar jie yra bandę vartoti narkotinių medžiagų

(9 pav.). Tyrimo metu paaiškėjo, kad antrų klasių mokiniai nėra bandę narkotinių medžiagų. Vartoti narkotines medžiagas yra pavojinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, nes tai kenkia visai nervų sistemai, vidaus organams.

[pic]

9 pav. Ar yra vaikai vartoję narkotikų

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma vaikų (82 %) nėra ragavę alkoholinių gėrimų (žr. 10 pav.). Vis dėl to 18% tiriamųjų yra ragavę alkoholinių gėrimų. Tokio amžiaus vaikai bando žalingus įpročius, todėl, kad tėvai rodo netinkamą pavyzdį, o vaikai tai matydami bando pamėgdžioti.

[pic]

10 pav. Ar yra vaikai ragavę alkoholinių gėrimų

Atsakydami į klausimą: „Ką reikėtų keisti, kad galėtumėte sveikai gyventi?“ mokiniai teigė, kad „visų pirma reikia kitaip gyventi“, „daugiau sportuoti šeimoje“, „kiekvieną rytą ir vakarą valytis dantis“, „įgyti daugiau žinių apie sveikatą“. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikų nuomonė yra teisinga, jei nori sveikai gyventi visų pirma reikia pakeisti mąstyseną, nes tai svarbiausia. Taip pat sveikai gyventi turi ne vienas šeimos narys, o visi.

Apklausus mokinius paaiškėjo, kad vaikų sveikos gyvensenos įgūdžiai yra nepakankami. Taip galima teigti, todėl, kad dauguma apklaustųjų vaikų nesilaiko tinkamo dienos režimo, nemėgsta sportuoti. Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad mokinių sveikos gyvensenos įpročiai nėra tinkami. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad kai kurie 3 klasės mokiniai jau yra bandę rūkyti, gėrę alkoholinių gėrimų. Remiantis tuo, galima teigti, kad mokinių sveiką gyvenimo būdą reikia propaguoti.

3.2.2 Pedagogų sveikos gyvensenos plėtojimo tyrimo rezultatų aptarimas

Anketa pedagogams sudaryta iš 5 klausimų, iš kuri pusiau uždari (1,

2, 4, 5 anketos klausimai), vieno atviro (3 anketos klausimas)

Tyrimo metu pedagogų buvo klausiama, kokių pamokų metu jie ugdo mokinių sveiką gyvenseną. Kaip matyti 11 paveiksle, pedagogų nuomone, vaikų sveika gyvensena labiausiai ugdoma per kūno kultūros pamokas (100%).

78% pedagogų mano, kad sveika gyvensena ugdoma pasaulio pažinimo pamokų metu. 68% pedagogų teigė, jog sveika gyvensena yra ugdoma per visų dalykų pamokas.

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad pedagogų nuomone daugiausiai sveikos gyvensenos įgūdžiai ugdomi kūno kultūros pamokose.

Mana…u, kad vaikų sveika gyvensena daugiau ar mažiau yra ugdoma per visų dalykų pamokas. Tačiau kiekvieno dalymo pamokų metu ugdoma skirtingu sudėtingumu ir skirtingomis kryptimis.

[pic]

11 pav. Pamokos, kuriose ugdoma sveika gyvensena.

1 lentelėje matyti kaip dažnai pedagogai su vaikais kalba sveikos gyvensenos klausimais. Tyrimo metu paaiškėjo, kad nuolat visi pedagogai su vaikais kalba apie asmens higieną, fizinį aktyvumą, bei saugią gyvenseną.

Apie sveiką mitybą nuolat su vaikais kalba 68%, o dažnai 32%, apie žalingus įpročius dažnai kalba 77 % pedagogų. Apie lytinį gyvenimą dauguma pedagogų kalba retai.

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad mokykloje su vaikais yra kalbama visais sveikos gyvensenos klausimais.

Mokytojų pokalbiai su mokiniais apie sveiką gyvenseną 1 lentelė

| |Nuolat |Dažnai |Retai |Niekada |

|Sveiką mitybą |68% |32% |0% |0% |

|Žalingus |43% |77% |0% |0% |

|įpročius | | | | |

|Lytinį |0% |0% |87% |13% |

|auklėjimą | | | | |

|Asmens higieną|100% |0% |0% |0% |

|Fizinį |100% |0% |0% |0% |

|aktyvumą | | | | |

|Saugią |100% |0% |0% |0% |

|gyvenseną | | | | |

12 pav. matyti pagal kokias sveikos gyvensenos ugdymo programas pedagogai dirba mokyklose. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 69% tiriamųjų dirba pagal vadovėlius, tik 31 % tiriamųjų naudojasi sveikos gyvensenos programa

„Aukime sveiki“. Manytume taip yra, todėl, kad sveikos gyvensenos kursas yra puikiai integruotas į mokomąją medžiagą, ir jei nėra atskirų sveikos gyvensenos pamokų, tai pakankamai užtenka ir vadovėlyje pateiktų žinių, šiek tiek praplečiant mokytojos žiniomis.

[pic]

12 pav. Sveikos gyvensenos ugdymo programos pagal kurias dirba pedagogai

13 pav. matyti, kaip pedagogai vertina sveikos gyvensenos programas, paaiškėjo, jog pagrindinės problemos iškylančios dirbant su sveikos gyvensenos programomis yra tos, kad pedagogams trūksta žinių (43%), praktinių žinių (45%).

Manytume pedagogams problemų dirbant su sveikos gyvensenos programomis iškyla todėl, kad patys nepropaguoja sveiko gyvenimo būdo, nes tyrimo duomenys parodė, kad pedagogams trūksta žinių ir praktinių įgūdžių.

[pic]

13 pav. Problemos iškylančios pedagogams dirbant su sveikos gyvensenos programomis

14 pav. matyti, kaip dažnai pedagogai su tėvais kalba apie vaikų sveiką gyvenseną. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma pedagogų (45%) su tėvais apie vaikų sveikatą kalba nuolat. 34% – kalba dažnai.

[pic]

14pav. Pedagogų pokalbiai su tėvais apie vaikų sveikatą

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad pedagogai apie vaikų sveikatą su tėvais kalba nuolat. Tėvų ir pedagogų rūpestis yra ne tik išugdyti vaiką, bet ir stengtis, kad vaikas užaugtų sveikas, todėl nuolat reikia aptarti vaiko sveikatą ir rūpimus sveikos gyvensenos klausimus.

3.2.3 Tėvų požiūrio į vaikų sveiką gyvenseną tyrimo aptarimas

Anketa tėvams sudaryta iš penkių klausimų. Du anketos klausimai pusiau uždari (3 ir 4 klausimai), du uždari (1 ir 2klausimai), vienas atviras (5

klausimas)

15 pav. pateikti duomenys, kaip tėvai retina savo vaikų sveikatą.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dau…guma tėvelių (49%) savo vaikų sveikatą vertina gerai, nes jų vaikai serga mažai kada.

Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad mokiniai serga mažai kada, nes jų sveikatą tėvai vertina gerai. Kad visiškai vaikai nesirgtų, tėvai juos turėtų mokyti sveikai gyventi nuo pat kūdikystės: grūdinti, ugdyti higieninius reikalavimus, sveikai maitinti ir pan.

[pic]

15 pav. Kaip tėvai vertina savo vaikų sveikatą

16 pav. matyti, kaip dažnai tėvai kalba apie sveiką gyvenseną su savo vaikais. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad apie sveiką gyvenseną dauguma tėvų su savo vaikais kalbasi retai (43%), 37% respondentų su vaikais apie sveiką gyvenseną kalba dažnai.

Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad dauguma tėvų su savo vaikais apie sveiko gyvenimo būdo propagavimą kalba retai, tačiau yra nemaža dalis tėvų, kurie su savo vaikais kalba šia tema.

[pic]

16 pav. Tėvų pokalbiai su vaikais apie sveiką gyvenseną

17 pav. pateikti tyrimo duomenys, kaip tėvai vertina sveikos gyvensenos ugdymą mokykloje. Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad dauguma tėvų (53%) sveikos gyvensenos ugdymą mokykloje vertina gerai, atsakydami į klausimą „kodėl“ tėveliai teigė, kad „mokykloje vaikai sužino pakankamai apie sveikos gyvensenos propagavimą“, „žinios yra perteikiamos įdomiai ir vaikams priimtinai“, „kalbėti namuose apie sveiką gyvenseną nėra laiko, todėl labai gerai, kad apie tai kalbama mokykloje“. Pagal tėvų požiūrį matyti, kad tėvai labai užsiėmę žmonės ir mažai skiria laiko savo atžaloms, todėl sveikos gyvensenos ugdymo klausimus palieka spręsti mokykloje.

[pic]

17 pav. Tėvų nuomonė apie sveikos gyvensenos ugdymą mokykloje

18 pav. matyti, kad žinias apie sveiką gyvenseną tėvai daugiausiai įgyja iš televizijos laidų. Per televiziją yra rodoma labai daug laidų, apie sveikatą, sveiką gyvenseną, todėl galima daug sužinoti. 26% tiriamųjų teigė, kad skaito specialią literatūrą, iš kurios sužino apie sveiką gyvenseną. Iš tiesų žinių apie sveiką gyvenseną reikia semtis visapusiškai, nes tai padaro žmogų daugiau žinantį – apsišvietusį visose srityse. O kada tėvai žinos daugiau apie sveikos gyvensenos propagavimą, tai stengsis tai perteikti savo vaikams rodydami tinkamą pavyzdį, paaiškindami, patardami.

[pic]

18 pav. Tėvų sveikos gyvensenos žinių įgijimas

Tėvai atsakydami į klausimą „Kaip šeima gali padėti gerinti vaiko sveikatą ir ugdyti sveiką gyvenseną?“ teigė, kad „keisti gyvenimo būdą“, „pradėti aktyviai gyventi“, „keisti mitybos įpročius“, „įgyti daugiau žinių apie sveiką gyvenseną“, „rūpintis vaiko gerove“. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad tėvai puikiai žino ką reikia pakeisti savo gyvenime, kad būtų galima gerinti vaiko sveikatą. Tačiau tam reikia didžiulės valios pastangų.

Tiriant tėvų domėjimąsi vaikų sveikata paaiškėjo, kad tėveliai domisi savo vaikų sveikata. Ją stengiasi propaguoti įvairiuose šaltiniuose domisi apie sveiką gyvenseną.

IŠVADOS

Pedagoginės, metodinės literatūros analizė parodė, jog sveikos gyvensenos tikslinga ugdyti nuo ankstyvos vaikystės.

1. Sveika gyvensena turi būti pradėta ugdyti šeimoje, nes dažniausiai tėvų tinkamas pavyzdys parodo kaip reikia gyventi. Sveikos gyvensenos ugdymo klausimai turi rūpintis ir ugdymo įstaigos. Jau pradžios mokykloje vaikas turi suvokti ir įsisavinti sveikos gyvensenos elementus: pamėgti fizinius pratimus, kaip charakterio formavimo, sveikatos stiprinimo priemonę.

Žinios apie sveikatą turi atitikti vaikų amžių ir psichines ypatybes, būti lengvai suprantamos ir įsisavinamos. Pradinėje mokykloje … vaikai įgyja žinių visais sveikos gyvensenos klausimais.

2. Į mokyklos programas yra integruotas „Universaliųjų ugdymo programų“,

„Aukime sveiki“, „Sveikos gyvensenos ugdymo“ programos. Taip pat pedagogai turi galimybę pasirinkti sau priimtiną sveikos gyvensenos ugdymo programą ir ją integruoti į mokomąją medžiagą. Daugelį „Sveikos gyvensenos ugdymo programos“ temų galima integruoti į pasaulio pažinimo kursą, taip pat į kitų dalykų pamokas. Žinios apie sveiką gyvenseną turi atitikti vaiko amžių ir psichines ypatybes, būti lengvai suprantamos ir įsisavinamos.

3. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad

– Mokiniai ir mokytojai puikiai supranta kokia turi būti sveika mokykla, ir kaip pasiekti, kad mokykloje būtų propaguojama sveika gyvensena.

– Mokinių ir tėvų teigimu apie sveikatą ir sveiką gyvenseną tėvai su vaikais kalba retai. Apie šią temą dažniausiai vaikai kalba su mokytoju klasės valandėlių metu, pasaulio pažinimo ir kūno kultūros pamokose. Pedagogai su vaikais kalba visais sveikos gyvensenos klausimais (mitybos, fizinio aktyvo, žalingų įpročių, higienos ir kt.) Taip pat sveikos gyvensenos klausimais ir apie vaikų sveikatą pedagogai nuolat kalba su tėvais.

– 3 klasių mokiniai skundžiasi įvairiais negalavimais: galvos, skrandžio ir pilvo skausmais. Taip yra, todėl, kad vaikai daug laiko praleidžia mokykloje sėdėdami ir mokydamiesi, o grįžus namo dar turi ruošti namų darbus. Todėl vaikų laisvalaikiui lieka nedaug laiko, o ir turimą laisvalaikį dažniausiai vaikai praleidžia sėdėdami prie kompiuterio ar žiūrėdami televizorių.

Taip pat kai kurie vaikai yra vartoję sveikatą žalojančių preparatų: alkoholinių gėrimų, net rūkę.

– Kad pagerėtų vaikų sveikata, tėvų nuomone visų pirma reikia pakeisti gyvenimo būdą.

REKOMENDACIJOS

TĖVAMS:

– Su vaikais kuo dažniau kalbėti apie sveikatą ir sveiką gyvenseną.

– Kuo dažniau su vaikais sportuoti, laisvalaikį praleisti gamtoje.

– Skatinti vaikus laikytis tinkamo dienos režimo.

– Domėtis sveikos gyvensenos klausimais.

PEDAGOGAMS:

– Nuolat gilinti savo žinias, kad sugebėtų tinkamai perteikti sveikos gyvensenos žinias savo ugdytiniams ir jų tėvams.

– Perteikiant žinias, skatinti moksleivius diskutuoti, vertinti, tartis, bendrauti. Akcentuoti sveikos gyvensenos privalumus, nes teigiamus dalykus vaikai geriau suvokia.

– Rodyti sveikos gyvensenos pavyzdį vaikams.

– Norint, kad vaikų gyvensena būtų sveika reikia, kad bendradarbiautų tarpusavyje tėvai, pedagogai, mokykla. Visų pirma sveika vaiko gyvensena priklauso nuo tėvų, o mokykloje vaiko žinios tik papildomos, patobulinamos.

LITERATŪRA

1. Adamkevičienė A., Dilienė R. (2000) Vaikų sveikatos ir fizinio ugdymo programa, aukime sveiki ir stiprūs“ Klaipėda.

2. Adaškevičienė E. (2004) Vaikų fizinės sveikatos ir kūno kultūros ugdymas. Klaipėda

3. Adaškevičienė E. (1996) Judėjimas – vaiko sveikata, jaunumas, grožis. Klaipėda

4. Adaškevičienė E. (1999)Vaikų sveikatos ugdymas. Vilnius

5. Anderson B., Pearl B., Burke E. (1996) Kaip būti sveikam. Vilnius.

6. Balčiūnienė A. (2002) Netaisyklingos laikysenos ir stuburo profilaktika. Šiauliai.

7. Balšaitis J. (1998) Būkite sveiki ir stiprūs, vaikai. Vilnius.

8. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. (2003).

Priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.

9. Bydam J. (2000) Pedagogika. Vilnius

10. Bobrova L., (1997) Ivanovas P. Pradinukų kūno kultūra. Kaunas

11. Bregas G. P. (1996) Tobulumo formulė. Vilnius,

12…. Davidavičienė A. (1994) Sveikatos ugdymas – Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. Vilnius.

13. Davidavičienė A. G. (1996). Sveikos gyvensenos įtvirtinimas mokyklose: tyrimų medžiaga. Vilnius.

14. Gerhard Leibold. (1998) Sveikatos žinynas kiekvienai šeimai. Lektūra

15. Grinienė E. ir Kt. (1990).Mokymosi įtaka vaiko ir paauglio organizmui. Kaunas

16. Gudžinskienė V., Česnavičienė J. (2002). Sveikatos ugdymas bendrojo ugdymo sistemoje. Pedagogika 60.

17. Guogienė E. (1994) Šeimos daktaras. Vilnius

18. Jakučiūnienė D., Juškelienė V. (2001) Moksleivių sveikatos ugdymas ir stiprinimas: dabartis ir perspektyvos. Vilnius.

19. Janušonis V. (1988) Sveikatos palaikymas ir stiprinimas. Vilnius

20. Jonynienė V. (2003). Mūsų pasaulis Vadovėlis III klasei.. Kaunas

21. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. Prieiga per internetą:

http://www.klaipedosvsc.lt/sveikata/programa.html

22. Lietuvos sveikatos programa. (1998) Vilnius,

23. Martinkus A. (1995) Vaiko sveikatos pagrindai. Klaipėda

24. Mikalauskienė D., Saukienė J. (1998) Sveikos mitybos paslaptys.

Vilnius

25. Nacionalinė sveikatos politikos konferencija. Lietuvos sveikatos politika XXI amžiuje. (2001) Vilnius

26. Proškuvienė R. (2004). Sveikatos ugdymo įvadas. Vilnius.

27. Pradinė mokykla: ugdymo turinys ir socialinė integracija. (2004)

Klaipėda.

28. Resnikow K., Cross D., Lacosse J., Nichols P. Evaluation of a School

– Site Risk Factor Screening Intervention. – Preventive Medicine,

1993.

29. Sveikata 21. Sveikata visiems XIX amžiuje. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

30. Sveikos gyvensenos ugdymas ikimokyklinėse įstaigose. (2002) Vilnius

31. Šalkauskis S. (1991) Pedagoginiai raštai. Kaunas

32. Zaborskis A. (1999) Mokinių gyvenimo būdas ir sveikata. Kaunas

33. Zaborskis A. ir kiti (1995) Aukime sveiki. Pradinių klasių mokytojo knyga. Kaunas

34. Zoborskis A., Žemaitienė N., Šumskas L., Džiržytė A. (1996)

Moksleivių gyvenimo būdas ir sveikata. Vilnius

35. Zulumskytė A. (2003) Edukologijos pagrindų studijų mokslinių darbų rengimo metodinės rekomendacijos. Klaipėda

SANTRAUKA

Šiuolaikinėje visuomenėje, kai mokslas yra labai pažengęs, žmonės yra užsiėmę darbu, buitimi, visur skuba, todėl nebelieka laiko pasirūpinti sveika gyvensena. Ši tema yra ypač aktuali „skubantiems“ žmonėms. Sveiką vaikų gyvenimo būdą reikia pradėti ugdyti jau šeimoje, o atėjus į mokyklą žinias -praplėsti, gilinti.

Rašant baigiamąjį darbą buvo ne tik patyrinėta teorinė mokslinė literatūra, bet ir atliktas tyrimas.

Rašant darbą buvo iškeltas tikslas: „Išanalizuoti sveikos gyvensenos ugdymo galimybes pradinėje mokykloje“

Uždaviniai:

1. Apžvelgti metodinę – psichologinę literatūrą, švietimo reformos dokumentus sveikos gyvensenos klausimais.

2. Atskleisti sveikos gyvensenos programų įvairovę pradinėje mokykloje ir jų taikymo galimybes.

3. Ištirti pedagogų, mokinių ir tėvų požiūrį į sveiką gyvenseną.

4. Pateikti rekomendacijas sveikos gyvensenos programų įgyvendinimui pradinėje mokykloje.

Tyrime dalyvavo 136 respondentai (73 trečios klasės mokiniai, 47

trečios klasės mokinių tėveliai ir 16 pedagogų)

Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokiniai ir mokytojai puikiai supranta kokia turi būti sveika mokykla, ir kaip pasiekti, kad mokykloje būtų propaguojama sveika gyvensena.

[pic]

INFORMACIJA

ŽINOJIMAS

NUOSTATA

ELGESYS

SVEIKATA

Vaikams

Tėvams

Pedagogams

Kaip saugoti sveikatą

Kokia sveikatą siplninančių veiksnių žala

Kaip teisingai elgtis

Noras būti sveikam

Noras būti stipriam, vikriam ištvermingam

Teigiamas požiūris į fizinį aktyvumą

…Noras grūdintis

Higienos įgūdžiai ir įpročiai

Džiugi nuotaika, gera savijauta

Fizinis aktyvumas, grūdinimasis

Sveika mityba

Geranoriškumas, palankumas kitiems