Narkomanija liga ar liguistas įprotis

Narkomanija – nusikaltimas, bet ne visur

Portugalijoje neseniai buvo priimtas naujas įstatymas, tad nuo šiol už narkotikų vartojimą portugalai nebebus traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Narkomanams bus taikomos tik administracinės baudos.

Šiuo metu šalyje įsteigta 18 specialiųjų teritorinių komisijų, kurios administracine tvarka spręs, ką daryti su narkomanais. Tad dabar viskas priklausys nuo to, kokios narkotinės medžiagos vartojamos ir kaip – individualiai, kolektyviai ar viešojoje vietoje.
Tačiau tai dar ne viskas. Visiems narkomanams valstybė suteikė galimybę nemokamai gauti visą gydymo kursą. Tie, kurie narkotikus bus vartoję tik pirmą kaartą, turės sumokėti baudą, kurios suma prilygs vieno mėnesio minimaliam atlyginimui.
Australija ėmėsi taip pat labai įdomių veiksmų narkomanijos sferoje. Australijos parlamentarai ketina legalizuoti marihuanos vartojimą. Beje, nesupraskite klaidingai – tik gydymo tikslais. Marihuana bus galima gydyti tik labai sunkius ligonius, sergančius vėžiu ir panašiomis sunkiai pagydomomis ligomis. Jei atsitiks taip, kad šis įstatymas įsigalės, tai narkotinės medžiagos bus labai griežtai kontroliuojamos.

Prekyba narkotikais vis dar yra pati pelningiausia verslo šaka pasaulyje. Pelnas, gautas iš nelegalios prekybos narkotinėmis medžiagomis, sudaro 8 proc. viisos pasaulinės prekybos.
Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) atstovas Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje Chose del Kastiljo, kontroliuojantis narkotines medžiagas, teigia, kad 2000 metais nelegalūs narkotinių savybių turinčių augalų augintojai užsidirbo per 500 milijardų dolerių.
Nešvarius pinigus kontrabandininkai investuoja ne į namus ir prabangius automobilius, o

į bankus. Jų pinigai sukasi stambiausiose pasaulio biržose.
„Narkodoleriai“ skatina korupciją, o ši, kaip ir kaip būtų keista, neaplenkia labiausiai išsivysčiusių šalių. Sėkmingai kontrabandininkų veiklai reikia silpnos Vyriausybės, nestabilios politikos ir nekoordinuotų struktūrų, kovojančių prieš narkotikus. Manau, kad Lietuvoje yra pačios palankiausios sąlygos narkotikų prekeiviams. Per 10 metų Lietuvoje pasikeitė 11 vyriausybių. Narkotikais prekiaujama mokyklose, tačiau apie tai kol kas garsiai kalba tik žurnalistai. Savo nuomonę pasilieku sau, na o skaitytojas, jei norės, tai ir pats supras, ką noriu tuo pasakyti.
Amerikiečiai kartu su meksikiečiais surengė bendrą operaciją „Markis“. Meksikos policininkams pavyko suduoti stiprų smūgį vienai iš kontrabandininkų grupuočių ir sulaikyti patį pavojingiausią pasaulyje narkotikų kontrabandininką meksikietį Visentą Karilju Fuentesą. Prokuratūra leido suimti kontrabandos vadeivą. Vien tik JAV jam pateikti 36 kaltinimai (kontrabanda beei žmogžudystės). Kol kas nuosprendis nepaskelbtas, tačiau Karilju gresia arba mirties bausmė, arba kalėjimas iki gyvos galvos.
Nusikaltėlių grupuotės labai sėkmingai visuose pasaulio miestuose sukūrė neoficialias prekeivių struktūras. Mažindami narkotinių medžiagų kainas ir didindami vartotojų skaičių, šio verslo atstovai gauna milžinišką pelną.

Kopenhaga: spindesio ir narkotikų sostinė

Kopenhaga, vienintelis milijoninis miestas (neskaitant priemiesčių) Skandinavijoje, dar vadinama Šiaurės sostinių Karaliene. Danijos sostinėje gyvena 2 milijonai žmonių (įskaitant priemiesčius). Čia susikerta pagrindinės oro, vandens ir sausumos linijos, pilyje gyvena karaliai, yra begalė muziejų ir rū

ūmų, kanaluose ilsisi jachtos ir kruiziniai keltai. Galiausiai čia verda gyvenimas ir sukasi skandinaviškas pasaulis.

Ir iš tiesų, nesvarbu, ar jūs atskristumėte lėktuvu, ar atplauktumėte keltu, ar atriedėtumėte automobiliu arba traukiniu iš Švedijos, jūs būtinai pamatysite milžinišką tiltą (daniškai Øresundbron), grakščiai išsilenkusį per sąsiaurį. Dviejų aukštų (automobiliams ir traukiniams), 14,8 bilijono Danijos kronų (apie 6,66 bilijono litų) vertės statinys tęsiasi 16 kilometrų, iš kurių 8 km tiltas, 4 km tunelis ir dar 4 km dirbtinė sala, jungianti tiltą su tuneliu. Nors dabar švedui tereikia 30 minučių, kad traukiniu pasiektų kaimyną daną, tačiau daugelis vietinių gyventojų ir turistų renkasi romantiškesnę ir pigesnę kelionę keltu. Be to, romantikus prie uosto vartų pasitinka Kopenhagos simbolis – undinėlė.
Kopenhaga ne tik Danijos, bet ir dviračių sostinė – kiekviena didesnė gatvė turi ne tik atskiras juostas, bet ir šviesoforus dviračiams. Beveik kiekvienas danas turi savo dviratį. Dviratininkams pakankamai saugu važiuoti, tačiau kartais reikėtų pasisaugoti skubančių ir agresyvių kolegų. Jei jau esate Danijoje, kodėl neapžiūrėjus sostinės danišku būdu ir nepasinaudojus vienu iš 2500 nemokamų dviračių. Reikia tik su 20 daniškų kronų (DKK) atsirakinti bet kurį laisvą dviratį ir minti centrinėje miesto dalyje, kol kojos pavargs. Neverta bandyti pavogti dviratį, nes miestas pilnas patrulių su dviračiais ir radijo ryšiu, be to, palikę dviratį aikštelėje, jūs atgausite savo kronas.
Kopenhaga di

idžiuojasi daugiau kaip 50-čia muziejų, kuriuose eksponuojami tiek tradiciniai meno kūriniai ar modernus dizainas ir technologijos, tiek pikantiški erotiniai rūbai, skulptūros ir smulkmenos. Lankomiausi iš tradicinių muziejų yra Nacionalinis muziejus, įkurtas XVII a. karališkuosiuose rūmuose, ir Ny Carlsbergs Glyptotek: čia jūs galite pamatyti radinius iš Egipto, Graikijos ir Romos, taip pat XIX a. šedevrų iš Van Gogo, Mone, Gogeno ir Rodeno kūrybos. Šiuolaikinio meno mėgėjams derėtų aplankyti šiaurinėje miesto dalyje esančią Luizijaną (XX a. meno muziejų) ir valties formos modernybės šventovę Arkeną. Pikantiškų eksponatų mėgėjams pravartu paganyti akis Erotikos muziejuje.
Kopenhaga – vandenų sostinė, kurioje netrūksta kanalų, jachtų, keleivinių ir krovininių laivų. Čia vyksta aktyvus turistinis ir komercinis jūrų gyvenimas. Ne veltui daniškas miesto pavadinimas „København“ reiškia pirklių/prekybos uostą. Iš čia vandens keliais galima patekti į keliolika Švedijos, Norvegijos, Anglijos ir Lenkijos miestų. Milžiniška „Skandinavijos karūna“, talpinančia 5000 keleivių ir turinčia dvylika denių, per naktį galima pasiekti ir Norvegijos sostinę Oslą. Net ir ekonominės klasės kajutės turi atskirus dušus ir tualetus, laive gausu pramogų, naktinių klubų, barų, baseinų ir bemuičių parduotuvių.
Kanaluose, prikimštuose jachtų, ir ant tiltų verda gyvenimas, žavi kvapai iš restoranų bei liejasi „Carlsberg“ ir „Tuborg“ alus. Į šias linksmybes galima pažvelgti iš plačios atviros valties. Gidai maždaug valandą pasakoja bei plukdo vingriais ir
r paslaptingais didmiesčio kanalais.
Jaunimą iš Švedijos ir Europos į Kopenhagą traukia sąlyginai pigus alus, alkoholis, cigaretės ir . narkotikai, parduodami Kristianėje – kultiniame jaunimo rajone. Šiame, centre esančiame rajone, vyrauja 7 – 8 dešimtmečių dvasia, fantastiškai slegiantys graffiti išmarginti pastatai ir to paties laikotarpio antikvariniai automobiliai. Prieš trisdešimt metų čia gyveno kareiviai, o jiems išsikėlus jaunimas okupavo daugiaaukščius, ir jų policija net ir jėga nebeatgavo. Čia nepamatysi nei policijos, nei vyresnių žmonių, čia gyvena tik jaunimas ir galioja savi įstatymai. Kristianė garsėja viešu „lengvųjų“ narkotikų turgumi. Čia už prekystalių sėdi ne bobutės, o juodaodžiai, indėnai ir metalistai, ir pardavinėja ne salotas, o marihuaną, hašišą bei pypkutes. Taip pat pilna įvairios atributikos, skirtos metalistams, baikeriams, pankams ir kitiems „neformalams“. Jaunimas iš Rytų ir Vakarų Europos traukia į Kristianę pasimėgauti lengvu gyvenimu. Nenustebk, jei tau nusišypsos svirduliuojantis metalistas ar ranką paspaus amžinai laimingas pankas. Paradoksas, tačiau visur kabo skelbimai ir agitaciniai šūkiai prieš narkotikus (matyt, „sunkiuosius“). Keisčiausia, bet Kristianė – vienas iš saugiausių Kopenhagos rajonų.

Kokainas: du kartus galvoju ir sakau „NE!“

Jau seniai žinoma, kad įvairių narkotinių preparatų vartojimas labai kenkia žmogaus sveikatai. Deja, visada atsiranda tokių, kurie dėl vienos ar kitos priežasties nutaria pabandyti, manydami, kad nuo vieno karto nieko neatsitiks. Moksliniai tyrimai rodo, kad net viena maža kokaino dozė labai smarkiai paveikia žmogaus smegenis, todėl, prieš nuspręsdami pabandyti, dar kartą gerai pagalvokite.
Mokslininkai pranešė, net viena minimali kokaino dozė (vadinamasis „takelis“ arba kitaip – tam tikras kokaino miltelių kiekis, suvartojamas sutraukiant per nosį) turi žymiai didesnį ir ilgiau trunkantį efektą žmogaus smegenims, nei manyta anksčiau.

Mokslininkai pranešė, net viena minimali kokaino dozė (vadinamasis „takelis“ arba kitaip – tam tikras kokaino miltelių kiekis, suvartojamas sutraukiant per nosį) turi žymiai didesnį ir ilgiau trunkantį efektą žmogaus smegenims, nei manyta anksčiau.

San Franciske esančio Kalifornijos universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad draudžiamas narkotikas gali pakeisti kelius, kuriais per nervus smegenyse perduodami elektriniai impulsai. Žymūs pakitimai įvyksta smegenų srityje, glaudžiai susijusioje su pripratimu prie įvairių cheminių preparatų.
Jau po pirmojo „pasimatymo“ su linksmaisiais milteliais, tam tikros neuronų grupių jungtys labai sustiprėja ir tampa žymiai stabilesnės. Tai procesas, vadinamas „potenciacija“, lemiančia ilgai nepraeinantį potraukį vartoti vėl.
Kadangi pokyčiai vyksta smegenų, glaudžiai susijusių su padidėjusio potraukio tam tikroms cheminėms medžiagoms reguliavimu, tai kokaino vartotojai kuriam laikui tampa pažeidžiami ir jų galimybės atsispirti pagundai vartoti vėl susilpnėja.
„Jūs manote, kad turėsite dvi valandas malonumo, o iš tikrųjų sulauksite dvi savaites nepalaužiamo troškimo suvartoti dar vieną dozę, – teigia mokslininkas Antonello Bonci. – Hipotezė ir patarimas elementarūs: pagalvok du kartus, prieš nuspręsdamas vartoti.“
Pasak tyrimo, pateikto žurnale „Nature“, potenciacija vis dar jaučiama maždaug savaitę po preparato visiško pašalinimo iš organizmo.
„Keisčiausias dalykas yra tas, kad kokainas pakeičia tam tikrų smegenų regionų veiklą ir neuronų struktūrų persitvarkymo mechanizmas yra labai panašus į normalius natūraliai smegenyse vykstančius procesus. Lygiai taip pat, tik kitoje smegenų srityje, persitvarko neuronai žmogui mokantis ir įsimenant“, – teigia Bonci.
„Normaliosios smegenų neuronų jungtys yra nurungiamos narkotiko sudarytų jungčių, todėl įvyksta pasikeitimas, turintis įtakos smegenų veiklai. Tai yra pirmasis įrodymas, kad piktnaudžiavimas narkotikais gali sukelti funkcinių smegenų pakitimų.“

Nauji atradimai
Pirminė eksperimento stadija buvo atliekama su pelėmis – buvo stebima, kaip keičiasi jų elgesys ir smegenų struktūros, suleidus atitinkamą dozę kokaino. Vėliau buvo registruojami pelių smegenų skleidžiami elektriniai impulsai ir taip nustatyti pakitimai.
Profesoriaus asistentas Markas Unglessas pasakojo, kad paskutiniai tyrimai jiems suteikė daug naujos informacijos apie narkotikų vartojimo pasekmes ir jų poveikį smegenų veiklai.
„Anksčiau nebuvo įrodyta, kad viena dozė šio preparato gali turėti tokį didelį poveikį labai svarbiai smegenų sričiai, – teigia M. Unglessas. – Daugybė vartojančių kokainą žmonių nustebs, sužinoję, kad efektas yra tiek ilgai jaučiamas.“ Jis taip pat pridūrė, kad apskritai narkotiko poveikio smegenims mastai buvo žymiai didesni, nei tikėtasi.
„Kartais po narkotikų suvartojimo labai sunku atrasti sutvirtėjusias neuronų jungtis, tačiau šiuo atveju pokytis labai ryškus ir lengvai pastebimas, – teigia mokslininkas. – Kaip išsiaiškinta, kokainas keičia visą struktūrą ir „perjungia“ daugybę jungčių. Mokslininkams labai keista stebėti tokius ryškius pokyčius.“
Mokslininkai tiki, kad šis tyrimas leis suprasti, kodėl žmonės pripranta prie narkotikų, kodėl tampa nuo jų priklausomi, o tuo pačiu tai leis informuoti žmones ir lengviau juos atbaidyti nuo kvailų poelgių.

Anetos k.

Leave a Comment