Daumantas KriščiūnasEX ORIENTE LUX(graik. – šviesa iš rytų)
Šviesa iš Rytų – taip teigė senovės graikai. Šis posakis byloja apie įvairius pasiekimus bei išradimus, kuriuos iš Rytų ir Pietryčių civilizacijų perėmė senoves Graikija (jiems rytai – tik rytinė Viduržemio jūros pakrantė ir Egiptas). Iš tiesų senovės Finikiečių, Egiptiečių, Mezopotamijos, Indijos civilizacijos paliko daugybę įvairių išradimų bei laimėjimų ne tik senovės graikams bet ir šiuolaikiniam pasauliui. Šių tautų pasiekimai buvo labai reikšmingi tolesnei žmonijos raidai bei vystymuisi, o kai kurie iš jų naudojami iki šiol.
Mezopotamijos civilizacijų laimėjimaiTigro ir Eufrato krašte žmonės sukūrė aukštą kultūrą, pasiekė didelių mokslo laimėjimų. Jais praturtino daugelį pasaulio tautų.Visų pirma šumerai išrado dantiraštį – tai raštas, rašomas ant molio lentelių ir sudarytas iš ženklų, kurie reiškė skiemenį ar net visą žodį. Šumerai pirmieji ėmė steigti mokyklas. Jas vadino “lentelių namais”. Šiose mokyklose buvo mokoma rašyti, matematikos, astronomijos, zoologijos, botanikos ir kitų dalykų. Mezopotamijos gyventojai mokėjo gydyti kai kurias ligas. Jie gydymui naudojo įvairiai paruoštus augalus taip pat gyvulių kūno dalis. Šumerų sveikatos dievo simbolis buvo susivijusios gyvatės. Tą simbolį primena ir šiandieninių gydytojų profesijos ženklas. Šumerai buvo talentingi matematikai. Jie skaičiavo šešiasdešimtaine skaičiavimi sistema. Apskritimą dalino į 360 dalių arba laipsnių. Nuo šios skaičiavimo sistemos atsirado valandos dalijimas į 60 minučių, o minutės dalijimas į 60 sekundžių. Babilono matematikai mokėjo apskaičiuoti plotą ir tūrį. Manoma, kad šiuos matematikos pasiekimus iš šumerų perėmė senovės graikai.Babilono žyniai davė pavadinimus žvaigždynams, vadinamiems zodiaku. Metus suskirstėį 12 mėnesių, o mėnesį į 4 savaites. Savaitę sudarė 7 paros, o parą – 24 valandos. Šis skirstymas išliko iki mūsų laikų, o dangaus tyrinėjimai padėjo atsirasti astronomijai ir astrologijai. Senovės graikai savo kalendorių kogero sudarė pagal mezopotamijos pavyzdį.Grožines literatūros pradžia buvo šumerų pasakojimai. Žymiausias eiliuotas kūrinys skirtas didvyriui Gilgamešui. Taip pat žmonės dievų garbei kūrė himnus, išliko nemažai pasakėčių. Buvo plačiai vartojamos patarlės ir priežodžiai.
Juodagalviai padarė nemažai ūkio ir gamybos išradimų. Jie pirmieji išmoko drėkinti laukus kanalais. Gerindavo augalų rūšis kryžmindami juos, o žemė dirbdavo plūgais.Išradę ratą ir burinius laivus, jie gabeno krovinius dideliais atstumais. Tai turėjo įtakos prekybos plėtotei.Šumerai mokėjo metalus ne tik lydyti, bet ir lytuoti, kniedyti, raižyti. Šumere pradėta gaminti stiklą, degti molį, gaminti puodus žiežiamuoju ratu.Šviesa iš EgiptoEgipto aukšta kultūra ir mokslo žinios stebino kitų kraštų gyventojus. Jų mokslo laimėjimus labai vertino romėnai, jie egiptiečių žinias netgi prilygino šviesai. IV tūkst. pr. Kr. pabaigoje senovės Egipte atsirado raštas. Jie rašė ant akmens arba dažniausiai ant papiruso. Egiptiečiai mokėjo atlikti visus keturis matematinius veiksmus, sugebėjo skaičiuoti trupmenomis, turėjo savo skaitmenis ir skaičių sistemą. Jie dar galėjo apskaičiuoti nupjautinės piramidės ir žemės sklypo plotą, bei apskritimo ilgio santykį su skersmeniu (dabar žymimas taip – ). Dangaus kūnų stebėjimas padėdavo egiptiečiams orientuotis įvairiuose gyvenimo srityse. Jie sukūrė kalendorių, kuriame metai turėjo 365 dienas (nustatytos metų trukmės paklaida buvo tik 6 valandos). Metus padalino į 12 mėnesių, kurių kiekvienas turėjo 30 dienų. Pagal dangaus kūnus Nilo šalies gyventojai nustatė kada geriausia sėti ir nuimti derlių. Pagal žvaigždes orientavosi jūroje ir dykumoje, jie taip pat gerai orientavosi pasaulio šalių atžvilgiu, o Cheopso piramidės briaunos nukreiptos labai tikslei į šiaurę, pietus, rytus ir vakarus. Egiptiečiai dar neblogai išmanė ligas, kaip jas gydyti ir žinojo žmogaus anatomiją. Kartais net svetimų šalių valdovai kviesdavo Egipto gydytojus. Nilo slėnio šalyje veikė mokyklos. Jose buvo mokoma matematikos, astronomijos, geometrijos, medicinos. Juose mokiniai dar mokėsi nuspėti ateitį bei išburti arba užkeikti.
Ypatingai Egiptas stebina savo monumentaliaja architektūra. Mokslininkai ir dabar nesugeba išaiškinti su piramidėmis susijusių mįslių. O žmonės negali atsistebėti statinių, įvairių statūlų ir dirbinių grožiu bei harmonija. Būtent egiptiečių architektūra įtakojo senovės graikų architektūrą. Mat graikai perėmė Egipto šios srities pasiekimus.
Indo civilizacijos palikimasŠi kultūra paliko daugybę gausią literatūrą. Tai religiės giesmės, maldos, legendos ir padavimai, aukojimo papročiai ir kita. II tūkst. pr. Kr. viduryje parašytos vienos garsiausių žmonijos poemų – “Ramajana” ir “Mahabharata. VI a. pr. Kr. Šiaurės Indijoje atsirado nauja religija – budizmas. Šio tikėjimo pradininkas yra princas Gautama (buda, t.y. praregėjusysis). Budizmas šiandien yra viena iš trijų pasaulio religijų, tačiau Indijoje ji netapo vyraujančia.Indai sukūrė skaičiavimo sistemą, kuria dabar naudojasi bebeik visas pasaulis, pirmieji ėmė vartoti ženklą reiškiantį nulį. Šachmatus sugalvojo taip pat indai, jie rodo tuometineės kariuomenės išdėstymą.
Finikiečių laimėjimaiFinikiečiai – tai nedidelė tauta rytinėje siauroje Viduržemio jūros pakrantėje. Jie nesukūrė galingos imperijos, tačiau jie daug prisidėjo prie žmonijos laimėjimų. Didžiausias jų pasiekimas yra raštas. I- osios eros pr. Kr. pradžioje finikiečiai pirmieji išrado abėcelinį raštą, kuriame kiekvienas ženklas reiškė būtent garsą, o ne žodį ar skiemenį. Raštą sudarė 22 ženklai – vien tik priebalsės. Graikai ir Romėnai, pakeitę finikiečių ženklus ir pridėję 4 papildomus, sukūrė savo abėcelę, taip pat jų abėcelę perėmė ir kitos Europos tautos. Finikiečiai nuo seno buvo jūrininkų tauta, todėl šioje srityje tuo metu jie buvo gabiausi. Žymiausias žygis yra Biblijoje aprašytas ir trejus metus trukęs žygis aplink Afriką. Šį žygdarbį pavyko pakartoti tik po 2100 metų.
Graikai buvo labai gabūs ne tik kurti išradimus ir naujoves, bet ir perimti bei patobulinti kitų tautų ar supercivilizacijų laimėjimus ir kultūrą. Tai padėjo jiems sukurti stiprią ir visapusiškai daug pasiekusią valstybę, kurios pasiekimais žavimės iki šių dienų.Naudota literatūra – 7 kl. mokyklinis istorijos vadovėlis “Senovės istorija”