Sveikos gyvensenos ugdymas pradinėje mokykloje per pasaulio pažinimo pamokas

TURINYSĮVADAS 31. VISUMINIS POŽIŪRIS Į SVEIKATOS UGDYMĄ 51.1 SVEIKATOS, SVEIKOS GYVENSENOS SAMPRATA 51.1.1 Taisyklingos laikysenos profilaktika 61.1.2 Asmens higiena 71.1.3 Sveika mityba 81.1.4 Dienos režimas 91.1.5 Grūdinimasis 91.1.6 Fizinis aktyvumas 101.2 PRADINĖS MOKYKLOS REIKŠMĖ UGDANT MOKINIŲ SVEIKĄ GYVENSENĄ 111.2.1. Mokytojo vaidmuo vaiko sveikatos ugdyme 141.2.2 Šeimos reikšmė ugdant vaikų sveiką gyvenseną 152. SVEIKOS GYVENSENOS UGDYMO PROGRAMŲ APŽVALGA 162.1. SVEIKOS GYVENSENOS PROGRAMOS TAIKYMO GALIMYBĖS PER PASAULIO PAŽINIMOPAMOKAS 3 KLASĖJE 20 ĮVADASTemos aktualumas: Žmogus žemėje yra tik svečias, kuris čia būnalabai mažą laiko tarpą. Todėl norint, kad kuo ilgiau jis svečiuotųsi žemėjereikia nuo pat mažens sveikai gyventi: propaguoti sveiką mitybą, būtifiziškai aktyviu, laikytis higienos reikalavimų, prižiūrėti ne tik vidinę,bet ir išorinę sveikatą, nes jos abi priklauso viena nuo kitos. Irsvarbiausia nereikia pamiršti, jog „Sveikame kūne – sveika siela“. Todėl,anot A. Martinkaus (1995), turbūt niekas nedrįs ginčytis, jog kiekvienamžmogui būtinos žinios apie sveikatą ir jos išsaugojimą, nes sveikataneegzistuoja pati savaime. Sveikata žmogus turi rūpintis visą gyvenimą. Jeito nepaisoma sveikatą pakeičia liga. (22., p. 4) Sveikatos pradai dedami dar negimusiam vaikui, embriono vystymosilaikotarpiu. Žmogaus vystymasis prasideda motinos įsčiose ir priklauso nuodaugelio veiksnių: apvaisinimo, paveldėjimo, vaisiaus nešiojimo, motinosgyvensenos (mitybos, poilsio, fizinio aktyvumo), psichinės būsenos,ekologijos. Racionali mityba, geras poilsis, aktyvi gyvensena, rami beisaugi aplinka daro teigiamą įtaką motinos bei kūdikio sveikatai. Todėltėvai turi padėti vaikui pažinti ir atrasti save, o pedagogai tęsti beiplėtoti išmoktus įgūdžius. Mokslininkų, medikų duomenimis jau į pirmą klasę ateina vostrečdalis sveikų vaikų. Daugelis jų turi funkcinių sutrikimų, sergalėtinėmis ligomis. Mokykloje sveikata blogėja, gausėja ligos, nervų ligų,judėjimo aparato susirgimų (13., p. 19) Mokykliniame amžiuje formuojasi irelgesio rizikos faktoriai (rūkymas, alkoholio vartojimas, neracionalimityba), kurie didina tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis. Todėl ypatingasdėmesys turi būti skiriamas vaikams ir jaunimui, nes nuo jų priklausoateinančių kartų sveikata. Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, iš esmės keičiasi jo statusas.Jis gauna ne tik labai nelengvas pareigas, už kurias pats atsako, bet išesmės keičiasi ir jo gyvensena: didelę laiko dalį vaikas praleidžiamokydamasis, sumažėja jo fizinis aktyvumas, padidėja psichinė įtampaprotinio darbo metu, keičiasi dienos režimas. Sveikatos ugdymas, kaip vienas iš sudėtingiausių ugdymo dalių yraįtrauktas į mokymo turinį. Jo tikslas veikti mokinių požiūrį į sveikatą,skatinti juos nuolat rūpintis savo sveikata ir sveikaai gyventi.Pagrindinis sveikatos ugdymo būdas – sveikatos mokymas siekiant ugdytielgesį ir vertybes, kurios sudarytų sveikos gyvensenos pamatus, mokytitausoti savo sveikatą, padėti suprasti kenksmingų įpročių ir kitų sveikatąsilpninačių veiksnių žalą. (16., p. 45) Mokytojui tenka didžiulė atsakomybė už auklėtinio asmenybės ugdymą,už jo sveikatos tausojimą, stiprinimą ir įtvirtinimą. Pradinėje mokyklojevaikas turi įgyti žinių apie žmogaus kūno sandarą, vidaus organus, gyvybėscentrus, jutimus, mitybą, judėjimą ir kitus reikšmingus dalykus, kuriesąlygoja organizmo augimą ir vystymąsi, gerą sveikatą. Pradinėje mokyklojevaikas įgyja ne tik žinių, kurios plečia jo akiratį, šviečia, auklėja irlavina, bet ir intensyviai lavinamos jo fizinės, protinės ir dorovinėsjėgos, mokoma dirbti ir ilsėtis, derinti aktyvią veiklą ir pasyvų poilsį,atsipalaiduoti. Svarbiausia yra ne žinios, o teigiamų nuostatų ugdymas,asmenybės brandinimas, siekimas išjudinti ugdytinio dvasines potencijassistemingam sveikos gyvensenos ugdymui. Vien pedagogo pastangomis reikšmingų sveikatos ugdymo rezultatųpasiekti negalima. Reikia bendrų tėvų, auklėtojų ir pačių vaikų pastangų.Pastarosios yra ypač svarbios, nes pozityvus požiūris ir saviaukla –geriausias sveikatos ugdymosi būdas. Įsisąmonintas nusiteikimas pačiamtobulinti savo kūną ir dvasią, įgyti stiprybės ir ištvermės atsirandaugdytinio pastangų dėka ir padeda išsiugdyti elgesį ir vertybes, kuriossudaro sveik…os gyvensenos pamatus. Tėvai, artimieji, pedagogai gali tik padėti vaidui atrasti arperimti svarbiausias gyvenimo vertybes, gyvenseną, kultūrą. Šiuo metusvarbi problema, kaip užauginti sveiką vaiką, kuris būtų žvalus, darbingas,galėtų gražiai ir ilgai gyventi. Vaikų norą būti sveikiems, stipriemsgalima pažadinti bendraujant, suteikiant žinių apie sveikatą ir jąžalojančius veiksnius. Tyrimo objektas: Sveikos gyvensenos ugdymo programų taikymogalimybės per pasaulio pažinimo pamokas 3 – 4 klasėse. Darbo tikslas: Išanalizuoti sveikos gyvensenos ugdymo galimybes pradinėje mokykloje. Hipotezė: Ar pradinėje mokykloje besimokantys mokiniaipropaguoja sveiką gyvenseną? Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti metodinę – psichologinę literatūrą, švietimo reformos dokumentus sveikos gyvensenos klausimais. 2. Atskleisti sveikos gyvensenos programų įvairovę pradinėje mokykloje ir jų taikymo galimybes. 3. Ištirti pedagogų, mokinių ir tėvų požiūrį į sveiką gyvenseną. 4. Pateikti rekomendacijas sveikos gyvensenos programų įgyvendinimui pradinėje mokykloje. Metodai: mokslinės literatūros analizė; anketavimas; tyrimorezultatų statistinė ir grafinė analizė. 1. VISUMINIS POŽIŪRIS Į SVEIKATOS UGDYMĄ 1.1 SVEIKATOS, SVEIKOS GYVENSENOS SAMPRATASąvokos “sveikata” apibrėžimas per istorinius laikus kito.Tobulėjant pažinimo metodams ir pačiam pažinimui, tobulėjo ir keitėsisąvokos “sveikata” apibrėžimas. Kiekviena epocha, kiekviena santvarkasavaip suprato ir aiškino sveikatą. Todėl šiuo metu vartojama daug įvairiųsveikatos definicijų. Sveikatos problema domisi ne tik medikai, bet irfilosofai, sociologai bei kitų sričių specialistai. Sąvoka “sveikata” yraglaudžiai susijusi su kitomis filosofinėmis ir socialinėmis kategorijomis.(22., p.8) Sveikatos sampratos ir sveikos gyvensenos klausimus gvildenoVydūnas, S. Šalkauskis, A. Maceina, K. Dineika ir kt. Savo veikale“Sveikata. Jaunumas. Grožė” (1928), Vydūnas rašo: “Sveikata yra ypatingažmogaus būsena. Tai dėsnių palaikomas įvairių žmogaus buvimo gyvatųgyvenimas ir darnus jų bendradarbiavimas”. S. Šalkauskis sveikatos sąvokątaip pat apibrėžia žymiai platesniu negu medicinoje, filosofiniu atžvilgiu.Jis mano, jog “… žmogaus sveikata yra toks normalus jo kūno ir sielossutarimas, kuris leidžia visoms žmogaus būtybės pareigoms reikštis darniai,pereinamai” (30., p. 471). Ir kiti įžymūs filosofai, mąstytojai sveikatąapibrėžia kaip harmoningą dvasinės ir fizinės gyvensenos išraišką. Sveikata – vienas svarbiausių žmogaus laimės komponentų, vienadidžiausių vertybių. žmones dažnai susimąsto ir pradeda vertinti tik tai,ko neteko. Taip yra ir su sveikata. Kiekvienas turi teisę būti sveikas irmokėti sveikatą išlaikyti kuo ilgiau. (25., p. 18) Pasak D. Trakumienę, „sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinėgerovė. Sveikas vaikas yra laimingas, veiklus ir kūrybingas. Sveikatosugdymas ypač svarbus vaikystėje, kai formuojasi vaiko pasaulėjauta irelgsena. (26., p. 91) Pasaulinė sveikatos organizacija yra priėmusi tokį sveikatosapibrėžimą: „Sveikata yra visiškos fizines, dvasines ir socialines gerovėsbūsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas“. Sveikata yra tai, kaipatskiras individas ar jų grupė sugeba įgyvendinti savo tikslus beipatenkinti poreikius ir kaip geba keisti ir valdyti aplinką. Todėl sveikatayra kasdienio gyvenimo šaltinis, o ne gyvenimo tikslas; ji apima irsocialinius, ir asmeninius išteklius, ir fizines galimybes. Šiuo apibrėžimusveikata apibudinama kaip visapusiškas reiškinys ir teigiama, kad nesanttam tikru sąlygų žmonės negali būti sveiki. Gera sveikata leidžia žmonėms

gyventi visavertį gyvenimą, kuris reiškia daug daugiau nei biologiniskelias nuo gyvybės pradžios iki mirties. Sveikata – viena pagrindiniųžmogaus gero gyvenimo sąlyga. (25., p. 18) Mūsų dienomis medicinos literatūroje aptinkama net keliolika termino“sveikata” apibrėžimų. Darbe paminėsime tik kai kuriuos iš jų: 1) sveikatakaip būklė; 2) sveikata kaip savybė; 3) sveikata kaip statistiniųcharakteristikų visuma; 4) sveikata kaip procesas; 5) sveikata kaipgyvybiškumo matas; 6) sveikata kaip nauja kokybė (kategorija); 7) sveikata– darnos matas. (22., p.9) Panašiai sveikatos sampratą traktuoja ir kiti šiandieniniaimokslininkai. Antai E. Guogienė rašo: sveikata — unikali vertybė, gamtosdovanota žmogui ir aprūpinusi jį dideliais rezervais, kurie leidžia jamgyventi 120-150 m. (17., p. 3). Kaip teigia R.Proškuvienė (2004), didžiausią poveikį sveikatai turižmogaus gyvenimo būdas, jo pastangos gyventi sveikai. žmogaus gyvensenapriklauso nuo biologinių, socialinių bei kultūrinių veiksnių ir formuojasiveikiama socialines aplinkos, bendraujant su tėvais ir kitais šeimosnariais, aplinkiniais žmonėmis. Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinęįstaigą, jo gyvenimo būdą veikia ugdymas. Taip pat turi įtakos visosžiniasklaidos priemonės, reklama ir kt. (25., p. 19) Sveikatos ugdymo turinys apima įvairias sveikatos ugdymo puses:žinios apie sa…ve; bendroji kūno ir atskirų jo dalių higiena; maistas irmityba; darbo ir poilsio ritmas; grūdinimasis ir aplinka; savisauga ir ligųprevencija. Remiantis visais šiais principais žmones reikia išmokyti būtisveikais. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą pateikiami pagrindiniai sveikosgyvensenos įgūdžiai. Pagrindinis sveikatos tikslas – ugdyti elgesį irvertybes kurios sudarytų sveikos gyvensenos pamatus. Sveikatos mokymopagrindiniai uždaviniai – mokyti žmogų tausoti savo sveikatą; padėtisuprasti kenksmingų įpročių ir kitų sveikatą silpninančių veiksnių žalą,mokyti priimti teisingus sprendimus sveikatai palaikyti. Sveikata, jėga,ištvermė, gyvybinių jėgų ir energijos atsarga – mūsų ginklas nuo stresų irgyvenimo negandų. Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina irtobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam,saugoti ir gerinti savo sveikatą. Sveikos gyvensenos veiksniai yra:racionali mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionalidarbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinisstabilumas, saugios ir sveikos aplinkos kūrimas, žalingų įpročiųatsisakymas ir kt. (25., p. 19) 1.1.1 Taisyklingos laikysenos profilaktikaTaisyklinga laikysena – žmogaus estetinė vertybė. Ji turi didelęreikšmę žmogaus išvaizdai ir savijautai. Taisyklinga laikysena yra ugdymokultūros požymis ir laisvos sielos bei geros sveikatos atspindys. Tėvai irpedagogai vaiką turi mokyti taisyklingos laikysenos nuo pat mažų dienų.Valgant, piešiant, žaidžiant stalo žaidimus ir kt.. (6., p. 19) Mokant taisyklingos laikysenos vaikus, patys suaugusieji turižinoti, kad sėdėti reikia nenuleidus galvos, krūtinę reikia laikytitiesiai, pečius vienodame aukštyje, nugara remtis į atlošą. Stalo aukštisturi atitikti kėdės aukštį, kad vaikas, sėdėdamas nesusikūprinęs, alkūnėmissiektų stalo viršų. Jeigu vaikas sėdi ant kėdės, skirtos suaugusiajam,būtina padaryti padedamą ant kėdės paaukštinimą. Ypač daug dėmesiotaisyklingai laikysenai reikia skirti ruošiant vaiką mokyklai. (10., p.54) Nors vaiko aplinkos higieninės sąlygos tinkamos ir jis yra geraiprižiūrimas bei auginamas, vis tiek jo dienotvarkėje turi būti numatytifiziniai pratimai, skirti laikysenai ugdyti. Jų tikslas – sustiprintiraumenis, pagerinti medžiagų apykaitą, skatinti krūtinės ląstos funkcinesišgales, sustiprinti visą organizmą ir stimuliuoti visų organų bei sistemųveiklą. Pradėti reikia nuo paprastų ir lengvų pratimų, o vėliau pamažu juossunkinti. Įvairioms raumenų grupėms stiprinti galima naudoti treniruoklius,gimnastikos suolelius, sienelę ir kitus prietaisus. Svarbu yra lavintinugaros, pilvo, liemens ir viršutinių bei apatinių galūnių raumenis.Pratimai atliekami neskubant, dėmesys kreipiamas į pratimo taisyklingumą,siekiama įsisąmoninti pratimo esmę, jo poveikį sveikatai. (28., p. 35) 1.1.2 Asmens higienaVaiką auklėjame ne tik tada, kai su juo kalbame, mokome ir įsakomejam. Jį auklėjame kiekvienu savo gyvenimo momentu, netgi tada kai nesamenamie. Mūsų apsirengimas, įprotis kalbėtis su kitais žmonėmis ir apie kitusžmones, įprotis reikšti džiaugsmą ir liūdesį, elgesys su draugais irpriešais, juokas, valgymo įpročiai, laikraščio skaitymas – visa tai vaikuilabai svarbu. Dar neturėdamas susiformavusių savo įpročių, jis atkartosmūsų – tėvų ir pedagogų elgesį. (5., p. 67) Asmens higiena – tai esminė sanitarinės kultūros dalis. Pradinėsmokyklos mokinys turėtų pats žinoti, kaip ir kada reikėtų plautis rankas,naudotis nosine, šukomis, dantų šepetėliu. Deja, bet ne kiekvienoje šeimojejis skatinamas viso to išmokti, todėl labai svarbu, kad tėvų auklėjimospragas pastebėtų ir ištaisytų ugdymo įstaigų personalas (pedagogai,medicinos darbuotojai ir t.t.). Pradedant mokyti vaikus asmens higienosreikia ugdyti vaikuose, kad oda visada turi būti švari. Reikia ugdyti vaikąreguliariai plauti rankas, maudytis, kad nebūtų skleidžiamas nemalonuskvapas. (33., p. 35) Kalbant apie kūno švarą, reikėtų nepamiršti ir rūbų higienos. Norintpasiekti gerų rezultatų, mokytojas turėtų paaiškinti vaikams, kad rūbųpriežiūra ir švara taip pat yra labai svarbi (ypač apatinio trikotažo).Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai dar nesugeba patys skalbti rūbelių,todėl tuo turi rūpintis tėveliai, tačiau būtinai į pagalbą pakviestivaikus. Mokant vaikus praustis, nemažiau svarbu išmokyti palaikyti švarąvonios kambaryje: tvarkingai į vietą sudėti muilą, rankšluostį ir kt.,nepritaškyti ant sienų ir grindų, o pritaškius – iššluostyti. Atkreiptivaikų dėmesį į kojų, kaklo ir ausų švarą. Galima pasiūlyti vaikams stebėtinamuose, ar visi šeimos nariai vakarais nusiplauna kojas, o rytais kaklą irausis. Vaikus reikia mokyti ir burnos ertmės higienos, nes nuo dantų būklėspriklauso ne tik žmogaus išvaizda, bet ir sveikata. Jie dalyvauja atkandantir kramtant maistą, teisingai tariant žodžius. Nesveiki dantys sukelia daugnemalonumų. Dantų gedimas yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ligų,bet jos galima išvengti išmokius vaikus taisyklingai šepetėliu valytisdantis, sveikai maitintis ir reguliariai lankytis pas dantų gydytoją. (29.,p. 104) 1.1.3 Sveika mitybaSveika mityba – tai maisto ir maitinimosi strategijos, maistogarantijos. (28., p. 84) Tiek vaikui, tiek suaugusiajam svarbu, kadorganizmas nuolat gautų pakankamą maisto medžiagų kiekį, nes tada žmogusgeriau susidoroja su savo pareigomis darbe ir namuose.(11., p. 86) Teisingi mitybos įgūdžiai neatsiranda savaime, jų mokamasi nuoankstyvos vaikystės. Tėvai turi suprasti sveikos mitybos reikšmę ir taituri tapti būtinu gyvenimo veiksniu visai šeimai. Tokioje šeimoje augantysvaikai vėliau patys sugebės pasirinkti sau sveikus ir naudingus patiekalus.Tėvai ir pedagogai turi aiškinti vaikams, kokį maistą reikia valgyti, koksmaistas yra sveikas, leisti vaikams pasirinkti užkandį, desertą ar garnyrąpatiems. Vaikai mokykloje turi būti mokomi, kad sveikas maistas gali irturi būti sotus, įvairus, bet kartu ir skanus. (14., p. 160) Mitybos įpročiai laikomi vienu iš svarbiausių sveikos gyvensenoskomponentų. Nereguliari mityba, užkandžiavimas mažaverčiu maistu bei dietųlaikymasis ar badavimas mokyklinio amžiaus vaikams laikomi žalingaiselgesio bruožais. (32., p. 34) Svarbu, kad vaikai suvoktų, jog labai svarbuyra derinti įvairius produktus. Negalima valgyti nesuderinus produktų.Mėsos, žuvies patiekalus reikia valgyti su daržovėmis arba vienus. Reikėtųvaikams paaiškinti, kad duona, bulvės, ryžiai ir kt. yra ne garnyras, oatskiras patiekalas. Vaikai ir ne tik jie, turėtų žinoti, kad negalimamaisto užsigerti įvairiais gėrimais, nes maistas turi virškintis savosultyse. Vaisiai taip pat valgomi tam tikru laiku ir tinkamu kiekiu. Svarbuvalgyti visuomet nustatytu laiku ir saikingai. Persivalgymas taip patkenkia sveikatai. Vaikas su maistu turi gauti visų medžiagų, kurios įeina į joorganizmo sudėtį, t.y. baltymų, riebalų, angliavandenių, mineraliniųmedžiagų, vandens, vitaminų (23., p. 34). 1.1.4 Dienos režimasDarbo ir poilsio režimas, t.y. dienos režimas (dienotvarkė) –racionali darbo ir poilsio tvarka per parą. Gerai žinoma, kad racionalusveiklos ir poilsio planavimas teigiamai veikia vaikų sveikatą ir protinįdarbingumą Dienos režimas – neatsiejama vaiko sveikos gyvensenos dalis.Įsisavinti gaunamą mokykloje informaciją, dalyvauti užklasinėje veikloje,paruošti pamokas, padėti namų ruošoje galima tik pakankamai išsimiegojus,pailsėjus, padarius rytinę mankštą, racionaliai maitinantis, stengiantisišvengti konfliktų. Tai ir yra dienos režimo pagrindas. Jokiu būdu negalimavaiko versti griežtai laikytis rėžimo. Kiekvienas vaikas – individualybė,kiekvienam organizmui būdingas savas gyvenimo ritmas, skirtingi poreikiai.Griežtas tvarkaraštis pavers vaiko gyvenimą nuobodžiu. Racionalus, draugeir sveikas dienos veikos ritmas turi būti ir stabilus ir dinamiškas.Kasdien, maždaug tuo pačiu metu, reikia atlikti tik pagrindinius dienosdarbus: keltis ir eiti miegoti, mankštintis, praustis rytą ir vakare,valgyti, eiti į mokyklą. Visa kita vaiko veikla – pamokų ruoša, fizinėveikla, laisvalaikis – turi būti individualūs ir gali keistis priklausomainuo aplinkos sąlygų bei vaiko bioritmų. (33., p. 135) Kad būtų racionaliai paskirstyta mokinio diena ir poilsis, siūlomavadovautis tokiomis fiziologijos ir higienos rekomendacijomis: veikla irpoilsis per parą turi būti išdėstyti taip, kad derintųsi su mokinioorganizmo bioritmais, jo protinio ir fizinio darbingumo kaita, išlaikytipusiausvyrą tarp aktyvios ir ramios veiklos, judrios ir ramios būsenos,tarp veiklos patalpose ir lauke; derinti savarankišką laisvai pasirenkamąfizinę veiklą su organizuota veikla, siūloma tėvų, pedagogų arba vaikų;veiklos ir poilsio trukmė turi atitikti mokinio amžių, fizinį išsivystymą,sveikatą, protinį ir fizinį darbingumą; būtina racionaliai derinti įvairiasveiklos ir poilsio rūšis, jų elementus, pvz., protinį ir fizinį darbą,darbą ir poilsį ar pan.; veiklą ir poilsį būtina planuoti ilgesniam laikui– savaitei, mėnesiui; planuojant atsižvelgti į metų laiką, meteriologinessąlygas; laisvalaikio pobūdį reikia pasirinkti atsižvelgiant į ugdytiniofizinį išsivystymą, jo sveikatą, pomėgius, gebėjimus; būtina siektimaksimalaus laiko vadybos individualizavimo; sudarant dienotvarkęrekomenduojama pasikonsultuoti su visuomenės asmens sveikatos priežiūrosspecialistu; 1.1.5 GrūdinimasisGrūdinimasis – tai įvairių procedūrų sistema, kurios pagrindinistikslas – padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai. Aplinka,kurioje vaikas gyvena, žaidžia, sportuoja, išdykauja, nėra pastovi, ji visalaiką kinta. Ji skiriasi kiekvienu metų laiku, priklauso nuo šildymo,patalpų sandarumo ir kt. jeigu vaikas nėra užsigrūdinęs ir susiduria sustipresniais poveikiais negu tie, prie kurių yra įpratęs, jis galisusirgti. Tinkamai parinktos ir sistemingai atliekamos grūdinimo procedūrostobulina vaiko organizmo gebėjimą koordinuoti šilumos gaminimą ir josišspinduliavimą pagal aplinkos sąlygas ir padeda išvengti tiek kūnoperšalimo, tiek perkaitimo. Grūdinant vaiką labai svarbu gerai suprastivaikų amžiaus ypatumus ir individualias savybes. Grūdinimasis bus sėkmingastik tada, jei bus laikomasi pagrindinių organizmo grūdinimo principų. (25.,p. 96) Grūdinimasis – tai įvairių procedūrų sistema, kurios pagrindinistikslas – padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai. Aplinka,kurioje vaikas gyvena nėra pastovi, ji visa laiką kinta, nes keičiasi metųlaikai. Jeigu vaikas nėra užsigrūdinęs tai jis gali susirgti. Tinkamaiparinktos ir sistemingai atliekamos grūdinimo procedūros tobulina vaikoorganizmo gebėjimą koordinuoti šilumos gaminimą ir jos išspinduliavimąpagal aplinkos sąlygas ir padeda išvengti tiek kūno peršalimo, tiekperkaitimo. (31., p. 45). Rekomendacijos, kurių reikia laikytis grūdinant vaikus, yra šios:grūdinti vaiką galima pradėti tik tada, kai jis yra sveikas; pamažu didintigrūdinimosi procedūros intensyvumą; grūdinti sistemingai, be pertraukų;atsižvelgti į individualias vaiko ypatybes, jo amžių; grūdinti galimapradėti bet kada, bet geriausia šiltuoju metų laiku; grūdinimasis turisukelti džiugias emocijas, nes prievarta verčiant vaiką sunku tikėtisteigiamų rezultatų. Organizmą grūdina oro vonios, vandens procedūros irsaulės vonios. Grūdintis yra sveika ir naudinga ne tik vaikams, bet irsuaugusiesiems. Užgrūdintas organizmas lengviau prisitaiko prie oropermainų yra atsparesnis ligoms. 1.1.6 Fizinis aktyvumasFizinis aktyvumas – tai judesių suma, kurią žmogus atlieka per tamtikrą laiką. Paros fizinio aktyvumo norma priklauso nuo amžiaus, lyties,sveikatos, vaiko socialinių funkcijų, klimato, metų kaitos ir kt. Fizinisaktyvumas būna nevienodas ir per parą (3., p. 105). E. Adaškevičienė (1999) išskiria keletą vaikų grupių, priklausančiųpagal aktyvumą. Tai vaikai, kurie daug juda – hiperaktyvūs vaikai, ir tie,kurie labai mažai juda – pasyvūs vaikai. Į tokius vaikų tipus reikiaatkreipti dėmesį sudarant ar padedant jiems patiems susidaryti (vyresniems)dienotvarkę. Pvz.: jei vaikas yra pasyvus įtraukti daugiau judrių žaidimų,pasivaikščiojimų gryname ore, t.y. sudaryti sąlygas skatinančias vaikuijudėti. Ir atvirkščiai, jei vaikas labai judrus skatinti jį pasyvesnei,protinei veiklai (4., p. 87) Vaikų judėjimas yra savaiminis ir organizuotas. Tačiau šiamjudėjimui trukdo įvairūs socialiniai veiksniai (televizija, kompiuterija,pamokos mokykloje, namų ruoša, miegas), priverčiantys vaikus kuo mažiaujudėti. Atėjęs į mokyklą mokinys didžiąją dalį paros prasėdi pamokose, prienamų ruošos, kito pasyvaus poilsio. Tėvai ir pedagogai turi padidintiįvairiomis formomis vaikų fizinį aktyvumą per parą. Mokykloje žinome, kadyra organizuojama kūno kultūros pamoka, trumpos pedagoginės pertraukėlės.Kad jaustųsi visą dieną žvalus, mokinys privalo dieną pradėti rytinemankšta. Ji padeda nugalėti mieguistumą, stiprina kvėpavimą, verčiagreičiau plakti širdį, pagerina medžiagų apykaitą, o kartu ir nervųsistemos veiklą. Be to, rytinė mankšta padeda formuoti svarbias asmenybėssavybes – valią ir atkaklumą. Pirmokai lengviau prisitaiko prie pamokosrežimo, palengvėja jų adaptacija. (15., p. 76 ). Fiziniai pratimai teigiamai veikia vaiko anatomines ir funkcinessistemas, formuoja judesių kultūrą, ugdo savikontrolę. Pradinių klasiųprogramoje numatomi daugiau judrūs žaidimai, gimnastika bei pratimai,ugdantys taisyklingą laikyseną. (1., p. 148) Fizinis auklėjimas turėtų prasidėti šeimoje. Šiais laikaisdidžiausia daugelio šeimų problema – nuolatinė laiko stoka. Tokios padėtiesišvengti padėtų ir trumpalaikė, bet kasdieninė visos šeimos mankšta. Jikiekvienam šeimos nariui turėtų duoti kuo daugiau naudos ir kartu būtųpramoga. (17., p. 74) Ugdant sveikos gyvensenos įpročius, įgūdžius svarbią reikšmę turiteisingas sveikatos, kaip vertybės supratimas. Todėl į sveikatos ugdymąreikia žiūrėti, kaip į kūrybos procesą, kuriame kūnas, dvasia ir protas yraglaudžiai susiję. 1.2 PRADINĖS MOKYKLOS REIKŠMĖ UGDANT MOKINIŲ SVEIKĄ GYVENSENĄIš šeimos vaikas patenka į ugdymo įstaigas (darželius, mokyklas). Jofizinis vystymasis ir sveikata tampa ne tik tėvų, bet ir pedagogų rūpestis.Mokytojas, norėdamas pasiekti gerų rezultatų, turėtų vadovautis tam tikraisdarbo principais: (32., p. 28) 1. Teigiamas požiūris į ugdytinį ir jo pažinimas, nuoširdus bendravimas ir bendradarbiavimas. 2. Tinkamas pedagogo profesinis pasirengimas. 3. Sistemingas bendradarbiavimas su tėvais ir jų švietimas sveikos gyvensenos klausimais. 4. Mokytojo ir ugdymo įstaigos aptarnaujančio personalo sveikata. Pedagogas turi pažinti vaiką ir priimti jį tokį, koks yra,atsižvelgti į ugdytinį, ugdyti pagal individualią fizinę prigimtį,psichofizinį skirtingumą, turimą patirtį. Besąlygiškai gerbti kiekvienovaiko asmenybę, jo savitumus ir teisę būti laimingam. Globoti silpnesnėssveikatos, savimi nepasitikinčius vaikus. Puoselėti ir visokeriopaistiprinti jų sveikatą. (13., p. 48). Mokytojas turi pirmenybę teikti vaiko fizinės prigimtiestobulinimui, sveikatos ir fizinių galių plėtojimui, gerųjų emocijų ugdymui,o ne sportinių rezultatų siekimui. Didelę reikšmę turi pedagogų profesinis pasirengimas, turimų žiniųapie vaiko fizinį ir psichinį vystymąsi, sveikatinimo priemones ir būdusbei higieną. Pedagogas privalo nuolatos tobulintis, siekti mokslo žinių irpedagoginės praktikos naujovių, kad sugebėtų tinkamai perteikti sveikosgyvensenos žinias savo ugdytiniams ir jų tėveliams. Išugdyti sveiką, stiprų, gerai fiziškai ir psichiškai išsivysčiusįžmogų yra didžiulis menas ir mokslas. Vaikų sveikata priklauso nuo mitybos,materialinių gyvenimo sąlygų, darbo ir poilsio režimo, ekologijos, tėvų irpačių vaikų požiūrio į savo sveikatą. Šiuos veiksnius pedagogams nelengvavaldyti, nors vaikų darželis ir pradžios mokykla turi šviesti tėvus vaikųsveikatos ugdymo klausimais, tausoti ir stiprinti vaikų sveikatą įvairiomispedagoginėmis priemonėmis. Vaikų sveikatai įtakos turi ir ugdymo procesas,fizinis aktyvumas, psichologiniai veiksniai, asmens higiena, ugdymoinstitucijos aplinka ir kiti dalykai, kurie labai priklauso nuo pedagogo,medicinos darbuotojų ir viso kolektyvo. Išsamios žinios, gebėjimassėkmingai organizuoti ugdymo procesą, sukurti sveiką ir saugią aplinką,pozityvus požiūris į sveiką gyvenseną ir geras asmeninis pavyzdys,humaniški ir demokratiški ugdytojo ir ugdytinių santykiai yra pedagogųrankose. (16., p. 65). Žingsnis po žingsnio, diena po dienos mokykloje vaikas įgyja kaskartvis daugiau žinių apie asmens higieną, sveikatą, mitybą, fizinį aktyvumą,grūdinimąsi. Jis ne tik įgyja žinių, bet ir išmoksta saugoti sveikatą,supranta sveikatą silpninančius veiksnius, suvokia, kaip teisingai elgtis.Pedagogui būtina ugdyti vaiko norą būti sveikam, stipriam, vikriam,grūdintis, išvengti ligų. Ypač tam įtakos turi ugdymo institucijosatmosfera, pedagogo bendravimo stilius, materialinės sąlygos vaikų fizineiveiklai, grūdinimuisi. Formuotis palankiai motyvacijai padeda teigiamosemocijos, žaidybinė pratybų forma. Pamažu vaikų nuostatos perauga į elgesį,kuris turi įtakos jų sveikatai. (32., p. 30) Sistemingas sveikatos ugdymas turi apimti platų amžiaus tarpsnį –nuo ikimokyklinio amžiaus iki studijų aukštojoje mokykloje ir, yra vykdomas“spiralės” principu (2., p. 19).

Bendrosiose programose apie sveikos gyvensenos ugdymą pradinėjemokykloje sakoma, kad pradinėje mokykloje vaikas turi sužinoti, kodėl jisauga, keičiasi, juda. Kiekvienoje klasėje vaikas išmoksta apie sveikągyvenseną tai ko dar nežinojo. (8., p. 119).

Sveikos gyvensenos ugdymas susideda iš kelių etapų, visų pirmasveikos gyvensenos pamatai padedami jau kūdikystėje ir to vaikus išmokotėvai, po to vaikai pradeda lankyti mokyklą…, kur gilina sveikos gyvensenosžinias. Sveikai gyventi tai ne tik sveikai maitintis ir sportuoti, bet irlaikytis judesių kultūros, laikytis ligų prevencijos, būti fiziškaiaktyviam laikytis dienos režimo taip pat sveikos gyvensenos ugdymui labaisvarbu tinkama, jauki aplinka kurioje vaikas gyvena. Šiuolaikinių ugdymoinstitucijų uždavinys – išugdyti humanišką, demokratišką, kūrybingą,kritiškai mąstančią asmenybę, sugebančią savarankiškai veikti ir atsakytiuž savo sprendimus. (24., p. 78) Visi sveikos gyvensenos ugdymo etapai pavaizduoti sveikos gyvensenosugdymo modelyje (žr. 1 schemą)

1 schema Vaikų sveikatos ugdymo modelis (pagal E. Adaškevičienę 1999) 1.2.1. Mokytojo vaidmuo vaiko sveikatos ugdymeKai kas mano, kad sveikatos mokymą ir ugdymą mokykloje galėtųorganizuoti mokyklos medikai. Tačiau tai neteisinga, nes sveikatos žiniųįsisavinimas, nuostatų bei įgūdžių formavimas yra sudėtingas psichologinisir pedagoginis procesas. Kaip ir kiekviename mokomajame ir auklėjamajamedarbe, sveikatos ugdyme reikalingos pedagoginės psichologijos žinios irprofesinis meistriškumas. Štai kodėl mokyti sveikatos reikiatarpininkaujant mokytojui. (21., p. 28) Mokytojui tenka didžiulė atsakomybė už auklėtinio asmenybės ugdymą,už jo sveikatos tausojimą, stiprinimą ir įtvirtinimą. Pradinėje mokyklojevaikas turi įgyti žinių apie žmogaus kūno sandarą, vidaus organus, gyvybėscentrus, jutimus, mitybą, judėjimą ir kitus reikšmingus dalykus, kuriesąlygoja organizmo augimą ir vystymąsi, gerą sveikatą. Pradinėje mokyklojevaikas įgyja ne tik žinių, kurios plečia jo akiratį, šviečia, auklėja irlavina, bet ir intensyviai lavinamos jo fizinės, protinės ir dorovinėsjėgos, mokoma dirbti ir ilsėtis, derinti aktyvią veiklą ir pasyvų poilsį,atsipalaiduoti. Svarbiausia yra ne žinios, o teigiamų nuostatų ugdymas,asmenybės brandinimas, siekimas išjudinti ugdytinio dvasines potencijassistemingam sveikos gyvensenos ugdymui. Kaip jau buvo minėta, vaiko įpročiai sveikai gyventi susiformuojajau vaikystėje, mokytojui tuos įpročius labai sunku koreguoti. J. Bydam (2000) teigimu, norint ugdyti sveiką gyvenseną reikia:padėti jam keisti įpročius; išsiaiškinti ką laiko vertybe; įtraukti įaktyvią veiklą; sudominti būsimų permainų rezultatais. (9., p. 69) Visus šiuos etapus mokytojas gali įtraukti į sveikos gyvensenosugdymo programą, nes vaikas iš pradžių turi suprasti kodėl taip svarbu būtisveikam. Kad pedagogams pavyktų suformuoti vaikų pozityvią nuomonę apiesveiką gyvenseną, jie turi glaudžiai bendradarbiauti su tėveliais, nuolatšviesti jų sveikatos palaikymo ir stiprinimo klausimais. (18., p. 18) • Susirinkimai. Juose analizuojami vaikų sveikatos palaikymo ir stiprinimo klausimai (pavyzdžiui, vaikų mityba, taisyklingos laikysenos ugdymas ir kt.). • Individualūs pokalbiai. Išsiaiškinama vaiko persirgtos ligos, komplikacijos, įpročiai, gyvenimo sąlygos. Patariama kaip propaguoti sveiką gyvenseną, kaip sudaryti teisingą dienotvarkę, parengti vaiką mokyklai ir kt. • Atvirų kūno kultūros pratybų stebėjimas. Kviesti tėvus dalyvauti kūno kultūros užsiėmimuose. Tėvai gali ateiti pasižiūrėti kaip jų vaikas sportuoja, mankštinasi, kokius jis turi įgūdžius, palyginti su bendraamžių išsivystymu ir pajėgumu. Jie gali pamatyti kūno kultūros pratybų sąlygas, grūdinimąsi, varžybas ir t. t. Pertraukos metu mokytojas gali suteikti konsultaciją dominančiu klausimu. • Konsultacijos ir praktiniai patarimai. Viena du kartus per savaitę, po pamokų organizuoti grupines ar individualias konsultacijas. Jų metu auklėtojas turėtų teikti rekomendacijas, demonstruoti įvairius pratimus, teikti pratimus, kaip vaikus fiziškai ugdyti. • Bendros tėvų ir vaikų sveikatos šventės. Sporto šventės, išvykos į gamtą, ekskursijos. Tėvai gali būti objektyvūs sveikatos ir sporto švenčių dalyviai, teisėjai, žiūrovai, organizatoriai. Vaikams patinka išvykos į gamtą kartu su tėveliais. Tai padeda geriau pažinti vieniems kitus, susigyventi, suteikti įspūdžių, malonių akimirkų. • Sveikatos valandėlių stebėjimas. Sveikatos valandėlių turinys gali būti labai įvairus: eilėraštukai, mįslės, dainelės, žaidimai, pasakojimai, inscenizacija ir kt. Jais siekiama emocionaliai ir įtaigiai… perteikti asmens kultūros ir higienos, sveikatos, racionalios mitybos žinias, ugdyti neigiamą nuostatą žalingiems įpročiams. 1.2.2 Šeimos reikšmė ugdant vaikų sveiką gyvensenąŠeima – svarbiausia tautos ląstelė, kurioje dedami doros irsveikatos pamatai, formuojama pasaulėžiūra, charakteris. Čia vaikas mokomas

suprasti save, aplinkinį pasaulį. Šeimoje vaikas mokosi pažinti save, savokūną, jo poreikius ir veiklos principus. Vaikų augimas ir priežiūrareikalauja netik didelių fizinių pastangų, bet ir dvasinės kultūrosišminties, žinių, atsakomybės. (30., p. 34) Jaunosios kartos ugdymas per amžius buvo veiksminga sveikosgyvensenos ugdymo priemonė. Gero ir gražaus tėvų elgesio pavyzdžių galia –kiekvieno tėvo ir kiekvienos mamos rūpestis ir pareiga. Ir tai ne vien tėvųrūpestis, o visų, kas susiję su vaikų ugdymu, – vaikų lopšelių, darželių,mokyklų, sporto bei sveikatos klubų. Ypač būtinas geras tėvų ir pedagogųpavyzdys šiandien, kai žmogų grėsmingai užgriuvo nepagydomos ligos,narkomanija, žalingi įpročiai. Labai svarbu pastoti jiems kelią nuo patmažumės. Liaudies išmintis byloja: „lenk medį, kol jaunas“. Sveika šeima, jeigu: • vaikas yra mylimas, saugus, vyrauja šilti, geranoriški ir pagarbūs tarpusavio santykiai; • racionaliai sudaroma dienotvarkė; • mokinio darbo vieta įrengta prie lango parenkamas stalas ir kėdė pagal vaiko ūgį; • valgomas sveikas ir subalansuotas maistas; • laikomasi švaros ir tvarkos, asmens higienos, kasdien valomos ir vėdinamos patalpos; • daroma rytinė mankšta, po to apsitrinama vėsiu ar šaltu vandeniu arba prausiamasi po dušu, maudomasi atvirame vandens telkinyje, masažuojamas kūnas; • laisvalaikiu, savaitgaliais ir atostogų metu vaikai sportuoja kartu su tėvais; • vaikai asmeniniu tėvų pavyzdžiu mokomi sveikai gyventi: sportuoti, grūdintis, sveikai maitintis, aktyviai praleisti laisvalaikį, nepiktnaudžiauti žalingais įpročiais; • savaitgaliais, atostogų metu šeima keliauja į turistinį žygį pėsčiomis, dviračiais, slidėmis ar išvyksta į gamtą, į sodą, į paplūdimį prie jūros, ežero ar upės; • ribojamas televizijos laidų žiūrėjimas (15 – 30 min.), kompiuteriniai žaidimai; • laisvalaikio metu, atliekant namų ruošos darbus, išvykose pasikalbama su vaiku apie sveikatos stiprinimą; • turint laisvo laiko žaidžiami įvairūs judrieji žaidimai vaikų taisyklingai laikysenai ugdyti ir plokščiapadystės profilaktikai. • nerūkoma, nenaudojami alkoholiniai gėrimai, narkotikai, laikomasi darbo ir poilsio režimo; Vaikų sveikos gyvensenos įpročiai formuojasi jau nuo pat vaikystės,todėl labai svarbu, kad tėvai rodytų vaikams tinkamą sveikos gyvensenospavyzdį. (9., p. 69) 2. SVEIKOS GYVENSENOS UGDYMO PROGRAMŲ APŽVALGADaugelyje pasaulio šalių yra sukurtos ir vykdomos sveikatos ugdymoprogramos. Vienose šalyse šios programos yra visiškai integruotos įšvietimo sistemą, kitose – sveikatos ugdymo kursas dėstomas, kaip atskirasdalykas. (25., p. 7)Yra išskiriama keletas programų tipų:

• rekomenduojamos (mokslininkų pateikiamos idėjos); • parašytos (į dokumentus, oficialiomis pastangomis, surašyti tikslai, uždaviniai ir procedūros, kuriais mokytojas gali vadovautis); • mokomosios (programos, kurias vykdo klasės kiekvienais mokslo metais); • remiančios (jų vykdyme dalyvauja papildomi žmonės); • bandomosios (kai vertiname, ką mes mokome) Turbūt niekas nedrįs ginčytis, jog kiekvienam žmogui būtinos žiniosapie sveikatą ir jos išsaugojimą, nes sveikata neegzistuoja pati savaime,ji nėra netinkama. Sveikata žmogus turi rūpintis visą gyvenimą. Jei tonepaisoma – sveikatą pakeičia liga. Sveikatos pagrindus reikia būtinaiformuoti nuo mažens – ankstyvojoje vaikystėje, nes žmogų lavinti geriausiajaunystėje. Ir subrendus sveikata priklauso nuo šio laikotarpio padarytųpamatų. Todėl žinias apie sveikatą geriausia taikyti ikimokyklinėseįstaigose ir įvairaus profilio vidurinėse mokyklose, nes jose iš esmėsauklėjami ir mokomi visi piliečiai.

Sveikatos ugdymo programos daug dėmesio skiria vaikų sveikatingumuiugdyti. Visos sveikos gyvensenos programos yra panašaus turinio, tačiauskirtingų tikslų, bei uždavinių. Sveikatos mokymas turėtų vykti ta linkme,kad darbas, kuris buvo pirmoje klasėje, paruoštų mokinius darbui sekančiojeklasėje.

Lietuvos mokyklose, sveikata ugdoma vadovaujantis Universaliąja(integracine) sveikatos ugdymo programa, pagal kurią, kiekvieno dalykomokytojas savo pamokose ir kitoje veikloje turėtų padėti suformuotisveikos gyvensenos nuostatas ir elgesį, įgalinantį gyventi sveikai. Yravykdomos ir valstybinės (tikslinės) sveikatos programos, kuriomis siekiamastiprinti vaikų ir paauglių sveikatą. Didžiausias vaidmuo vykdant šiasprogramas skiriamas švietimo ir sveikatos ugdymo įstaigoms. (25., p., 14) Pasak R. Proškuvienę (2004), ne visose Lietuvos mokyklose sveikatosugdymui skiriama pakankamai dėmesio. Kai kuriose iš jų mokinių sveikataugdoma tik pavienių mokytojų iniciatyva. (25., p. 8). Svarbu žinoti tai, kad norint įgyvendinti sveikatos ugdymoprogramas, reikia tinkamai paruošti mokytojus, tačiau mokytojus rengiančiosinstitucijos tam dėmesio neskiria. Ne visi vadovai supranta sveikatosugdymo svarbą būsimiems mokytojams. Dažnai neįvertinama, kad pedagoguireikia ne tik dalykinio, bet ir platesnio visapusiško pasirengimo, neskitaip mokytojas gali nesugebėti ugdyti kitų sveikatą. Kaip jau minėta, mokykloje integruota „Universalioji sveikatos ugdymo programa“. Ši programa – viena iš sociokultūrinių programų, turinčių padėtiparengti žmogų visaverčiam gyvenimui, išugdyti asmens vertybines nuostatasir įgūdžius. Programos pagrindinis tikslas: „Diegti visuminį (holistinį)sveikatos supratimą, t.y. suprasti fizinę, dvasinę, protinę, emocinę irsocialinę gerovę, kaip itin svarbią asmeniui, šeimai, bendruomenei ir visaivisuomenei teikti žinių ir įgūdžių padedančių ugdyti, stiprinti, gerintisavo ir kitų sveikatą – išmokyti vaikus sveikai gyventi (25., p. 10). Pasak R. Proškuvienę (2004), šią programą galima įgyvendinti keliomis kriptomis:

• formalusis sveikatos ugdymas, kai žinios apie sveikatą, sveikos gyvensenos įgūdžius įgyjamos per pamokas;• neformalusis sveikatos ugdymas, kai žinių apie sveikatą mokiniai įgyja stebėdami suaugusiųjų elgesį;• mokyklos santykis su moksleivių tėvais ir visuomene; Šiuolaikinėje mokykloje sveikos gyvensenos kursas gali būtiintegruojamas į kitų dalykų …pamokas, taip pat gali būti dėstomas kaipatsikaras dalykas, tai priklauso tik nuo mokyklos bendruomenės sprendimo. Integruojamos temos gali keisti savo reliatyvų apibrėžimą, tačiauturėtų išlikti pagrindiniai tikslai: 1. Teikti moksleiviui žinių apie: save ir aplinkinius, augimą,vystymąsi, kūno priežiūrą; turinčius įtakos žmogaus santykiams veiksniusbei budus, kuriais fizine ir socialine aplinka veikia sveikatą; fizinę,protinę, dvasinę, emocinę ir socialinę sveikatą, šių aspektų sąveikąkasdieniame gyvenime; palaikančius ir stiprinančius sveikatą veiksnius;mitybą, darbą ir poilsį, fizinį aktyvumą ir saugumą; žalingus įpročius irjų pasekmes; alkoholio ir narkotiku vartojimo prevenciją; lytini ugdymą irpasirengimą šeimai; įvairias su sveikata susijusias vertybes ir nuostatas. 2. Ugdyti įgūdžius, kurie: skatintu racionalius sprendimus irpoelgius; formuotų gebėjimą pasipriešinti neigiamam socialiniam spaudimui;padėtų valdyti konfliktus ir stresus; formuotų pagarbą sau ir kitiems;formuotų gebėjimą vertinti savo ir kitu sveikatos svarbą; padėtų suvoktiatsakomybę už savo poelgius; padėtų kurti ir palaikyti teigiamus tarpusaviosantykius šeimoje, bendruomenėje ir visuomenėje; skatintu sveikai gyventi. Esminis programos ypatumas – moksleivių įtraukimas į praktinęveiklą. Pasak R. Proškuvienę (2004), jei pasikeitė vaiko elgsena, jeikasdien laikomasi sveikos gyvensenos principų, tikslas pasiektas. Universalioji ugdymo programa skirta tam, kad suteiktumėme žinių,kurios turėtų įtakos mąstymui ir elgsenai. Ikimokyklinėse įstaigose ir jaunesniame mokykliniame amžiuje taikomasveikos gyvensenos ugdymo programa „Aukime sveiki“. Ši programa parengtarespublikos pedagogų patirtimi bei moksleivių sveikatos ir elgesio tyrimųmedžiaga. Programos „Aukime sveiki“ tikslas: padėti mokiniams ugdytiatsakomybę už savo ir kitų sveikatą, teikti žinių ir kurti sveiką gyvenimonuostatų sistemą, formuoti įgūdžius padedančius ugdyti, stiprinti irgerinti sveikatą.

Uždaviniai: sveikatos suvokimas; savęs pažinimas; žiniųįsisavinimas; požiūrių keitimas; teisingų sprendimų priėmimas; elgesiokeitimas; tėvų ir visuomenės mokymas. ( 32., p. 28). Ugdymo kursas susideda

iš dviejų dalių:

1. „Įvadas į sveikatos ugdymo kursą „Aukime sveiki“. Šioje dalyje pateikiami sveikatos mokymo ir sveikos gyvensenos ugdymo mokykloje koncepcija ir vienas iš jos įgyvendinimo būdų. Čia yra nurodytas ugdymo kurso turinys, kurį sudaro bendroji programa, knygelė mokiniams „Aukime sveiki“ ir mokytojo knyga. 2. „Konkretūs pasiūlymai, kaip vesti sveikatos užsiėmimus“. Joje aptariamos atskiros sveikatos klausimų grupės – temos. Šioje programoje sveikata akcentuojama, kaip vertybė sveikosgyvensenos ypatumas, sąlygojantys lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi. „Sveika mokykla“ projekto įgyvendinimo Lietuvoje programa remiasiPasaulinės sveikatos organizacijos, Europos Tarybos ir Europos Bendrijosidėjomis ir priklauso nuo mūsų esamų finansinių galimybių. Ši programaLietuvoje priimta 1993m. sudaryta programos „Sveika mokykla“ koordinatoriųtaryba, kuri ėmėsi plėtoti programą ir teikti visokeriopą paramą mokykloms.Pasikeitus šioms sąlygoms programa gali būti modifikuota. Programa yranacionalinio lygio ir nereguliuoja konkrečios mokyklos veiklos. Visa veiklamokyklose planuojama ir vykdoma priklausomai nuo esamų sąlygų, svarbiausiųklausimų ir problemų. Šios programos efektyvumas priklauso nuo to, kiek įšį procesą įsitraukia kolektyvas, mokiniai, jų tėvai ir visuomenė. (12., p.75)

Ši programa padeda įgyvendinti „sveikos mokyklos“ projektą.Pagrindinis projekto tikslas: išsaugoti vaikų ir jaunimo sveikatą; kurtisaugią ir sveiką aplinką; įtvirtinti saugią ir sveiką… gyvenseną. Projektouždaviniai: formuoti sveikos gyvensenos nuostatas; kurti gerus santykiusmokykloje; suteikti mokiniams žinių, įtvirtinti įgūdžius; skatinti mokiniusaktyviai dalyvauti sveikos gyvensenos ugdyme; kurti saugią ir sveikąmokyklos aplinką; mokyklą orientuoti kaip informacijos ir motyvacijosšaltinį šeimai sveikatos klausimais; įtraukti į sveikatos ugdymą šeimą irvietinę visuomenę; skatinti savišvietą, pasikeitimą informaciją,literatūros rinkimą ir efektyvų jos panaudojimą; stiprinti sąveiką tarpatskirų mokyklų mokytojų ir visuomenės; raginti mokytojus, mokinius irvisuomenę pasirinkti sveiką gyvenimo būdą.

„Sveikos gyvensenos ugdymo programą“ Klaipėdos visuomenės sveikatoscentrui padovanojo Čikagos Ilinojaus Universiteto Slaugos fakultetas,tarpininkaujant Amerikos lietuvių labdaros organizacijai Lithuanian MercyLift, konkrečiai Pranei Šlutienei. (20) Programos tikslas: sveikos gyvensenos mokymas ir propagavimas Programos uždaviniai: a) suteikti žinių, įgūdžių ir nuostatų,kurios skatintų sveikos gyvensenos praktiką ir neštų naudą patiemsmoksleiviams, jų šeimoms ir bendruomenei; b) išugdyti suvokimą, kad jie,kaip moksleiviai ir bendruomenės nariai, yra atsakingi už sveiką aplinką;c) suteikti informacijos, pasitikėjimo savimi ir bendravimo įgūdžių, kadmoksleiviai gerai jaustųsi ir sugebėtų veikti tiek šeimoje, tiek nuolatkintančioje visuomenėje.(20) Programos dėstymo trukmė 36 – 42 pamokos. Mokytojai yrapagrindiniai programos dėstytojai. Priklausomai nuo mokyklų apsisprendimo,programa mokyklose įgyvendinama dviem keliais: integruojant į klasėsvalandėles, biologijos, darbų, fizinio lavinimo pamokas arba skiriant vienąsavaitinę pamoką, kaip sveikatos ugdymo dalyką. Antruoju atveju skiriamimokytojai dalykininkai, bendruomenės slaugytojos, psichologai, socialiniaipedagogai dėstyti programos atitinkamas temas. Kai pedagogams prireikiapagalbos iš specialistų, jos gali gauti iš specialistų, dirbančių įvairiosemiesto institucijose ir organizacijose, pav.: visuomenės sveikatos centre,priklausomybės ligų centre, policijoje, jaunimo organizacijoje ir pan. (20) Problemų sprendimo metodas, kuris suteikia moksleiviams įgūdžių,dažnai taikomas šios programos kurso medžiagos dėstyme. Naudodamas šįmetodą, mokytojas „minčių lietaus“, darbo grupėse, situacijosinterpretavimo pagalba, atpalaiduoja mokinių kūrybines ir intelektualinesgalias. Mokinių veikla ir jos pažanga vertinama testais, namų darbų kiekybeir kokybe ir t.t. Šios programos sėkmė didele dalimi priklausys nuo aktyvaus tėvųdalyvavimo, todėl būtina juos informuoti apie tai, kas vyksta mokykloje. Sveikatos ugdymo programos daug dėmesio skiria vaikų sveikatingumuiugdyti. Visos sveikos gyvensenos programos yra panašaus turinio, tačiauskirtingų tikslų, bei uždavinių. Sveikatos mokymas turėtų vykti ta linkme,kad darbas, kuris buvo pirmoje klasėje, paruoštų mokinius darbui sekančiojeklasėje.

2.1. SVEIKOS GYVENSENOS PROGRAMOS TAIKYMO GALIMYBĖS PER PASAULIO PAŽINIMO PAMOKAS 3 KLASĖJE

„Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose“ (2003)teigiama, kad gamtamokslinis ugdymas turėtų padėtį moksleiviams aiškinantiskaip žmogaus organizmas auga ir keičiasi, kokie jo poreikiai, susipažintisu savo organizmu ir jo veikla, suvokti, kaip reikia saugoti savo sveikatą,rūpintis kitais žmonėmis. Baigdami pradinę mokyklą vaikai turi sužinotikaip atrodo žmogaus kūnas, ir kokia vidaus organų funkcija, pagrindiniussveikos ir saugios gyvensenos (fizinio aktyvumo, sveikos mitybos,grūdinimosi, pakankamo miego) įtaką sveikatai. Taip pat žinoti, kodėlpavojinga gerti svaigalus, rūkyti, vartoti narkotines medžiagas. Kodėlreikia laikytis higienos reikalav…imų (8., p. 115).

„Sveikos gyvensenos ugdymo programa“ daugelį temų praplečia beipapildo.

Išnagrinėsime „Sveikos gyvensenos ugdymo programos“ ingeravimą į„Mūsų pasaulis“ (3 klasės) mokomąją medžiagą.

|EIL.|SVEIKOS |„MŪSŲ PASAULIS“ |TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ||NR. |GYVENSENOS |KURSO TEMA | || |UGDYMO TEMA | | ||1 |Kas yra |Kas padeda mums |Suformuluoti sveikatos apibrėžimą,|| |sveikata |saugoti |kas jį sudaro; || | |sveikatą, likti |Išsiaiškinti, kad sveikata būtina || | |sveikiems. (20.,|tam, kad ji pasiektų užsibrėžtus || | |p. 40-41) |tikslus; || | | |Suvokti, kad sveikatos sutrikimų || | | |galima išvengti. || | | |Aiškintis, ką ir kaip daryti || | | |ištikus nelaimei. || | | |susipažinti su medicinos || | | |tarnybomis, jų darbu. || | | |mokytis teikti pirmąją pagalbą. ||2 |Ligų |Savo sveikata |Įvertinti save, savo sveikatą; || |prevencija |galime |Skatinti bendradarbiavimą, || | |pasirūpinti |džiaugsmą; || | |patys (20 p. 44)|Ugdyti taisyklingos laikysenos || | | |įgūdžius; || | | |Išsiaiškinti regėjimo higienos || | | |įpročius. ||3 |Šeimos |Stenkimės gerai |Išsiaiškinti darbo ir poilsio || |sveikata |išsimiegoti |svarbą organizmui; || | |(20., p. 45) |Aptarti fizinio aktyvumo svarbą || | | |vaiko vystymuisi. ||4 |Visuomenės |Mūsų savivaldybė|Mokytis analizuoti produktą ar || |sveikata |(20. p. 19) |paslaugą; || | | |Skatinti bendradarbiavimą, || | | |draugiškumą; || | | |Išsiaiškinti konflikto sąvoką; ||5. |Saugumas ir |Būkime atsargūs.|Ugdyti drausmingumą; toleranciją; || |pirmoji |Saugokimės patys|Supažindinti su eismo taisyklėmis || |pagalba |(20., p. 42-43) |ir jas taikyti; || | |Mokomės teikti |Ugdytis nuostatą, kad kiekvienas || | |pirmąją pagalbą |esame atsakingas už savo sveikatą,|| | |(20., p. 46 – |kad pirmiausia patys privalome ja || | |47) |rūpintis. ||6. |„Veikla, |Bendras |Mokytis išvengti konfliktinių || |poilsis, |gyvenimas. (20.,|situacijų; || |fizinis |p. 16-17) |Mokytis suvokti priežastis ir || |aktyvumas“ | |pasekmes analizuojant įvairias || | | |situacijas. ||7. |Dvasinė |Mokomės |Skatinti mokinių saviraišką, || |sveikata |džiaugtis ir |tyrinėjimus; || | |liūdėti (19. p. |Ugdyti tarpusavio || | |32–33) |bendradarbiavimą, toleranciją. ||8. |Ligų |Kaip gydytis be |Išsiaiškinti sąvokas: „užkrečiama || |prevencija |vaistų. (20., p.|liga“, „kas yra jos sukėlėjai“; || | |48 -49) |Aptarti užkrečiamų ligų || | | |priežastis; …|| | | |Įsisąmoninti sanitarijos ir || | | |higienos taisykles. ||9. |Užkrečiamos |Gelbėkite, |Kas tai yra užkrečiama liga, || |ligos |skęstame |infekcija, kas jos sukėlėjai. || | |šiukšlėse (20., | || | |p. 20) | ||10 |Mokyklos |Bendri rūpesčiai|Komandinio darbo mokymas, vienas || |bendruomenė |(20., p. 18) |kito palaikymas. ||11. |Taisyklės ir |Po pamokų (20., |Kurs taisykles, užtikrinančias || |normos |p. 14 – 17) |normalų laisvo laiko praleidimą. |

Patyrinėjus vadovėlį ir sveikos gyvensenos ugdymo programas galimateigti, kad pagrindinis sveikos gyvensenos ir mokyklos ugdymo programųtikslas yra teikti moksleiviams žinių sveikos gyvensenos klausimais irugdyti įgūdžius. Čia tik vienas iš galimų variantų, kaip galima sveikos gyvensenosugdymo programą integruoti į pasaulio pažinimo pamokas. Pamokų įdomumaspriklausys nuo mokinių suinteresuotumo. , žinių, kūrybiškumo. Kai kuriostemos, kurių negalime integruoti į pasaulio pažinimo pamokas galimaperkelti į popamokinę veiklą, kūno kultūros pamokas kur galės labiauatskleisti sveikos gyvensenos temas, pasikviečiant specialistus. 3 klasės pasaulio pažinimo programoje apie sveiką gyvenseną kalbamadaug. Visas šias gautas žinias apie sveiką gyvenseną vaikai turi išmokti

pritaikyti gyvenime. Tai, kad pedagogas suteikia daug žinių apie sveikatą,sveiką gyvenseną dar nereiškia, kad ugdytiniai įsisąmoninę jomis remsis irgyvens sveikai. Sveikos gyvensenos ugdymui turi prisėti ne tik pedagogai,bet ir šeima, nes mokykloje vyksta teorinis žinių išmokimas, o namuose –praktinis.

3. POŽIŪRIO Į SVEIKĄ GYVENSENĄ TYRIMAS

3.1 TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR EIGA

Tyrimo problema ir aktualumas: šios temos problematiškumą lemia, tai,kad vaikų gyvenimo būdas yra netaisyklingas: bloga mityba, mažai judama,nepaisoma dienos rėžimo, nesigrūdinama, didžiąją dienos dalį praleidžiamaprie televizoriaus ekranų, kompiuterių. Tyrimo tikslas: ištirti pedagogų, mokinių ir tėvų požiūrį į sveikągyvenseną.

Tyrimui atlikti buvo sudarytos anketos mokytojams, trečios klasėsmokiniams ir jų tėveliams. Tyrimo metu buvo apklausta 73 trečios klasėsmokiniai, 47 trečios klasės mokinių tėveliai ir 16 pedagogų. Anketosmokytojams, mokiniams ir tėvams buvo pateiktos individualiai (anketųpavyzdžiai 1, 2, 3 priede)

Tyrimo imtis iš viso 136 respondentai.

Tyrimo laikas ir vieta. Tyrimas atliktas 2005 m. rugsėjo – spaliomėn. Klaipėdos Gedminių pagrindinėje mokykloje. Tyrimo tipas: kiekybinis ir kokybinis. Duomenų rinkimo metodai: anketinė apklausa.

3.2 TYRIMO REZULTATAI, JŲ ANALIZĖ

3.2.1 Mokinių sveikos gyvensenos įgūdžių tyrimo aptarimas

Anketa mokiniams sudaryta iš 12 klausimų. Penki anketos klausimaipusiau uždari (2, 4, 5, 6, 8 anketos klausimai), keturi uždari (3, 9, 10,11 anketos klausimai) ir trys atviri (1, 7, 12 anketos klausimai). Mokiniai atsakydami į klausimą „Kaip įsivaizduojate sveiką mokyklą“teigė, kad mokykla turi būti „saugi“, „į mokyklą neturi ateiti vaikai,kurie kosi ir sloguoja“, tokioje mokykloje „daug sportuojama“, „ilsimasi“,„mokomasi sveikai gyventi“, „visi turi būti linksmi“, „mokytoja niekadanepyksta“. Tyrimo metu paaiškėjo, kad trečių klasių mokinių nuomonė yralabai įvairi, vaikai puikiai supranta, ką reikia daryti, kad jų gyvenimasbūtų sveikesnis. Kitu klausimu siekėme išsiaiškinti, kokiais negalavimais skundžiasivaikai (žr. 1 pav.) Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikai dažniausiaiskundžiasi galvos skausm…ais (37%), 25%r respondentų dažnai skundžiasiskrandžio ir pilvo skausmais, 23% niekada nesiskundžia jokiaisnegalavimais. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad vaikamsdažniausiai skauda galvą, 15 % mokinių skundžiasi silpnumu ir nuovargiu..To priežastis gali būti ta, kad vaikai pervargsta mokykloje, yra perdidelis mokymosi krūvis, o pertraukų metu vaikai nesugeba pailsėti. Vaikaiskundžiasi skrandžio ir pilvo skausmais tada, kad būna nepavalgę, tadavaikai būna sudirgę, nedarbingi. [pic] 1 pav. Negalavimai, kuriais skundžiasi mokiniai Mokinių buvo klausiama, ar jiems pakanka žinių apie sveikągyvenseną. (2 pav.) Didelė dalis mokinių (40%) pabrėžė, kad jie turipakankamai žinių apie sveiką gyvenseną.. 33% mokinių teigia, kadinformacijos visada pakanka. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad vaikams žinių apiesveiką gyvenseną pakanka.

[pic] 2 pav. Mokinių nuomonė: ar pakanka įgytų žinių apie sveiką gyvenseną

3 pav. matyti kas mokiniams suteikia žinių apie sveikatą ir sveikągyvenseną. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiausiai žinių apie sveikatą irsveiką gyvenseną mokiniai gauna iš mokytojų, ir tik 37% respondentųteigia, kad šią informaciją gauna iš tėvų, 14% iš gydytojų. Kadangi šioje mokykloje taikomos sveiko gyvenimo ugdymo programos,yra vedamos sveikos gyvensenos pamokėlės, vaikai daugiausiai ir gaunainformacijos iš mokytojų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad apie sveikatą irsveiką gyvenseną kalbama nedaugelyje šeimų.

[pic]

3 pav. Mokinių nuomonė iš ko jie gauna žinių apie sveikatą ir sveiką gyvenseną

Mokinių buvo klausiama, kokių pamokų metu dažniausiai kalbama apiesveiką gyvenseną (4 pav.). Vaikų nuomone apie sveiką gyvenseną labiausiaikalbama klasės valandėlių metu (95%), per kūno kultūros pamokas ir pasauliopažinimo pamokų metu. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikai apie sveiką gyvensenądaugiausiai sužino klasės valandėlės metu, tačiau šia tema nemažai kalbamair kūno kultūros, pasaulio pažinimo pamokose. .

[pic] 4 pav. Pamokos, kuriose dažniausiai analizuojami sveikos gyvensenos klausimais

Į klausimą kaip vaikai praleidžia laisvalaikį (5 pav.) 70% mokiniųatsakė, kad savo laisvalaikį praleidžia žaisdami su kompiuteriu, 59%dažniausiai žiūri televizorių, 48% tiriamųjų leidžia laisvalaikį žaisdamilauke ir tik 19% respondentų laisvalaikiu sportuoja, 15% ruošia pamokas, 13% skaito knygas. Kaip parodė tyrimo duomenys šiuolaikinėje mokykloje besimokantysvaikai savo laisvalaikį praleidžia netūriningai t.y. žaidžia sukompiuteriu, žiūri televizorių. Šitoks laisvalaikio praleidimas kenkia netik akims, bet ir kūno laikysenai, nervų sistemai, judėjimo aparatui, nesaugančiam organizmui būtina judėti, kuo daugiau sportuoti, kadangi reikiapatenkinti judėjimo poreikį.

[pic] 5 pav. Vaikų mėgstamiausias laisvalaikio praleidimo būdas

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kiek laiko mokiniai ruošiapamokas. Atsakymai į šį klausimą pateikti 6 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kadantroje klasėje mokiniai dažniausiai pamokas ruošia iki pusės valandos(51%). Tik 6% tiriamųjų iš viso neruošia pamokų. Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad vaikai pamokasruošia labai ilgai. Galima teigti, kad tie vaikai, kurie pamokas ruošialabai ilgai – turi flegmatiko charakterio bruožų. Juo labiau, šiuolaikinėjemokykloje pradinių klasių mokiniams, namų darbų užduoti negalima, nesvaikai daug laiko praleidžia mokykloje ir joje turėtų sugebėti išmoktiviską kas reikalinga, o jei tėveliai verčia vaikus ruošti pamokas, tai š…isprocesas turėtų užtrukti ne ilgiau, kaip pusvalandį.

[pic] 6 pav. Namų darbų ruošimo laikas

Tyrimo metu buvo prašoma mokinių atsakyti, kur jie dažniausiaivalgo. Atsakymai pateikti 7 pav. Remiantis tyrimų duomenimis, galimateigti, kad 54 % respondentų valgo ir namuose ir mokykloje. Valgyti namuosegamintą maistą yra daug sveikiau nei mokykloje. Nors mokykloje maistas yraverdamas pagal reikalavimus, tačiau pasitaiko visokių atvejų. Labai mažadalis 4% respondentų valgo greito maisto užkandinėse. Tai yra gerai, nesvalgant tokiose užkandinėse valgomas „nesveikas“ maistas. Vaikai turi valgyti 4 – 5 kartus per dieną, todėl valgydami tikmokykloje, galima sakyti, badauja. Vadinasi, reikia valgyti tris – keturiskartus namuose ir nors vieną kartą mokykloje, nes mokykloje vaikaipraleidžia nemažą dalį dienos. [pic] 7 pav. Kur maitinasi 2 klasių mokiniai

Mokinių buvo klausiama, ar jie yra bandę rūkyti (8 pav.) Tyrimo metupaaiškėjo, kad trečių klasių mokiniai nėra bandę rūkyti. (96%). Rūkyti yražalinga, o jei vaikai pradės tai daryti nuo mažens, kai dar organizmas yranesubrendęs, gali sutrikti augimo procesas ar kitokios komplikacijos.

[pic] 8 pav. Ar vaikai bandė rūkyti

Vaikų buvo klausiama ar jie yra bandę vartoti narkotinių medžiagų(9 pav.). Tyrimo metu paaiškėjo, kad antrų klasių mokiniai nėra bandęnarkotinių medžiagų. Vartoti narkotines medžiagas yra pavojinga ne tikvaikams, bet ir suaugusiems, nes tai kenkia visai nervų sistemai, vidausorganams.

[pic] 9 pav. Ar yra vaikai vartoję narkotikų

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma vaikų (82 %) nėra ragavęalkoholinių gėrimų (žr. 10 pav.). Vis dėl to 18% tiriamųjų yra ragavęalkoholinių gėrimų. Tokio amžiaus vaikai bando žalingus įpročius, todėl,kad tėvai rodo netinkamą pavyzdį, o vaikai tai matydami bando pamėgdžioti. [pic] 10 pav. Ar yra vaikai ragavę alkoholinių gėrimų

Atsakydami į klausimą: „Ką reikėtų keisti, kad galėtumėte sveikaigyventi?“ mokiniai teigė, kad „visų pirma reikia kitaip gyventi“, „daugiausportuoti šeimoje“, „kiekvieną rytą ir vakarą valytis dantis“, „įgytidaugiau žinių apie sveikatą“. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikų nuomonė yra

teisinga, jei nori sveikai gyventi visų pirma reikia pakeisti mąstyseną,nes tai svarbiausia. Taip pat sveikai gyventi turi ne vienas šeimos narys,o visi. Apklausus mokinius paaiškėjo, kad vaikų sveikos gyvensenos įgūdžiaiyra nepakankami. Taip galima teigti, todėl, kad dauguma apklaustųjų vaikųnesilaiko tinkamo dienos režimo, nemėgsta sportuoti. Remiantis tyrimoduomenimis galima sakyti, kad mokinių sveikos gyvensenos įpročiai nėratinkami. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad kai kurie 3 klasės mokiniai jau yrabandę rūkyti, gėrę alkoholinių gėrimų. Remiantis tuo, galima teigti, kadmokinių sveiką gyvenimo būdą reikia propaguoti.

3.2.2 Pedagogų sveikos gyvensenos plėtojimo tyrimo rezultatų aptarimas

Anketa pedagogams sudaryta iš 5 klausimų, iš kuri pusiau uždari (1,2, 4, 5 anketos klausimai), vieno atviro (3 anketos klausimas) Tyrimo metu pedagogų buvo klausiama, kokių pamokų metu jie ugdomokinių sveiką gyvenseną. Kaip matyti 11 paveiksle, pedagogų nuomone,vaikų sveika gyvensena labiausiai ugdoma per kūno kultūros pamokas (100%).78% pedagogų mano, kad sveika gyvensena ugdoma pasaulio pažinimo pamokųmetu. 68% pedagogų teigė, jog sveika gyvensena yra ugdoma per visų dalykųpamokas. Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad pedagogų nuomonedaugiausiai sveikos gyvensenos įgūdžiai ugdomi kūno kultūros pamokose.Mana…u, kad vaikų sveika gyvensena daugiau ar mažiau yra ugdoma per visųdalykų pamokas. Tačiau kiekvieno dalymo pamokų metu ugdoma skirtingusudėtingumu ir skirtingomis kryptimis. [pic] 11 pav. Pamokos, kuriose ugdoma sveika gyvensena.

1 lentelėje matyti kaip dažnai pedagogai su vaikais kalba sveikosgyvensenos klausimais. Tyrimo metu paaiškėjo, kad nuolat visi pedagogai suvaikais kalba apie asmens higieną, fizinį aktyvumą, bei saugią gyvenseną.Apie sveiką mitybą nuolat su vaikais kalba 68%, o dažnai 32%, apie žalingusįpročius dažnai kalba 77 % pedagogų. Apie lytinį gyvenimą dauguma pedagogųkalba retai. Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad mokykloje su vaikaisyra kalbama visais sveikos gyvensenos klausimais.

Mokytojų pokalbiai su mokiniais apie sveiką gyvenseną 1 lentelė| |Nuolat |Dažnai |Retai |Niekada ||Sveiką mitybą |68% |32% |0% |0% ||Žalingus |43% |77% |0% |0% ||įpročius | | | | ||Lytinį |0% |0% |87% |13% ||auklėjimą | | | | ||Asmens higieną|100% |0% |0% |0% ||Fizinį |100% |0% |0% |0% ||aktyvumą | | | | ||Saugią |100% |0% |0% |0% ||gyvenseną | | | | |

12 pav. matyti pagal kokias sveikos gyvensenos ugdymo programaspedagogai dirba mokyklose. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 69% tiriamųjų dirbapagal vadovėlius, tik 31 % tiriamųjų naudojasi sveikos gyvensenos programa„Aukime sveiki“. Manytume taip yra, todėl, kad sveikos gyvensenos kursasyra puikiai integruotas į mokomąją medžiagą, ir jei nėra atskirų sveikosgyvensenos pamokų, tai pakankamai užtenka ir vadovėlyje pateiktų žinių,šiek tiek praplečiant mokytojos žiniomis. [pic] 12 pav. Sveikos gyvensenos ugdymo programos pagal kurias dirba pedagogai

13 pav. matyti, kaip pedagogai vertina sveikos gyvensenos programas,paaiškėjo, jog pagrindinės problemos iškylančios dirbant su sveikosgyvensenos programomis yra tos, kad pedagogams trūksta žinių (43%),praktinių žinių (45%). Manytume pedagogams problemų dirbant su sveikos gyvensenosprogramomis iškyla todėl, kad patys nepropaguoja sveiko gyvenimo būdo, nestyrimo duomenys parodė, kad pedagogams trūksta žinių ir praktinių įgūdžių.

[pic] 13 pav. Problemos iškylančios pedagogams dirbant su sveikos gyvensenos programomis

14 pav. matyti, kaip dažnai pedagogai su tėvais kalba apie vaikųsveiką gyvenseną. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma pedagogų (45%) sutėvais apie vaikų sveikatą kalba nuolat. 34% – kalba dažnai. [pic] 14pav. Pedagogų pokalbiai su tėvais apie vaikų sveikatą

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad pedagogai apie vaikųsveikatą su tėvais kalba nuolat. Tėvų ir pedagogų rūpestis yra ne tikišugdyti vaiką, bet ir stengtis, kad vaikas užaugtų sveikas, todėl nuolatreikia aptarti vaiko sveikatą ir rūpimus sveikos gyvensenos klausimus.

3.2.3 Tėvų požiūrio į vaikų sveiką gyvenseną tyrimo aptarimas

Anketa tėvams sudaryta iš penkių klausimų. Du anketos klausimai pusiauuždari (3 ir 4 klausimai), du uždari (1 ir 2klausimai), vienas atviras (5klausimas) 15 pav. pateikti duomenys, kaip tėvai retina savo vaikų sveikatą.Tyrimo metu paaiškėjo, kad dau…guma tėvelių (49%) savo vaikų sveikatąvertina gerai, nes jų vaikai serga mažai kada. Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad mokiniai serga mažaikada, nes jų sveikatą tėvai vertina gerai. Kad visiškai vaikai nesirgtų,tėvai juos turėtų mokyti sveikai gyventi nuo pat kūdikystės: grūdinti,ugdyti higieninius reikalavimus, sveikai maitinti ir pan.

[pic] 15 pav. Kaip tėvai vertina savo vaikų sveikatą

16 pav. matyti, kaip dažnai tėvai kalba apie sveiką gyvenseną su savovaikais. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad apie sveiką gyvenseną daugumatėvų su savo vaikais kalbasi retai (43%), 37% respondentų su vaikais apiesveiką gyvenseną kalba dažnai. Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad dauguma tėvų su savovaikais apie sveiko gyvenimo būdo propagavimą kalba retai, tačiau yranemaža dalis tėvų, kurie su savo vaikais kalba šia tema. [pic] 16 pav. Tėvų pokalbiai su vaikais apie sveiką gyvenseną

17 pav. pateikti tyrimo duomenys, kaip tėvai vertina sveikosgyvensenos ugdymą mokykloje. Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti,kad dauguma tėvų (53%) sveikos gyvensenos ugdymą mokykloje vertina gerai,atsakydami į klausimą „kodėl“ tėveliai teigė, kad „mokykloje vaikai sužinopakankamai apie sveikos gyvensenos propagavimą“, „žinios yra perteikiamosįdomiai ir vaikams priimtinai“, „kalbėti namuose apie sveiką gyvensenąnėra laiko, todėl labai gerai, kad apie tai kalbama mokykloje“. Pagal tėvųpožiūrį matyti, kad tėvai labai užsiėmę žmonės ir mažai skiria laiko savoatžaloms, todėl sveikos gyvensenos ugdymo klausimus palieka spręstimokykloje.

[pic] 17 pav. Tėvų nuomonė apie sveikos gyvensenos ugdymą mokykloje

18 pav. matyti, kad žinias apie sveiką gyvenseną tėvai daugiausiaiįgyja iš televizijos laidų. Per televiziją yra rodoma labai daug laidų,apie sveikatą, sveiką gyvenseną, todėl galima daug sužinoti. 26% tiriamųjųteigė, kad skaito specialią literatūrą, iš kurios sužino apie sveikągyvenseną. Iš tiesų žinių apie sveiką gyvenseną reikia semtisvisapusiškai, nes tai padaro žmogų daugiau žinantį – apsišvietusį visosesrityse. O kada tėvai žinos daugiau apie sveikos gyvensenos propagavimą,tai stengsis tai perteikti savo vaikams rodydami tinkamą pavyzdį,paaiškindami, patardami.

[pic] 18 pav. Tėvų sveikos gyvensenos žinių įgijimas

Tėvai atsakydami į klausimą „Kaip šeima gali padėti gerinti vaikosveikatą ir ugdyti sveiką gyvenseną?“ teigė, kad „keisti gyvenimo būdą“,„pradėti aktyviai gyventi“, „keisti mitybos įpročius“, „įgyti daugiau žiniųapie sveiką gyvenseną“, „rūpintis vaiko gerove“. Remiantis tyrimoduomenimis galima teigti, kad tėvai puikiai žino ką reikia pakeisti savogyvenime, kad būtų galima gerinti vaiko sveikatą. Tačiau tam reikiadidžiulės valios pastangų. Tiriant tėvų domėjimąsi vaikų sveikata paaiškėjo, kad tėveliai domisisavo vaikų sveikata. Ją stengiasi propaguoti įvairiuose šaltiniuose domisiapie sveiką gyvenseną.

IŠVADOS

Pedagoginės, metodinės literatūros analizė parodė, jog sveikos gyvensenos tikslinga ugdyti nuo ankstyvos vaikystės.1. Sveika gyvensena turi būti pradėta ugdyti šeimoje, nes dažniausiai tėvų tinkamas pavyzdys parodo kaip reikia gyventi. Sveikos gyvensenos ugdymo klausimai turi rūpintis ir ugdymo įstaigos. Jau pradžios mokykloje vaikas turi suvokti ir įsisavinti sveikos gyvensenos elementus: pamėgti fizinius pratimus, kaip charakterio formavimo, sveikatos stiprinimo priemonę. Žinios apie sveikatą turi atitikti vaikų amžių ir psichines ypatybes, būti lengvai suprantamos ir įsisavinamos. Pradinėje mokykloje … vaikai

įgyja žinių visais sveikos gyvensenos klausimais.2. Į mokyklos programas yra integruotas „Universaliųjų ugdymo programų“, „Aukime sveiki“, „Sveikos gyvensenos ugdymo“ programos. Taip pat pedagogai turi galimybę pasirinkti sau priimtiną sveikos gyvensenos ugdymo programą ir ją integruoti į mokomąją medžiagą. Daugelį „Sveikos gyvensenos ugdymo programos“ temų galima integruoti į pasaulio pažinimo kursą, taip pat į kitų dalykų pamokas. Žinios apie sveiką gyvenseną turi atitikti vaiko amžių ir psichines ypatybes, būti lengvai suprantamos ir įsisavinamos.3. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad – Mokiniai ir mokytojai puikiai supranta kokia turi būti sveika mokykla, ir kaip pasiekti, kad mokykloje būtų propaguojama sveika gyvensena. – Mokinių ir tėvų teigimu apie sveikatą ir sveiką gyvenseną tėvai su vaikais kalba retai. Apie šią temą dažniausiai vaikai kalba su mokytoju klasės valandėlių metu, pasaulio pažinimo ir kūno kultūros pamokose. Pedagogai su vaikais kalba visais sveikos gyvensenos klausimais (mitybos, fizinio aktyvo, žalingų įpročių, higienos ir kt.) Taip pat sveikos gyvensenos klausimais ir apie vaikų sveikatą pedagogai nuolat kalba su tėvais. – 3 klasių mokiniai skundžiasi įvairiais negalavimais: galvos, skrandžio ir pilvo skausmais. Taip yra, todėl, kad vaikai daug laiko praleidžia mokykloje sėdėdami ir mokydamiesi, o grįžus namo dar turi ruošti namų darbus. Todėl vaikų laisvalaikiui lieka nedaug laiko, o ir turimą laisvalaikį dažniausiai vaikai praleidžia sėdėdami prie kompiuterio ar žiūrėdami televizorių. Taip pat kai kurie vaikai yra vartoję sveikatą žalojančių preparatų: alkoholinių gėrimų, net rūkę. – Kad pagerėtų vaikų sveikata, tėvų nuomone visų pirma reikia pakeisti gyvenimo būdą. REKOMENDACIJOS

TĖVAMS: – Su vaikais kuo dažniau kalbėti apie sveikatą ir sveiką gyvenseną. – Kuo dažniau su vaikais sportuoti, laisvalaikį praleisti gamtoje. – Skatinti vaikus laikytis tinkamo dienos režimo. – Domėtis sveikos gyvensenos klausimais.

PEDAGOGAMS: – Nuolat gilinti savo žinias, kad sugebėtų tinkamai perteikti sveikos gyvensenos žinias savo ugdytiniams ir jų tėvams. – Perteikiant žinias, skatinti moksleivius diskutuoti, vertinti, tartis, bendrauti. Akcentuoti sveikos gyvensenos privalumus, nes teigiamus dalykus vaikai geriau suvokia. – Rodyti sveikos gyvensenos pavyzdį vaikams. – Norint, kad vaikų gyvensena būtų sveika reikia, kad bendradarbiautų tarpusavyje tėvai, pedagogai, mokykla. Visų pirma sveika vaiko gyvensena priklauso nuo tėvų, o mokykloje vaiko žinios tik papildomos, patobulinamos.

LITERATŪRA

1. Adamkevičienė A., Dilienė R. (2000) Vaikų sveikatos ir fizinio ugdymo programa, aukime sveiki ir stiprūs“ Klaipėda. 2. Adaškevičienė E. (2004) Vaikų fizinės sveikatos ir kūno kultūros ugdymas. Klaipėda 3. Adaškevičienė E. (1996) Judėjimas – vaiko sveikata, jaunumas, grožis. Klaipėda 4. Adaškevičienė E. (1999)Vaikų sveikatos ugdymas. Vilnius 5. Anderson B., Pearl B., Burke E. (1996) Kaip būti sveikam. Vilnius. 6. Balčiūnienė A. (2002) Netaisyklingos laikysenos ir stuburo profilaktika. Šiauliai. 7. Balšaitis J. (1998) Būkite sveiki ir stiprūs, vaikai. Vilnius. 8. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. (2003). Priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras. 9. Bydam J. (2000) Pedagogika. Vilnius 10. Bobrova L., (1997) Ivanovas P. Pradinukų kūno kultūra. Kaunas 11. Bregas G. P. (1996) Tobulumo formulė. Vilnius, 12…. Davidavičienė A. (1994) Sveikatos ugdymas – Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. Vilnius. 13. Davidavičienė A. G. (1996). Sveikos gyvensenos įtvirtinimas mokyklose: tyrimų medžiaga. Vilnius. 14. Gerhard Leibold. (1998) Sveikatos žinynas kiekvienai šeimai. Lektūra 15. Grinienė E. ir Kt. (1990).Mokymosi įtaka vaiko ir paauglio organizmui. Kaunas 16. Gudžinskienė V., Česnavičienė J. (2002). Sveikatos ugdymas bendrojo ugdymo sistemoje. Pedagogika 60. 17. Guogienė E. (1994) Šeimos daktaras. Vilnius 18. Jakučiūnienė D., Juškelienė V. (2001) Moksleivių sveikatos ugdymas ir stiprinimas: dabartis ir perspektyvos. Vilnius. 19. Janušonis V. (1988) Sveikatos palaikymas ir stiprinimas. Vilnius 20. Jonynienė V. (2003). Mūsų pasaulis Vadovėlis III klasei.. Kaunas 21. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. Prieiga per internetą: http://www.klaipedosvsc.lt/sveikata/programa.html 22. Lietuvos sveikatos programa. (1998) Vilnius, 23. Martinkus A. (1995) Vaiko sveikatos pagrindai. Klaipėda 24. Mikalauskienė D., Saukienė J. (1998) Sveikos mitybos paslaptys. Vilnius 25. Nacionalinė sveikatos politikos konferencija. Lietuvos sveikatos politika XXI amžiuje. (2001) Vilnius 26. Proškuvienė R. (2004). Sveikatos ugdymo įvadas. Vilnius. 27. Pradinė mokykla: ugdymo turinys ir socialinė integracija. (2004) Klaipėda. 28. Resnikow K., Cross D., Lacosse J., Nichols P. Evaluation of a School – Site Risk Factor Screening Intervention. – Preventive Medicine, 1993. 29. Sveikata 21. Sveikata visiems XIX amžiuje. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 30. Sveikos gyvensenos ugdymas ikimokyklinėse įstaigose. (2002) Vilnius 31. Šalkauskis S. (1991) Pedagoginiai raštai. Kaunas 32. Zaborskis A. (1999) Mokinių gyvenimo būdas ir sveikata. Kaunas 33. Zaborskis A. ir kiti (1995) Aukime sveiki. Pradinių klasių mokytojo knyga. Kaunas 34. Zoborskis A., Žemaitienė N., Šumskas L., Džiržytė A. (1996) Moksleivių gyvenimo būdas ir sveikata. Vilnius 35. Zulumskytė A. (2003) Edukologijos pagrindų studijų mokslinių darbų rengimo metodinės rekomendacijos. Klaipėda

SANTRAUKA

Šiuolaikinėje visuomenėje, kai mokslas yra labai pažengęs, žmonės yraužsiėmę darbu, buitimi, visur skuba, todėl nebelieka laiko pasirūpintisveika gyvensena. Ši tema yra ypač aktuali „skubantiems“ žmonėms. Sveikąvaikų gyvenimo būdą reikia pradėti ugdyti jau šeimoje, o atėjus į mokykląžinias -praplėsti, gilinti. Rašant baigiamąjį darbą buvo ne tik patyrinėta teorinė mokslinėliteratūra, bet ir atliktas tyrimas. Rašant darbą buvo iškeltas tikslas: „Išanalizuoti sveikos gyvensenosugdymo galimybes pradinėje mokykloje“ Uždaviniai: 1. Apžvelgti metodinę – psichologinę literatūrą, švietimo reformos dokumentus sveikos gyvensenos klausimais. 2. Atskleisti sveikos gyvensenos programų įvairovę pradinėje mokykloje ir jų taikymo galimybes. 3. Ištirti pedagogų, mokinių ir tėvų požiūrį į sveiką gyvenseną. 4. Pateikti rekomendacijas sveikos gyvensenos programų įgyvendinimui pradinėje mokykloje. Tyrime dalyvavo 136 respondentai (73 trečios klasės mokiniai, 47trečios klasės mokinių tėveliai ir 16 pedagogų)

Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokiniai ir mokytojai puikiai suprantakokia turi būti sveika mokykla, ir kaip pasiekti, kad mokykloje būtųpropaguojama sveika gyvensena.

[pic]———————–INFORMACIJA

ŽINOJIMAS

NUOSTATA

ELGESYS

SVEIKATA

VaikamsTėvamsPedagogams

Kaip saugoti sveikatąKokia sveikatą siplninančių veiksnių žalaKaip teisingai elgtis

Noras būti sveikamNoras būti stipriam, vikriam ištvermingamTeigiamas požiūris į fizinį aktyvumą…Noras grūdintis

Higienos įgūdžiai ir įpročiaiDžiugi nuotaika, gera savijautaFizinis aktyvumas, grūdinimasisSveika mitybaGeranoriškumas, palankumas kitiems