Pastas ir jo istorija

Pašto atsiradimas

Teisus buvo tas, kuris pareiškė, kad paštas atsirado jau tada, kai vienas žmogus pajuto, kad turi kai ką pasakyti kitam. Kaimo vyresniajam prireikė sušaukti vyrus. Jis ,,siunčia“ krivūlę – kreivą lazdą. Seniūnas ją įteikia artimiausiam kaimynui ir pasako, kad praneštų, jog vyrai renkasi ,,saulei leidžiantis“. Pastarasis krivūlę su šiais žodžiais perduoda kitam. Šis toliau. Žinoma, kad XVII-XVIII a. tokia ,,informacijos“ sistema tikrai buvo Lietuvos teritorijoje. O iki tol pavojaus signalas buvo laužo dūmai, paukščių balsų mėgdžiojimas ir kiti būdai. Vėliau kuunigaikščiai, karo vadai perspėti apie pavojų siųsdavo pasiuntinius. Pradžioje jie perduodavo nurodymus žodžiu, vėliau – sutartiniais ženklais, o atsiradus raštijai – laiškais.

Pirmoji pašto linija

Reguliariai keistis informacija su užsienio šalimis pradėta 1562 m., įsteigus pašto liniją Vilnius-Krokuva-Viena-Venecija. Iš Lietuvos korespondencija per Vieną patekdavo į daugelį Vakarų Europos miestų. Plečiantis pašto gabenimo geografijai, kartu didėjo ir išlaidos. Jų nebegalėjo padengti pajamos, gaunamos už laiškų siuntimą, todėl 1671 metais LDK miestai ir miesteliai apmokestinti pašto mokesčiu – LDK tais metais buvo surinkta 12 000 auksinų.

Pirmieji pašto keliai – traktai

Manoma, kad jaau XVII a. pirmasis pašto kelias Lietuvoje ėjo Baltijos jūros pakraščiu iš Prūsijos per Kuršių neriją į Rygą. Žinias perduodavo Didžiojo kunigaikščio pasiuntiniai. Kartu su prekyba plėtėsi ir pašto kelių (traktų) tinklas, jais pradėjo naudotis didikai ir turtingesnieji pirkliai, kuriems ilgainiui pa

ašto gabenimas tapo verslo dalimi.

XIX a. pirmojoje pusėje per Lietuvą ėjo keli pašto traktai. Svarbiausias jų – Peterburgo –Varšuvos (per Vydžius, Švenčionis, Pabradę, Nemenčinę, Vilnių, Šalčininkus, Lydą, Gardiną). Reikšmingi buvo ir Vilniaus-Kauno, Varėnos-Rygos, Karaliaučiaus-Rygos, Kauno-Tilžės bei Šiaulių-Panevėžio traktai. Vėliau pašto keliais buvo sujungti ir apskričių miestai. Keleiviai iki I pasaulinio karo taip pat naudojosi pašto transportu, išskyrus tuos maršrutus, kur buvo geležinkeliai.

Paštas I pasaulinio karo metais

Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Lietuvos teritorija buvo vokiečių okupuota, visi paštai buvo uždaryti. Tik nuo 1916 m. sausio 15 d. Lietuvos gyventojams buvo leista naudotis vokišku paštu, bet laiškus rašyti buvo galima tik vokiečių kalba. 1916 m. gegužę okupacinė valdžia leido rašyti laiškus į JAV. Susirašinėjantiesiems su JAV gyvenančiais giminėmis buvo parengtas specialus tekstas, kurį siunčiantysis laišką turėjo peerrašyti vokiečio valdininko akivaizdoje ir tik 1917 m. buvo leista Lietuvoje susirašinėti lietuviškai.

Paštas pirmuoju nepriklausomybės laikotarpiu

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Lietuvos pašto raida buvo papildyta tokiais svarbiais istoriniais faktais: 1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras M. Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo įkuriama Lietuvos pašto valdyba. Gruodžio 27 d. išleisti pirmieji Lietuvos pašto ženklai. 1922 m. sausio 1 d. Lietuva tapo Pasaulinės pašto sąjungos (toliau PPS) nare. Tuo metu Lietuvoje veikė 126 pašto įstaigos ir 40 pašto agentūrų.

Sovietinis Lietuvos pašto laikotarpis

Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpiu, kai 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSSR Au

ukščiausioji Taryba ,,priėmė“ Lietuvą į Sovietų Sąjungą, į Lietuvą ,,paštui reorganizuoti“ atvyko SSSR liaudies komisariato įgaliotinis A. Šutyj. Gruodžio 4 d. Pasaulinės Pašto sąjungos Tarptautinis biuras pranešė, kad, Lietuvai tapus SSSR dalimi, jos narystė PPS panaikinta. 1941 m. vasario 16 d. iš apyvartos buvo išimti visi Lietuvos pašto ženklai, vokai, atvirukai ir įvesti SSSR pašto tarifai. Kai Lietuvoje įsigaliojo sovietų režimas, o spaudos laisvė, kultūra, kalba buvo recenzuota, draudžiama ir stabdoma, susikūręs lietuvių aktyvistų frontas priėmė nutarimą sukilti. Sukilėliams pavyko išsaugoti Kauno centrinį paštą, telegrafo ir telefono stotį bei radijo transliacijos įrenginius. Buvo išleisti į apyvartą SSSR pašto ženklai su lietuviškais užrašais. Vokiečių invazijos (II pasaulinio karo) metais buvo sunaikinti Lietuvos ryšiai, nebeliko transporto, nebuvo ir susisiekimo geležinkeliais. Po karo Lietuvos ryšių veikla, jos plėtra buvo visiškai priklausoma nuo Maskvos.

Lietuvos pašto atkūrimas

Nuo 1990 m. prasidėjo naujas Lietuvos pašto atkūrimo ir plėtros laikotarpis. 1990 m. kovo 11-ąją paskelbus aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo“, ryšių ministru paskiriamas Kostas Birulis. Spalio 7 d. apyvartoje pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija ,,Angelas“. Gruodžio 17 d. įsteigta Lietuvos ryšių ministerijos valstybinė įmonė ,,Pašto ženklas“.

1991 m. rugsėjo 3 d. ministras K. Birulis pasirašė įsakymą ,,Dėl sovietinių pašto ženklų išėmimo iš apyvartos ir pašto paslaugų apmokėjimo Lietuvos pašto ženklais“. Gruodžio 17 d. buvo nutarta reorganizuoti Lietuvos ryšių valdymo st

truktūrą – atskirti pašto ryšius nuo elektros ryšių, įsteigiant valstybės įmonę ,,Lietuvos paštas“ ir valstybės įmonę ,,Lietuvos telekomas“. 1992 m. sausio 1 d. buvo įsteigta valstybės įmonė ,,Lietuvos paštas“.

1992 m. buvo atkurta Lietuvos narystė PPS. Lietuva įstojo į Europos pašto ir telekomunikacijų konferenciją (CEPT), buvo patvirtinta valstybės įmonės Lietuvos pašto emblema – pašto ragelis ir Gedimino stulpai.

1993 m. VĮ Lietuvos paštas buvo priimta į Europos valstybių pašto operatorių asociaciją (PostEurop).

1994 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos pašto administracijos įkūrė Baltijos šalių pašto sąjungą.

Valstybės įmonė Lietuvos paštas (www.post.lt)

2003 m. sukako 11 metų, kai buvo įsteigta VĮ Lietuvos paštas. Šiuo metu tai viena didžiausių Lietuvos įmonių, kuriai priklauso 11 filialų – 10 apskričių centrinių paštų (ACP): Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus ir Pašto pervežimo centras (PPC). Statistikos duomenimis, 2003 metais Lietuvoje paslaugas teikė 10 apskričių centrinių paštų, 935 paštai (iš jų 222 mieste ir 713 kaime), 6 kilnojamieji paštai ir 10 pašto agentų. Pašto sistemoje dirba apie 8 tūkst. darbuotojų. Būdama pašto paslaugų Lietuvoje lyderė, VĮ Lietuvos paštas toliau plėtoja savo veiklą, greta įprastinių pašto paslaugų teikia ir kitas paslaugas – 2003 m. pradėta siųsti faksogramas. Kiekvienais metais išleidžiama apie 25 pašto ženklus. Apie pašto ženklų leidybą platinama ,,Ekspress informacija“ lietuvių ir anglų kalbomis. Didelis Lietuvos pašto ženklų leidėjų darbo įvertinimas – mūsų šalies pašto ženklo „Žmuidzinavičiaus paveikslas „Per kiaurą naktį“ pelnytas didysis prizas ta

arptautinėje filatelijos šventėje ,,Vastophill–2000“, kuri vyko Italijoje.

ĮMONĖS STRUKTŪRA

Siuntimas paštu –pašto paslaugų teikimas per pašto tinklą.
Pašto tinklas – pašto veiklos organizavimo sistema, kuria naudojasi pašto paslaugų teikėjas surinkdamas, paskirstydamas, veždamas ir pristatydamas nurodytu adresu pašto bei dokumentų siuntas.
Pašto paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą galintis teikti pašto (vidaus, tarptautinio) bei pasiuntinių pašto paslaugas per savo ar kitų asmenų pašto tinklą.
Valstybės paštas – valstybės įmonė, teikianti universaliąsias, pasiuntinių, pašto ir kitas paslaugas, galinti išmokėti (pristatyti) pensijas, pašalpas ir kitas išmokas visoje valstybės teritorijoje ir siunčianti pašto, dokumentų, konsignacines siuntas, pašto perlaidas į užsienį.
Pašto paslaugos –pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų ir pašto perlaidų surinkimas (priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas (įteikimas) per pašto tinklą.
Vidaus pašto paslaugos – pašto, dokumentų siuntų bei pašto perlaidų surinkimas (priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas Lietuvos Respublikoje per pašto tinklą.
Tarptautinio pašto paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų bei pašto perlaidų siuntimasper pašto tinklą iš Lietuvos Respublikos ir į Lietuvos Respubliką.
Pasiuntinių pašto paslaugos – paslaugų teikėjo nustatyta tvarka greitai atliekamos dokumentų siuntų ir siuntiniųsurinkimo iš siuntėjų ir pristatymo gavėjams per pasiuntinį pašto paslaugos.
Universaliosios pašto paslaugos – pašto paslaugos (išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į kurias įeina pašto korespondencijos, ne sunkesnėskaip 2 kilogramų, pašto siuntinių, ne sunkesnių kaip 10 kilogramų, surinkimas, skirstymas, vežimas ir pristatymas bei paslaugų, numatytų registruotosioms ir įvertintosioms pašto siuntoms, teikimas.
Rezervuotosios pašto paslaugos – universaliųjų pašto paslaugų dalis (išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į kurią įeina pašto korespondencijos iki 350 gramų surinkimas, vežimas, skirstymas bei pristatymas. Šios paslaugos atliekamos taikant Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus tarifus.
Pašto paslaugų naudotojas – gavėjas arba siuntėjas.
Gavėjas – asmuo, kuriam pašto paslaugų teikėjas turi pristatyti ar įteikti siuntėjo išsiųstą pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą ir pašto perlaidą.
Siuntėjas – asmuo, kuris pašto paslaugų teikėjui pateikia ir paveda pristatyti (įteikti, išmokėti) nurodytam gavėjui pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą, pašto perlaidą.
Leidimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotas dokumentas, suteikiantis teisę teikti pašto (vidaus, tarptautinio, universaliąsias) bei pasiuntinių pašto paslaugas.
Pašto perlaida – pinigų siuntimas paštu.

Dokumentų siunta – siunta, kurią sudaro informacija bet kokioje laikmenoje, siunčiama įdėta į voką ar patvarią pakuotę bei pažymėta specialia žyma.
Išpirktinė pašto siunta – siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų teikėjui siuntėjo nurodytą pinigų sumą.
Įvertintoji pašto siunta – siunta, kurią siuntėjas įvertino tam tikra pinigų suma.
Pašto siunta – siunčiama paštu pašto korespondencija, reklaminė pašto siunta, pašto siuntiniai.
Pašto korespondencija – siunčiami paštu laiškai, atvirukai (atvirlaiškiai), spaudiniai, smulkieji paketai, sekogramos, aerogramos.
Laiškas – pašto korespondencija, kurią sudaro pranešimas, reikalų raštas, siunčiami voke.
Atvirukas (atvirlaiškis) – pašto korespondencija, kurią sudaro lapelis (dažnai su vaizdais) laiškui, siunčiamam be voko.
Spaudinys – pašto korespondencija, kurią sudaro spausdintas leidinys, siunčiamas voke ar įdėtas į kitokiąpakuotę.
Smulkusis paketas – pašto korespondencija, kurią sudaro daiktai, siunčiami įdėti į patvarią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.
Sekograma – pašto korespondencija, kurią sudaro rašytinis pranešimas, klišė ar leidinys akliesiems iškiliuoju raštu, taip pat garso įrašai bei specialus popierius akliesiems, siunčiami voke ar įdėti į kitokią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.
Aerograma – pašto korespondencija, kurią sudaro oro paštu siunčiamas laiškas iš vieno popieriaus lapo, sulankstomo ir užklijuojamo kaip vokas.
Reklaminė pašto siunta – pašto siunta,kuriąsudaro vieno siuntėjo dideliam gavėjų skaičiui paštu siunčiamas tik reklamos, komercinio ar viešai skelbiamo pobūdžio vienodo turinio pranešimas.
Pašto siuntinys – pašto siunta, kurią sudaro daiktai, siunčiami paštu patvarioje pakuotėje.
Konsignacinė siunta – per pašto tinklą siunčiama siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo siunčiama sugrupuota tarptautinių pašto siuntų, pažymėtų specialia žyma, partija. Visos iš karto partijos muitinės formalumus atlieka pašto paslaugų teikėjas ir tik po to ją sudarančios siuntos pristatomos konkretiems gavėjams.
Pašto mokos ženklai – galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai, pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) bei ženklintos aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir specialūs valstybės pašto patvirtinti mokėjimo spaudai.

Leave a Comment