Sportas ir rekreacija

TURINYS

I. ĮVADAS.................... 1-2psl.

a) rekreacijos esmė
b) laisvalaikis ir sportas

II. INDIVIDAS,REKREACINĖ VEIKLA,SPORTAS.. 3psl.

1. Bėgiojimas................ 4psl.
2. Plaukimas................ 5psl.
3. Dviratis ir aktyvus poilsis.......... 7psl.
4. Slidinėjimas................. 8psl.
5. Ir čiužinėjimas gali būti sportas...... 9psl.
6. Meškeriojimas.............. 10psl.
7. Badmintonas.............. 11psl.
8. Sportinis turizmas............ 12psl.

9. Šaškės,šachmatai............. 13psl.

III. SPORTAS IR SVEIKATA........... 14psl.

NAUDOTA LITERATŪRA.......... 15psl.

PRIEDAI................ 16psl.

I ĮVADAS

Žmogus-visuomeniška būtybė.Jis yra socialinis kūrinys,atsirandantis žmonėms sąveikaujant su kitais žmonėmis,su juo supančia gyvenimiška aplinka.Žmogus-tai jo elgesys,jo gyvenimo stilius,jo sveikata,darbingumas,ilgaamžiškumas.Žmogus yra fizinio pasaulio dalis,kadangi jis turi kūną.Žmogus yra dalis aplinkos-natūralios(gamtos) ar žmogaus reikmėms sukurtos.

Žmogus,gebantis pažinti jį supančią erdvę,aplinką,turėdamas didžiulę galią-sielą,gali kurti,tobulinti žmogaus gyvenimišką aplinką,prognozuoti ateities viziją,atlikdamas šiandieninę misiją.

Šiandieniniai mokslo pasiekimai,naujos technologijos yrra labai svarbios žmonijai.
Bet žmonės taip pat svarbūs,jie dar svarbesni už technologijas.Natūrali aplinka valdo žmonių likimus,žmogus valdo aplinką,pajungdamas ją savo tikslams.Pažeisdami aplinką,
pažeidžiame patys save.(E.Vitkienė “REKREACIJA” 7-psl.)

Žmogus-tobuliausias ir prieštaringiausias gamtos kūrinys per milijonus metų susiformavusiu charakteriu,antropometrija,genetiniu paveldu,moraline bei elgesio sistema.Žmogaus,kaip mąstančios būtybės,reakcija į aplinkos veiksnius lemia jo veiklos organizavimo sėkmę.Be gilaus žmogaus ir aplinkos supratimo praktiškai neįmanoma sėkminga paslaugų sistemos veikla.

Žmogaus gyvenamosios veiklos tyrimams mokslininkai skiria daug dėmesio nuo seniausių laikų.Dar antikoje dėmesys į laisvalaikio reikšmę žmogaus gyvenime.
Rekreacinė veikla iki septintojo XX a..dešimtmečio buvo vadinama poilsiu ir laisvalaikio veikla.Plėtojant rekreacijos mokslą ir kūrybiškai perimant anglų ir amerikiečių metodiką,
vis labiau žmogaus rekreacinė veikla išskiriama kaip ypatinga ir svarbi.1982 m.parengtas
naujas žmogaus gyvenamosios veiklos modelis(Grecevičius P.,LSAMTI),skirstantis žmogaus gyvenamąją veiklą į tris dalis(žr.1.1 pav.).

Skirtingi žmonės kiekvienai veiklos sr

ričiai skiria nevienodą laiko dalį.Paprastai žmogus dirba apie 8val. per parą.Tam tikra laiko dalis skiriama buičiai,vaikų priežiūrai ,
kelionei į darbą ir atgal.

Rekreaciniai poreikiai negali būti tenkinami nežinant,kiek laiko žmogus gali skirti
atitinkamos paslaugos naudojimui.Tuo tikslu atliekami tyrimai,kuriais nustatoma laiko fondo struktūra,nedarbo laiko apimtis,paskaičiuojamas laikas,kuris skiriamas rekreacijos
procesui,ir turizmui,kiekvieną dieną,savaitgaliais,švenčių dienomis,atostogų metu.(Grecevičius P.”Turizmas” 10-11psl.)

Viena iš rekreacijos proceso sudedamųjų dalių yra laisvalaikis.

Laisvalaikis-tai laiko leidimo būdas,neįpareigojantis elgtis pagal iš šalies pateiktą
modelį.Tai laikas,praleistas savo nuožiūra,arba tiesiog laisvas laikas,kurio metu priimami savarankiški sprendimai.

Turėdami laisvo laiko žmonės gali pasirinkti,ar vėl grįžti į darbą,ar eiti miegoti,nieko neveikti,keliauti ar eiti į koncertą.Laisvo laiko kokybė priklauso nuo to,kaip žmogus jį praleidžia,kiek vykstąs procesas pagerina ar pablogina gyvenimą.

Jei laisvas laikas skiriamas jėgų atgavimui,be abejo,tai jau bus rekreacija.

Rekreacija-žmogaus dvasinių ir fizinių jėgų atgavimo procesas.

2

Žodis “rekreacija” kiildamas iš lotynų kalbos žodžio “recreatio” ir reiškia atstatymas.
mokslinėje terminologijoje “rekreacija” susieta su jėgų,sveikatos atgavimu.Anglų kalbos terminologija rekreacija(recreation) aiškina dvejopai:pirma,rekreacija suvokiama kaip
poilsis ir pramogos arba re-create aiškinama naudojant žodį “atkurti”,recreate-“pailsėti”,
“atgauti jėgas”,”pramogauti,linksmintis”(E.Vitkienė “Rekreacija” 20 psl.)

Žmonijos istorijoje toks laisvalaikio orientavimas žinomas nuo seniausių laikų.
Laisvalaikis kaip filosofinė kategorija ir kaip žmogaus fizinio ir dvasinio tobulėjimo
sąlyga ypač išsivystė antikinėse valstybėse VIII a.pr.m.e.-VIII a.Svarbu antikinėse
kultūrose buvo tai,kad buvo kuriama nepaprastai tobula meninė aplinka.

Tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas sportui,gimnastikai,žmogaus išorės ir vidaus darnai.Žaidynės,reginiai,pramogos ir kovos tapo ne

eatsiejama Senovės Graikijos
visuomenės gyvenimo dalimi.

Aristotelis teigė,jog ,,kas neturi laisvalaikio,tas vertas gailesčio”.Antikos mąstytojų vienoje gretoje sudėtos trys sąvokos:laimė,išmintis,laisvas laikas.

Lietuvoje laisvalaikio kultūra turi gilias tradicijas,perimtas iš Senovės baltų
(Vėlius N.1983). Savitą laisvalaikio supratimą nuo seniausių laikų turėjo Lietuvos kaimas.Žaidimai,šventės,dainos,būrimai lydėjo lietuvius nuo jaunų dienų.(Grecevičius P.

“TURIZMAS” 14-15 psl.)

II INDIVIDAS,REKREACINĖ VEIKLA,SPORTAS

,, Pasaulyje daug kas didinga,bet nieko didingesnio nėra už žmogų.”

Sofoklis

Kiekvienas žmogus,kaip individuali,vientisa,savaip reikšminga būtybė,vienaip ar kitaip motyvuojama,stengiasi įsivaizduoti savo asmeninį gyvenimą,profesinę veiklą.
Vieni tai suvokia kaip savaiminį,neplanuojamą gyvenimo procesą.Gyvenimiškos veiklos
planavimas susietas su labiau tinkamų galimybių paieška,karjera,savirealizavimu,
įsitvirtinimu gyvenime įvairiais amžiaus tarpsniais iki gyvenimiškos veiklos pabaigos.
Kiekvienas žmogus-vientisa visuma,asmenybė.Nes žmogus apibūdinamas su aiškiais gyvenimo tikslais,siekiais bei galimybėmis išnaudoti savas dvasines,fizines jėgas,taikant jas visiems gyvenimo motyvatoriams.

Pagrindinės gyvenimo motyvacijos dedamosios dalys: gyvenimas kaip asmenybė;
savęs tobulinimas,šeimyniniai santykiai,santykiai su draugais;pomėgiai,socialinė padėtis.

Šios dedamosios yra viena su kita susijusios ir neplanuojamos atskirai ar kaip nors kitaip.Jų visuma leidžia analizuoti ir įvertinti esamą padėtį,situaciją.

Žmogus – protinga visuomeninė būtybė,mąstanti,protaujanti,gebanti sąmoningai,
išmintingai veikti,suprasti,pasirinkti gyvenimišką aplinką.(E.Vitkienė “Rekreacija” 90-91psl.)

,,Žmogus yra beribis: jis didelis kaip pasaulis,nes jame visas pasaulis”

A.Fransas

Rekreacinė veikla-sąmoningas žmogaus užsiėmimas,skirtas fizinių ar dvasinių jėgų
atstatymui.

Mūsų laikais diduma žmonių visai nejuda arba juda labai mažai. Kaimo žmogus
dar dar pakruta, bet miestietis beveik nejuda.

Šių dienų vidutinis žmogus dieną praleidžia maždaug taip.Atsikėlęs eina į darbą,po
darbo traukia namo.Grįžęs sėda prie televizoriaus,kartais dar atsiverčia kn

nygą arba stengiasi susirasti kompaniją,paskui gulasi į lovą.Rytą atsikėlęs, vėl viską pradeda iš pradžių.

Daugelis mūsų tai patys patyrėme. Todėl ir gimė vadinamasis bėgiotojų sąjūdis,
todėl dabar vis plačiau propaguojamos tokios idėjos:,,Judėk, mankštinkis, stiprėk, susi-
grąžink jėgas, susigrąžink tai, ką iš tavęs atėmė komfortas

Teisindamiesi mes guodžiamės, kad kasdieniniai mankštai, sistemingam judėjimui
neturime laiko, neturime priemonių, neturime sąlygų.Bet juk tai netiesa! Nieko mums netrūksta, tik reikia pasistengti!

Namų mankštai, žaidimui, sistemingiems kūną stiprinantiems pratimams reikia tik
ryžto.

BĖGIOJIMAS

Bėgimas ir vėl darosi madingas. Jį vėl labai vertina sporto, kūno kultūros specialistai, jis taikomas net gydime.

Bėgant smarkiai dirba žmogaus raumenys. Dėl to raumenims reikia daugiau deguonies, greitesnis darosi kvėpavimas, intensyviau dirba plaučiai, širdis. Aktyvėja kraujotaka, dėl to raumenys gauna daugiau į organizmą patenkančio deguonies. Taigi
organų ir jų sistemų, nelabai apkrautų darbu, didesnis apkrovimas ir yra mankšta.

Dar vienas bėgimo pranašumas – čia judesiai natūralūs, visi juos moka, taigi jų
nereikia mokytis. Eiti, bėgti – bent jau keletą metrų – gali kiekvienas sveikas žmogus.

(,,Sportas šeimoje’’ L.Buga,J.Falk, M.Ivani ir kt. Vilnius ,,MINTIS’’ 1981m.)

Bėgimui būdingas dar vienas pranašumas, kurio neturi kitos ciklinių pratimų rūšys,-biomechaninis rezonansas, kurį aprašė F.Agašinas.Bėgimas tai šuoliukų serija,
pėdai nusileidžiant ant žemės, atsiranda priešsmūgis, kuris pakelia kraujo stulpelį krauja-
gyslėmis į viršų. Toks hidrodinaminis masažas stiprina kraujagyslių sieneles, neleidžia
nusėsti ant jų cholesterinui ir druskoms-padeda aterosklerozės profilaktikai.

Po tokių įž

žangų reikia tik tvirto nusistatymo,pakankamo ryžto,ir galima pradėti bėgioti.

Nusistatymas padės prisiversti kasdien bėgioti sistemingai,o ryžtas padės nekreipti dėmesio į aplinkinių požiūrį,nuo kurio niekam nelengva apsisaugoti.

Tad ne bėda,jei pradėsite bėgioti vienas,-tai tik rodys jūsų dvasios tvirtumą.Kas nemėgsta tylos,bėgiodamas gali pasiimti radijo imtuvą ,kas ketina bėgioti su draugu,turėtu iš anksto susitarti,-ne lenktyniauti susirengta.Kiekvienas bėga tol,kol smagiai jaučiasi.

Sakykime,nubėgęs 200 metrų,žmogus pajunta-sunkumas užgulė.Tada jis greitai eina tol,kol kvėpavimas vėl pasidaro normalus.Pirmą kartą bėgiojama apie pusę valandos.Kad organizmas,,aprimtų’’,pabaigoje einame žingsniu.Kas pabėgiojęs dar padarys rytinę mankštą,tas dar smagiau jausis.Tačiau pabėgioję bent pusvalandį negerkime skysčių ir tik truputį užkąskime.Po viso ceremonialo gerai nusimaudykime po dušu.

Kuriuo dienos metu bėgioti?Kai tik turime laiko.Turbūt geriausia vėlyvą popietę ar ankstyvą pavakarę.Tik prieš tai nevalgykime!

Prieš pradėdami kalbėti apie bėgimo techniką ir apkrovimo dozavimą,dar pakalbėkime apie tinkamą aprangą.

Drabužius pasirenkame,atsižvelgdami į metų ir paros laiką.Svarbiausia-pasirinkti tinkamus batus.Jie turi būti ne gražūs,bet patogūs.Patys tinkamiausi yra vadinamieji lengvaatlečių pramankštos bateliai žemu auliuku.Jie gerai aptempia koją,be to,jais avima ir žiemą,su jais galima bėgioti ir drėgnoje vietoje.Drobiniai bateliai ne visai tinkami,be to,jie greitai susidėvi.

Kieno kojos jautresnės,tas į batus gali įsidėti antrąjį padą iš putplasčio.Tas padas neturėtų būti storas,nes tada netvirtai stotume ant žemės,o taip nesunku nikstelti koją.

Batai neturi būti nei per dideli,nei per maži.Nepatartina su tais pačiais batais ir bėgioti,ir vaikščioti gatvėje.

Drabužiai:vasarą-trumpos kelnės,trikotažiniai marškinėliai;kai oras vėsesnis,reikėtų apsivilkti treningu.Patartina rengtis keletu drabužių.Tada suprakaitavę galėsime nusivilkti viršutinį drabužį,apsivynioti jį apie juosmenį ir bėgti toliau.Kai oras atšąla,užsidėkime kepurę.Nereikėtų gėdytis ir pirštinių.

Bėgiojimas niekada nesuteiks tiek džiaugsmo,kaip žaidimai su kamuoliu ar kiti sportiniai žaidimai,tačiau bėgiodami galime reguliuoti apkrovimą ir stiprinti,taisyti sveikatą po ligos.Kas rūpinasi savo sveikata,tegu bėgiojimui negaili laiko.Kaip skelbia vienas plakatas,bėgioti labai paprasta,nes,,kojos visada mums po ranka’’.

PLAUKIMAS

Bėgiojimas-taiklus žodis.Plaukimas-visų vartojamas sporto šakos pavadinimas.Visi mokantys kaip nors išsilaikyti vandens paviršiuje tegu negaili laiko ir tegu plauko sau į sveikatą.

Kuo plaukimas pranašesnis už bėgiojimą?

Plaukti gali visi sveiki abiejų lyčių bet kokio amžiaus žmonės,nes vandenyje judėti yra daug lengviau-dėl vandens keliamosios galios sumažėja kūno svoris,užtat žmogus išeikvoja mažiau jėgos.Reliatyviai padidėjęs vyresnio amžiaus žmonių kūno svoris vandenyje nesudaro sunkumų,o pavargusių kojų sąnariai nėra taip apkraunami,kaip bėgiojant.Plaukimas visokeriopai lavina raumenis,nes,be kojų,dirba dar ir liemens bei rankų raumenys.Vanduo grūdina odą,stimuliuoja kraujotaką.Plaukiant paprastai kvėpuojama ritmingai,plaukikas kvėpavimą reguliuoja pagal pavargimą.Tad fiziologinius plaukimo pranašumus jau išvardijome.

Plaukdami,panašiai kaip ir bėgdami,galime pasirinkti plaukimo nuotolį,greitį ir laiką,kada ilsėtis.

Nenutylėsime ir plaukimo trūkumų.Gaivinantį jo poveikį gali patirti tik tas,kas išmoko plaukti tam tikru lygiu.

Nerekomenduojama plaukioti tiems,kurių akys jautrios ir linkusios į uždegimą.

Ypač atsargūs turi būti tie,kurių ausų būgnelio plėvelė kiaura,nes tinkamai užsikimšti ausis labai nelengva.

Plaukimui mažiau laiko sugaišta tie žmonės,kurie gyvena netoli baseino.Pagaliau turi reikšmės ir bilieto į baseiną kaina.

Taigi norėdami sistemingai plaukioti,turime pasverti visus už ir visus prieš ir išsiaiškinti dar vieną dalyką-ar kartais nepasimetame vandenyje?Kitais žodžiais tariant,ką mes darome,kai netyčia gurkštelėjame vandens,kai mus kas nors aptaško,kai norime atsistoti vandenyje,bet iškart nepasiekiame kojomis dugno,-ar puolame į paniką,ar prunkšdami ir sprengsėdami plaukiame prie kranto arba prie baseino krašto.Daugelis mokančiųjų plaukti tokiais atvejais pasimeta.Taigi jie gali plaukioti tik 150cm skersmens vandens telkinyje.Tai pasakytina ir apie plaukimą baseine,upėje ar ežere.Upėse plaukiokime tik specialiai maudymuisi skirtose vietose arba brastose.

6

Turi būti atsargūs ir patys geriausi plaukikai.Ir jie turi apskaičiuoti savo jėgas ir įvertinti savo sugebėjimus.

Kaip plaukti?Turbūt daugiausia vyresniosios kartos žmonių mokėsi plaukti brasu ir moka juo plaukti.Šio plaukimo būdo pranašumas:brasu plaukiantis žmogus turi mažiausiai progų pasimesti vandenyje.Jis gerai mato,kur plaukia,gali puikiai kvėpuoti ir geriau apsaugoti nuo vandens ausis bei akis.

Ištiestomis rankomis ir kojomis vandeniu slenkantis plaukikas rankas tiesia į šalis.Tuo pat metu jis truputį kilstelėja galvą iš vandens ir įkvepia.Rankomis darydamas grybšnį,plaukikas kojas sulenkia po pilvu.Rankos atlieka daug mažesnį darbą negu kojos.

Po to praskiestomis kojomis smarkiai stumiamės atgal,o rankos tuo metu ištiesiamos į priekį.Tuo metu veidas būna apsemtas vandens.Smarkiai išpučiame orą.Per sekančią fazę turėsime pakankamai laiko jo įkvėpti.

Taigi sveikatos požiūriu brasas tada bus naudingas,jei plaukiant atsispyrimas kojomis ir po jo einantis slinkimas užima dvigubai daugiau laiko negu rankų darbas.Tai reikia žinoti,nes kojos yra daug stipresnės už rankas.

Nėra visiems tinkamos plaukimo schemos.Kiekvienas plaukikas pats nusprendžia,kada jam daryti pertraukas.Ilsėtis reikia tol,kol kvėpavimas pasidaro normalus ir atsipalaiduoja pavargusi ranka ar koja.Plaukiant kaip ir bėgiojant,nuovargis pasireiškia dvejopai:arba pasidaro sunku kvėpuoti,arba sukietėja raumenys.Abi šios nuovargio formos gali pasireikšti ir vienu metu.Todėl labai svarbu daryti pramankštą.Ją dar reikėtų papildyti kvėpavimo pratimais.Plaukiant rytais,tinkamai,,sureguliuoti’’
organizmą padeda dušas.Prausimasis po dušu-ne tik higienos reikalavimas:dušas žmogaus organizme padeda perskirstyti šilumą.Žmogus,tinkamai ,,sureguliavęs’’
organizmą,gali daug geriau plaukti.Labai svarbu nustatyti,kiek mes galime nuplaukti,kad plaukimas mums būtų į sveikatą.

Sistemingai treniruodamiesi,anksčiau ar vėliau pasieksime tokį lygį,kai plaukti bus vienas malonumas.Plauksime lengvai,galima sakyti,mėgausimės slinkimu.Tuo metu dažnas lengvai susigundo plaukti tokiu greičiu,kuris neatitinka jo jėgų.Per daug nesistenkime plaukti greitai,verčiau bandykime ilgiau plaukti be pertraukos.Visai neblogas rezultatas-plaukti be pertraukos 20 minučių.Taigi įskaitant pramankštą prieš plaukimą ir mankštinimąsi po plaukimo,tokia programa atima iš mūsų nemažai laiko.
Laiko negailėkime.Šitiek sugaišti verta!

(,,Sportas šeimoje’’ L.Buga,J.Falk,M.Ivani ir kt. ,,Mintis’’1981m.,182-190psl.)

DVIRATIS IR AKTYVUS POILSIS

Gelbėdamasis nuo hipodinamijos,žmogus vis dažniau ima prisiminti dviratį.Gal jis išgelbės nuo judesių stokos ir atitolins su tuo susijusius negalavimus.

Dviratis-pati ekonomiškiausia transporto priemonė.Išeikvodamas 500kcal energijos,dviratininkas nuvažiuoja 37km,pėstysis nueina 0,7km.Be to ,važiuojant dviračiu sunaudojama mažiausiai energijos.

Dviračio pranašumai prieš kitas transporto priemones akivaizdūs:tai gana pigi,praktiška ir patogi susisiekimo priemonė.Ne veltui dviratis šiandien tampa vis populiaresnis.

Na,o kokią naudą dviračių sportas teikia sveikatai?Be abejo,didžiulę:gerina kraujotaką ir kvėpavimo organų veiklą,treniruoja sąnarių lankstumą ir kojų raumenis,lavina dėmesį ir judesių koordinaciją,žodžiu,grūdina visą organizmą.

Geriausia dviračiu važinėtis rytą arba į vakarą,1-1,5val. prieš valgį arba 1,5-2val. po jo ir ne vėliau kaip 1-1,5val.prieš miegą.

Iš pradžių reikėtų važiuoti ne daugiau kaip 8-10km.per dieną,10-12km/h greičiu.
Patartina važinėti 4-5,bet ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę.Pasivažinėjimo trukmė-nuo 45min.iki2val.,pavargus pailsima 3-5minutes.

Reguliariai važinėjant dviračiu,po 4-5mėn.nuotolį galima padidinti iki 2-3km.,o
greitį-iki 18-20km/h.Pajutus nuovargį,reikia pailsėti.

Atminkite,kad svarbiausia ne nuvažiuotų kilometrų skaičius ir važiavimo greitis,bet pratybų reguliarumas.

Dviračiu važinėjama specialiai įrengtais takais.Jeigu tokių nėra-miško,parko takais.

Nepatartina važinėtis dviračiu arti intensyvaus eismo magistralių.

8

SLIDINĖJIMAS

Ateis laikas,kai žemę sukaustys šaltis ir apklos minkšti sniego patalai,-prasidės žiema.Mūsų respublikos klimatas nelabai šaltas,švelnus ir gana nepastovus.Dažnai žiemą stiprius speigus keičia atlydžiai.Nuo žiemos orų priklauso ir mūsų laisvalaikis šiuo metų laiku.Per daug skųstis negalime:mūsų klimatas leidžia patirti nemaža žiemos teikiamų malonumų,aktyviai ilsėtis,sportuoti,iškylauti,grūdinti organizmą ir stiprinti sveikatą.

Žiemą labai svarbu kuo dažniau būti gamtoje ir judėti.Sveika pasivaikščioti,slidinėti,čiuožti,važinėti rogutėmis,netgi pasimėtyti sniego gniūžtėmis.

Labiausiai paplitusi mūsų respublikoje masinio sporto šaka-slidinėjimas.Slidinėti gali visi-seni,jauni ir maži.Pakanka turėti tik slides,lazdas ir.mokėti slidinėti.Slides su lazdomis,drabužius ir apavą galima įsigyti beveik visose sporto prekių parduotuvėse,o slidinėti teks išmokti pačiam.Beje,tai nesunku-reikia tik noro ir ryžto.

Slidės pasirenkamos atsižvelgiant į ūgį ir kūno svorį.Aukštam,bet lengvam slidininkui reikia ilgesnių slidžių.Tikslinga įsigyti metalines lazdas tokio ilgio,kad siektų pečius.Slidininko apranga turi būti patogi,šilta,lengva,nevaržyti judesių.Tinka vilnonis treniruočių kostiumas.Kadangi megzti drabužiai lengvai vėjo perpučiami,ant jų reikia užsivilkti drabužį iš tankesnės medžiagos.Apsiauti vertėtų vienu dviem numeriais didesnius batus,kad nespaustų kojų.Įsigijus slides ir pasirūpinus apranga,pradedama mokytis slidinėti.

Slidininko judesiai nėra įgimti.Jie susiformuoja ilgai treniruojantis,mokantis slidinėti,išmokstama vis naujų judesių,jie tobulinami.Slidinėjimo judesių pagrindą sudaro paprasčiausi judesiai:ėjimo,bėgimo,lipimo į kalną ir kiti.

Mokytis slidinėti pradedama lygioje vietoje.Iš pradžių su slidėmis žingsniuojama,išmokstama laikyti lazdas,apsisukti vietoje.Pagrindinis slidinėjimo technikos reikalavimas-išmokti taisyklingai stovėti ant slidžių.Nuo stovėsenos priklauso slidininko judesių racionalumas ir slydimo greitis.Slidinėjant liemuo truputį palenkiamas pirmyn,tačiau ne per juosmenį,o per klubo sąnarius.

Po to mokomasi apsisukti vietoje.Dešinė koja keliama į priekį ir slidė statoma kitapus kairiosios priešingu galu,sukamasi ir apsukama kairė slidė.Galima apsisukti keliant dešinę koją į priekį,sukant slidę į dešinę ir ją statant priešingu galu toje pačioje pusėje.

Slidinėjant kojų judesius reikia derinti su rankų judesiais.Pagrindinis slidinėjimo judesys-slystamasis žingsnis.Jį sudaro atsispyrimas ir slydimas.Atsispyrimas svarbiau.
Atsispiriant koja lenkiama per kelį ir mojama atgal,pasvyrama į priekį.Stipriau atsispiriama truputį sulenkus koją ir pritūpus.Atsispiriant lazdomis,šliuožiama greičiau.

Universalus slidinėjimo būdas-pakaitinis slystamasis dvižingsnis.Jį sudaro du slystamieji žingsniai ir du atsispyrimai lazdomis.Rankomis ir kojomis mojama pakaitom,kaip bėgant ar einant.Atsispyręs kaire koja ir dešine ranka,slidininkas iš inercijos slysta dešine slide,o atsispyręs dešine koja ir kaire ranka,slysta kaire slide.

Smagu slidinėti nelygia vietove,kur lygumą keičia kalva:dažnai tenka leistis nuo kalniuko ir kopti į jį.Paslidinėjus apima lengvas nuovargis,kuris praeina po vienos dviejų valandų.Jeigu nuovargis jaučiamas ir vėliau,vadinasi,krūvis per didelis.

(,,Sveikatos šaltiniai’’Sigitas Valaitis Vilnius ,,Mokslas’’1989m.82-88psl.)

9

IR ČIUŽINĖJIMAS GALI BŪTI SPORTAS

Norint paslidinėti,pačiužinėti,pasivažinėti su rogutėmis,reikia ir šiokio tokio inventoriaus,ir tinkamos vietos.

Labai sveika žiemą išeiti iš šilto kambario į lauką ir pavaikštinėti,pakvėpuoti tyru oru.

Ir savo vaikams leiskime pačiužinėti.Jiems reikėtų įrengti nedidelę čiuožyklėlę,kuriai pakanka keleto kibirų šilto vandens.Šiltas vanduo smarkiau garuoja,dėl to greičiau sušąla į ledą.Vaikai bus dėkingi už saugioje vietoje įrengtą čiuožyklėlę.

Ir patys nesigėdykime pačiužinėti.Labai smagu čiūžtelėti net ir porą metrų.Su vaikais galima rengti tokias varžybas:kas toliau nučiuoš;kas toliau nučiuoš,į priekį atstatęs kairę arba dešinę koją;kas čiuoždamas suglaus kojas;kas čiuoždamas pasisuks į dešinę ar į kairę pusę;kas čiuoždamas pasišokės aukštyn.Taip čiužinėdami,vaikai ima labiau domėtis įvairiomis žiemos sporto šakomis.

Čiuožyklėlės nerenkime prie tų gatvių ar magistralių,kuriomis važinėja automobiliai.Čiuožyklėlę galima rengti parke,kieme ar skersgatvyje,kuriuo retai vaikščioja žmonės.Čia ją įrengti labai paprasta:nuvalykime sniegą,ir takas ar šaligatvis pasidarys slidus ir lygus.Jeigu ta vieta retai vaikščioja žmonės,čiuožyklėlė bus puiki,o aplinkiniai gyventojai tikrai mus supras ir netrukdys pačiužinėti.Čiuožyklą įrengti žymiai sunkiau.Jai reikia daug daugiau vietos ir daugiau vandens.

Didesnėje čiuožyklėlėje ar ant didesnio ledo plotelio vaikai dažnai žaidžia žaidimą,panašų į ledo ritulį.Sporto prekių parduotuvėse nusipirkime nedidelių lengvų ritmušų.Su jomis galima puikiai ir saugiai pažaisti šį mėgstamą žaidimą.Vaikai ir patys gali pasidaryti ritmušas iš kartelių.Iš senos automobilio padangos galima išpjauti puikų ritulį.Beje,tokioje čiuožyklėlėje greičiau plyšta drabužiai ir batų padai,tačiau vaikų džiaugsmo ir mankštinimosi labui šito vertėtų nepastebėti.

MEŠKERIOJIMAS

Meškeriojimas-maloni pramoga.Kai tik stoja gražūs orai,meškeriotojai traukia į upių bei ežerų pakrantes ir,užmetę meškeres,kantriai laukia laimikio.

Meškeriojimas dažnai vadinamas sveikatą taisančiu sportu.Tai ne tik puiki pramoga,bet ir sporto šaka,lavinanti vikrumą,ištvermę,ugdanti tam tikrus įgūdžius.Meškeriotojas,kaip ir žvejys profesionalas,stengiasi pagauti žuvų,tačiau žuvys jam-ne pragyvenimo šaltinis.Išėjęs prie vandens,jis duoda valią sportininko aistroms.

Mūsų dienomis vis daugiau žmonių užsikrečia meškeriojimo aistra.Jos pagautas,žmogus mato tik plūdę,masalą ir girdi tik paslaptingai šnarančias nendres.Jei dar ant kabliuko užkimba koks karpis,sterkas ar net šamas,žmogus tada pasijunta devintame danguje.Be galo smagu iš žūklės parsinešti į varnalėšos lapą suvyniotą žuvį ir namie pasakoti žūklės įspūdžius.Jų pasiklausius,kartais atrodo,kad ant kabliuko žuvis po didelių vargų užkibo tik meškeriotojo sumanumo ir didelių pastangų dėka.

Geras meškeriotojas turi daug ko išmokti.Paėmęs valą,jis turi gerai mokėti sumegzti tam tikrus mazgus.Privalu pažinti žuvis ir upę ar ežerą,kuriame meškeriojame,
mokėti nustatyti,kurioje vietoje galima pagauti tų ar kitų žuvų.Labai svarbu gerai parinkti masalą.Galima puikiai pameškerioti,ant kabliuko užnėrus sliekų,nedidelių vabzdžių;tinka ir dirbtinis masalas.

Meškeriotojas turi mokėti prižiūrėti žvejo reikmenis,irkluoti įvairias valtis ir jas prižiūrėti,jis turi būti susipažinęs su rašytomis ir nerašytomis žvejybos taisyklėmis.Beje,tikras meškeriotojas pasidarai ne sugavęs pirmąją žuvį,bet daug daug kartų su meškere pasėdėjęs prie vandens.Tada ir kiti meškeriotojai tokį žveją priima į didelę meškeriotojų šeimą,negaili jam patarimų,parodo tas vietas,kuriose jis galėtų ištraukti gerą laimikį,ir leidžia jose išbandyti laimę. (,,Sportasšeimoje’’L.Buga,J.Falk,M.Ivani ir kt.,,Mintis’’1981m.318-326psl.)

Meškeriojama nuo kranto ir iš valties.Geriau meškerioti iš valties.Iriantis į meškeriojimo vietą ir atgal,dirbama fiziškai.Irkluoti labai sveika:treniruojami visi raumenys:rankų,pečių,krūtinės,pilvo,nugaros ir kojų.

Iriantis valtimi,meškeriojant reikia laikytis elementariausių saugumo ir
higienos taisyklių:neperšalti,nepersikaitinti,nekūrenti kur papuolė laužo,nešiukšlinti ir neteršti aplinkos.

Valtis visada turi būti tvarkinga.Irdamiesi netvarkinga valtimi,užuot pailsėję,dar labiau pavargsime,susigadinsite nuotaiką ir poilsį.Todėl sėskite tik į tvirtą,tvarkingą,turinčią gelbėjimo priemones ir gerus irklus valtį.

Ne veltui sakoma,kad meškeriojimas tausoja sveikatą,grūdina organizmą,ramina nervus.Kiekvienas meškeriotojas turi būti vikrus,atidus,dėmesingas,ištvermingas ir labai kantrus.(,,Sveikatos šaltiniai’’S.Valaitis,,Mokslas’’1989m.94psl.)

BADMINTONAS

Mūsų dienomis vis daugiau kalbama apie badmintoną.Badmintono,žaidžiamo su specialiu kamuoliuku,svarbiausios savybės-lengvumas ir įvairiapusiškumas.Žiūrovus visada žavi žaidėjų vikrumas,greitumas,nuovokūs sprendimai.Tikrai badmintonas teikia malonumo ir žaidėjams,ir žiūrovams.Bet jis naudingas dar ir dėl to,kad jį galima pradėti žaisti nuo ketverių metų.Jį žaidžia žmonės ir sulaukę septyniasdešimties.Yra daug tokių žaidėjų,kuriems jau netoli 40metų.Kiti ir per tą amžių persiritę.Daugelis jų tikri žaidėjai pasidarė tik nuo 20-25metų,nes vėlai pradėjo žaisti.Taigi kiekvienas bet kuriuo metu gali pradėti žaisti badmintoną ir puikiai prasimankštinti.Tik viena sąlyga-žaiskime tik tuomet,kai esame sveiki.

Be to,jį nesunku išmokti;badmintonas parankus ir tiems,kurie mėgsta tik nesudėtingus žaidimus.Jį gali drąsiai žaisti ir menkesnio fizinio sudėjimo žmonės,kurie irgi patirs pergalės džiaugsmą,-net ir tada,kai patys vieni,be mokytojo,išmoks jį žaisti.Priešingai žaidimas su kamuoliu badmintonas visai nepavojingas ir nešiojant akinius.

Naudingas yra bet koks žaidimas.Šit,sakykim,ir paprasčiausią žaidimą žaidžiant,kamuoliukas daug kartų nukrinta ant žemės.Taigi prie jo reikia prieiti,
pasilenkti-tik tada jį pakeliame.O azartas verčia mus bėgte bėgti prie kamuoliuko.Žaidžiant salėje,tenka apeiti įvairius daiktus,o žaisdami lauke prisišokinėjame per kupstus.Juk tai šitaip nejučiomis pramankštiname visus sąnarius.
Kitaip sakant,tausojame savo sveikatą.

Žmonės junta,kaip puiku žaisti.Jie pabėga nuo tos įtampos,kurią patiria dėl pasaulio automatizavimo.Taigi kas nesutingęs ir norėtų pramankštinti sąnarius,tas žaisdamas patirs keleriopą naudą.Tad nėra ko stebėtis,kad badmintonas pasidarė šeimos žaidimas.

(,,Sportas šeimoje’’ L.Buga,J.Falk,M.Ivani ir kt.,,Mintis’’1981m.128-140psl.)

SPORTINIS TURIZMAS

Šimtai tūkstančių žmonių keliauja į Olimpines žaidynes,pasaulio taurės varžybas ar nacionalinius čempionatus.Sportiniai renginiai šiuolaikiniame pasaulyje,pakeitę senąją
piligrimystę,tampa ritualinėmis kelionėmis.

Sportinio turizmo įtaką tiek visuomenės,tiek ir individualiu lygmeniu yra neabejotina.Daugelis visuomenės gyvenimo sferų-žmonių socialinis statusas,rasių bendravimas,verslas,gyvenimo stilius,etinės vertybės,kalba ir herojų įvaizdis-yra tiesiogiai veikiamos sporto.

Valdžios institucijos naudoja sportinius renginius siekdamos politinių tikslų,formuojant palankesnę žmonių nuomonę.Sportas ir sportinis turizmas yra puikus patriotizmo generatorius,kai sirgaliai keliauja palaikyti sportininkų tėvynainių.

Ekonominė sportinio turizmo reikšmė pasireiškia paslaugų ir prekių atnaujinimu,darbo vietų kūrimu,specifinių paslaugų teikimu,komercine veikla.

Sportiniai renginiai stiprina bendruomenės tradicijas ir vertybes ir yra stimulas vietinių verslininkų,rėmėjų,bendruomenės lyderių veiklai.

Svarbi sportinio turizmo funkcija yra ,,sveikatos visuomenės’’idėjos skleidimas.

Nemažesnė sportinio turizmo nauda įžvelgiama individualiu lygmeniu.
Specialistai pateikia šiuos sportinio turizmo naudingumo asmenybei argumentus:

1.Tenkina sportinius interesus.

2.Keičia kasdienių sportinių pratimų rutiną.
3.Pakeičiama aplinka.

4.Geriau susipažįstama su nauja vietove,kurioje užsiimama specifine sporto šaka.

5.Galimybė pakelti sportinę kvalifikaciją.

6.Galimybė intensyviai sportuoti.

7.Buvimas gamtoje.

8.Galimybė užmegzti naujus kontaktus ir bendrauti.

9.Galimybė sportuoti naujose,neįprastose arba geresnėse sąlygose.

10.Galimybė pradėti sportuoti.

Sportinis turizmas dažniausiai yra susijęs su dideliais žmonių srautais,todėl gamtinei aplinkai padaroma žala.Tradicinių masinių renginių vietose dėl aktyvios keliautojų veiklos ir žemos elgesio kultūros gali sutrikti ekosistemos pusiausvyra.Tačiau neigiamus bruožus šiek tiek kompensuoja teigiami bruožai-sportinis turizmas yra puiki priemonė ekologiniam švietimui.

Pagal mastą sportinis turizmas gali būti tiek vidaus,tiek užsienio.Ši turizmo rūšis gali būti organizuota ir neorganizuota,kai keliaujama individualiai.Sportinis turizmas,
panašiai kaip ir pramoginis,gali būti susijęs su turistų dalyvavimu sportinėje veikloje,kai keliaujama dalyvauti sporto varžybose,arba tiesiog sportuoti laisvalaikio,atostogų metu.
Sportiniam turizmui būdingas ir stebėjimo elementas,kai keliaujama ne sportuoti,bet stebėti varžybų,sporto renginių.

(,,Turizmas’’P.Grecevičius.,,Kauno kolegija’’2002m.94-95psl.)

ŠAŠKĖS,ŠACHMATAI

Sunku rasti kitą tokį visiems suprantamą ir taip paplitusį žaidimą,kaip šaškės.Tačiau daugumas žmonių nelabai jį vertina,o laiko tik laisvalaikio užsiėmimu.

Tikriausiai senovės romėnai buvo teisūs,sakydami,kad dėl skonio nesiginčijama.
Vieniems patinka šachmatai,kitiems-šaškės,o tretiems atrodo,kad visų geriausia praleisti laisvalaikį gamtoje,tyrame ore,kuo daugiau judant.

Kuklus žaidimas šaškėmis reikalauja žymiai daugiau subtilių mąslaus intelekto pastangų ir užduoda jam kur kas esmingesnius ir naudingesnius uždavinius,negu rafinuota šachmatų tuštybė.Pastarajame žaidime,kuriame figūros yra nevienodos vertės ir gali daryti įvairiausius ir keisčiausius ėjimus,sudėtingumas neteisingai laikomas gilumu.Didžiulę reikšmę čia turi dėmesys.Tuo tarpu žaidžiant šaškėmis,priešingai,galimas vienintelis ėjimas su keliais nereikšmingais variantais ir todėl apsirikti yra mažiau galimybių,dėmesys,palyginti,nevaidina didesnio vaidmens.
Laimėjimas daugiausia priklauso nuo žaidėjo įžvalgumo.

Norint suprasti,kuo įdomus šaškių žaidimas,pirmiausia reikia jį pažinti.Kitų sportinių žaidimų atstovas,sakykime,futbolininkas,krepšininkas negali išsiversti be gero
fizinio pasirengimo,jėgos,greičio,vikrumo.O šaškininkui sėkmę lemia protas.Tai-vienintelis ginklas,kuriuo galima operuoti,siekiant pergalės.

Žaidimas turi sudėtingą teoriją.Žaidėjas,nesusipažinęs su ja,nesugebės apskaičiuoti sudėtingų variantų,nesukurs gražių,žaidimą puošiančių kombinacijų ir
negalės pasiekti gerų rezultatų.

Šaškės ir šachmatai dažnai lyginami su mokslu ir menu.Tai,be abejo,kelia jų vertę,tačiau,reikia pasakyti,kad toks sugretinimas yra kiek perdėtas.Tiek šaškės,tiek
šachmatai yra sportiniai žaidimai.

Dažnai galima išgirsti sakant,kad žaidžiant šaškėmis reikia matematiko sugebėjimų.Tai ne visai teisinga,nes tikrų matematinių apskaičiavimų bei operacijų čia nėra.Tačiau šaškės lavina protą,sugebėjimą sukurti naujas,originalias situacijas.Kitaip
tariant,ne šaškininkui padeda matematika,o šaškės padeda matematikui išsiugdyti daug teigiamų savybių.

Sudėtinga turnyro partija trunka nuo keturių iki šešių valandų.Tai didelis krūvis.
Tad žaidimas ugdo ne tik ištvermę,bet ir mokėjimą susikoncentruoti,rūpestingai apgalvoti
bei valdyti savo poelgius,būti valingam,atkakliam,nepasimesti sudėtingose situacijose.

Taigi šaškių žaidimas-rimtas užsiėmimas.

(,,Šaškių labirintais’’J.Šausas ,,Mintis’’1980m.5-6psl.)

III SPORTAS IR SVEIKATA

Kalbant apie sporto ir sveikatos sąsają,turima galvoje tai,kiek ir kaip žmogus juda kasdien.Judesių sumą sudaro judesiai darbe ir laisvalaikiu.Judesiai darbe susideda iš judesių,susijusių su darbo operacijomis.Daugumos pramonės įmonių darbininkų judesiai
monotoniški,nuobodūs.Sunkiai dirbant,jaučiamas nuovargis ir po darbo,žmogus darosi apatiškas.

Kasdieninė mankšta padeda greičiau atgauti jėgas,nes reguliarūs fiziniai pratimai
gerina širdies veiklą ir kraujotaką,stiprina raumenis,sąnarius,kaulus,sausgysles ir atitolina organizmo senėjimą,reguliuoja kūno svorį,gerina plaučių,virškinimo trakto veiklą,
savijautą,fizinę būklę,didina darbingumą.

Reguliariai sportuojantys žmonės mažiau pavargsta dirbdami,rečiau serga ir ilgiau gyvena.

Sporto ir sveikatos tarpusavio ryšį apibudina žemiau pateikiama lentelė NR.1

Fizinė būklė-tai organizmo darbingumas.Jis priklauso nuo amžiaus,lyties,kūno
sandaros.Gera fizinė būklė sudaro sveikatos ir ilgaamžiškumo pagrindą.Svarbiausios jos sudedamosios dalys-ištvermė,raumenų jėga ir sąnarių lankstumas.Šios ypatybės paveldimos ir įgyjamos reguliariai sportuojant.

Žmonės darbingiausi būdami 25-35metų.Po to darbingumas kasmet mažėja apie
1%.Ypač tai liečia ištvermę ir jėgą:mažėja sąnarių lankstumas,silpnėja kaulai,jie pamažu
praranda elastingumą.

Fizinę būklę galima reguliuoti sistemingais fiziniais pratimais.Sportuojant organizmas geriau aprūpinamas deguonimi,ugdoma jėga ir ištvermė.

(,,Sveikatos šaltiniai’’S.Valaitis,,Mokslas’’1989m.4-5psl.)

NAUDOTA LITERATŪRA

1. PETRAS GRECEVIČIUS ,,TURIZMAS’’ Kauno kolegija 2002m.

2. ELENA VITKIENĖ ,,REKREACIJA’’ 2002m.
3. SIGITAS VALAITIS ,,SVEIKATOS ŠALTINIAI’’ Vilnius ,,Mokslas’’1989m.
4. L.BUGA, J.FALK, M.IVANI ir kt. ,,SPORTAS ŠEIMOJE’’

Vilnius ,,Mintis’’ 1981m.

5. J. ŠAUSAS ,,ŠAŠKIŲ LABIRINTAS’’ Vilnius ,,Mintis’’ 1980m.

Leave a Comment