Istorijos programa Lietuvoje tarpukariu ( 1918 – 1940 )

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………..3I. Istorijos dėstymas pradinėse mokyklose:1.1 Istorijos programos………………………………………………………………………………41.2 Metodinė medžiaga pradinių mokyklų istorijos programose………………………11II. Gimnazijų istorijos programos:1.1 Gimnazijų raida 1918 – 1940 metais……………………………………………………….131.2 Gimnazijos istorijos programos turinys……………………………………………………14ĮVADASIstorijos pamokų paskirtis padėti moksleiviams formuotis istorinę sąmonę, supratimą, kad šiandienos pasaulis yra istoriškai sąlygotas žmonijos ilgaamžės raidos rezultatas. Mokantis istorijos nuosekliai susipažįstama su svarbiausiomis istorinėmis epochomis, istorinės raidos mechanizmu, tautos ir žmogaus vaidmeniu istorijoje, perprantama istorijos sąvokų reikšmė, išmokstama savarankiškai apmąstyti ir vertinti istorinę patirtį. Istorijos pažinimas, istorinės informacijos analizės įgūdžiai, įgyti šio dalyko pamokose, padeda suvokti pasaulio ir savo krašto problemas, jas analizuoti ir vertinti. Istorijos pažinimas yra vienas svarbiausių prielaidų tokioms vertybėms: • Pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir pasirengimas bendradarbiauti;• Pagarba žmogaus teisėms, tolerancija;• Socialinio teisingumo siekis;• Šališkumo, prietarų ir stereotipų identifikavimas ir vengimas;• Kritinis ir kūrybinis mąstymas.Šios ir kitos vertybės yra vienas svarbiausių istorijos dalyko turinio atrankos kriterijų bei mokymosi objektų. Į jas kreipiamas dėmesys nustatant galutinius istorijos mokymo tikslus. Tikriausiai joks kitas mokymo dalykas nesusilaukia tiek diskusijų kaip istorijos dėstyme tikslų nustatymas. Jie gali skambėti įvairiai, tai priklauso nuo to kas juos sudarinėja. Pats bendriausias būtų tas, kad siekiama kurti žmoguje vidaus nuostatų sumą apie jį supančią aplinką, plačiąją prasme, bei ugdyti sąmoningą pilietį. Svarbu pabrėžti, kad istorijos mokslas kaip savarankiškas dalykas yra pats jauniausias, jis pasirodė mokyklose tik apie XVIII a. pradžią. O apibūdinant 1918 – 1940 metus, svarbu pabrėžti, kad buvo panaudota ne tik savoji patirtis bet ir užsienio. Nepaisant jos, buvo kuriamos originalios sistemos mokymo programos, mokimo turinys, priemonės, vadovėliai. Paminėtina ir tai, kad tarpukario patirtis turi ne tik istorinę reikšmę, bet ir praktinę prasmę – remiantis to meto patirtimi kuriama lietuviška moderni mokykla.Mano darbo tikslas – aptarti bei palyginti programas, kurios buvo leistos 1918 – 1940 m. Taip pat apžvelgti programų struktūros problemas. Savo darbo tikslą atskleidžiau išsikeldamas sau tokius uždavinius: • Aptarti pradinių, vidurinių mokyklų bei gimnazijų istorijos programų turinį;• Supažindinti su vertinimais spaudoje;• Panagrinėti metodinę medžiagą ir jos įtaką istorijos programoms;• Paanalizuoti skirtingų metų programas, pastebėti teigiama linkme judančius pokyčius, skirtumus, bei neigiamus programų aspektus.Savo darbe naudojau literatūrą, kuri skirta daugiau pedagogams nei plačiajai visuomenei. Kaip pagrindinius leidinius galėčiau paminėti žurnalus – Mokykla ir gyvenimas bei Tautos mokykla. Daug naudingos informacijos radau Remigijaus Motuzo knygoje – Lietuvos vidurinės mokyklos raidos 1918 – 1940 metais pedagoginės kryptys. Taip pat svarbu paminėti, kad peržvelgiau ir įtraukiau į savo darbą nemažai įvairų istorijos programų.

I. Istorijos dėstymas pradinėse mokyklose1.1 Istorijos programosSavo darbą pradėsiu nuo pat pradžių, nuo įvadinio ir pažintinio žingsnio pradedant kalbėti apie istoriją, t.y. pradinė mokykla. Svarbu apžvelgti programų turinį ir jį paanalizuoti bei palyginti su kitomis programomis ar programų projektais, norint turėti bent elementarų supratimą ko ir kaip buvo siektą privedant mokinį prie istorijos pažinimo. Savo darbe pateiksiu, mano supratimu, pakankamai reikšmingą 1935 metų mokymo programą ir istorijos programos pradžios mokyklai projektą taip pat 1935 metų. Nors šių programų pagrindai ir pradžia joms buvo padėta dar 1919 metais išleistame žurnale „Lietuvos mokykla“. Jame galima rasti Švietimo Ministerijos pradedamųjų mokyklų programos projektą. O krašto mokslo programa IV skyriui pateikia tokias pamokų dėstymo temas:Žmonių kultūros pradmenys Lietuvoje ir kitur. Akmens amžius. Urvinis žmogus.Lietuvių giminingumas su kitomis indų – europėtų tautomis ir spėjimai apie senovės tėvynę.Lietuviai, latviai, prūsai, kuršiai, jotvingiai ir jų gyvenamosios vietos.Mindaugo kova su kaimynais ir jo krikštas. Lietuvių gyvenimas prieš kunigaikščių įsigalėjimą. Išmintai, turtas, darbai, papročiai, tikyba, susitvarkymas.Gediminas. Pilių ir miestų steigimas. Lietuvių santykiai su rusais ir vokiečiais. Krikščionybės plitimas Lietuvoje.Vytautas ir Jogaila. Lietuvių santykiai su lenkais. Pirmoji asmens unija ir Aukštaičių bei Žemaičių krikštas. Kova su Kryžeiviais. Prūsų lietuviai.Žydų, vokiečių, totorių ir karaimų įsikūrimas Lietuvoje.Liublino unija.Bajorų įsigalėjimas, baudžiava ir valstybės silpnėjimas.Reformacija Lietuvoje.Rusų ir švedų žygiai į Lietuvą.Badmečiai ir marai Lietuvoje.Lietuvos ir Lenkijos atitekimas rusams.Prancūzmetis Lietuvoje.1831 ir 1863 metai.Baudžiavos panaikinimas. Skirtumas tarp Lietuvos bajorų, sodiečių ir miestiečių.Lietuvių tautinės sąmonės kilimas. A. Mickevičius, Norbutas, S. Daukantas, M. Valančius.Lietuvos spaudos draudimas.Tolimesnis lietuvių tautinės sąmonės kilimas. J. Basanavičius ir V. Kudirka.Lietuvos emigracija. Rusų – japonų karas ir jo vaisiai.Didysis Europos karas ir Lietuva .Taip pat pateikiamos įsidėmėtinos datos, kurios siejasi vienu ar kitu aspektu su nagrinėtais klausimais.1921 metais šiai programai pateikiama analogiška programa, patikslinus kai kurias sąvokas, žodžius. Ji žurnale „Mokykla ir gyvenimas“ 1921 metais, 10 – 11 numeryje pateikiama kaip laikinoji, tačiau kita istorijos mokymo programa pasirodo tik 1930 m. ir yra skirta 1931 – 1932 mokymo metams. Ji patvirtinta švietimo ministro K. Šakenio. Tolesnė istorijos mokymo programa pasirodo 1935 metais. Jos projektinis variantas paskelbtas žurnale „Tautos mokykla“ 1935 metais 13 – 14 numeryje, o pati programa žurnale „Mokykla ir gyvenimas“, 12 numeryje taip pat 1935 metais. Svarbu pastebėti tai, kad su šia programa ir jos projektu atsitinka analogiška situacija kaip su 1919 metų programa bei projektu, t.y. projektas ir programa yra identiški, juos skiria viena kita nereikšmingos smulkmenos. Lyginant 1931/32m. programą su 1935 m. programa svarbu pastebėti tai, kad šios programos skiriasi tik savo smulkmeniškumu, faktų gausa. Iš esmės temos yra labai panašios, tik 1931/32 m. programoje jos nėra išplėstos, bet pakankamai išsamios, tačiau nesileista į smulkmenas kaip padaryta 1935 m. programoje. Darbe išsamiau palyginsiu 1919 m. programą su 1935 m. istorijos programa. Pasirinkau šias programas todėl, kad jas skiria ir didesnis laiko tarpas. Taigi, galima pastebėti pedagoginės krypties raidą ir šios programos iš esmės yra nesutapatinamos, kaip ką tik aptartos pastarosios programos.Pateiksiu istorijos programos pradžios mokyklai, 1935 metų, IV – VI skyrių.IV skyrius:1. Dabar ir seniau. Mūsų kraštas senovėje.2. Aisčių giminės ir jų gyvenamosios vietos.3. Senovės lietuvių verslai ir maistas.4. Senovės lietuvių tikyba ir papročiai.5. Senovės lietuvių valdymasis ir gynimaisis nuo priešų.6. Lietuvos kaimynai: rusai, lenkai, kalavijuočiai ir kryžiuočiai…. Jų apsiginklavimas.7. Lietuvos vienijimasis. Mūšis ties Šiauliais. Mindaugas didysis Lietuvos kunigaikštis. Mindaugas krikščionis ir pirmas karalius. Durbės mūšis. Mindaugo mirtis.8. Neramumai mirus Mindaugui ir naujos kunigaikščių giminės iškylimas. Gediminas. Tolimesni nukariavimai Rytuose. Laiškai į Vakarų Europą. Vilniaus įkūrimas. Kovos su vokiečių Ordinu. Pilėnų įgulos didvyriškumas. 9. Algirdo ir Kęstučio gražus gyvenimas. Bendros kovos su priešais. Žygiai į Maskvą. Lietuva „nuo jūrų iki jūrų“. Algirdo laidotuvės.10. Jogailos ir Kęstučio susipykimas. Kęstučio mirtis kaip paskutinio pagoniškos Lietuvos šulo. Krėvos aktas. Lietuvos krikštas (1387 m.).11. Vytauto jaunystė. Vytautas pas kryžiuočius (paskaityti iš Konrado Valenrodo). Vytauto galybės laikai. Tanenbergas ir Vytautas. Vytautas Lenkijos ir Maskvos globėjas. Vytauto ketinimai atsiimti Prūsus ir Klaipėdą.12. Liublino seimas. Seimeliai ir atstovų rinkimai. Seimo svarbesnieji nutarimai (pabrėžti, kad Lietuva nebuvo sulieta su Lenkija). 13. Reformacijos sąjūdis Lietuvoje.14. Steponas Batoras – ne šiaudinis valdovas. Remia švietimą ir įkuria Vilniaus akademiją. Pėstininkai iš valstiečių. Stepono Batoro kovos su caru Jonu IV.15. Karai su švedais. Kircholmo mūšis. Jonuša Radvila. Kėdainių sutartimi Lietuva atskiriama nuo Lenkijos.16. Pirmasis Lietuvos padalinimas. Seimas sušauktas reikalaujant Kotrynai II, kad patvirtintų užgrobtas žemes.17. Bandymai po pirmo padalinimo įvesti krašte geresnę tvarką. Gerinamos mokyklos (Edukacinė komisija). Valstiečių būklė (išaiškinti ką reiškia būti pavaldiniu ir kas tai yra baudžiava). Ponai panaikinę savo dvaruose baudžiavą.18. Kosciuška. Šaukimas valstiečių į kovą. Kosciuška apsivelka valstiečio sermėgą. Kosciuškos nepasisekimai ir trečiasis padalinimas. Lietuvos valstybė žūva, bet lietuvių tauta ir toliau gyvena. Pasikalbėjimas su vaikais tema: kas daro tautą vieningą. (Kalba, tikyba, bendri papročiai, bendra praeitis, gimtosios žemės meilė). Tauta be savo valstybės negali tinkamai gyventi.19. Rusų tvarka Lietuvoje. Prancūzmetis. Lietuvos viltis vėl atgauti nepriklausomybę.20. 1831 metų sukilimas.21. 1861 metų manifestas – baudžiavos panaikinimas.22. S. Daukantas ir vyskupas Valančius.23. 1863 m. 24. Sukilimas. Kun. A. Mickevičiaus didvyriškumas.25. Spaudos uždraudimas. Knygnešiai ir J. Bielinis – Bieliakas. Jonas Basanavičius ir „Aušra“. V. Kudirka ir „Varpas“.26. Kražių žudynės.27. Didysis karas. Vokiečių okupacija Lietuvoje. 1918 m. vasario 16 d. aktas. Kovos už nepriklausomybę. Pirmasis prezidentas Antanas Smetona.

V skyrius:1. Seniausių laikų žmogaus gyvenimas:a) Palaipsnis gamtos nugalėjimas.b) Gyvenamieji būstai.c) Žemės darbo pradžia.d) Gyvulių prisijaukinimas.e) Rūbai, indai ir įrankiai.2. Egiptas, Babilonija, Asirija.3. Graikija. Jūrų ir kalnų įtaka. Tikyba ir papročiai. Atėnų ir Spartos gyvenimas. Maratonas. Leonido didvyriškas gynimasis prie Termopilų. Kultūra. Atėnų ir Spartos žlugimas.4. Roma. Romėnų dorybės. Nukariavimai. Cezaris. Roma – pasaulio valdytoja.5. Vergija. Papročių sugedimas. Kultūra. Krikščionybė ir jos išpažintojų persekiojimai.6. Barbarų puldinėjimai. Romos žlugimas.7. Tautų kraustymasis. Slavai, suomiai ir lietuvių giminės.8. Bažnyčia. Vienuolynai. Pirmieji bandymai apkrikštyti lietuvių gimines (prūsus, kuršius, latvius).9. Hanza ir jos pirklių lankymasis Pabaltijyj. Kristaus kareivių Brolijos (Kalavijuočių Ordino) įsikūrimas Padauguvy.10. Kryžiaus karai. Riterių Ordinai: Kryžiuočių Ordino įsikūrimas Pavysly.11. Kryžiuočių ir Kalavijuočių nukariavimai.12. Lietuvos giminių jungimasis. Šiaulių ir Durbės mūšiai.. prūsų sukilimai. Mindaugas. Pirmieji nukariavimai Rytuose.13. Lietuva po Mindaugo mirties.14. Naujos lietuvių kunigaikščių giminės iškylimas. Vytenis, Gediminas. Tolimesnis rusų žemių nukariavimas. Gedimino pastangos pakelti krašto kultūrą. Laiškai į Vakarų Europą. Vilnius. Pirmosios bažnyčios ir pirmieji vienuol…ynai Lietuvoje. Santykiai su Lenkija.15. Algirdas ir Kęstutis (užakcentuoti jų darnų sugyvenimą). 1345 m. perversmas. Kovos su vok. Ordinu. Sumanymai krikštytis ir Lietuvos sąlygos. Algirdo Rytų politika (šūkis: Visos rusų žemės turi Lietuvai priklausyti). Lietuvos ribos – nuo Baltijos iki Juodųjų jūrų.16. Perversmai mirus Algirdui. Kęstučio žuvimas. Vytauto kovos su Jogaila. 1384 m. taika.17. Jogailos išrinkimas Lenkijos karaliumi. Krėvos aktas. Lietuvos krikštas ir jo politinė bei kultūrinė reikšmė.18. Vytauto ir bajorų sukilimas. Antras Vytauto pabėgimas pas prūsus ir jo kovos su Jogaila. Ostravos sutartis. Vytauto kovos su daliniais kunigaikščiais. Salyno sutartis ir Vorkslos nelaimė. Žemaičių sukilimas. Tanenbergo mūšis. Žemaičių krikštas. Kovos su vok. Ordinu dėl žemaičių ir Melno taika. Vytauto Rytų politika. Vytauto galybės metas. Santykiai su Lenkija ir karūnacijos klausimas. Vytauto mirtis.19. Švitrigaila ir jo kovos su Lenkija. 1432 m. perversmas. Žygimanto santykiai su kaimynais. Pabaisko mūšis. Pastangos išsivaduoti iš Lenkijos įtakos (pacituoti Žygimanto rašytą laišką imperatoriui Albrechtui). Žygimanto mirtis.20. Jogailos sūnaus Kazimiero išrinkimas didžiuoju kunigaikščiu. Ponų iškilimas. Jonas Goštautas. 1447 m. privilegija. Santykiai su Lenkija. Dalinių kunigaikščių panaikinimas.21. Aleksandro ir Zigmanto senio karai su Maskva. Livonijos prisidėjimas prie Lietuvos ir Zigmanto Augusto karai dėl jos su Maskva.22. Zigmanto Augusto reformos. Lenkiškos įtakos plėtimasis Lietuvoje. Liublino unija. Politinė ir socialinė Lietuvos santvarka. I ir II Lietuvos statutas.23. Nauji išradimai ir naujų žemių atradimas. Prekybos kelių pakeitimas.24. Renesansas. Reformacija. Kryžiuočių Ordino žlugimas. Religiniai karai.25. Reformacija Lietuvoje ir pirmosios lietuviškos knygos.26. Lietuva pirmųjų dviejų bekaralmiečių laikais. Steponas Batoras ir jo karai su Maskva. Katalikų sąjūdis prieš protestantizmą. Jėzuitai, jų mokyklos ir Vilniaus Akademijos įkūrimas.27. Lietuva Vazų laikais. Karai su Maskva, Švedija ir kazokais.28. Lietuva Saksams viešpataujant (užakcentuoti valstybės anarchiją ir svetimųjų įtakos įsigalėjimą Augusto III laikais). Pijorų mokyklos.VI skyrius:1. Stanislovo Augusto išrinkimas. Balsai reformuoti valstybę. Baro konfederacija ir pirmasis padalinimas. 1773/5 m. seimas ir valdžios reformos.2. Jėzuitų Ordino panaikinimas kitur ir Lietuvoje. Edukacinė komisija ir jos mokyklos.3. Pastangos pakelti Lietuvos žemės ūkį, pramonę ir prekybą. Tizenhausenas.4. Šiaurės Amerikos karas su Anglija. Kosciuška Amerikoje. 5. Prancūzija prieš revoliuciją. Revoliucijos pradžia. Žmogaus teisių deklaracija. Kiti svarbesnieji revoliucijos momentai ir jos pabaiga.6. Keturmetis seimas ir jo reformos. Rusų pasipriešinimas reformoms. Targovicos konfederacija ir antras padalinimas.7. Kosciuškos sukilimas ir nepriklausomybės galas. 8. Rusų įvesta Lietuvoje tvarka. Vilniaus Universitetas ir jo laikomos mokyklos. Tolimesnis Lietuvos lenkinimas.9. Napoleono žygis į Rusiją ir sumanymai atstatyti didžiąją Lietuvos kunigaikštystę. Napoleono galybės žlugimas. Užnemunės likimas.10. Tautiniai ir konstituciniai sąjūdžiai po Vienos kongreso.11. 1830 m. revoliucija Prancūzijoje ir jos atbalsiai kitur. 1831 m. sukilimas Lietuvoje ir jo vaisiai.12. Baudžiavos panaikinimas ir to apnaikinimo reikšmė ekonominiam ir tautiniam gyvenimui.13. S. Daukantas ir Vysk. M. Valančius.14. tolimesni bandymai nusikratyti rusų valdžia. Tautinės bei religinės manifestacijos. Baltieji ir Raudonieji. 1863 m. sukilimas.15. Sukilimo pralaimėjimas ir jo vaisiai. Lietuvos surusinimo pastangos: lietuviškos spaudos uždraudimas, parapinių mokyklų ir Blaivybės draugijos uždarymas, bažnyčių ir vienuolynų naikinimas, rusų kolonizavimas Lietuvoje.16. Prūsijos galybės augimas. Prancūzų karas su Prūsija ir jo vaisiai. Italijos susivienijimas ir Popiežiaus valstybės panaikinimas.17. Tautinis atgimimas. Draudžiamoji lietuviš…ka spauda (Aušra, Varpas, Apžvalga, Tėvynės sargas) ir jos skelbiamos idėjos. Basanavičius, Kudirka. Knygnešiai.18. Rusų japonų karas. Revoliucinis sąjūdis Rusijoje ir jo vaisiai.19. Lietuviškos spaudos draudimo panaikinimas. Revoliucinis sąjūdis Lietuvoje. Didysis Vilniaus seimas ir jo nutarimai.20. Nauji lietuviški laikraščiai (Lietuvių Laikraštis, Vilniaus žinios, Viltis) ir jų programa. Kultūrinės draugijos ir jų atkuriamos mokyklos.21. Svetur gyvenančių lietuvių būklė.22. Didysis karas. Vokiečių okupacija Lietuvoje. Lietuvių tremtiniai Rusijoje ir jų veikimas. Tautų apsisprendimo principo paskelbimas ir jo reikšmė. Vilniaus ir kitur gyvenančių lietuvių veikimas karo metu. Lietuvos taryba. Nepriklausomos Lietuvos paskelbimas. Pirmoji vyriausybė. Kovos už Lietuvos nepriklausomybę. Pirmasis prezidentas A. Smetona.23. Versalio sutartis ir naujų valstybių įsikūrimas. Tautų sąjunga.24. Steigiamasis seimas ir jo darbai. Klaipėdos atvadavimam sir jo reikšmė Lietuvai. Kovos už Vilnių.25. Gruodžio 17 d. perversmas ir tautinės vyriausybės darbai.26. Lietuvių tautos siekimai . Iš šių dviejų pateiktų programų aiškiai galime įžvelgti gerėjimo linkme judančius skirtumus. Pirmasis matomas jau vizualiai yra temų ir potemių numeracija. Einama link sistemingo išdėstymo. Taip pat matosi ir tai, kad ji yra žymiai išsamesnė, kai kur netgi jau nurodomi papildomi šaltiniai ar netgi vienas kitas mokymo metodas (pvz.: diskusija). Galima naujoje programoje įžvelgti ir konkrečiai pamokai potemių skaičių, kas visiškai nesimato 1919 m. programoje. Dėstoma žymiai nuosekliau ir chronologijos atžvilgiu, nebesimėtoma nuo temos prie temos. Daugiau vietos skiriama visuotinei istorijai, nenuskriaudžiant ir Lietuvos, galima daryti išvadą kad buvo padidintas ir valandų, skirtų istorijos dėstymui, skaičius. Įmanoma įžvelgti ir mokymo koncentrine sistema pradžią, tačiau ji nėra dar visiškai pilnai susiformavus. Šiek tiek stebina naujosios programos smulkmeniškumas jau pradinėse klasėse, kaip žinia jų buvo dar tik keturios, tik nuo 1936 m. buvo reformuotos iki šešių pradinių klasių . Sunku suvokti kaip tuometinis pedagogas galėjo pateikti tokį kiekį medžiagos taip kad mokinys ją gerai įsisavintų, o nebūtų tik paviršutinis mokymasis, turint omenyje, kad vaizdinės priemonės, šaltinių naudojimas ir kiti būdai, skatinantys žinių išlikimą mokinio atmintyje, dar nebuvo nei pakankamai naudojami, nei pakankamas jų turėjimas kaip mokymo priemonių. Juk pradinio mokymo tikslas ne išmokyti istorijos pilnumoje, o tik supažindinti su šiuo dalyku ir jo specifika. Taigi, šiuo aspektu tikriausiai labiau vertėtų atkreipti dėmesį į 1931/32 metų programą ar net 1919 m., į kurią nėra prikimšta tiek daug faktų, o ne tokie reikšmingi įvykiai taip pat nėra užmirštami, tačiau jie praeinami epizodiškai, nesigilinant į smulkmenas. Tai galima padaryti vėlesnėse klasėse. Po 1935 m. istorijos mokymo programos, 1939 m. pasirodo švietimo ministro L. Bistro pasirašytas vidurinių mokyklų programų projektas. Šiame projekte tarsi susisteminamos visos programos, padaroma bendra jų turinio išvada ir pateikiama gerai apgalvota programa. Joje nėra taip nežmoniškai gausu faktų, temos talpios, tačiau išlieka nemažas jų skaičius ir aprėpiama visa Lietuvos istorija nuo pirminio žmogaus gyvenimo iki Rusijos XIX a. ir jos įtakos mūsų šaliai. Taip pat pateikiama visa Graikijos istorija, Romos imperija, germanai, Bizantija, arabų pasaulis, viduramžiai, Rusijos istorija, absoliutizmas Prancūzijoje, anglų revoliucija, Prūsijos valstybė, Austrija, JAV istorija, senovės Rytai ir t.t. Taigi natūraliai kyla klausimas ar pradinių klasių moksleivis vis dėlto galėjo įsisavinti tokią gausybę medžiagos, nors ji pateikiama ir glausčiau nei 1935 m. programoje?

1.3 Metodinė medžiaga pradinių mokyklų istorijos programose

Pagal A. Vokietaitį svarbiausia yra mokymo elementariškumas: einamą istorijos kursą reikia suskirstyti taip, kad jis vaikams būtų suprantamas. Toks vaizdingumas reikal…auja sumaniai išskirti vaikams perteikiamo mokslo elementus ir suprantamai juos derinti. Išskirtoji istorijos kurso dalis ryškėja, kai jos turinys paaiškinamas kokia nors vaizdinga priemone: paveikslu, žemėlapiu, planu, senovišku daiktu. Tačiau šitos vaizdingos priemonės dar nesiekia vaizdingojo istorijos mokymo esmės; jos tik papildo vidujinį, tikrąjį, psichologinį vaizdingumą, kai einamasis mokslas skaidomas dalimis ir tos dalys perteikiamos mokiniams gyva, vaizdinga kalba, o jų suderinimas ir vidujinis sąryšis iškeliamas vaikų protui ir logikai prieinamu bendru pasikalbėjimu .

Tačiau pagal A. Januševičių, tokio amžiaus vaikams būtent chronologijos data negali būti atskirta nuo istorijos įvykio, nes ji yra jo charakteristikos būtinas elementas. Todėl įsidėmėtina data turi būti artimai surišama su pačiu įvykiu. Kai data yra artimai susijusi su įvykiu, tai ir mokinys ją geriau prisimena. Nuolatinis įvykių ir datų sugretinimas verčia mokinį jas įsidėmėti. Bus dar geriau, jie mokytojas panaudos ne vien žodį, bet ir kitų vaizdingumo priemonių. Mokiniams labai pravartu turėti tam tikrus sąsiuvinius, kuriuose per istorijos pamokas gali įsirašinėti savo pastabas. Chronologijos reikalui vartotinos tam tikros kortelės, kuriose gerai įžiūrimai įrašytas įvykis, amžius, data . Būtent tokias priemones rekomenduojama naudoti jau nuo pradinių klasių, kad mokinys įprastų taip mokytis ir ne kitaip, nes tai skatina jį geriau įsidėmėti einamą temą. Žinoma, čia tik maža dalis, apžvelgtuose straipsniuose pažymint, kad istorijos programa yra labai išplėsta bei smulkmeniška, gerinant jos įsisavinimą, autoriai siūlo naudotis grožine literatūra, susiformuoti aiškius tikslus, ko nepadaro nei viena programa, pasirinkti vieną metodiką, panaudoti įžymių žmonių biografijas ir kt.Galima spėti, kad tokios istorijos programos sudėtingumas buvo viena iš priežasčių, kurios iššaukė toki straipsnių pobūdį po jos pasirodymo, tai tarsi buvo gelbėjimosi ratas mokytojui, kuris buvo pasimetęs faktų gausybėje. Kaip jau minėjau, pati istorijos programa apie metodinę medžiagą menkai teužsimena.

II. Gimnazijų istorijos programos1.1 Gimnazijos raida 1918 – 1940 metais

Pirmosios įsikūrusios gimnazijos 1918 m. buvo 8 metų, progimnazijos – 4 metų, kurias buvo priimami moksleiviai, baigę 4 metų pradžios mokyklą. Beveik visas gimnazijas įsteigė vieno, analogiško Rusijos gimnazijoms mišraus, t.y. klasikinio ir realinio tipo. Dauguma gimnazijų naudojosi „Ryto“, „Saulės“, ir „Žiburio“ draugijų parengtomis programomis ir mokamųjų dalykų lentelėmis. Šiose programose dar nebuvo pateiktas mokomosios medžiagos paskirstymas ir detalizavimas temomis. Tačiau parengiamajai ir septynioms gimnazijos klasėms išvardinta kiekvieno mokomojo dalyko tam tikra žinių apimtis ar minimumas, kuris būtinas baigiant ar stojant į atitinkamą gimnazijos klasę. Be šio kiekvieno dalyko mokymo orientyro mokytojams rekomenduoti vadovėliai ir literatūra atskiroms klasėms.Švietimo draugijų gimnazijų mokymo programos buvo parengtos dar vokiečių okupacijos metais, kai neturėta patyrimo ir nenustatyti strateginiai savos švietimo sistemos kūrimo principai bei tikslai. Jau 1920 m. Švietimo ministerija kartu su projektu pirmą kartą paskelbė oficialius mokymo planus ir programas „viduriniajai“ ir „didžiajai mokyklai“ ( nuo V gimnazijos klasės). O 1929 – 1931 m. Švietimo ministerija patvirtino bei paskelbė visas vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų mokymo programas, kuriomis praktiškai buvo naudojamasi iki 1936 m. reformos. Po reformos gimnazijoje mokymasis tęsėsi septynerius metus, o progimnazijoje – trejus metus. Į jas priimami mokiniai, baigę šešiametę pradinę mokyklą. Būtent istorijai gimnazijoje buvo skirta 17 pamokų per savaitę, o progimnazijoje – 16. Pagal naująjį reformuotos vidurinės mokyklos pagrindinio tipo mokymo planą ir programas 1936 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis tik pirmosios visų Lietuvos gimnazijų ir progimnazijų klasės. Kitos šių mokyklų klasės (…III – VIII) dar dirbo pagal senąsias, bet žymiai pakoreguotas mokymo programas .Pagrindinis dėmesys Lietuvos istorijos programoje skiriamas tautiškumo ir patriotizmo ugdymui. Dėstant ją, siekiama sudominti mokinius ne tik tautos praeitimi, bet ir suteikti gilesnį istorinį dabarties pažinimą. Pavyzdžiui, visa VII klasės mokomoji medžiaga skiriama Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimui, Vilniaus ir Klaipėdos krašto likimui, aktualiausioms tuometinio visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo problemoms atskleisti . Tokia programa buvo siekiama visapusiškos asmenybės lavinimo. Ji padėjo pamatą geresniam ne tik tautinės, bet ir visuotinės kultūros pažinimui.1.2 Gimnazijos istorijos programos turinysKaip pavyzdinį dar nereformuotos gimnazijos istorijos programos variantą galėčiau pateikti 1931 – 1933 metais sudarytą gimnazijos istorijos programą, nes apie šių metų programas dar nebuvo šnekėta. Šioje programoje gana plačiai atskleidžiama kalbamo meto pamokų dėstymo problematika bei struktūra, kuri glaudžiai siejasi su chronologija, kas yra svarbu ir šių dienų istorijos programoms. Aptariamoje istorijos programoje aptinkame temas istorijos pamokoms jau nuo pirmosios klasės: Lietuviai, latviai, prūsai, kuršiai ir jų gyvenamosios vietos.Kaimynai / slavai ir suomiai.Lietuvos gyvenimas prieš kunigaikščių įsigalėjimą / maistas, turtas, darbai, papročiai, tikyba, santvarka.Lenkijos ir Rusijos įsikūrimas.Ordinų Lietuvos pasienyje atsiradimas.Valstybės įkūrimas. Mindaugas.Vytenis ir Gediminas.Algirdas ir Kęstutis. Vakarų ir Rytų Lietuva.Vytautas ir Jogaila. Pirmoji asmens Unija / 1385 m., Aukštaičių ir Žemaičių krikštas. Karas su Kryžeiviais 1410 m.Svetimtaučių / žydų, totorių ir kt. / įsikūrimas Lietuvoje.Liublino unija / 1569 m. Bajorų įsigalėjimas ir valstybės silpnėjimas. Ordinų iširimas.Rusų ir švedų žygiai į Lietuvą.Lietuvos ir Lenkijos dalijimai.1831 m. lenkmetis.Baudžiavos panaikinimas.Paskutinis liotovių lenkų sukilimas / 1863 m.Spaudos draudimas Lietuvoje.Aušros laikotarpis. I. Basanavičius, V. Kudirka ir kt.Lietuvos emigracija.Spaudos atgavimas / 1904 m.Didysis Europos karas / 1914 m. Lietuvos valstybės įsikūrimas / 1918 m.Antroje klasėje pereinama prie visuotinės istorijos dėstymo: Epizodinis Rytų, Senovės ir Viduramžių, ligi Kryžiaus karų, istorijos kursas:Rytai, Egiptas, Babelis, Asirija, Finikija, Persija.Graikai: Senovės Graikijos geografija.Graikų kolonijos. Mitai. Tikyba.Sparta. Atėnai. Klasių kova. Persų karai. Demokratija ir Persklis.Spartos įsigalėjimas. Makedonijos helenizacija. Aleksandras Didysis.Roma: Karalių laikmetis. Patricijai ir plebėjai.Italijos nukariavimas. Patricijų ir plebėjų teisių sulyginimas. Pūnų karai ir Romos įsigalėjimas. Optimatai ir proletarai. Cezaris ir Oktavianas Augustas. Krikščionybė. Konstantinas Didysis.Viduramžiai. Germanų tautų skverbimasis. Ostgotai Italijoje. Frankai. Arabai ir islamas. Arabų nukariavimai ir Karolis Martelis. Pipinas ir jo santykiai su bažnyčia. Karolis Didysis ir Vakarų imperijos atnaujinimas.Valstybės skilimas ir feodalinė tvarka.Riteriai. Normanai. Vokiečių tautos. Romos imperija.Grigalius VII ir Bažnyčios reforma. Bažnyčios įsigalėjimas.Trečioje klasėje toliau plėtojama visuotinės istorijos tematika, tačiau įtraukiama ir Lietuvos istorija, keik ji siejosi su užsienio politika:Kryžiaus karai. Jeruzalės karalija. Ordinų atsiradimas. Hohenštaufenai ir Valfai Vokietijoje ir Italijoje. Karalių įsigalėjimas Prancūzijoje.Aleksandras III ir Fridrikas Barbaros. Inocentas III krikščionijos viršininkas. Fridrikas II. Magna charta libertatum Anglijoje. Miestai ir trečiasis luomas Vakarų Europoje.Vokietijoje auksinė bula. Šimtametis karas. Popiežiai Aivinjone. Jonas Husas ir Husitų karai. Turkų pavojus. Nauji išradimai. Atradimai. Humanizmas Italijoje. Reformacija Vokietijoje ir Šveicarijoje. Reformacija Anglijoje ir Skandinavijoje. Reformacija Prancūzijoje. Henrikas IV Burbonas. Jėzuitų Ordinas. Tikybiniai karai.Lietuviai ir jų gyvenamosios vietos senovėje. Ordinai lietuvių pasienyje. Totorių antplūdis. Mindaugas Lietuvos Didysis kunigaikštis – karalius. Gediminas, Algirdas ir Kęstutis; jų karai su Ordinais. Kęstučio ir Vytauto kovos su Jogaila. Lietuva ir Lenkija. Vytautas Lietuvos Didysis kunigaikštis. 1410 m. karas. Vytauto veikimas. Horodlos unija. Maskvos augimas. Švitrigaila ir Zigmantas. Zigmanto viešpatavimas ir jo mirtis. Kazimieras Jogailietis. Išrinkimas jo į lenkų karalius ir vaidai lietuvių su lenkais. 1447 m. privilegijos. Prūsų Ordino suirimas. Aleksandras. Glinskio maištas. Kova su Maskva. Prūsų kunigaikštijos atsiradimas. Ponų įsigalėjimas ir baudžiava. Lietuvos st…atutai. Livonijos prijungimas. Kuršo kunigaikštija. Liublino unija. Jogailaičių Lenkija. Krokuvos universitetas. Protestantizmas Lietuvoje ir Lenkijoje. Jėzuitų mokyklos. Vilniaus Akademija. Lietuvių literatūros pradžia. Suvienytos lietuvių – lenkų Respublikos tvarka. Seimas ir liberum veto. Konfederacijų teisė. Centralinė valdžia. Teismai. Mokesčiai. Karo dalykai. Maskvos valstybės suirimas. Lietuvių ir lenkų į tai įsimaišymas. Kazokų maištai.Malorosijos likimas. I – ji ir II – ji švedai Lietuvoje.Ketvirtoji klasė:Europos naujųjų laikų ūkis. Elžbietos laikai. Anglų įsiviešpatavimas jūrose. Anglų didžioji revoliucija. Puritonai ir independentai. Stiuartų restauracija. 1688 m. perversmas. Anglijos parlamentarizmas. Prancūzijos absoliutinė monarchija. Liudvikas XIV. Švietėjai ir jų idėjos. Prūsų valstybė XVII ir XVIII amž. Juozapo II idėjos ir reformos. Šiaurės Amerikos kolonijos ir suvienytų valstybių istorija. Jų konstitucija. Didžioji prancūzų revoliucija. Napoleono laikai. Kontinentalinė sistema. Reakcija. Romantizmas. Tautų pasiliuosavimas. Graikų kovos dėl nepriklausomybės. Balkanų tautos turkų valstybėje. Čekų atgimimas. Liberalizmas. Europiečių kolonijos ir prekyba. Pramonė. Kapitalizmas ir buržuazijos viešpatavimas. Vasario revoliucija. Socializmas. Napoleono III laikai. Italų ir vokiečių tautinės valstybės. Europos militarizmas. Po 1871 m.Rusų absoliutizmas nuo Petro Didžiojo. Anglijos demokratija. Parlamento reforma. Vergų prekybos panaikinimas. Saksų dinastija suvienytoje respublikoje. Reformų pastangos antrojo XVIII amž. pusėje. Gegužės 3 dienos konstitucija. Kosciuškos laikai. Suvienytų lenkų – lietuvių respublikos galutinis padalijimas.Rusų laikai Lietuvoje. 1830 m. judėjimas. Žemaičių visuomenė ir jos tautiški darbai. 1863 m. sukilimas. Baudžiavos panaikinimas Lietuvoje. Kova dėl spaudos. „Aušros“ gadynė.

Japonų sueuropėsimas. Kova dėl Didžiojo vandenyno. Kinų reformos. Rusų pirmoji revoliucija. Spaudos atgavimas. Didžiasai Vilniaus seimas. Mokslo draugijos posėdžiai. Spaudos ir partijų reikšmė Lietuvos atgimime. Didžiasai 1914 – 1919 m. karas. Vokiečių Lietuvos okupacija. Pabėgėlių organizacija, Petrapilio seimas. Vilniškė taryba. Susidarymas Lietuvos etnografinės valstybės. Kova už teritorijos atvadavimą.Penktoji klasė:Upių kultūra Rytuose. Egiptas. Nilo reikšmė. Darbų organizacija žemės ūkyje. Kunigai. Valdininkai. Faraonai. Valdžios organizacija. Tikyba. Mokslas ir raštas. Menas.Babelio senovė. Prekyba. Mokslas ir knygos. Asirai ir jų nukariavimai. Žydų istorija. Finikijos prekyba ir jūreivystė. Graikai ir jų gyvenimo santykiai su Rytų kultūra. Mikėnų ir Kratos kultūrų liekanos. Graikų visuomenė atvaizduota jų epuose: vadai ir aukštasai luomas, sueigos, karas, dainiai, rungtynės, teismas, tikyba.Graikų kolonijos ir jūreivystė. Peloponeso senovė. Spartos organizacija. Kitų graikų, ypač atėniečių kultūra. Pramonė ir prekyba. Rašyti įstatymai. Miestų politinis gyvenimas. Partijų vaidai. Tironai. Atėnų demokratija. Persų karai. Atėnų valstybė. Periklio laikai. Peloponeso karas. Mokslas ir filosofija. Delfų orakulas. Ministerijos. Literatūra ir teatras. Makedonų hegemonija. Aleksandro monarchija. Helenizmas. Aleksandrijos mokslas ir civilizacija.Italijos senovė. Romėnų būdas. Tikyba. Respublikos tvarka. Plebėjai ir patricijai. Italijos užkariavimas. Kolonijos.Katargina. Susirėmimas su Roma dėl Sicilijos. Karas su Hanibalu. Romos laimėjimai ir pralobimas. Provincijos ir Romos imperializmas. Optimatai ir proletarai. Vergai. Roma ir romėnai.Respublikos paskutinis laimėjimas. Agrarinis klausimas. Grachų reformos. Kariuomenė. Triumviratas. Romos imperija. Cezario mirtis. Augusto viešpatavimas. Princepsas. Senatas. Liaudis. Provincijų likimas ir organizacija. Augusto įpėdiniai. Palestinos užkariavimas. Karas su barbarais. Siena su germanais. Trojano laikai. Barbarų antplūdis. Krikščionių tikybos istorija iki IV – to šimt. Katakombos. Bažnyčios hierarchija. Nikėjos susirinkimas. Konstantinas…. Juliono atkritimas į pagoniją. Vakarų imperija ir germanai.Šeštoji klasė:Senosios Europos gyventojai. Markomanai, gotai, alemanai. Hunai Europos vakaruose. Germanų valstybės Romos imperijos teritorijoje. Germanų kultūra ir visuomenė. Teodorikas. Bizantija Justiniano laikais. Bizantija. Popiežių didėjanti reikšmė ir vienuolynai. Frankų valstybė. Frankų visuomenė.Arabų gyvenimas iki Mahometo. Mahometas. Islamas. Arabų valstybė. Kalifai. Arabų nukariavimai. Musulmonų skilimas. Abasidai ir Omajadai. Arabų mokslas ir kultūra. Turkų istorija. Bizantijos kultūra ir mokslas. Normanai. Slavų tautos ir valstybės. Rusų valstybė. Vakarų Europa iki XII a. Barbarų įstatymai. Romos bažnyčia. Frankai Karolinių laikais. Karolio Didžiojo imperija. Feodalizmas ir centralinės valdžios susilpnėjimas. Senjorija ir jos ūkis. Imunitetai ir dvasiškių privilegijos. Feodalai. Investitūra. Vasalitetas. Saksų karaliai Vokietijoje. Otonų imperija. Bažnyčios susiformavimas. Kova Grigaliaus VII su Henriku IV. Miestų iškilimas ir jų civilizacija. Kryžiaus karai ir jų reikšmė ekonominiame Europos gyvenime. Naujos krikščionių valstybės Palestinoje. Jų visuomenė. Riterio ordinai. Riterio gyvenimas. Seniausios žinios apie lietuvių tautą. Lietuvių tautos šakos ir jų gyvenamosios vietos senovėje. Senovės lietuvių visuomenės santvarka. Lietuvių būdas, tikyba, verslas. Pirmutinės žinios apie lietuvių miestus ir kunigus. Latgalių, žemgalių, kuršių ir prūsų likimas. Kardininkų ir Kryžeivių ordinų atsiradimas. Mindaugas. Jo valstybės teritorija. / Tikroji Lietuva ir Gudija / . Krašto valdymas. Luomų atsiradimas. Kova dėl valdžios Mindaugui mirus. Traidenis. Vytenis. Gediminas. Algirdas ir Kęstutis.Septintoji klasė:Štaufų imperija. Inocentas III. Paskutinis susirėmimas popiežių su imperija. Scholastika. Universitetai.Naujos Europos tautinės valstybės. Anglija. Karaliaus kova su bažnyčia ir feodalų visuomenės su karaliais. Konstitucijos pradžia. Prancūzija Kapetingų laikais. Liudvikas IX. Pilypas IV. Šimtametis karas. Pirėnų pusiasalio kovos ir Ispanijos susidarymas. Mongolų periodas Rusijoje. Maskvos sustiprėjimas ir Rusijos suvienijimas. Viduramžių Lenkija iki Kazimiero Didžiojo. Bažnyčios reikalai XIV – XV a. Viklefo ir Huso atskalos. Bažnyčios visuotinis susirinkimas. Italijos nauja kultūra. Humanistai ir menininkai. Išradimai ir atradimai. Kelionės į Rytus. Turkai Europoje. Kelionės į Indiją. Kolumbas.Vokietijos reformacija. Liuteris ir jo kova su Roma. Auksburgo konfederacijos susiformavimas. Katalikybės reakcija. Kalvinas. Ispanija ir Nyderlandai. Prancūzija tikybų kovos laikais. Tikybiniai karai Vokietijoje. Anglijos reformacija. Elžbietos laikai. Puritonai. Stiuartų kova su visuomene. Respublika ir Kromvelis. Sustiprėjiams aristokratijos Anglijoje. Vigai ir Toriai. 1688 m. revoliucija. Prancūzijos didybė. Nauja valdžios ekonominė politika. Liudvikas XIV ir jo amžius. Senoji tvarka. Anglijos parlamentas XVIII a. Tų laikų literatūra. Gamtos mokslo plėtojimas. Deistai ir masonai. Nauja europiečio pasaulėžiūra. Anglijos kolonialinės imperijos augimas. Anglų idėjų reikšmė Prancūzijoje. Švietėjų pasidarbavimas. Salonų ir literatūros reikšmė. Enciklopedija. Rusų militarinė valstybė iki XIX a. Maskvos istorija. Petrapilio periodas iki XIX a. Austrija Marijos Teresės ir Juozapo II laikais. Šiaurės Amerikos kolonijos. Jų valstybės susidarymo istorija. Šiaurės Amerikos konstitucija.Anglija naujos pramonijos laikais. Jogaila. Vytautas. Jų kova su kaimynais. Lietuvos teritorijos augimas. Krėvos unija. Lietuvos krikštas. Santykiai su lenkais. Kryžeivių nugalėjimas. Unijos 1401 m. 1432 ir 1433 m. Bajorų privilegijos. Kunigaikščių valdžios silpnėjimas. Smulkieji bajorai. Bažnyčia. Tikyba. Valstybinė kalba. Švietimas. Valstiečiai. Miestai. Žydai. Totoriai. Valdininkai. Taryba. Seimas. Teismai. Lietuvių statutai. Kariuomenė. Finansai. Švitrigaila. Zigmantas I. Kazimieras. Aleksandras. Zigmantas II. Senasis. Zigmantas III. Žygimantas Augustas. Liub…lino unija. Steponas Batoras. Jonas Kazimieras. Karas su Maskva ir švedais. Jonas Sobieskis. Augustas II. Augustas III. Stanislovas Augustas Poniatovskis. Aukštesniųjų luomų kivirčai. Disidentai. Seimas. Seimeliai. Konfederacijos. Valdžia. Iždas. Valstybės galutinis susilpnėjimas ir padalijimas.Aštuntoji klasė:Prancūzų revoliucija. Atstovų susirinkimas. Spauda. Klubai ir partijos. Viduramžių tvarkos ir luomų panaikinimas. 1791 m. konstitucija. Jakobinų viešpatavimas. Revoliucijos keitimasis. Napoleono viešpatavimas. Tautybės idėja ir romantizmas. Reakcija. Liberalai. Graikų sukilimas. Anglijos ekonominės reformos. Burbonų restauracija. Liepos revoliucija ir buržuazijos įsigalėjimas. Vasario revoliucija. Socializmas. Revoliucijos judesys kitur. Napoleono III laikai. Suvienyta Italija ir Germanija. 1875 m. karas. Germanijos imperija. Prancūzijos trečioji respublika. Anglijos visuomenės gyvenimas demokratinių reformų laikais. Šiaurės Amerikos ekonominis augimas. Vergijos panaikinimas. Amerikos pramonė ir imperializmas. Artimųjų Rytų klausimas. Japonijos sueuropėsimas ir Tolimųjų Rytų klausimas. Rusų valstybė nuo XIX a.Lietuva Rusijos valdžioj. Napoleonas I ir Lietuva. Lenkmečiai. Baudžiavos panaikinimas. Visuomenės sąmonės kilimas. Vilniaus universitetas. Valančius. Daukantas. Spaudos uždraudimas. Rusinimo politika. Lietuvių galutinis tautinis atgijimas. Lietuvių spauda užsienyje. Basanavičius. Kudirka. Spaudos sugrąžinimas. Rusų – japonų karas ir Lietuva. Rusų konstitucinis judėjimas. Dūma. Balkanų klausimas. Militarizmas. 1914 – 1919 m. karas. Nauja Europos išvaizda. Mažųjų tautų siekiai. Lietuvos tautinė visuomenė. Tautos valstybinis nusistatymas. Išsivystymas naujos idėjos ir naujos valstybės susidarymas. Šios programos sudarytojai kėlė sau tokius tikslus kaip pateikimas istorijos faktų bei pastarųjų priežastinis sąryšis. Ugdyti Lietuvos praeities pažinimą, tam kad ne tik sužinotų, bet ir ją pamiltų, suprastų, jog iš istorijos yra išsirutuliojusi dabartinė kultūra. Programos sudarytojai teigė, kad istorija lavina mokinio protą bei auklėja sąmoningą pilietį. Taip pat istorijos pažinimas padeda suprasti socialines problemas, visuomenės ir atskirų žmonių pareigas, tačiau kaip vėlesnės programos dar nebuvo taip akcentuojama dabarties istorija bei Lietuvos istorija nebuvo ypatingai ištraukiama iš bendro istorinio konteksto. Tai būtų pagrindinis ir esminis šios ir vėlesnių programų skirtumas.

III. Vidurinių mokyklų istorijos programų ypatumai1.1 Istorijos programų ir jų projektų struktūra

Apžvelgiant istorijos programas skirtas viduriniajai mokyklai, randame žymiai daugiau ir išsamesnės informacijos kas liečia pačias programas ir jų turinį. Žinoma, jos nebuvo leistos dar reguliariai, tokią tendenciją galime pamatyti, tik nuo 1936 m., tačiau 1920 m. ir 1936 m. istorijos programų projektas tikrai yra verti palyginimo, nes akivaizdus tobulėjimas einant metams tiesiog negali būti nepaliestas. O 1920 m. projektas buvo naudojamas kaip programa jau 1921 m.1921 m. žurnale „Švietimo darbas“ 6 – 7 numeriuose aptinkame Švietimo ministerijos bendrojo lavinimo mokyklos reformos projektą. Ministerija nustatė bendrojo lavinimo mokyklos tris laipsnius: 1. Mažąją (pradedamąją) mokyklą;2. viduriniąją (atitinka progimnazijai);3. didžiąją (atitinka aukštesniosioms gimnazijos klasėms).Pati programa pateikta taip pat skirstant į šias tris dalis. Pirmoji klasė:Populiarus istorijos mokslo svarbos ir atsiradimo aiškinimas. Žmonijos vystymasis ligi susikuriant valstybei .Lietuvos istorija ligi Liublino unijos. Egipto istorija. Asirijos istorija. Babilono istorija. Graikų istorija. Šalis. Kolonijos. Tikyba. Dievai. Mitai. Keturių graikų tautos šakų susigrupavimas ir vadovaujančios valstybės. Sparta. Atėnai. Persų karai. Atėnų hegemonija. Poloponeso karas. Spartos hegemonija. Tėbų hegemonija. Graikijos iširimas ir patekimas Makedonijai. Filipas II. Makedonijos iškylimas. Aleksandras Didysis. Jo imperija…. Epigonai.Antroji klasė: Romos istorija. Šalis ir gyventojai. Romos pradžia. Carų periodas. Valstybės santvarka. Respublika. Patricijai ir plebėjai ir jų kova. Italijos nukariavimas. Punų karai. Socialinė kova. Graikai. Marius. Sula. Pompėjus. Katilinos sąmokslas. Ciceronas. Cezaris. Darbai Galijoje. Triumviratas. Kova su Pompėjumi. Cezario diktatūra. Antonijus. Oktavianas II. Triumviratas. Principatas ir valstybės santvarka. Augustas auksinis literatūros periodas. Augusto papėdininkai. Tiberius. Kaligula. Klaudijus. Neronas. Flavijai. Vespasianas ir Titas. Autoninai. Imperatoriai iš kareivių. Severas ir Karakala. Imperijos suirutė. Krikščionybės plėtojimasis. Diokletianas. Konstantinas Didysis. Julianas ir stabmeldystės reakcija. Teodosius. Valstybės pasidaliniams. Germanai, jų santvarka ir įpročiai. Santykiai su Romos imperija. Didysis tautų kraustymasis. Ostgotai Italijoje. Frankų valstybė. Rytų Romos imperija. Slavai, jų šakos ir gyvenamoji vieta. Santykiai su Rytų Romos imperija. Slavų valstybių įsikūrimas. Justinianas. Arabai, jų praeitis. Mahometas ir jo mokslas. Arabų nukariavimai. Frankų Karalingai. Papų valstybės pradžia. Karolis Didysis. Anglijos pradžia ir santykiai su kaimynais. Germanija ir Francija nuo Verdeno sutarties ligi dešimto šimtmečio. Bažnyčių persiskyrimas.

Papa Grigalius VII ir Inocentas III. Bažnyčios reformos. Kova su imperatoriais. Kryžiaus karai. Francijos Kopetingai (Filipas II, Liudvikas I). Anglijos Plautagenetai ir parlamento pradžia. Hohenštaufenai Germanijoje ir Italijoje. Habsburgų Austrijos pradžia. Šveicarijos sąjunga. Karolis IV ir Maksimilianas I. Francija ir Anglija IV ir V šimtm. Filipas IV Gražusis. Šimto metų karas. Puatjė. Karolis V. Orleano mergelė. Liudvikas I. Trečioji klasė:Tiudorai Anglijoje. Portugalijos pradžia. Bažnyčios suirutė. Papų Avinjono nelaisvė. Jonas Husas. Pietų slavai. Turkai. Rytų imperijos galas. Rusija viduramžiuose. Rusijos pradžia. Krikštas. Valstybės santvarka. Totorių jungas. Maskva. Varžytinės su Lietuva renkant rusų žemes. Mokslo ir dailės renesansas. Atradimai ir išradimai. Reformacija, jos artimiausios priežastys. Liuteris. Karolis V. Tikybiniai karai Vokietijoje. Reformacija Anglijoje ir Skandinavijoje. Reformacija Francijoje ir tikybiniai karai. Henrikas IV Burbonas. Liudvikas XIII. Katalikų kova su reformacija. Filipas II ir jo siekimai. Kova su Anglija ir Nyderlandais. 30 metų karas ir jo vaisiai Vokietijoje. Anglijos Elžbieta ir Marija Stiuart. Stiuartai Anglijoje. Anglijos revoliucija. Liudvikas IV. Centralizacija. Jo dvaras. Kolbertas. Liudvikas XV.Ketvirtoji klasė:Brandenburgo augimas. Prūsijos didysis Kiurfistas F. Vilhelmas. Prūsija lig Fridriko Didžiojo. Vokietijos Habsburgų silpnumas. 7 metų karas. Rusija reformų kelyje nuo Jono III iki Petro Didžiojo. Petras Didysis. Lenkija ir Lietuva nuo Liublino unijos lig padalinimo. Katrina II.Reformos Fridriko II ir Juozapo II. Anglija XVIII šimt. Jung. Šiaurės Amerikos Valst. Kova su Anglija. Konstitucija. Didžioji Francūzų revoliucija. Liudvikas XVI. Napoleonas I. Jo nukariavimai. Žlugimas. Rusijos rolė. Burbonų restauracija. 100 dienų. Vienos kongresas. Sukilimai. Reakcija. Šventoji sąjunga. Liepos ir vasario revoliucijos. Napoleonas III. Balkanų pusiasalio valstybių kova dėl išsivadavimo. Turkų ir Krymo karai. Rusija, Lenkija ir Lietuva prie Nikolajaus I, Aleksandro II, III ir Nikalojaus II. Italijos susijungimas. Viktoras Emanuilas. Kantas Garibaldi. Germanija nuo 1815 m. Prūsijos ir Austrijos varžytinės. Germanijos valstybių susijungimas. Germanija lig Pasaulio karo. Francija nuo francūzų – vokiečių karo lig Pasaulio karo.Anglija nuo 1815 m. lig Pasaulio karo. Europos valstybių sąjungos, pasaulinė prekyba ir politika.Penktoji klasė: (Didžioji mokykla) Istorijos šaltiniai. Istorijos mokslo istorija. Priešistoriniai laikai. Egipto ir Asirijos – Babilono kultūra ir graikų jos paveldėjimas. Reikšmė graikų mitų poezijai ir menui. Atsispindėjimas visų gyvenimo apsireiškimų …ir tikybos metuose. Graikų valstybių valdymosi lytys. Pilnas demokratijos išsiplėtojimas, jos puolimas ir virtimas ochlokratija. Graikų mokslas, dailė, architektūros stiliai ir filosofija. Herodotas, Eschilas, Sofoklis, Fukydydas, Fidius, Euripidas, Aristofanas, Platonas ir Aristotelis. Makedonų carų politika. Eolių ir Achajų sąjungos. Elinizmas. Išsiplėtojimas graikų kalbos ir kultūros Azijoje ir Egipte.Romos valstybės santvarkos lytys, socialiai santykiai ir romėnų gyvata seniausiais respublikos ir imperijos laikais. Romos politika nukariautuose valstybėse. Įtaka graikų Romai ir pradžia savosios literatūros. (Seipijonas ir Katonas). Auksinis ir sidabrinis literatūros amžiai. Romos teisės išsiplėtojimas. Prekyba ir pramonė. Dailė ir architektūra. Įpročių ištižimas. Stabmeldystė ir krikščionystė.Šeštoji klasė:Vokiečiai ir Romos imperija. Naujų valstybių įsikūrimas. Vidurinių amžių politinės lytys. Feodalinė tvarka. Municipalinis gyvenimas. Luomų atstovų įstaigos. Didžioji chartija. Parlamento atsiradimas ir jo teisės. Karalių valdžia Frakcijoje. Politinis Germanijos išsiskaidymas. Socialiniai santykiai. Baudžiava Frakcijoje ir jos panaikinimas. Vokiečių ūkininkų padėtis. Socialinė Anglijos tvarka. Bažnyčios žemės. Cechai. Piniginis ūkis. Asmens padėtis visuomenėje. Viduramžio katalikystė.Katalikų bažnyčia ir visuomenė. Katalikystės pažiūra į asmenį. Politinė opozicija katalikystei. Literatūros opozicija katalikystei. Renesansas ir humanizmas. Viduriniai amžiai ir senovė. Renesansas Italijoje. Dantė, Petrarka, Bokacio ir kiti Italijos humanistai. Humanizmas kitose šalyse. Humanistų moralė, politika, mokslas. Renesansas ir reformacija. Bažnyčios papų ir vienuolynų būsena. Tikybinis judėjimas. Pirmieji reformacijos kėlėjai. Reformacija. Vokietijos kunigaikščiai ir reformacija. Riterių sukilimas. Ūkininkų karas ir jo programa. Sektos ir socialinis judėjimas. Cvingli. Kalvinizmas ir jo istorinė reikšmė. Monarchinė reformacija pirmosios pusės XVI šimtm. ir žmonių reformacija antrosios pusės XVI š.m. Dvi reformacijos Anglijoje. Protestantystės principai. Katalikų kova su protestantais. Jėzuitai. Kultūriniai kovos vaisiai. Tikybiniai karai Francijoje. Trisdešimties metų karas ir jo vaisiai.Septintoji klasė:Francija ir Anglija XVII š.m. Politiniai priešingumai XVI ir XVII š.m. Absoliutizmo įsigalėjimas Francijoje. Tiudorai ir parlamentas. Stiuartai. Ilgasis parlamentas, kavalieriai ir apvalainagalviai. Independentai. Anglija – respublika. Politinė ir socialinė respublikos istorija. Liudviko XIV amžius. Stiuartų restauracija. Vilhelmas Iranietis. Antroji anglų revoliucija. Naujos kultūros ir visuomenės idėjos XVIII šimt. Senosios tvarkos iširimas. Švietimo kilimas ir XVIII š. Voltero, Monteskje. Russo gyvenimas ir idėjos. Didro ir enciklopedininkai. Kaip žiūrėjo publicistai XVIII š. į žmones? Absoliutizmas. Fridrikas II. Marija Terezija ir Juozapas II. Josefinizmas. Administracijos, finansų ir teismo reformos. Valstybė ir bažnyčia XVIII šimt. Luomų santykių ir ūkininkų būsenos reformos.Francūzų revoliucija. Liudvikas XV. Tiurgo. Generaliniai štatai. Konstituantos principai. Visuomenės atmainos revoliucijos laiku. Francijos respublika. Žirondistai ir jakubininkai. Konventas. Teroras. Francūzų revoliucijos įtaka Europai. Napoleonas I ir jo epocha. 18 briumerio ir Napoleono konstitucija. Napoleono valdžia Europoje. Vidurinės atmainos Europos valstybėse. Opozicija prieš Napoleoną. Imperijos griuvimas. 100 dienų ir Vienos kongresas. Reakcijos priežastys ir ypatybės. Restauracijos epochos liberalizmas. Šventoji sąjunga. Pietų romanų valstybių revoliucijos ir kongresas. Konstitucinė monarchija Francijoje ir kova su ja. Anglijos reakcija ir kova už laisvę. Liepos revoliucija. Bendra Europos padėtis prieš revoliuciją. Jos įtaka Europai. Parlamento reforma Anglijoje 1832 m. Luomų santykiai. Buržuazijos įsigalėjimas po 1830 m. Francūzų demokratijos idėjos ir ūpas. Vokiečių literatūros ir filosofijos radikalizmas ir ekonomin…iai ir socialiniai mokslai. Slavių nacionalinis ūpas. Panslavizmas ir mesianizmas. Vasario revoliucija. Respublikos pradžia. Vokiečių revoliucija 1848 m. ir Frankfurto parlamentas. Francūzų konstitucija 1848 m. ir gruodžio pervertas. Bendra vidurio XIX šimt. reakcija. Napoleonas III. Italijos susivienymas. Germanijos susivienymas. Anglija lig II parlemento reformos. . XIX šimt. vidurio reformos, liečia ūkininkus. Vokiečių – francūzų karas. Francija po žlugimo lig XIX šimtm. galo. Anglija. Didžiosios Britanijos vidaus gyvenimas. Pasisekimai ne Europoje. Kolonijos, rytų klausimas. Rusijos ir turkų karai. Sevastopolio karas. Europos valstybių sąjunga. Balkanų pusiasalio valstybių karai su turkais ir tarpusavyje. Rusų – japonų karas. Europos valstybių padėtis ir santykiai prieš pasaulio karą. Bendri galo XIX š. politikos ir socialinio gyvenimo principai. Šiai istorijai palyginti pasirinkau šį kartą ne programą, o 1936 m. metų projektą. Jis įdomus ir svarbus tuo, kad yra pakankamai skirtingas nuo anksčiau minėtos programos. Jis pasirodė žurnale Tautos mokykla, 18 nr. 1936 m. Žurnale pristatomas projektas mums aktualus nuo jau nuo pirmosios klasės ir jis pristatomas iki septintosios klasės išsamiai. Joje dėstymas prasideda taip:Senovės istorija: įvadas. Istorijos mokslas ir jo uždaviniai. Istorijos mokslo šaltiniai. Pirmosios žinos apie žmogaus gyvenimą žemėje. Priešistoriniai ir istoriniai laikai.Trys priešistorinio žmogaus kultūros laipsniai – akmens, žalvario ir geležies amžiai. Žmonių gyvenimas tais laikais: užsiėmimas, gyvenamieji namai, gyvulininkystės pradžia ir žemdirbystės. Žmonijos rasės ir visuomeniniai junginiai: formavimasis tautomis bei valstybėmis. Gyvenimo būdas, papročiai bei religija.Rytai. Seniausios artimųjų rytų kultūrinės tautos ir jų valstybės.Egiptas. Šalis, jos gyventojai, socialinė bei ekonominė santvarka. Egipto kultūra – religija, menas, raštas, mokslas. Egipto kultūros paminklai. Egipto valstybė ir svarbiausieji politiniai įvykiai (iki persų užkariavimo).Babilonija ir Asirija. Šalis, jos gyventojai, kultūra, religija, socialinė bei visuomeninė santvarka: menas, mokslas, raštas, literatūra. Babilono valstybė. Babilono ir Asirijos susivienijimas, žydėjimo laikai ir žuvimas. Žydai. Jų šalis ir valstybė. Medija ir Persija. Šalis, gyventojai, kultūra. Medų karalystė ir Persijos pradžia. Persų kultūra ir religija. Persijos žydėjimo laikai. Finikija. Šalis, gyventojai, jų kultūra ir religija, verslas, kolonijos. Istorinė finikiečių reikšmė.Seniausios Europos kultūros tautos. Graikų pasaulis. Senosios Egėjaus jūros kultūros. Egėjaus jūros pasaulis ir senieji jo gyventojai. Kretos ir Mikėnų kultūra. Troja ir Homero epas.Graikija. Šalis ir senieji jos gyventojai. Helenai ir jų pasklidimas Egėjaus jūroje. Graikijos didvyrių periodas – vadai, tauta, ekonominis gyvenimas. Religija, žaidimai, dainiai ir mitologija. Graikijos karalių išnykimas ir valstybės miesto atsiradimas.Sparta. Šalis, jos gyventojai, dorėnų įsigalėjimas, jų valstybės santvarka. Spartos hegemonija Peloponese (iki V amž.).Atėnai. Eupatridų laikai, Solono reformos, Pisistratidai ir demokratijos laimėjimas. Antrasis graikų kolonizacijos periodas ir įsigalėjimas Viduržemio jūroje.Graikijos susidūrimas su Azijos pasauliu. Persija ir jos susidūrimas su Graikija. Persų karai – trys persų žygiai ir jų atrėmimas. Karų pasekmės. Atėnų sąjunga.
Atėnų žydėjimo laikai. Temisoklis ir Aristidas. Kimonas, Efialto reformos. Atėnų klestėjimas Periklio laikais. Kultūrinė Graikijos būklė žydėjimo laikais. Visus graikus jungia kultūriniai centrai – orakulai, žaidimai ir t.t. Graikų menas, teatras, literatūra ir mokslai.Graikijos pairimas vidaus karų metu. Peloponeso karai, jų priežastys, trys karų periodai, karų pabaiga ir jų pasekmės.Spartos ir Tėbų kova dėl hegemonijos. Graikų santykiai su Persija. Tėbų iškylimas ir antroji graikų jūrų sąjunga.Makedonija. Šalis ir gyventojai. Pilypo II nukariavimai ir Graikijos valsty…bių nepriklausomybės žlugimas. Aleksandras Didysis, jo santykiai su graikais ir susidūrimas su Azijos pasauliu. Aleksandro rytų imperija, jo užsimojimai, mirtis ir imperijos pairimas. Graikija Aleksandrui kariaujant rytuose, Diadochų laikai ir senosios Graikijos žlugimas.Graikijos kultūra silpnėjimo ir irimo laikais. Menas, dramaturgija, filosofija, sofistai, Sokratas, Platonas, Aristotelis ir vėlesnės filosofinės srovės. Graikų mokslas. Graikų kultūros palikimas – helenizmas, jo sąvoka, paplitimas ir įtaka vėlesnei kultūrai.Roma. Italija. Šalis ir senieji jos gyventojai. Italikai ir etruskai. Romos valstybės kūrimasis. Romėnai. Romos įkūrimo padavimai. Socialinė santvarka karalių laikais. Luomų kovos. S. Julijaus reformos. Decemvirai ir XII lentelių įstatymai. Keltų užplūdiams.Italijos nukariavimas. Užėmimas Kampanijos, samnitų ir Tarento karai.Įsiviešpatavimas Viduržemio jūrose. Viduržemio jūrų ir jų pakraščių valstybės Romos iškylimo metu. Katarginos valstybė ir jos susidūrimas su Roma. Pūnų karai ir Katarginos žuvimas. Nukariavimas Graikijos ir įsitvirtinimas Azijoje. Romos respublikos santvarka galybės laikais. Roma ir nukariautos žemės. Piliečiai, sąjungininkai ir pavergtieji. Provincijos ir jų valdymas. Mokesčių sistema. Nobiliai, latifundijos ir vergai. Romos miestas ir jo gyvenimas. Romėnų religija, kultūra ir mokslas. Kultūrinė nukariautojų kraštų įtaka Romoje. Socialiniai ir ekonominiai santykiai.Vidaus sąmyšių laikai. Broliai Grakchai, jų reformos ir vidaus sąmyšių pradžia. Marijaus ir Sulos kovos. Sulos diktatūra, jo reformos ir kovos dėl jų. Respublikos žuvimas. Pompėjus ir senatas. I triumviratas. Cezaris. Galijos nukariavimas. Cezario įsigalėjimas, valdymas, mirtis ir kovos dėl jo palikimo. II triumviratas ir Oktaviano iškylimas.Principatas. Principato įsteigimas, jo reikšmė ir respublikos institucijų likimas. Augusto viešpatavimas ir kultūrinio gyvenimo klestėjimas jo laikais. Imperija Julijų Klaudijų ir Flavijų laikais. Augusto įpėdiniai. Karai su barbarais. Judėja Romos valdžioje ir žydų sukilimas. Krikščionybės plitimas ir pirmieji krikščionių persekiojimai..Imperija klestėjimo laikais. Imperijos sienų išplėtimas ir apsaugos organizacija. Paskutinis Romos kultūros suklestėjimas. Imperijos irimas. Kariuomenės iškeltųjų imperatorių laikai. Užsienio pavojai imperijai. Roma ir provincijų gyvenimas. Valstybinės ir socialinės Diokletiano reformos. Keturių imperatorių sistema ir jos žuvimas. Krikščionybės persekiojimas. Konstantinas ir krikščionybės laimėjimas. Pirmasis bažnyčios susirinkimas. Nauji pavojai krikščionybei Julijono Apostato laikais. Romos imperijos skilimas ir vakarų imperijos žuvimas.Kultūriniai santykiai imperijos žuvimo metu. Roma ir provincijos. Valstybė ir visuomenė. Pagonybė ir krikščionybė.Antroji klasė.Viduriniai amžiai. Vidurinių amžių istorija. Vidurinių amžių pradžia. Europa Romos imperijai irstant. Naujos tautos perėmusios Romos kultūrą: germanai, slavai, aisčiai. Germanai ir pirmosios jų valstybės. Odoakras Romoje ir vandalai, Ostgotai, anglosaksai. Hunai, Ostgotai ir Teodorikas. Langobardai. Frankai. Merovingai, Chlodvigas. Bizantijos imperija. Imperatoriaus valdžia ir jos pobūdis. Justinijono kodeksas. Bizantijos kultūra ir mokslas. Rytų bažnyčios atskilimas. Arabai. Arabai prieš Mahometą ir jo laikais. Arabų užkariavimai ir jų kultūra – menas, literatūra, mokslas, prekyba.Krikščionybės plitimas Europoje. Misijos ir Europos tautų krikščionybės priėmimas.Karolio D. imperija. Merovingų valstybės sunykimas. Pirmieji Karolingai. Karolio D. monarchija. Popiežiai, jų rolė Italijoje tautų kraustymosi laikais. Popiežių valstybės įkūrimas. Vakarų Romos imperijos atstatymas. Karolio D. užsienio ir vidaus politika. „Karolingų renesansas“. Skandinavų valstybės. Normanai. Anglijos valstybės pradžia. Vilhelmo nukariautojo laikai Anglijoje.Slavai. Pirmosios slavų valstybės ir jų krikštas. Šv. Kirilas ir Metodijus. Lenkų valstybės susidarymas. Boleslovas …Narsusis ir lenkų valstybės skilimas. Rusų valstybės pradžia, Šv. Vladimiras, Jaroslavas Išmintingasis ir rusų valstybės susiskaldymas. Feodalizmas. Feodalinė sistema. Senjorai ir vasalai. Feodalinė visuomenė ir papročiai.Katalikų bažnyčia feodalinėje Europos santvarkoje. Investitūra ir simonija. Kliuniečių judėjimas. Grigaliaus VII reformos ir jo kova su Henriku IV dėl investitūros. Vormso konkordatas. Viduramžių kultūra. Rytų ir Vakarų krikščionybės. Rytų ir Vakarų vienuolių ordinai. Mokyklos. Scholastinė sistema. Literatūra ir mokslas. Islamo kultūra ir jos reikšmė Europai.Kryžiaus karai. Kryžiaus karų priežastys ir jų pobūdis. Pirmieji kryžiaus karai ir Jeruzalimos karalystė. Bizantija kryžiaus karų metu. Europos valstybės ir santykiai kryžiaus karų metu. Ordinai. Kryžiaus karų pabaiga ir reikšmė Europai.Imperijos pakrikimas. Imperija ir jos santykiai su popiežiumi Fridricho I ir II laikais. Štaufenų žlugimas. Imperijos provincijų atsipalaidavimas. Didžiosios vokiečių kolonizacijos laikai. Kumščio teisės ir riterių plėšikų laikai. Miestai, jų gyvenimas ir iškylimas. Hanza ir jos faktorijos.Anglija. Plantagenetų laikais. Henrikas II. Didžioji laisvių chartija. Parlamentas. Airijos pavergimas ir škotų kovos. Rožių karai. Anglija Vidurinių amžių pabaigoje.Prancūzija. Kapetingų laikais. Pilypas II Augustas. Tikybiniai karai. Liudvikas IX ir jo vidaus politika. Miestai ir feodalai. Teisių pertvarkymas. Pilypas IV ir Bonifacijos VIII. Generaliniai štatai. 100 metų karas. Joanna D‘Arc. Karolis VII. Liudvikas XI. Prancūzija XV a. gale.Viduržemio jūrų pakraščių valstybės. Pirėnų pusiasalio krikščionių ir musulmonų valstybės. Ispanijos susidarymas. Italijos susiskaldymas ir miestų valstybės.Vokietija. Imperija pirmųjų Habsburgų ir Liuksemburgų laikais. Šveicarų kova dėl laisvės. Karolis IV ir jo reformos. Austrija Rudolfo IV laikais. Vengrija D‘Anjou dinastijos laikais. Turkų įsiveržimas į Europą.Katalikų Bažnyčia XIV – XV a. Popiežiai Avinjone. Didžioji schizma. Viklefas ir Husas. Konstancos ir Bazelio Bažnyčios susirinkimai. Slavai. Čekų valstybė XII – XIV amž. Lenkija paskutinių piastų, Liudviko D‘Anjou ir Jogailos laikais. Totorių įsiveržimas į Rusiją. Kijevo Rusijos likimas. Haličo ir Voluinės kunigaikštystės. Suzdalės Rusija ir D. Naugardo bei Pskovo miestų respublikos. D. Lietuvos kunigaikštystė ir jos santykiai su kaimynais slavais.Skandinavų valstybės. Danija ir Unija.Turkai Osmanai. Atstatytoji Bizantijos imperija. Pietų slavų valstybės ir jų santykiai su Bizantija. Turkų karai Balkanų pusiasalyje. Bažnytinės unijos klausimas XV amž. Konstantinopolio žuvimas. Europos valstybės viduramžio pabaigoje. Feodalinės valstybių santvarkos nykimas. Feodaliniai santykiai socialiniam gyvenime.III klasė. Naujieji amžiai. Europa ant N. A. slenksčio. Politinės, ekonominės ir kultūrinės problemos.Svarbieji išradimai ir atradimai. Parako, kompaso, popieriaus ir spaudos išradimas. Klasinės senovės ir viduramžių pažiūros į žemės pavidalą ir dydį. Bizantijos imperijos žuvimo reikšmė jūreivystei ir prekybai. Prekyba su Indija ir naujų kelių ieškojimai. Portugalų kelionės jūromis. Vasko de Gamos kelionė. Kolumbas ir Amerikos atradimas. Magelano kelionė. Naujojo pasaulio užkariavimas. Didžiųjų atradimų reikšmė.Humanizmas ir renesansas. Kultūrinis viduramžio gyvenimas. Italijos politinis ir ekonominis būvis viduramžy. Roma – renesanso židinys. Mokslas, literatūra, menas ir svarbiausieji jų atstovai. Reakcija prieš humanizmą ir renesansą. Savanarola. Renesansas kituose Europos kraštuose. Reformacija. Pradžia reformacijos Vokietijoje. Liuteris, Cvinglis ir Kalvinas. Humanistinės reformacijos idėjos. Tautinis religinis sąjūdis Vokietijoje. Reformacijos klausimas reichstaguose. Riterių ir valstiečių sukilimas. Humanistinės reformacijos žlugimas. Augsburgo taika.Reformacijos pradžia Prancūzijoje. Prancūzijos vidaus ir užsienio būklė Pranciškaus I laikais. Anglijos politinis ir ekonominis būvis prieš reformacij…ą. Renesansas Anglijoje. Tomas Morus. Henrikas VIII, tautinės bažnyčios įvedimas ir jos įsigalėjimas. Reformacija Šiaurės Europoje: Skandinavijoje, Prūsijoje, Livonijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje.Katalikų Bažnyčios atgijimas. Katalikų Bažnyčia reformacijos iškylimo metu. Tridento Bažnyčios susirinkimas ir jo nutarimai. Jėzuitų ordinas, jo veikla, mokyklos.Vakarų Europos valstybės katalikų kovos su protestantizmu metu. Pilypas II Ispanijoje. Nyderlandų sukilimas. Ispanijos vidaus būvis, menas ir literatūra. Ispanijos ir Anglijos karas. Elžbieta ir Marija Stiuart. Anglijos galybė Elžbietos laikais. Mokslas ir literatūra. Prancūzija tikybinių karų metu. Hugenotai. Henrikas IV. Prancūzijos vidaus būvis ir Nanto ediktas.30 – ties metų karas. Vokietija po Augsburgo taikos. 30 – ties metų karo priežastys ir pradžia. Vokietija ir kitos valstybės karo metu. Vestfalijos taika, karo išdavos.
Absoliutizmas Prancūzijoje. Liudvikas XIII ir Richelieu. Mazarini. Liudviko XIV laikai. Merkantilizmas. Colbert. Liudviko XIV karai ir pragaištingi jų vaisiai. Prancūzijos kultūrinis ir ekonominis gyvenimas Liudviko XIV laikais.Bandymai įvesti absoliutizmą Anglijoje. Puritonizmas. Stiuartai. Karalių kovos su parlamentu. Revoliucija. Kromvelio protektoratas ir monarchijos atnaujinimas. Vilhelmas Oranietis ir galutinis absoliutizmo pralaimėjimas Anglijoje.Rusijos iškilimas. Maskvos iškilimas. „Maskva – trečioji Roma“. Jonas IV. Sąmyšių periodas ir pirmieji Romanovai. Maskva – Švedija – Lietuva ir Lenkija. Petro I epocha. Šiaurės karas. Rusija mirus Petrui I.Austrija ir Prūsijos augimas. Turkų pavojus ir Austrija. Austrijos varžytinės su Prancūzija dėl hegemonijos Europoje. Karolis VI. Pragmatinė sankcija. Marija Terezija. Brandenburgas ir Prūsų kunigaikštystė. Prūsų karalystė. Karai dėl Austrijos įpėdinystė. Septynerių metų karas. Lygsvaros sistema šiaurės Europoje ir Lietuvos Lenkijos padalijimai.Švietimo amžius ir šviečiamasis absoliutizmas. Deizmas ir racionalizmas. Prancūzų švietėjai ir jų santykiai su valdančiaisiais ir Bažnyčia. Jėzuitų ordino panaikinimas. Šviečiamosios literatūros įtaka valdovams. Fridrichas II. Juozapas II ir jo reformos. Absoliutizmas Rusijoje Kotrynos II laikais. Šiaurės Amerikos kolonijų sukilimas. Kolonijalinė Europos politika. Šiaurės Amerikos kolonijų kovos dėl nepriklausomybės. Šiaurės Amerikos Jungtinės valstijos ir jų konstitucija. Didžioji prancūzų revoliucija. Senosios santvarkos krizė ir reformų nepasisekimai. Generaliniai štatai. Trečiojo luomo iškilimas. Steigiamasis susirinkimas. Feodalinės santvarkos likučių panaikinimas. 1791 m. konstitucija. Įstatymų leidžiamasis susirinkimas. Emigrantų veikimas užsieny. Monarchijos žlugimas ir karaliaus mirtis. Respublikos karas su I koalicija. Jakobinų diktatūra. Robespieras. Teroras. 9 termidoro perversmas. Direktorija. Napoleonas Bonaparte ir italų kampanija. Karas su II koalicija. Napoleono žygis į Egiptą. 18 briumero perversmas.Napoleono gadynė. Konsulatas. Napoleono karai konsulato ir imperijos laikais. Tilžės taika. Varšuvos kunigaikštystė. Napoleono pertvarkytoji Europa. Napoleono vidaus politika. Kodeksas. Santykiai su popiežium ir konkordatas. Rusija XIX a. pradžioje. Napoleono žygis į Maskvą. Koalicija prieš Napoleoną. Napoleono žlugimai ir Burbonų restauracija. Vienos kongresas. Prancūzų revoliucijos ir Napoleono laikotarpio reikšmė Europai. Restauracijos laikotarpis ir tautiniai sąjūdžiai. Šventoji sąjunga. Tautiniai sąjūdžiai ir romantizmas. Graikijos išsilaisvinimas ir Rusijos rytų politika. Konstituciniai ir socialiniai sąjūdžiai. liberaliniai ir konstituciniai sambrūzdžiai. Liepos revoliucija Prancūzijoje ir buržuazijos laimėjimas. Liepos revoliucijos atgarsiai Europoje. Socialiniai reikalavimai revoliucijos metu. Socializmo skelbėjai Prancūzijoje. Parlamento reforma Anglijoje. Katalikų emancipacija. Vasario revoliucija Prancūzijoje.Italijos ir Vokietijos susijungimas. Prancūzų revoliucijos atgarsiai Europoje: Italijoje, Vokiet…ijoje, Austrijoje ir Vengrijoje. Reakcija. Antroji prancūzų imperija. Rytų karas (1853 – 1855). Italijos susivienijimas. Italijos karalystė ir jos santykiai su Vatikanu. Austruos vidaus būvis. Austro – Vengrija. Bismarkas. 1866 m. karas. Šiaurės Vokietijos Sąjunga. 1870 – 1871 m. karas ir jo pasekmės.Rusija didž. reformų laikotarpy. Baudžiavos panaikinimas. Slavofilų judėjimas. Rusijos politika Balkanuose. Rusifikacijos politika viduje. Rusų Turkų karas. Berlyno kongresas. Reakcijos stiprėjimas. Socialinės ir ekonominės problemos XIX a. baigiantis. Bismarko laikai Vokietijoje. Socialinės reformos. Kulturkampfas. Nutautinimo politika. Buržuazinė respublika ir darbininkų sąjūdis Prancūzijoje. Antroji rinkimų reforma Anglijoje. Demokratijos ir imperializmo išsivystymas Anglijoje. Internacionalas. Jungtinės Amerikos valstybės XIX a, antroje pusėje. Imigracija. Secesinis karas. J. A. valstybių imperializmas ir hegemonija Amerikoje. Europa prieš D. karą. Tarptautiniai santykiai XX a. pradžioje. Militarizmas. Varžytinės dėl Afrikos ir Azijos. Japonijos europeizacija ir iškylimas. Rusija ir rusų japonų karas. 1905 m. revoliucija Rusijoje. Jos atbalsiai rusų pavergtose tautose. Balkanai. Valstybių sąjungos ir jų irimas. Trilypė sąjunga ir trilypė santarvė.D. karas. Karo priežastys ir priekabės. Karo dalyviai ir svarbiausieji jo etapai. Rusijos revoliucijos. J. Amerikos V. įsikišimas į karą. 14 Vilsono punktų. Karo pabaiga. Versalio taika. Europos politinio žemėlapio persitvarkymas. Naujosios valstybės.Pokarinė Europa. Pastangos išlaikyti Versalio traktato sukurtą politinę Europos santvarką. Tautų sąjunga. Lokarno paktas. Vokietijos pastangos nusikratyti Versalio traktatu. Nusiginklavimo problema ir ginklavimosi varžytinės. Lokarno sutarties sulaužymas ir paskutinės Europos politinės problemos. Ketvirtoji klasė.Visuotinė istorija. Pasaulio istorijos periodizacija. Žmonijos ir rasės. Pasaulio kultūros ir Europos kultūra.I Senasis pasaulis. Artimųjų Azijos rytų kultūros ir valstybės. Valstybės tipas. Rytų kultūros įnašas Europai.Graikų pasaulis ir jų valstybės. Valstybės tipas. Graikų kultūra (menas, mokslas, literatūra), jų santykis su Azija, ekspansija Viduržemio jūrose, helenizmas.Roma – pasaulio valdovė. Romos valstybinė santvarka. Romos visuomenė ir socialiniai santykiai. Romos miestas ir provincijos. Senoji Romos kultūra ir nukariautųjų kraštų įtaka. Graikų kultūra Romoje.Senojo pasaulio žlugimas. Romos imperijos bei jos visuomenės krizė. Naujosios tautos ir kiti naujieji veiksniai priartinę imperijos galą. Senosios Romos kultūrinis palikimas Europai. Klasinė kultūra, judaizmas ir krikščionybė. Krikščionybės iškilimas ir laimėjimas. Kultūriniai santykiai Romos imperijos žuvimo metu. Klasinės kultūros įtaka pirmųjų amžių krikščionims bei krikščioniškajai kultūrai. Pirmųjų amžių krikščionių gyvenimas. Bažnyčia ir jos organizacija. Pirmųjų amžių krikščionių menas, filosofija ir literatūra.II Naujosios Europos gyvenimo pradžia. Romos imperijos skilimas ir abiejų imperijų likimas. Rytų ir Vakarų krikščionybė. Jų įsigalėjimo kraštai. Slavų pasaulis. Naujosios Europos valstybės ir Italija bei Roma viduramžių pradžioje. Krikščionybės išsiplatinimas Europoje. Popiežiai, jų valstybė ir santykiai su pasauliniais valdovais.Ekonominiai ir socialiniai santykiai viduramžy. Romos imperijos ekonomiškoji santvarka – pinigų ūkis, plantacijos ir vergai, kolonatas, Romos „kapitalizmo“ pobūdis. Ūkio santvarkos pakrikimas imperijos irimo laikais. Romos imperijos santykiai su kaimynėmis tautomis. „Barbarai“. „Barbarų“ kariuomenės. Foederati, limitanei, markės. Feodalizmo pradai Romos imperijoje ir feodalizmas viduramžio Europoje. Imunitetas, vasalitetas ir beneficiumas. Feodalai. Miestai. Feodalinės visuomenės gyvenimas. Bažnyčia feodalinėje Europos santvarkoje. Universalinė krikščionybė ir Romos imperijos idėja viduramžy. Popiežiai, kaip tarptautinės politikos veiksnys. Popiežių valdžios susilpnėjimas X a. Bažnyčios feo…dalėjimas. Erezijos, asketizmas ir visuomenės pakrikimas. Imperatorių skirti popiežiai. Schizma ir popiežių rinkimo laisvė. Grigaliaus VII kova su investitūra, simonija ir dėl celibato. Santykių su imperija sunormavimas. Vormso konkordatas. Popiežių galybės laikai. Kryžiaus karų periodas. Arabai, musulmonų valstybė ir kultūra. Jų santykiai su Europa. Europos ryšiai su Palestina arabų laikais. Turkai seldžiukai. Bizantijos imperija iki XI a. Kryžiaus karai kaip Europos savisaugos nuo musulmonų, feodalinės visuomenės bei miestų ekspansijos bei religinio entuziazmo reiškinys. Kryžiaus karų etapai. Kr. karų reikšmė prekybai, miestų formų evoliucijai ir žemdirbių buičiai. Kryžiaus karų sąjūdžio reikšmė Europos gyvenimui. Riterių ordinai ir jų likimas. Kryžiaus karai Europoje prieš netikėlius ir eretikus.Lietuvos istorija. Įvedamoji dalis. I Tautos istorija ir jos mokymosi tikslas. II Mūsų senovės pažinimo šaltiniai: a) rašyti (kronikos, dokumentai, įvykių aprašymai, įstatymų palaikai, atsiminimai, užrašai ant paminklų ir t.t.); b) medžiaginės kultūros palaikai – archeologinė medžiaga; c) dvasinės kultūros palaikai (kalba, tautosaka); d) geografinė nomenklatūra. Trumpos žinios apie tos medžiagos rinkinius.Žmogaus atsiradimas Pabaltijy ir priešistorinė kultūra. Aisčiai ir jų gyvenamosios vietos. Geografinės aisčių gyvenamų kraštų savybės. Laikotarpis iki valstybės susikūrimo. Seniausios žinios apie lietuvių giminių visuomenę ir ūkio santvarką ir jų santykius su kaimynais. Pirmieji valstybinio gyvenimo pasireiškimai. Aisčių religija. Pirmieji bandymai lietuvių gimines krikštyti. Kalavijuočių ir kryžiuočių ordinų atsiradimas ir jų valstybės. Prūsų kovos dėl laisvės. Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpis. Mindaugas, jo kovos dėl vieningos valstybės išlaikymo ir su kaimynais, krikštas ir karūnavimasis Lietuvos karaliumi. Lietuvos bažnytinės provincijos organizavimas ir santykiai su vokiečių ordinu. Mindaugo valdymo pabaiga ir jo mirtis. Lietuva po Mindaugo. Traidenis.Lietuva valdoma Gedimino giminės didžiųjų kunigaikščių. Patriarchinis monarchijos laikotarpis. Naujosios dinastijos atsiradimas ir pirmieji jos atstovai. Vytenis. Gediminas. Tolimesni rusų žemių prijungimai. Kovos su vokiečių ordinu ir Vytenio bei Gedimino sąjunga su Ryga ir jos arkivyskupu. Gedimino pastangos kelti krašto kultūrą ir jo laiškai į vakarus. Jo sumanymas krikštytis. Senoji Lietuvos sostinė ir did. K. įsikūrimas Vilniuje. Gedimino kovos su ordinu ir ryšiai su lenkais. Jo valstybės santvarka. Lietuva mirus Gediminui ir 1345 m. perversmas. Algirdo, Kęstučio ir jo brolių santykiai – valstybės pasidalinimas. Kovos su ordinu ir Kęstučio vaidmuo jose. Krikšto klausimas. Rytų politikos klausimai Algirdo ir Kęstučio laikais. Politinis krizė Algirdui mirus ir perversmai. Kęstučio žuvimas ir Vytauto kovos su Jogaila dėl tėviškės. 1384 m. Jogailos ir Vytauto susitaikymas.
Krėvės aktas. Jogaila Lenkijos karalius ir Lietuva. Lietuvos krikštas ir pirmosios krašto privilegijos. Vytauto ir Lietuvos bajorų sukilimas. Astravos sutartis. Vytauto kovos su daliniais kunigaikščiais valstybės vieningumo tikslais. Salyno sutartis ir Vorsklos kautynės. Žemaičiai ordino valdžioje ir jų sukilimas. 1403 – 1410 m. karas su ordinu, Tanenbergo kautynės ir Torno taika. Santykiai su Lenkija ir 1401 – 1413 m. aktai.Žemaičių krikštas. Kovos su ordinu dėl sienos. Jogailos ir Vytauto propaganda vakaruose. Melno taika. Vytauto rytų politika. Pastangos atsipalaiduoti nuo Lenkijos. Vytauto mirtis ir jo palikimas. Pagoniškos Lietuvos valstybinė santvarka, kultūrinis išsivystymas. Rytų ir vakarų kultūrinės įtakos klausimas. Naujosios santvarkos ir naujųjų santykių pradžia Vytauto laikais. Švitrigaila ir jo kovos su Lenkija, 1432 m. perversmas Zigmanto Kęstutaičio naudai. Zigmanto ir Švitrigailos kovos dėl sosto. Zigmanto santykiai su Lenkija.Penktoji klasė. Visuotinė istorija: politinė ir visuomeninė Europa po kryžiaus karų. Popiežiaus kovos su imperatoriumi ir imperijos p…akrikimas. Didžiosios vokiečių kolonizacijos ir veržimosi į Rytus laikai. Anglija ir Prancūzija kryžiaus karų ir vėlesniais laikais. 100 metų karas. Popiežių galybės nykimas. Avinjono laikai. Schizma. Popiežių kova su visuotiniu Bažnyčios suvažiavimų autoritetu. Socialiniai ir ekonominiai santykiai XIII – XIV amž. kunigaikščiai, miestai, Hanza ir jos galybė, kumščio teisės ir riterių plėšikų periodas. Viduramžių kultūra. Senosios Romos kultūrinių centrų žuvimas. Romos kultūra barbarų tarpe. Bažnyčia kaip senosios kultūros tradicijų saugotoja. Karolinių ir otoniškasis renesansai. Romaniškoji ir gotiškoji architektūra. Feodalinė visuomenė ir jos papročiai. Dvasininkai feodalinėje visuomenėje. Riteriškoji literatūra, mistikai, hagiografai ir istorinė raštija. Bažnyčios ir dvasininkų bei vienuolynų reikšmė. XII amž. mistika ir naujieji XII – XIII amž. ordinai. Viduramžių mokyklos. Scholastika. Universitetai. Viduramžių didieji filosofai ir filosofinės srovės. Religinė ir pasaulinė viduramžių literatūra. Rašto kalba. Viduramžių menas. Politinės Europos problemos viduramžių pabaigoje. Senųjų Europos valstybių būklė ir turkų pavojus. Naujųjų amžių pradžia. Krikščioniškosios viduramžių kultūros, ekonominio ir valstybinio gyvenimo formų pakitėjimas. Europos persigrupavimas ir nauji valstybių tipai. Gediminaičių įtakos išsiplėtimas Rytų Europoje. Renesansas. Klasikinė ir viduramžių kultūros. Klasinės senovės menas ir filosofijos bei mokslo žinios viduramžiuose. Pirmieji humanistai Italijoje. Senųjų raštų atsiradimai ir jų reikšmė. Senovės atgaivinimo reikšmė menui bei literatūrai. Humanizmo laikų visuomenė Italijoje. Roma – renesanso židinys. Renesansas kitose Italijos valstybėse. Reakcija pieš humanizmą. Savanarola. Renesansas šiapus Alpių. Reformacija. Bažnyčios organizacija XVI amž. pradžioje. Bažnyčios ir vienuolynų puolimas humanistų raštuose. Nevykusios bažnyčios suvažiavimų reformos. Reformatorių pirmtakai. Religinio gyvenimo pakilimas pietinėje ir centrinėje Europoje. Vokietija XVI amž. pradžioje. Reformacijos pradžia Vokietijoje ir kituose kraštuose. Reformacijos linkmės ir išsiplatinimas Europoje. Tautiniai, socialiniai bei ekonominiai momentai reformacijoje.Katalikų bažnyčios atsigavimas. Tridento bažnyčios susirinkimas. Jėzuitų ordinas, jo organizacija ir veikla. Katalikybė Europoje. Katalikų atsigavimo veikla Vokietijoje. Protestantizmo ne vieningumas. Tikybiniai klausimai Prancūzijoje. Hugenotų karai. Katalikybės laimėjimas. Burbonų monarchija. 30 metų karas Vokietijoje. Habsburgai ir protestantizmas. Čekų klausimas. 30 metų kovos ir jame dalyvavusios valstybės bei jų siekiai. Švedija, kaip naujas ir svarbus šiaurės ir rytų Europos politikos veiksnys. Jos konfliktas su Lietuva. Lenkija ir Maskva dėl Livonijos. Švedijos rolė 30 metų kare. Karo pabaiga ir pasekmės. Europos įtakos išsiplėtimas į kitus kontinentus. Kelionės ir atradimai XV – XVI amž. jūrų valstybės ir jų varžytinės dėl kolonijų ir galybių jūrose XVII amž. Ispanija, Nyderlandai, Anglija. Anglijos revoliucija ir perėjima į konstitucinę valdymo formą. Prancūzijos absoliutizmo išsivystomas ir jos hegemonija Liudviko XIV laikais. Austrija po 30 metų karo, jos karai su turkais ir varžytinės su Prancūzija dėl hegemonijos. Tų varžytinių įtaka šiaurės ir rytų Europos valstybėms – Lietuvai, Lenkijai, Maskvai ir Prūsijai. Svarbiausi XVIII amžiaus politiniai įvykiai. Šiaurės karas ir Prūsijos iškylimas. Karolis VI ir pragmatinė sankcija. Anglijos įsigalėjimas jūrose. Austrijos paveldėjimo karas. Septynerių metų karas. Anglijos ir Prancūzijos kolonialiniai dėl Amerikos ir Indijos. Šiaurės Amerika XVII – XVIII amž. Šiaurės Amerikos sukilimas ir Jungtinių Amerikos Valstybių įsikūrimas. Jų konstitucija bei santvarka. Lygsvaros politika Europoje ir Lenkijos Lietuvos padalijimas. Lietuvos istorija: didžiųjų kunigaikščių irimo ir ponų įsigalėjimo laikotarpis. Kazimiero Jogailaičio valdymo pradžia ir įsitvirtinimas. Žemaičių krašto privilegija. Kazimiero …išrinkimas lenkų karaliumi ir 1447 m. krašto privilegija. Lietuvos santykiai su Lenkija. Lenkų karas su vokiečių ordinu ir 1466 m. Torno taika. Lietuvos santykiai su Maskva Kazimiero laikais. Galutinis sričių kunigaikščių panaikinimas..Aleksandro išrinkimas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu ir santykiai su Maskva jo laikais. Aleksandro išrinkimas lenkų karaliumi ir santykiai su Lenkija. 1499 m. 1501 m. aktai. Ponų tarybos įsigalėjimas ir seimai. Zigmantas II ir santykiai su Maskva. Kryžiuočių ordino sekuliarizacija. Zigmantas Augustas. Prijungimas Livonijos ir santykiai su Maskva. Lietuvos santykiai su Lenkija Zigmanto II ir Zigmanto Augusto laikais. 1569 m. unija Liubline.Ūkio ir valstybinės santvarkos reformos XVI amž.: valakų reforma ir jos pasekmės, pavietų reforma. Lietuvos teismai ir teisės. Statutas. Socialinė Lietuvos santvarka XVI a.: bajorija, valstiečiai, miestelėnai, žydai. Vadovaujančių ponų šeimų iškylimas. Kultūrinė Lietuvos būklė XV amž.: bajorijos lenkėjimas, ginčai su lenkais ir lietuvių iš Romos kylimo teorija. Reformacija Lietuvoje ir pirmos lietuviškos knygos; mokyklos, jėzuitai.Ponų ir bajorijos viešpatavimo laikotarpis.Lietuvos pastangos apginti savo valstybinį savarankiškumą. Sujungtų Lietuvos ir Lenkijos valstybių santvarka ir santykiai: teritorija, valdovas, seimai, teisės, valdžios aparatas, iždas, kariuomenės. Sujungtų valstybių būtis išmirus Gedimino dinastijai. Vadovaujančios Lietuvos ponų šeimos. Pirmasis bekalarmetis ir pirmoji elekcija. St. Batoras ir Lietuva jo laikais. Karų su Maskva galas. Vilniaus akademijos įkūrimas. Įkūrimas Vyriausiojo Lietuvos tribunolo.Lietuvos ir Lenkijos bajorijos susigyvenimo laikotarpis. Zigmanto Vazos elekcija ir trečiosios Lietuvos statuto laidos patvirtinimas. Zigmanto Vazos politikos tikslai ir jo konfliktas su bajorija. Rokošas. Tikybiniai santykiai Z. Vazos laikais ir Brastos unija. Karai su švedais. Didžioji Maskvos suirutė ir karai su ja. Divilino taika. Vladislovas Vaza kaip pirmasis bendrai lietuvių ir lenkų rinktas valdovas. Karas su Maskva ir Polianovkos taika. Kars su švedais ir Štumdorfo paliaubos. Kazokų karai Vladislovo ir Jono Kazimiero laikais. Nauji karai su Maskva ir švedais. Kėdainių sutartis. Olyvos ir Andrusavo taikos. Jono Kazimiero abdikacija. Vazų dinastijos viešpatavimo pasekmės Lietuvos valstybiniam, kultūriniam gyvenimui.Bendro gyvenimo su Lenkija laikotarpis. Valstybinis patikrinimas M. K. Višniaveckis kaip valstybės anarchijos auka. Įvedimas kas trečio seimo Lietuvoje. Jonas Sobieskis ir Lietuva. Naminės kovos Lietuvoje Sobieskio valdymo gale ir Augusto II valymo pradžioje. Coaequatio ikrium įstatymas ir lenkų kalbos įvedimas į Lietuvos teismus. Augusto II politikos planai, sąjunga su Petru I ir karas su Karoliu XII. Leščinskis, Poltavos kautynės ir Augusto II sugrįžimas. Nebylusis seimas. Valstybės ir visuomenės pakrikimas Augusto III laikais. Svetimųjų, ypač rusų, kišimosi į Lietuvos ir Lenkijos vidaus gyvenimą išaugimas. Stanislovas Augustas Poniatovskis – rusų pastatytas karalius.Šeštoji klasė taip pat pradedama visuotinės istorijos dėstymu.Šviečiamasis laikotarpis. Literatūra, menas, filosofija ir mokyklos XVI – XVII amž. socialiniai ir kultūriniai santykiai XVII – XVIII amž. Karalių absoliutizmas, feodalinės institucijos, aristokratija, buržuazija ir valstiečiai. Šviečiamosios literatūros kilmė. Svarbiausieji jos atstovai. Enciklopedija. Šviečiamosios literatūros idėjų paplitimas Europoje. Apšviestasis absoliutizmas. . apšviestojo absoliutizmo atstovai, jų valstybinė veikla ir reformos. Katalikų bažnyčia šviečiamaisiais laikais. Jėzuitų ordino panaikinimas. Didžioji prancūzų revoliucija. Senoji tvarka Prancūzijoje. Centro valdžios reformų bandymai ir parlamento opozicija. Ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai santykiai. Valstybinės santvarkos kritika literatūroje. Turgot ir Necker. 1789 m. parlamentas ir revoliucija. Revoliucionierių idėjos. Revoliucijos frazės. Direktorija, konsulatas ir revoliuci…jos galas. Prancūzijos galybė Napoleono I laikais. N. Bonapartas revoliucijos generolas, konsulas ir imperatorius. Napoleono užsienio politika ir karai. Napoleono valstybės santvarka ir vidaus politika. Napoleono pertvarkytos Europos politinis žemėlapis Prancūzijos, industrinės Anglijos ir imperinės Rusijos susikirtimas. Nacionalinio jausmo atbudimas. Napoleono žygis į Rusiją ir pralaimėjimas. Restauracijos laikotarpis. Vienos kongresas. Paskutinės Napoleono ir Prancūzijos pastangos. Šventoji sąjunga. Europos valstybės po Vienos kongreso. Idėjinis prancūzų revoliucijos ir Napoleono palikimas Europai. Pirmieji konstituciniai sąjūdžiai. Romantizmas ir tautosakos tyrinėjimų sąjūdis. Tautiniai sąjūdžiai. Graikų kovos dėl laisvės ir didžiųjų Europos valstybių politika.
Revoliuciniai ir konstituciniai sąjūdžiai. Liepos revoliucija Prancūzijoje ir jos atgarsiai Europoje. Didžiosios Europos valstybės ir jų gyvenimo raida pirmoje XIX a. pusėje. Parlamento reforma Anglijoje. Perversmas pramonėje ir susisiekime. Kapitalizmas ir darbininkų klausimas. Senesnės ir naujausios ekonomikos teorijos. Socializmo teorijų pradžia. Socializmas vasario revoliucijos metu. Antroji prancūzų imperija. Tautiniai bei revoliuciniai sąjūdžiai kituose Europos kraštuose. Konstitucionalizmas. Panslavizmas.Valstiečių būklės gerinimas. Valstiečiai feodalinėje Europos santvarkoje. Valstiečių būklė XVI – XVII amž. Valstiečių klausimas XVIII amž. ir baudžiavos naikinimo pradžia. Valstiečių klausimas Vakaruose ir baudžiavos panaikinimas Rusijoje. Svarbiausi politiniai įvykiai antroje XIX a. pusėje. Krymo karas. Italijos ir Vokietijos susijungimas. Prancūzų imperijos galas. Vokietija Bismarko laikais. Nutautinimo politika. „Socialinė politika“ Vokietijoje, respublikonų partijos laimėjimas Prancūzijoje, galutinis demokratinės santvarkos atbaigimas Anglijoje. Nacionalinės kovos Austrijoje – Vengrijoje. Reakcijos laikai Rusijoje. Šiaurės Amerikos namų karas. Valstybės skilimas ir naujas susijungimas. Panamerikonizmas. Laisvos, nuo metropolijų atsipalaidavusios, pietų Amerikos valstybės.Ekonominiai ir socialiniai santykiai XIX a. gale. Industrializmo plitimas. Kapitalistinė pramonė ir darbininkai. Pramonės šalys. Miestų išaugimas. Žemės ūkio krizė ir protekcionalizmas. Technikos pažanga, industrialinis protekcionizmas, muitų karai ir prekybinės sutartys. Darbininkų klausimas ir socializmas XIX a. vidury. Socialinio sąjūdžio pagyvėjimas XIX a. antroje pusėje. Skirtingas sąjūdžio charakteris įvairiose šalyse. Marksas. Lasalis. Internacionalas. Profesinės sąjungos ir politinės partijos įvairiose šalyse. Marksizmo plitimas ir internacionališkas socializmo charakteris. Anarchizmas. Socialinė įstatimdavystė. Kultūrinis gyvenimas. Mokslų pažanga ir pagrindinės XIX a. filosofinės srovės. Katalikų bažnyčia ir popiežiai XIX a. Europos valstybių rungtynės dėl pasaulio pasidalijimo. Kolonialinės tautos: portugalai, ispanai, olandai, anglai, prancūzai. Jų varžytinės. Anglijos jūrų galybė. Anglijos kolonijos ir jų santykiai su metropolija. Kolonialinė Prancūzijos politika XIX a. gale. Kolonialiniai Vokietijos pasiekimai. Ekonominė Europos raida ir kolonijos. Didžiųjų Europos valstybių raida bei susigrupavimas XX a. pradžioje. Varžytinės dėl Afrikos ir Azijos. Japonijos iškylimas. Japonų rusų karas ir 1905 m. Rusijos revoliucija. Tarptautinė politinių jėgų konsteliacija prieš D. karą.Lietuvos istorija. Pirmieji bandymai valstybę reformuoti. Reformų nepasisekimas. Radomo ir Baro konfederacijos. Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos valstybių padalijimas. Valstybės perorganizavimas po padalinimo. Nuolatinė taryba. Jėzuitų ordino uždarymas ir edukacinės komisijos įkūrimas. Pagerėjimas valstybės ūkio ir kultūros gyvenome. Tyzenchausenas ir darbai. Paskutiniai reformų bandymai ketveremečiame seime. Targovicos konferencija ir antrasis Lietuvos Lenkijos padalijimas. 1974 m. sukilimas ir valstybės žlugimas. Lietuva rusų valdžioje. Senųjų tradicijų likvidavimo laikotarpis. Krašto va…ldymo organai: rusų administracija ir bajorų savivaldybė. Krašte veikusios teisės.Vilniaus universiteto įkūrimas, švietimo kuratorius A. Čartoriškis ir jo veikimo pasekmės. Sumanymas atkurti Didžiąją Lietuvos kunigaikštiją Napoleono karų metu. Užnemunė Prūsijos valdžioje ir lenkų karalijoje.Žemaičių bajorų lietuviškas sąjūdis.Valstiečių klausimas XIX a. pradžioje ir baudžiavos panaikinimo sumanymai. 1831 m. sukilimas ir jo pasekmės. Baudžiavos panaikinimas ir 1863 m. sukilimas. Lietuvos rusinimo pastangos: uždraudimas lietuviškos spaudos ir uždraudimas bei uždarymas parapijinių mokyklų; bažnyčių ir vienuolynų uždarinėjimas, kolonizavimas Lietuvoj rusų. Tautinio atgimimo laikotarpis. Kilusios iš valstiečių inteligentijos augimas ir jos siekimai. Slaptoji lietuviška spauda (Aušra, Varpas, Apžvalga, Tėvynės Sargas). Lietuviškų knygų platinimo keliai ir knygnešiai. Lietuviškos spaudos draudimo panaikinimas. Didysis Vilniaus seimas. Lietuviai rusų valstybės Dūmoje. Tautinio švietimo darbai spaudą atgavus. Lietuviškų mokyklų kūrimas. Lietuviško judėjimo santykiai su lenkais ir bajorija: ginčai publicistikoje. Kova dėl lietuviškų pamaldų bažnyčioje. Lietuviško kaimo ekonominė būtis per Didįjį karą.Septintoji klasė:Visuotinė istorija: Didysis karas. Karo priežastys, dalyviai ir jų siekimai. Karo technikos pažanga. Karo etapai ir naujoviškas j o pobūdis. Rusijos revoliucijos. Karo pabaiga ir Versalio taika. Naujas politinis Europos žemėlapis. Naujos tautinės valstybės. Pokarinė Europa. Pastangos išlaikyti politinį Europos status quo. Tautų sąjunga, tarptautinis tribunolas, Lokarno paktas, nusiginklavimo problema. Revoliuciniai pokarinės Europos sąjūdžiai; ekonominiai ir socialiniai klausimai; bolševizmas; nacionaliniai sąjūdžiai ir naujosios valstybės santvarkos doktrinos. Kiti kontinentai ir pavojai Europos hegemonijai. Paskutinės pasaulio politinės, socialinės ir ekonominės problemos. Lietuvos istorija: nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymas. Didysis karas ir vokiečių okupacija. Lietuvių inteligentų veikla vokiečių okupacijoje ir Rusijoje. Vilniaus konferencija. Lietuvių rūpesčiai dėl nepriklausomybės atstatymo kituose kraštuose. Taryba ir nepriklausomybės paskelbimas. Pirmoji vyriausybė. Kariuomenės kūrimo pradžia. Nepriklausomybės karai su rusų bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Suvalkų sutartis ir Želigovskio smurtas. Diplomatinės kovos su lenkais tarptautinėse įstaigose. Valstybės tvarkymas. Steigiamasis seimas ir konstitucija. Žemės reforma. Savosios valiutos įvedimas. Lietuvos pripažinimas de jure ir įstojimas į Tautų sąjungą. Klaipėdos krašto prijungimas. Nepriklausomos Lietuvos siena su Lenkija, Latvija ir Vokietija. Santykiai su Lenkija ir kitomis valstybėmis. Baltijos valstybių sąjunga. Gruodžio 17 d. perversmas ir tautinės vyriausybės veikla.Atskirų lietuvių tautos dalių likimas. Lietuvių giminės ir lietuviai kaimynystėje. Aisčių giminių likimas ir jų gyvenamojo ploto siaurėjimas. Latvių tautos kelias: nepriklausomybės praradimas, svetimųjų jungas ir nepriklausomos valstybės įkūrimas.Mažosios Lietuvos likimas. Vokiečių ordino valstybė ir jos likimas. Pavergtųjų aisčių būklė ordino valstybėje. Mažosios Lietuvos priklausomybė ordinui žlugus. Mažosios Lietuvos lietuvių būklė XVI – XVII a. Lietuviškosios raštijos pradžia ir lietuvi suvaržymai XVII a. gale. Maras ir vokiečių kolonizacija Mažojoje Lietuvoje XVII a. pradžioje. Lietuvių būklė XVIII a. Vokietinimo politika XIX a. Pašalinimas lietuvių kalbos iš mokyklų. Mažosios Lietuvos lietuvių kovos dėl savo teisių: peticijos, kovos rinkimuose į parlamentą, lietuvių spauda ir organizacijos. Tautinio Mažosios Lietuvos lietuvių supratimo augimas. Paskutinių laikų būtis ir vokiečių mokslininkų pastangos paneigti Mažosios Lietuvos lietuviškumą.Lietuviai emigracijoje. Emigracijos pradžia ir jos priežastys. Lietuvių emigracijos centrai. Amerikos lietuvių kultūrinis gyvenimas, jų organizacijos ir ryšiai su Lietuva. Pastangos sulaikyti e…migrantų nutautinimą: valdžios ir visuomenės rūpesčiai.

1.2 Programų struktūros lyginimas ir aptarimas spaudoje

Lyginant šias programas dėmesys visų pirmiausiai atsikreipia į jų skirtingą apimtį. 1920 m. programa yra ne tik per daug glausta vidurinei mokyklai, bet sąvokų netikslumas , laikotarpių abstraktumas tiesiog yra per daug elementarūs mokinių mokymui iki 12 klasės. Kalbant apie 1936 m. projektą randame labai plačią programą, į kurią įtrauktos visiškai neesminės smulkmenos. Tai pažymi ir Ambraška J. savo vertinimuose: „Istorijos programa, atrodo, truputį per plati. Reikėtų istorijos programoje daugiau epizodiškumo. Svarbesnius, istorijos epochai charakteringesnius dalykus reikėtų iškelti plačiau, o smulkesnius visai praleisti. Plačiau ir giliau išeiti dalykai geriau yra atsimenami, o smulkūs dalykai, trumpai tepaminėti, labai greit pamirštami. Bet čia mokytojas ir vadovėlių autoriai galės ir savo iniciatyvą pareikšti. Galės, jų nuomone, svarbesnius dalykus plačiau ir giliau paliesti, o antraeilius dalykus trumpai tepaminėti“ Žinoma, sunku pasakyti kuri programa yra kokybiškesnė mokymo atžvilgiu – ar ta, kurioje medžiaga pažymi tik esminius dalykus į juos nesigilindama, ar ta, kuri apima labai platų dalyko spektrą ir mokiniui galų gale tampa neaiškus pats esminis dalyko branduolys? Abi programos turi savo esminių minusų, kurie buvo sprendžiami kitose programose. 1936 m. jau žymiai ryškiau nei visose ankstesnėse galime įžvelgti koncentrinio dėstymo pagrindus, nors realiai jis Lietuvoje pradėtas diegti tik nuo 1992 m. Neigiamas dalykas dar ir tas, ir tai matosi 1920 m programoje, kad dažnai netinkamai sugretinama Lietuvos ir visuotinė istorija. Mokinys lengvai gali pasimesti chronologijos sekoje, o ji istorijos supratime yra vienas iš svarbiausių dalykų. Lyginat su 1936 m. programa, galime pastebėti šių trūkumų šalinimo pastangas. Visu pirma yra supažindinama su visuotine istorija ir tik po to pereinama prie Lietuvos istorijos, kuri einama lygiagrečiai su visuotine istorija. Tai daroma todėl, kad būtų paprasčiau pavaizduoti Lietuvą pasaulio tautų fone ir parodyti jos sąveiką bei veikimą pasaulinių įvykių visumoje. Šia prasme ši programa yra tikrai verta dėmesio ir nuo jos stipriai atsilieka 1920 m. programa. Taigi 1920 m .programa turi žymiai daugiau taisytinų vietų ir netikslumų nei 1936 m. programoje, tačiau nėra neaprėpiamai plati. 1936 m. programos vienas iš esminių minusų – jos apimis ir smulkmeniškumas. Tačiau ji jau juda link koncentrinio ir sistemingo dėstymo. Nors dar ir yra taisytinų vietų ,kurias puikiai apžvelgia Jakštas J. Jis skaitydamas savo paskaitą mokytojų suvažiavime teigia : „Dėstant Lietuvos istoriją, tenka paliesti visuotinės istorijos svarbesnius momentus. Bendras istorijos mokslas, kuris yra svarbi mokymo ir auklėjimo priemonė, nukentėtų, jei būtų palenktas Lietuvos istorijai. Taigi, jie turi būti laikomi atskirais dalykais, ir juos reikia tinkamai derinti. Geriausiai tinka derinti sinchronistiniu metodu. Kriterijus faktams jungti yra laikas. Antrame koncentre, kur dėstoma visuotinė ir Lietuvos istorija, reikėtų Lietuvos istorijos klausimus aiškinti bendro visuomeninio gyvenimo atžvilgiu. Čia derinimą reikėtų daryti ne tik laiko atžvilgiu, bet lyginimu su kitų kraštų atitinkamais reiškiniais, nors ir ne tuo pat laiku. Turėtų būti tematinis gretinimas. Tinkamai derinant visuotinę istoriją ir Lietuvos istoriją, išnyksta skirtumas ir gaunasi viena ištisinis istorijos mokslas“ .

Išvados

1. Aptartose pradinių mokyklų programose įtraukta ne tik Lietuvos bet ir nemaža dalis visuotinės istorijos, ko pirmose pradinių mokyklų istorijos programose dar nebuvo.2. Lyginat 1919 ir 1935 m. istorijos programas matomas istorijos mokymo valandų didėjimo tendencija pradinėse klasėse.3. Pradinėse klasėse įžvelgiamas bandymas dėstyti koncentrine sistema.4. Pradinių klasių 1935 m. istorijos programa labai …smulkmeniška ir gerai neįsisąmoninama tokio amžiaus mokiniui.5. 1919 m. programoje nėra taip apstu faktų ir įvykių, apminimi tik esminiai, o ne tokie reikšmingi praeinami epizodiškai.6. 1939 m. istorijos programų projektas tarsi susistemina visas buvusias programas, padaroma bendra jų turinio išvada.7. Pagrindinė metodinė medžiaga pradinių mokyklų istorijos programose pagal Vokietaitį ir Januševičių turėtų būti vaizdinės priemonės ir chronologiją įtvirtinantys metodai.8. Pirmosios gimnazijų naudotos programos buvo rengtos tokių draugijų kaip: „Ryto“, „Saulės“ ir „Žiburio“. 9. Draugijų programose dar nebuvo pateiktas mokomosios medžiagos paskirstymas ir detalizavimas temomis.10. 1936 m. reformuotos mokyklos mokymo planas numatė pagrindinį dėmesį skirti tautiškumo ir patriotizmo ugdymui (gimnazijoje ir progimnazijoje).11. Gimnazijų istorijos programose nebuvo taip akcentuojama dabarties istorija bei Lietuvos istorija nebuvo ypatingai ištraukiama iš bendro istorinio konteksto.12. 1920 m. vidurinių mokyklų istorijos programoje Lietuvos istorijos kursas išmėtytas, netinkamai sugretintas su visuotine istorija.13. 1936 m. vidurinių mokyklų istorijos programoje pastebimas kitimas. Išskiriama Lietuvos ir visuotinė istorija.14. Lietuvos istorija dėstoma lygiagrečiai su visuotine ir siejama Lietuva su pasaulio įvykiais. 15. Spaudoje 1936 m. istorijos programa vertinama daugiau ar mažiau teigiamai, išskiriami tik keli nedideli trūkumai, vienas iš pagrindinių: per didelis smulkmeniškumas.

Literatūra

1. Amatų mokyklos egzaminai, mokymo programos. 1931 – 1933.2. Ambraška J. Dėl vidurinių mokyklų programų // Mokykla ir gyvenimas. – K.: 1938. Nr. 3. P. 118.3. Biržiška V. Kaip aš mokinai Lietuvos istorijos // Mokykla ir gyvenimas. – K.: 1921. Nr. 5 – 6. P. 16 – 23.4. Dovydaitis Pr. Dėl istorijos programos ir vadovėlių gimnazijai // Lietuvos mokykla, 1918, Nr. 4.5. Istorijos programos pradžios mokyklai projektas // Tautos mokykla. 1935. Nr.13 – 14. P. 313 – 315.6. Jakštas J. Paskaita skaityta mokytojų suvažiavime // Tautos mokykla. – K.: 1940. Nr. 4. P. 121. 7. Janulaitis A. Lietuvos istorijos programa ir raštija // Kardas. 1925. Nr. 18. P. 7 – 8.8. Januševičius A. Data ir schema istorijos pamokoje // Iš Lietuvos respublikos metodinio palikimo (1918 – 1640 m.). 1996. P. 58 – 59.9. Lietuvos švietimo kronika // Tautos mokykla. 1935. Nr. 20. P. 35.10. Maksimavičienė O. Mokyklų ir mokytojų gyvenimas // Tautos mokykla. 1940. Nr. 4. P. 120 – 121.11. Motuzas R. Lietuvos vidurinės mokyklos raidos 1918 – 1940 metais pedagoginės kryptys. – 1995. P. 30 – 201.12. Naujosios pradžios mokyklų programos // Mokykla ir gyvenimas. 1935. Nr. 12. Priedas. P. 19 – 23. 13. Švietimo ministerijos pradedamųjų mokyklų programos projektas // Lietuvos mokykla. 1919. 1 knyga. P. 165 – 180.14. Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V.: 1988. T. 4. P. 244 – 247.15. Vidurinės mokyklos istorijos programos projektas // Švietimo darbas. 1920. Nr. 6 – 7. P. 33 – 36.16. Vidurinės mokyklos programų projektai // Tautos mokykla. 1936. Nr. 18. P. 433 – 439.17. Vidurinės mokyklos programų projektai. Istorijos programa // Tautos mokykla. – 1936. Nr. 18. P. 438.18. Vidurinių mokyklų programos // Švietimo ministerijos knygų leidimo k – jos leidinys. 1939. Nr. 522.19. Vokietaitis A. Paveikslas pradžios mokyklos istorijos kurse // Iš Lietuvos respublikos metodinio palikimo (1918 – 1640 m.). 1996. P. 56 – 57….