Peties sanario rebelitacija

754 0

 

TURINYS

 

ĮVADAS..............................3

PETIES SĄNARYS IR JO PROBLEMOS .............................4

PRATIMAI PETIES SĄNARIO FUMKCIJOS ATSTATYTI PO OPERACIJOS........6

IŠVADOS..............................12

LITERATŪRA..............................13

 

ĮVADAS

Į įvairių specialybių gydytojus dėl skausmų pečių srityje kreipiasi labai daug ligonių.

Norint padėti pacientui reikia žinoti tikslią diagnozę. Pečių lankas savo anatomine sandara ir biomechanika yra išskirtinė kūno sritis. Tokios plačios apimties judesiais nepasižymi joks kitas kūno sąnarys. Rankos judesiuose aktyviai ir sinchroniškai dalyvauja trys sąnariai, dvi jungtys, 26

raumenys ir jų dalys, todėl ir nedideli anatominiai kremzlinės, kaulinės, raištinės, sausgyslinės ar

raumeninės dalies pokyčiai ilgainiui sukelia ryškius funkcinius sutrikimus pečių lanke. Liigoniui galima padėti tik tuo atveju, jei pavyks nustatyti sutrikimo vietą ir pašalinti ligos priežastį.

Peties sąauginis kapsulitas – pakankamai dažnai pasitaikanti patologija, bendroje populiacijoje šis susirgimas užima 2-5% . Gydant konservatyviai, taikant manipuliacijas galimas pasveikimas per 3-5 mėnesius. Tokiais atvejais taikoma chirurginė kapsulės atlaisvinimo operacija. Po artroskopinės kapsulės atlaisvinimo operacijos būtina ankstyva kineziterapija, kad kapsulė sugytų remodeliuotai, kas nulems peties judesius. Deja, dar nėra išsamiai išanalizuotas įvairių taikomų kineziterapijos metodų efektyvumas.

Rebilitacija po peties sąauginio kapsulito artroskopinės operacijos susideda iš trijų etapų.

I reabilitacijos etapas trunka 2--5 dienas. Tai – gydymas stacionare. II reabilitacijos etapas – 24 dienas. Trečias reabilitacijos etapas – tai palaikomoji reabilitacija, kuri trunka 3-4 mėn. Šiame etape pacientai prižiūrimi ambulatoriškai.

Ypatingai didelis dėmesys reabilitacijos programoje turi būti skiriamas kineziterapijai, nes pritaikius artroskopinį peties sąnario kapsulės atlaisvinimą, ankstyva kineziterapija yra yp

pač svarbi.

 

PETIES SĄNARYS IR JO PROBLEMOS

 

Peties sąnarys – tai gana nestabilus sąnarys, kuris yra palaikomas sudėtingos raiščių, sausgyslių, raumenų ir minkštųjų audinių struktūros. Petys yra vienas sudėtingiausių jungčių. kompleksas kūne. Šis sąnarys labai jautrus pažeidimams, judesiams veikiant kartotinai. Dėl anatominių ypatumų turi polinkį patirti traumas, nestabilumą.

Peties sąnario artroskopija reikalinga, esant sukamosios manžetės sausgyslių plyšimui, pasikartojantiems žastikaulio išnirimams ar peties sąnarinės kremzlės pažeidimui. Artroskopiniu būdu gydoma ir viena iš dažniausiai pasitaikančių peties sąnario patologijų – „ankštumo“ sindromas, kuriam būdingi riboti rankos judesiai, veriantis skausmas, ypač pasireiškiantis naktį.

Sąnario rekonstrukcija atliekama minimaliai invazyviu artroskopiniu būdu. Artroskopas – tai pieštuko dydžio optinis prietaisas, prie kurio prijungiama vaizdo kamera, ir visi chirurgo operaciniai veiksmai stebimi ekrane. Sąnariai yra apžiūrimi iš vidaus ir kartu atliekama reikalinga operacija. Operacija atliekama taaikant regioninę arba bendrinę nejautrą. Sausgyslių arba sąnarinės lūpos plyšimai fiksuojami specialiais vadinamaisiais inkaruojančiais siūlais.

Artroskopinės operacijos privalumas – nežalojamas ir neatidalinamas deltinis raumuo, visapusiškai apžiūrimas sąnarys ir įvertinama visa peties patologija, mažesnis pooperacinis skausmas, greitesnė reabilitacija.

Viena dažniausių peties sąnario ligų, su kuria susiduria chirurgai ortopedai, yra rotatorių sausgyslių plyšimai (RSP). Tyrimai rodo, kad RSP dažniausiai susiję su peties sąnario amžiniais degeneraciniais pakitimais. Jaunesniems negu 40 metų amžiaus žmonėms degeneraciniai RSP diagnozuojama rečiau. Patologija daugiau siejama su sausgyslių pasikartojančiu fiziniu perkrovimu ir mikrotraumavimu (s

sportas, sunkus fizinis darbas pakeltomis rankomis) negu vien tik su amžiniais pakitimais. Trauminiai rotatorių sausgyslių plyšimai gali būti įvairaus amžiaus žmonėms.

Peties rotatoriai yra raumenys, sausgyslėmis besitvirtinantys prie žastikaulio didžiojo ir mažojo gumburėlių ir gaubiantys peties sąnarį iš trijų pusių (priekinės, viršutinės, užpakalinės). Šie raumenys padeda stabilizuoti ir judinti peties sąnarį. Iš visų keturių peties rotatorių (m. subscapularis, m. supraspinatus, m. infraspinatus ir m. teres minor) išskirtinę padėtį užima m. supraspinatus ir jo sausgyslė. Raumuo iš visų pusių yra apribotas kaulinių struktūrų ir stipraus lig. coracoacromiale raiščio, kurie suformuoja siaurą raumens išėjimo tarpą. Todėl patologijos atveju, net ir nedidelė išsikišusi kaulinė atauga gali iš lėto mechaniškai dirginti ar žaloti minėtą sausgyslę, sukeldama podeltinės bursos ir/arba sausgyslės uždegimą ir degeneraciją. Dėl šios priežasties, rotatorių sausgyslių plyšimas, kaip taisyklė, prasideda nuo m. supraspinatus sausgyslės.

Tempimo terapija

Tempimo terapija – gydymo metodas, kai, tempiant mechaniniu būdu pagal išilginę ašį, stengiamasi atitraukti, pailginti tam tikras žmogaus kūno vietas. Dažniausiai yra veikiama sausgyslių ir raiščių sistema. Tempimo terapija – tai labai senas gydymo būdas, kuris gali būti taikomas į vairioms kūno dalims, tačiau visada reikia parinkti tinkamą padėtį. Kartu su tempimu gali būti naudojama vibracija, šiluma. Tempimas gali būti atliekamas naudojant specialius tempimo stalus arba kitas priemones. Tempimą galima atlikti sausumoje ir vandenyje. Vanduo gerai atpalaiduoja raumenis, todėl tempimas vandenyje pr

ranašesnis už tempimą sausumoje. Procedūros trukmė įvairi, priklausanti nuo tempimo vietos, pavyzdžiui: kaklas tempiamas 2-10 min., juosmuo – iki 20 min.

Naudojant tempimo terapija reikia laikytis šių taisyklių:

skirti tempimą tik esant tiksliai diagnozei;

prieš procedūrą atpalaiduoti raumenis;

temptina vieta turi būti tarp fiksuotų kūno dalių;

tempti reikia atsargiai, lėtai, didėjančia jėga, stebint ligonio būklę;

pasibaigus tempimo laikui, ligonis išlaisvinamas lėtai, po truputį mažinant jėgą. Greitas procedūros nutraukimas sukelia p. . .

 

gulame ant nugaros ištiesiame ranką

į šalį ir sulenkiame 90° kampu

laikome alkūne sulenkta ir lenkiame

ranką į priekį ir atgal kiek tai įmanoma

 

Išorinis rankos judesys

 

gulame ant šono, ranka sulenkta po galva

laisva ranka sulenkta, kaip parodyta paveikslėlyje

keliame ranką su svoriu 90° kampu

lėtai grąžiname ranką į pradinę padėtį

 

Vidinis rankos judesys

 

gulamės ant šono, traumuota ranka po kūnu

ranka lenkiame per alkūne

lėtai keliame svorį į viršų

lėtai grąžiname ranką į pradinę padėtį

 

IŠVADOS

 

Po traumos ar operacijos šį pratimų programa padeda atgauti pilnavertį judėjimą. Sustiprina peties raumenis, jie tampa tampresni, elastingesni. Atlikus pratimų kursą, pagerėjus judesiams ir sustiprinus peties raumenis, jau galima užsiimti sportu ir kita kasdiene veikla, kaip ir ankščiau.

Šį programa sudaryta iš tam tikrų pratimų, kurie yra gana saugūs ir labai efektyvūs gydant tokias traumas. Rebelitacijos metu šiuos pratimus galima atlikti tik su profesonalaus gydyt

tojo priežiūra. Programa turį būti atliekama 4-6 savaites arba kaip nuspręs jūsų gydytojas. Vėliau galima šią programą galima naudoti patiems namuose. Darant šiuos pratimus 2-3 kartus per savaitę jūs palaikysite rankos jėgą , peties stabilumą ir judesio diapazoną. Tai gali apsaugoti nuo pasikartojančių traumų.

 

LITERATŪRA

 

Broga, R. (1999). Klinikinis peties sąnario ištyrimas. Vilnius. (p. 11-20).

Broga R.(2003). Skausmas peties sąnario srityje: priežastys, klinikiniai simptomai,

diagnostika ir gydymas. Lietuvos chirurgija. 1(2), 192-204.

Krutulytė ,G. (1999). Kineziterapija. Kaunas.(p.-22).

 

Join the Conversation