Istorijos sąvokos, t.y. žodynas

A

a… [gr.], priešdėlis, reiškiantis pamatiniu žodžiu nusakytos savybės,daikto, reiškinio neigimą arba nebuvimą; prieš balsį virsta an…abaka [isp. abaca < tagalų k.], labai tvirtas pluoštas, gaminamas išpluoštinio banano (Muša texti-lls) lapamakščių.abakas [gr. abax (kilm. abakos)]: 1. skaičiavimo lenta, skaitytuvųprototipas; vartotas šen. Egipte, Graikijoje, Romoje, vėliau V. Europoje(iki XVIII a.); 2. viršutinė kapitelio dalis (dažn. keturkampės plokštėspavidalo); 3. asmeninių kompiuterių taikomųjų programų paketas raštvedybos,buhalterijos, ekonomikos ir kt. uždaviniams spręsti.abalienacija [lot. abalienatio], turto nusavinimas arba perleidimas.abandonas [pranc. abandon – palikimas, atsisakymas], savininko teisių įapdraustąjį turtą, pvz., laivą arba jo krovinį, perleidimas draudimoįstaigai su sąlyga, kad ji sumokėtų jam visą draudimo sumą.abatas [lot. abbas (kilm. abbatis) < aram. abba -tėvas]: 1. kai kuriųsenesniųjų katalikų vienuolių ordinų (benediktinų, cistersų ir kt.)vienuolyno (abatijos) viršininkas; 2. Prancūzijos, Italijos katalikųbažnyčios kunigas.abatija, abato valdomas katalikų vienuolynas su jam priklausančiomisvaldomis.a battuta [it.], muz. pagal taktą, ritmingai, tiksliai, pirminiu tempu,kuris trumpai buvo pakeistas.abazas [pagal Persijos šacho Abaso I (valdė 1587-1629) vardą], senovinėPersijos ir kitų Rytų šalių smulki sidabrinė moneta.abazija [ a… + gr. basis – ėjimas], nepaėjimas, atsirandantis dažniausiaidėl nervų sistemos ligų.abažūras [prwc. abat-jour] nik., lempos gaubtas.abderietis, abderltas [gr. abderitės]: 1. senovės Trakijos miesto Abderosgyventojas, graikų laiky tas tamsumo, kvailumo, atsilikimo įsikūnijimu; 2*.kvailys, nemokša, prasčiokas.abdikacija [lot. abdicatio], valdžios, pareigų arba laipsnio atsisakymas.abdominalinis [lot. abdomen (kilm. abdominis) -pilvas], anat. pilvinis,pvz., A kvėpavimas.abdūkcija [lot. abductio – atitraukimas], anat. galūnės atitraukimas nuokūno vid. plokštumos.abdūktorius [lot. abductor- atitraukėjas], anat. atitraukiamasis raumuo.abecedarijus [lot. abecedarius – abėcėliškas], eiliuotas kūrinys, kuriopaeiliui einančių žodžių, eilučių arba strofų pirmosios raidės rikiuojamosabėcėlės tvarka.abelltas [pagal anglų išradėjo F. Abelio (Abel) pavardę], sprogstamojimedžiaga, susidedanti iš amonio nitrato, dinitrobenzeno ir natrio chlorido.

aberacija [lot. aberratio – nukrypimas]: 1. fiz.optiniais prietaisaisgaunamų atvaizdų netobulumai ir ydos (atvaizdai neryškūs, iškreipti,spalvotų kontūrų); 2. astr. šviesos spindulio iškreivėjimas dėl šviesosšaltinio, pvz., žvaigždės, ir imtuvo, esančio Žemėje, judėjimo vienas kitoatžvilgiu; 3. biol individualus organizmo sandaros ir funkcijos nukrypimasnuo tipinio atvejo; 4. biol. chromosomų struktūros pakitimai, atsiradętrūkus visai chromosomai (chromosominė a) arba tik chromatidei(chromatidinė A); 5. med. nukrypimas, netaisyklingumas.aberdynai, mėsinių galvijų veislė, išvesta Škotijoje, Aberdino ir Anguso(Aberdeen and Angus) grafystėje.abesyvas [lot. abesse -būti ne čia; nebūti], kai kurių kalbų, pvz.,finougrų, linksnis, reiškiantis ko nors neturėjimą, nebuvimą (kas nors yrane čia, ko nors nėra).ab hinc [sk. ab hink; lot.], nuo čia, nuo šios vietos.ab hodierno [sk. ab hodijerno; lot.], nuo šios dienos.ab incunabulis [sk. ab inkunabulis; lot.], nuo lopšio, nuo vystyklų, nuovaikystės, t. y. nuo pat pradžios.ab initio [sk. ab inicijo; lot.], nuo pradžios.ab intestato [lot.], be testamento, pagal įstatymą (paveldėti turtą); bepaskutinės valios pareiškimo.abiogenezė [ a… + biogenezė]: 1. savaiminis gyvybės atsiradimas išneorg. medžiagos; 2. org. medžiagų susidarymas nedalyvaujant fermentams.abiotin//is [ a… + biotinis], negyvas – priklausantis negyvajaimedžiagai, pvz., ~iai faktoriai; negyvenamas, pvz., ~ė sfera.abiozė [… + …biozė], maisto produktų konservavimo būdas –mikroorganizmai naikinami karščiu, el srove, jonizuojančiąja spinduliuote,ultragarsu, tik mikroorganizmams nuodingomis medžiagomis, steriliaifiltruojami iš produkto.abišalė [gr. abyssos – bedugnė], vandenynų didžiausių gylių (daugiau kaip2000 m) zona, kurios vanduo beveik nejuda, yra žemos temperatūros,pastovaus druskingumo ir tankio; abisalinė zona. abisinaipsn. <* etiopai(2).abitas [lot. habitus – išorė; apdaras, drabužis], ilgas vienuolių drabužis.abitūra [lot. abitura < abeo – išeinu], vid. mokyklos baigiamiejiegzaminai.abiturientas [lot. abituriens (kilm. abiturientis) -kas rengiasi išeiti],baigiantis ar neseniai baigęs vid. mokyklą.abjudikadja [lot.abjudicatio],psn. ko nors atėmimas teismo sprendimu.abjuracija [lot. abjuratio – prisiektinis atsižadėjimas, neigimas],psn.viešas tikėjimo arba savo Įsitikinimų išsižadėjimas.ablaktiriioti ^ ablaktuoti.ablaktuoti [lot. ablactatio – nujunkymas]: 1. nujunkyti; 2. užtrūkti,nebeduoti pieno; 3. skiepyti suglaudimu – suauginti dviejų gretimų augalušakas (skiepyti ūglius), neatskirtus nuo savojo augalo kamieno.abliacija [lot. ablatio – nunešimas, atskyrimas]: 1. ledyno ar sniegodangos mažėjimas dėl tirpimo, garavimo, mech. irimo; 2. kietojo kūno, pvz.,me-teoroido, skriejančio dujų sraute, paviršiaus staigus irimas dėllydymosi ir garavimo ar sublimacijos; 3. raketos, kosm. aparato šarviniopaviršiaus irimas, lydymasis, sublimacija dujų sraute (atmosferoje); saugopaviršių nuo tolesnio irimo; 4. med. atsiskyrimas, atšokimas; 5. med. ?amputacija. abliatyv//as [lot. (casiis) ablativus < ablatus – nuneštas, atskirtas],kai kurių kalbų, pvz., lotynų, linksnis, reiškiantis pradinį tašką,atsiskyrimą, nutolimą; lietuvių kalboje ~o reikšmes atitinka kai kurioskilmininko (su prielinksniais ir be jų), įnagininko, vietininko, dalyvinių,pusdalyvinių konstrukcijų reikšmės.abl(i)autas [vok.Ab/aut], kalbat, morfologiškai sąlygota balsių kaita(šaknies balsinės fonemos kitimas) vienašakniuose žodžiuose, pvz., liet.nešti, našta, arba įvairiose vieno žodžio formose, pvz., vok. binden, band,gebunden.abliūcija [lot. ablutio – apiplovimas], rel. apeiga -tikras arbasimboliškas kūno, jo dalių, liturg. indų plovimas.abolicija [lot. abolitio – panaikinimas], jot/;, įstatymo, sprendimopanaikinimas; bylos nutraukimas malonės aktu.abolicionizmas [angl. abolitionism < lot. abolitio -panaikinimas]: 1.visuomenės judėjimas, siekiantis panaikinti kurį nors įstatymą; 2.D.Britanijos, JAV XVIII-XIX a. judėjimas už vergovės panaikinimą; 3. D.Britanijoje XIX a. prasidėjęs judėjimas prieš prostituciją.abonementas [pranc. abonnement], teisė tam tikrą laiką kuo nors naudotis(biblioteka, telefonu, elek-tron. paštu, kompiuterių tinklu, vieta teatre);dokumentas, patvirtinantis tą teisę.abonentas [vok.Abonnent < pranc. abonner – užsisakyti], asmuo, įmonė,organizacija, turinti abonementą.aboralinis [lot. ab – nuo, iš + oš (kilm. oris) – burna], ufiat. einantis,esantis į priešingą nuo burnos pusę.abordažas [pranc. abordage < aborder-priplaukti, prisišlieti], taktinisirklinių ir burinių laivų kautynių būdas: laivai sukibdavo bortais, okariai grumdavosi.aborigenai [lot. aborigines < ab origine – nuo pradžios]: 1. pirmykščiai,senieji vietiniai gyventojai; čiabuviai; 2. /” autochtonai. abortas [lot. abortus < aborior-nunykstu, apmirštu: 1.persileidimas,priešlaikinis nėštumo nutrūkimas per pirmąsias 28 nėštumo savaites; 2.dirbtinis nėštumo nutraukimas.abortuoti(s) [ abortas], visiškai sunykti, redukuotis, neišsivystyti kaikuriems organams per evoliuciją.ab ovo [lot.], nuo kiaušinio, t. y. nuo pradžios.abrachija [ a… + gr. brachion – ranka], beran-kystė (apsigimimas),įgimtas rankų nebuvimas.abraduoti [lot. abrado – nugrandau],geo/. vandens telkinio bangoms ardytikrantą arba srovėms -dugną; irti nuo bangų arba srovių.abrakadabra [lot. abracadabra]: 1. beprasmis žodis, kuriam vid. amžiaisbuvo priskiriama magiška galia ir kuris buvo rašomas amuletuose; 2.beprasmybė, nesuprantami žodžiai.Abraomas, Biblijos personažas, šen. žydų patriarchas, garbinamas judėjų,krikščionių ir musulmonų. abras [gr. abros – dailus, vertingas], pupiniušeimos nuodingas dekor. augalas Abrus, kilęs iš atogrąžų Afrikos.abrazija [lot. abrasio – nugrandymas]: l.geol. jūros, ežero, tvenkiniokrantų ir priekrantės irimas nuo bangu, dugno irimas nuo vandens srovių; 2.med.kūno ertmės arba audinių išgrandymas, pvz., gimdos ertmės A, ragenos A.

abrazyvai [pranc. abrasifs < lot. abrasio -nugrandymas], kietos kristalinėssmulkiagrūdės arba miltelių pavidalo medžiagos, vari. metalams, mineralams,medienai ir kt. medžiagoms mechaniškai apdirbti, daugiausia paviršiuidailinti.abrazyvin//is, padarytas iš abrazyvų, pvz., ~iai jrankiai.ab re [lot.], nuo esmės, nuo dalyko.abreviatūr//a [it. abbreviatura < lot. brevis – trumpas]: 1. santrumpa,sudaryta iš sudėtinio pavadinimo žodžiu pirmųjų raidžių, pvz., UAB-uždaroji akcinė bendrovė; 2. muz. ženklas, kuriuo trumpiau užrašomosnalos.abrikosas [pranc. abricotier, abricot]: 1. erškėtinių šeimos vaisinisšiltųjų kraštų medis Anneniaca; 2. to medžio vaisius.abrikotinas [pranc. abricotine], abrikosų likeris.abrisas [vok. Abri& – brėžinys, planas]: 1. vietovės planas, padarytas tojevietoje pagal horizontalių ge-od. matavimų duomenis; 2. daikto kontūrinisvaizdas ant permatomos medžiagos (kalkės, pliuro).abrogacija [lot. abrogatio], įstatymo, sutarties panaikinimas, atšaukimas.abscesas [lot. abscessus], pūlinys; skaudulys, votis.abscisė [lot. abscissus – atplėštas, atskirtas], viena dekartiniųkoordinačių.absentas [pranc. absinthe], alkohol. gėrimas – karčiųjų kiečių (metėlių,arba pelynų) trauktinė.absenteizmas [lot. absens (kilm. absentis) – nesantis, nedalyvaujantis]: 1.vengimas dalyvauti valstybės valdžios organų rinkimuose; 2. žemėvaldosforma, kai žemės ir į ją įdėto kapitalo savininkas gamyboje nedalyvauja.absenteris, gamyboje nedalyvaujantis žemės ir į ją įdėto kapitalosavininkas.absentizmas •* absenteizmas.absintizmas [ absentas], lėtinis apsinuodijimas karčiaisiais kiečiais(metėlėmis), ilgai vartojant šią vaistažolę arba absenlą.absoliucija [lot. absolutio- atleidimas]: 1./w«. teismo nutarimas,atleidžiantis teisiamąjį nuo bausmės; 2. re/, nuodėmių atleidimas (perišpažintį); bažn. bausmės panaikinimas.absoliut//as [lot. absolutus – besąlygis, neapibrėžtas]: 1. idealisl.filosofijoje – amžinas, nekintamas pasaulio pagrindas (~tinė dvasia, —lineidėja, —tinis Aš, Dievas); 2. kas savaiminga, ne-santykiška, ko niekasnesąlygoja.absoliutinis /* absoliutus.absoliutinti, traktuoti ką nors kaip absoliutų.absoliutizmas [pranc. absoluliyne < lot. absolutus- besąlygis,neapibrėžtas]: 1. valstybės valdymo forma: visa aukščiausioji valdžiapriklauso monarchui (imperatoriui, karaliui, carui); 2. filos. pažiūra, kadtiesa, gėris ir grožis yra objektyvūs, nekintami, absoliutūs, nepriklausonuo pažinimo subjekto nė nuo pažinimo sąlygų.absoliutizuoti – absoliutinti.absoliutus [lot. absolulus]: 1. besąlygis, nevaržomas, neribotas,nesantykinis, nepriklausomas; 2. visiškas, tobulas, pilnas, užbaigtas.absolventas [lot. absolvens (kilm. absolventis)-baigiantis], asmuo, baigęsaukštesniąją arba aukštąją mokyklą ir gavęs atitinkamą diplomą.absorbatas, absorbento sugerta medžiaga (dujos).absorbcija [lot. absorptio – sugėrimas]: 1. chem. sugertis, medžiagossugėrimas iš dujų arba skysčių visu absorbento tūriu; 2.fiz. bangųenergijos mažėjimas, kai jos sklisdamos sąveikauja su medžiaga, pvz.,šviesos A, garso A; 3. kai kuriu augalų audinių funkcija – vandens ir jameištirpusių maisto medžiagų sugėrimas.absorbentas [lot. absorbens (kilm. absorbentis) -sugeriantis], skystis,sugeriantis (absorbuojantis) kitą medžiagą.absorberis, įrenginys, kuriame sugėrimo (absorbcijos) būdu valomi,perskiriami dujų mišiniai, įsodrinami skysčiai.absorbtyvas, absorbuojamos dujos.absorbuoti [lot. absorbere], sugerti, susiurbti. abstinencija[lol.abstinentia -susilaikymas]: 1. susilaikymas, ppr. nuo alkohol. gėrimų;2. lytinis susilaikymas.abstinentas [lot. abstinens (kilm. abstinentis) -susilaikantis], žmogus,visiškai negeriantis alkohol. gėrimų; blaivininkas.abstrahuoti [lot. abstrahere – atitraukti], mintimis išskirti irapibendrinti esmines objektų savybes ir santykius; sudaryti abstrakcijas.abstrahuotis, mintimis atitrūkti, atsyti nuo daiktų kai kurių savybių irsantykių norint išskirti esmines.abstrakcija [ot.abstractio -atitraukimas]: 1. bendroji sąvoka, dėsnis,modelis, teorinis apibendrinimas kaip abstrahavimo rezultatas; 2. dailėskūrinys, sukomponuotas pagal abstrakcionizmo principus.abstrakcionizmas [ abstrakcija], XX a. moder-nist. dailės kryptis; būdinganedaikliškumas, meninės formos elementų (linijos, dėmės, spalvos)suabsoliutinimas.abstraktas: 1. daiktavardis, reiškiantis abstrakčią sąvoką, veiksmą arbaypatybę, atitrauktą nuo veikėjo arba ypatybės turėtojo, pvz., bėgimas,linksmybė, esmė, blizgesys; 2. abstrakcija.abstraktus [lot. abstractus – atitrauktas]: 1. at-sietinis, atitrauktinis,nekonkretūs; 2. gautas abstrahavimu; 3. nesusijęs su tikrove, nesiremiantispatyrimu.absurdas [lot. absurdus – nemaloniai skambantis, netikęs], beprasmybė,prieštaringas ar visai prasmės neturintis teiginys, reiškinys; nesąmonė,niekai.absurdiškas, beprasmiškas, kvailas.abu nkt. [arab. tėvas], musulmonų šalyse – sudėtinė asmenvardžio dalis,reiškianti „tėvas” (prieš sūnaus vardą); valdytojas, savybės turėtojas.abulija [gr. abulia- neryžtingumas], psichol bevališkumas, liguistas valiossusilpnėjimas ar jos netekimas; reiškiasi nesugebėjimu ką nors nuspręsti,imtis kokios nors veiklos.abveras [vok. Abwehr], fašistinės Vokietijos kar. žvalgybos irkontržvalgybos organas.abzacas [vok. Absatz] ntk.: 1. įtrauka (atitraukimas) pirmojoje pastraiposeilutėje; 2. pastraipa -teksto dalis nuo vienos iki kitos atitrauktosteksto eilutės.a capite [sk. a kapite; lot.], nuo skyriaus, skirsnio, pastraipos pradžios;nuo pradžios.a cappella [sk. a kapela; it. kaip koplyčioje], dainavimas be muz.instrumentų pritarimo.a capriccio [sk. a kapričo; it.], muz. laisvai, savo nuožiūra.accelerando [sk. ačelerando; it.], muz. greitinant tempą.acefalija [… + …cefalija], begalvystė- įgimtas galvos nebuvimas.acena [gr. akaina – dyglys, smaigas], erškėtinių šeimos dekor. puskrūmisAcaena, kilęs iš Pietų pusrutulio.acet… [lot. acetum – actas], chem. terminų dalis, rodanti įvardijamųjunginių ryšį su acto rūgštimi, pvz., acetamidas (acto rūgšties amidas).acetabuliarija, vienaląstis žaiadumbKAcetabn!a-ria, paplitęs tropinės irsubtropinės juostų jūrose.acetaldehidas [ acet… + aldehidai], org. junginys CH3CHO, acto rūgštiesaldehidas; bespalvis skystis.acetaliai, chem. nestabilių dihidroksilių alkoholių eteriai;plastifikatoriai, tirpikliai.acetamidas [ acet… + amidai], org. junginys CHLCONH2, acto rūgštiesamidas; bespalviai kristalai.acetanilidas, org. junginys CJHi.NHCOCH,; pirmasis pasaulyje sintetinisvaistas (1886), žinomas antifebrino pavadinimu.acetatai, acto rūgšties druskos ir esteriai.acetilas, chem. radikalas CH3CO-; acto rūgšties liekana.acetilceliuliozė, celiuliozės ir acto rūgšties esteris; balti dribsniai,arba plaušeliai.acetilcholinas [ acetilas + cholinas], biologiškai aktyvi medžiaga(mediatorius), kurią išskiria parasimpatinių ir judinamųjų nervų galūnės;padeda perduoti jaudinimą (nervinius impulsus) nervų sistemoje.acetilcisteinas, vaistas nuo kosulio.acetilenas [ acet… + gr. hylė- medžiaga], org. junginys C,H2; bespalvės,nuodingos, sprogios dujos; etinas.acetilinimas, org. junginių vandenilio atomo pakeitimas acetilu.acetilsalicilo rūgštis, vaistas, salicilo rūgšties darinys; mažinakarščiavimą, malšina skausmą; aspirinas.acetonas [lot. acetum – actas], org. junginys CH3COCH3; bespalvis, degus,lakus savito kvapo skystis.acetonemija [ acetonas + gr. haima – kraujas], acetoninių kūnų padaugėjimaskraujuje.acetonūrija [acetonas + gr. uron- šlapimas], acetoninių kūnų padaugėjimasšlapime.achaj//ai [gr. Achaioi], viena svarbiausių senovės graikų genčių; Homeras~ais vadino visus graikus.Achašveras / Ahasveras.Acherontas (gr. Acheron, kilm. Acherontos): init. 1. šen. graikų deivėsGėjos sūnus, tiekęs vandenį su Dzeusu kovojantiems titanams; už taipaverstas požemine upe; 2. liūdesio upė Hade.Achilas (gr. Achil(l)eus), Trojos karo graikų karžygys, Homero „Iliados”personažas; jo kūne buvusi tik viena sužeidžiama vieta – kulnas.achilija [… + gr. chylos – sultys], fiziol. sulčių neišskyrimas, pvz.,skrandžio A, kasos A.Achilo kulnas [ Achilas], žmogaus silpnybė, sužeidžiamoji vieta.achimenė [a… + gi.cheimon – žiema], gesneri-jinių šeimos daugiametisdekor. augalas Achime-nes, kilęs iš Vidurio Amerikos.achirališkumas [ a… + p chirališkumas], objekto gebėjimas sutapti su savoveidrodiniu atspindžiu.achirija, acheirija [… + gr. cheir- ranka], be-plaštakystė – įgimtasplaštakos arba abiejų plaštakų nebuvimas.acholija [ a… + gr. chole- tulžis], tulžies kiekio sumažėjimas arbavisiškas jos nebuvimas.achondritas [a… + <” chondritas], akmeninis meteoritas be chondru.gšties druskos ir esteriai.achromatas [gr. achromatos – bespalvis), optinė sistema be chromat.aberacijos, kuri dažn. panaikinama specialia glaudžiamojo ir sklaidomojolęšių sistema.achromatinas [ a…+ chromatinas],biol. ne-sidažanti (priešingaichromatinui) ląstelės branduolio medžiaga; lininas.achromatinis [gr. achromatos -bespalvis], bespalvis; neskaidantis baltosšviesos į spalvines sudedamąsias dalis, neturintis (nesudarantis)chromatinės (spalvinės) aberacijos ydų.achromatizmas [ achromatinis}: 1. bespalvišku-mas, bespalvystė; 2. optinėssistemos savybė neskaidyti laužiamo balto spindulio (sudarytas vaizdas-bespalvis).achromatopsija [gi.achromatos -bespalvis + op-sis – regėjimas],spalvinis aklumas – spalvų jutimo sutrikimas; nesugebėjimas skirti spalvų.achromija [ a… + gr. chromą – spalva], bespalvystė – pigmento nebuvimas,pvz., odos A.achterštėvenis [oi. achtersteven], jūr. laivagalio (achterio) števenis.acidantera [gr. akis (kilm. akidos) – smaigalys + anthera – dulkinę],vilkdalginių šeimos daugiametė žolė Acidanthera; dekor. augalas, kilęs išAfrikos.acidimetrija [lot. atidus – rūgštus + P …metri-ja], chem. titrimetriniaikiekyb. analizės metodai, pagrįsti rūgščių neutralizacija.acidofilai [atidus + …filas]: 1. organizmai, gyvenantys tik rūgščiojeaplinkoje, pvz., acto rūgšties bakterijos, kiminai, lubinai; 2. Peozonofilai.acidofilija [atidus + …filija],biochem. ląstelių gebėjimas nusidažytirūgštiniais dažikliais.acidofilinas, dietinis pienas, raugintas acidofili-nės lazdelės, pienorūgšties streptokokų (Strep-tococcus lactis) ir kefyro grybų raugais.acidofitai [atidus + …fitas] ^ acidofilai.acidofobai [atidus + …fobas], organizmai, ne-pakenčiantys rūgščiosaplinkos, gyvuojantys tik neutralios arba šarminės reakcijos aplinkoje.acidogenai [atidus + …genas], chem. nemeta-lai (išskyrus inert. dujas),pvz., siera, azotas; jų oksidai reaguodami su vandeniu sudaro rūgštis.acidolizė [atidus + …ližė], chem. junginio skaidymas rūgštimi.acidozė [lot. atidus – rūgštus], rūgščių pagausėjimas kraujuje ir organizmoaudiniuose.aciklinis [a… + ciklinis] p alifatinis.acilas [lot. atidus – rūgštus]org. rūgšties liekana R-CO-, pvz., formilas –skruzdžių rūgšties liekana.a conto [sk. a konto; it.] / a konto. a contrario [sk. a kontrarijo; lot.], log. (įrodinėti) nuo priešingodalyko.actas [lot. acetum], vandeninis acto rūgšties tirpalas.actekai, Meksikos indėnų tauta, XV a. sukūrusi valstybę, XVI a. užkariautaispanų.Ada [pagal Dž. G. Bairono dukters Ados Lavleis (Lovelace), pirmosios Č.Babidžo skaitmeninės skaičiavimo mašinos programuotojos, vardą], komp.universali programavimo kalba lygiagretiems ir realaus laiko mastelioprocesams aprašyti.ad absurdum /” reductio adabsurdum.ad acta [sk. ad akta; lot.], į bylą (t. y. darbas atliktas, klausimasišspręstas).adadžo /” adagio.adagio [sk. adadžo; it. lėtai, ramiai]: 1. lėtas muz. tempas; 2. šio tempomuz. kūrinys ar jo dalis; 3. klasikinio šokio forma; daugiausia lyrinisduetas (šokėjas padeda balerinai atlikti sudėtingus, virtuoziškussukinius).adaguliacija [lot. ad – pas, prie + ^ (ko)aguliaci-ja], chem. dviejųsumaišytų suspensijų tarpusavio koaguliacija.adaksas, arklinė antilopė Addax nasomaculatus, gyvenanti Sacharos dykumoje.

adaktilija [ a… + gr. daktylos – pirštas], bepirš-tystė, įgimtas pirštųnebuvimas.adamantanas [gr. adomas (kilm. adamantos) -deimantas], chem. org. junginys,kurio molekulės anglies skeletas panašus į deimanto gardelę; naud.plastikams, tepalu tirštikliams, vaistams gaminti.adamitai [pagal biblinio Adomo vardą]: 1. gnosti-kų sekta II-III a. Š.Afrikoje, propagavusi pirmapradį žmogaus tyrumą; 2. XIII-XVI a. katalikųsektos, per husitų karus priklausiusios kairiajam taboritų sparnui; kovojouž turto bendrumą.adamizmas [pagal biblinio Adomo vardą], rusų poezijos srovė, kitaip T1akmeizmas.adamsija, duobagyvis Adamsiapalliata, vėžių vienuolių simbiontas.adamsitas [pagal amerikiečių atradėjo R. Adam-so (Adams) pavardę],dirginančioji kovinė nuodingoji medžiaga; geltoni milteliai.adaptacija [lot. adaptatio – pritaikymas, priderinimas]: 1. žmogausprisitaikymas prie kintančių ar naujų gyvenimo sąlygų; organizmųprisitaikymas prie aplinkos; 2. organizmų (jų organų formos, sandaros,funkcijų) prisitaikymas prie kintančių gyvenimo sąlygų; 3. akiesprisitaikymas prie įv. stiprumo šviesos; 4. klausos prisitaikymas priegarso stiprumo: lokio pat stiprumo ilgai trunkantis garsas girdimassilpnesnis; 5. kūrinio teksto supaprastinimas, pritaikymas pradedantiemsmokytis užsienio kalbos, moksleiviams, vaikams; 6. komp. pro-gram. įrangospritaikymas tam tikrai kalbinei, kultūrinei ir kt. terpei; 7. prozos arpoezijos kūrinio pritaikymas scenai; 8. kibernet. sistemos prisilaikymasprie aplinkos – susiderinimas, susiorgani-zavimas.adapteris [angį. adapter < lot. adapto – pritaikau, priderinu]: 1.prietaisas mech. virpesiams keisti elektriniais, atgaminant garso mech.įrašą; 2. įmo-va ar žiedas skirtingos konstrukcijos objektyvui priefotografijos aparato priderinti; 3. fotografijos aparato kasetė, leidžiantinaudoti ne jam skirtų matmenų ar tipų filmus; 4. kompiuterio ir išor.įrenginio sąsajos įtaisas; sietuvas.adaptyvus, prisitaikantis, gebantis prisitaikyti.adaptomėtras [lot.adapto-pritaikau + …metras], prietaisas, kuriuomatuojamas akies jautrumas šviesai; hemeralopijos (vištakumo) matuoklis.adaptuoti [lot. adaptare- pritaikyti], pritaikyti, pvz., kūrinį;palengvinti, pvz., tekstą (pritaikyti nepakankamai pramokusiamskaitytojui).adaptuotis, prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, naujos aplinkos.ad astrą [lot.], iki žvaigždžių, į žvaigždes, aukštyn.adatas [arab. ‘adat -paprotys], musulmonu paprotinė teisė, reguliuojantituos santykius, kurių neapima rel. teisė – šariatas.a dato [it.], nuo pasirašymo (surašymo) datos.adatomas [lot. ad – pas, prie + atomas], chern. atomas, adsorbuotas kūnopaviršiuje ir galintis juo judėti.ad Calendas Graecas [sk. ad kalendas grekas; lot.] ad Kalendas Graecas.ad depositum [sk. ad depozitum; lot.], (bylą, dokumentą atiduoti) saugoti,laikyti.adefagija [lot. adde – pridėk + p …fagija], med. rajumas – liguistaigausus valgymas.adekvatūs [lot. adaeąuatus – prilygintas, prilygęs], tolygus, tapatus,visiškai atitinkantis; neperdėtas.adelfanas, vaistas, mažinantis kraujospūdį.adeifogamija [gr. adelphos – brolis + …gami-ja], augalo žiedoapdulkinimas los pačios rūšies greta augančio augalo žiedadulkėmis.adendas[lot. addenda -kaspridėtina]: 1. P ligan-das; 2. priedas priesutarties, pakeičiantis ar papildantis kai kurias jos sąlygas.adefidumas [lot. addendum – kas pridėtina] t* adendas.adenin//as, org. junginys C5H,N.; heterociklinė purino bazė; nukleorūgščiųkomponentas; ~o yra mėsoje, piene, kiaušiniuose, mielėse, daugelio augalųlapuose ir žieduose; vitaminas B4.adenitas [gr. aden – liauka], liaukos arba limfmaz-gio uždegimas.adenofibroma [aden + fibroma], liaukinio audinio nepiktybinis navikas sulabai išvešėjusiu jungiamuoju audiniu.adenoidai [aden + gr. eidos -pavidalas]: 1. ryklės migdolu (tonzilių)adenoidinės išvašos; 2. ryklės migdolai – tonzilės.adenoidinis [ adenoidai], liaukos pavidalo, liau-kiškas.adenokarcinoma [aden + karcinoma], piktybinis liaukinio epitelio navikas.adenoma [gr. aden – liauka], nepiktybinis liaukinio epitelio navikas.adenomioma [aden + mioma], nepiktybinis navikas, susidedantis iš lygiųjųraumenų ir liaukinių ląstelių.adenostilis [aden + stylis -liemenėlis], astrinių šeimos daugiametėžolėAdenostyles; iš P. Europos kalnų kilęs dekor. augalas.adenovlrus//ai [aden + virusai], virusu grupė; latentinės būsenos ~ųrandama tonzilėse ir virškinamajame trakte; sukelia žmogaus ir daugeliostuburinių gyvūnų ligas.adenozinas, org. junginys C]riHL,N,O4; ribonukle-ozidas; susideda iš D-ribozės ir adenino.adentija p a… + lot. dens (kilm. dentis)- dantis], bedantystė – keliuarba visų dantų nebuvimas.adeptas [lot.adeptus -pasiekęs]: 1. asmuo, žinantis sektos, religijos arbakitas paslaptis; 2*. idėjos, doktrinos, religijos sekėjas arba šalininkas.aderrninas [ a… + gr. denna – oda] ntk., ?piridoksinas.adesyvas [lot. ad – pas, prie + esse – būti], pašalio esamasis vietininkas,reiškiantis, kad veikėjas ar veiksmas yra prie pat to daikto, kurispasakomas šiuo linksniu, pvz., sėdi kojosemp – sėdi prie kojų; dab. liet.kalboje išnykęs.ad exemplum [sk. ad egzemplium; lot.], pagal pavyzdį.ad extremum [sk. ad ekstremum; lot.], pagaliau, galų gale; iki galo.ad finem [lot.], iki galo.adhezija [lot. adhaesio -sukibimas]: 1.priekiba -kietu kūnu, kieto kūno arskysčio, nesimaišančių skysčių susiliečiančių paviršiu sukibimas dėl kūnųdalelių sąveikos; 2. med. suaugimas, sąauga.ad hoc [sk. ad hok; lot.], šiuo atveju; iškart, tuojau, šiam atvejui; šiuotikslu.ad hominem [lot.], taikant žmogui.ad honores [lot.], dėl garbės, dovanai.adiabatė, kreivė, vaizduojanti adiabalinį reiškinį.adiabatinis [gr. adiabatos – nepereinamas], vykstantis be šilumos mainu suaplinka.adiafora [gr. adiaphora – neutralūs dalykai], tai, kas morališkai yraneutralu (nei gera, nei bloga).adiantas [gr. adianton], šertvūnų skyriaus adian-tiniu šeimos daugiametisžolinis augaasAdiantum; dekor. kambarinis augalas.adicin//is [lot. additio – pridėjimas], susijęs su sudėtimi, pvz., ~ėskaičių teorija (tiria natūrinių skaičių užrašymą tam tikro pavidalo dėmenųsumomis).a die [lot.], nuo šios dienos.adygėjai, tauta, kalbanti viena abchazų-adygų kalbų; gyvena Adygėjoje (S.Kaukazas, Rusija).adinamija [gr. adynamid],bejėgystė -viso organizmo arba kurio nors organonusilpimas.ad infinitum [lot.], iki begalybės, be galo.adipozė [lot. adeps (kilrn. adipis) – riebalai, taukai], med. nutukimas.adipsija [ a… + gr. dipsa – troškulys], med.: 1. troškulio nebuvimas; 2.liguistas vengimas gerti.adyrai [tiurku k. adyr – kalvota vietovė], erozijos suraižyti Vid. Azijosdykumų ir pusdykumių priekalniai; bedlendo atmaina.Aditė, šen. indų deivė, įkūnijusi visatą; dievų motina.adityvinis – adityvus.adityvus [lot. additivus – pridėtinis, gaunamas sudėties būdu]: 1. paremtassudėtimi, susijęs su sudėtimi, pridėjimu; 2. atspindintis sumos (visumos)ir dėmenų (dalių) santykius; remiamas, paaiškinamas tais santykiais.aditonas [gr.adyton], šen. graikų šventovės (šventyklos, giraitės, grotos)vieta, kur buvo laikomos šventenybės ir kur galėjo įeiti tik žyniai arbaišrinktieji.adjektyvizacija [lot. (nomen) adjectivum -būdvardis], kalbat,būdvardėjimas.adjudikacija [lot. adiudicatio – priteisimas], teis.: 1. nekilnojamojoturto priteisimas asmeniui, pasiūliusiam už tą turtą didžiausią kainą perteismo sprendimu surengtas varžytynes; 2. nuosavybės teisės pripažinimasteismo sprendimu.adjunktas [lot. adjunctus – prijungtas]: 1. pareigūno pavaduotojas; 2.mokslo įstaigų jaunesnysis mokslinis darbuotojas, papr. vyresniojo(profesoriaus, akademiko) padėjėjas; 3. buv. SSRS karininkas, kurisadjunktūroje rengiasi pedagoginiam ar moksl. darbui aukštojoje karomokykloje ar mokslo įstaigoje; 4. diplomuoto moksl. dokumentacijos irinformacijos, bibliotekininkystės darbuotojo titulas; 5. mat. determinantoarba kvadrat. matricos elemento tam tikro ženklo minoras – algebrinispapildinys.adjunktūra [^ adjunktas]: 1. adjunkto pareigos, darbas, titulas; 2. buv.SSRS aukštųjų karo mokyklų dėstytojų ir karinių mokslo įstaigų darbuotojųrengimo forma.adjutantas [lot. adjutans – padedantis], karininkas, paskirtas vadotarnybiniams pavedimams atlikti; štabo karininkas, tvarkantis raštvedybą iratliekantis kitus tarnybinius pavedimus.ad Kalendas Graecas [sk. ad kalendas grekas; lot.], per graikų kalendas, t.y. niekada (graikai kalendų neturėjo).ad leones [lot.], liūtams sudraskyti (Romos cirko žiūrovų šūksnis,reikalaujantis atiduoti plėšriesiems žvėrims sudraskyti nugalėtusgladiatorius, myriop nuteistus nusikaltėlius arba krikščionis,neatsisakiusius savo tikėjimo).adlerizmas [pagal austrų psichologo A. Adlerio (Adler; 1870-1937) pavardę],individualioji psichologija – psichoanalizės kryptis, kuri svarbiausiunesąmoningu veiklos motyvu laiko valdžios siekimą.ad libitum [lot.], pasirinktinai, pagal pageidavimą; muz. kūrinio arba jofragmento atlikimo nuoroda, leidžianti laisviau pasirinkti tempą, vieną iškelių nurodytų instrumentų ir pan.ad literam [lot.], paraidžiui, pažodžiui, t. y. tikrąja žodžio reikšme.ad maiorem Dei gloriarn [sk. ad majorcm deji gliorijam; lot.], didesneiDievo garbei; jėzuitų ordino kūrėjo šv. Ignaco Lojolos (Ignacio Loyola,1491-1556) šūkis.administracija Lot administratio – tvarkymas, vadovavimas]: 1. valst.valdymo organų sistema; 2. organizacijos, įmonės, įstaigos vadovaujantysispersonalas; 3. atsakingieji rengėjai, tvarkytojai.administracinis [administracija]: 1. susijęs su administracija, jaipriklausantis; 2. ek. pagristas nurodymais, potvarkiais ir pan., o nerinkos dėsniais. administratorius [lot. administrator], atsakingastvarkytojas, valdytojas; savivaldybės administracijos vadovas.administruoti [lot. administrare -valdyti, tvarkyti]: 1. valdyti, tvarkyti;2*. valdyti, tvarkyti nesigilinant į dalyko esmę, biurokratiškai.admiralitetas [^ admirolas}, aukščiausiasis karinių jūrų pajėgų valdymoorganas.admirolas [ol.admiraal < arab.amir ai bahr-jūros valdovas]: 1. karinio jūrųlaivyno aukščiausiųjų vadų kar. laipsnis; 2. dieninis drugys Pyrameisatalanta.admitansas [angį. admittance < lot. admitto – pri-leidžiu], ei. grandinėstariamasis laidumas kinta-majai ei. srovei.ad modum [lot.], panašiai kaip, pagal pavyzdi.admonicija [lot. admonitio – priminimas, paraginimas], pamokymas,graudenimas prieš išpažintį ar priesaiką; įspėjimas.ad multos annos [lot.], ilgiausių metu!adneksitas [lot. adnexa – priklausiniai], gimdos priklausinių (kiaušintakioir kiaušidės) uždegimas.adnominalinis [lot. ad nomen – prie daiktavardžio], kalbot. vartojamas sudaiktavardžiu.ad notam [lot.], prisiminti, žiniai.ad notanda [lot.], reikia pažymėti, pažymėtina.ad notata [lot.], pastaba, pastabos.ad oculos [sk. ad okulios; lot.], prieš akis, akivaizdžiai.adolescencija [lot. adolescentia – paauglystė]: 1. jaunystė; 2. žmogauslytinio brendimo laikotarpis (nuo pirmųjų brendimo reiškinių iki visiškosubrendimo).adoleskarija [lot. adolesco – augu, bręstu 4-p (cer)karija], zool. kaikurių digeninių siurbikių lerva, gyvenanti vandens baseinuose ant augalų,povandeninių daiktų, dugno.Adomas, Biblijos personažas, pirmasis Dievo sukurtas žmogus, užnepaklusnumą drauge su Ieva išvarytas iš rojaus.Adonajas [he.br.Adonai -mano Viešpats], Dievo vardas Senajame Testamente,vart. vietoj vardo Jahvė, kurį ištarti draudžia judėjų tikėjimas. Adonis(gr. Adonis), finikiečių augalijos ir derlingumo dievas, vėliau garbintasir graikų; mirštančios ir atgyjančios gamtos simbolis.Adonis [ Adonis]: l.vėdryninių šeimos vienametė arba daugiametė žolėAdonis, paplitęs Europoje ir V. Azijoje; dekoratyvinis, nuodingas,vaistinis augalas; 2. gražuolis, moterų numylėtinis.adopcija [lot. adoptio] * adaptacija.adoptacija [lot. adoptatio], įvaikinimas (įsūnijimas, įdukrinimas).

adoptuoti [lot. adoptare], įvaikinti (įsūnyti, įdukrinti).adoracija [lot. adoratio], garbinimas, dievinimas; rel. Dievo arba rel.kulto objektų garbinimas, ppr. tam tikra forma.adorantas [lot. adorans (kilm. adorantis) – garbinantis, dievinantis],tapyboje ir skulptūroje – figūra maldai sudėtomis rankomis, klūpanti prieKristaus arba Marijos kojų.adoratorius [lot. adorator], garbintojas, dievintojas.adoruoti [lot. adorare], garbinti, dievinti; rel. garbinti Dievą arba rel.kulto objektą.ad patres [lot.], pas protėvius (nukeliauti), t. y. numirti.ad rem [lot.], iš esmės, tuo klausimu, reikalu, konkrečia tema; į temą,prie temos.adrenalinas [lot. ad – prie + renalis – inkstų], antinksčių šerdinės dalieshormonas arba dirbtinis jo analogas; stimuliuoja medžiagų apykaitą, širdiesdarbą, didina kraujospūdį, cukraus kieki kraujuje, lėtina žarnynoperistaltiką.adrenalin//is [ adrenalinas], antinkstinis, pvz., ~ė sistema – adrenalinąir noradrenaliną gaminančių organizmo ląstelių (susikaupusių daugiausiaantinksčių šerdinėje dalyje, simpatiniuose mazguose ir rezginiuose) visuma.adrenergin//is [ adren(alinas) + gr. ergon – poveikis], biol. jautrusadrenalinui, jo sužadinamas, pvz., ~ė sinapsė (jos mediatorius yraadrenalinas). adrenoblokatoriai [ adreno(mimetikai) + angį. block –sulaikyti], vaistai, laikinai sustabdantys ad-renomimetikų veikimą.adrenokortikotropinis [lot. ad- prie + renes-inkstai + cortex (kilm.corticis) – žievė + gr. tro-pos – kryptis], veikiantis antinksčių žievę,pvz., A hormonas (hipofizės priekinės dalies hormonas, skatinantisantinksčių žievės veiklą).adrenomimetikai [ adren(alinas) + gr. mimeti-kos – pamėgdžiojantis],adrenalinas, noradrenalinas ir panašiai į juos veikiantys vaistai; stiprinaširdies susitraukimus, plečia bronchus.adresantas [vok. Adressant], siuntėjas- asmuo, siunčiantis pašto siuntą artelegramą.adresas [pranc. adresse]: 1. asmens, įmonės, organizacijos buvimo vietosnurodymas; 2. iškilmingas raštiškas sveikinimas, kreipimasis į kurį norsasmenį, organizaciją, įstaigą; 3. komp. duomenų vietos kompiuteryje arbakompiuterių tinkle nurodymas.adresatas [vok. Adressat]: gavėjas – asmuo, kuriam adresuota pašto siuntaar telegrama; 2. asmuo, į kurį kreipiamasi, kuriam kas nors (pvz.,straipsnis, lit. kūrinys) skiriama.adresografas [ adresas + …grafas], mašina dažnai pasikartojantiems antsiuntų tekstams, ypač adresams, spausdinti.adresuoti: 1. rašyti adresą ant siunčiamo laiško ar siuntinio; 2. pasakyti,parašyti kam, kieno adresu; 3. komp. paskirti duomeniui adresą.adsorbatas, adsorbento įgerta medžiaga.adsorbcija [lot. ad – pas, prie + sorbeo – sugeriu, siurbiu], įgertis,paviršinis sugėrimas – kokios nors medžiagos kaupimasis skysto ar kietokūno paviršiuje iš duju arba tirpalu.adsorbentas [ad + lot. sorbens (kilm. sorbentis) -sugeriantis,siurbiantis], didelio specifinio paviršiaus kieta medžiaga, kuriospaviršiuje vyksta adsorbcija.adsorberis, įrenginys, kuriuo adsorbcijos (sugėrimo) būdu valoma skysčiaiir dujos.adsorbtyvas, adsorbuojamoji medžiaga.adstratas [ad + lot. stratum – patiesalas; čia: pagrindas], kalba,padariusi įtaką kitai, gretimos tautos arba toje pačioje teritorijojevartojamai kalbai ar jos tarmėms.adūkcija [lot. adductio – pritraukimas], anat. galūnės pritraukimas priekūno vidurinės plokštumos.aduktas, chem. junginys, kuris susidaro, laisvai susijungus dviemmolekulėms, ir lengvai skyla į tas pačias molekules.adūktorius [lot. adductor -pritraukėjas], anat. pritraukiamasis raumuo.ad unguem [sk. ad ungvem; lot.], iki nago, t. y. labai gerai, labaikruopščiai, iš panagiu.ad unum (omnes) [lot.], (visi) iki vieno, be išimties.ad ijsum [sk. ad ūzum; lot.], vartoti, vartojimui.ad usum Delphini [sk. ad ūzum delfyni; lot.]: 1. naudotis dofinui (lot.delphinus) – taip vadindavo specialiai cenzūruotus lotyniškus klasikųleidinius, skirtus Liudviko XIV sūnui; 2*. leidiniai, skirti tam tikraiskaitytojų grupei, ypač jaunimui.advaliorinis [lot. ad valorem – pagal verte] ntk., vertybinis, nustatomaspagal prekės kainą, pvz., A muitas.ad valorem [sk. ad valiorem; lot.], pagal verte, pagal kainą.advėkcija [lot.advectio -atgabenimas],meteor. oro masių pernašahorizontalia kryptimi.adventas [lot. adventus – atėjimas], pagal katalikų liturg. kalendorių –keturios paskutinės savaitės prieš Kalėdas.adventicija [lot. adventitia – išorinė], anat. išorinis dangalas, vienas iš3 dangalų, kurie sudaro vamzdinių organų, kraujagyslių ir limfagysliųsieną; išorinė.adventistai [ adventas], protestantų sektapranašaujanti greitą antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą į žemę; atsirado 1831JAV.adventyvinis [lot. adventitius – atėjęs iš kitur, [sve-timas], kilęs iškitur, atsiradęs ne čia; pridėtinis, atsiradęs vėliau, pvz., A augalas-žmogaus ar gyvūnų atneštas (perkeltas) iš kt. kraštų, išskyrusintrodukuotus; A organas – pridėtinis augalo organas, išaugęs neįprastojevietoje (šaknys ant stiebo).adverbalinis [lot. ad verbum – prie veiksmažodžio], vartojamas suveiksmažodžiu.adverbialinis [lot. adverbialis], prieveiksminis, turintis prieveiksmiosavybių arba jo reikšmę.adverbializacija [lot. adverbium – prieveiksmis], prieveiksmėjimas, pvz.,tuomet < tuo metu.advocatus Dei [sk. advokatus deji; lot.], Dievo advokatas, t. y.dvasininkas, kuris per beatifikaciją ar kanonizaciją iškelia argumentus užasmens pripažinimą šventuoju.advocatus diaboli [sk. advokatus dijaboli; lot.]: 1. velnio advokatas, t.y. dvasininkas, kuris per beatifikaciją ar kanonizaciją iškelia argumentusprieš asmens pripažinimą šventuoju; 2*. blogio gynėjas.ad vocem [lot.], to žodžio proga, ta proga (kas ateina į galvą).advokatas [lot. advocatus]: 1. asmuo, turintis teisę teikti juridinępagalbą asmenims, organizacijoms; 2*. užtarėjas, žodžiu ar raštu kąužtariantis. advokatauti: 1. būti advokatu, dirbti advokato darbą; 2.patarti, užtarti, ginti ką, imtis tvarkyti kieno reikalus.advokatūra [ advokatas]: 1. advokatų visuma, turinti tam tikrą organizacinęstruktūrą; 2. advokato profesija, veikla.aequo animo [sk. ekvo animo; lot.] ramiai, abejingai.aeracija [pranc.aėration < gr. aer-oras]: 1. vėdinimas; prisotinimas oro;2. dirvožemio oro apykaita su atmosferos oru; ją reguliuoja žemės dirbimasir melioracija; 3. med. ^ arterizacija.aerariumas [gr. aer – oras], nuo saulės ir vėjo apsaugota oro voniųaikštelė.aeratorius [pranc. aerateur- vėdintuvas], mašina birioms medžiagomspurenti, vėdinti; purentuvas.aerenchima [aer + gr. enchyma -audinys], purus augalų audinys, kurioląstelės plonasienės, tarpu-ląsčiai dideli, prisipildę oro; būdinga vandensir pelkių augalams.aero… [gr. aer-oras], pirmoji sudurt. žodžių dalis, rodanti jų sąsają suoru, dujomis, aviacija.aerobai [ aero… + gr. bios – gyvybė), organizmai gyvenantys tik laisvodeguonies turinčioje aplinkojeaerobika [angl. aerobic], intensyvios mankštos, atliekamos pagal estradinėsmuzikos taktą, kompleksas; paplito JAV, V. Europoje XX a. 8-9 dešimtmetyje(daugiausia kultivuojamas moterų). .aerobinis [ aerobai], reikalaujantis deguonies gyvybei palaikyti, pvz., Aorganizmas (aerobas).aerobiontai [ aero… + biontas] ^ aerobai. aerobiozėĮ^aero… + -71…biozė], gyvavimas tik tada, kai yra laisvo deguonies.aerobusas [ aero… + (auto)busas], didelis (keliu šimtu vietų) keleivinislėktuvas.aerodinamika [ aero… + dinamika], mokslas, tiriantis oro (dujų) judėjimąir jėgas, veikiančias dujose judančius kietus kūnus.aerodinamin//is [ aerodinamika]: 1. aptakus, aptakios formos, pvz., Akūnas; 2. sukeltas dujų poveikio, pvz., —ė jėga (jėga, kuria dujos veikiajose judančio kietojo kūno paviršiaus elementą); 3. susijęs suaerodinamikos tyrimais, jos dėsnių veikimu, panaudojimu.aerodoksas, beliepsnio sprogdinimo būdas; naud. suslėgtų dujų energija.aerodromas [ aero… + …dramas], žemės plotas, pritaikytas lėktuvamskilti, tūpti, stovėti ir aptarnauti.aeroembolizmas [ aero… + gr. embole- užsikimšimas], kraujagysliųužsikimšimas, dėl aukšto atmosferos slėgio susidarius jose azotoburbuliukams.aerofagija [ aero… + …fagija], oro rijimas sergant virškinamojo traktoligomis, isterija.aeroflitras [- aero… + filtras], biofiltras su intensyvia dirbtineaeracija, suaktyvinančia vandenį valančių mikroorganizmų veiklą.aerofltai [aero… + …fitas], augalai, visas maisto medžiagas gaunantysiš atmosferos, pvz., kai kurios samanos, kai kurie bromelijinių šeimosaugalai (tilandsijos).aerofobija [ aero… + …fobija], įkyri oro judėjimo (vėjo, skersvėjo,atvirų langų) baimė.aerofonai [ aero… + …/o/ias1], pučiamieji muz. instrumentai(klarnetai, saksofonai, birbynės, fleitos, skudučiai, trimitai, valtornos,trombonai).aeroforas [ aero… + gr. phoros – nešantis]: 1. techn. Įrenginys, kuriuonarui po vandeniu tiekiamas oras; 2. muz. pučiamojo instrumento įtaisas(kojomis minamos dumplelės ir vamzdelis), tiekiantis orą be pertraukų (netir griežikui įkvepiant). aerofotografija [ aero… + fotografija], Žemės paviršiaus fotografavimasiš skraidymo aparato.aerofotogrametrija [ aero… + fotogrametrija], vietovės planų sudarymasremiantis iš skraidymo aparato padarytomis nuotraukomis.aerofototopografija [ aero… + foto… + topografija], žemėlapiųsudarymas pagal nuotraukas, padarytas iš skraidymo aparato (ppr. lėktuvo).aerogenin//is [ aero… + …geninis],med. plintantis oru, pvz., ~ėinfekcija.aerogeodezija [ aero… + ^ geodezija] aerofototopografija.aerografas [ aero… + …grafas], prietaisas dažams purkšti suslėgtu oruant marginamo popieriaus, audinio, kitų paviršių.aerografija, spalvinimas, marginimas aerografu.aerojonoterapija [ aero… + jonoterapija], gydymas jonizuotu oru.aerokasko [ aero… + kasko], oro transporto priemonių draudimas.aeroklimatologija [aero… + klimatologija], laisvosios atmosferos(troposferos aukščiau kaip 1,5 km nuo Žemės paviršiaus) ir apatiniostratosferos sluoksnio (iki 20-25 km) klimatologija.aeroklubas [ aero… + klubas]: 1. sporto lakūnų, parašiutininkų,sklandytojų draugija; 2. aviacijos sportininkų rengimo organizacija.aerolltas[ aero… + …litas], akmeninis meteoritas.aerolocija [ aero… + locija], oro linijų, aerodromu, tūpimo aikšteliųaprašas.aerologija [ aero… + …logija], mokslas, tiriantis laisvosiosatmosferos fiz. procesus ir reiškinius.aeromechanika [ aero… + mechanika], mokslas, tiriantis dujų ir joseesančių kūnų pusiausvyrą irjudėjimą.aeromėtras [ aero… + …metras], prietaisas dujų masei ir tankiuimatuoti.aeromobllis [ aero… + lot. mobilis – judamas], propelerio varomasautomobilis.aeronas1 [gr. aer- oras], stiprus lengvas aliuminio lydinys su variu,siliciu, kartais ir su ličio priemaiša; vart. lėktuvams, dirižabliamsgaminti.aeronas2, vaistas, slopinantis vėmimą; vart. jūrų ir skridimo ligosprofilaktikai.aeronautas [ aero… + gr.nautes -jūreivis], oreivis; žmogus, skraidantisaerostatais.aeronautika [ aero… + gr. nautike- laivyba], žmonių skraidymasatmosferoje; aviacija, oreivystė.aeronavigacija [ aero… + navigacija], skraidymo aparatu valdymo mokslas,priemonės ir veiksmai; orientavimasis, kelio radimas skrendant. aeronomija[aero… + gr.nomoš -dėsnis], mokslas, tiriantis aukštųjų atmosferossluoksnių (me-zosferos ir egzosferos) fizik. ir chem. procesus.aeroplanas [pranc. aeroplane < aero… + pla-ner – sklandyti], pasenęslėktuvo pavadinimas.aeroplanktonas [ aero… + planktonas], oro srovių nešiojami smulkūs gyviorganizmai (bakterijos), sėklos, sporos, žiedadulkės.aeroponika [aero… + gr. ponos – darbas], augalų auginimas drėgname ore,be dirvos: šaknys purškiamos mitybiniu tirpalu.aeroportas [ aero… + pranc. port – uostas] ntk., oro uostas – aerodromassu visais įrenginiais ir specialiomis tarnybomis.aerosilas, smulkūs, labai lengvi silicio dioksido milteliai.aerostatas [ aero… + gr.statos -stovintis], skraidymo aparatas, kuriokeliamąją jėgą sudaro specialiame apvalkale esančios lengvesnės už orądujos (vandenilis, helis).aerostatika [ aero… + statika], mokslas apie duju pusiausvyrą irnejudančiu dujų mech. poveikį jose esantiems kūnams.aerostilas [ aero… + gr. stylos – kolona], šen. graikų šventykla sukolonomis, kurių interkolum-niumas 6V2 modulio.aerotaksis [ aero… + taksis1], mikroorganizmų, pavienių ląstelių (pvz.,lytinių ląstelių) arba ląstelių dalių (pvz., plastidžių) aktyvus judėjimaslink arba nuo deguonies šaltinio.aerotankas [ aero… + angi. tank-rezervuaras], aeruojamas nutekamojovandens biol. valymo įrenginys.aeroterapija [ aero… + terapija], gydymas oru (oro vonios, buvimasgryname ore).aerotorija [aero… + (ten)fonya], oro erdvė virš aerodromo ir apie 50 kmaplink jį lėktuvams leistis ir kilti.aerozolis [ aero… + zolis], dispersinė sistema, susidedanti iš dujų irjose plūduriuojančių kietų arba skystų dalelių.afabulmis [ a… + < fabula], neturintis fabulos, pvz., A lit. kūrinys.afagija [ a… + …fagija],nenurijimas, negalėjimas nuryti maisto.afakija [ a… + gr.phakos – lęšis], med. lęšiuko nebuvimas akyje.afalina, delfinas Tursiops truncatus, paplitęs jūrų seklumose; auginamasokeanariumuose.afarai, tauta, kalbanti viena kušitų kalbų; gyvena Etiopijoje, Eritrėjoje,Džibutyje; danakiliai.afazija [gr. aphasia < a… +phasis-kalbėjimas], negalėjimas kalbėti,atsirandantis dėl galvos smegenų pažeidimo.afektacija [lot. affectatio], perdėtas, dirbtinis jausmingumo rodymas;kalbos, elgesio įmantrumas.afektas [lot. affectus -susijaudinimas, aistra], stiprus, trumpassusijaudinimas, smarki emocinė reakcija, jausmų protrūkis (ypač pykčio).afektuotas [afektacija], nenatūralus, perdėtas (apie elgesį, jausmą).afelis [gr. aphėlios < apo – toli nuo + helios – saulė], aplink Sauleskriejančio kūno orbitos taškas, labiausiai nutolęs nuo Saulės.afera [pranc. ajfaire], didelė apgavystė; nesąžininga, apgavikiška veika.aferentin//is [lot.afferens (kilm.afferentis) -atnešantis]: 1. atnešantis,atvedantis (Į kokį nors organą), pvz. ~ės nervinės skaidulos (skaidulos,kuriomis jaudinimas sklinda į centrinę nervų sistemą); 2. med. įcentrinis.af erezė [gr. aphairesis], kalbat, žodžio pradžios garso arba kelių garsųišnykimas, pvz., angį. I’m < / am, vok. raus < lieraus.aferistas, sukčius, žmogus, kuris daro aferas.affettuoso [sk. afetuozo; it.], muz. jautriai, švelniai, aistringai.afganai, tauta, kalbanti viena iranėnų kalbų (puš-tūnų k.); gyvenaAfganistane, Pakistane;puštūnai.afganas: 1. vietinis pietvakarių vėjas, pučiantis 40-70 dienų per metusAmudarjos aukštupyje; 2. rankomis rištas rusvai raudonų atspalvių, geom. iraugai, motyvų rašto kilimas, gaminamas daugiausia Afganistane; 3. afganųkurtas, šunų ilgais ir švelniais plaukais veislė, kilusi iš Afganistano.afganis, Afganistano piniginis vienetas.af leidai [lot. aphis – amaras + caedo – žudau], insekticidai amaramsnaikinti.afiksacija, žodžių darybos būdas – afiksų dėjimas prie šaknies arbakamieno.afiksas [lot. affūcus – pritvirtintas], kalbat, kiekviena reikšminė žodžiodalis (morfema), išskyrus šaknį (pvz., priešdėlis, priesaga, intarpas,galūnė).afiksoidas [ afiksas + gr. eidos -pavidalas],kal-bot. šakninė morfema,atliekanti afikso funkcijas.afllija [ a… + gr. phyllon – lapas], augalo lapų nebuvimas dėl jųredukcijos.afinavimas [pranc. affiner – valyti]: 1. valymas, gryninimas, grynosmedžiagos gavimas; 2. rafina-vimui skirto smulkaus cukraus parengiamasisvalymas; 3. metalurgijos procesas labai gryniems tauriesiems metalams(auksui, platinai, sidabrui) gauti.afinažas [pranc. affinage – valymas] ^ afinavimas (3).afinūs, afininis [lot. affinis], artimas, gretimas, giminingas, pvz.,matematikoje A atvaizdis -abipus vienareikšmės plokštumos (erdvės)atvaizdis į plokštumą (erdvę), kai tiesė pereina į tiese.afirmacija [lot. affinnatio], patvirtinimas.afiša [pranc. affiche], kultūros, sporto pramogų renginio, parodosreklaminis skelbimas.afišuoti [ afiša], reklamuoti, atkreipti dėmesį. aflėksin//is [s a… +fleksinis], kalbat, neturintis fleksijos; ~ės kalbos – kalbos, kuriomsnebūdinga fleksija, ypač galūnių kailyba.afonija [gr. aphonia – nebylystė], balso netekimas, balso nebuvimas dėlgerklų ar nervu sistemos pažeidimu.aforistin//is [^ aforizmas], trumpasakis, panašus i aforizmą, pvz., ~mintis.aforizmas [gr. aphorismos < aphorizo – apibrėžiu], trumpas, įtaigios formosposakis, apibendrinantis reikšmingą, dažnai originalią, netikėtą mintį,pvz.: „Yra priekaištu, kurie giria, ir pagyrimu, kurie šmeižia”. – F. deLarošfuko (de La Roche-foucauld).a fortiori [sk. a forcijori; lot.], juo labiau.atrakta [gr. apkreikta -laivai be denio], šen. Graikijos irklinis laivas,panašus į galerą.afrazin//is, bendras Afrikai ir Azijai; ~ės kalbos -semitų-chamitų kalbos,paplitusios S. Afrikoje ir P. v. Azijoje.afrikaneriai, tauta, kalbanti viena germanu kalbu – afrikanso kalba; gyvenaPietų Afrikos Respublikoje, Zimbabvėje, Namibijoje; būrai.afrikaneris [ol.Afrikaaner – afrikietis; olandas, gyvenantis Afrikoje]: 1.bendruomenės, kildinančios save iš olandu kolonistų P. Afrikoje, narys;būras; 2. Afrikos, ypač P. Afrikos Respublikos, baltosios rasės gyventojas.afrikanistika, mokslo žinių apie Afrikos tautas, jų kalbas, literatūrą,meną visuma.afrikanizacija: 1. Afrikos šalių siekimas parengti visų veiklos sričiųsavus kadrus, atgaivinti ir išplėtoti nacionaline kultūrą; 2. suteikimaskam nors Afrikai, jos tautų kultūrai būdingų bruožų.af rikansas [oi. afrikaans], būrų kalba – viena iš P. Afrikos Respublikosvalst. kalbų, susidariusi olandų k. pagrindu.afrikat//a [lot. affricata – pritrinta], kalbat, priebalsis, susidedantisiš glaudžiai sutapusių sprogstamojo (uždarumos) ir pučiamojo (ankštumos)elementų, pvz., liet. kalbos liežuvio priešakinės ~os c, č, dz, dž, vok.kalbos lūpinė A pf.afro [angį], sušiauštų plaukų šukuosena, mėgdžiojanti paplitusią kai kurAfrikoje.afrodisijos [gr. aphrodisia], šen. graiku šventė deivės Afroditės garbei.Afroditė (gr. Aphrodile), šen. graiku grožio ir meilės deivė; ją atitinkaromėnų Venera; moters grožio idealas.afroditė, nereidinių būrio daugiašerė žieduotoji kirmėlė Aphroditeaculeala; apie 20 cm ilgio; gyvena jūrų dugne.afrodiziakas [gr. aplirodisiakos – lytinis, seksualinis], nied. priemonė,sukelianti arba didinanti lytini potraukį.afrodizija, ined. padidėjęs lytinis potraukis.afrontas [pranc. affront -viešas įžeidimas, užgaulė, nuoskauda], ižejdimas,akibrokštas.afrontūoti [ afrontas], įžeisti, išsišokti, padaryti akibrokštą,nemalonumą, griežtai atsikirsti.afta [gr. aphthai (dgs.)], med. opelė burnos, kartais makšties gleivinėje.aga1 [turkų k. ponas]: 1. sultonų Turkijos karo vadų, janyčarų vado, rūmųtarnų viršininko titulas; nuo 1826 (likvidavus janyčarus) turkų kariuomenėsjaunesnysis ar vidurinis karininkas; 2. dab. Turkijoje – kreipimosi įpasiturinčius žemvaldžius žodis, kartais vardo sudėtinė dalis.aga2, didžiulė rupūžė Bufo marinus; paplitusi P. ir Centr. Amerikoje,Australijoje.agalaktija [ a… + gr.gala (kilm. galaktos) -pienas], bepienystė – pienonebuvimas (gimdyvėms).agalmatolitas [gr. agalma (kilm. agalmatos) -puošmena + …litas],minkštas, sunkus, pilkas, žalsvas arba gelsvas mineralas arba uoliena, iškurios Kinijoje daromos skulptūrėlės, miniatiūr. pagodos; pagoditas.agamija [gr. agamia -nesituokimas]: 1. viengungystė; 2. biol. belytiškumas,lyties organų neturėjimas.agamin//is [gr. agamos -nesimokęs], nelytinis, ne-lytinio dauginimosi;pvz., ~iai organizmai – žemesnieji gyvūnai arba augalai, kurie dauginasi beapvaisinimo (nelyt. būdu).agamogonija [agamos + …gonija], organizmo nelytinis dauginimasis, pvz.,dalijimasis, pumpura-vimas.agamos, driežaiAgama; paplitę Afrikoje, P. r. Europoje, Vid., Centr. ir P.Azijoje, Australijoje, kai kuriose Ramiojo vandenyno salose.agapantas [gr. agape- meilė + anthos – žiedas], česnakinių šeimossvogūninis augaiasAgapanthus; dekoratyvinis, kilęs iš P. Afrikos.

agapė [gr. agape]: 1. neoplatonikų filosofijoje -krikščioniška artimo (ypačvargšų, silpnųjų, nusidėjėlių, net priešu) meilė, Dievo meilė; 2. pirmųjųkrikščionių liturginė puota Paskutinei vakarienei atminti (per ją būdavopavalgydinami ir vargšai).agaragaras P agaras2.agar//as vienametis agarinių šeimos vandens augalas Trapą; išplitęsEuropos, Azijos ir Afrikos vidutinio ir paatogrąžių klimato juostose;vaisiai (~o riešutai) valgomi; Lietuvoje išnykęs.agaras2 [ malaj.], angliavandenis, gaunamas iš raudondumbliu ir rudadumblių(Ahnfeltia, Geli-dium); bespalvis arba gelsvas; brinkdamas vandenyje virstadrebučiais.agatas [pranc. agate < gr. achates], mineralas, Įvairiaspalvissluoksniuotas arba koncentriškai juostuotas chalcedonas; juvelyr. akmuo;vart. ir techn. dirbiniams.agatis [gr. agathis – siūlu kamuolys; į jį panašūs kankorėžiai] nik.,agatmedis – araukarijinių šeimos visžalis spygliuotis medis Agathis; išmedienos daromi baldai, drožiniai, gaunama derva (kopalas, kaūris),vartojama technikoje, medicinoje.agav//a [gr. agauos – nuostabus, žavus], agavinių šeimos daugiametismonokarpinis augalas sukulentas Agave, kilęs iš Meksikos; ~os – dekor.,pluoštiniai augalai; iš žiedynstiebių saldžių sulčių gaminama tekila.agavai, tauta, kalbanti viena kušitų kalbu; gyvena Etiopijoje, Eritrėjoje.agenda [lot. agendum (dgs. agenda’) – kas padarytina]: 1. šen. liturg.knyga, kurioje surašytos krikščioniu bažnyt. apeigos jų atlikimo tvarka; 2.atliktinų reikalų užrašai (bloknote, kalendoriuje).agenėzė [ a… + ^genezė], organo arba jo dalies neišsivystymas.agentas1 [lot. agens (kilm. agentis) – veikiantis]: 1. asmuo, veikiantiskieno nors pavedimu, atstovas, patikėtinis, įgaliotinis; 2. slaptųjųtarnybų tarnautojas; 3. šnipas, diversantas.agentas2:1. veiksnys – reiškinio, vykstančio gyvojoje ar negyvojojegamtoje, priežastis; 2. chem. arba fizik. procesą sukelianti medžiaga.agentūra [agentas}: 1. organizacija, atliekanti kieno nors pavedimus; 2.įstaiga, per savo korespondentus renkanti žinias ir teikianti informacijąžiniasklaidai, pvz., spaudos A; 3. kurios nors įstaigos, įmonės arbaorganizacijos atstovybė, skyrius, filialas; 4. agentai, agentų visuma; 5.agentų tinklas, organizuojamas slaptoms žinioms rinkti, ardomajam darbuidirbti, pvz., žvalgybos A.agėuzija [ a… + gr. geusis – skonis], med. skonio netekimas, nejutimas.aggio [sk. adžo; it.] ^ ažio.aggiornamento [sk. adžornamento; it. modernizacija], Katalikų bažnyčiospolitika, kuria stengiamasi suaktualinti, sumoderninti, liberalizuoti irpatobulinti Bažnyčios doktrinas ir institucijas.agirija [… + gr. gyros – ratas, vingis], bevingys-tė – Įgimtas galvossmegenų didžiųjų pusrutuliu žievės vingių nebuvimas.agitacija [lot. agitatio – raginimas, jaudinimas]: 1. aktyvus politinių,socialinių idėjų propagavimas, aiškinimas; 2. įtikinėjimas, siekimaspalenkti.agitato [sk. adžitato; it.], inuz. neramiai, triukšmingai.agitatorius, žmogus, varantis agitaciją.agliutinacija [oi.agglutino -prilipdau, priklijuoju]: ‘.kalbot. žodžių iržodžių formų darybos būdas: prie šaknies, einančios ir savarankišku žodžiu,dedami afiksai, nesusiliejantys nei tarpusavyje, nei su šaknimi ir turintysvieną pastovią gram. reikšmę, pvz., totorių „kul” -ranka, „kul-da” –rankoje, „kulym” – mano ranka, „kulym-da” – mano rankoje; 2. med.bakterijų, kraujo kūnelių ir kai kurių medžiagų dalelių sukibimas irnusėdimas dėl antikūnų ir antigenų sąveikos; 3. chem. /” agregacija.agliutinacin//is [^ agliutinacija], turintis agliutinacijos požymių; —ėskalbos – kalbos, kurių gramat. kategorijų ir ryšių reiškimo pagr. priemonėyra agliutinacija (1), pvz., Altajaus, finougrų kalbos.agliutininai, medžiagos (antikūnai), susidarančios žmogaus ir gyvūnųorganizme veikiant organizmui svetimoms medžiagoms (antigenams) irsukeliančios ? agliutinaciją (2).aglomeracija [lot. agglomero- prijungiu, sukaupiu], kaupimasis, supuolimas,sukibimas, sukepi-mas: 1. biol. skystyje skendinčių mikroorganizmųsusikaupimas į krūveles; 2. met. sukepimas – terminis procesas, per kurįsmulkios medžiagos (rūda, jos koncentratai, atliekos) sukepinamos įdidelius luitus, kad būtų patogiau apdirbti; 3. grupė susijungusiųgyvenviečių (ppr. prie didžiųjų miestų), turinčių glaudžius ūkio, darbo,kultūros ir buities ryšius.aglomeratas: .met. smulkios rūdos, koncentratų, atliekų luitas, gautasaglomeracijos (2) būdu; 2. geol. uolienų ir mineralų neapzulintų nuolaužųbiri sankaupa.agloporltas, dirbtinė poringa biri termoizoliaci-nė medžiaga iš sukepintomolio ir akmens anglių mišinio; vart. lengvajam betonui gaminti irtermoizoliacijai.aglosija [ a… + gr. gldssa – liežuvis], beliežuvystė – įgimtas liežuvionebuvimas.agnatai1 [lot. agnatus -giminaitis iš tėvo pusės]: 1. romėnų teisėje -visitėvo valdžioje esantys laisvi žmonės (ne vergai), kilę iš vieno protėvioarba patekę į šeimą įsūnijimu ar santuoka; 2. germanų teisėje -vyro linijoskraujo giminaičiai vyrai.agnatai2 [ a… + gr. gnathos – žandikaulis], be-žandžiai – seniausiejiiškastiniai stuburiniai gyvū-naiAgnatha, iš kurių dabar gyvena tik nėgės irmik-sinos; neturi tikrųjų žandų.Agnis, šen. indų ugnies dievas, žmonių draugas ir globėjas.agnosticizmas [gr.agnostos -nepažinus],filos. pažinimo teorijos kryptis,neigianti galimybę pažinti objektyvią tikrovę.agnostikas, agnosticizmo šalininkas.agnozija [ a… + gr.gndsis-pažinimas]: .med. daiktu ir reiškiniuatpažinimo sutrikimas, dažn. dėl galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievėspažeidimo; 2. filos. nežinojimas.Agnus Dei [sk. agnus deji; lot.], re/. Dievo Avinėlis (Kristus); maldos,kalbamos per mišias, pradžia.agogika [gr. agoge- nuvedimas], muz. atlikimo ypatybė: nedideli ritmo irtempo pakeitimai, susiję su kūrinio ar jo dalies interpretacija; ypačbūdinga romantiniam atlikimo stiliui.agonas [gr. agdn]: 1. šen. graiku sporto, meno, minties varžybos; 2. šen.graikų polinkis varžytis, rungtyniauti.agonija [gr. agonia – kova, vidinė kančia], merdėjimas – būsena priešmirtį.agonistika [gr. agonistikė(techne) -varžymosi menas], šen. Graikijoje-varžybos, mokėjimas varžytis, siekimas rungtyniauti, pirmauti.agora1 [gr.]: 1. šen. Graikijos polių tautos susirinkimas ir vieta, kur jisvykdavo; 2. svarbiausioji šen. Graikijos miestų aikštė su šventyklomis,turgaviete, valst. įstaigomis.agora2, Izraelio pinig. vieneto svaro (1948-80) ir šekelio (nuo 1980)šimtoji dalis.agorafobija [ agora1 + p …fobija], liguista didelės erdvės, pvz.,aikštės, plačios gatvės, baimė.agrafas [pranc. agrafe]: 1. puošni sąsaga, segė; 2. archit. dekoratyvinėįv. pavidalo (akanto lapo, kriauklės, maskarono) sankaba konstrukciniųelementų sandūroje.agrafija [a… + …grafija], sugebėjimo rašyti sutrikimas dėl galvossmegenų didžiųjų pusrutulių žievės pažeidimo.agramantas [pranc. agrėments – puošmenos], virvinė pynė drabužiams,užuolaidoms, minkštiems baldams apdailinti.agramatizmas [gr. agrammatos – neraštingas, nemokytas žmogus], med.,psichol. nesugebėjimas taisyklingai jungti žodžius ir sudaryti sakinius.agranulocitai [a… + granulocitai],fiziol. leukocitai, neturintyscitoplazmoje grūdelių (granulių); būna 2 rūšių: limfocitai ir monocitai.agranulocitozė [agranulocitai], kraujo liga -grūdėtųjų leukocitų(granulocitų) sumažėjimas krau-juje.agrar//as [ agrarinis]: 1. stambus žemvaldys, ūkininkas; 2. stambiųjųžemvaldžių interesams atstovaujančios partijos (~ų partijos) narys.agrarinis [lot. agrarius}: 1. žemės, susijęs su žemėvalda, žemės naudojimu;2. toks, kuriam būdingas ž. ū. gamybos vyravimas, pvz., A kraštas.agrarizmas [ agrarinis], XIX a. II pusėje Vokietijoje susiformavusi visuom.doktrina ir ja paremtas visuom. polit. judėjimas, skelbiantis, kad ūkiopagrindas yra žemdirbystė, o svarbiausias visuomenės sluoksnis-valstiečiai. agravacija [lot. aggravo – sunkinu, bloginu]: 1. ligospablogėjimas; 2. ligos reiškinių perdėjimas.agregacija [lot. aggregatio – (pri)jungimas], stambių molekulių arkoloidinių dalelių sukibimas, jų sankaupa.agregatas [lot. aggregatus -prijungtas]: 1. techn. mašinų, prietaisų arbaaparatų junginys bendram darbui atlikti, pvz., arimo A susideda ištraktoriaus, plūgų ir akėčių; 2. techn. sudėtingos mašinos savarankiškasmazgas, atliekantis tam tikrą funkciją, pvz., automobilio variklis, pavarųdėžė, įv. mašinų siurbliai, reduktoriai; 3. geol. uolieną arba jos dalįsudarančių įv. formos ir struktūros mineralų visuma.agregatinis [ agregatas]: .fiz. susijęs su medžiagos atomų, jonų, molekuliųar koloidinių dalelių būsena, pvz., kieta (kristaline), skysta, dujine arplazmine; 2. susijęs su agregatu.agregūoti: 1. jungti į vieną agregatą (1);2. stambinti (pvz., statistikosrodiklius).agremanas [pranc. agrėment – pritarimas], valstybės sutikimas priimti kitosvalstybės siūlomą kandidatą į dipl. atstovybės vadovus.agresija [lot. aggressio -užpuolimas]: 1. tarpt, teisei prieštaraujantisvalstybės ginkluotos jėgos panaudojimas prieš kt. valstybės suverenitetą,terit. neliečiamybę ir polit. nepriklausomybę; 2. psichol. priešiškas kitamindividui ar jų grupei puolamasis elgesys, pasireiškiantis žodžiu arveiksmais; puolimas turint tikslą ką nors fiziškai sužaloti ar psichiškaipaveikti.agresinai p agresija], med. patogen. mikrobų gaminamos medžiagos, kuriosdidina tų mikrobų vi-rulentiškumą, padeda jiems įsiskverbti į organizmą,daugintis ir plisti.agresyvūs [ agresija], puolus, karingas.agresorius, vykdantis < agresiją (]).agrežė [pranc. agrege], mokslo laipsnis Prancūzijoje, leidžiantis dėstytilicėjuose, universitetų gamtos mokslų ir humanitar. fakultetuose.agrikultūra [ot.agricultura -laukininkystė,žemdirbystė], žemdirbystėskultūros kėlimo priemonių visuma.agriofitai [gr. agrios – laukinis + phyton – augalas] – svetimžemiainaturalizavęsi augalai, prisitaikę prie nauju sąlygų ir augantysnatūraliose buveinėse, pvz., ajerai, elodėjos.agro… Įgr. agros – laukas, dirva], pirmoji sudurt. žodžiu dalis, rodantijų sąsają su dirbamąja žeme, žemdirbyste arba agronomija, pvz.,agrochemija, agrotechnika.agrobiologija [ agro… + biologija], ž. ū. biologija.agrocenologija / agrofitocenologija. agrocenozė [ agro… + gr. kainos -bendras], organizmų (gyvūnų ir augalu)visuma, susidariusi dirbamos žemės plote dėl žmogaus ūk. veiklos.agrochemija [ agro… + chemija], agronomi-nė chemija – mokslas, tiriantischem. ir biochem. procesus, vykstančius dirvožemyje ir augaluose, augalųmitybą, trąšų ir kt. ęhemikalų naudojimą dirvožemio derlingumui didinti.agroekologija [ agro… + ekologija], ekologijos skyrius; tiriakultivuojamu augalų biocenozės ryšius ir išor. sąlygų poveikį tų ryšiųsusidarymui. agrofltai [gr. agros – laukas + phyton – augalas] psn.,ariamose dirvose augantys augalai, segetali-niai augalai.agrofitocenologija [ agro… + fito… + gr. koi-nos -bendras +…logija], mokslas, tiriantis dirbamų laukų augalų bendrijas, kuriassudaro kultūr. augalai ir piktžolės.agroflzika [ agro… + fiz/Tra], agronominė fizika – ž. ū. mokslas,tiriantis augalų gyvybinės veiklos fizik. procesus, augalų gyvenimo išor.sąlygas ir būdus joms paveikti.agrogeologija [ agro… + geologija], geologijos skyrius, tiriantisdirvožemio tipus ir jų susidarymą, t. p. dirbamos žemės apsaugą.agroklimatologija [agro… +^klimatologija], klimatologijos skyrius,tiriantis klimato sąlygų poveikį auginamiems augalams.agromelioracija [agro… +^melioracija], pagrindinių dirvožemio savybiųgerinimas agrotechn. priemonėmis.agrometeorologija [ agro… +^ meteorologija], mokslas, tiriantis meteor.ir hidrolog. sąlygų įtaką ž. ū. gamybos objektams ir procesams.agronomas, agronomijos specialistas.agronomija [ agro… + gr. nomos – dėsnis, taisyklė], žemdirbystės teorija;ž. ū. augalų auginimo mokslas.agrostologija [gr. agrostis- labuko žolė + …logija], mokslas, tiriantismiglinių (varpinių) šeimos augalus.agrotechnika [ agro… + technika], žemdirbystės technologija; ž. ū.augalų auginimo priemonių sistema.agūtis [isp. aguti < tupių-gvaranių k.], graužikas Dasyprocta agiiti;paplitęs P. ir Centr. Amerikos tropinėse srityse.Ahasferas p Ahasveras.Ahasvėras: 1. vid. amžių legendos Amžinasis žydas klajūnas, pasmerktas ikipasaulio pabaigos klajoti už tai, kad neleido prie savo namų pailsėti įGolgotą vedamam Jėzui Kristui; 2*. nuolat klajojantis, vietos, prieglobsčionerandantis žmogus.ahimsa, ahlnsa [skr. ahimsa – neskriaudimas], indų religijų principas,reikalaujantis nekenkti gyvoms būtybėms.Ahūra Mazda, senovės iranėnų vyriausiasis dievas.Aidas (gr. Aidės) Hadas.aide-memoire [sk. edmemuar; pranc. atminties pagalbininkas], dipl. trumpasmemorandumas, kuriame trumpai surašoma, kas jau sutarta derybose, kadpaskui nekiltų nesusipratimų.AIDS [iš acngl.AcquiredImmuneDeficiency Syndro-me – įgytasis imunitetostokos sindromas], liga — atsparumo praradimas, imuninės sistemosnusilpimas dėl to, kad žmogus užsikrėtęs žmogaus imunodeficito virusu(ŽIV).aikido [jap.], Rytų savigynos rūšis.ailantas [maa).ailanto -aukšti dangaus medžiai], simarubinių šeimos medis

Ailanthus, kilęs iš Kinijos; dekoratyvinis, vaistinis; iš medienosgaminamas popierius.ailas [ tiurkų k.]: 1. kirgizų ir altajiečių klajoklių ar pusiau klajoklių(dažn. giminaičių) senoji gyvenvietė; 2. mongolų tautų klajoklių šeimųgrupė; 3. Kirgizijos mažiausias adm. terit. vienetas.aimakas [< mong.]: 1. Mongolijos didžiausias adm. terit. vienetas; 2.Buriatijos, Kalnų Altajaus rajonas; 3. mandžiūrų, mongolų, turkų, tungūzųtautų pirmykštis gimininis vienetas.aimarai, P. Amerikos indėnų tauta, kalbanti aima-rų kalba; gyvenaBolivijoje.ainai, Azijos tauta; gyvena Japonijoje, Hokaido saloje (autochtonai).airanas [< tiurkų k.], rūgštus, į kefyrą panašus pieno produktas; vart.Kazachijoje, Vid. Azijoje, Kaukaze, Sibire.airėnas [< arm.], armėnų poezijos forma, kitaip 7* hairenas.airiai, tauta, kalbanti viena keltų kalbų; gyvena Airijoje, D. Britanijoje,JAV, Kanadoje, kt.airšyrai, pieninių galvijų veislė, išvesta Škotijoje, Eršyro (Airshire)grafystėje.

aisbergas [angį. iceberg, šved.isberg, o.ijsbergntk., ledkalnis – nuopakrančių ledyno atskilęs didžiulis luistas.aisorai p asirai.aiva [< tiurku k.] ntk.: 1. ^ cidonija; 2. svarainis (Chaenomeles kaikurios rūšys, pvz., C. japonica — japoninis svarainis).aivanas [< persu k.]: 1. Vid. Azijos statinio (gyv. namo, mečetės) terasasu plokščia perdanga, paremta kolonomis ar kt. atramomis; 2. atvirasmailiaarkė musulmonų kulto pastato patalpa, dengta skliautu.ajatola [arab. ajat- stebuklas + Allah – Dievas], musulmonu šiitų veikėjas,turintis teisę laisvai aiškinti islamo doktriną ir šariato normas.Ajolas [gr.Aiolos] -71 Eolas.aka, mirtinių šeimos visžalis medis arba krūmas Acca; kilęs iš P. Amerikos;amerikinė A (A. sello-wiana) yra vaismedis.akacija [lot. acacia < gr. akakia]: 1. mimozinių šeimos ankštinis medisarba krūmas Acacia; daugelio rūšių akacijos – rauginiai, dažiniai, eterinioaliejaus, pašariniai augalai; auga šiltuose kraštuose, daugiausia Afrikoje;2. ntk. -71 robinija; 3. ntk. ? ka-ragana.akademija [gr.Akademia]: 1. filos. mokykla, įkurta Platono (apie 387 m. pr.m. e.) netoli Atėnų, soduose, pavadintuose pagal mitinio didvyrio Akademovardą; egzistavo iki 529 m. e. m.; gr. filosofijos centras; 2. aukščiausiųmokslo ir meno įstaigų, draugijų, aukštųjų mokyklų pavadinimas, pvz.,Lietuvos mokslų A, Vilniaus dailės A.akademikas: 1. tikrasis mokslų akademijos narys; 2. filosofas idealistas, ^akademijos (1) atstovas.akadėmin//is: 1. susijęs su /•” akademija (2); 2. mokymo, mokomasis, mokslo(ppr. aukštojo), pvz., ~ė valanda, A jaunimas; 3. griežtai laikąsistradicijų, kanonų, būdingas akademizmui, pvz., ~ė tapyba; 4. pavyzdinis,pvz., A teatras; 5. grynai teorinis, neturintis praktinės reikšmės, pvz., Aginčas. akademiškas, griežtas, tikslus, labiausiai paisantis taisyklių,kanonų, būdingas akademizmui.akademizmas [pranc. academisme]: 1. moksl. ir ped. veiklos atitrūkimas nuopraktikos, aktualių gyvenimo problemų; 2. XVI-XIX a. Europos dailėskryptis, kuriai būdinga antikos ir renesanso meno principų kanonizavimas,tikrovės idealizavimas.akalkūlija [> a… + lot. calculo – skaičiuoju], nesugebėjimas skaičiuotidėl galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievės pažeidimo.akantas [gr. akanthos]: 1. daugiametė akantinių šeimos žolė arba krūmokšnisA canthus; savaime auga Azijos, Afrikos ir Europos šilto klimato srityse;kai Kur auginamas gėlynuose; 2. stilizuotų akanto lapų ir žiedų pavidalodekoratyvinis archit. elementas, puošiantis kolonų kapitelius, frizus,gembes.akantocefalai [gr. akantha – dyglys + kephale-galva], dygiastraubliai –apvaliųjų kirmėlių tipo kla-sėsAcantliocephala kirmėlės, parazituojančiosstuburinių gyvūnu žarnyne.akantocefaliozė, gyvulių helmintozė; sukelia dygiastraubliai(akantocefalai), parazituojantys stuburinių gyvūnų žarnyne.akantodai [gr. akanthddes – dygliuotas], paleozo-jinės eros iškastinėsžuvys Acanthodei, kurių pelekai (išskyrus uodegos) buvo su dygliais.akantolimonas [gr. akantha – dyglys + leimon -pieva], pliumbaginių šeimosžemaūgis, pagalvėles sudarantis krūmokšnis Acantholimon; iš Azijos kilęsdekor. augalas.akapitas [lot. a capite – nuo skirsnio, pastraipos], rankraščio ar spaudosleidinio naujo skirsnio, pastraipos I eilutė, ppr. labiau atitraukta nuokrašto negu kt. eilutės arba prasidedanti didesnėmis, ornamentuotomisraidėmis (inicialais).akardija [ a… + gr. kardia – širdis], beširdystė -įgimtas širdiesnebuvimas.akariazė [gr. akari- erkė]: 1. med. erkinė liga; 2. bot. kultūrinių augalųliga, sukeliama erkių; pasireiškia gausiomis rausvomis pūslelėmis irišaugomis ant augalų lapų ir pumpurų.akaricidai [akari + lot. caedo -žudau], chemikalai erkėms naikinti.akarinozė [akari + gr. nosos – liga] -71 akariazė.akariozė ? akariazė.akarologija [akari + p …logija], mokslas, tiriantis erkes.akarozė [gr. akari – erkė], lėtinė invazinė gyvulių odos liga; sukelianiežinės erkės.akatalerpsija [gr. akatalepsia – nesuvokiamumas], filos. skepticizme-pasaulio nesuvokiamumas, tiesos kriterijaus nebuvimas.akceleracija [lot. acceleratio – (pa)greitinimas], greitinimas,greitėjimas: 1. reiškinių, procesų ir 1.1. trukmės sutrumpėjimas, jų vyksmopagreitėjimas; 2. ped. vaikų ir jaunuolių augimo, lytinio, psichologiniobrendimo pagreitėjimas, palyginti su ankstesnėmis kartomis; 3. antrop.žmonių vystymosi greitėjimas; 4. biol. kurio nors organo greitesnisformavimasis gemalo raidos procese.akcelerantas, akceleracijos veikiamas arba paveiktas vaikas, žmogus.akceleratorius [lot. accelero – greitinu]: 1. transporto priemonių greičiokeitimo įtaisas; 2. kompiuterio veiksmu greitintuvas; 3. ek. koeficientas,išreiškiantis investicijų padidėjimo santyki su tą padidėjimą sukėlusiųpajamų, vartotojų paklausos arba produkcijos padidėjimu; 4. brand. fizikostiriamasis įrenginys, kuriame elektringosios dalelės labaiįgreitinamos;gra’ri/tfMvas.akcelerografas [accelero + -71 …grafas], savirašis akcelerometras.akcelerometras [accelero + <” …metras], prietaisas lėktuvo, raketos,erdvėlaivio pagreičiui matuoti.akcentas [lot. accentus -kirtis]: 1. žodžio arba sakinio kirtis; grafiniskirčio ženklas (akūtas, gravis, cirkumfleksas); 2. negimtąja kalba artarmiškai kalbančio žmogaus tarties savotiškumas, atsiradęs dėl gimtosioskalbos arba tarmės įtakos, pvz., lenkavi-mas, dzūkavimas; 3. muz. kūriniokurio nors garso arba akordo pabrėžimas (sustiprinimas, pailginimas, tembroparyškinimas); žymimas ženklais >, a arba santrumpomis sf, fz, sfz; 4.išskiriantis, paryškinantis elementas.akcentologija [akcentas + …logija], kirčio mokslas; tiria kurios norskalbos arba kalbų grupės kirčiavimo sistemą.akcentuacija [ akcentas]: 1. kurios nors kalbos kirčių sistema; 2. kirčiųžymėjimas; 3. balso pakėlimas tariant žodį arba frazę.akcentuoti [ akcentas]: 1. ryškiai, kirčiuojamai, pabrėžiamai tarti; 2*.kalboje ar parašytame tekste pabrėžti, išskirti svarb. mintį, žodį.akceptantas [ akceptas], asmuo, įsipareigojęs apmokėti pateiktą sąskaitą arvekselį.akceptas [lot. acceptus – prisiimtas]: 1. sutikimas su kitos pusėspasiūlymu sudaryti sutartį; 2. įrašas sąskaitoje, vekselyje, liudijantis,kad padaręs įrašą asmuo sutinka dokumentą apmokėti laiku.akceptorius [lot. acceptor- priėmėjas]: 1./žz. puslaidininkio kristal.gardelės defektas, pvz., savasis atomas tarpmazgyje arba priemaiša, galintiprisijungti elektroną iš valentinės juostos ar donoro; 2. chem. dalelė,prisijungianti elektronus, protonus, molekules, jonus ar laisvuosiusradikalus.akceptuoti [lot. accipere – priimti, sutikti]: 1. priimti sąskaitą, vekseliapmokėti; 2. pritarti, sutikti.akcesas [lot. accessio – prisiartinimas, prisidėjimas], prisijungimas priekitų sudarytos daugiašalės sutarties.akcesin//is [ akcėsas], susijęs su prisidėjimu prie ko nors, pvz., ~ėsutartis (ja valstybė prisideda prie anksčiau kt» valstybių sudarytossutarties).akcesorinis [< lot.], papildomas, pridėtinis, antrinis, šalutinis, ne tokssvarbus.akcidencija [lol. accidentia -atsitiktinumas]: 1. laikina, kintanti,neesminė daikto savybė; 2. nedideli spaustuvės darbai: blankai, skelbimai.akcidentinis [^ akcidencija], neesminis, atsitiktinis, šalutinis.akcija1 [oi. aktie],trtyb. popierius, suteikiantis jos turėtojui teisęgauti tam tikrą akc. bendrovės pelno dalį (dividendą).akcija2 [lot. actio -veikimas], kurių nors tikslu siekianti visuom.,polit., dipl., ūkinė veikla.akcininkas, /” akcijų1 turėtojas; vienas akc. bendrovės savininku.akcinis, pagrįstas -71 akcijomis1.akcizas [pranc.accise < lot.accido -įpjaunu (rent-lazdę)], netiesioginismokestis, kuriuo apdedamos plataus vartojimo prekės.akėbija [jap. akebi], lardizbalinių šeimos ManaAke-bia; kilusi iš Kinijos,Japonijos; dekor. augalas.akinakas [gr. akinakes], trumpas skitų kalavijas.akynas, kazachų, kirgizu ir kai kurių kitų Vid. Azijos tautų liaudieskūrybos atlikėjas, poetas ir muzikantas improvizatorius.akinezija [gr. akinėsią – nejudamumas], tned. nejudrumas, nesugebėjimasjudėti dėl paralyžiaus, sąnarių ir kt. ligų.aklamacija [lot. acclamatio – šauksmas, šūkavimas], pasiūlymo priėmimasarba atmetimas, apie kurį sprendžiama iš susirinkimo ar posėdžio dalyviureakcijos (šauksmų, replikų).aklimatizacija [lot. ad – prie, pas + -71 klimatas], iš kitų kraštu kilusiuorganizmų prisitaikymas prie neįprastų jiems klimato arba aplinkos sąlygų.aklimatizūoti(s) [ aklimatizacija], pri(si)taikyti, priprasti (pripratinti)prie naujų, neįprastų (daugiausia klimato) sąlygų.akmė [gr. akine —viršūnė]: 1. žmogaus gyvenimo metas (apie 40 m.), šen.graikų laikytas jo visiško protinio subrendimo momentu; 2. ligos(karščiavimo) viršūnė.akmeizmas [ akmė], XX a. 2 dešimtmečio rusų poezijos srovė, kuriai būdingaopozicija simbolizmui, misticizmui, materialiojo pasaulio daiktų, natūraliujausmų poetizacija, eilėraščių formos tobulinimo, estetizavimo tendencijos.

akmigranas, plokštelių pavidalo garsą sugerianti medžiaga iš mineralinėsvatos granulių arba kuokštelių, kurie sutvirtinami antibiotinių priedųturinčiu krakmolu.akminitas <* akmigranas.akmitas /* egirinas.aknė, spuogai, iškylantys dėl odos riebalu liaukų ir plaukų maišeliųuždegimo.akoladė [pranc. accolade – apkabinimas, pabučiavimas]: 1. ist. priėmimo įriteriu ordiną ceremonija; 2. muz. dviejų ar daugiau penklinių jungimoskliaustas (apkaba); A būna figūrinė { ir tiesioji [.akomodacija [lot. accomodatio – pritaikymas, prisitaikymas]: 1.fiziologijoje, optikoje – akies gebėjimas, keičiant optinės sistemoslaužiamąją gebą, aiškiai matyti įvairiai nutolusius daiktus; 2.neurofiziologijoje – nervų arba receptorių prisitaikymas prie lėtaistiprėjančio dirgiklio, pvz., nejuntamas lėtai šylančio daikto temperatūroskitimas; 3. kalbot. gretimų garsų (balsio ir priebalsio) dalinėasimiliacija.akomodūoti(s) [-71 akomodacija], pri(si)taikyti, pri(si)derinti,adaptuoti(s).akompaniatorius [it. accompagnatore], akompanimento atlikėjas.akompanimentas [pranc. accompagnement- lydėjimas], muz. kūrinio dalis,skirta pritarti pagr. balsui (solistui, ansambliui); akompanuojama dažn.fortepijonu (pianinu), kai kada kt. muz. instrumentais, jų ansambliais.akompanuoti [pranc. accompagner- lydėti, pritarti], pritarti solistui(dainininkui, instrumentinin-kui) instrumentu (dažn. fortepijonu).a konto [it. a conto – sąskaiton], ek. išankstinis importininko mokėjimaspagal eksportininko sąskaitas.akordas1 [it. accordo – sąskambis]: 1. kelių (mažiausiai 3) tam tikrointervalinio santykio muz. garsų sąskambis; 2. muz. instrumento (smuiko,kanklių) stygų komplektas.akordas2 [pranc. accord – sutartis], užmokestis pagal susitarimą už visątam tikro darbo atlikimą.akordeonas [pranc. accordeon], dumplinis armonikos tipo muz. instrumentas;klaviatūra kaip fortepijono; sukonstruotas 1850 Vienoje.akordika [s* akordas1], muz.: 1. akordu visuma; 2. kompozitoriaus kūrinioakordų sistema; 3. harmonijos dalis – mokslas apie akordus, jų sandarą,tipus, jungimo būdus.akordinis [/” akordas2], mokamas už visą pagal susitarimą padarytą darbą,pvz., A užmokestis.akorija [<* a… + gr. koros – sotumas], med. beso-tystė – sotumo nejutimaspavalgius.akranija [^ a… + gr. kranion – kaukolė]: 1. apsigimimas, kitaip *acefalija; 2. bekaukolystė – Įgimtas kaukolės skliauto nebuvimas.akras [angį. acre], nesisteminis žemės ploto vienetas; D. Britanijoje irJAV lygus 4046,86 m-.akratoforas [gr. akratophoros – indas švariam vynui], įrenginys putojančiamvynui (šampanui) rauginti – didelis plieninis iš vidaus emaliuotasrezervuaras su dvigubomis sienelėmis, tarp kurių cirkuliuoja aušalasrūgimui reguliuoti.

akrecija [lot. accretio – padidėjimas, priaugimas], astr. kosm. kūno, pvz.,žvaigždės, masės didėjimas nuo pritrauktos aplinkinės medžiagos.

akredityvas [pranc. accrėditif < lot. accredo – pasitikiu]: 1. bankosąskaita, atidaroma tiekėjui užsakovo ar pirkėjo pavedimu tiekėjąaptarnaujančiame banke; 2. kredito įstaigos išduodamas indėlininkuivardinis vertybinis popierius, suteikiantis teisę gauti indėli ar jo dalįkitoje kredito įstaigoje; 3. dokumentas, tvirtinantis akredituojamo dipl.atstovo įgaliojimus.akredituoti [pranc. accrėditer < lot. accredere -pasitikėti]: 1. įgaliotidiplomatą būti atstovu užsienio valstybėje, tarpt, organizacijoje; 2.įgalioti žurnalistą būti atstovu užsienio valstybėje, tarpt,organizacijoje, konferencijoje ir pan.akridin//as [< lot. acer (kilm. acris) – aštrus, gailus], chem.heterociklinis org. junginys C13H9N; gelsvi kristalai; tirpiklis, ~odariniai -vaistai, pvz., rivanolis, atebrinas.akrilaldehidas [ akrilas + aldehidas], org. junginys CH,(CH)2O; aštrauskvapo nuodingas skystis, sukeliantis ašarojimą;akroleinas, propenalis.akrilanas [angį. acrilan], poliakrilnitrilinio pluošto, gaminamo JAV irKanadoje, pavadinimas.akrilas [lot. acer (kilm. acris) – aštrus]: 1. polivi-nilacetatiniai dažai;2. tapybos technika (tapoma akrilo dažais); 3. akrilinis pluoštas –pluoštas iš po-liakrilnitrilo.akrilatai, org. junginiai – akrilo rūgšties druskos ir esteriai.akrobatas [gr. akrobateo – vaikštau ant pirštų galų]: 1. cirko artistas arsportininkas, kultivuojantis akrobatiką; 2*. vikrus, savo vikrumą rodantisžmogus.akrobatika [ akrobatas], cirko ir gimnastikos šaka, grindžiama kūno jėga,lankstumu, vikrumu, pusiausvyros išlaikymu.akrobatin//is, susijęs su akrobatika, pvz., ~ė mankšta, A šuolis.akrobatiškas, daromas vikriai, mikliai; būdingas akrobatui, akrobatikai.akrobolistai [gr. akrobolistoi < akrobolis — aštri lengva ietis], šen.Graikijos lengvosios kavalerijos raiteliai, ginkluoti trumpakotėmis ietimisarba lankais ir kalavijais.akrocefalija [gr. akros – smailus + ? …cefalija], smailiagalvystė –įgimta bokšto formos kaukolė.akrocianozė [gr. akros – kraštinis, galinis + /” čianozė], periferiniu kūnodaliu, pvz., ranku, nosies, pamėlynavimas.akrodermatitas [gr. akron – galūnė + ? dermatitas], galūnių odos uždegimas.

akrofobija [gr. akron – viršūnė + <* …fobija], liguista aukštumų baimė.akroleinas [lot. acer (kilm. a cm) – aštrus 4-oleuin -aliejus] Pakrilaldehidas.akrolitas [gr. akrolithos – iš viršaus akmeninis], šen. graiku skulptūra(dažn. žmogaus figūra) iš kelių medžiagų (matomosios kūno dalys iš marmuro,uždengtosios iš medžio).akromegalija [gr. akron – galūnė + megas (kilm. megahi) – didelis], med.didgalūnystė – galūnių ir atsikišusiu veido dalių padidėjimas dėl hipofizėspriekinės dalies per gausiai gaminamo hormono.akrometras [gr. akros- kraštinis + ? …metras], alyvos tankio matuoklis.akromikrija [gr. akron – galūnė + mikros — mažas], mažagalūnystė – įgimtasgalūnių mažumas.akromonograma [gr. akros – kraštinis + ? monograma], eiliuotas kūrinys,kurio kiekviena eilutė prasideda tokia raide, kokia baigiasi ankstesniojieilutė.akronimas [gr. akros – kraštinis + onyma – vardas], santrumpos rūšis – išpavadinimo žodžių pirmųjų raidžių sudarytas naujas žodis, pvz., Vlikas (<Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas).akropetalinis [gr. akron -viršūnė + lol.peto -siekiu, artinuosi],atsirandantis, esantis, einantis prie viršūnės, pvz., augalo A augimas(augimas viršūne), augalo organu A išsidėstymas, A šakojimasis.akropolis [gr. akros – aukštutinis + polis – miestas], šen. graikų miestoįtvirtintas centras (dažn. ant kalvos), vėliau svarbiausioji kulto vieta.akrostichas [gr. akros – kraštinis + stichos – eilutė], eiliuotas kūrinys,kurio eilučių pradinės (viena arba kelios pirmosios) raidės, skaitant nuoviršaus į apačią, sudaro žodį arba posakį; tokiu būdu į eiliuotą kūrinįįkomponuotas žodis ar posakis.akroterijas [gr. akroterion – viršus], archit. skulptūrinis dekor.elementas (dažnai palmetės ar statulos pavidalo) ant frontono kraigo arbakampų. aksakalas [tiurkų k.]: 1. tiurkų gimininės santvarkos giminės vadas;2. Vid. Azijoje – gerbiamas išmintingas senas žmogus.akselbantai [vok. Achselband < Achsel – petys + Band – juosta, kaspinas],kar. uniformos (dažn. karininku) perpetiniai raiščiai (pynelės) su metai,antgaliais, prisegami prie dešiniojo peties.akseleratorius ^ akceleratorius.akselerografas /* akcelerografas.akselerometras /” akcelerometras.aksesuar//as [pranc. accessoire – šalutinis, antraeilis],/?/?/: dgsk.: 1.pagalb. daiktas ar reikmuo, pvz., apdaro —ai (pirštinės, šalikas,kaklaraištis, papuošalai); 2. smulkūs daiktai (tikri ar netikri), vartojamiteatro spektaklyje; 3. pagalbinės vaizdo, kompozicijos detalės.aksialinis [lot. axis – ašis], ašinis, ašies.aksiologija [gr. axia – vertybė + p …logija],filos. vertybių teorija-mokslas, tiriantis vertybių prigimtį, vertinimo pagrindus ir kriterijus.aksioma [gr. axioma]: 1. log., mat. dedukcinės sistemos pradinis teiginys,priimamas be įrodymo ir sudarantis kitų teiginių įrodymo pagrindą; 2*.savaime suprantama tiesa, įrodymų nereikalingas teiginys.aksiomatika [^ aksioma], dedukcinės sistemos aksiomų teorija; tos sistemosaksiomų visuma.aksiomatizacija f/71 aksioma], dedukcinės sistemos kūrimas.aksiomatizūoti, kurti aksiomų sistemą.aksiometras [lot.am -ašis + p …metras]: 1.ge-od. ir kt. instrumentųprietaisas jų ašies nuokrypiui nuo pradinės plokštumos matuoti; 2.jūr.vairavimo įrenginio prietaisas, rodantis vairo pasukimo kampą.aksis, elnias Cerviis axis; paplitęs Indijoje ir Šri Lankoje.aksolotlis [pranc. axolotle < actekų k.], kai kurių varliagyvių lerva,gebanti veistis; naud. eksperimentams.aksomas [gr. hexamiton – šešiasiūlis], audinys iš šilkinių arba chem. siūlųsu tankiais, trumpais (1-2 mm) pūkeliais.aksominis [-71 aksomas]: 1. padarytas, pasiūtas iš aksomo; 2*. švelnus,minkštas.aksonas [gr. axon – ašis], anat. nervinės ląstelės (neurono) ilgoji atauga.aksonomėtrija [axon + ^ …metrija], mat. kūnų vaizdavimo plokštumojemetodas, kuriuo į vaizdo plokštumą projektuojamas kūnas ir su juosusijusios stačiakampės koordinačių sistemos ašys.aksopodijos [axdn + gr. pus (kilm. podos) – koja], zoo/. plonos,spinduliškai išsidėsčiusios, pastovios formos spinduliuočių ir saulėgyviųpseudopodijos.aktas [lot. actus]: 1. dokumentas, fiksuojantis privačių asmenų irvalstybės, valstybių ek. ir polit. sutartis, sandėrius; įrašas, protokolas;2. sąmoningas, valingas veiksmas, poelgis; 3. veiksmas – dramos kūrinio irjo sceninio pastatymo dalis, sudaranti tam tikrą kompozicinę vienovę;4.psn. iškilmingas mokyklos susirinkimas, per kuri Įteikiami apdovanojimai,mokslo baigimo pažymėjimai, diplomai; 5. dailės kūrinys, vaizduojantisnuogo žmogaus figūrą; 6. aristotelizmo ir tomizmo filosofijoje – realizuotabūtis (potencialios būties priešybė); 7. tapsmas, vyksmas.aktinas [gr. aktis (kilm. aklinos) – spindulys], bio-chem. raumeninėsskaidulos baltymas; aktomiozi-no komponentas, svarbus raumenųsusitraukimui.aktinidai p aktinoidai.aktinldija [aktis (kilm. aktinos) + gr. eidos – pavidalas]: 1.aktinidijinių šeimos vijoklinis uogakrūmis Actinidia, kilęs iš R. Azijos;2. to augalo vaisius.aktinijos [gr. aktis (kilm. aktinos)], zool jūriniai duobagyviaiActiniaria; cilindriškos; viršut. gale apie burną spinduliškai išsidėstęčiuptuvai.aktinis [aktis (kilm. aktinos)], radioaktyvus chem. elementas Ac, atom. sk.89; metalas.aktino… [gr. aktis (kilm. aktinos) – spindulys], pirmoji sudurt. žodžiudalis, rodanti sąsają su spinduliais, spinduliavimu; iš centro į šonuseinančių spinduliu pavidalo, pvz., aktinolitas, aktinometras.aktinografas [ aktino… + …grafas], prietaisas Saulės spinduliuotėsstiprumui fiksuoti.aktinoidai [ aktinis + gr. eidos – pavidalas], radioaktyvūs chem.elementai, periodinėje elementu sistemoje esantys už aktinio (atom. sk. 90-103). aktinolitas [ aktino… + …litas], žalios spalvos amfibolų grupėsmineralas, dažn. sudarantis spindulinius agregatus.aktinologija [ aktino… + …logija], mokslas, tiriantis elektromagn.spinduliuotės sukeltus chem. reiškinius.aktinometras [ aktino… + …metras], prietaisas Saulės ar kitų šilumosšaltinių spinduliavimo stipriui matuoti.aktinometrija [ aktino + …metrija], mokslas, tiriantis Saulėsspinduliuote atmosferoje ir Žemės paviršiaus bei pačios atmosferosspinduliuote. aktinomicėtai [ aktino… + gr. mykęs (kilm. myketos) –grybas], laibagrybiai -mikroorganizmai Actinomycetes, turintys bakterijų iržemesniųjų grybų savybių.aktinomikozė, lėtinė infekcinė gyvulių (rečiau žmonių) ir augalų liga;sukelia laibagrybiai (aktinomicėtai).aktinomorfinis [ aktino… + gr. morphė-forma], spinduliškos formos,taisyklingas, pvz., A žiedas (augalų).aktinonas [ aktino…], chem. elemento radono izo-topas; aktinioradioaktyviojo skilimo produktas.aktinoterapija [ aktino… + ? terapija], spindulinis gydymas, švitinimas.aktinulė [gr. aktis (kilm. aktinos) – spindulys], zool. duobagyvių,neturinčių polipų kartos, laisvai plaukiojanti blakstienota lerva.aktyvacija [/* aktyvus]: 1. medžiagos žadinimas (jos kaitinimas,švitinimas, apdorojimas kt. medžiagomis), kad lengviau, sparčiau irstipriau vyktų jos cheminis ar fizikinis kitimas (virsmas), pvz., kad vyktųchem. reakcija, branduolio skilimas; 2. chem. molekulių sužadinimas; tokiosmolekulės lengviau reaguoja; 3. korytų medžiagų, pvz., medžio anglių,apdorojimas, kad padidėtų tų medžiagų sorbcinė (sugėrimo) geba; 4. fiz.dirbtinių radioaktyvių izo-topų gavimas, pastovius atomų branduoliusapšaudant neutronais, protonais, deuteronais, kt. branduoliais arbašvitinant gama kvantais.aktyvas1 [^ aktyvus], veikliausi organizacijos (partijos, sąjungos,draugijos) nariai.aktyvas2 [/” aktyvus]: 1. buh. balanso dalis, kurioje parodomos įmonės,organizacijos ar Įstaigos ūkinės lėšos, jų sudėtis ir išdėstymas tam tikrądieną; 2. skirtumas, kuriuo gautos iš užsienio pajamos viršija išlaidasužsieniui; 3. turtiniu teisių (turto), priklausančių fiz. ar jurid.asmeniui, visuma.aktyv//as3 [lot. (genus) activum], kalbot. veikiamoji veiksmažodžio rūšis;~o formos rodo, kad veiksnys atitinka loginį veiksmo subjektą, pvz., „Tėvasmoko sūnų”.aktyvatorius, aktyviklis, chem. medžiaga, aktyvinanti reagentą arbaprocesą.aktyvavimas [-71 aktyvus] fiz., chem.: 1. medžiagos pavertimas aktyvesne;2. radioaktyvumo sužadinimas švitinimu; 3. dekapiiavimas, paviršiauspasyvumo šalinimas.aktyvinti [^ aktyvus], didinti, skatinti, žadinti veiklą, veikimą.aktyvistas, priklausantis prie /” aktyvo’, veiklus organizacijos narys.aktyvizacija p aktyvas], veiklos, veikimo stiprinimas, skatinimas.aktyvūs [lot. activus – veiklus, veiksmingas]: 1. veiklus, energingas; 2.chem. lengvai reaguojantis; 3. darantis poveiki, veikiantis kitus,sukeliantis tam tikrus reiškinius; 4. priklausantis nuo veikėjo veiksmu,pasireiškiantis jais; 5. vartojamas, esantis apyvartoje; 6. ek. teigiamas,rodantis, kad eksportas, Įplaukos viršija importą, mokėjimus, pvz.,užsienio prekybos balanso saldo.aktomiozin//as [^ aktinas + <* miozinas],biochem. raumeninės skaiduloskompleksinis baltymas; dėl —o sąveikos su adenozintrifatu raumcninėskaidula susitraukia.aktorius [lot. actor], vaidmenų atlikėjas teatro spektakliuose, kino irtelevizijos filmuose; artistas.aktualija, kalbamuoju momentu svarbus, aktualus dalykas.aktualinti, daryti svarbu, aktualu dabarčiai.aktualizacija [lot. actitalis – tikras, realus]:1. pa(si)darymas dabarčiai svarbiu, aktualiu; 2. fi-los. perėjimas išpotencialios būties į realią, iš sub-sistencijos į egzistenciją.aktualizmas1 [actualis]: 1. filos. teorijos, daiktu pasaulį, substancijąkildinančios iš akto, tapsmo;2. XIX a. psichol. kryptis, psichol. uždaviniu laikanti tik psichiniu aktųaprašymą ir aiškinimą.aktualizmas2 [lot. actualis -dabartinis], lyginamasis metodas praeitiesgeol. epochoms pažinti remiantis dab. geol. procesu tyrimais.aktualizuoti ^ aktualinti.aktualizūotis [/” aktualizacija], pereiti j realybe.aktual//ūs [lot. actualis – faktiškas, tikras; dabar esantis]: 1.kalbamuoju metu svarbus, reikšmingas, opus, pvz., A straipsnis; 2. kalbot.—ioji sakinio skaidą – prasminis ir intonacinis sakinio skaidymas įkomentuojamąją dalį (vad. temą) ir komentuojančią dalį (vad. rėmą).aktuarijus [angį. actuaiy < lot. actuarius – raštininkas]: 1. draudimotechnikos specialistas, skaičiuojantis draudimo Įmokas (premijas), išmokasir 1.1.; 2.psn. protokolininkas, registratorius.akultūracija [angį. acculturation < lot. ad – prie + ? kultūra}, kultūrosmainai (kultūrų supanašėjimas, perėmimas), vykstantys tarp skirtingoskultūros grupių ar pavienių asmenų ir grupių.akumetrija [gi. aku d- girdžiu + -71 …metrija] audiometrija.akumuliacija [lot. acciimulatio – surinkimas]:1. kaupimas(is), telkimas(is), pvz., energijos a;2. geol. miner. ar org. medžiagų kaupimasis Žemės paviršiuje; formuojavulkanines ir nuosėdines uolienas, reljefą; 3. kalbot. žodžio ar posakiovartosenos padažnėjimas dėl kitos kalbos įtakos, pvz., „nėra problemos”(plg. angį. noproblein).akumuliatorius [lot. accumulator – surinkėjas], ką nors kaupiantis įtaisas:1. įtaisas, kaupiantis energiją, kurią vėliau galima panaudoti, pvz.,elektros A, hidraulinis A, šilumos A; 2. garo katilas, kaupiantis šilumąvandenyje ir ją vėliau atiduodantis vartotojams; 3. komp. kaupiamasisregistras, sumatorius.akumuliuoti [lot. accunnilare], kaupti, rinkti.akupresūra [lot. acus – adata + pressura – spaudimas], Rytų medicinosgydymo metodas – tam tikrų kūno taškų dirginimas spaudimu.akupunktūra [acus + ol.punctura -(i)durimas], gydymo metodas – tam tikrųodos taškų dirginimas spec. adatomis arba ei. srove.akuratus [lot. accuratus] ntk., tvarkingas, kruopštus, tikslus, teisingas,kruopščiai atliktas.akustika [gr. akustikos- klausos, girdėjimo]: 1. mokslas, tiriantis garsosukėlimą, sklidimą, sąveiką su medžiaga; 2. kurios nors patalpos garsosklidimo, skambėjimo sąlygos.akustoelektronika [^ akustika + ^ elektronika], mokslas, tiriantisultragarso ir hipergarso sąveiką su pjezoelektrikais ir kt. kietaisiaiskūnais. akustooptika [^ akustika + p optika], mokslas, tiriantiselektromagn. bangų ir garso bangų, sklindančių kietajame kūne ir skystyje,sąveiką.akušerė [pranc. accouclieuse], med. darbuotoja, turinti specialųjį vid.arba aukštąjį išsilavinimą teikti pagalbą nėščioms moterims ir gimdyvėms.akušerija [pranc. accoucher- padėti gimdant], mokslas apie pagalbos teikimąnėščioms moterims ir gimdyvėms.akušeris [pranc. accoucher], gydytojas, akušerijos specialistas.akutas [lot. acutus – aštrus]: 1. tvirtapradė priegaidė kai kurioseindoeuropiečių kalbose, pvz., lietuvių; 2. ją žymintis dešininis kirčioženklas (‘). akuzatyvas [lot. (casus) accusativus < accuso -skundžių],galininko linksnis.akva… [lot. aąua – vanduo], pirmoji sudurt. žodžių dalis, rodanti jųsąsają su vandeniu, pvz., akvalangas, akvarelė.akvacija /” akvatacija.akvadagas [aqua], grafito ir vandens suspensija, kuria padenguselektroninio vamzdžio vidinį paviršių sudaromas elektrai laidus sluoksnis.akvaforta [it. acąuaforte – azoto rūgštis], grafikos technika, kitaip ^ofortas.akvakomplėksas [aąua + lot. complexus – ryšys, derinys], chem. kompleksinisjunginys, kurio ligan-das -viena arba kelios vandens molekulės. akvalangas[aąua 4- angį. lung- plautis], aparatas žmogui kvėpuoti po vandeniu.akvamamlė [lot. aąuamanile], metalinis gyvūno ar žmogaus pavidalo indasvandeniui pilti ant rankų.akvamarinas [lot. aąua marina -jūros vanduo], mineralas, skaidri, žalsvaižydra (jūros vandens spalvos) arba tamsiai mėlyna berilo atmaina; juvelyr.akmuo.akvametrija aqua + ^ …metrija], vandens kiekio nustatymas medžiagose.akvanautas [aąua + gr. nautes – jūrininkas] /* hidronautas.akvanautika [aąua + gr. nautike- laivyba], tiriamieji ir pramoniniai darbaipo vandeniu.akvaplanas [aąua + lol.planum -plokštuma], laivas su povandeniniaissparnais; jų plokštumas veikianti hidrodinaminė jėga iškelia laivą viršvandens. akvarel//ė [it. acąuarello < lot. aąua – vanduo]: 1. skaidrūsvandeniniai dažai; 2. tapybos technika (tapoma vandeniniais dažais); 3. ~ėstechnika sukurtas dailės kūrinys.akvaristika [-* akvariumas], gyvūnų ir augalų auginimo akvariume mokslas.akvariumas [lot. (vas) aąuarium – vandens indas], indas arba Įrenginys(dažn. stiklinis) vandens gyvūnams ir augalams laikyti, veisti, tirti irdemonstruoti.akvatacija [lot. aąua – vanduo], chem. vandens molekulių įsiterpimas įvidinę komplekso sferą.akvatint//a [it.acąuatinta -dažytasvanduo]: 1.grafikos technika: klišėdaroma iš metalo plokštės, kuri apibarstoma kanifolija ir ėsdinama azotorūgštimi; 2. ~os technika sukurtas grafikos kūrinys.akvatipija [lot. aąua -vanduo + /” …tipija], grafikos technika: raižinioklišė daroma iš medžio, atspaudas daromas vandeniniais dažais, būna panašusį akvarelę.akvatorija [aąua + ^ (teri)torija], tam tikras natūralaus arba dirbtiniovandens baseino plotas, pvz., uosto A, įlankos A.akvedukas [pranc. aąueduc < lot. aąuaeductiis -vandentiekis], vandentakio(vamzdyno, drėkinimo arba energetinio kanalo) dalis, nutiesta ant atramų(virš kliūties), ppr. per tarpekli, kelią, upę, slėnį.Akvilonas (lot. Aąuilo, kilm. Aąuilonis), šen. romėnų dievas, įkūnijantisšiaurės vėją; atitinka graikų Borėją.akvilonas [lot. aąuilo, kilm. aguilonis], šuoringas š. ir š. r. vėjas.akvizitorius [lot. acąuisitor- įgijėjas], transporto arba draudimo įmonės(įstaigos) darbuotojas, agentas, priimantis krovinius arba draudimą. a la[sk. a lia; pranc.], kaip, panašiai kaip.Alachas, musulmonų dievas. a la lettre [sk. a lia letr; pranc.], pažodžiui,žodiškai, raidiškai.alalija [? a… + gr. lalia -kalba], negalėjimas kalbėti dėl galvos smegenųdidžiųjų pusrutuliu neiš-sivystymo arba jų pažeidimo. alanmas, chem.alifatinė aminorūgštis; visų baltymų ir kai kurių biologiškai aktyviujunginių komponentas.alantojis [gr. allantoeides – dešros pavidalo], roplių, paukščiu, žinduoliųvienas gemalo dangalų; atlieka šalinimo, kvėpavimo, mitybos funkcijas.alba1 [provans. aušra], trubadūrų ryto daina, kurios pagr. motyvas –atsisveikinimas su mylimąja auštant.alba2 [lot. balta], kataliku kunigo baltas liturg. drabuži*, panašus įilgus ir plačius marškinius.albanai, tauta, kalbanti viena indoeuropiečių kalbų; gyvena Albanijoje,Serbijoje, Makedonijoje.albatrosas [pranc. albatros], didelis jūros paukštis Diomedea exulans;paplitęs Ramiojo, Atlanto ir Indijos vandenynų tropinio ir subtropinioklimato juostų jūrose.albėdas [lot. albedo – baltis], dydis, rodantis, kokia dalis elektromagn.spindulių ar dalelių srauto, krintančio į kūno paviršių, atsispindi.albedomėtras p albėdas + ^ …metras], prietaisas kūnų albedui matuoti.albertizmas, vid. amžių filosofijos kryptis, paremta Alberto Didžiojo (XII-XIII a.) koncepcija; tyrė gamtos mokslo problemas ir plėtojo Augustinofilosofijos elementus.albertoliai, dirbtiniai kopalai, gaminami iš modifikuotųfenolformaldehidinių dervų.albicij//a [pagal XVIII a. it. gamtininko F. dėl Al-bicio (F. dėl Albizi)pavardę], ankštinis medis arba krūmas Albizia; kai kurios ~os rūšys –rauginiai, dekoratyviniai augalai, pvz., lenkoraninė A.albidumas [lot. albidus – balzganas], minkštųjų kviečių atmaina.albigiečiai [pagal Prancūzijos Albi (lot. Albiga) miesto pavadinimą],eretikų judėjimo XII a. P. Prancūzijoje dalyviai.albinizmas \o..albus -baltas], įgimtas baltumas-organizmams (augalams,gyvūnams, žmogui) būdingos pigmentacijos stoka.albinos//ai [isp. albinos], organizmai, kuriems būdingas albinizmas; ~ųžmonių ir gyvūnų oda, plaukai, plunksnos būna balti, akies rainelė –rausva, augalų lapai šviesiai žali, neturi kitu pigmentų, tik chlorofilo;jų žiedai balti.Albionas (lot. Albion), seniausias (tikriausiai keltiškas) D. Britanijossalos pavadinimas, kurį vartojo graikai ir romėnai; dabar – poetiškasAnglijos, D. Britanijos pavadinimas.albitas [lot. albus – baltas], baltos spalvos mineralas, natrio

aliumosilikatas Na[AlSi,O8j; natrioput-nagas.alborada [isp. ryto daina], ispanų piemenų daina tekančiai saulei; dažn.atliekama fleita, dūdmaišiu, pritariant mušamaisiais instrumentais.albumas \ot.album -balta lenta]: 1. Įrišti švaraus popieriaus lapaipiešti, eilėraščiams rašyti, kolekcijoms (nuotraukoms, pašto ženklams,atvirukams) laikyti; 2. leidinys su paveikslų, piešinių, nuotraukųreprodukcijomis ir trumpu aiškinamuoju tekstu; 3. rnuz. kompakt. diskas,kuriame įrašyta keletas vieno atlikėjo arba vienos grupės atliekamu kūriniu(ypač pramog. muzikos).albuminai [lot. albumen (kilm. albuminis} – baltymas], paprastiejibaltymai; tirpsta vandenyje; jų yra augalų ir gyvūnų audiniuose, ypač daugkraujuje, kiaušiniuose, piene, augalų sėklose.albuminūrija [^ albuminai + gr. uron -šlapimas], albuminu išsiskyrimas sušlapimu, kitaip T1 proteinurija.Alcheimerio liga [sk. alc| |heimerio Yiga],priešse-natvinė silpnaprotystė,vokiečių neurologo A. Alcheimerio (Alzheimer) 1906 pirmą kartą nustatytasmegenų degenerac. liga, pasireiškianti progresuojančiu abejingumuaplinkai, atminties praradimu, menkėjančiu gebėjimu protauti irorientacijos sutrikimu.alchemija [lot. alchemia], medžiagų kitimo tyrimai, kuriais iki XVI a. buvomėginta paprastus metalus paversti tauriaisiais (auksu, sidabru)pasinaudojant gamtoje nesama medžiaga – „filosofiniu akmeniu”.alchemikas, žmogus, užsiimantis alchemija.aidai ^ aklinai.aldehidai, org. junginiai, turintys molekulėje aldehido grupe O = CH~.aldlnai, Aldo Manucijaus (lot. Aldus Manutius, 1449-1515), Venecijosleidėjo, ir jo įpėdinių knygos, daugiausia gr. ir lot. klasikų leidiniai,nedidelio patogaus formato, meniškos graf. išvaizdos. aldinas [/” aklinai},apvalių kontūrų pusjuodis šriftas.aldolazė, biochem. liazių grupės fermentas, kata-lizuojantis anglies atomųjungimąsi ir skaidantis ryšius tarp jų.aldosteronas, biochem. antinksčių žievės gaminamas steroidinis hormonas.aldozės [<* aldehidai], chem. monosacharidai su laisva aldehido grupe.aleatorika [lot. aleatorius – susijęs su lošimu kauleliais], muzikos kūrimoir atlikimo būdas: kompozitorius nurodo tik kai kuriuos muz. kūrinioelementus; kūrinio faktūrą, kai kada ir struktūrą galutinai baigiaatlikėjai.aleatorin//is [lot. aleator – lošėjas], rizikingas, pvz., ~ė sutartis(priklausoma nuo atsitiktinių veiksnių, rizikinga).alebarda [pranc. hallebarde], šen. kertamasis ir duriamasis ginklas suašmenimis ir ietigaliu ant medinio koto.alebardininkas, šen. karys, ginkluotas alebarda.alebastras [gr. alabastros]: 1. smulkiagrudė gipso atmaina, mineralas CaSO4• 2H,O; 2. statybinis gipsas -greitai kietėjanti rišamoji medžiaga išsumalto ir 120-180 °C temperatūroje išdegto gamtinio gipso.alebastronas [gr. alabastron], alebastrinis, molinis arba stiklinis kvepalųindelis, apvalus arba pailgas, apskritu pagrindu, vartotas šen. Graikijojeir šen. Egipte.alefas [semit. jautis]: 1. pirmoji finikiečių abėcėlės raidė; 2. mat.(pagal hebrajų abėcėlės pirmąją raidę K) begalinių visiškai sutvarkytųaibių kardinalusis skaičius.alegorija [gr. allegoria – kitoks nusakymas]: 1. Ht. netiesioginės,paslėptos reikšmės vaizdas, pasakojimas (dažnai konkretybėmis reiškiamosabstrakčios sąvokos, mintys); 2. dailėje – abstrakti sąvoka, išreikštakonkrečiu vaizdu, pvz., teisingumą vaizduoja moteris užrištomis akimis irsu svarstyklėmis rankose.alegor//inis, -iškas, sudarantis alegoriją, alegorijos pobūdžio, turintisperkeltinę reikšmę, alegorizuoti, vartoti alegorijas, reikšti ką vaizdais,turinčiais paslėptą, perkeltinę reikšmę.alegri [it. allegri – (būkite) linksmi; tai būdavo rašoma tuščiameloterijos biliete], loterija, kurioje lošiama tuoj pat, nusipirkus bilietą;momentinė loterija.alėja [pranc. aUėe < aller- eiti]: 1. takas, kelias arba gatvė, iš abiejųpusių apsodinta medžių, krūmų eilėmis; 2. reprezentacinė gatvė; 3. kelias,takas, apstatytas skulptūromis, paminklais.aleksandridai, vid. amžių fantastiniai pasakojimai, pagrįsti AleksandroMakedoniečio žygių motyvais.aleksandrinas [pranc. alexandrin], 12 arba 13 skiemenų poezijos eilutė sucezūra po šešto arba septinto skiemens (metriniai kirčiai šeštajame irdvyliktajame skiemenyje); pirmąkart pavartota XII a. pranc. poemoje apieAleksandrą Makedonietį; labiausiai paplito pranc. poezijoje.aleksandritas [pagal Rusijos caro Aleksandro II vardą], mineralas,chrizoberilo atmaina; juvelyr. akmuo; saulės šviesoje smaragdo žalumo,dirbtinėje šviesoje – raudonas su violet. atspalviu.aleksija [^ a… + gr./em – žodis], med. sugebėjimo skaityti ar suprastiskaitomus žodžius sutrikimas.aleksikalizmas [/* a… + gr. lexikon – žodynas], med. afazijos rūšis –nesugebėjimas daiktu pavadinti jų tikraisiais vardais.alekslnai [gr. alekso – atremiu, ginu], med. kraujo serume savaimesusidarančios apsauginės medžiagos, naikinančios bakterijas; komplementai.aleliai [gr. allelon -vienas kitą, savitarpiškai], biol. aleliniaigenai –skirtingos to paties geno formos, lemiančios alternatyvias to patiespožymio išraiškas. aleliuja [hebr. hallelu Jah – šlovinkite Jahvę]: 1.garbinamasis sušukimas, Dievo liaupsinimas per krikščioniu ir judėjupamaldas; 2*. kam nors giedoti A – perdėtai aukštinti, liaupsinti,meilikauti.alelizmas, biol. alternatyvių organizmo požymių poriškumas; kiekvienopožymio priešingą išraišką lemia skirtingos to paties geno formos –aleliai. alelomorfai [s* aleliai + ^ …morfas], genai, kitaip p aleliai.alelomorfizmas [<* alelomorfai] <* alelizmas.alelopatija [gr. allelon – savitarpiškai -l- putlios -poveikis,kentėjimas], vienų augalu poveikis kitiems, kurį daro jų išskiriamosmedžiagos.alelotropija [allelon + gr. trope – pasikeitimas], dinaminė izomerija —chem. junginio gebėjimas pereiti iš vienos formos į kitą.alemanda [pranc. allemande – vokiška], pramog. šokis; lėto tempo, šokamaporomis ratu.alergenas [^ alergija + p …genas]: 1. medžiaga, sukelianti alerginęorganizmo reakciją; 2. preparatas alerginėms ligoms diagnozuoti ir gydyti.alergija [gr. alios- kitas + ergeia- veikimas]: 1. organizmo pakitusio(padidėjusio, sumažėjusio arba išnykusio) jautrumo alergenui būklė; 2.padidėjęs organizmo jautrumas alergenui; 3*. nepakantumas, priešiškasnusistatymas.alergikas [^ alergija], žmogus, kurio jautrumas alergenams yra pakitęs(dažn. padidėjęs).alergiškas [/* alergija]: 1. jautrus alergenams; 2*. nepakantus, ko norslabai suerzinamas.alergologija [? alergija + <* …logija], mokslas, tiriantis alerginiųreakcijų priežastis, mechanizmą, eigą ir padarinius, alerginių ligųdiagnozavimą, gydymą ir profilaktiką.alergomėtrija [<” alergija + p …metrija], organizmo jautrumo alergenamstyrimas. aleukija [/” a… + gr. leukos – baltas]: 1. ? leukopenija; 2. kraujodarosorganu liga; leukocitų kiekio sumažėjimas arba visiškas jų išnykimas.aleuritas [gr. aleuron – miltai], geol. puri mineralu smulkių daleliųsankaupa (dulkės, dumblas, lio-sas, liosiškos uolienos).aleurofitas p aleuritas + ^ …litas], geol. nuosėdinė uoliena, susidedantiiš susicementavusio ir su-tankėjusio aleurito.aleurometras [aleuron + /* …metras], prietaisas miltu brinkstamumuinustatyti.aleuron//as [gr. aleuron – miltai], augalų sėklų atsarginis baltymas,susitelkęs bespalviais grūdeliais (~o grūdeliais) arba ištirpęs vakuoliųskystyje; dygstančio gemalo maisto medžiagaaleūtai, tauta, kalbanti viena eskimų ir aleutų kalbu; gyvena Aleutų saloseir Aliaskos pusiasalyje (JAV), Komandoro salose (Rusija).alfa [gr. alpha]: 1. pirmoji graiku abėcėlės raidė -A a; 2*. pradžia.alfabetas [pagal graiku abėcėlės pirmųjų raidžių alpha ir betapavadinimus]: 1. tam tikroje sistemoje vartojamų ženklu rinkinys; 2.abėcėlė, raidynas -visos raidės, vartojamos kurios nors kalbos raštosistemoje, išdėstytos tam tikra tvarka.alfabet//inis, -iškas [s* alfabetas], abėcėlinis, sudėliotas, sutvarkytaspagal abėcėlę; —inis raštas -raštas, kurio rašmenys žymi garsinius žodžiųkomponentus.alfa ir omega, graiku abėcėlės pirmoji ir paskutinė raidės; pradžia irpabaiga, viskas; neginčijamas autoritetas.alfametras f;71 alfa + ^ …metras], prietaisas, kuriuo matuojamas į katilokūryklą ar vidaus degimo variklio cilindrą tiekiamo degiojo mišinio oropertekliaus koeficientas a.alfenolas, minkštamagnetis aliuminio (16%) ir geležies (84%) lydinys; vart.silpnųjų srovių technikoje.alfėras [<* al(iuminis) + lot. femim – geležis], minkštamagnetis geležiesir aliuminio lydinys.ai fine [it.], muz. iki galo (kūrinį nuo natose pažymėtos vietos reikiaatlikti iki galo).alfonsas, moters išlaikomas meilužis; pagal pranc. rašytojo A. Diuma(Dūmas) sūnaus (1824-95) komedijos „Mesjė Alfonsas” herojaus vardą.ai fresco [sk. ai fresko; it. ant šviežio], sienų tapybos ant drėgno tinkotechnika.algebra [lot. < arab. fl/r/idbr-suprastinimas; pataisymas] mat.: 1.mokslas, tiriantis veiksmų su įv. dydžiais bendrąsias savybes,nepriklausomas nuo tų dydžių kilmės; 2. tiesinė erdvė su papildomaiapibrėžta sandauga, tenkinanti tam tikras sąlygas; biperkompleksinėsistema.algebrin//is, mat. susijęs su /” algebra (1); pvz., ~ė lygtis (lygtis,siejanti daugianarius), A reiškinys (reiškinys, sudarytas iš raidžių irskaičių, sujungtų sudėties, atimties, daugybos, dalybos, kėlimo sveikuojulaipsniu ir šaknies traukimo veiksmų ženklais), ~iai skaičiai (~ių lygčiųsu sveikaisiais koeficientais sprendiniai).algezimetras [gr. algesis – skausmas + * …metras}: 1. med. prietaisasskausmo jutimui matuoti; 2. psichai prietaisas skausmą sukeliančiodirgiklio stiprumui matuotialgezimetrija [algesis + p …metrija], skausmo jutimo matavimas.algicidai [lot. alga -dumblis + caedo -žudau], pesticidai dumbliųveisimuisi stabdyti.alginas [alga], lipnūs drebučiai, gaminami iš dumblių; vart. tekstilėspramonėje.algolagnija [gr. algos – skausmas + lagneia – gašlumas], lytinis iškrypimas<* mazochizmas, ? sadizmas (1).Algolas [a.ng. Algol < algo(rithmic) l(anguage) -algoritminė kalba], komp.formalių kalbų, skirtų skaičiavimo algoritmams užrašyti, šeima. algoliai,kubinių dažiklių prek. pavadinimas.algologija [loi.alga -dumblis + /” …logija], mokslas, tiriantis dumblius.algomenorėja [gr. algos -skausmas + mėn -mėnuo + rheo – teku], skausmingosmėnesinės.algonkin//ai: 1. Š. Amerikos indėnų tautų grupė, kalbanti ~ų kalbomis;gyvena JAV, Kanadoje; 2. viena šios grupės tautų.algoritmas [pagal Vid. Azijos matematiko ai Cho-rezmio vardo lot. formąAlgorithmi], pagal griežtas taisykles atliekamų operacijų (skaičiavimų)eilė matematikos ar logikos kurios nors klasės uždaviniams spręsti.algoritmavimas, skaičiavimo, valdymo, reguliavimo ar kitokių procesuaprašymas algoritmais.algoritmūoti, sudaryti algoritmą.aliarmas [it. all’arme -prie ginklų]: 1. pavojaus signalas, staigusšaukimas atremti pavojų, būti pasirengus; įspėjimas; 2. pavojaus sąjūdis,triukšmas. aliarmuoti: 1. skelbti, kelti aliarmą; 2*. skleisti nerimąkeliančias žinias.alias [sk. alijas; lot.], kitaip (tariant), vadinamas dar… (kitu vardu).aliatyvas [lot. allatus – atneštas], kalbot. pašalio einamasis vietininkas,reiškiantis, kad veikėjas artėja prie to daikto, kuris pasakomas šiuolinksniu, pvz., eitižmoniump, važiavo daktarop; dab. liet. kalboje Aišnykęs, pasitaiko tik suprieveiksmėjusių jo formų, pvz., galop, rudeniop.alibi [lot. kur nors kitur], aplinkybė, Įrodanti, kad kaltinamasis negalėjopadaryti nusikaltimo, nes tuo metu buvo kitur.alidadė [arab. ai “idad – skaičius], astr. ir geod. prietaisu kampųatskaitos liniuotė su nonijais ar mikroskopais galuose; sukasi apie ašį,einančią per limbo centrą.alienacija [lot. alienatio < alienus – svetimas]: 1. susvetimėjimas; 2. ek.kapitalo savininko pasikeitimas; 3. teis. psn. nuosavybės perleidimas kitamasmeniuialifatinis [gr. aleiphar (kilm. aleiphatos) – riebalai], chem. aciklinis,neturintis ciklo (žiedo), turintis atvirą (tiesinę arba šakotą) angliesatomų grandinę.aligatorius [angį. alligator < isp. d lagarto – driežas], krokodilas Alligator; paplitęs Š. Amerikos p. r. dalyje ir P. r. Azijoje; gyvena upėse,ežeruose, pelkėse.aligninas [^ ligninas] p ligninas (2).alikvotas [lot. aliąuot – keletas] /” obertonas.alimentacija [^ alimentai]. 1. šen. Romos valst. pašalpų neturtingųjųvaikams ir našlaičiams sistema; 2. prievolė mokėti, teikti alimentus.alimentai [lot. alimentum – maistas; išlaikymas], išlaikymo lėšos, kuriaspagal įstatymą vieni asmenys dėl jų santuokos ar šeimos santykių privaloteikti paramos reikalingiems kitiems asmenims.alimentarinis [lot. alimentarius] ^ alimentinis (2).alimentin//is: 1. susijęs su alimentais; 2. susijęs su maistu, mityba,pvz., ~ė distrofija, ~ė aleukija.a linea [sk. a lynea; lot.], nuo eilutės pradžios; iš naujos eilutės,naujos pastraipos.alkas [vok.Alit], cemento klinkerio mineralas -tri-kalcio silikatas 3CaO •SiO,.aliteracija [lot. a d – prie, link + littera – raidė], vienodo skambesiopriebalsių (ppr. žodžiu pradžios) kartojimasis poezijos kūrinio eilutėje,frazėje, strofoje, pvz.: „rymo ramunėlė rudenio arimuos”. -S. Nėris.alituoti [vok. alitieren], techn. Įsotinti plieninių ir ketiniu gaminiųpaviršiaus sluoksnį aliuminiu, kad tie gaminiai būtų atsparesni kaitrai.aliumėlis, nikelio lydinys su aliuminiu (1,8-2,5%), manganu (1,8-2,2%),siliciu (0,85-2%), kobaltu (0,6-1%); sunkiai lydosi; vart. kompensacijosvar-žams, chromelio-aliumelio termoporų katodams.aliuminatas, aliuminato rūgšties druska MA1O, arba M,AlOraliuminis [lot. alumen (kilm. aluminis) – alūnas], chem. elementas Al,atom. sk. 13; lengvas sidabro baltumo metalas.aliuminotermija [ aliuminis + gr. thennė – šiluma], kai kurių metalu(mangano, chromo, vanadžio) gavimo būdas -jų oksidų redukavimas aliuminiu.aliuminozė, profesinė lėtinė plaučiu liga, kuri prasideda susikaupusplaučiuose aliuminio dulkėms.aliumnas – alumnas.aliumnatas / alumnatas.aliumogėlis [^aliuminis + ^ gelis], chem. džiovintas aliuminio hidroksidas;katalizatorius ir katalizatoriaus nešiklis.aliumosilikatai [/ aliuminis + ^ silikatai], mineralai, kuriu kristalinėjegardelėje aliuminis ir silicis pakeičia vienas kitą.aliuras [pranc. al/itrc -eigastis, bėgsena]: 1. arklio judėjimo (jojimosporte, cirke) rūšis (žinginė, risčia, eidinė, šuoliavimas, šuolis,dresuotas žingsnis); 2. kar.psn. sutartinis žymėjimas pranešime kryžiukais,rodantis to pranešimo pristatymo skubumą.aliūvin//is [? aliuvis], samplovinis, sąnašinis; ~ė teisė – teisė paverstisavo nuosavybe pakrantės ruožą, susidariusį iš upės sąnašų (aliuvio).aliuvis [lot. aliuvio – sąnašos], upių sąnašos, dengiančios irformuojančios upių šalpas, terasas, deltas.aliuzija [pranc.allusion < lot.alludo -darauužuominą]: 1. užuomina; 2.stilistinė priemonė -posakis, primenantis kokį nors žinomą faktą (ppr.istorinį, mitologinį, lit. veikėją, įvykį, vaizdini) ir susiejantiskūrinyje vaizduojamą situaciją su kito laikotarpio, kito pobūdžioreiškiniais.a livre ouvert [sk. a livr uvėr; pranc.], iš atverstos knygos, t. y.nepasirengus (skaityti, versti), iš natų lapo nepasirengus (dainuoti,skambinti). alizarinas [pranc. alizarine < arab. al’usar – išspaustossultys], sintetinis raudonas, violetinis, rausvas antrachinoninis dažiklis.

aljansas [pranc. alliance — sąjunga, susivienijimas], valstybių, tarpt,organizacijų susivienijimas, sąjunga.alkajin//is [pagal šen. gr. poeto Alkajo (Alkaios) vardą], lit.: ~ė strofa– eilučių strofa, sudaryta iš dviejų 11 skiemenų eilučių, vienos 9 skiemenųir vienos 10 skiemenų eilutės; būdinga daugiausia an-tik. poezijai.alkaldas [isp. alcalde < arab. ai ąadi- teisėjas], Ispanijoje, Lot.Amerikos šalyse – bendruomenės seniūnas, teisėjas.alkalimetras, chem. aparatas karbonatams nustatyti.alkalimetrija [arab. ai cjilj – šarmas + p …melri-ja], chem.titrimetriniai kiekybinės analizės metodai, pagristi šarmų neutralizacija.alkaloidai [ai qūj + gr. eidos – pavidalas], painios sandaros azototurintys biologiškai aktyvūs org. junginiai; randami kai kuriuoseaugaluose.alkalozė [ai qilj], šarmų pagausėjimas kraujuje ir organizmo audiniuose.alkana [arab.alhinna -chna (tokie dažai)]: 1. daugiametė agurklinių šeimosžolėAlkan/ia, paplitusi Viduržemio pajūrio srityse; iš dažinės ~os (A. tu-berculata) šaknų gaminami dažai; 2. natūralių dažu, gaminamu iš agurklinių(Boraginuceae) šeimos augalų, mišinys.alkanai, chem. sotieji angliavandeniliai, pvz., metanas, etanas.alkazaras [isp. alcdzar < arab. aląasr – tvirtovė], įtvirtinta arabu(maurų) pilis arba rūmai Ispanijoje.alkenai, etileniniai angliavandeniliai, chem. alifa-tiniaiangliavandeniliai, turintys vieną dvigubąji ryšį, pvz., etenas (etilenas),propenas (propilenas). alkidai, chem. polimerai; polikarboksirūgščiu ir po-lihidroksilinių alkoholiu esteriai.alkilas, vienvalentis chem. radikalas, pvz., metilas, etilas.alkilinti, įjungti alkilą į org. junginio molekulę.alkinai, acetileniniai angliavandeniliai, chem. ali-fatiniaiangliavandeniliai, turintys trigubąji ryšį, pvz., etinas (acetilenas),propinas.alkledas [ang.alclad < al(iiminium) + clad -pla-kiruotas], aliuminiolydinių pusfabrikatis (lakštas, vamzdis), iš abiejų pusių plakiruotastechniškai grynu aliuminiu arba jo lydiniu.alkogelis [/” alko(holis) + ^ gelis], chem. gelis, kurio dispers. terpė yraalkoholis.alkoholata, alkoksidai, org. junginių klasė; gaunami, alkoholiuhidroksilo vandenili pakeitus metalu.alkoholikas, turintis polinki į alkoholį; girtuoklis.alkoholinis, turintis alkoholio arba susijęs su alkoholio susidarymu, pvz.,A rūgimas.alkoholis [arab. ai kuhl- stibio milteliai]: 1. org. junginys, turintismolekulėje vieną arba kelias hidroksilo grupes (OH), prijungtas prietetraedriniu anglies atomų; 2. šnek. spiritas, etanolis (etilo alkoholis)C,H5OH.alkoholizacija, etanolio (etilo alkoholio) Įmaišymas i vynuogių vyną.alkoholizė [^ alkoholis + ^ …ližė], chem. reakcija, kuria esteriaigaunami, alkoholiais veikiant rūgščiu darinius; skaidymas alkoholiu.alkoholizmas, dažno alkoholiniu gėrimų vartojimo sukelta liga, kurireiškiasi liguistu potraukiu alkoholiui ir lėtine intoksikacija.alkoholizūoti, įmaišyti etanolio (etilo alkoholio) i vynuogių vyną, kadbūtų stipresnis; spirituoti.alkoholometras [^ alkoholis + ? …metras], prietaisas matuoti etanolio(etilo alkoholio) koncentracijai jo vandeniniame tirpale.alkoksidai /* alkoholiniai.alkos [< skand.], jūros paukščiai Alcidae, paplitę daugiausia S. pusrutuliošalto klimato juostoje; veisiasi sausumoje kolonijomis.alkotesteris Į/71 alko(holis) + ^ testeris], prietaisas girtumui (alkoholiosantykiniam kiekiui organizme) matuoti.alkova [pranc.alcove < arab.alqubba -skliautas, palapinė], nišos pavidalokambarėlis (dažu. miegamasis).alkozolis f/1 alko(holis) + ^ zolis], chem. zolis, kurio dispers. terpė yraalkoholis.Allah akbar [arab.], Dievas yra visagalis.alla prjma [sk. alia prima; it. iš karto], tapybos technika; tapoma antneišdžiūvusio dažų sluoksnio.allegretto [it.]. 1. vidutinis muz. tempas; 2. vidutinio tempo muz. kūrinysar jo dalis.allegro [it. linksmai]: 1. greitas muz. tempas; 2. greito tempo muz.kūrinys ar jo dalis.allegro assai [it.], muz. labai greitai.allegro con brjo [sk. alegro kon brijo, it.], muz. greitai, gyvai.allegro con moto [sk. alegro kon moto; it.], muz. greičiau negu allegro.allegro maestoso [sk. alegro maestozo; it.], muz. greitai, iškilmingai.allegro, ma non troppo [it.], muz. greitai, bet ne per daug.allegro moderato [it.], muz. greitokai.allonge [sk. alionžė; pranc. pailgintas], klasikinio šokio poza (arabeskorūšis): rankos per alkūnes ištiestos, o riešai pakreipti žemyn arba jišore.all rįght [sk. oi rait; angį.], viskas gerai, sutinku.alma mater [lot. motina maitintoja], pagarbus arba maloninis universitetopavadinimas.almanachas [lot. almanachus – pranašysčių rinkinys]: 1. gyvenamojo meto įv.autorių literatūros kūriniu rinkinys; 2. šen. egiptiečių, graikų, romėnų,kinų ir vid. amžių Europos šalių kalendorius, kuriame pateikta jv. sričiųžinių, astrologinių spėjimų.almandinas [pagal Alabandos miesto M. Azijoje pavadinimą], granatų grupėsmineralas; juvelyr. akmuo, vartojamas ir kaip abrazyvas.almaviva, senovinis vyriškas apsiaustas be rankovių; pelerina; pagal pranc.rašytojo P. O. Bomaršė (P. A. Beaumarchais; 1732-99) komedijos „Sevilijoskirpėjas” herojaus (Almaviva) vardą.almėja [arab. almah – išmokytas (šokio, muzikos)]: 1. šen. Egipto šventyklųšokėja; 2. Turkijos šokėja ir šokiu mokytoja, pantomimos judesiaisvaizduojanti meilės paslaptis.almenda [vok.Allmende alo… + P …metrija], biol. kurio nors organo lėtesnis arbagreitesnis augimas, palyginti su visu kūnu, ilgainiui pakeičiantis gentiesarba individo kūno proporcijas.alomorfaspa/o… + ^morfas],kalbot. morfemos variantas, pvz., liet.priesagos -ei- ir -ėl- žodžiuose „vaikelis” ir „katinėlis”.alomorfozė [•* alo… + gr. morphosis – pavidalas, išvaizda] pidioadaptacija.alonimas [^ alo… + gr. onyma – vardas], kieno nors tikras vardas, kitoasmens panaudotas kaip slapyvardis.alonžas [pranc. allonge – priedas]: 1. chem. kūginis vamzdis, kuriuodistiliuojamasis skystis iš šaldytuvo nuteka į rinktuvą; 2. techn. įtaisasnesusi-kondensavusiems metalu (ypač cinko ir kadmio) garams surinkti; 3.vekselio pridėtinis lapas perdavimo įrašams (indosamentams), jeigu jienebeišsitenka vekselyje; 4.poligr. sulankstomas žemėlapis, lentelė,brėžinys, įdėtas į knygą; 5. didžiausias atstumas, iš kurio boksininkasgali suduoti smūgį.alopatija [s* alo… + gr.putlios – liga], nehomeo-patinis, įprastinisgydymas (veikiant organizmą priešingai negu liga; plg. homeopatija).alopecija [gr. alopekia < alopex (kilm. aldpekos) -lapė], plaukų slinkimas;plikimas.aloplastika [>0/0… + s> plastika], plastinės chirurgijos metodas –organams ir audiniams atkurti naudojamos nebiol. kilmės medžiagos.alopoliploidija [/ alo… + ? poliploidija], biol. chromosomų rinkimokartotinis padaugėjimas hibriduose, susikryžminus skirtingu rūšių arbagenčių individams.alopurinolis, vaistas nuo podagros; malšina skausmą.alosomos [^ alo… + T1 soma1], biol. lytinės chromosomos, nevienodosskirtingu lyčių organizmu ląstelėse.alotigeninis [gr.allote -kitu laiku + ? …gcninis], geol. susidaręs kitumetu, pvz., uolienos A mineralas (susidaręs anksčiau už tą uoliena irkitur).alotropija [/* alo… 4- gr.trope-pasikeitimas], kai kuriu chem. elementusavybė priklausomai nuo slėgio ir temperatūros būti keliu būsenų ar formų,pvz., sieros kristalai gali būti monoklininės ir rombinės sistemos. t

alozauras [gr. alios – kitas + sauros – driežas], iš kastinis roplys,gyvenęs juros periode.

alozos, silkinių žuvų gentis Alosa; paplitusios Atlanto pakrantėse, t. p.Viduržemio, Juodojoje ir Kaspijos jūrose; kai kurios rūšys turi verslinėsreikšmės.

alpak//a1 [isp. alpaca < kečujų k.]: 1. naminė lama, auginama Peru irBolivijos Anduose dėl ilgu vilnų; 2. ~os vilnos; 3. lengvas audinys, gamina

mas iš ~os vilnų.

alpaka2 -71 argen tanas.alparis [it. alpari – lygiomis],/žn, vertybiniu popierių arba valiutųkursas, atitinkantis jų nominalą.alpenštokas [vok.Alpenstock a… + gr. mastas – krūtis], bekrūtys-tė – įgimtas vienos arbaabiejų pieno liaukų nebuvimas.amatolas, sprogstamoji medžiaga; susideda iš amonio nitrato irtrinitrotolueno (trinitrotoluolo).amaurozė [gr. amaurosis – užlemdymas], visiškas vienos arba abiejų akiųaklumas, kurį sukelia centrinės nervų sistemos pažeidimas.amazonė1 [^ amazonės]: 1. jojikė, moteris raitelė; 2. tam tikro kirpimoilga moteriška jojamoji suknelė; 3*. vyriška, valdinga, valdinga moteris.amazonė2 [pagal Amazonės upės pavadinimą], vidutinio dydžio žalia papūgaAnmzona; gyvena P. Amerikoje ir Antilų salose.amazonės [gr.Amazones < -*a… + mažos—krūtis], šen. graikų mit. karingosmoterys, gyvenusios Juodosios jūros pakrantėse; jos turėdavusiosišsideginti dešinę krūtį, kad būtų patogiau šaudyti iš lanko.amazonitas [pagal Amazonės upės pavadinimą], mineralas, žalia mikroklinoatmaina; apdailos akmuo.amazūlai /” zulai.ambalažas [pranc. emballage -pakavimas, pakuotė]: 1. prekės pakuotė, ppr.apmokama pirkėjo; 2. pakavimo išlaidos.ambasada [pranc. ambassade}: 1. aukščiausioji dipl. atstovybė; 2. tosatstovybės pastatas.ambasadorius [pranc. ambassadeur], aukščiausias dipl. atstovo rangas.ambi… [lot.amb(i)…], sudurt. žodžių dėmuo, reiškiantis buvimą, judėjimąaplinkui, iš 2 pusių; dve-jopuma.ambicija [pranc. ambition < lot. ambitio – garbės troškimas]: 1. savovertės jautimas, išdidumas; 2. savimeilė, puikybė, garbės, pripažinimosiekimas.ambicingas, turintis didelę ambiciją.ambidekstras [^ ambidekstrija], žmogus, galintis vienodai gerai dirbtikaire ir dešine ranka. ambidekstrija [-71 ambi… + lot. dexter-dešinysis], vienodas abiejų rankųlavumas.ambidentatinis junginys p ambi… + lot.denta-tus – dantytas], chem.junginys, turintis du reaguoti galinčius centrus.ambiofonija ? ambi… + gr.phone -garsas], erdvinio (tūrinio) garso irakustinių efektų sukūrimas (koncertu salėse, teatruose, studijose)elektroakustiniais prietaisais (mikrofonais, stiprintuvais, rever-beratoriais, garsiakalbiais).ambistomos, uodegotieji varliagyviaiArnbystoma; gyvena Š. ir Centr.Amerikoje; lervoms būdinga neotenija.ambitas [lot. ambitus – apėjimas, apylanka], kitaip p deambulatorijus.ambitus [lot. apimtis], melodijos tonų apimtis -atstumas tarp aukščiausiojoir žemiausiojo garso.ambivalencija [^ ambi… + lot. valentia – jėga], jausmo dvilypumas,išgyvenimas prieštaringų emocinių būsenų, pvz., meilės ir neapykantos.ambivalentiškas Į/1 ambivalencija], dvilypis, turintis prieštaringųelementų.ambivertas [^ ambi… + lot. verto -suku, kreipiu], asmenybės tipas, kuriambūdinga ir ekstraverto, ir intraverto bruožai; tarpinis, dažniausiaipasitaikantis tipas.ambliafija [gr. amblys -nusilpęs + haphe-lytėjimas], med. lietimo jutimosusilpnėjimas.ambliopija [gr. amblyopia – silpnaregystė], med. regėjimo nusilpimas dėlfunkcinių regėjimo analizatoriaus sutrikimų, kai akyje nėra objektyviųpakitimų.amblioskopas [gr. amblys- nusilpęs + ^ …sko-pas], prietaisas normaliamregėjimui abiem akimis ugdyti gydant ambliopija ir žvairumą.ambona [gr. ainbon – pakyla] psn., sakykla – paaukštinta vieta bažnyčiojenetoli altoriaus, iš kurios sakomi pamokslai.ambra [pranc. anibre < arab. ‘anbar]: 1. vaškinė, labai kvapi medžiaga,susidaranti kašaloto žarnyne; vart. parfumerijoje; 2*. kvepalai; aromatas,malonus kvapas.ambrazūra [pranc. embrasure – anga], stebėjimo ar šaudymo anga gynybiniopastato sienoje, karo laivo ar tanko šarve.ambrozija [gr.ambmsia]: ‘.mit. šen. graiku dievu kvapus maistas, teikėsjiems amžiną jaunystę ir nemirtingumą; 2. šen. graiku malonaus kvapo kūnotepalas; 3. vienametė arba daugiametė astrinių šeimos žolė Ambrosia; kilusiiš Amerikos; piktžolė; jos žiedadulkės kai kam sukelia alergiją; 4. aukš-liagrybiu grybienos apnašos kinivarpų išgraužtuose medienos takuose ir kaikuriuose galuose; 5*. nepaprastai skanus valgis.ambulatorija [lol. ambulatorini -judamas], gydymo įstaiga, teikiantipagalbą ateinantiems ir namie esantiems ligoniams; tos Įstaigos patalpos.ambušiūras fpranc. embouchure < bouche -burna]: 1. nik., pūstukas –pučiamojo muz. instrumento dalis, kurią pūtikas prideda prie lūpų arbaapžioja; 2. lūpų ir liežuvio padėtis grojant pučiamaisiais muz.instrumentais, kuriu pūstukus atlikėjas liečia lūpomis.amebiazė, užkrečiamoji žarnyno liga, kurią sukelia ameba Enlamoebahistolytica. amebocitai [/* amebos + gr. kytos – indas, ląstelė], bestuburiu gyvūnujudrios, nepastovios formos ląstelės ir bespalviai kraujo elementai.amebos [gt.amoibe- keitimasis], pirmuonys/lmo-ebida, gyvenantys gėluosevandenyse; kūnas – plika, nepastovios formos ląstelė.ameliankis [pranc.] medlieva, erškėtiniu šeimos krūmas ar nedidelis medisAmelanchier; vaisiai valgomi.amelija [-71 a… + gr. melos – kūno dalis], begalūnystė – įgimtas vienosarba visu galūnių nebuvimas.amen [hebr. teisingai, iš tikrųjų]: 1. judėjų ir krikščionių maldos,pamokslo baigiamasis žodis; 2*. galas, pabaiga, baigta.amerkija [lot. amentia – beprotystė], laikinas sąmonės sutrikimas,pasireiškiantis erdvės ir laiko orientacijos praradimu, nerišliu mąstymu.amenorėja [s1 a… + gr. meti – mėnuo + rheo-teku], med. mėnesiniunebuvimas.amensalizmas [^ a… + lot. rnensa – valgymas], dviejų populiacijų, rūšiųtarpusavio santykių tipas: viena rūšis engia kitą, bet pati antrosios nėraveikiama; būdingas daugiausia mikroorganizmams.americis [pagal Amerikos (JAV), kur dirbtinai buvo gautas, pavadinimą],radioaktyvus transurani-nis chem. elementas Am, atom. sk. 95.amerikanistika [angį. american – amerikietiškas, amerikinis], mokslas,tiriantis Ameriką, ypač jos kultūrą, istoriją, kalbas, literatūrą.amerikamzacija, Amerikos gyvensenos, papročių, amerikiečio būdo bruožųperdavimas, primetimas arba perėmimas.amerikanizmas: 1. žodis, posakis, gramatinė forma ar tarties ypatybė,būdinga Š. Amerikoje vartojamai anglų kalbai; 2. skolinys iš Š. Amerikojevartojamos anglų kalbos; 3. JAV gyvenimo būdo perėmimas, mėgdžiojimas; joapraiškos kurioje kitoje šalyje.ametistas [gr. ametliystos], mineralas, skaidri violetinė arba žydraivioletinė kvarco atmaina; juve-lyr. akmuo.ametropija [gr. ametros – neatitinkantis + dps (kilm. opos ) – regėjimas],akies refrakcijos yda -akies optinės ašies ilgis neatitinka akiesrefrakcinės gebos (spinduliai nesusikerta tinklainėje).amfetaminas [angį. amphetamine < a(lpha) + m(ethyl) + ph(enyl) + et(hyl) +amine],farm. medžiaga, stipriai tonizuojanti nervų sistemą; narkotikas,dopingas.amfi… [gr. amphi – abipus, aplink, apie], priešdėlis, reiškiantis buvimąiš abiejų pusių, aplink; dve-jopumą, abejopumą.amfibija [gr. amphibios – dvejaip gyvenantis, t. y. vandenyje irsausumoje]: 1. varliagyvių klasės gyvūnas; 2. nik., būdmainis – augalas,kuris gali augti ir vandenyje, ir sausumoje; 3. transporto ar kovos mašina,galinti plaukti vandeniu ir važiuoti sausuma; 4. hidroplanas – lėktuvas,kuris gali kilti ir leistis sausumoje ir vandenyje.amfibolai [gr. amphibolos – dviprasmis, apgaulingas; taip pavadinti dėlraginukės panašumo į tur-maliną], grupė mineralų -magnio, kalcio, geležies,aliuminio, natrio sudėtingųjų silikatų (svarbiausieji – tremolitas,raginukė, aktinolitas), sudarančių daugelį magminių ir melamorfiniuuolienų.amfibolija [gr. amphibolia -dvilypumas, dviprasmiškumas], dviprasmybė, log.klaida, kurią sukelia dėl greito tarimo susiliejantys žodžiai, pvz.,„palauk aštuonias-dešimt minučių” ir „palauk aštuoniasdešimt minučių”, arbažodžių tvarka sakinyje, pvz., „vyresnioji sesuo – mano mokytoja” ir„vyresnioji sesuo mano – mokytoja”.amfibolitas Į-71 amfibo(lai) + ^ …//ta.s-],metamor-finė žalia, juodauoliena, susidariusi daugiausia iš amfibolų ir plagioklazu; vart. apdailai,paminklams. amfibrachis [gr. amphibrachys < amphi – abipus + brachys –trumpas]: 1. antikinės eilėdaros triskiemenė pėda, kurios vid. skiemuoilgas, kraštiniai trumpi (u – u); 2. silabotoninės eilėdaros eilutė, kuriprasideda nekirčiuotu skiemeniu ir kurioje toliau tarp kirčiuotų skiemenųyra po du nekirčiuotus, pvz., „Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, / Tenmūsų tėvynė, graži Lietuva”. -Maironis.amfidiploidas [<” amfi… + p diploidas}. biol. tarp-rūšinis hibridas,kurio somatinių (kūno) ląstelių branduoliuose yra diploidinis (dvigubas)chromosomų rinkinys.amfigonija [^ a;n/ž… + ^ …gonija], organizmų lytinis dauginimasis.amfiktdnja [gr.amphiktionia < amphi – aplink + ktizč- apgyvendinu], šen.Graikijos genčių ar poliu rel. ir polit. sąjunga, turinti bendrą iždą,šventyklą ir jos gynimą, politinę kryptį.amfimiksė [-7’am/?… + gr.»iaw-su(si)maišymas], augalų ir gyvūnų lytinisprocesas, kurio metu susilieja vyriškųjų ir moteriškųjų lytinių ląstelių(ga-metų) branduoliai.amfipodai [-* amfi… + gi.pus (kilm.podos) -koja], vėžiagyviai šoniplaukosAmphipoda; gyvena daugiausia jūrose.amfiprostilas [P amfi… + gr. prostylos – turintis kolonas priekyje], šen.graikų šventykla su kolonų portikais galuose.amfisbenos [gr. amphisbainai < amphis-iš abiejų pusių + baind-einu],

driežai Amphisbaenidae; gyvena daugiausia Amerikos ir Afrikos tropinioklimato juostose; juda požeminiais urvais į prieki ir atbulos.amfiteatras [gr. amphitheatron < amphi – aplink + theatron – reginys]: 1.šen. graikų teatro žiūrovų vietos, išdėstytos pusračiu kalvų šlaituose; 2.romėnų pastatas viešiems vaidinimams, gladiatorių kovoms; 3. kėdžių eilės,esančios už parterio, dab. teatre, cirke, koncertų salėje.amfitrionas [pagal mitinio Tėbų karaliaus Am-fitriono (gr. Amphitryon)vardą], vaišingas šeimininkas.Amfitritė (gr. Amphitrite), šen. graikų jūrų deivė, Poseidono žmona.amfiūmos, varliagyviai Amphiumidae; gyvena Centr. Amerikos p. r. dalyje;kūno ilgis apie l m, galūnės mažos, turi po 2-3 neišsivysčiusius pirštus.amfo… [gr. amphd- abu], priešdėlis, reiškiantis dvejopumą.amfodontozė [-* amfo… + gr. odus (kilm. odon-tos ) – dantis], priedančionykimas, kitaip ? parodontozė.amfolitas [•* amfo… + gr. lytos – tirpus], chem.: 1. chem. junginys,turintis ir rūgščiu, ir bazių savybių; 2. amfoterinis jonitas.amfora1 [lot. amphora < gr. amphoreus < amphi – iš abiejų pusių + phoreus –nešikas], pailgas molinis arba metalinis šen. graiku ir romėnų indas su 2vertikaliomis ąsomis skysčiams (aliejui, vynui) laikyti.amfora2, valtelinių šeimos vienaląstis gėlųjų vandenųtitnagdumblis^wip/zora.amfoter//inis, -iškas [gr.amphoteros-abu], chem. galintis (disocijuodamasvandeniniame tirpale) atpalaiduoti liek vandenilio H+, tiek hidroksilo OH~jonus.amharai, tauta, kalbanti viena semitu kalbų; gyvena Etiopijoje.amiantas [gr. amiantos – švarus, nesuteptas], ak-tinolito asbestas,mineralas, pluoštinė aktinolito atmaina.amidai [/” am(oniakas) + gr. sielos- pavidalas], chem.: 1. org. rūgščiųdariniai, kuriuose karboksi-lo grupės hidroksilas pakeistas aminogrupe,pvz., karbamidas CO(NH2),; 2. junginiai, gaunami amoniako molekulėje vienąvandenilio atomą pakeitus metalu, pvz., natrio amidas NaNH2. amidazės,fermentai, nutraukiantys ryšį tarp anglies ir azoto atomų org. rūgščiųamiduose.amido…, chem. termino dalis, rodanti, kad molekulėje yra amidogrupė -NH2.amidolis [s1 amido… + ^ (alkoh)olis], aromat. aminas C6H2(NH2)2OH; fot.ryškalas.amidopirinas [s* amido… + gr.pyr- ugnis, karštis], vaistas, malšinantisskausmą, slopinantis uždegimą, mažinantis karščiavimą. amidostomozė,invazinė vandens paukščių (dažn. žąsų) liga; sukelia apvaliosios kirmėlėsamidosto-mos, parazituojančios skrandžio gleivinėje.amiėlija [^ a… + gr.mye/os – nugaros smegenys], įgimtas nugaros smegenųnebuvimas.amigdalinas [gr. amvgdalos – migdolas], org. junginys, esantis karčiųjųmigdolų, persikų, vyšnių, slyvų kauliukuose.amija, vienintelė dabar gyvenanti dumblažuvė Amia calva, randama S.Amerikoje.amilazė [gr. amylon – krakmolas], fermentas, ka-talizuojantis krakmolo,glikogeno ir jiems giminingų polisacharidų hidrolizę.amiloidas [amylon + gr. eidos – pavidalas]: 1. augaluose esantisangliavandenis, kurio struktūra tokia pat kaip hemiceliuliozės; 2. gyvūnųir žmogaus organizmo baltyminė medžiaga, panaši į globuliną. amiloidozė,biochem. baltymų apykaitos sutrikimas – ^ amiloido (2) kaupimasisaudiniuose.amilopektinas [amylon + ^pektinai], chem. polisacharidas; krakmolokomponentas; šaltame vandenyje beveik netirpsta, karštame sudaro kleisterį.amiloplastai {amylon + gi. plūstos – nulipdytas], augalu sandėlinių audiniuląstelių bespalvės plas-tidės (leukoplastai), kuriose kaupiasi krakmolas.amiloz//ė [amylon],chem. polisacharidas; krakmolo komponentas; įodas nudažo~ę mėlynai.amimija [/” «… + gr.mimos – mėgdžiojimas], mimikos nebuvimas dėl veidonervu paralyžiaus, parkinsonizmo.aminai [< gr.],c/iem. org. junginiai, amoniako dariniai, pvz., etilaminasC,HSNH,.aminofenolis [? amino… + ^ fenolis],chem. aromatinis org. junginysC„H4(NH2)OH; dažiklių žaliava, fot. ryškalas; jo dariniai – plaukų dažųkomponentai.aminofilinas, vaistas, kitaip •” eufilinas.aminoplastas aminoplastikas.aminoplastikas [ amino… + gr.plastikos -plastiškas, lankstus], plastikas,gaminamas iš karbamid-formaldehidinės, melaminformaldehidinės arbaanilinformaldehidinės dervos.amiodaronas, vaistas, kitaip <” kordaronas.amiotrofija [/” a… + gr. mys (kilm. myos) – raumuo + trophe- mityba],raumenų atrofija – raumenų mitybos sutrikimas.amis [gr. ammi – augalo vardas], salierinių šeimos vienametė arbadaugiametė žolė Amini; vaistinis augalas, piktžolė.amitozėĮ'” a… + ^ mitozė],biol tiesioginis ląstelės branduoliodalijimasis: neišryškėja chromosomos ir nesusidaro mitozei būdingųachromatinių struktūrų, branduolys persismaugia ir pasidalija, o ląstelėdažniausiai nesidalija, tampa daugiabran-duolė.amitriptilinas, psichoterapinis vaistas; juo gydomos depresinės psichozės.amnestija [gr. amnestia -užmiršimas, atleidimas], visiškas ar dalinisatleidimas nuo bausmės arba jos pakeitimas lengvesne, t. p. teistumopanaikinimas; daroma valstybės vadovo arba parlamento aktu tam tikraigrupei asmenų.amnestuoti [? amnestija], atleisti nuo bausmės, sumažinti bausmę amnestijosaktu.amnezija [? «… + gr. mnčsis – atmintis], atminties susilpnėjimas arbanetekimas.amnionas [gr. amnion], vandenmaišis, ropliu, paukščių, žinduoliu, kai kuriubestuburiu gyvūnu, pvz., vabzdžių, vienas gemalo dangalų, kurio ertmėjekaupiasi skystis, saugantis gemalą nuo mech. pažeidimu.amnioskopas [^ amnio(nas) + T1 … skopus], med. instrumentas vaisiausvandenims apžiūrėti pro gimdos kaklelio kanalą.amnioskopija [-71 amnio(nas) + -71 …skopija],vaisiaus vandenųapžiūrėjimas ammoskopu pro gimdos kaklelio kanalą.amniotai, aukštesnieji stuburiniai gyvūnai (ropliai, paukščiai,žinduoliai), prisitaikę gyventi sausumoje; jų gemalai turi dangalus –amnioną ir alantojį.amofosas [/* amo(nis) + ^ fos (foras)], sudėtinė miner. trąša, turintiazoto ir fosforo.amokas [malaj. amok – pasiutęs], aptemusios sąmonės būsena, kuriai būdingastaigus ligonio susijaudinimas; dažn. reiškiasi nesulaikomu bėgimu iragresyviais veiksmais.amonalas [^ amon(is) + ^ al(iuminis)], sprogstamasis mišinys, susidedantisiš amonio nitrato (salietros), aliuminio milteliu ir trinitrotolueno(trinitrotoluolo).Amonas, vienas vyriausių šen. Egipto dievų; iš pradžių – vietinis Tėbų,vėliau valstybės dievas, sutapatintas su Saulės dievu Ra; vaizduojamas kaipraguotas avinas arba kaip žmogus su avino galva.amoniakas [gr. (hals) ammdniakos – amonio (druska); taip vadinosi junginys,randamas Libijos dykumos Amono oazėje], azoto ir vandenilio junginys NH3;bespalvės aštraus kvapo, troškios dujos.amoniakatai, chem. kompleksiniai junginiai; amoniako reakcijų su įv.druskomis produktai.amoniakatas, chem.: 1. koncentruotas karbamido ir amonio nitrato tirpalas,t. p. jų tirpalas amo-niakiniame vandenyje; 2. aminokompleksas-junginys,kurio ligandas yra NH3 arba aminas.amonifikacija [^ amoniakas + lot./ado -darau], biochem. mikroorganizmųsukeltas azotinių org. junginių skilimas ir amoniako išsiskyrimas.amonis [lot. ammoniuni], teigiamasis jonas NH4; amonio druskų sudėtinėdalis; azanis.amonitai [pagal ^ Amono atvaizdą su avino ragais], galvakojai moliuskaiAmmonoidea, gyvenę jūrose nuo devono iki kreidos periodo.amonitas [^ amo(nis) + ^ nit(m)…], sprogstamoji medžiaga, susidedanti išamonio nitrato (salietros), nitrojunginio ir degiosios medžiagos.amonizacija: 1. veikimas amoniaku (pvz., gaminant amonizuotą superfosfatą);2. azoto gausinimas pašaruose amoniakiniu vandeniu.amorallzmas [/* amoralus], etinė pažiūra, neigianti moralės normas,atmetanti galimybe vertinti visuomenės elgėsi, nes moralumo kriterijai esąnepagrįsti.amoralūs [s1 a… + lot. morali s – dorovinis], nedorovingas,nepripažįstantis moraliniu principų, nepadorus.amorejai ^ amoniai.amoretas [< lot. Ainor- Amūras], amūriukas, kitaip /* putus.amorfa [^ a… + gr. morphe- forma, pavidalas], pupinių (ankštiniu) šeimoskrūmas Amorpha, kilęs iš S. Amerikos; dekor., dažinis augalas.amorfin//is [gr.amorphus -beformis]: 1. beformis; 2. minei: neturintiskristalinės sandaros, nekrista-linis; 3. kalbot. neturintis, neparodantisgram. formų, pvz., ~ės kalbos (dabar vadinamos izoliacinėmis kalbomis); 4.gen. nereiškiantis, neperduodantis savybės arba požymio (apie geną).amorfizmas [amorphos]: beformiškumas; medžiagos amorfinė būsena.amorfofalas[… + gr.morphe-forma +phal-lus – falas, vyriškas lytiesorganas], aroninių šeimos daugiametis žolinis augalas Ainorphophallus,išauginantis valgoma gumbą; žiedynas stambus, iki 2-3 m aukščio; žiedailabai dvokia.amoritai, šen. semitų gentys, išeiviai iš Arabijos; f894 pr. m. e. sukūrėBabilonijos valstybe; asimiliavosi su Mesopotamijos gyventojais; amorėjai,amūru. amoroso [sk. amorozo; it. meiliai, švelniai] <* con amore.amortifikacija [lot. amonificatio < mors (kilm. morlis) -mirtis + facio-darau], oficialus paskelbimas, kad anuliuojamos prarastos teisės arbadokumentai.amortizacija1 [lot. amortisatio – padengimas]: 1. nusidėvėjimas, pagr.kapitalo (pastatu, įrenginių, mechanizmų) vertės sumažėjimas per jonaudojimo laiką; 2. skolos grąžinimas period. mokėjimais arba obligacijųišpirkimu; 3. apmokestinto turto kainos sumažėjimas kapitalizuoto mokesčiosuma; 4. prarasto skolinio pasižadėjimo pripažinimas negaliojančiu.amortizacija2 [pranc. amortir-silpninti, minkštinti], techn. smūgiopoveikio sumažinimas. amortizatorius [/” amortizacija2}: 1. mašinos arba statinio įtaisas smūgiopoveikiui mažinti, pvz., automobilio lingės; 2. ištempiamas daugiagyslisguminis lynas, kuriuo išvelkamas į orą startuojantis sklandytuvas.amortizuoti1 [^amortizacija1]: 1. grąžinti skolą period. mokėjimais; 2.pripažinti negaliojančiu prarastą skolinį pasižadėjimą.amortizuoti2 [? amortizacija2], techn. sumažinti smūgio poveikį.amortizūotis f-71 amortizacija’}: 1. nusidėvėti, darbo priemonių verteipereiti i jų pagamintą produktą; 2. mažėti apmokestinto turto kainai.ampelografija [gr.ampelos -vynmedis + -71 …gra-fija], mokslas, tiriantisvynmedžių rūšis ir veisles.ampeloterapija ampdos + <* terapija}, gydymas vynuogėmis.amperas [pagal pranc. mokslininko A. M. Ampero (Ampere) pavardę]: 1.pagrindinis tarptautinės vienetų sistemos cl. srovės stiprio vienetas; 2.tarptautinės vienetu sistemos magnetovaros jėgos vienetas, anksčiauvadintas ampervija.ampermetras [f amperas + P …metras], prietaisas ei. srovės stipriuimatuoti.ampersekundė [> amper(as) + -71 sekundė], ei. kiekio vienetas, kitaip /*kulonas1 (1).ampersendas [angį. umpersand], ženklas & (liet. ir).ampicilinas, penicilinų grupės plataus veikimo spektro antibiotikas.ampyras [pranc. etnpire – imperija], XIX a. I pusės Europos architektūrosir dailės (daugiausia taikomosios) stilius; vėlyvojo klasicizmo atmaina.amplid’inas [lot. ampH(fico) – didinu, stiprinu + gr.dyna(niis) -jėga],elektromašininisstiprintuvas silpnai ei. srovei ir galiai stiprinti.amplifikacija [lot. amplificatio – išplėtimas]: 1. spaudai rengiamo tekstopapildymas- trūkstamų frazės dalių ar ištisų frazių įrašymas remiantisrankraščiu, kita kopija, kitu leidimu; 2. stilistinė figūra – pabrėžtinaiišplėtotas, detalizuotas reiškinio, daikto apibūdinimas, dažniausiai keliųvienarūšių epitetu, metaforų, palyginimų pavartojimas pagrečiuiemocionalumui sustiprinti; 3. kai kurių ek. sistemos parametrų gerinimasveiksmingomis, bet daug sąnaudų nereikalaujančiomis priemonėmis.amplitronas [lot. ampli(fico) – didinu, stiprinu + -71 (elek)tmnas],platinotronas, veikiantis stiprinimo režimu; vart. superaukštųjų dažniuvirpesiams stiprinti.amplitudė [lot. amplitudo – erdvumas, platumas]: 1. fiz. didžiausiasperiodiškai kintančio dydžio nuokrypis nuo pusiausvyros padėties; 2. mat.plokščias kampas, kurį sudaro polinė ašis ir nagrinėjamo taško spindulysvektorius polinėse koordinatėse; 3. užmojis, plotis; kitimo, įvairovėsapimtis, ribos.amplua [pranc.emploi -pritaikymas]: 1. vaidmens pobūdis, labiausiaiatitinkantis aktoriaus sceninius duomenis: vyrų – amantas, herojus,komikas, fa-tas; moterų – grandama, travesti, inženiu, subre-lė; 2*.užsiėmimas, verslas, sugebėjimų sritis, apimtis.ampulė [lot. ampulla]: 1. romėnų molinis arba stiklinis indas su siaurukakleliu skysčiui laikyti; 2. Katalikų bažnyčios liturginis stiklinisindas, su kuriuo per mišias paduodamas kunigui vynas ir vanduo; 3. med.stiklinis indelis su ištęstu užlydytu galu steriliems vaistams laikyti; 4.med. tuščiavidurio organo išsipūtusi dalis, pvz., ašarų kanalėlio A; 5.teeini, mažas, ppr. stiklinis, sandarus indelis be palrono chemikalams,sprogmenims laikyti ar kt. tikslams.amputacija [lot. amputatio – nupjovimas], kokios nors kūno dalies (dažn.galūnės) pašalinimo operacija.amputuoti [lot. amputare – nupjauti], padaryti amputaciją.amrita, induizmo mitologijoje – dievų gėrimas, teikiantis nemirtingumą,gyvybės eliksyras.amuletas [lot. amuletum < arab. himalat – kas nešiojama ant savęs],nedidelis prie kūno laikomas (dažniausiai ant kaklo kabinamas) daiktas,tariamai turintis magiškos galios, saugantis nuo nelaimių ir kt. blogio.amunicija [lenk. amunicja < lot. admunitio – sutvirtinimas], kario, žirgoapranga ir reikmenys, platesne reikšme – dar ir ginkluotė. amūr//ai,karpinės žuvys, paplitusios Amūro upės baseine; baltasis ~asCtenopharyngodon idella išauga iki l m ilgio ir 15 kg svorio;aklimatizuotas Europoje kaip verslinė žuvis.Amūras (lot. Amor), šen. romėnų meilės dievas, atitinkantis graikų Erotą.amūras [^ Amūras], dailės kūriniuose (tapyba, skulptūra) vaizduojamasnuogas sparnuotas berniukas su lanku, meilės simbolis. amūru -71 amoritai.amūzija [-71 a… + gr. muša – muzika], med. sugebėjimo suvokti ar atliktimuziką netekimas. an… s a…ana, Indijos (iki 1657) ir Pakistano (iki 1961) piniginio vieneto rupijosšešioliktoji dalis.anabaptistai [gr. anabaptizo – vėl panardinu, krikštiju], protestantųsekta, atsiradusi XVI a. pr. Vokietijoje ir paplitusi Centr. ir V Europoje;pripažino sąmoningo amžiaus žmonių krikštą, neigė bažnytinę hierarchiją.anabazinas, alkaloidas, gaunamas iš augalo ežiuo-čio (Anabasis);insekticidas.anabiozė [gr. anabiosis – atgijimas]: 1. laikina organizmo (augalo, gyvūno)būsena, kai beveik nutrūksta medžiagų apykaita ir nematyti gyvybės požymių;būdinga daugiausia bestuburiams (yra jų prisitaikymas išgyventinepalankiomis aplinkos sąlygomis); 2. maisto produktų konservavimo būdas –mikroorganizmu ir fermentų veiklos susilpni-nimas šaldymu, laikymu angliesdioksido atmosferoje, druska, cukrumi ir kt. chem. medžiagomis.anabolija [gr. anab<įe- (pa)kilimas], paveldimo organų pakitimo atsiradimasvėlyvose organizmu embrioninės raidos stadijose.anabolin//is [^ anabolija], skatinantis anabolizmą (asimiliaciją), pvz.,~iai steroidai (vaistai).anabolizmas Į/1 anabolija] ^ asimiliacija (1). anachoretas [gr.anachoretes], atsiskyrėlis. anachromatasp an… + gr.achrdmatos-bespalvis], objektyvas, kuriame neišvengta chromatinės aberacijos;atvaizdas yra ryškus tik monochromatinėje šviesoje.anachroniškas [^anachronizmas]: 1. klaidingai datuotas, klaidingaipriskirtas kuriam nors laikotarpiui; 2. pasenęs, nederantis prie dabarties.anachronizmas [gr. ana… (priešdėlis, reiškiantis kryptį atgal) + chronos– laikas]: 1. chronologijos klaida; 2. priskyrimas kam nors savybių,neatitinkančių epochos; 3. atgyvena, pasenusi pažiūra ar paprotys,nebederantys prie dabarties.anadiplozė [gr. anadiplosis – sudvejinimas, pakartojimas], stilistinėfigūra – frazės arba poezijos eilutės pabaigoje pavartotu žodžiųpakartojimas gretimos frazės arba eilutės pradžioje, pvz.: „Išeisiu, sautariau, ant lygaus kelio: / Ant lygaus kelio tai valia valužė.” -V.Mykolaitis-Putinas.anadromin//is [gr. ana – prieš + dramos- bėgimas], judėjimas prieš srovę,pvz., ~ės migracijos -žuvų neršto kelionės iš jūrų į upes.anaerobai Į/1 an… + gr. aer – oras + bios – gyvybė], organizmai,gyvenantys laisvo deguonies neturinčioje aplinkoje, pvz., daugumabakterijų, infuzorijų, kai kurios kirmėlės.anaerobinis [s1 anaerobai], nereikalaujantis deguonies, pvz., A organizmas.anaerobiontai ^ anaerobai. anaerobiozė [^ anaerobai], gyvavimas be laisvodeguonies.anafalis [gr. augalo vardas], astrinių šeimos daugiametis dekor. žolinisaugalas Anaphalis, kilęs iš Š. Amerikos.anafazė [gr. ana – prieš + ^ fazė], mitozinio ląstelių dalijimosi IIIstadija, kurios metu chromosomos išsiskiria, slenka į priešingus ląstelėspolius. anafilaksija [gr. ana… (priešdėlis, reiškiantis sustiprinimą) +phylaxis – apsauga], padidėjusi organizmo alergija -staigi alerginėreakcija, kuri atsiranda suleidus į organizmą alergeno.anafora [gr. anaphora – iškėlimas], stilistinė figūra – to paties arbapanašiai skambančio žodžio ar kelių žodžių akcentuotas kartojimas gretimusakinių, žodžių grupių ar poezijos eilučių pradžioje, pvz.: „Dengia sniegasgatves, / Dengia sniegas namus, / Dengia sniegas našlaičio galvelę”. – S.Nėris.anaforezė [gr. anaphora – perkėlimas], neigiamų elektringųjų koloidiniųdalelių arba polimero molekulių judėjimas tirpale link anodo.anafrodiziakas s* anafrodizija],farm. preparatas, slopinantis lytinipotrauki: afrodiziako priešingybė.anafrodizija [ an… + aphrodisia -meilėspomėgiai], lytinio potraukiosumažėjimas arba visiškas nebuvimas.anafrontas [gr. ana… (priešdėlis, reiškiantis judėjimą aukštyn) + ?frontas], atmosferos frontas, kuriame šiltas oras kyla (slysta) mažu kampuaukštyn. anagalistas [< gr.], asmuo, Įgaliotas prekiauti kito vardu.anagenezė [gr. ana – iš naujo + genesis – atsiradimas], biol. lėti gyvuorganizmų morfologiniai ir fiziologiniai pokyčiai prisitaikant prieaplinkos evoliucijos procese, jei dėl to atsiranda naujų rūšių.anaglifija [gr. anaglyphos – reljefiškas], spaustu-vinis erdvinio atvaizdogavimo būdas; erdviškumas matyti tik pro stereoskopinius akinius.anagrama [gr. ana – per + gramma – raidė], raidžių sukeitimas vietomisžodyje kitam žodžiui sudaryti, pvz., „kalnas – klanas”, „opus – supo”.anakardis [gr. ana – ant, virš + kardia – širdis], anakardinių šeimos medisAnacardium; sėklos -anakardžio riešutai -valgomos.anakolutas [gr. anakoluthos – nenuoseklus], stilistinė figūra –sintaksiškai ar logiškai ne visai taisyklingas žodžių derinimas sakinyje(sakinio pabaigos nesuderinimas su pradžia), sukeliantis šnekamosios kalbosįspūdį, pvz.: „Ar girdi, ar, jaunyste, girdi / Mano šauksmą- palauki! – ištolo?” – E. Mieželaitis.anakonda [isp. anaconda], smauglių šeimos gyvatė Eunectes murinus;paplitusi P. Amerikos tropinio klimato juostos upių, ežerų pakrantėse,pelkėse; kūno ilgis 6-7, kartais iki 9 m.anakreontikas, giedros nuotaikos meilės arba linksmos nerūpestingos buitiesmotyvu kūrinys, parašytas graikų poeto Anakreonto (Anakreon, VI a. pr. m.e.) poezijos stiliumi.anakreontin//is, apdainuojantis meilę, linksmą nerūpestingą gyvenimą, pvz.,A eilėraštis, ~ė poezija.anakrūzė [gr. anakrusis – atsistūmimas], trumpi arba nekirčiuoti skiemenyspoezijos eilutės pradžioje prieš pirmąjį ritminį kirlį (jambo iramfibrachio eilutėje – pirmasis skiemuo, anapesto – pirmieji 2 skiemenys);nemetriniai, „atliekami” nekirčiuoti skiemenys eilutės pradžioje.analai [lot.annales < annalis —metinis], pamečiui suregistruotų istoriniųįvykių aprašas, metraštis, kronika.analcimas ^ an… + gr. alkimos – stiprus], šviesus mineralas, natrioaliumosilikatohidratas.analėktai [gr. analekta – kas surinkta]: 1. vieno ar kelių rašytojųrinktiniai raštai, skirti mokslo ir mokymo reikalui; 2. iv. rašytojųkūrinių arba ist. do-kume’ntų fragmentų publikacijos, skirtos mokslo irmokymo reikalui.analėptikai [gr. analėpsis -atstatymas], vaistai, stimuliuojantys centrinėsnervų sistemos veiklą; gilina kvėpavimą, didina kraujospūdį.analfabetas [? an… + ^ alfabetas]: 1. neraštingas žmogus; 2*. visiškaskurios nors srities nemokša.analfabetizmas p analfabetas]: 1. neraštingumas, nemokėjimas nei skaityti,nei rašyti; 2*. nemokšiškumas kurioje nors srityje.analgetikai [gr. analgetos – beskausmis], vaistai, malšinantys skausmą.analgėzija [gr. analgėsia], skausmo nejautimas, atsirandantis dėl nervųsistemos ligų arba sukeliamas dirbtinai.analgija [gr. analges – nejaučiantis skausmo] /* analgėzija.analginas [ an… + gr. algos -skausmas], vaistas, malšinantis skausmą irmažinantis karščiavimą.analinis [lot. anits – išangė], susijęs su išange -žarnyno išeinamąja anga,esantis greta jos, pvz., A pelekas.analistas [ analai], metraštininkas.analistika [ analistas], istorijos disciplina, kurios objektas – istorijoskronikos ir metraščiai, jų perrašinėjimas ir lyginimas.analitika [gr.Analytika], Aristotelio logikos dalis -įrodymo mokslas; I.Kanto transcendentinėje filosofijoje – intelektinio pažinimo gnoseologinėanalizė.analitikas [gr. analytikos – susijęs su analize], žmogus,mokantis,,gebantis, linkęs analizuoti, naudotis analize.analitin//is [analytikos]: 1. susijęs su analize, naudojantis analizę,kuris remiasi analize, skaidymu, sudedamųjų dalių tyrimu; 2. ek.detalizuotas, parodantis sudedamąsias dalis, pvz., ~ė apskaita; 3. kalbat,sudaromas iš pagalbinių ir savarankiškos leksinės reikšmės žodžių,reiškiamas jais, o ne paties žodžio formomis, pvz., pranc. „de la table”-„stalo” yra ~ė gram. forma; ~ės kalbos – kalbos, kuriose žodžių gram.reikšmės ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami ~ėmis formomis,pvz., anglų, prancūzų, bulgarų kalbos.analizatoriai [< gr.], fiziol. žmogaus ir gyvūnų funkcinės sistemos, pvz.,jutimų organai, priimančios ir analizuojančios organizmo vidaus ir išorėsdirginimus.analizatorius [< gr.], ko nors analizavimo, sudedamųjų dalių nustatymo,tyrimo prietaisas.analizė [gr. analysis – skaidymas]: 1. moksl. metodas, pagristas mintiniuar faktiniu visumos skaidymu j dalis; 2. operacijos, padedančios nustatytimedžiagos sudėti ar kitas savybes; 3. mat. mokslas, tiriantis kintamuosiusdydžius ir jų sąryšius; 4. pirmas mašininio vertimo (kompiuterio programostransliavimo) etapas, per kuri nustatoma gramatinė ir leksinė informacija,esanti verčiamajame tekste; 5. kalbos garsu atpažinimas (atpažįsta žmogusarba automatas), kai akustinių signalu seka paverčiama kalbos vienetu seka;6. smulkus, išsamus, atidus ko nors nagrinėjimas, studijavimas.analizin//is [gr. analytikos], susijęs su analize, būdingas jai,analizuojantis, pvz., ~ė geometrija (tiria geom. objektų savybesmatematinės analizės priemonėmis], —ė funkcija (išreikšta laipsnineeilute), ~ė chemija (chem. ir fizik. metodais tiria medžiagų kiekybinę irkokybinę sudėtį ir sandarą). analizuoti, daryti analize, skaidyti į dalis,nagrinėti, tirti.analogas [gr. analogas – proporcingas, atitinkamas], atitikmuo, panašybė;panašiu savybių, funkcijų daiktas, reiškinys.analogija [gr. analogia – atitikimas]: 1. skirtingų daiktu, reiškinių,sąvokų panašumas; 2. log. samprotavimas, kuriame iš objektu panašumovienais požymiais daroma išvada, kad tie objektai panašūs ir kitaispožymiais; 3. biol. įv. sistematinių grupių organizmų, gyvenančiųpanašiomis sąlygomis, arba jų organų, kurie yra skirtingos kilmės irsandaros, bet atlieka tą pačią funkciją, išorinis panašumas; 4. kalbat,skirtingos kilmės kalbos formų suvienodėjimas dėl dalinio jų panašumo,pvz., formos „esame”, „esate” pagal „sukame”, „sukate” pasidarė iš „esme”,„este”.

analoginis [^ analogija], atitinkantis kitą daiktą, reiškinį, sąvoką;paremtas analogija, panašumu, turintis analogijos; A procesas – netrūkus(tolydinis) procesas.analogiškas [P analogija], panašus, toks pat, atitinkantis ką nors.analogizmas, analogija paremtas išprotavimas. anamnezė [gT.aiiamnėsis-pri(si)minimas]: 1. ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apieligoni ir jo ligą; 2.filos. platonizme -prisiminimas lo, kas buvo pažintaidėjų pasaulyje.anamnijai [<” an… – gr. amniaii – gemalo dangalas], žemesniejistuburiniai gyvūnai (apskritažio-meniai, žuvys, varliagyviai), kuriųkiaušiniai ir lervos vystosi vandenyje; gemalai neturi amniono ar alantojo.-

anamorfinis [s1 anamorfuoti], fiz. iškreiptas, pakitęs, pvz., A vaizdas(objekto vaizdas, gautas specialiomis optinėmis sistemomis arba pakreipusobjekto ir ekrano, kuriame susidaro vaizdas, plokštumas).anamorfozė [gr. anamorphdsis — formos iškreipimas], daikto atvaizdoiškreipimas (iškrypimas), kurį tam tikromis priemonėmis, pvz., Įgaubtu ariškilu veidrodžiu, galima ištaisyti.anamorfozinis [s anamorfozė], iškreipiantis, pvz., A objektyvas (iškreipiaatvaizdą horizontaliai arba vertikaliai).anamorfuoti [gr. anamorphoo – iškreipiu formą], iškreipti (susiaurinti arbaišplėsti) objekto atvaizdą optiniu būdu.ananasas [isp.ananas< tupių-gvaraniu k.]: l.bro-melijiniu šeimos žolinisatogrąžų augalas Ananas; 2. to augalo vaisius.ananimas [gr. ana… (priešdėlis, reiškiantis kryptį atgal) + onyma-vardas], slapyvardis, sudarytas iš atvirkščia tvarka išdėstytų autoriauspavardės ar vardo raidžių.anapestas [gr. anapaistos – atloštas], antikinės eilėdaros triskiemenėpėda, kurios pirmieji 2 skiemenys trumpi, trečias ilgas (u u -);silabotoninės eilėdaros eilutė, kuri prasideda 2 nekirčiuotais skiemenimisir kurioje toliau tarp kirčiuotu skiemenų yra po 2 nekirčiuotus, pvz.:„Suplasnojo kaip paukštė širdis, /Ir prasiskleidė toliai žvaigždėti”. V.Mykolaitis-Putinas.anaplazmozė [gr. anaplasma – pertvarkymas, pakeitimas], infekcinė gyvuliųliga; suktli-aAnaplas-ma genties riketsijos, gyvenančios eritrocituose.anapsidai [? an… + gr. apsis (kilm. apsidos) -vingis], ropliai Anapsida,kuriems priskiriami kotilo-zaurai ir vėžliai.anaptiksė [gr. anaptyxis – atidarymas, praskleidimas], balsių įspraudimastarp priebalsių, pvz., lot. „saeculum < saeclum”, liet. tarmėse „paletas,pali-las < paltas”.anarchija [gr. anarclua – bevaldystė]: 1. valdžios nebuvimas, bevaldystė;2*. palaidumas, netvarka, suirutė, chaosas.anarchizmas [^ anarchija]: 1. požiūris, politinė teorija, neigiantiautoritetus, bet kokią vaisi, valdžia, laikanti ją priespaudos šaltiniu,visuomenės gyvenimą raginanti tvarkyti teisingumo, lygybės, brolybėsprincipais; 2*. autoriteto, tvarkos, drausmės nepripažinimas.anarchosindikalizmas [^ anarchija + ^ sindika-lizmas], -” anarchizmo (1)ideologijos ir politikos veikiama sindikalizmo atmaina, jungiantianarchizmo ir socializmo principus, propaguojanti revoliuciniu profsąjungųtvarkomą visuomene.anartrija [s1 an… + gr. arlhrod – aiškiai kalbu], negalėjimas aiškiaikalbėti.anaspidai [s1 an… + gr.aspis (kilm.aspidos) -skydas], iškastiniaibeskydžiai stuburiniai gyvūnai Anaspida, gyvenę vėlyvajame silūre irdevone. anastigmatas [^ an… + p astigmat(izmas)], fotografijos aparatoobjektyvas, kuriame nebūna as-tigmatizmo ar kt. aberacijos.anastomozė [gr. anastomosis – sujungimas], anat. jungtis tarp vamzdiniuorganu, kraujagyslių, lim-fagyslių, venų, raumeninių skaidulų.anastrofa [gr. anastrophe], /it.: 1. žodžių pakartojimas atvirkštinetvarka, pvz., „gūdžią naktį – naktį gūdžią”; 2. sakinio arba eilutėspradėjimas žodžiu, kuriuo baigėsi prieš lai esantis sakinys arba eilutė; 3.atvirkštinė žodžių tvarka sakinyje.anatema [gr. anathema – atskyrimas, pašalinimas], atskyrimas nuo bažnyčios,prakeikimas.anatocizmas [gr. anatokismos], palūkanų ėmimas ne tik nuo pradinės sumos,bet ir nuo nesumokėtų palūkanų.anatoksinas [gr.ana -panašiaikaip + T1 toksinai], imunogeninė medžiaga,gaunama panaikinus arba labai susilpninus kai kuriu biol. kilmės nuodųkenksmingumą; vart. žmonėms skiepyti, antitok-siniams serumams gauti (jaisimunizuojami arkliai).anatomija [lot. anatomia < gr. anatome-skrodimas]: 1. gyvo organizmo arbajo dalies sandara; 2. mokslas, tiriantis organizmu forma ir sandarą, pvz.,žmogaus A, gyvūnų A, augalų A.anatomikumas [gr.anatome-skrodimas], mokslo ar mokymo Įstaigos patalpa, kurpreparuojami arba skrodžiami lavonai.anatozauras, paukščiadubenis dvikojis dinozauras Anatosaurus, gyvenęsvėlyvosios kreidos laikotarpiu.anchitėris [gr. anclii – arti + therion – žvėris], iškastinisarklysAnchitlieriiini, gyvenęs neogeno periode Eurazijos miškuose.ančiar//as [< malaj.], medis arba krūmasAnliaris; paplitęs Afrikoje,Azijoje, Madagaskare; nuodingojo ~o sultyse yra nuodų.ančiūvis [angį. anchovies (dgs.) < isp.], verslinė žuvis Engraitliscncrasitiiolus; paplitusi Viduržemio, Siaurės, Azovo, Juodojoje, rečiauBaltijos jūrose.andaluzitas [pagal Ispanijos ist. srities Andalūzijos (Andalucia)pavadinimą], mineralas, aliuminio silikatas Al,O [SiOJ; atsparus kaitrai,rūgštims ir šarmams.andante [it. einant, žingsniuojant]: 1. lėtas muz. tempas; 2. lėto tempomuz. kūrinys ar jo dalis.andantįno [-71 andante- mažybinė forma], muz. tempas, šiek tiek greitesnisuž andante.andergraundas s* undergroundas. andezinas [pagal Andų (Andes) kalnų pavadinimą], mineralas plagioklazas,natrio ir kalcio aliu-mosilikatas, izomorfinis albito ir anortito mišinys.andezitas [pagal Andų (Andes) kalnų pavadinimą], vulkaninė įv. atspalviųpilka, kartais ruda, juoda uoliena; statybinė ir rūgštims atspari medžiaga.

andraditas [pagal brazilų mineralogo Ž. B. An-drados e Silvos (Andrada eSilva) pavardę], granatu grupės mineralas Ca3Fe2(Sio,)„ būdingas me-tamorfizuotoms klintingoms nuosėdoms, skar-noms; skaidri žalia atmaina(demantoidas) -juvelyrinis akmuo.andragogika [ andro… + (ped)agogika], pedagogikos sritis, tiriantisuaugusiu žmonių lavinimo ir lavinimosi problemas; suaugusių žmoniųpedagogika.andro… [gr. aner (kilm. andros) – vyras, žmogus], pirmoji sudurtiniųžodžių dalis, rodanti jų sąsają su vyru, vyriškąja lytimi, kartaisapskritai su žmogumi.androcėjus [ andro… + gr. oikos – namas] ntk., kuokelynas – augalo vienožiedo kuokeliu visuma.androdioikija [ andro… + gr. dis – du kartus + oikos – namas], bot.vyriškasis dvinamiškumas -vieni kurios nors augalu rūšies individai turidvilyčius žiedus, kiti – tik vyriškuosius.androfagas [gr. androphagos < andro… + gr. phagos – ėdikas], žmogėdra.androfobija [ andro… + fobija], kai kurioms moterims būdinga liguistavyrų baimė.androgamonai [ andro… + gamonai], spermatozoidu gaminami gamonai.

androgenai [ andro… + …genas], žmogaus ir stuburinių gyvūnų vyriškiejihormonai, pvz., testosteronas; stimuliuoja vyriškųjų lyties organų,antriniu lytiniu požymiu vystymąsi.androgenezė [ andro… + ^ genezė], savita par-tenogenezė: vyriškoji lytinėląstelė patenka i kiaušialąste ir sukelia jos vystymąsi, bet moteriškiejiir vyriškieji branduoliai nesusilieja: kiaušialąstei vystantis, dalijasitik vyriškasis branduolys.androginija [gr. androgynos – dvilytis], biol. reiškinys – vienos lytiesindividas turi kitos lyties požymiu (daugiausia antriniu lytiniu);kraštutinis androginijos atvejis – hermafroditizmas.androidas p undro… + gr. eidos – pavidalas], robotas, judantis kaipžmogus.androkefafizmas (/” andro… + gr. kephale-ga]-va], žvėries su žmogausgalva, pvz., sfinkso, kentauro, vaizdavimas.andrologija [^ andro… + 7* …logija], vyrų lyties ir šlapimo organufiziologijos ir patologijos mokslas.andromanija [/’anc/ro… + t> …manija], liguistas stiprus moters lytinispotraukis (gašlumas), kitaip ? niinfoinanija.Andromed//a (gr. Andromede), mit. šen. graiku karaliaus Cefėjo duktė,paaukota jūrų slibinui ir prikalta prie uolos; ~ą išvadavo Persėjas.andromeda, nik., balžuva – erikiniu šeimos visžalis puskrūmis Andromeda;auga aukštapelkėse; nuodinga.anekdotas [gr. anekdotas – nepaskelbtas, neišleistas], trumpas, žaismingaspasakojimas su sąmojinga, netikėta pabaiga.anekdotiškas Į/1 anekdotas], juokingas, komiškas, netikėtas, būdingasanekdotui.aneksija [lot. annexio – prijungimas], neteisėtas svetimos valstybėsteritorijos prijungimas prie savosios jėga.aneksionizmas [pranc. annexionisme], užkariavimu politika.aneksuoti p aneksija], neteisėtai jėga prijungti svetimos valstybėsteritoriją prie savosios.anelidės [lot. annellus – žiedelis + gr. eidos – pavidalas], žieduotosioskirmėlės Annelides; kūnas segmentuotas, yra antrinė kūno ertmė; gyvenajūrose, dirvožemyje ir gėluose vandenyse.anemija [/” an… + gr.haima – kraujas], mažakraujystė – kraujo liga,kuriai būdingas eritrocitu sumažėjimas kraujo tūrio vienete arbahemoglobino sumažėjimas kiekviename eritrocite.anemikas, sergantis anemija; mažakraujis. anemiškas ? anemija]: 1.silpnas, ištižęs; 2*. neryškus, neraiškus, blyškus.anemo… (gr. anemos – vėjas], pirmoji sudurtiniu žodžiu dalis, rodanti jųsąsają su vėju.anemochorija [? anemo… + gr. clioreo – einu, plintu], augalu vaisiu irsporų plitimas oru.anemofilija [^ anemo… + ? …j’ilija], augalu žiedu prisitaikymas

kryžmiškai apsidulkinti vėjo nešiojamomis žiedadulkėmis.anemogamija [-71 anemo… + p …gamija],bol. augalų apsidulkinimasanemochorijos būdu.anemograf//as [-71 anemo… + * …grafas], meleor. prietaisas,automatiškai užrašantis vėjo greitį (kai kurie —ai užrašo ir vėjo kryptį).anemometras [/> anemo… + P …metras], prietaisas vėjo ir duju srautogreičiui matuoti.anemometrija [s1 anemo… + /* …metrija], vėjo ir dujų srauto greičiomatavimas.anemonė, anemona ntk. plukė.anemoplanktonas [•* anemo… + ^ planktonas] 7~ aeroplanktonas.anemoskopas [s1 anemo… + -71 …skopas], prietaisas vėjo krypčiainustatyti.anergija [^ an… + gr. ergon – darbas, veiksmas], med.: 1. organizmoreaktyvumo nebuvimas, visiškas nejautrumas dirgikliams; 2. organizmoenergijos nebuvimas.aneroidas [^ an… + gr. aer – oras + eidos – pavidalas], barometras,kuriuo atmosferos slėgis matuojamas pagal membraninės dėžutės deformaciją.anestetikai [gr. anaisthetos — nejautrus], juntamųjų nervų galūnesparalyžiuojantys ir nerviniu impulsu sklidimą tų nervu skaidulomissutrikdantys vaistai; vart. per operacijas skausmui malšinti.anestezija [gr. anaisthesia – nejautimas], nejautra – dalinis arba visiškasjutimo netekimas.anesteziologija [^ anestezija + /” …logija}, skausmo slopinimo mokslas.anestezuoti [ anestezija], dirbtinai panaikinti jautrumą.aneuploidija [gr. aneu – be + haploos – pavienis, vienas + eidos-pavidalas] ^ he/erophidija.aneurinas [… + gi.ncuron -nervas] p tiaminas.aneurizma [gr. aneurysma – išsiplėtimas], arterijos spindžio išsiplėtimasdėl jos sienos vystymosi anomalijų ar patologiniu pakitimų.anfas [pranc. enface], iš priekio, veidu i žiūrintjjj.anfelcija, daugiametis raudondumblis Alinfeltia; paplitęs Š. pusrutuliojūrose; iš kai kurių A rūšių gaminamas agaras.anfilada [pranc. enftlade], eilė pereinamų patalpų arba aikščių, išdėstytųpagal vieną ašį.anfleražas [pranc. enfleiirage], kvapiųjų medžiagų ištraukimas iš gėlių,naudojant riebalus.angaras [pranc. hangar]: 1. patalpa lėktuvams, sraigtasparniams laikyti,aptarnauti, remontuoti; 2. erdvus lengvu konstrukcijų pastatas (pvz.,prekėms, kroviniams laikinai laikyti).angarija [gr. angareia]: 1. kai kuriose senovės ir vid. amžių valstybėse –pastočių ir valstybiniu viešųjų darbų prievolė; 2. kariaujančių valstybiųpraktika uosiuose esančias neutralių šalių transporto priemones panaudotisavo tikslams.angažementas |pranc. cngagemenl], sutartis, sudaryta su artistu ar trupetam tikram spektaklių (koncertu) skaičiui ar tam tikram laikui.angažuoti(s) [pranc. engager]: 1. sudaryti anga-žementą; 2. į(si)traukti,i(si)velti, i(si)painioti; 3. kviesti.angelas [gr. angelas – pasiuntinys], judaizme, krikščionybėje, islame irkai kuriose kt. religijose – Dievo pasiuntinys, tarpininkas tarp Dievo iržmonių.angelnai, pieniniu galvijų veislė, išvesta Vokietijoje, Angelno (Angeln)pusiasalyje.angelologija [/> angelas + •* …logija]: 1. teologijos šaka, aiškinantiangelu esme ir reikšmę; 2. demonologijos (2) šaka, nagrinėjanti gerąsiasdvasias.angina [lot. ango -smaugiu]: 1. ūminis infekcinis ryklės tonzilių (migdolu)uždegimas; 2. krūtinės A, kitaip /” stenokardija.angio… [gr. angeion – indas], pirmoji sudurtiniu žodžiu dalis, rodanti jųsąsają su gyslomis, kraujagyslėmis, limfagyslėmis, tulžies latakais.angiochirūrgija [ angio… + chirurgija], kraujagyslių ir limfagysliuchirurgija.angiografija [ angio… + …grafija], kraujagyslių ir limfagysliurentgenografinis tyrimas suleidus į jas rentgenokontrastinės medžiagos.angiologija [ angio… + …logija], širdies, kraujagyslių, limfagysliumokslas.angioma [gr. angeion – indas], nepiktybinis kraujagyslių (hemangioma) arbalimfagysliu (limfan-gioma) navikas.angioneurozė [ angio… + – neurozė], gyslų neurozė – funkciniskraujagyslių inervacijos sutrikimas, kuriam būdinga staigus odos paraudimasarba išblyškimas, prakaitavimas, tirpimas.angiosarkoma [ angio… + sarkoma], piktybinis kraujagyslių arbalimfagysliu navikas.angiospazmas[^fl/!g;o… + s1 spazmas], smulkiųjų arterijų mėšlungis.angiostomija [-71 angio… + gr. stoma – anga], fi-ziol. kaniulės(auginimas i kraujagysle, kad būtų galima ilgai trunkančio bandymo metuperiodiškai paimti tyrimui kraujo.anglai, tauta, kalbanti viena v. germanu kalbu; gyvena Anglijoje, Kanadoje,Australijoje, JAV.angleriai [vok. Ang/er] ^ angelnai.anglezai [pranc. anglais – angliškas, anglų], grakščiu, ištvermingu arkliuveislė, išvesta Anglijoje.anglezas [pranc. anglais – angliškas], konlradan-so tipo įv. metropramoginis šokis.anglezitas [pranc. anglaisite; pagal D. Britanijos Anglesio (Anglesey)salos pavadinimą], mineralas, švino sulfatas Pb ĮSOJ; švino rūda.anglicizmas [pranc. anglicisme <o(.Anglicus – angliškas], žodis arbaposakis, paimtas iš anglu k.. pvz., kompiuteris; posakis, sudarytas pagalanglų k. pavyzdi.anglikonas [lot. Anglicanus], žmogus, kuris išpažįsta anglikonybę.anglikonybė [? anglikonas], protestantizmo kryptis, D. Britanijos valst.religija.

anglistas, anglų k. ir lit. specialistas. *

anglistika, mokslas, tiriantis anglų k., literatūrą ir tautosaką; anglųfilologija.

anglofilas [lot.Anglus – anglas + s1 …filas], žmogus, mėgstantis viską,simpatizuojantis viskam, kas angliška.anglofobas [lot. Anglus- anglas + -” ..Jobas], žmogus, priešiškas,nepalankus viskam, kas angliška.anglomanas, visko, kas angliška, garbintojas.anglomanija [lot.Anglus-anglas + -71 …manija], linkimas į viską, kasangliška.anglosaksai: 1. germanų genčių (anglų, saksų, jutų, fryzų), V-VI a.užkariavusių Britaniją, mišinys su ten gyvenusiais keltais, vėliau sudanais, norvegais, normandais; anglų tautos užuomazga; 2. grynakraujaianglai; 3. JAV – išeiviai iš Anglijos arba tų išeivių palikuonys.angobas [pranc. engobe], plonas balto ar spalvoto molio, porcelianosluoksnis, kuriuo dengiamas neišdegto keramikos dirbinio paviršius.angolaras, Angolos (iki 1977) piniginis vienetas.angora [pagal Turkijos vietovardį Angora, dab. Ankara], švelni, paprastaibalta, ilgaplaukiu ožkų, triušių ir kačių vilna.Angra Mainjus, šen. iranėnų religijose – vyriausioji blogio dievybė, AhūrosMazdos priešininkė.angrekas [malaj. anugrek – augalo vardas], gegužraibinių šeimos daugiametisžolinis dekor. iš atogrąžų kilęs augalasAngraecum.angstremas [pagal švedų fiziko A. Angstremo (Angstrom) pavarde], A,nesisteminis ilgio vienetas; l A = fCT10 m.anhemitonika [-” an… + gr. hemitonion – pustonis], anhemitoninė dermė-muz. garsu sistema be pustoniu.anhidridas^ an… + gr.hydor – vanduo], oksidas, kurio junginys su vandeniuyra rūgštis.anhidritas [^ an… + hvdor]: 1. šviesus rausvai melsvas mineralas,bevandenis kalcio sulfatas CaSO4; drėkdamas virsta gipsu; 2. nuosėdinėuoliena, susidariusi iš anhidrito mineralo; apdailos ir statybinis akmuo.anhidronas [/” an… + liyddr], neorg. junginys, magnio perchloralasMg(CIO4),. anldas [rus. anid], poliamidinio pluošto rūšis.anihiliacija [ol.annihilatio -išnykimas],fiz. dalelės, pvz., elektrono, irantidalelės, pvz., pozitrono, virtimas fizikinio, pvz., elektromagnetinio,lauko kvantais; išmediiagėjim aš.anijonas [gr.anion -einantis aukštyn], neigiamojo krūvio jonas, elektrolitųtirpaluose judantis link anodo.anijonltas [gr. ana -aukštyn + ^ jonitas],jomlas, gebantis savo anijonuskeisti tirpalo anijonais.anilinas [arab. an-nil – indigas], org. junginys, vartojamas dažikliams,sprogstamosioms medžiagoms gaminti.anilizmas, apsinuodijimas anilino dažais.anima [lot. dvasia, siela], psicho!. Jungo teorijoje – autonomiškasarchetipas, glūdintis kolektyvinėje žmogaus pasąmonėje ir simbolizuojantismoteriškąjį jo pradą.animacija [lot. animatio – gaivinimas]: 1. atgaivinimas; 2. kine-piešiniuose pavaizduotų figūrų, lėlių ir 1.1. judesio fazių fiksavimasfilmo kadruose, kurie, rodomi ekrane, sukuria judėjimo įspūdį;3. komp. judančių paveikslų kūrimas kompiuteriu;4. lėlių judesių vaizdavimas lėlių teatre.animalinis [lot. anima/ – gyvūnas], gyvūninis, būdingas gyvūnui.animalistas [lot. animal- gyvūnas], menininkas, dažn. dailininkas, savokūriniuose vaizduojantis gyvūnus.animalistika [-* animalistas}, gyvūnų vaizdavimas dailėje.animalistinis [lot. animal – gyvūnas], vaizduojantis gyvūnus, pvz., Ažanras.animalkulistai [lot. animalculum – gyvūnėlis], XVII a. biologaipreformistai, teigė, kad suaugęs organizmas (miniatiūrinis) susidarovyriškoje lytinėje ląstelėje (spermijuje).animatlzmas [lot. animatiis – įdvasintas], stichiškas, vaikiškas daiktų,reiškinių laikymas gyvais ne-priskiriant jiems sielos.animato [it. gyvai, jausmingai], muz. veržliai, judriai.animatorius [pranc. an»«flta/r-įkvėpėjas]: 1. piešinių serijos animac.filmui gamintojas, animac. filmo kūrėjas; 2. aktorius, judinantis lėleslėlių teatre.animizacija [lot. animo – paverčiu gyva būtybe] -71 personifikacija.animizmas [lot. anima – siela, dvasia], pirmykštis tikėjimas, kad gyvūnai,augalai, gamtos reiškiniai turi sielą, galinčią daryti poveiki aplinkai;tikėjimas dvasiomis.animizūoti [lot.anima -siela, dvasia],///, suteikti negyviems daiktams,gamtos reiškiniams, abstrakčioms sąvokoms gyvos būtybės ypatybių;personifikuoti.anisanta [gr. anisos – nelygus + anlhos – žiedas], migliniu (varpinių)šeimos smėlynų ir dirbamų laukų vienametė žoė Anisantha.anizokorija [gr. anisos – nelygus + korė-vyzdys], nevienodas akių vyzdžiųdydis.anizotropija [gr. anisos – nelygus + tropos – kryptis; savybė]: “.fiz.vienalyčių medžiagų, daugiausia kristalu, fiz. savybių (mechaninių,šiluminių, elektrinių, magnetinių, optinių) nevienodumas skirtingomiskryptimis, pvz., žėručio plokštelė skyla į plonus lapelius tik išilgai tamtikros plokštumos; 2. nevienodas įvairiu augalo organų padėties pakitimasdėl to paties aplinkos faktoriaus poveikio; 3. ląstelės sienelių, krakmologrūdelių ir kai kurių chloro-plastų savybė dvigubai laužti šviesosspindulius.ankeritas [pagal austrų mineralogo M. Ankerio (Anker) pavarde], karbonatųklasės mineralas Ca(Mg, Fe)[COJ2, baltas, gelsvas, rausvas, pilkas,mėlynas.anketa [pranc. enąuete – tyrimas], klausimų lapas duomenims rinkti.anketuoti, atlikti tyrimus anketomis.ankilostoma [gr. ankylos – kreivas + stoma -burna, anga], apvalioji kirmėlėAncylostoma duode-nale, parazituojanti žmogaus ir kitų žinduolių plonosiosežarnose; sukelia ankilostomozę.

ankilostomidozės, žmogaus ir kai kurių žinduolių gyvūnų helmintozės, kuriassukelia apvaliųjų kirmėlių ankilostomidžių parazitavimas organizme.ankilostomozę, helmintozė (viena ankilostomido-zių), kurią sukelia kirmėlėsAnkylostoma duode-nale parazitavimas plonojoje žarnoje.ankilozaurai [gr. ankylos – kreivas, išlenktas + sau-ros – driežas],iškastiniai ropliai Ankylosauria, gyvenę kreidos periode visuose žemynuose(išskyrus Australiją ir Antarktidą).ankilozė [gr. ankylosis -susirietimas, sulinkimas], sąnario nejudrumas.anklavas [pranc. enclave], valstybės teritorija arba jos dalis, iš visųpusių apsupta kt. valstybės ir neturinti jūros kranto.anni currentis [sk. ani kūrentis; lot.], sutr. a. c., šių metų, šiaismetais.anno domini [sk. ano domini; lot.], Viešpaties metais, t. y. mūsų erosmetais, po Kristaus gimimo; rašoma (ppr. sutr. AD) prieš metus.anoa nik., nykštukinis buivolas Anoa depressicor-nis, gyvenantis Sulavesiosalos miškuose.anodas (gr. anodas – kelias aukštyn), elektrodas, ant kurio vyksta anodinės(elektronų atidavimo) reakcijos: 1. elektroninio arba joninio (galvaninėsvonios) įrenginio teigiamasis elektrodas; 2. ei. srovės šaltinio-galvaninio elemento, akumuliatoriaus (jį iškraunant) – neigiamasis polius.anodavimas [-71 anodas], anodinis oksidavimas -elektrolitinis oksidoplėvelės sudarymas metalu (daugiausia aliuminio) arba jų lydiniųpaviršiuje, kad sumažėtų elektrinis ir šilumos laidumas, padidėtuatsparumas korozijai ir dilimui.anodija gr.andclynos -skausmąraminantis],šnek. eterio spiritas (eterio iretanolio mišinys).anoftalmija [-71 an… + gr. ophthulinos – akis], be-akystė -vienos arbaabiejų akiu obuoliu nebuvimas.anoksemija [-71 an… + lot. oxy(genium) -deguonis + grhaima -kraujas],deguonies stoka kraujuje.aneksija |> an… + lot. oxy(genium) – deguonis], deguonies stokaorganuose, audiniuose ir visame organizme.anomalija [gr. anomalia — nelygumas], nukrypimas, netaisyklingumas,nenormalumas; išimtis, ne-reguliarumas.anomalūs [gr.andmalos -nelygus], netaisyklingas, neįprastas, nukrypstantisnuo normos, vidurkio, tikrosios vertės.anomija [gr. anomia – įstatymu nepaisymas], visuomenės integracijos,socialiniu santykiu sutrikimas dėl dorovinių, teisiniu normų nesilaikymodidelių sočiai., polit., ek. krizių laikotarpiais; asmenybės susvetimėjimo,nusikalstamumo didėjimas tokiose situacijose.anona1 [lot. aimana < annus – metai], šen. Romoje – metinis derlius ir javųatsarga; grūdų rinkos kaina, priklausiusi nuo tų metų derliaus.anona2 [annon – vietinis augalo vardas Haityje]: 1. anoniniu šeimosatogrąžų ir paatogrąžių srityse augantis medis arba krūmas/^me>;;a,vedantis valgomus vaisius; 2. to medžio vaisius.anonimas [gr.anonymos —bevardis]: 1. nežinomas arba nuslėpęs savo pavardęlit. kūrinio arba laiško autorius; 2. lit. kūrinys arba laiškas, kurioautorius nežinomas.anonimin//is [-71 anonimas], bevardis, nepasirašytas, be autoriaus arkaltininko pavardės nurodymo, pvz., A kūrinys, A laiškas, ~ė bendrovė(bendrovė su nevardinėmis akcijomis).anonsas [pranc. aiinonce- skelbimas]: 1. trumpas išankstinis skelbimas,pranešimas apie būsimus spektaklius, koncertus, gastroles, paskaitas irpan.; 2. įdomiausių filmo fragmentu, televizijos arba radijo laidos rodymas(transliavimas) reklamos tikslais. anonsuoti [pranc. annoncer], duoti išankstinį skelbimą, anonsą.anorakas [Grenlandijos eskimu k. anoraą], kailinis, odinis arba drobiniseskimų apdaras su gobtuvu, apsivelkamas per galvą.anorchidija -71 anarchija.anorchija [/” an… + gr. orchis – sėklidė], įgimtas vyro sėklidžiųnebuvimas.anorchizmas -71 anorchija.anoreksija [^an… + gr. orexis – apetitas], med. apetito nebuvimas;nevalgumas.anortitas [gr. anorthos – kreivas], feldšpatų grupės mineralasCa[Al,Si2O„], bespalvis, baltas, pilkas, rausvas.anortozitas [pranc. anorthose -plagioklazas], leu-kokralinė uoliena,susidariusi beveik vien iš pla-gioklazo; dekoratyvus apdailos ir statybinisakmuo.anosmija [<” an… + gr. osme- kvapas], med. negalėjimas justi kvapų;uoslės nebuvimas.anostomai, karpiažuvių gentis Anostomus; gyvena stovinčiuose ir lėtaitekančiuose gėluose Amerikos vandenyse; paprastai laikosi vertikaliai žemyngalva; smulkios ir spalvingos rūšys auginamos akvariumuose.anotacija [lot. annotatio – pastaba], knygos ar publikacijos periodiniameleidinyje apibūdinimas, skelbiamas spaudoje, pateikiamas bibliotekųkataloguose.anotuoti [lot. annotare – daryti pastabą], spaudoje ar bibliotekų katalogelabai trumpai apibūdinti publikacijos (knygos, straipsnio) ar kalbos,pranešimo turinį.ansamblis [pranc. ensemb/e -kartu]: 1. harmoninga visuma; 2. scenos,estrados ar kt. kūrinio atlikimo meninė darna, stiliaus vientisumas; 3.kelių dainininku dainavimas vienu metu operoje, kantatoje, oratorijoje; 4.vokalinis arba instrumentinis muz. kūrinys nedideliam atlikėjų skaičiui; 5.scenos kūrinių atlikėjų kolektyvas; instrumentininkų, dainininkų grupė; 6.vientisos archit. kompozicijos ir stiliaus statinių bei įrenginiųkompleksas; 7. visuma aprangos dalių ir elementu (drabužių, apavo, galvosapdangalo, papuošalu), kurie gražiai tarp savęs dera ir vienas kitąpapildo.anšlagas [vok.Anschlag]: 1. skelbimas, informuojantis, kad visi spektaklioar koncerto bilietai parduoti; 2. didelis antplūdis, perpildyta salė,nepaprastas susidomėjimas koncertu, spektakliu.anšliusas [ok.AnschIuss -prijungimas], Vokietijos politika, siekusiprijungti Austriją prie Vokietijos; pats Austrijos prijungimas prieVokietijos. antablementas [pranc. entablement], pastato perdanga (dažn.virš kolonų), susidedanti iš architra-vo, frizo ir karnizo.antacidai [lot. antacida < auti -prieš + aciduin -rūgštis], vaistai,neutralizuojantys skrandžio sulčių rūgštis.antagonistai [gr. priešininkai, varžovai]: 1. biol. mikroorganizmai,gaminantys medžiagas, slopinančias kt. mikroorganizmu augimą, dauginimąsiar net žudantys juos; 2. anat. raumenys, veikiantys priešinga kryptimi kituraumenų atžvilgiu, pvz., lenkiamasis ir tiesiamasis raumenys yra A.antagonistas [gr. antagonistes]: 1. nesutaikomas priešininkas, varžovas; 2.šen. graikų teatro aktorius.antagonistinis [? antagonizmas], nesutaikomai priešiškas.antagonizmas [gr. anlagdnisma – ginčas, kova]:1. nesutaikomas prieštaravimas, priešiškumas;2. med. vaistu nesuderinamumo atvejis – vienas vaistas silpnina ar netnaikina kito veikimą.antai [lot. antae], pastato fasade išsikišę išilginių sienų galai;šventyklos su antais būdingos šen. graikų architektūrai.antalgikai [^ auti… + gr. algos – skausmas], vaistai, kitaip <•”analgetikai.Antantė [pranc. entente tarpusavio supratimas]: 1. 1904-07 susidaręs D.Britanijos, Prancūzijos ir Rusijos kar. polit. blokas; 2. per I pasaul.karą -29 valstybių koalicija prieš Vokietiją ir Austrija-Vengriją.Antarktis [ anti… + gr. arklas – šiaurė], pietinė poliarinė Žemės rutuliosritis, apimanti Antarktidos žemyną ir jį supančių Ramiojo, Indijos irAtlanto vandenynų dalis su salomis.ante… anti…antecedentas [lot. antecedens (kilm. antecedentis) -pirmiau einąs,pirmesnis]: 1. pagrindas, priežastis, prielaida; 2. log. pirmasisimplikacijos narys.ante Christum [lot.], ppr. sutr. AC, prieš Kristaus gimimą, t. y. priešmūsų era.antefiksas [lot. antefuats – iš priekio pritvirtintas], akmeninis arbakeraminis stogo atbrailos dekota-tyvinis elementas (dažn. palmetės, gyvūnoar žmogaus galvos pavidalo); vartotas dažn. orderinėje architektūroje.antegmitas [ rus.], vieno grafito plastiku prek. pavadinimas.Antėj//as, Antajas (gr. Antaios, lot. Antaeus). mit. šen. graiku herojus,jūrų dievo Poseidono ir žemės deivės Gėjos sūnus, nenugalimas tol, kolliečia žeme, savo motiną; Heraklis ~ą nugalėjo, atplėšęs ji nuo žemės.anteklizė [lot. ante- prieš + gr. klišis- palinkimas], plati, lėkšta Žemėsplutos sluoksnių pakiluma platformoje.antema [ an… + gr. thenm – svarbiausioji mintis], chorinės muzikosžanras, artimas motetui; buvo paplitęs XVI-XVIII a. Anglijoje.ante meridiem [sk. ante meridijem; lot.], sutr. a. m., prieš pusiaudienį.antemionas [gr. anthemion – gėlytė], augalinių motyvų (stilizuotu lapų,gėlių, palmečių, išdėstytų eilėmis) ornamentas.antena [lot. antenna – laivo stiebo skersinis], įtaisas radijo bangomsspinduliuoti (siunčiamoji a) arba priimti (priimamoji a); vart. radijo,televizijos transliacijoms, ryšiams.antenatalinis [lot. ante – iki, prieš + natalis – gimimo], vykstantis ikikūdikio gimimo, to laikotarpio, susijęs su tuo laikotarpiu.antenos: 1. daugiašerių žieduotųjų kirmėlių galvos skiautės čiuptuvai –lytėjimo organai; 2. vėžiagyvių antroji galvos galūnių pora, atliekantilytėjimo funkciją; 3. šimtakojų ir vabzdžių pora na-riuotų galvos ūselių,atliekančių lytėjimo ir uoslės funkciją.antenulės [lot. antenna maž. forma], vėžiagyvių pirmoji galvos galūniųpora, atliekanti lytėjimo ir uoslės funkcijas.antepediumas [lot. antepedium], dekoratyvinis altoriaus priekinės daliesaptaisas iš medžio, metalo ar audinio.anteridis [gr. antheros – žydintis], samanų, sporinių induočių, daugeliogrybų ir dumblių vyriškasis lyties organas, kuriame susidaro spermatozoidai(anterozoidai) arba bežiužės gametos – sperma-ciai.anterozoidas [gr. antheros – žydintis + zoon -gyvūnas + ūdos- pavidalas],judri vyriškoji lytinė ląstelė (spermatozoidas), susidaranti kai kuriųaugalų anteridžiuose.Antesterijos [gr. Anthesteria – (pavasario) gėlių šventė], viena Atikosdionisijų, švenčiamų vasario pab.-kovo pr. kaip vyno pilstymo apeigų dalis.

anti… [gr.], priešdėlis, reiškiantis priešingybę, priešiškumą kam nors(atitinka iel.pries), buvimą priešais ką nors (atitinka icl.prieš,priešais).antiapeksas P anti… + ^ apeksas], dangaus sferos taškas, priešingasapeksui.antibiotikai [s anti… + gr. biotikos – gyvybinis]: 1. biol.mikroorganizmu, augalų ir gyvūnų audinių gyvybinės veiklos produktai,slopinantys kitų aplinkinių mikrobų augimą ir dauginimąsi arba juosnaikinantys; 2. farm. iš mikroorganizmų (grybu, ak-tinomicetų, bakterijų)medžiagų apykaitos produktų pagaminti arba susintetinti vaisiai infekcinėmsligoms gydyti.

anticiklonas [ anti… + ciklonas], aukštesnio už aplinkinį (to patieshorizontalaus lygio) atmosferos slėgio sritis su maksimumu centre.anticipacija [lot. anticipalio – iš anksto susidarytas vaizdinys]: 1. kokionors reiškinio įvykimas anksčiau nustatyto laiko, pvz., mokesčiu arrinkliavų ėmimas prieš terminą, skolos sumokėjimas pirma laiko,naudojimasis dar nepatvirtinta teise; 2. teorinis numatymas to, kas darnėra žinoma iš patirties; 3. išankstinė pažiūra, nepaisanti faktu; 4.niiiz. paskuba – vieno ar kelių akordo garsų paankstintas perėjimas į kitąakordą.antidempingas, ek. Kova su dempingu, pvz., padidinant mokestį užimportuojamas prekes, jei jų kainos nepagrįstai mažos.antidepresantai [•” anti… + •” depresija1], vaistai, aktyvinantyspsichinę veiklą; vart. depresijoms gydyti.antidetonatorius [/” anti… + -71 detonatorius], chem. junginys, kuriodedama į degalus, kad sumažėtų karbiuratorinių vidaus degimo varikliųdetonacija, pvz., tetraetilšvinas.antidiskriminacija [/” anti… + -* diskriminacija], JAV paplitęsreiškinys, atvirkščias diskriminacijai: į darbą priimamos moterys (arbajuodaodžiai, homoseksualai, indėnai), kurių profes. kvalifikacija daugžemesnė negu to paties posto siekiančių vyrų (arba baltųjų); afirmacijosakcija.antidiuretinis antidiurezinis.antidiurezinis [ anti… + gr. diuretikas -šlapimą varantis], sulaikantisšlapimo išsiskyrimą, pvz., A hormonas (vazopresinas).antidotas [gr. antidoton], priešnuodis, vaistas apsinuodijimui gydyti(neutralizuoja nuodus).antidrama [ anti… + drama], XX a. drama, kurioje nepaisoma tradic.konvencionalumų, – dažnai simbolinė, satyrinė, su grotesko elementais,operuojanti aliuzijomis, paradoksaliomis situacijomis.antielektronas [ anti… + elektronas], elektrono antidalelė, kitaip^pozitronas.antifašistas, kovojantis su fašizmu ir jo ideologija.antifašistinis [ anti… + fašizmas], priešiškas fašizmui, kovojantis sujuo.antifašizmas [ anti… + fašizmas], fašizmui priešiškas judėjimas, joidėjos.antifermentai [ anti… + ^fermentai], medžiagos, slopinančios fermentųveikimą; sintelinasi organuose ir audiniuose, kai kurie sintetinami.antifidingas, chemikalas (repelentas) augalų kenkėjams atbaidyti.antifilmas [/” anti… + filmas], XX a. psichol. filmas, kuriamenesilaikoma tradicinių kino meno schemų ir konvencijų.antifona [gr. antiphonos -atsiliepiantis]: 1. vokalinio kūrinio atlikimobūdas – 2 chorai arba solistas ir choras dainuoja pakaitomis vienas kitamatsakydami; 2. trumpi tekstai, giedami prieš psalmes ir po jų.antifonai [ anti… + gr.phone- garsas], klausos organų apsaugos nuotriukšmo priemonės; riebalais arba vašku sumirkyta vata, kempinė (vidiniaiantifonai) ir ausinės (išoriniai antifonai).antifrazė [gr. antiphmsis -prieštaravimas, priešingybė], stilistinė figūra– posakis, kurio reikšmę ironija paverčia priešinga, pvz., „koks protingaspatarimas!” vietoj „koks kvailas patarimas!”, arba savybės nusakymas,paneigiant antonimą, pvz., „negražus” vietoj „bjaurus”.antifrikcinis [ anti… + lot.friclio – trintis, trynimas], mažinantistrintį.antifrizas [ anti… + smgl.freeze- šalti]: 1. medžiaga, pažeminantiskysčio užšalimo temperatūrą; 2. aušalas, vartojamas žemesnėje negu O °Ctemperatūroje.antifunginas [anti… + lot. jungus -grybas], chemikalas medienai apsaugotinuo puvimo.antigenai [gr. anti(somata) – antikūnai + …genas], biol. kilmėsmedžiagos, pvz., baltymai, jų dariniai, kai kurie polisacharidai,bakterijos, kurios patekusios į organizmą sukelia antikūnų susidarymą.antigonė, gervė Grūs antigone, paplitusi Azijoje nuo Š. Indijos ikiFilipinų; kūno aukštis siekia 1,6 m.antigradacija [anti… + gradacija], stilistinė figūra, antitezės rūšis –opozicinis 2 gradacijų (vienos – keliančios stiprėjimo ir antros –silpnėjimo įspūdį) sugretinimas, pvz.: „Kol”krūtinėje oro nestinga, / Aš susaule pakilt išdrįsau. / Bet dabar jau širdis abejinga: / Pailsau, pailsau,pailsau”. – V. Mykolaitis-Putinas.antihelmintikai [ anti… + gr.helmins (kilm. helmintas) – kirmėlė],vaistai nuo kirmėlių.antiherojus [ anti… + herojus], XX a. vidurio antiromano arantidramosherojus, kuriam būdinga praradusio idealus žmogaus išgyvenimai,neveiklumas, autorefleksija.antihigieninis [ anti… + higieninis], neatitinkantis higienosreikalavimų, labai nehigieniškas.antihiperonas [anft… + hiperonas], hiperono antidalelė; nuo pastarojoskiriasi elektrinio (jei A elektringas) ir barioninio krūvio bei keistumoženklu.antihistaminin//is [( anti… + gr. – histaminas(], slopinantis histaminoveikimą, pvz., ~iai vaistai.antihormonai [ anti… + hormonai], apsauginės organizmo medžiagos,reguliuojančios paties organizmo hormonų arba slopinančios hormoniniųvaistu veikimą.antiinfliacinis [ anti… + infliacija], turintis tikslą sumažinti arbapanaikinti infliaciją, užkertantis kelią infliacijai.antiintelektualizmas [ anti… + intelektualizmas], filos. doktrina,menkinanti proto svarbą žmogaus veiklai.antika [pranc. antiąue < lot. antiąuus – senovinis], graikų ir romėnųsenovė nuo Mikėnų kultūros laikų (apie 1250 pr. m. e.) iki Vakarų Romosimperijos žlugimo (476 m. e.).antikadehcija [ anti… + kadencija], kylančioji poezijos eilutės,strofos, frazės intonacijos dalis, pvz.: „Imkit porą tvirtų, imkit porąšakotų /Mano rankų, jos jums priklauso…” -E. Mieželaitis.antikatodas [ anti… + katodas], rentgeno vamzdžio elektrodas, esantispriešais katodą.antikinis [ antika], senovinis; susijęs su šen. graikų arba romėnųvisuomenine santvarka, kultūra.antiklerikalizmas [ anti… + klerikalizmas], priešiškumas klerui, kova suklerikalizmu.antiklimaksas [ anti… + klitnaksas] /” antigra-dacija.antiklina [gr. antiklino – lenkiu iš priešingos pusės], į viršų išlenktaŽemės plutos sluoksnių raukšlė.antiklinorijus [gr. antiklino – lenkiu iš priešingos pusės + oros –kalnas], didelė ir sudėtinga išgaubta Žemės plutos raukšlėta struktūra.antikoaguliantai [ anti… +lot.coagulaus (kilm. coagulantis) –stingdantis]: 1. kraujo krešėjimą stabdantys vaistai; 2. koloidinių tirpaluišsisluoks-niavimą stabdančios medžiagos.antikodonas [ anti… + kodonas], transportinės ribonukleorūgštiestrinukleotidas, kuriuo ji baltymų sintezės metu prisijungia prieinformacinės ribonukleorūgšties kodono.antikolonializmas [anti… + kolonializmas], ideologija ir politika,priešiška kolonializmui.antikomunizmas [ anti… + komunizmas], komunizmui priešiškų polit.ekonomijos, istorijos, filosofijos teorijų, politikos priemonių visuma.antikonstitucinis [ anti… + konstitucija], prieštaraujantiskonstitucijai, neatitinkantis jos, nesiderinantis su konstitucinėmisnormomis.antikorozinis [anti… + korozija], saugantis nuo korozijos.Antikristas [gr. Antichristos], Jėzaus Kristaus priešininkas, kurispasirodysiąs prieš pasaulio pabaigą ir būsiąs Kristaus nugalėtas.antikristas, šnek. piktoji dvasia, velnias; blogas žmogus, netikėlis.antikritika [anti… + kritika], kritikos kritika.antikva [lot. antiąua – senovinė], lotyniškasis apvalių kontūrųspaustuvinis šriftas.antikvaras [lot. antiąuarius- senienų mėgėjas], senu daiktų, paveikslų,knygų prekiautojas; seniau -antikvarinių daiktų mėgėjas.antikvariatas [ antikvaras], senienų parduotuvė. antikvarin//is [antikvaras], senas, vertingas, senovinis, pvz., —iai baldai.antiliteratūra [ anti… + literatūra], XX a. II pusės grožinėsliteratūros kryptis, kuriai būdinga akcentuotas priešingumas tradiciniamskūrinių struktūros, poetikos principams.antilogarltmas [ anti… + logaritmas], skaičius, atitinkantis turimąlogaritmo reikšmę.antilogija [ anti… + gr. logos – kalba, apibrėžimas, santykis], ^oksimoronas.antilopės [pranc. antilope < lot. anthalopus -toks pasakų gyvūnas],dykaragiai žinduoliai, paplitę daugiausia Afrikoje, P. ir Centr. Azijoje;nuo kiškio iki karvės dydžio; daugelio A rūšių raguoti tik patinai.antimetabolitai [ anti… + metabolitai], gamtiniai ir sintetiniaibiologiškai aktyvūs junginiai, kurie pakeičia normalius metabolitusbiochem. reakcijose, trikdo medžiagų apykaitą ląstelėse ir audiniuose,blokuoja receptorius.antimilitarizmas [ anti… + militarizmas], visuomeninis judėjimas priešmilitarizmą, karus.antimonidai [lot. antimonium – stibis + gr. eidos -pavidalas], stibidai,stibio junginiai su metalais.antimonitas [lot. antimonium – stibis], stibnitas, mineralas, stibiotrisulfidas Sb2S3; pilki prizmiški arba adatiški kristalai; svarbiausiastibio rūda. antineutrinas [ anti… + neutrinas], neutrali elementariojidalelė; neutrino antidalelė (nuo neutrino skiriasi tik magn. momento irleptoninio krūvio ženklais).antineutronas [ anti… + neutronas], neutrali elementarioji dalelė;neutrono antidalelė (nuo neutrono skiriasi magn. momento ir barioniniokrūvio ženklais).antinomija [gr. antinomia – įstatymo prieštaravimas]: 1. tariamaiteisingas, bet sukeliantis prieštaravimų teiginys; 2. prieštaravimas tarpdviejų logiškai pagristų teiginių; antikinėje filosofijoje vadinamaaporija.antinominis [ antinomija], logiškai nesuderinamas, prieštaringasantioksidatorius, antioksidantas [ atii… + oksidacija], chemikalas,lėtinantis org. medžiagų oksidaciją.antiozonantai [ anti… + ozonas], medžiagos, saugančios gumą, polimerusnuo kenksmingo ozono poveikio.antipasatas [ anti… + pasatas], vakaru krypties oro srautai aukštutinėjetroposferoje tropinėse srityse virš pasatu.antipatija [gr. anlipatheia], nepalankumas, bjaurėjimasis.antipatiškas, keliantis antipatiją, nemalonus.antiperistaltika [ anti… + peristaltika], tuščiavidurių organų, pvz.,žarnų, šlapimtakių, kirmėliški atbuliniai judesiai.antipirenas [ anti… + gi.pyr- ugnis], chemikalas, didinantis audinių,medienos, plastikų ir kt. medžiagų atsparumą degimui.antipiretikai [ anti… + gr.pyretos -karštis,karštinė], vaistai nuokarščiavimo.antipirinas [ anti… + gr. pyr- karštis], karščiavimą mažinantis irskausmą malšinantis vaistas.antipirogenas [ anti… + gr. pyr-ugnis + genas], chemikalas, saugantisanglis ir rūdas nuo savaiminio užsidegimo.antipodai [ anti… + gr.pus (kilm. podos) – koja]: 1. diametraliaipriešingi Žemės rutulio taškai ir juose esantys žmonės; 2*. priešingųpažiūrų ar būdo bruožų žmonės.antipodės [ antipodai], augalo gemalo maišelio ląstelės, esančios maišelioapatiniame gale. aniip6dinis[s> antipodai], visiškai skirtingas,priešingas.antiprotonas [anti… + protonas], protono an-tidalelė (nuo protonoskiriasi elektrinio ir bario-ninio krūvio bei magn. momento ženklais).antipsichiatrija [ anti… + psichiatrija], teorija, teigianti, kadpsichikos liga galinti būti pateisinamas ir net išganingas būdas pabėgtinuo nepakeliamo visuomenės spaudimo, nuo būties netikrumo ir pripažinimostokos.antiradaras [ anti… + radaras], clektron. Įrenginys, trukdantis veiktipriešo arba keliu policijos radarui.antiradas [anti… + rad(iacija)], polimeru stabilizatorių rūšis.antiraketa [ anti… + raketa], valdomoji raketa atakuojančioms priešoraketoms naikinti; prieš-raketinė raketa.antiromanas [anti… + romanas], XX a. romano rūšis – pabrėžtinainetradicinės formos romanas, kuriam būdinga buities detaliu, žmogaussąmonės proceso laisvas, kompoziciškai neorganizuotas vaizdavimas beintrigos, siužeto, veikėjų charakterių, autoriaus komentarų, auklėjamųjųtendencijų, daugiausia pabrėžiant gyvenimo situacijų alogizmą, žmogausbūties beprasmybe; labiausiai būdingas pranc. prozai.antisanitarin//is [ anti… + sanitarija], neatitinkantis sanitarijosreikalavimų, pvz., ~ės sąlygos.antisemitizmas [anti… + semitai- čia: žydai], neapykanta, priešiškumasžydams.antiseptika [antiseptikai], priemonių, naikinančiu mikrobus, grybus,bakterijas, visuma.antiseptikai [ anti… + gr.septikas -puvimo, pūdantis], chem. medžiagos,naikinančios mikrobus, grybus, bakterijas arba stabdančios jų dauginimąsi,gyvybinę veiklą.antiseptinis [ antiseptikai], naikinantis mikrobus.antisionistinis [ anti… + sionizmas], priešiškas sionizmui.antisocialinis [ anti… + socialinis], kenkiantis visuomenei, trukdantisjos gyvenimui.antisovietizmas [ anti… + rus.sovety -tarybos], priešiškumas sovietinei(tarybinei) santvarkai ir ideologijai.antistatikas { anti… + statika], chemikalas, mažinantis polimeriniųdirbinių statinį ei. krūvį.antistrofa [gr. antistrophe], šen. graikų chorinės lyrikos arba tragedijoschoro porinių strofų II strofa, metriniu atžvilgiu atitinkanti pirmąją iratsakanti i ją.antiteatras [ anti… + – teatras], XX a. II pusės dramaturgijos ir teatrokryptis, kuriai būdinga tradicinių kūrinių struktūros, režisūros principunepaisymas, priešiškumas jiems.antitezė [gr. antithesis – priešprieša]: 1. stilistinė figūra – priešingų,bet prasme susijusių minčių, vaizdų sugretinimas loginiam ar emociniamįspūdžiui sustiprinti, pvz.: „Priešas kirto kumštim geležinėm, / O jisaikalbos gimtosios gražumu”. -S. Nėris; 2. teiginys, priešingas tezei;3.fi/os. G. W. F. Hėgelio filosofijoje – antroji triados stadija, kuriojepirminės sąvokos, teiginiai (tezės) virsta savo priešybe.antitoksinas [ anti… + toksinai], antikūnas, nculralizuojantisbiol.

kilmės nuodus; susidaro organizme patekus į jį nuodams, sergantinfekcinėmis ligomis arba nuo jų paskiepijus.antitrinitarizmas [anti… + lot. trinitas- trejy-bė], rel. doktrina,atmetanti krikščionių Švenčiausiosios Trejybės dogmą.antitrinhoriai [ anti… + lot. trinitas- trejybė], krikščionybės sekta,neigianti trejybės (Dievo trijuose asmenyse) dogmą.antiutopija [ auti… + utopija], lit. žanras, utopijos parodija –kūrinys, satyriškai, kritiškai vaizduojantis gyvenamo meto neigiamasvisuomenės raidos tendencijas, parodantis pavojingus blogybių plėtotėspadarinius arba išjuokiantis nepagrįstas, utopines geresnės ateitiessvajones.antivitaminai [ auti… + vitaminai], vitaminams priešingo veikimojunginiai; chem. sandara panašūs j vitaminus, bet neatlieka jų funkcijų,trikdo medžiagų apykaitos reakcijas; vart. vitaminu veikimui tirti ir kaikurioms ligoms gydyti.antochloras [gr. anthos -gėlė, spalva + chloras -žalias, gelsvas], geltonasaugalu pigmentas, esantis augalų vainiklapiuose, vaisiuose, stiebuose irlapuose.antocianai antocianinai.antocianinai [anthos + gr. kyaneos – tamsiai mėlynas], augalų ląsteliųflavonoidu grupės pigmentai, kurie rūgščioje terpėje būna raudoni,neutralioje – violetiniai, šarminėje – mėlyni; nudažo augalu žiedus irvaisius.antofeinas [anthos + gr. faios – tamsus], kai kurių augalų ląstelių tamsiairudas pigmentas.antolizė [anthos + …ližė], augalo žiedo išsigimimas – žiedo ašispailgėjusi, o kt. dalys virtusios žaliais lapeliais.antologija [gr. anthologia – gėlių rinkinys], įv. autorių (ppr. to patiesregiono, laikotarpio) rinktinių (dažn. poezijos) kūrinių rinkinys.antologinis: 1. antologijos pobūdžio, susijęs su antologija, rinktinis; 2.parašytas gr. lyrinės poezijos pavyzdžiu.antonimai [ anti… + gr. onyma -vardas], priešingos reikšmės žodžiai,pvz., kietas – minkštas, aukštai – žemai, draugas – priešas.antonomazija [gr. antonomusia], stilistinė figūra — tikrinio vardopavartojimas vietoj bendrinio arba atvirkščiai, pvz., „Krezas” vietoj„turtuolis”. antracenas [gr. unthrax (kilni, anllirakos) – anglis], org.junginys CI4HI(I, fluorescuojanlys kristalai; yra akmens anglių degute.antrachinonas [ anlm(cenas) + chinonai],org. junginys CI4H„O„ aromatinisketonas; geltoni kristalai.antracitas [gr. anthraa (kilni, antlirakos) – anglys], iškastinės,labiausiai metamorfizuolos akmens anglys; juodo, metalinio blizgesio;geriausias kietasis kurp-i.antraknozė [antlirax (kilm. antlirakos} + gr. nosos – liga], parazitiniųgrybų sukeliama kultūriniu augalu liga, pasireiškianti tamsiomis, kartaisgiliai įdu-busionis dėmėmis ant augalo lapu, vaisių,; tiebu.antrakosilikozė, profesinė lėtinė plaučių liga, kurią sukelia plaučiuosesusikaupusios silicio dioksido ir anglių dulkės.antrakozė [gr. unthrajc (kilm. anthrakos) – anglys], profesinė lėtinėplaučių liga, kurią sukelia plaučiuose susikaupusios anglių dulkės.antraktas [pranc. entracte < entre – tarp + acte -veiksmas]: 1. pertraukatarp spektaklio veiksmų, koncerto daliu; 2. muz. pjesė, atliekama teatretarp spektaklio veiksmų; 3. operos arba baleto kurio nors veiksmo (išskyruspirmąjį) įžanga.antrė [pranc. entrėe – įėjimas, įžanga]: 1. vid. amžiais kaukėtų puotosdalyvių įėjimas į salę; 2. XVII-XVIII a. baleto šokėju grupės išėjimas įsceną; kai kada savarankiška baleto dalis; 3. kai kurių klasikinio šokioformų (pas de deux) įžanginė dalis; 4. cirko klouno numeris.antrekotas [pranc. entrecote < entre -tarp + cote -šonkaulis], jautienos(arba veršienos) išpjova prie šonkaulių ir nugarkaulio; kepsnys išjos.antreprėneris [pranc. entrepreneur], teatro, cirko savininkas ar koncertų,gastrolių organizatorius.antreprizė [pranc. entreprise < entreprendre – ko nors imtis],antreprenerio vadovaujama įstaiga.antresolė [pranc. entresol]: 1. viršutinė balkono pavidalo patalpos dalis,pusaukštis; 2. žiūrovų salės dalis tarp parterio ir balkono; 3. palubėssandėliukas; 4. viršutinė pridedama spintos dalis.antreša [pranc. entrechat < it. intrecciato -supintas], klasikinio šokiojudesys; šokėjas, darydamas šuolį, kelis kartus sukryžiuoja kojas irnusileidžia ant vienos arba abiejų kojų.antropo… [gr.anthropos – žmogus], pirmoji sudurtinių žodžiu dalis,rodanti jų sąsają su žmogumi.antropobiologija [ antropo… + biologija],žmogaus biologija –antropologinių tyrimu kryptis, tirianti žmogaus paveldimumą, su tuosusijusius fiziologinius ir biocheminius augimo ir raidos veiksnius,ekologiniu veiksniu (mitybos, klimato, vandens, dirvos) įtaką organizmui.antropocentrizmas [antropo… + lot. centnun -vidurys]: 1. požiūris, pagalkurį žmogus yra visatos centras ir tikslas; juo remiasi daugelis rel. irfilos. sistemų; 2. pasaulio aiškinimas vien tik žmogaus patyrimo požiūriu.antropochorija [ antropo… + gr. clioreo- einu, plintu], augalų diasporųir gyvūnų (pvz., parazitu) plitimas tik dėl žmonių veiklos (transporto,prekybos).antropofagija [ antropo… + …fagija],žmogėdrystė, kanibalizmas.antropofobija [ antropo… + …fobija], med. liguista žmonių baimė.antropogenas [antropo. + …genas], Žemės geol. istorijos periodas, kitaip kvarteras.antropogenezė [ antropo… + …genezė]: 1. žmogaus kilmė – žmogausfizinio tipo evoliucijos, darbo, kalbos atsiradimo ir visuomenės susidarymoprocesu visuma; 2. mokslas, tiriantis žmogaus kilmę.antropogeninis [ antropo… + …geninis], žmonių sukurtas, dėl jų veiklosatsiradęs ar labai pakitęs.antropogenizacija [ antropogeninis], aplinkoje ir organizmų populiacijosedėl žmogaus veiklos vykstantys procesai.antropoidai [gr. anthrdpoeides – panašus į žmogų], žmoginės beždžionės;plačiąja reikšme – apskritai beždžionės.antropolatrija [ antropo… + gr. latreia – garbinimas], žmoniųsudievinimas, pvz., valdovų kultas Art. Rytuose, Japonijoje, šen. Romoje.antropologija [ antropo… + …logija]: 1. mokslas, tiriantis žmogų, jokilmę, rases; 2. XX a. filos. koncepcija, siekianti pateikti vientisąžmogaus sampratą, remdamasi specialiųjų mokslų (biologijos, psichologijos,etnologijos, sociologijos ir kt.) duomenimis.antropologizmas [ antropologija], filos. pažiūra, žmogaus raidą aiškinantijo biol. savybėmis, o ne socialiniu determinuotumu.antropometras [ antropo… + …metras], prietaisas žmogaus ūgiui irkitiems kūno ir jo dalių dy-džiams matuoti.antropometrija [ antropo… + …metrija],žmo-gaus kūno matavimas, vienasiš svarbiausių antropologijos metodų.antropomorfinis [ antropomorfizmas], žmogaus pavidalo, panašus į žmogų.antropomorfizacija [ antropomorfizmas], sužmoginimas.antropomorfizmas [ antropo… + gr. morpliė-pavidalas, forma]: 1. žmogaussavybių (minčių, jausmų, valios) priskyrimas gamtos reiškiniams, gyvūnams,augalams; 2. dievybės sužmoginimas; dievo arba dievų vaizdavimas žmogauspavidalu.antroponlmas [ antropo… + gt.onyma -vardas], asmenvardis – žmogausvardas, pavardė, tėvavar-dis, pravardė, slapyvardis, dievavardis,mitologinės antropomorfinės būtybės vardas.antroponimija, antroponimų visuma.antroponimika, mokslas, tiriantis antroponimus.antroponomastika [ antropo… + gr. onomastikos — vardinis] antroponimika.

antroponozė [ antropo… + gr. nosos – liga], užkrečiamoji liga, kuriossukėlėjai natūraliomis sąlygomis parazituoja tik žmogaus organizme.antropopatizmas [ antropo… + gr.pathos -aistra, išgyvenimas],antropomorfizmo atmaina: žmogaus psichikos bruožų priskyrimas gyvajai irnegy-vajai gamtai, Dievo vaizdiniui.antroposfera [ antropo… + P (bio)sfera], Žemės rutulio paviršiaus(biosferos) dalis, kurioje gyvena žmonės.antroposkopija [ antropo… + …skopija], antropologijos sritis, tiriantižmogaus kokyb. ypatybių aprašymo metodiką naudojantis pavyzdinėmislentelėmis ir schem. piešiniais.antroposociologija [ antropo… + sociologija], rasistinė teorija,visuomenės istoriją aiškinanti rasinių tipų konkurencija.antroposofija [ antropo… + gr. sophia – išmintis], teosofijos atmaina,skelbianti, kad galima pažinti nematerialų dvasinį pasaulį aiškiaregyste,kuri pasiekiama susikaupimu, įv. pratimais.antropotechnika [ antropo… + technika], mokslas, tiriantis mašinų,prietaisų, įrankių, darbo sąlygų pritaikymą natūralioms žmogaus galimybėms.antropozoonozės [ antropo… + gr. zoon – gyvūnas + nosos – liga],infekcinių ir invazinių ligų, kurios yra bendros žmogui ir gyvūnams, grupė.anturažas [pranc. entourage], aplinka; ką nors supantys daiktai,aplinkiniai žmonės.anturis [gr. anthos – žiedas + uros -uodega], aro-ninių šeimos daugiametisžolinis augalas Anthu-rium; kilęs iš Amerikos atogrąžų ir paatogrąžių;dekoratyvinis.Anubis, sen. Egipto dievas, mirusiųjų, nekropolių ir balzamuotojų globėjas;vaizduojamas vilku, šakalu arba žmogumi su šakalo galva.anuitentas [ anuitetas], asmuo, gaunantis anui-tetą.anuitetas [vok.Annuitat < lot. annuitas]: 1. metinė įmoka skolai irpalūkanoms dengti; 2. periodiniai mokėjimai, metinės išmokos – keletasvienodų išmokamų sumų nustatytais laiko tarpais nuo pradinės bendroinvestavimo sumos; gali būti gaunamos iš pensijų fondo ir gyvybės draudimosutarčių.anuliuoti [lot. anmilare – naikinti], panaikinti, atšaukti, paskelbtinegaliojančiu.anurija [an… + gr.uron – šlapimas], šlapimo neišsiskyrimas.anžambemanas [pranc. enjambement < enjam-bcr- peržengti, peršokti],eilėdaros elementas-sintaksiškai susijusiu žodžiu metrinis atskyrimas, t.y. nukėlimas į kitą poezijos eilute ar strofą.aoidas [gr. aoidos], šen. graiku klajojantis dainius, dainuojantis arrečituojantis poezijos kūrinius ir pats sau akompanuojantis.aomdės [ot.Aonides], romėnų poetų vartotas mūzų, gyvenusių Aonijojeesančiame Helikono kalne, pavadinimas.aor’istas [gr. aoristos – neapibrėžtas], veiksmažodžio laikas, reiškiantispraeityje vykusį baigtą veiksmą nepaisant, ar jo padariniai veikia ir dabarar ne (graikų, šen. slavu ir kt. indoeuropiečių kalbose).aorta [gr. aorte], žmogaus, stuburinių ir kai kurių bestuburiu gyvūnų pagr.arterija; ja (ir jos šakomis) teka arterinis kraujas iš širdies į kt.organus ir audinius.aortitas, aortos uždegimas.apačiai, indėnų atapaskų gentys, gyvenančios JAV pietvakariuose (Arizonos,N. Meksikos valstijos ir gretimos sr.).apanažas [pranc. apanage < lot. apanagium – aprūpinimas], Prancūzijoje (iki1832) ir kai kuriose kt. šalyse – karaliaus valda arba išlaikymas, kuriebuvo teikiami nekarūnuotiems karaliaus šeimos asmenims.apandrija [gr. apo – šalin, nuo + aner (kilm. audros) – vyras],bjaurėjimasis vyrais.apantropija [gr.apanthrdpia],med.: 1. bjaurėjimasis žmonėmis; 2.bjaurėjimasis vyrais, kitaip ? apandrija.aparatas [lot.apparatus -Įrenginys]: 1. prietaisas, įtaisas; 2. kurios norsvaldymo ar ūkio srities įstaigų visuma; 3. organizacijos, įstaigosdarbuotojų visuma; 4. biol vienos funkcijos organu visuma; 5. knygosinformacinės priemonės – pastabos, komentarai rodyklės ir kita medžiaga,padedanti skaitytojui naudotis knyga.aparatūra: 1. aparatų (prietaisu), laiduojančiu kokios nors technologinės,techninės ar kt. sistemos veikimą, visuma; 2. kompiuterio fizinė įranga.aparelė [pranc. appareil – prietaisas, įtaisas]: 1. nuožulni iškasa kovospabūklui, mašinai įvažiuoti i apkasą; 2. nuožulnus pylimas įvažiuoti įvagonus, laivus.aparserija [isp. aparceria < lot. partiarius – nuomininkas, dalininkas],žemės nuomoįimas už dalį iš jos gaunamos produkcijos; paplitęs Ispanijojeir

Lot. Amerikoje.

a part [sk. a par; pranc,] i šalį, pats sau (remarka,

dažn. pjesėje).apartamentas [pranc, appartement – butas, patalpa], didelis prabangus butasarba viešbučio numeris.apartheidas [afrikanso k. apartheid – atskiras gyvenimas], rasinėsdiskriminacijos ir segregacijos politika Pietų Afrikos Respublikoje.apastras apoastras.apašas [pranc. apache; (pagal indėnų genties apačių vardą)]: 1. Prancūzijosdeklasuotas elementas, chuliganas, vagis; 2. vyriški marškiniai su atviraplačia apykakle.apaštalas [gr. apostolos – pasiuntinys]: 1. keliaujantis pamokslininkas,vienas iš 12 Jėzaus Kristaus mokinių; 2*. uolus kokios nors idėjos,teorijos sekėjas, skleidėjas.apaštalauti, būti apaštalu. apatija [gr. apalheia -bejausmiškumas], abejingumas, nejautrumas, interesųstoka.apatitas [gr. apate- apgaulė; taip pavadintas dėl to, kad iš pradžių buvosunkiai skiriamas nuo kai kurių kitų mineralų], mineralas, kalcio fosfatas,turintis fluoro (fluorapatitas Ca,(PO4),F) arba chloro (chlorapatitasCa5(PO4)3Cl); fosforo trąšų, fosforo, fluoro žaliava.apatozauras – brontozauras.apatridas [ a… + gr.patris (kim. patridos) – tėvynė], asmuo bepilietybės.apeironas [gr. apeirdn – begalybė], Anaksiman-dro filosofijoje –neapibrėžtas, begalinis, beribis pradas.apeksas [lot. apex – smaigalys, viršūnė], dangaus sferos taškas, kurio linkjuda kosm. kūnas, pvz., Saulė gretimų žvaigždžių atžvilgiu juda link taškoHeraklio žvaigždyne.apela [gr. apel/a], šen. Spartos tautos susirinkimas, formalusaukščiausiasis valdžios organas.apelentas [lot. appeUens – nukreipiantis], jaukas augalų kenkėjamsprivilioti, kad būtų galima juos sunaikinti, sterilizuoti.apeliacija [lot. appcUatio – kreipimasis, skundas]: 1. vienas iš būdųciviliniame arba baudžiamajame procese apskųsti neįsiteisėjusį teismosprendimą; 2*. skundas aukštesnei instancijai, kuri turi teisę iš esmėspersvarstyti dalyką (bylą); 3*. kreipimasis, prašymas patarimo, šaukimasisparamos, pvz., A į viešąją nuomonę.apeliantas, asmuo, paduodantis apeliaciją.apeliuoti [lot. uppellare]: 1. apskusti nutarimą, paduoti apeliaciją; 2.kreiptis į autoritetą, prašant patarimo, pritarimo; stengtis sužadintinorimą reakcija, atkreipti dėmesį.apelsinas [oi. appelsien]: 1. apelsininis citrinmedis(C.itrus sinensis) – rūtinių šeimos tropinių ir subtropiniu kraštų visžalismedis; 2. to medžio vaisius.apendektomija [s apend(iksas) + gr. ektomė-iš-pjovimas], aklosios žarnoskirmėlinės ataugos (apendikso) pašalinimo operacija.apendicitas, aklosios žarnos kirmėlinės ataugos (apendikso) uždegimas.apendiksas [lot. appendix- priedėlis]: 1. aiiat. aklosios žarnos Idrmėlinėatauga; 2. anat. organo atauga; karulys; 3. techn. rankovės pavidaloatšaka, kuria apačioje baigiasi dirižablis arba aerostatas; naud.apvalkalui pripildyti dujų arba jų pertekliui išleisti skridimo metu; 4.knygos ar sutarties priedas. apendikuliarijos [lot. appendicula – mažaspriedas, priedėlis], jūriniai gaubtagyviai gyvūnai Ap-pendicukiria; kūnasapgaubtas drebuliniu gaubtu, kuriame A juda.apercepcija [lot.arf-į, link + T1 percepcija]: l.psi-chol. stebimo objektoesmės supratimas, remiantis patyrimu ir turimomis žiniomis; 2.filos.savimonė, savo būsenos suvokimas.aperityvas1 [pranc. aperitif]: 1. nestiprus apetitą žadinantis alkoholinisgėrimas; i jį dedama vaistinių organizmą tonizuojančių žolių ir šaknųtrauktinių. aperityvas2 [lot. aperitivum]: 1. apetitą žadinantys vaistai;2. švelnūs vidurių laisvinamieji vaistai.apertūra [lot. apertus – atviras]: 1. optinės sistemos anga, ribojama lęšiuarba diafragmų matmenų; nuo A priklauso optinės sistemos skiriamoji geba,gaunamo vaizdo aiškumas; 2. kampas tarp jonizuojančiosios spinduliuotėskūginio pluošto, patenkančio į elektringųjų dalelių skaitiklį, kraštutiniuspinduliu.apertūrizmas [isp. aperturisme < apertum – atidarymas], polit. gyvenimodemokratizacijos procesas, prasidėjęs Ispanijoje po jos vadovo generolo F.Franko (Franco) mirties.apetitas [lot. appetitus – troškimas, siekimas]: 1. noras valgyti irmalonumo jausmas valgant; 2*. noras, troškimas, siekimas ką nors įsigyti,turėti.a piacere [sk. a pjačere; it. laisvai, savo nuožiūra], muz. pagal atlikėjonuožiūrą, laisvai pasirenkant atlikimo ir ritmo niuansus.apikalin//is [lot. apex (kilm. apicis) -viršūnė]: 1. kal-bot. tariamasliežuvio galiuku paliečiant viršutinius dantis arba alveoles, pvz., angluk. „d”, „t” yra ~ai garsai; 2. anat. viršūninis, nukreiptas aukštyn.apioidas [apex (kilm. apicis) + gr. eidos -pavidalas], astr. kriaušėspavidalo Žemės figūra, palyginti su geoidu, ištempta 20 m per Š. ašigali irsuplota 10 m per P. ašigali.apiologija [lot. apis – bitė + ? …logija], mokslas, tiriantis bites.apirėksija [<•” a… + gr./7yrera-karštligė, karštis], karščio nebuvimassergant kuria nors ūmine užkrečiamąja liga, pvz., maliarija, grįžtamąjašiltine.Apis, sen. Egipto šventasis jautis, dievo Ptaho įsikūnijimas.apistogramos, ciklidų šeimos žuvų gentis Apisto-gramma; smulkios atogrąžųgėlųjų vandenų žuvys, dažnai auginamos akvariumuose.aplacentiniai [-71 a… + ? placentiniai], kloakiniai ir sterbliniaižinduoliai, kurių gemalams vystantis nesusidaro placenta.aplanatas [gr. aplanes – nenukrypstantis; nejudamas], fotografinisobjektyvas, kuriame nepasireiškia jokios aberacijos, išskyrus astigmatizmą.aplanatizmas [^ aplanatas], sferinės aberacijos nebuvimas.aplanospora [gr. aplanes – nejudrus + •* spora], neturinti žiuželių(nejudri) dumblių spora.aplazija [^ a… + gr.plasis – susidarymas, formavimasis], med.: 1. Įgimtasorgano arba audinio nebuvimas; 2. nepakankamas organo arba audinioišsivystymas.aplikacija [lot. applicatio – pridėjimas]: 1. taikomosios ir dekoratyvinėsdailės technika: vaizdai arba raštai kuriami iš įv. medžiagos (odos,audinio, popieriaus) iškarpų, prisiūtų ar priklijuotų ant kitos medžiagos;2. aplikacijos technika sukurtas taikomosios ir dekoratyvinės dailėsdirbinys; 3. med. gydymas uždėjimu ant kūno (pvz., purvo a).aplikatė [lot. applicatus – pridėtas, priglaustas], viena erdvinių Dekartokoordinačių.aplikatorius [lot. applico -prišlieju, priglaudžiu], radioterapijosprietaisas – sandariai uždaryta metalinė dėžutė, kurioje yra radioaktyvusispreparatas, arba plokštelė, įsodrinta radioaktyviuoju izotopu; dedamas antodos ar gleivinės pažeistos vielos.aplikatūra [vok.Applikatur < lot. applico – pridedu, prispaudžiu],pirštuotė, pirštų parinkimas groti muz. instrumentais ir jų žymėjimasskaitmenimis virš natų; A luri įtakos muz. kūrinio inler-prelacijai.aplikė [pranc. appliąuė- uždėtas]: 1. ant metalo dirbinio užlydytassidabras; 2. metalo dirbinys, aptrauktas plonu sidabro sluoksniu; 3.reljefinė ornamentinė kt. medžiagos puošmena, uždėta ant dirbiniopaviršiaus; 4. ant sienos kabinamas veidrodėlis mediniais paauksuolais arbalapylais rėmais, madingas rokoko epochoje; 5. sieninis šviestuvas, vartotasXVIII a. ir XIX a. pr.

aplikuoti, kurti aplikacijas.aplitas [gr.haploos -paprastas], magminė gyslinė smulkiagrūdė balta, gelsvauoliena.aplodismentai [pranc,applaiidissements], plojimai.aplombas1 [pranc. aplomb], per didelis, pabrėžtas pasitikėjimas savimi,matomas iš kalbos, elgesio.aplombas2 [pranc. aplomb – pusiausvyra]: 1. visų kūno daliu pusiausvyrosišlaikymas; 2*. labai geras šokio atlikimas; 3. ilgas stovėjimas antpuantu.apo… [gr.], tarptautiniu žodžiu priešdėlis, reiškiantis pašalinimą arbaatskyrimą, užbaigimą, neigimą, kilmę iš ko nors, nutolimą.apoapsis [? apo… + gr. apsis – lankas, skliautas], orbitos taškas, kitaip? apocentras.apocentras [ apo… + centras], elipsinės orbitos aplink kosm. kūnątaškas, labiausiai nutolęs nuo to kūno, pvz., apogėjus, afelis.apodija [… + gi.pus (kilm.podos) -koja], be-kojystė – [gimtas kojųnebuvimas.apodiktinis, apodiktiškas [gr. apodeiktikos}, būtinas, nenuginčijamas.apofermentas[ apo… + fermentai], fermentu baltyminė dalis.apofitai [ apo… + …fitas], vietinės floros augalai, Įsikūrę žmogaussukurtose (antropogeninėse) buveinėse.apofizė [gr. apophysis]: 1. atauga, atšaka, pasto-rėjimas; 2. anat. kauloatauga, išsikišimas; 3.geol. gyslinė atšaka į aplinkines uolienas nuomagminės uolienos arba rūdos telkinio (gyslos, štoko ir kt.).apofonija [ apo… + gr.phčne-garsas]: 1. giminišku žodžių arba žodžiuformų šaknies balsio ar dvigarsio kitimas, pvz., liet. „sėsti” ir„suodžiai”; 2. tas pat, kas morfologinė alternacija.apoftegma [gr. apophthegina], trumpas, sąmojingas ir pamokomas posakis arbapasakojimas; artimas aforizmui.apogalaksis * apogalaktis.apogalaktis [-71 apo… + galaktika], dvinarės galaktikos kiekvienokomponento orbitos taškas, labiausiai nutolęs nuo bendro jų inercijoscentro.apogamija [gr. -71 apo… + ^ …gamija], augalų gemalo susidarymas išgemalo maišelio ar prodaigio ląstelių (be apvaisinimo).apogėjus [gr. apogeios – nutolęs nuo žemės]: 1. Mėnulio ir dirbtinio Žemėspalydovo orbitos taškas, labiausiai nutolęs nuo Žemės centro; 2*.didžiausias pasiekimas, suklestėjimas.Apokalipsė [gr. apokalypuis – apreiškimas], Apreiškimas Jonui – vienaseniausiu Naujojo Testamento knygų, kurioje pranašaujama pasaulio pabaiga,antrasis Kristaus atėjimas, jo pergalė prieš antikristą, paskutinisteismas.apokalipsė: 1. apsireiškimas, vizija (ypač-gąsdinanti); 2. meno kūrinys,kurio tema – pranašinga, papr. bauginanti ateities vizija.apokarpija [? apo… + gr. karpos-vaisius], kiekvieno augalo žiedopiestelės susidarymas iš atskiro vaislapėlio.apokopė [gr. apokope- nukirtimas, sutrumpinimas], vieno arba kelių garsųnukritimas žodžio gale, pvz., galvoj < galvoje.apokrifas [gr. apokiyphos – paslėptas]: 1. judėjų ir ankstyvųjų krikščioniųIii. veikalas, nesutampantis su oficialiu rel. mokymu ir dėl to neįtrauktasį kanonines Biblijos knygas; 2. abejotinos autorystės arba abejotinoautentiškumo veikalas.apokrinin//is [gr. apokrino- atskiriu], atskiriantis; —ės liaukos –išorinės sekrecijos (egzokrininės) liaukos, pvz., stambiosios prakaitoliaukos, kuriu sekretas atitrūksta kartu su liaukos ląstelių dalimi.apolitinis, -iškas, visiškai abejingas politikai.apolog//as [gr. apologos – pasakojimas], pasakėčios atmaina – alegorinispamokomasis pasakojimas, kurio veikėjai yra žmonės (ne gyvūnai ar daiktai);kartais ~o terminas vartojamas kaip pasakėčios sinonimas.apologetai [gr. apologeomai – ginuosi], krikščionių rašytojai, II-III a.skelbę krikščionybę ir gynę ją nuo judaizmo ir pagonybės.apologetas [gr. apologeomai – ginuosi], kurios nors idėjos, mokslo gynėjas,garbintojas.apologetika [gr. apologetikos – ginamasis]: 1. te-ol. šaka, ginantikrikščionybės dogmas; 2*. šališkas ko nors gynimas arba garbinimas,atmetant objektyvią analizę.apologija [gr.apologia]: 1. gynimas, užtarimas, iš-garbinimas; 2. lit.kūrinys, parašytas kaip ginamoji kalba teisme.Apolonas (gr. Apollon): 1. šen. graiku šviesos, saulės, žemdirbystės,gydymo, pranašysčių dievas, meno globėjas, vartų sargas; 2*. vyro grožioidealas; gražuolis.apolonas, dieninis drugys Parnassius apollo, paplitęs Europoje ir Azijoje(P. Sibire).apomlksė [-71 apo… + gr. mixis – sumaišymas, sujungimas], kai kuriųaugalų ir gyvūnu dauginimasis be gametu susiliejimo: gemalas vystosi išneapvaisintos kiaušialąstės (partenogenezė), gemalo maišelio, sėklapradžio(apogamija) ar kitų sporo-l’ito vegetatyviniu ląstelių (aposporija).apomorfinas [/* apo… + ? morfinas], vaistinė medžiaga, gaunama išmorfino; sukelia vėmimą, palengvina atsikosėjimą.aponeurozė [-71 apo… + gr. neuron – sausgyslė], anai.: l.sausplėvė –plati blizganti jungiamojo audinio plokštelė, kuria raumenys prisitvirtinaprie kaulu; 2. standžios fascijos, esančios po žmogaus plaštakų, pėdų irgalvos plaukuotosios dalies oda.apopleksija [gr. apoplexia – paralyžius], staigus kraujo išsiliejimas įkuri nors organą, dažn. i galvos smegenis.aporija [gr. aparia – keblumas, išeities nebuvimas], sunkiai sprendžiama arneišsprendžiama problema dėl atsirandančiu jos sprendimo būdeprieštaravimų. aport! [pranc. apporte], liepimas dresuotam šuniui:„atnešk”, „paduok”.aportas [pranc. apport], turtas, įneštas į kooperatyvą kaip pajus.aposelenis [gr. aposelenios – nutolęs nuo Selenės (Mėnulio)], Mėnuliodirbtinio palydovo orbitos taškas, labiausiai nutolęs nuo Mėnulio centro.aposiopezė [gr. aposiopesis – nutilimas], stilistinė figūra –psichologiškai motyvuotas, staigus frazės nutraukimas (frazės pabaigągalima atspėti), pvz.: „Kur laka, ten ir… Niekše, nenutilsi?” – B.Sruoga.aposporija [s1 apo… + gr. sporos – sėkla], augalu dauginimosi būdas:gametofitas vystosi iš vegetatyvinių sporofito ląstelių be redukciniodalijimosi ir sporų susidarymo.apostatas [gr. apostates – maištininkas, atskilėlis], atsisakęs tikėjimo,įsitikinimų; atskilėlis, atskalūnas.apostazė [gr. apostasis – atskilimas, atsimetimas], atskalūnybė,atskilimas; atsimetimas nuo bažnyčios, nuo religijos, atsisakymas nuokunigystės arba vienuolio įžadų.apostema [gr. apostema – votis, pūlinys] P abscesas.a posteriori [lot. iš paskesnio]: 1. remiantis faktais; 2.filos. išpatirties, remiantis patirtimi.aposteriorinis Į/1 a posteriori], paremtas patirtimi.aposterioriškai [/” a posteriori], remiantis faktais, patirtimi.aposteriorizmas [/ a posteriori], filos. pažiūra, pagal kurią pažinimastiesiogiai ar netiesiogiai turi remtis patirtimi; metodologinis empirizmas.apostilbas [gr. aposti/bo —žėriu, šviečiu], asb, nesisteminis skaisčiovienetas; l asb = ‘/ft cd/m2 = 0,3199 nt (nito).apostrofa [gr. apostraphe < apostropho – atsigręžiu], retorinis kreipinys,stilistinė figūra – autoriaus kreipimasis į daiktą, abstrakciją, mirusį arnesantį asmenį, su kuriais iš tikrųjų negalima kalbėlis, pvz., „O naktiešaltoji! / O naktie ledine! / Pasakyk, koks kelias / Veda i tėvynę?” – S.Nėris.apostrofas [gr. apostrophos < apostrepho -užlenkiu atgal], rašybos ženklas– kablelis, rašomas viršutinėje eilutės dalyje^vietoj praleisto balsio,pvz., pranc. „!’ homme” vietoj „Ic homme”, po minkšto priebalsio fonetinėjetranskripcijoje, prieš lietuviškas galūnes po autentišku tikrinių vardų,kurie baigiasi netariama balse arba priebalse, pvz., de Gaul-le’is.apotecis [gr. apotheke – sandėlis], aukšliagrybiu ir kerpių atviras(dubenėlio, taurelės, disko pavidalo), netaisyklingas vaisiakūnis.apotema gr.apothema -kasatidėta]:mat. Lstat-muo, nuleistas ištaisyklingojo daugiakampio centro į jo kraštine; 2. taisyklingosiospiramidės šoninės sienos aukštinė.apoteozė [gr. apotheosis – sudievinimas]: 1. asmens ar įvykioišaukštinimas; 2. iškilminga baigiamoji spektaklio ar šventinio koncertodalis, kur kas nors šlovinama; 3. rel. oficialus pripažinimas žmoguidieviškų ypatybių; sudievinimas.apozicija [lot. appositio – priedas]: 1. kalbat, priedėlis – pažyminys,išreikštas daiktavardžiu ir su pažymimuoju žodžiu derinamas linksniu, pvz.,„mergelė lelijėlė”; 2. biol audinių ir ląstelių augimo būdas: naujisluoksniai formuojasi ant anksčiau susidariusių.appassionato [sk. apasjonato; it.], muz. aistringai, karštai, su polėkiu.appoggiatura [sk. apodžatura; it.], melizmų rūšis – ilgasis foršlagas.apraksija [gr. apraxia – neveiklumas], įgyto sugebėjimo atlikti tikslingusjudesius netekimas dėl galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievės pažeidimo. apretas [pranc. apprit < appreter – apdailinti], apdailos medžiaga(krakmolas, muilas, riebalinės ir sintetinės medžiagos, celiuliozėsesteriai), kuri užtepama ant audinio ar verpalų arba kuria jie per-mirkomi,kad įgytų reikiamų savybių (standumo, neglamžumo, elastingumo, blizgesio).apretuoti: 1. apdoroti audinius apretais; 2. apdoroti minkštų odų paviršiųarba avalynę apretūromis.apretūra [vok.Appretur < pranc. appreter-apdailinti], odos ir avalynėsapdailos medžiaga – tirpalas, sudarytas iš plėvėdario (kazeino, šelako,akrilinės dervos), skiediklio (vandens, spirito), tirpiklio (acetono,etilacetato), plastifikatorių, pigmentų.a prima vista [it. iš pirmo žvilgsnio], muz. kūrinio atlikimas bepasirengimo, dar vadinamas dainavimu (grojimu) iš lapo.a priori [lot. iš pat pradžių]: 1. iš anksto, nepažinus faktų; 2. filos.žinios iki patirties ir nepriklausančios nuo josapriorinis [ a priori], nepriklausantis nuo patirties.aprioriškai [ a priori], iš anksto, nesusipažinus su faktais,nepriklausomai nuo patirties.apriorizmas [a priori], filos. pažiūra, skelbianti, kad pažinimasnepriklauso nuo patirties, kad teiginius apie tikrovę galima pagrįsti bepatirties.aprobacija [lot. approbatio]: 1. pritarimas, sutikimas, patvirtinimas,leidimas; 2. pasėlių veislinių savybių nustatymas; 3. gyvulių veislėspatvirtinimas. aprobuoti [lot. approbare], pritarti, patvirtinti, leisti.aproksimacija [lot. approximo – artėju], vienų dydžiu (geom. objektų)apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais, pvz., iracionaliojo skaičiausA racionaliuoju, tolydžios funkcijos – algebriniu daugia-nariu, kreivės –laužte.aproksimūoti [lot. approximare – artėti], mat. apytiksliai reikšti,išreikšti vienus mat. objektus kitais.a propos [sk. a propo; pranc.], beje.apropriacija [lot. appropriatio], užvaldymas ko nors, pavertimas savonuosavybe.apselis [oi. aap-ze.il -beždžionės burė], įstrižoji burė tarp grotstiebioir bizanstiebio.apsidė [gr. apsis (kilm. apsidos) – lankas, skliautas]: 1. archit.išsikišusi pusapvalė arba daugiakampė kulto pastato (ir jo vidaus) dalis,dengta puskupoliu arba pusskliaučiu; 2. astr. kosm. kūno, skriejančioaplink centr. kūną, orbitos taškai, mažiausiai ir labiausiai nutolę nuocentr. kūno, pvz., Mėnulio orbitos aplink Žemę apsidės yra pe-rigėjus irapogėjus.apsidolė, maža apsidė.apterigotai [ a… + gr.pteryx (k]m. pterygos) -sparnas], pirminiaibesparniai vabzdžiai Aptery-gota.apterijos [ a… + gr.pteron -plunksna], neapaugusios plunksnomis paukščiųkūno vietos.aqua vitae [sk. akva vitė; lot.], gyvybės vanduo, t. y. degtinė.arabai, grupė tautų, kalbančių viena semitų kalbų; gyvena V. Azijoje ir S.Afrikoje.arabeska [it. arabesco – arabiškas]: 1. sudėtingas stilizuotų augalinių irgeometrinių motyvų ornamentas; būdinga islamo menui; 2*. toks ornamentas,sudarytas iš įvairiaspalvių gėlių; 3. trumpa instrumentinė muz. pjesė;dažn. grakščios formos, su įmantria, gausiai ornamentuota melodija.arabeskas [pranc. arabesąue – arabiškas], klasikinio šokio poząįbalerinastovi ant vienos kojos, antroji horizontaliai ištiesta atgal, rankosištiestos į priekį arba į šalis.arabinas, augaliniai klijai; gumiarabiko sudedamoji dalis.arabistas, arabų kalbos, literatūros, kultūros tyrinėtojas, žinovas.arabistika, mokslas, tiriantis arabų k., literatūrą, tautosaką.arabizmas: 1. žodis arba posakis, paimtas iš arabų kalbos arba sudarytasjos pavyzdžiu; 2. arabų kultūrai būdingas bruožas.arachis [gr. arachos – ankštinio augalo vardas], pupinių (ankštinių) šeimosvienametis augalas Arachis hypogaea; ankštys nunoksta po žeme, sėklosaliejingos.arachnoidltas [gr. arachnion- voratinklis + ei-dos – pavidalas], galvosarba nugaros smegenų voratinklinio dangalo uždegimas.arachnologija [gr. arachne – voras + …logija], mokslas, tiriantisvoragyvius.arachnozė [gr. arachne – voras + nosos – liga], invazinė gyvulių liga,kurią sukelia nuodingi vorai, erkės.aragomt//as [pagal Ispanijos ist. srities Aragono (Aragon) pavadinimą],mineralas, kalcio karbonatas CaCO3; ~o yra karštųjų miner. versmiųnuosėdose, daugelio moliuskų kriauklių perlamutriniame sluoksnyje,perluose.arakas [arab. ‘araq – degtinė], stiprus alkoholinis gėrimas, gaminamas P.Azijoje iš ryžių arba palmių (kokospalmės, datulinio finiko) sulčių.aralija [Kanados indėnu k.], aralijinių šeimos žolė, krūmas arba neaukštasmedis Aralia; savaime auga R. Azijoje, S. Amerikoje, Australijoje;dekoratyvinės, kai kurios rūšys – vaistinės.arameistika, mokslas, tiriantis aramėjų k. ir literatūrą.aramėjai, šen. semitų klajoklių gentys, išeiviai iš Arabijos; XIV-XI a. pr.m. e. buvo paplitę P. v. Azijoje.aramos, gerviniai paukščiai Aramidae; paplitę Cenlr. ir P. Amerikoje.aranžuot//ė [pranc. arranger – pritaikyti], muz. kūrinio pertvarkymaskitokiam atlikimui, negu jis parašytas; labiausiai paplitusios simfoniniųir kamerinių kūrinių —ės fortepijonui.aranžuoti [ aranžuotė], muz. kūrinį pritaikyti kitokiam atlikimui.arapaima, silkiniu būrio žuvs Arapairna gigas; paplitusi Amazonės baseine;kūno ilgis iki 4 m, verslo objektas.ararauna, stambi spalvinga papūga Ara ararauna, gyvenanti P. Amerikosmiškuose.aras [pranc. are < lot. urea – plotas], a, metrinės vienetu sistemos plotovienetas; l a = 100 m1,arasas, gobelenas, sukurtas Arasc (Prancūzija).aratas [ mong.], Mongolijos, Tuvos valstietis gyvuliu augintojas.araukanai, P. Amerikos indėnu tauta, kalbanti araukanu kalba; gyvena Čilėjeir V. Argentinoje.araukarija [pagal Čilės Arauko (Arauco) provincijos pavadinimą],araukarijinių šeimos visžalis spygliuotis medis, A ra u c ari a; paplitęsP. Amerikoje, Australijoje, Okeanijoje; daugelio rūšių sėklos valgomos, kaikurios rūšys – dekoratyvinės.aravakai, P. Amerikos indėnų genčių grupė, kalbanti aravakų kalbomis;

gyvena Venesueloje, Kolumbijoje, Peru, Brazilijoje.arba [turkų k. arabą]: 1. Turkijos, Artimųjų Rytu, Vid. Azijos Afganistanotautų dengtas medinis dviratis vežimas sunkiems kroviniams vežioti; 2.keturratis vežimas javams vežti (Kaukaze ir P. Ukrainoje).arbaletas [pranc. arbalete], kinkinis svaidomasis ginklas, šaudantistrumpomis sunkiomis strėlėmis su metaliniu antgaliu. Turi medini apsodą(dažn. su buože) ir templės temptuvą.arbitralinis [lot. arbitrarius (iškr. arbitralis) – savavališkas,beatodairiškas]: 1. primetantis savo valią; 2. nemotyvuotas, sutartinis.arbitras [pranc. arbitre < lot. arbiler – tarpininkas]: 1. tarpininkas,trečiųjų teismo teisėjas, renkamas šalių susitarimu arba skiriamas jstatymonustatyta tvarka; 2. ? arbitražo (2) narys; 3. sporto varžybų teisėjas.arbitražas [pranc, a rb i t rage]: 1. ginčų sprendimo būdas: šalyskreipiasi ne į teismą, o į trečiąjį asmenį – •” arbitrą (1); 2. spec.organas turtiniams ginčams spręsti; 3. spekuliacinė biržos operacija-perkant ir parduodant prekes arba vertybinius popierius, pasinaudojama jųkainu skirtumais (įv. biržose ar įv. laiku).arbolitas [lot. arto;’-medis + •” …litas], lengvasis betonas iš org.užpildu (susmulkintų medienos apdirbimo atliekų, nendrių), rišamosiosmedžiagos (dažn. portlandcemenčio) ir vandens; vart. sienoms.arborėtumas [lot. arburetum < arbor – medis] <* dendrariumus.arboricidas [lot. arbor – medis + caedo – žudau], chemikalas krūmamsnaikinti.arbūtas [ol.arbntiis]: 1. erikiniu šeimos medis A r-butus; dckor., kaikuriu vaisiai valgomi; 2. valgomas žemuoginio arbuto vaisius.archaika [gr. archaikos -senovinis]: 1. šen. graiku meno laikolarpis(VII-Vla. pr. m. e.); 2. senovė; tai, kas archajiška.archaizacija Į/1 archajiškas], sąmoningas sekimas senovinėmis menoformomis; archajiniu formų vartojimas.archaizmas [/” archajiškas}: 1. pasenęs žodis, gram. forma arba sintaksinėkonstrukcija, pvz., „byloti” -kalbėti, „esmi” – esu; 2. šen. liekana,senybė. archaizuoti, sąmoningai sekti senovinėmis meno formomis; senovinti.archajiškas [gr. archaios], senovinis, pasenęs, archalaksėfgr.arc/ie-pradžia + allaxis – pasikeitimas], paveldimo gyvūnu organų pakitimoatsiradimas ankstyvose embrioninės raidos stadijose; vienafilembriogenezių.archantropai [gr. archaios – pirmykštis + anthropos – žmogus], antrop.seniausieji žmonės; terminas vartojamas pitekantropams, sinantro-pams,atlantropams ir kitoms jiems artimoms iškastinio žmogaus formoms apibrėžti.

archaras, eurazinis avinas Ovis anvnon polii; paplitęs Pamyre; ragų ilgisiki 190 cm, jų tarpugalis iki 150 cm.archė [gr. arche- pradžia], antikos filosofijoje -pirmoji priežastis,pirminis pradas.archegonė [gi. arche – pradžia + gone – gimimas, atsiradimas], samanų irsporinių induočių moteriškasis lyties organas, kuriame susidarokiaušialąstė.archejus [gr. archaios – senovinis]: 1. Žemės geol. istorijos prekambroeono ankstyvoji era; 2. per tą laikotarpį susidariusių uolienų grupė.archeo… [gr.archaios -senovinis], pirmoji sudurtiniu žodžiu dalis,rodanti jų sąsają su senove.archeociatai [ archeo… + gr.kyathos -‘taurė], pavieniai ir kolonijiniaikambro periodo iškastiniai jūriniai bestuburiai gyvūnai A re-haeocyathi.archeografija [ archeo… + …grafija]: 1. pagalbinė ist. disciplina,rengianti rašytinių ist. šaltinių aprašymo ir publikavimo principus beimetodus; 2. šen. raštijos paminklų aprašymas ir publikavimas.archeologija [ archeo… + …logija -mokslas], mokslas, tiriantis išmaterialinės kultūros liekanų žmonijos praeitį nuo pirmykščio žmogaus ikiraštijos atsiradimo.archeopteriksas [ archeo… + gr. pteryx – sparnas], iškastinis paukštisArchaeopteryx lithographi-ca ; jo atspaudų rasta viršutinės juros periodoskalūnuose; nuo balandžio iki vištos dydžio; svarbus paukščių evoliucijosmokslui.archeornis [^ archeo… + gr. ornis – paukštis], iškastinis juros periodopaukštis (vienas archeopte-riksų).archeozojus [^ archeo… + gr. zoe – gyvybė] <* ar-chėjus.archesporis [gr. arche – pradžia + –” spora}, samanų sporiniu, papartainiųsporangiu, plikasėklių ir gaubtasėkliu dulkinių meristeminis audinys, iškurio ląstelių (po jų redukcinio dalijimosi) susidaro sporos arbažiedadulkės.archetipas [gr. archetypon < arche -pradžia + ty-pos – pavyzdys]: 1.pirmavaizdis, prototipas; 2. K. Jungo psichologijoje -struktūriniaikolektyvinės pasąmonės elementai kaip visų psichinių procesų ir išgyvenimųpotenciali galimybė; 3. pirmykščių tikėjimų (daugiausia mitologijos),tautosakos, apeigų, papročių vaizdinys, susidaręs tautos kolektyvinėjepasąmonėje’ ir konkretizuojamas meno kūriniuose, religijoje; 4. seniausias(pirminis leidinys, meno kūrinys skiriant nuo kopijų, nuorašų).archi [sk. arki; it. strykai], styginių instrumentų grupė simfoniniameorkestre.archi… [gr.], priešdėlis, reiškiantis šakniniu žodžiu nusakyto požymiodidžiausią laipsnį, vyresnumą, pirmumą, svarbumą.archifonem//a [ archi… + fonema], stambesnis už fonemą abstraktusfonologinis kalbos vienetas; įvedamas neutralizacijos atvejais, pvz., liet.kalbos garsai b ir p sudaro ~ą /P/ – sprogstamąjį lūpinį priebalsį,indiferentišką skardumui ir duslumui.…archija [gr. arche – pradžia, pirmenybė, vyrcs-numas], antrojisudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su valdžia, valdymo formomis,pvz., monarchija.archijerėjus [gr. arcliiereus < archi… + hiereus — šventikas],aukščiausiųjų stačiatikių dvasininku (vyskupu, arkivyskupų, metropolitų,patriarchų) titulas.archikarpas[arc/… + gr. karpos -vaisius], aukšliagrybių moteriškasislyties organas, į kurį lytinio proceso metu patenka anleridžio turinys.archimandritas [gt.archimandnles < ^ archi… + inandra -vienuolynas]: 1.aukščiausias stačiatikiu vienuolių titulas; 2. didelio stačiatikiuvienuolyno ar keliu vienuolynų viršininko, dvasinės seminarijos rektoriaus,dvasinės misijos vadovo garbės titulas.archimicetai p urchi… + gr. mykęs (kilm. mvketos) – grybas], progffbiai– primityviausi vienaląsčiai grybai Archimycctes.Archipelagas [ archi… + gr.palatos -ūru],salynas – daug salų arba jųgrupių, esančių netoli viena kitos, paprastai turinčiu tą pačią kilmę,panašią geol. sandarą ir bendrą vardą.archipresbiteris [•” archi… + gr.presbyteros – vyresnysis], Stačiatikiųbažnyčios dvasininkas, atitinkantis Romos katalikų prelatą.architektas [gr. architekton – statytojas]: 1. architektūros kūrėjas; 2*.kūrėjas, organizatorius.architektonika [gr. architektonika – statybos menas]: 1. meno kūriniųsandara, jų visumos ir dalių santykis; 2. architektūros, skulptūros, kaikurių taikomosios ir dekoratyvinės dailės šakų kūrinio kompozicinė dermė.architektūra [lot. architektūra < gr. architektonike]: 1. meno šaka;erdvinės žmogaus aplinkos formavimas, statinių ir jų kompleksųprojektavimas bei statyba; 2. pastato kompozicija, meninis pobūdis; 3.kompiuterinės sistemos log. sandaros visuma.architektūrologija [/” architektūra + /” …logija], architektūros mokslas.architravas [pranc. architrave < ^ archi… + lot. trabs -sija], apatinėperdangos (antablemento) dalis virš kolonos kapitelio.archyvalijos [vok. Arcliivalien], archyve saugomi dokumentai, rašytiniaipaminklai, archyviniai dalykai.archyvaras [vok. Archivar], archyvo vedėjas, tarnautojas.archyvas [lot. archivum < gr. archaios – senovinis]: 1. įstaiga, kaupianti,tvarkanti, registruojanti, moksliškai tirianti įv. organizacijų, asmenųveiklos dokumentus, senus raštijos paminklus; 2. įstaigos skyrius, kuriamesaugomi ir tvarkomi jos veiklos dokumentai; 3. sukauptų dokumentų visuma,tų dokumentų saugykla; 4. komp. atsarginiai duomenys kompiuter. laikmenoje.

archyvinis, priklausantis archyvui.archyvistika: 1. ist. disciplina, nagrinėjanti archyvų darbo teoriją,metodiką ir organizacija, archyvų istoriją; 2. veiklos sritis, apimantiarchyvų darbo ir jų dokumentų tvarkymo politinius, mokslinius, teisinius irpraktinius klausimus.archivoltas [it. arcliivolto], išorinis arkos lanko, portalo apvadas(dažnai profiliuotas).archyvuoti [^ archyvas], parengti kompiuler. duomenis pasyviam saugojimuiišor, laikmenoje.archontai [gr. arcliontes < arch o – valdau], šen. Graikijos poliuaukštieji valdininkai.archozaurai [gr. arelius – pradininkas + sauros -driežas], ropliaiArchosauria, kuriems priskiriami mczozojinėje eroje gyvenę tekodontai,dinozaurai, skraidantieji driežai ir dab. krokodilai.arco [sk. arko; it. lankas]: 1. strykas; 2. nuoroda natose, žyminti, kadmuz. kūrini ar jo dalj reikia griežti stryku.ardėnai, raumeningu trumpakojų sunkiųjų arklių veislė, išvesta Belgijoje,Ardėnuose (Ardennes).ardente [it. karštai, aistringai], muz. pakiliai.ardito [it.], muz. drąsiai, narsiai, išdidžiai.ardometras [lot. ardor- kaitra + p …metras], ei. prietaisas aukštaitemperatūrai matuoti, pvz., pramoninėse krosnyse.arealas [lot. area (būdv. arealis) – aikštė, erdvė]: 1. kurio nors objekto,reiškinio, organizmu taksonominės grupės paplitimo plotas; 2. lingv.reiškinių (fonetinių, leksinių, gramatinių) paplitimo plotas.arefleksija [ a… + P refleksija], refleksų nebuvimas.Arejas (gr. Arės), šen. graiku karo dievas; atitinka romėnų Marsą.arek//a, palmė Areca; auga Azijos tropinio klimato juostoje; iš jos sėklųbranduolių gaminamas kramtomasis narkotikas; sėklų alkaloidai vart.medicinoje.arena [lot. smėlis]: 1. cirko vaidinimu aikštelė, kitaip P maniežas; 2.kovų, lenktynių aikštelė šen. Romos amfiteatre ar kitoje reginių vietoje;3*. veiklos sritis.areng//a, neaukštas arekinių (palminių) šeimos au-galasArenga; auga Azijojeir gretimose salose; iš cukrinės ~os žiedynų sulčių gaminamas cukrus,vynas. arenotokija [gr. anhen – vyriškas + tokos – palikuonys], tikvyriškųjų palikuonių atsiradimas per partenogeneze; būdinga kai kuriemsvabzdžiams. areo… [gr.Ares -graikų karo dievas; romėnų Marsas], pirmojisudurtinių žodžiu dalis, rodanti jų sąsają su Marso planeta, pvz.,areologija.areografija [ areo… + …grafija], mokslas, tiriantis Marso planetospaviršių.areologija [ arco… + …logija], mokslas, tiriantis Marso planetos vidinęsandarą, sudėtį, savybes.areometras [gr. araios – silpnas, skystas + …metras], prietaisas skysčiųir kietųjų kūnų tankiui matuoti.areopagas [gr.Areios pagos -Arėjo kalva; ant šios kalvos posėdžiaudavoaukščiausioji Atėnų taryba]: 1. šen. Atėnų aukščiausiasis teisminės irpolitinės valdžios organas; 2*. autoritetingų žmonių grupė.areopaghikai, 4 rel. filos. traktatai ir 10 laiškų, kuriuose išdėstytossusistemintos krikščionių bažnyčios doktrinos; buvo priskiriami pirmajamAtėnų vyskupui Dionisijui Areopagitui (Dionysios Areopagita), gyvenusiam Ia.; [rodyta, kad A parašyti ne anksčiau kaip V a. II pusėje.areštas [vok.Airest < lot. arrestum – teismo nutarimas]: 1. suėmimas,laisvės apribojimas, pvz., namų A (draudimas išeiti iš namų); 2. teismodraudimas iki bylos išsprendimo disponuoti turtu (kokiu nors materialiuobjektu arba banko indėliu).areštuoti [ areštas]: 1. suimti, atimti laisvę; 2. uždrausti naudotis kokiunors turtu.aretalogija [gr. arėta/ogia < arėte- šaunumas + logos – pasakojimas],helenizmo laikotarpio pasakojimai apie stebuklingus dievų ir nepaprastųdidvyrių darbus.aretyras [pranc. arreter- sustabdyti], įtaisas jautrių prietaisu, pvz.,svarstyklių, judamosioms dalims laikyti nedarbinėje padėtyje.arfa [. arpą, vok.Harfe], styginis muz. instrumentas, turintis 46 stygas,ištemptas ant trikampio rėmo su rezonatoriumi; skambinama abiejų rankųpirštais.argalas [< mong.], sausas gyvulių mėšlas; bemiškėse Azijos vietose vart.kurui.argalis [< mong.], eurazinis avinas Ovis ammon ammon; paplitęs Altajuje irMongolijoje; kūno ilgis apie 2 m, aukštis apie 120 cm, ragų masė iki 30 kg.Argas (gr. Argos): 1. šen. graikų mitų daugiaakis milžinas; 2*. budrus,nemiegantis sargas.argas: 1. vištinis paukšlisArgusianus argus; paplitęs Malakos pusiasalyje,Sumatros ir Kalimanta-no salose; patino kūno ilgis su uodega 1,7-2 m; 2.žuvis Scatophagus argus; paplitusi P. ir P. r. Azijos jūrų pakrantėse.argentanas [lot. argentiim – sidabras], naujasidab-ris, sidabrainis –sidabro spalvos vario lydinys su nikeliu ir cinku; alpaka.argentarijus [lot. argentarius], šen. Romos pinigų keitėjas.argentatas, chem. kompleksinis anijonas su centriniu sidabro (Ag) atomu.argentitas [lot. argentum – sidabras], mineralas, sidabro sulfidas Ag,S;žaliava sidabrui ir jo junginiams gauti.argentomėtrija [argentum + …metrija], kiekybinės chem. analizės metodas:titruojama sidabro nitrato tirpalu.argilitas [gr. argillos – baltasis molis + …litas], kieta, tanki,netekusi plastiškumo ir netyžtanti vandenyje nuosėdinė uoliena, susidariusiiš molio mineralų.argininas, diaminomonokarboksiaminorūgštis; beveik visų baltymųkomponentas; tirpsta vandenyje.argo [pranc. argot], socialinės ar profesinės žmoniu grupės žargonas, pvz.,vagiu A (deklasuotųjų elementu socialinis dialektas).Argo akis [ Argas], budrus, nemiegantis sargas.argonas [gr. argos – neveiklus], chem. elementas Ar, atom. sk. 18;bekvapės, bespalvės inertinės dujos.argonautai [gr. Argo (laivo pavadinimas) + nautes – jūrininkai]: 1. šen.graikų mitu herojai, plaukę iš Tesalijos j Kolchidę atimti iš tos šalieskaraliaus Ajeto aukso vilnos; 2*. drąsūs jūrininkai; jūrų nuotykiųieškotojai.argonautas, galvakojis moliuskas Argonautą; paplitęs Indijos, Ramiajame irAtlanto vandenyne; patelės daug didesnės už patinus.argotizmas, grožinės literatūros žodis arba posakis, paimtas iš kurio norsargo.argumentacija [lot. argumentatio], teiginių, teorijų teisingumo pagrindimasargumentais.argumentas [lot. argumentum – įrodymo pagrindas]: 1. įrodomąją tezępagrindžiantis teiginys; 2. mat. laisvai kintamas dydis – vad.nepriklausomasis kintamasis, nuo kurio kitimo priklauso kito kintamojodydžio (funkcijos) kitimas; pvz., kompleksinio skaičiaus A (kampas, kurįstačiakampėje koordinačių sistemoje sudaro šį skaičių vaizduojančio taškospindulys vektorius); 3. komp. pradinis duomuo, žinomas prieš vykdantalgoritmą arba komandą.argumentum ad crumenam [sk. argumentum ad krumenam; lot. argumentas įpiniginę], įrodymas, pagrįstas įrodančiojo pinigine (kas turtingas, tasteisus).argumentum ad hominem [lot.], argumentas, taikomas klausytojui.argumentum ad personam [lot.], argumentas, taikomas asmeniui; negarbingadiskusijos priemonė -priešininko skelbiamos tezės sumenkinimas metant priešjį asmeninius kaltinimus, nesusijusius su kalbamu dalyku.argumentum baculįnum [sk. argumentum baku-linum; lot. lazdos argumentas],įrodymas lazda; gąsdinimas, grasinimas.argumentum ex silentio [sk. argumentum eks si-lencijo; lot.], argumentas,pagrįstas (nu)tylėjimu.argumentuoti, įrodinėti, grįsti, pateikti argumentų.Ariadnė (gr. Ariadne), šen. graiku mitų herojė, Kretos valdovo Mino duktė,davusi Tesėjui siūlų kamuolį, kad šis, užmušęs Minotaurą, pagal siūlągalėtų jšeiti iš Labirinto.Ariadnės siūlas, išeitis iš sunkios padėties; kilo iš gr. mito apie PAriadnę.aribalas [gr. aryballos], nedidelis, apvalus, trumpu kakleliu šen. graikuindas.aridinis [lot. aridus – sausas], sausas, pvz., A klimatas, kuriamenepakanka drėgmės augalų vegetacijai (dykumų, pusdykumių klimatas).ariergardas [pranc. arriere – užpakalinė dalis + garde – apsauga],kariuomenės dalinys (žygio sauga), iš užpakalio saugantis nuo fronto įužnugarį žygiuojančias pagr. jėgas.arierscena [pranc. arriere – užpakalinė dalis + scena], užscenis – scenosdalis, esanti už pagrindinės scenos aikštelės; joje dažnai statomosdekoracijos perspektyvos iliuzijai sudaryti.arija [it. aria]: 1. vokalinės muzikos žanras; grindžiama dainingamelodija; operos, oratorijos, kantatos dalis; 2. daininga instrumentinėpjesė.arijai [skr. orį a – garbingas, kilmingas]: 1. šen. indoeuropiečių tautos,XIV-V a. pr. m. e. gyvenusios Azijoje ir kalbėjusios indoiranėnų kalbomis;2. rasistinėje rasių teorijoje (ypač Vokietijos nacionalsocialistų) – nevapranašesnė už kitas rasė, dar vadinama nordine arba germanų rase.arijetė [it. arietta], nedidelė paprastos sandaros arija.arijonizmas: 1. krikščionybės srovė, atsiradusi IV a. Romos imperijoje;pradininkas -Aleksandrijos kunigas Arijus (lot. Arius; apie 256-336) neigėTrejybės dogmą, Kristaus dieviškumą; 2. Lenkijos ir Lietuvos arijonudoktrina (nuo XVI a.). arykas [< tiurkų k.], drėkinimo sistemos griovys Azijoje, Užkaukazėje.arilas, aromatinių angliavandenilių radikalas.Arimanas ^ Angra Mainjus.ariozo [it. arioso – dainingai], muz. kūrinio teksto intonavimo būdas:tarpinė padėtis tarp kantilenos ir rečitatyvo.aristokratas, aristokratijos atstovas, didikas.aristokratija [gr. aristokratia < aristos -geriausias + kratos – valdžia]:1. valstybės valdymo forma: valdžia priklauso privilegijuotam kilmingųjųdidikų sluoksniui; 2. kilmingųjų privilegijuotų didikų sluoksnis; 3*.kurios nors socialinės grupės privilegijuota viršūnė.aristotelizmas: 1. Aristotelio (gr. Aristoteles, 384— 322 pr. m. e.) filos.doktrina; 2. filos. kryptis, kuriai pradžią davė Aristotelio filosofija.aritmetika [gr.arithnietikė < arithmos -skaičius], mokslas, tiriantisskaičius, jų veiksmus ir veiksmu savybes; veiksmai su skaičiais.aritmetizuoti [^ aritmetika], mat. uždaviniu skaitini sprendimą pritaikytiskaičiavimo mašinai.aritmija [ a… + ritmas], širdies ritmo sutrikimas.aritmografas [gr. arithmos- skaičius + …grafas], prietaisas, atliekantisaritmetikos veiksmus ir rezultatus užrašantis specialioje juostoje.aritmomanija [arithmos + <” …manija], med. liguistas potraukisskaičiuoti.aritmometras [arithmos + P …metras], stalinė mechaninė skaičiavimomašina, atliekanti aritmetikos veiksmus.ark… [lot. arcus – lankas], mat. priešdėlis, žymintis atvirkštinestrigonometrines funkcijas, pvz., ark-sinusas, arkkosinusas, arktangentas.arka [lot. arcus – lankas], statinio lanko pavidalo konstrukcija, galaisatremta j stulpus, kolonas ar kt. atramas.arkada [pranc. arcade], vienodų arkų, paremtų kolonomis arba stulpais,eilė.arkadija [pagal Graikijos ist. srities Arkadijos (Ar-kadia) pavadinimą],civilizacijos nepaliesta visuotinės idilijos šalis.arkadinis [> arkadija], idiliškas, giedros nuotaikos, susijęs su laimingųpiemenų buitimi.arkanas1 [< tiurku k.], virvė su paslankia kilpa gale laukiniams gyvuliamsgaudyti; totorių ir kazokų vartotas belaisviams gaudyti. arkan//as2, huculųvyrų šen. šokis; muz. metras2/,; šokdami ~ą, šokėjai trepsi, sukasipusračiu arba ratu, rankose laiko kalnų kirvelius.arkangelas [gr. archangelos], aukštesnio rango angelas.arkas [persu k. ark], Vid. Azijos šalių feodalinio miesto tvirtovė.arkatūra [vok.Arkatur], nedidelių tarpusavyje sujungtų dekoratyvinių arkųeilė.arkbutanas [pranc. arc-boutant < are – lankas, arka + bouter – paremti],išorinė atraminė pusarkė, perkelianti skliauto skėtinio jėgas į apatiniusramsčius (kontraforsus).arkebuza [pranc. arąuebuse], šen. ginklas – dagtinis šautuvas, vienaspirmųjų (išrastas XIV a.) rankinių šaunamųjų ginklų.arkebūzininkas, karys, ginkluotas arkebuza.arkfūnkcija [ ark… + funkcija], atvirkštinė trigonometrinė funkcija:arksinusas, arkkosinusas, arktangentas, arksekantas, arkkosekantas.arki… /* archi…arkidiakonas [gr. archidiakonos], vyresnysis diakonas, vyskupo padėjėjas.arkikatedra [ arki… + katedra], arkivyskupo katedra; svarbiausiaarkivyskupijos bažnyčia.arkivyskupas [gr. archiepiskopos], vyresnysis vyskupas, vadovaujantiskelioms vyskupijoms.arkivyskupija, kelios vyskupijos, pavaldžios vienam arkivyskupui.arkosoliumas [lot. arens – arka + solium – karstas], arkos pavidalo karstoniša katakombos sienoje.arkozė [pranc. arcose], uoliena, susidariusi iš kvarco, putnagų, žėručio ircementuojančios medžiagos – granito ir gneiso irimo produktas; arkozinissmiltainis.arktinis, susijęs su Arktimi, pvz., arktinis oras.Arktis [gr. arktos – šiaurė], šiaurinė poliarinė Žemės rutulio sritis.Arktogeja [gr. arktos – šiaurė + gė – žemė], zoo-geogr. erdvė, apimantiHolarktinę, Indijos-Mala-jų ir Etiopine sritis.arlekinad//a [it. arlecchinata]: 1. nedidelė scena (dažn. pantomimos) arpjesė su dainomis ir šokiais; svarbiausias ~os veikėjas – Arlekinas; 2.mugės teatro komedija; 3. juokdarystė, kvailiojimas.Arlekinas [it. arlecchino]. 1. komedijos dėl arte personažas, vienas tarnų(dzanių); 2. XVIII-XIX a. pranc. mugės teatro komedijos (arlekinados)personažas, gracingas meilužis.armada [isp. iki XVIII a. pr. -ginkluotosios pajėgos, vėliau -karinis jūrųlaivynas, pirmučiausia Pilypo II 1588 prieš Angliją nusiųstas laivynas(Nenugalimoji armada)]: 1. didelis laivų junginys: 2. didelis lėktuvu,tankų junginys.armagedonas [hebr. Har Megiddo(n) – Megido kalnas, gr. Hannagedon] -“hannagedonas.armatorius [lot. armator- apginkluotojas, išren-gėjas], laivo valdytojasarba naudotojas, kuris rengia laivą į kelione, aprūpina jį reikmenimis,samdo įgulą ir 1.1.armatūr//a [lot. armatūra – apginklavimas]: 1. elementai, sustiprinantysbetonines, medines arba kitokias statybines konstrukcijas; 2. kokio norsprie- • taiso, įrenginio pritvirtinimo mazgai, detalės, pvz., apšvietimo A,ei. perdavimo linijų a; 3. pagalbinės detalės ir įtaisai mašinoms,aparatams stebėti, valdyti ir reguliuoti, pvz., garo katilo ~ą sudaromanometrai, termometrai, vandens lygio rodomieji stiklai, inžektoriai.armėnai, tauta, kalbanti viena indoeuropiečiu kalbų; gyvena Armėnijoje, kt.armija [pranc. armėe < lot. armo – ginkluoju]: 1. kariuomenė – valstybėsginkluotųjų pajėgų visuma; 2. tam tikra kariuomenės dalis (veikiančioji A,ekspedicinė a); 3. sausumos kariuomenė; 4. operatyvinis kariuomenėsjunginys, sudarytas iš kelių korpusų arba divizijų; 5*. visuma žmonių,turinčių kokį nors bendrą požymį, pvz., bedarbių A.armila [lol. arinilla – apyrankė], senovinis astronomijos instrumentaskampams dangaus sferoje matuoti.arminijonai, remonstrantai, Olandijos nuosaikiųjų kalvinistų grupuotė,atmetanti kalvinistinę predestinacijos doktriną ir žmogaus išganymąsiejanti su jo gerais darbais; pagrindėjas – teologas Jokūbas Arminijus(1560-1609).armiūras [pranc. annure], tekst. pynimas, suteikiantis audiniui smulkuraštą; vart. drabužių audiniams, skarelėms, rankšluosčiams, staltiesėmsausti. armocementas [ arma(tūra) + p cementas], statybinė medžiaga išsmulkiagrūdžio betono, tankiai armuoto plieniniais tinkleliais; vart.plonasienėms konstrukcijoms.armūoti [lot. annare – aprūpinti prietaisais, apginkluoti], techn. vienąmedžiagą sutvirtinti, sustiprinti kita patvaresne medžiaga, pvz., betoną-plieniniais strypais, siūlą apverpti arba apvyti viela, folija.arnika: 1. astrinių šeimos daugiametė žolė/4mi-ca; paplitusi vidutinioklimato juostoje; kai kurios rūšys – vaistiniai augalai; “i.farm. tos žolėsžiedų ir šaknų ekstraktas, vart. kaip vaistas nuo sumušimų ir peršalimo.arnis, laukinis Indijos buivolas Bubalus arnee; paplitęs P. Azijoje; ragaiilgi, pjautuviški.arnotas [lenk. ornat < lot. ornatus – papuoštas], viršutinis puošnuskatalikų kunigo drabužis, dėvimas per mišias.aroba [isp. arroba]: 1. Lot. Amerikos šalių masės vienetas, lygus 10-15 kg;2. Lot. Amerikos šalių tūrio vienetas, lygus 12,6-40 litrų.arogancija [lot. arrogantia], išdidumas, pasipūtimas, kitų niekinimas.arogantas, išdidus, pasipūtęs, nemandagus, turintis daug arogancijosžmogus.arogantiškas [ arogancija], išdidus, pasipūtęs, akiplėšiškas.aromatas [gr. aroma (kilm. aromatas) – kvapios žolės ar šaknys], malonuskvapas; kvepėjimas.aromatinis [ aromatas]: 1. kvapus, kvepiantis; 2. A junginys – chem.junginys, turintis molekulėje šešis anglies atomus, susijungusius Į uždarąžiedą.aromatizacija: 1. valgiu ir gėrimu skonio įvairini-mas natūraliomis arbasintetinėmis medžiagomis; 2. naftos perdirbimo būdas, kuriuo gaunamiaromatiniai angliavandeniliai, pvz., benzenas, tolue-nas; 3. org. junginiovirtimas aromatiniu.aromatizuoti [ aromatas]: 1. kokiam nors gaminiui (daugiausia maistoproduktams) suteikti norimą kvapą, kartais pašalinti natūralu tu gaminiųkvapą; 2. chem. paprastus org. junginius paversti aromatiniais iv. chem.reakcijomis (dažn. katalizine dehidrociklizacija).aromorfozė [gr. airo — keliu + morphosis – pavidalo kitimas], gyvūnųevoliucijos kryptis -jų sandaros ir funkcijų tobulėjimas.aronas [gr. aron – augalo vardas Teofrasto raštuose], aroninių šeimosdaugiametė žolė/lrum; dekoratyvinis.aronija, erškėtinių šeimos lapus metantis krūmas Aronia; kilęs iš Š.Amerikos; juodavaisė A – vaiskrūmis (vaisiuose daug vitamino P).aros [isp. arą (vns.) < tupių-gvaranių k.], ilgauodegės, ryškių spalvųpapūgosylra; paplitusios nuo Meksikos iki Argentinos š. dalies.arpeggio [sk. arpedžo, it. arfiškas], akordo garsų skambinimas greitaipaeiliui, pradedant dažniausiai nuo žemiausiojo.ars amandi [lot.], meilės menas.arsanas, chem. arseno hidridas AsH3, labai nuodingos dujos.ars antįqua [sk. ars antikva; lot. senasis menas], vid. amžių (XII-XIII a.)polifoninės daugiabalsės muzikos kryptis; jos kūrėjai ir atlikėjai būrėsidaugiausia Paryžiaus katedroje.arsenalas [pranc. arsenal< arab. dar assinaah -dirbtuvė]: 1. įmonė, kuriojegaminami, taisomi ir laikomi ginklai ir amunicija; ginklinė; 2*. didelis konors kiekis, didelė atsarga; visos turimos priemonės, sugebėjimai.arsenas [lot. arsenicum < gr. arsenikon – auripig-mentas], chem. elementasAš, atom. sk. 33; trapus metalas.arsenatai, arseno rūgšties druskos.arsenitai, arsenito rūgšties druskos.arsenopiritas [ arsenas + piritas], mineralas, geležies ir arseno sulfidasFeAsS, kartais su aukso priemaiša; svarbiausia žaliava arsenui ir jojunginiams gauti.arsinas, arseno ir vandenilio junginys; nuodingos dujos.ars//is [gr. pakėlimas]: 1. antikinėje eilėdaroje-stiprioji pėdos dalis, t.y. turintis dinaminį iktą skiemuo, pvz., chorėjo pirmasis skiemuo, anapesto-trečiasis; šen. graikai ~io terminą vartojo priešinga (tezio) reikšme-nekirčiuotiems pėdos skiemenims žymėti; 2. silpnoji muz. kūrinio taktodalis.ars nova [lot. naujasis menas], XIV a. italų ir prancūzų pasaulietinėsinstrumentinės muzikos kryptis, paįvairinusi kompozicinę techniką; būdingachromatizmas, tercinės sandaros akordai, Įvairesnė ritmika.ars poetica [sk. ars poetika; lot.J, poezijos menas, poetika.aršenikas [ arsenas], arseno trioksidas As.,O3-labai nuodingi baltimilteliai arba stiklo pavidalo masė.aršinas [< tiurk.], senovinis rusu ilgio matas (71,12-81,5 cm).art brut [sk. ar briū; pranc. rūstusis menas], atskirtu nuo visuomenėsžmonių (pvz., kaliniu, psichiatrijos ligoninės pacientu) neprofesionaliojikūryba.art deco [sk. ar deko; iš pranc. art dėcoratif- dekoratyvinė dailė], XX a.3-iojo ir 4-ojo dešimtmečiu Europos ir JAV dailės stilius; jam būdingos ge-om. formos, dinamiška kompozicija, ryškios, lokalios spalvos.artefaktas [lot. arte – dirbtinai + factus -padaryta]: 1. biol.med.dirbtinis, manipuliacijų sukeltas reiškinys arba darinys; 2.psichai,netobulos eksperimento metodikos sukeltas reiškinys, pvz., duomenųįteigimas tiriamam asmeniui; 3. archeol. panašus į natūralų priešistoriniųlaiku radinys, kuriame galima įžvelgti žmogaus poveikį.artelė [rus. artel], susivienijimas bendrai ūkinei veiklai pagal sutartį,nustatančią, kiek kam tenka pajamų.Artemidė (gr. Artemis, kilni. Artemidės), šen. graikų miškų deivė, gyvuliųir medžioklės, vėliau nekaltybės ir gimdyvių globėja; kartais tapatinama sumėnulio deive Selene, Diana.artemija, žiaunakojis vėžiagyvis Artemia salina; paplitęs viso pasauliosūriuose (iki 300%o druskingu-mo) ir apysūriuose ežeruose, limanuose.arte povera [it. skurdusis menas], mada daryti meno kūrinius (vad.instaliacijas) iš nemeniškų medžiagų.arteriitas T1 arteritas.arterija [gr. arteria – kvėpavimo kanalas]: “.anat. kraujagyslė, kuriakraujas teka iš širdies; 2*. svarbus susisiekimo kelias (automobiliukelias, geležinkelio linija, laivybinė upė). arterinis, susijęs suarterijomis, jose esantis, vykstantis, pvz., A kraujospūdis, A kraujas (išširdies arterijomis tekantis kraujas).arteriografija p arterija + * …grafija]: 1. arterijos pulso užrašymas; 2.arterijos rentgenografinis tyrimas, suleidus į ją rentgenokontrastinėsmedžiagos. arteriolė [lot. arteriola], smulkiausia arterijos šaka.arteriosklerozė [ arterija + sklerozė], įv. organų, pvz., inkstu arsmegenų, arterijų sienelių su-kietėjimas.arteritas, arterijos uždegimas.arterizacija [ arterija], veninio kraujo virtimas arteriniu.artes liberales [sk. artės lyberales; lot.], laisvieji menai – vid. amžiųuniversitetuose dėstyti l pasaulietiniai mokslai: gramatika, retorika,dialektika, aritmetika, geometrija, astronomija, muzika.artesonadas [isp. artesonado], surenkamos medinės lubos su kesonais.artezin//is [pranc. artėsien; pagal Prancūzijos provincijos Artua (lot.Artesium) pavadinimą], geol. požeminis, gręžtinis, trykštantis; A vanduo –požeminis vanduo, hidrauliškai suspaustas tarp dviejų nelaidžiu sluoksnių(vandensparų); A šulinys -gręžinys, siekiantis ~io vandens sluoksnį.artificializmas [lot. artificialis – dirbtinis], ikimokyklinio amžiausvaikų įsitikinimas, kad kai kurie gamtos reiškiniai (saulė, audra) yrakieno nors tam tikru tikslu padaryti.artikelis [pranc. art/c/e < lot. articiihis], kalbat, skirtis, dalelytė,vartojama su daiktavardžiu ir parodanti giminės, skaičiaus, apibrėžtumo,neapibrėžtumo ir kt. gram. kategorijas, pvz., anglų „the pe-ople”, pranc.„le peuple” – liaudis.artikulas [lot. articulus -skyrius, straipsnis]: 1. Petro I (Rusija)išleistas kar. statutas; 2.psn. įstatymo straipsnis; 3. gaminio, prekėslipas.artikuliacija [lot. articulo – aiškiai tariu; skaidau]: 1. kalbos padargų(liežuvio, lūpų, minkštojo gomurio, balso stygų) padėtis ir judesiai,tariant kalbos garsus; 2. aiškus tarimas, skiemenavimas; 3. muz. garsųformavimo būdas dainuojant arba grojant, pvz., staccato, legato; 4. anat.sąnarys; 5. viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų tarpusavio padėtisramybės būsenoje ir kramtant; 6. ar-chit. plokštumos dalijimas pagalarchitektonikos reikalavimus.artikuliuoti [lot. articulare]: 1. kalbat, tarti garsą; 2. jungti arbaskaidyti melodijos garsus, pvz., staccato, legato; 3. archit. dalytiplokštumą pagal architektonikos reikalavimus.artilerij//a [pranc. artillerie]: 1. šaunamieji ginklai ir priemonės jiemsnaudoti; 2. sausumos kariuomenė, ginkluota ~os pabūklais, minosvaidžiais irreaktyvinės ~os įrenginiais; 3. karo mokslas, tiriantis šaunamųjų ginklusandarą, savybes ir panaudojimą.artilerininkas, artilerijos specialistas, karys. artileristas, artilerijoskarys.artistas [pranc. artiste < lot. ars (kilm. artis) -menas], scenos menokūrinių atlikėjas, pvz., operos, baleto, orkestro, choro, cirko artistai;dramos ir televizijos teatro, kino artistai dažn. vadinami aktoriais.artišokas [vok.Artischocke < it. articiocco], astri-nių šeimos daugiametisžolinis augalas Cynara; neišsiskleidę graižai vartojami maistui.„art nouveau” [sk. ar nuvo; pranc.], XIX a. pab.-XX a. pr. architektūros,taikomosios dekoratyvinės dailės ir grafikos stilius; moderno atmainaPrancūzijoje, Belgijoje, D. Britanijoje, JAV.artralgija [gr. arthron – sąnarys + algos – skausmas], sąnario skausmas.artritas [gr. arthron -sąnarys], sąnario uždegimas.artro… [gr. arthron – sąnarys], sudurtinių žodžiu pirmoji dalis,reiškianti sąsają su sąnariais, pvz., ar-troplastika, artrologija.artrodėzė [ artro… + gr. dėsis – surišimas], operacija, silpną sąnarįpadaranti nejudru.artrodirai [ artro… + gr. deire- kaklas], paleo-zojinės erosžuys.Artlirodira, kuriu šarvas tarp galvos ir liemens segmentu turėjosunėrimą.artrologija [ artro… + …logija], mokslas, tiriantis sąnarius ir jųligas.artropatija [ artro… + …pati/a-liga], sąnariu liga.artroplastika [ artro… + plastika], plastinė sąnario funkcijos atkūrimooperacija.artropodai [ artro… + gr.pus (Mm.podos) -koja], nariuotakojai gyvūnaiArthropoda, turintys segmentuotą kūną ir galūnes; paplitę visame pasaulyje.

artroskopas [ artro… + …skopus], rned. prietaisas sąnario viduiapžiūrėti.artroskopija [ artro… + …skopija],med. sąnario vidaus apžiūrėjimasartroskopu.artrotomija [ artro… + …tomija], sąnario ertmės atvėrimo operacija.artrozė [gr.arthron -sąnarys], lėtinė distrofinė sąnarių liga.art trouvė [sk. ar truvė; pranc. surastasis menas], ne dailininko sukurtaskūrinys, rodomas tokiu pavidalu, kokiu buvo surastas.Artūras, britų karalius, keltu legendų apie Apskritojo stalo riteriusherojus (V-VI a.); kovojo su užkariautojais anglosaksais.arundas [lot. (h)anuulo – nendrė, meldas], mig-liniu (varpiniu) šeimosdaugiametė aukšta vandens telkiniu pakrantėse auganti žolėArundo; panašus įnendre; dekoratyvinis, iš stiebu gaminamas popierius.aruz//as [arab. ‘arūcl], arabu, persu, tiurkų poezijos kv«ntitatyvinė

eilėdara, pagrįsta trumpų ir ilgų skiemenų kaita; dažn. vartojama 19 ~ometrų (cha-džazas, ramalis, mutakaribas ir kt.).arzamltas, polimerinis sandarinamasis mišinys.asai, skandinavų mitologijoje – svarbiausių dievų grupė (Odinas, Toras,Baldūras, Friga).asamai, tauta, kalbanti viena indų kalbų; gyvena Asame (Indija), Butane irkitur.asamblėja [pranc. assemblee]: 1. kai kuriu valstybių įstatymu leidybosorganas arba tarptautiniu organizacijų bendras, visuotinis susirinkimas; 2.Petro I laikų diduomenės susirinkimai, per kuriuos būdavo aptariamireikalai, linksminamasi.asambliažas [pranc. assemblage]: 1. sulčių, gautų iš tos pačios veislėsvynuogių (kartais ir skirtingu veislių), bet išaugintų skirtingosevynuogyno vietose, maišymas; dažn. daromas prieš putojančių vynų kupažą; 2.modernistinės dailės kūrinys, sukurtas iš atskirų daiktų arba jų detalių.asas1 [pranc. aš], labai geras savo specialybės, darbo žinovas, mokovas,meistras (lakūnas, oro kautynių meistras, numušęs tam tikrą skaičių priešolėktuvų; povandeninio laivo vadas, paskandinęs keletą priešo laivų; sportolyderis).asas2, ašis [lot. aš (kilm. ams)]: 1. šen. Romos svorio vienetas (12uncijų, apie 327 g); 2. šen. Romos piniginis vienetas.asbestas [gr. asbestas – neužgesinamas], pluoštinis mineralas, atsparusugniai, rūgštims, šarmams, blogas šilumos, garso, elektros laidininkas.asbestcementis [ asbest(as) + cement(as)], statybinė medžiaga -sukietėjęsasbesto pluošto, port-landcemenčio ir vandens mišinys.asbesthas, termoizoliacinė medžiaga (mastika) iš smulkių asbesto plaušeliuir baltojo molio arba tre-pelio; vart. vamzdynų, garo katilų, šildymoįrenginiu termoizoliacijai.asbestozė, profesinė lėtinė plaučiu liga, kurią sukelia plaučiuosesusikaupusios asbesto dulkės.asbolitas [ asb(estas) + …litas], lakštai išmag-nezinio cemento, pjuvenųir asbesto pluošto mišinio; vart. grindims kloti.ascidijos [gr. askidion — maišelis], chordiniai gy-\maAscidiae; paplitęjūrų seklumose; gyvena pavieniui arba kolonijomis.ascitas [gr. askos – kailinis maišas skysčiui laikyti], skysčiosusikaupimas pilvaplėvės ertmėje; pilvo vandenė.aseksualūs [a… + ot.sexualis-]: 1. neturintis lytinio potraukio; 2.neturintis lytiniu požymių.aserhbler//is: [angį. asemble -surinkti]: 1. simbolinė programavimo kalba,skirta tam tikram kompiuteriui; 2. kompiuterio programa, kuri verčiasimboline (~io) kalbą i kompiuterio kalbą.asemija [ a… + gr. šėma – ženklas], med. kalbos ir ženklu nesupratimas irnegalėjimas jais naudotis.asenizacija [pranc. assainissement], nešvarumų šalinimas, išvežimas iškanalizacijos neturinčių vietų.asenizatorius, asmuo, atliekantis asenizacijos darbus.asenizūoti, daryti asenizaciją.aseptika [ a… + gi.septikas -pūdantis]: l.med. visos priemonės, pergydymo arba diagnostikos procedūras saugančios nuo mikrobų ligonio žaizdą,audinius, organus, kūno ertmes; 2. aplinkos sąlygos, nepalankios mikrobamsveistis.aseptinis [aseptika}, bemikrobis.asertorinis [lot. asserlorius – teigiamas], ką nors teigiantis ar kam norsprieštaraujantis, išreiškiantis tikrumą.asesorius [lot. assessor. 1. šen. Romoje, vid. amžių Europoje, pvz.,Lenkijos ir Lietuvos valstybėje, kai kuriose kitose valstybėse – teismoposėdininkas, tarėjas, valdovo teismo narys; 2. Lenkijoje – asmuo, įgijęstam tikrą praktiką ir turintis teise eiti teisėjo, prokuroro ar notaropareigas.asfalija [gr. asphakia – saugumas], Graikijos slaptoji policija.asfaltas [gr.asphaltos -kalnų derva]: 1. naftos distiliacijos likutis; 2.iš naftos susidariusi gamtinė derva; 3. bitumo ir smulkių miner. medžiagųmišinys; 4. kelio danga iš to mišinio arba asfaltbetonio.asfaltbetonis [/ asfaltas + betonas], statybinė medžiaga – sutankintas,sukietėjęs skaldos, smėlio, miner. miltelių ir bitumo (3,5-9%) mišinys;vart. kelių, gatvių, aerodromų dangai, pramoniniu pastatų grindims,hidroizoliacijai.asfaltenai [ asfaltas], didelės molekulinės masės org. junginiai, esantysnaftoje.asfaltitai [ asfaltas], kieti gamtiniai bitumai.asfaltuoti, paviršių dengti asfaltu..asfiksija [gr. asphyxia – pulso nebuvimas]: 1. uždusimas – sunkuskvėpavimo, kraujotakos ir nervų sistemos sutrikimas, kurį sukelia deguoniesstoka arba visiškas jo nebuvimas; 2. bot. užtroškimas -augalų nukentėjimasdėl deguonies stokos ir anglies dioksido pertekliaus.asibiliacija [lot. ad -prie + sibilo ~švilpiu], minkštojo sprogstamojopriebalsio virtimas afrikata arba pučiamuoju priebalsiu, pvz., liet.„džiauti” yra atsiradęs iš indoeuropiečiu ,,d’jautei”.asidolis [lot. atidus – rūgštus + oleum – aliejus], tamsiai rudas aliejauskonsistencijos skystis; naf-tenu rūgščių mišinys; vartojamas medienaiimpregnuoti, dervoms tirpinti.asignacijos [lot. assignatio – (iš)skyrimas], Rusijos popieriniai pinigai,buvę apyvartoje ] 769-1849.asignatai [pranc. asignats <įlot. assigno – (iš)ski-riu]: 1. Prancūzijosnacionalinės asamblėjos 1789 išleistos valst. obligacijos, padengtoskonfiskuotu karaliaus ir bažnyčios turtu; 1790-1797- teisėta mokėjimopriemonė (popiežiniai pinigai); 2. Lenkijos ir Lietuvos valstybės iždobilietai, T. Kosciuškos išleisti per 1794 sukilimą ir galioję iki jonumalšinimo.asignuoti [lot. assignare – (iš)skirti], skirti tam tikrą pinigų sumąkuriam nors tikslui.asilabizmas [ a… + silabizmas], nevienodas ir nedėsningai kintantisskiemenų skaičius kalbos metroritminiuose vienetuose arba poezijos kūrinioeilutėse; būdingas aliteracinei, sintaksinei intonacinei eilėdarai,verlibrui.asimetrija [gr. asymmetria – nedarna], simetrijos nebuvimas arba jospažeidimas.asimetr//inis, -iškas [ asimetrija], nesimetrinis, nesimetriškas, besimetrijos.asimiliacija [lot. assimilatio – supanašėjimas]: 1. biol. maisto medžiagųpavertimas sudėtingesne organizmo medžiaga; su disimiliacija sudaroorganizmo medžiagų apykaitą (metabolizmą); anabolizmas; 2. kalbat, gretimųarba arti vienas kito esančių garsu artikuliacijos supanašėjimas; vienosfonemos skiriamasis požymis, pvz., „t” duslumas, nukeliamas į gretimąfonemą, pvz., skardųjį „b” ar „g”, dėl to ši virsta kita fonema, pvz.,dusliuoju „p” ar „k”; 3. etn. etninės grupės ar tautos susiliejimas sukita, perimant pastarosios kalbą, kultūrą, papročius; 4. naujų žiniųįtraukimas į turimą žinių sistemą; 5. individo įsijungimas į grupę,perėmimas jos priimtų nuostatų; 6. magmos ir ją supančių uolienų sąveika:tirpsta, lydosi uolienos, dėl to keičiasi ir magmos sudėtis.asimiliuoti(s) [lot. assimilare], padaryti į save panašų (supanašėti),įtraukti į save (įsijungti į ką nors).asimptotė [gr. asymptdlos -nesutampantis], kreivės liestinės riba,atsirandanti, lietimosi taškui tolstant kreive į begalybę; tiesė, priekurios neribotai artėja begalybėn tolstanti kreivės šaka.asimptotika [ asimptotė}, funkcijos kitimas ypatinguose taškuose, dažn.,kai argumentas ar funkcija be galo didėja.asimptot//inis, -iškas [ asimptotė}, mat. neribotai artėjantis.asinchronija [ a… + gr.synchronos -vienalaikis]: 1. nesutapimas laikoatžvilgiu, nevienalaikiškumas; 2. kalbat, nevienalaikis kalbos padargųjudėjimas.asinchron//inis, -iškas [ asine/ironija], nevienalaikis, pvz.,asinchroninis variklis (kintamosios srovės ei. variklis, kurio rotoriaussukimosi greitis nelygus statoriaus sukimosi greičiui).asinchronizmas [ asine/ironija], keliu reiškinių, veiksmų, procesųnesutapimas, pvz., kino filmo vaizdo ir garso nesutapimas.asindetonas [gr. asvndeton], stilistinė figūra – sakinio daliu, sakiniųjungimas be jungtuko ten, kur galėtų būti jungtukas, pvz., „atėjau,pamačiau, nugalėjau”.asinergija [ a… + sinergija], med. judesių koordinacijos sutrikimas dėlsmegenų pažeidimo.asirai, tauta, kalbanti viena š. r. semitų kalbų; gyvena Art. Rytuose, JAVir kitur; aisorai, aturajai. asiriologija, mokslas apie sen. Mesopotamijos(Asirijos, Babilonijos) tautų istoriją, literatūrą, kalbą ir raštą.ašis /* asas2.asistentas [lot. assistens (ktim.assistentis) – padedantis]: 1. specialisto(profesoriaus arba docento, gydytojo, režisieriaus) padėjėjas; buv. SSRS –aukštosios mokyklos dėstytojo pirmasis mokslinis vardas; 2. kar.vėliavininko padėjėjas.asistolija [ a… + sistolė], širdies raumens susitraukimų (sistolės)susilpnėjimas arba nebuvimas.asistuoti [lot. assistere – dalyvauti, padėti]: 1. padėti specialistui,eiti P asistento (1) pareigas; 2. rodyti dėmesį, stengtis įsiteiktimoteriai; 3. bendradarbiauti, dalyvauti.asizai [pranc.assises – posėdžiai]: 1. vid. amžių Anglijoje ir Prancūzijoje– senjoro šaukiami vasalų posėdžiai; 2. feodalų posėdžiuose priimti ar kaikurių feodalų arba karaliaus išleisti normatyviniai aktai; 3. ypatingiejiteismai su prisiekusiaisiais posėdininkais; tų teismų sesijos.asjenda [isp. hacienda], Lot. Amerikoje – didelis dvaras, plantacija,ferma.askarai [arab.asfcar – kareivis]: 1. XVIII a. Maroko sultono asmenssargybiniai; 2. XIX ir XX a. italų ir vokiečiu kolonij. kariuomeniųAfrikoje kariai, rekrutuojami iš viet. gyventojų; 3. ginkluoti R. Afrikosgyventojai, saugantys karavanus.askarides [gr. askarides], apvaliosios kirmėlės^s-carididae,parazituojančios žmogaus ir stuburinių gyvūnų žarnyne; sukelia askaridoze.askaridozė, žmogaus ir gyvulių helmintozė (kir-mėlinė liga), kurią sukeliaaskaridžių parazitavimas organizme.askas [gr. askos – maišas], aukšlys, aukšliagrybių organas (maišelio aruždaro cilindro pavidalo ląstelė), kuriame susidaro aukšliasporės(askosporos).asketas [gr. askethes – apmokytas, įgudęs]: .rel. atsiskyrėlis, marinantissavo kūną; 2*. gyvenimo malonumų atsižadantis žmogus.asketika [ asketas], krikščionių teologijos šaka, aiškinantikrikščioniškojo tobulumo siekimo priemones.asketiškas [ asketas], atsisakantis malonumų, griežtas sau, santūrus.asketizmas [ asketas]: 1. įv. religijų skelbiamas aukojimasis, geidulių irkūno malonumų išsižadėjimas dėl dorovinio arba religinio idealo; 2*.visiškas gyvenimo malonumų išsižadėjimas.askezė [gr. askesis – (atletų) pratimai], atšiauri, griežta gyvensena(atsisakymas vedybinio gyvenimo, pasninkavimas, šiurkščių drabužiųdėvėjimas, plakimasis), atitinkanti asketizmo reikalavimus.Asklepijas (gr. Asklepios), šen. graikų gydymo dievas; jo simboliai gaidysir gyvatė; atitinka šen. romėnų Eskulapą.askochitozė,/!scoc/iyta genties grybų sukeliama kultūrinių augalų liga;pasireiškia įv. formos, dydžio ir spalvos dėmėmis ant augalo antžeminiųdalių.askomicetai [gr. askos – maišas + mykęs (kilm. myketos) – grybas],aukšliagrybiai – aukštesnieji grybai Ascomycetes, kurie lytiškai dauginasiaukšliasporėmis (askosporomis), susidarančiomis aukšliuose (askuose).askonas [gr. askos – maišas], paprasčiausias jūriniu pinčių kūno sandarostipas; kūnas taurės pavidalo, vienu galu prisitvirtina, kitame – žiotys.askorbinazė, oksidoreduktazių klasės fermentas, katalizuojantis askorborūgšties oksidaciją.askorbininė rūgštis, askorbino rūgštis ntk. < askorbo rūgštis.askorbo rūgštis [ a… + lot. scorbutus – skorbu-tas], vitaminas C –rūgštūs, balti, vandenyje tirpstantys kristalai; A rūgšties stoka sukeliaskorbutą, kitas ligas ir negalavimus.asociacija [lot. associalio – sujungimas]: 1. organizacijų arba asmenųsusivienijimas bendrai ūkinei, politinei, kultūrinei ar kt. veiklai; 2.chem. tos pačios medžiagos kelių molekulių (arba jonų) jungimasis įasocialus; 3. ryšys tarp 2 ar daugiau psichikos reiškinių, procesų; 4. akiųA – abiejų akių suderintas darbas (matomas vienas bendras vaizdas); 5. bot.grupė panašios sudėties augalų bendrijų, turinčių vienodas aplinkos sąlygasir tas pačias diagnostines rūšis, pvz., šilagėlinis motiejuky-nas; 6. astr.jaunų O ir B spektrinės klasės žvaigždžių arba Tauro T tipo kintamųjųžvaigždžių telkinys; žvaigždžių A.asociacionizmas, psichol. kryptis, psichine veiklą aiškinanti vaizdiniųasociacijomis; asociacinė psichologija.asocialus [… + lot. socialis – visuomeniškas], nevisuomeniškas,kenkiantis visuomenei; pasyvus, abejingas visuomeniniams santykiams.asociatas [lot.associatus -sujungtas], neutralių arba turinčių laisvą krūvimolekulių ar jonų sankaupa (agregatas).asociatyvum//as [lot. associo – jungiu]: 1. tarpusavio priklausomumas,sąsajos; 2. mat. jungiamu-mas, pvz., ~o dėsnis (teigia, kad sumos arbasandaugos rezultatas nepriklauso nuo dėmenų arba daugiklių sugrupavimobūdų).asociatyvus [associo]: 1. tarpusavyje priklausomas, susisiejantis; 2.paremtas asociacijomis, keliantis asociacijų.asocijuotas, įeinantis į asociaciją, prisijungęs prie asociacijos.asocijuoti [lot. associare], jungti, sieti.asonansas [pranc. assonance < lot. assono – atsiliepiu]: 1. sąskambis; 2.vienodų balsių (ppr. žodžių pradžios) kartojimasis poezijos kūrinioeilutėje, frazėje, strofoje, pvz.: „audžia, audžia auksa-gijį audimėlį” -B.Sruoga; 3. netikslus rimas, kurio kirčiuoti balsiai vienodi, o priebalsiaiskirtingi, pvz., kaujas-saulė.asorti [pranc. assorti – gerai parinktas], specialus ko nors rinkinys,pvz., saldainių A.asortimentas [pranc. assortiment], ūkio šakos, pramonės Įmonės gaminių arprekybos įmonės turimų prekių sudėtis pagal tipus, rūšis ir proporcijas.asparaginas [gr. asparagos – smydras], asparto rūgšties monoamidas; HOOC-CH-NH2-CH2–CONH2; jo yra augalų (ypač ankštinių) daiguose ir sėklose, gyvūnųaudiniuose.aspazija [pagal šen. graikų polit. veikėjo Periklio žmonos Aspazijos(Aspasia) vardą], išsilavinusi, graži ir protinga moteris.aspektas [ol.aspectus -žvilgsnis; išvaizda]: 1. atžvilgis, kuriuonagrinėjamas daiktas, reiškinys, sąvoka; 2. augalų bendrijos (fitocenozės)išvaizda, kuri priklauso daugiausia nuo bendriją sudarančių augalų ir metųlaiko.aspergilas, galvenis – aukšliagrybis Aspergillus; auga dirvožemyje, antvaisių, maisto produktų, aptraukia substratą melsvai rusvu apnašu; kaikurios rūšys išskiria antibiotikus, sukelia žmogaus ir gyvūnų ligas.aspergiliozė, grybinė liga, kurią sukelia galvenio Aspergillus gentiesparazitiniai grybai.aspermija [ a… + gr.sperma -sėkla],spermatozoidu nebuvimas vyrosėkliniame skystyje.aspidai [gr. aspides] nuodingos gyvatės Elapidae; paplitusios visų žemynų,išskyrus Europą, tropinio ir subtropinio klimato juostose.aspidistra [gr. aspis, kilm. aspidos – skydas], pa-kalnutinių šeimosdaugiametis dekor. Augalas Aspidistra; kilęs iš R. Azijos.aspiracija [lot. aspiratio – įpūtimas, įkvėpimas]: 1. techn. užteršto oroarba dujų siurbimas iš aparatų, darbo zonų, patalpų; 2. med. skysčio(pūlių, eksudato, kraujo) arba oro, per ligą susikaupusio kurioje nors kūnodalyje, išsiurbimas; 3. duslųjį priebalsį „h” primenantis šlamesys,girdimas po sprogstamojo priebalsio, skiriantis priebalsines fonemas, vad.aspiratas, arba paryškinantis priebalsio duslumą; 4. ko nors siekimas,troškimas, vylimasis.aspirantas [lot. aspirans (kilm. aspirantis) – ko nors siekiantis], asmuo,rengiąsis aspirantūros (1) būdu gauti mokslu kandidato laipsnį.aspirantūr//a [ aspirantas]: 1. buv. SSRS aukštųjų mokyklų ir moksl. tyrimoįstaigų dėstytoju, mokslo darbuotojų rengimo forma: per ~os laikotarpį (3-4m.) buvo laikomi kandidatinio minimumo egzaminai, rengiama mokslu kandidatolaipsnio disertacija; 2. aukštosios mokyklos, moksl. tyrimo įstaigosaspirantų visuma (buv. SSRS).aspirata, priebalsis, ištariamas su 7* aspiracijų (3).aspiratorius [lot. aspiratio – įpūtimas, įkvėpimas]: 1. prietaisas dujųbandiniams įsiurbti; 2. med. prietaisas skysčiams išsiurbti iš kūno ertmių.aspirinas, vaistas, kitaip T1 acetilsalicilo rūgšis.aspiruoti [lot. aspirare]: 1. ko nors siekti, stengtis 2. tarti garsus su•” aspiracija (3). assai [it. labai], sudėtinio muz. termino dėmuo, nusakantis tempo irdinamikos pagreitinimą, pvz., allegro assai – labai greitai.assemble [sk. asamblė; pranc. sutelktas], klasikinio šokio šuolis,ištiesiant koją į priekį, į šoną arba atgal.Astart//ė (gr. Astarte), semitų tautų derlingumo, motinystės ir meilėsdeivė; su ~e šen. graikai tapatino grožio ir meilės deivę Afroditę.astatas, astatinas [gr. astatos – nepastovus], radioaktyvus dirbtinis chem.elementas At, atom.sk. 85.astazija [ a… + gr. slasis – stovėjimas], nepasto-vėjimas dėl nervusistemos ligų, pvz., isterijos, arba galvos smegenų pažeidimo.astenija [gr. astheneia], bendras fizinis ir psichinis silpnumas,bejėgiškumas.astenikas [gr. asthenikos], pagal E. Krečmerio tipologiją – menko fiziniosudėjimo žmogus, ilgomis galūnėmis, plonu kaklu, siaura krūtinės ląsta.asteninis, silpnas, pvz., A žmonių tipas; susijęs su astenija, būdingasastenikui.asteno… [gr. asthenes – silpnas, bejėgis], pirmoji sudurt. žodžiu dalis,reiškianti silpnumą, nusilpimą, pvz., astenopija, astenotimija.astenopija [gr. asthenes – silpnas + dps (kilm. opos) – akis], regėjimosilpnumas.astenosfera [asthenes + gr. sphaira – rutulys], Žemės viršutinės mantijosdalis po litosfera; Guten-bergo sluoksnis.astenotimija [asthenes + gr. thymos – siela], charakterio tipas, kuriambūdinga perdėtas jautrumas, baimė pakenkti savo vardui ir iš to kylantissantykiu su žmonėmis atsargumas. astėrijos, plėšrių jūros Žvaigždžiu gentisAsterias. asterlskas [gr. asteriskos – žvaigždutė], žvaigždutė, žvaigždutės pavidaloženklas (*), kuriuo tekste pažymimos išnašos; lingv. raštuose – atkurtos arsukurtos žodžių formos ir kiti sutarti dalykai.asterlzmas [gr. aster- žvaigždė]: 1. žvaigždyno žvaigždžių grupė, turintisavarankišką pavadinimą, pvz., Iena Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne,Sietynas Tauro žvaigždyne; 2. kai kurių kristalų savybė atspindėti arbalaužti šviesą žvaigždiškais spinduliais: žiūrint pro tokius kristalus įtolimą šviesos šaltinį, apie jį matyti žvaigždiškai išsidėsčiusios šviesiosjuostos.asteroidas [gr. asteroeides -žvaigždiškas], nedidelis kosm. kūnas, elipsineorbita skriejantis aplink Sailę;planetoidas.astigmatas, optinė sistema, kurioje nepasireiškia ^ astigmatizmas (1).astigmatizmas [ a… + gr. stigma (kilm. stigma-tos) – dūris; taškas]: 1.optinės sistemos (lęšio, akies, veidrodžio) yda: daikto taškasatvaizduojamas ne tašku, o dviem viena nuo kitos nutolusiomis atkarpomis;2. akies refrakcijosyda: dėl nevienodos ragenos (rečiau lęšiuko)laužiamosios gebos spinduliu pluoštas iš l taško, perėjęs per akies optinesterpes, nebesusirenka akies tinklainėje į l židinį.astilbė [gr. a… + slilbe – lempa, žibintas], daugiametė dekoratyvinėuolaskėlinių šeimos žolėAs-tilbe, kilusi iš R. Azijos.astma [gr. asthma – dusulys], liga, pasireiškianti dusulio priepuoliais.astmatikas, sergantis astma.astragalas [gr. a.itragulos – slankstelis; čiurna]: 1. pusapskritimioprofilio kolonos velenėlis su tiesaus profilio lentynėle; 2. ntk. kulkšnė –vienmetisankštinis pupiniu šeimos augalas Astragalus; daržovė, pašarinis, vaistinisaugalas.astralas, kūnas, užimantis tarpinę padėtį tarp dvasinio ir fizinio kūno,neva galintis gyvuoti atskirai nuo kūno ir bendrauti su dvasiomis, pvz.,per spiritizmo seansą ir po mirties.astralinis [lot. astra lis]: 1. žvaigždinis; 2. mistiškai susietas su kosm.kūnais; A kūnas – <* astralas.astralitas, sprogstamoji medžiaga, sudaryta iš skystųjų sočiųjųangliavandeniliu nitrodariniu ir hid-razino druskų.astralonas, skaidrus lakštinis plastikas (pvz., brėžiniams).astrantija [gr. astron – žvaigždė + antios – priešais esantis], salierinių(skėtinių) šeimos daugiametė žolė Astrantia.astras [gr.aster-žvaigždė]: 1. astrinių (graižažiedžių) šeimos dvimetisarba daugiametis žolinis augalas Aster; dauguma dekor. astrų yra kilę iš Š.Amerikos; 2. ntk. ratilis, vienametis astrinių šeimos dekor. augalasCallistephus.astro… [gr. astron – žvaigždė], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodantisąsają su kosm. kūnais arba kosm. erdve, žvaigždėmis, žvaigždišku pavidalu.astrobiologija [ astro… + biologija] egzobio-logija.astroblema [ astro… + gr.blema -žaizda], geol. struktūra, susidariusiŽemės paviršiuje nukritus meteoritui arba asteroidui; meteorinis krateris.astrochemija [ astro… + chemija], mokslas, tiriantis kosm. medžiagoschem. sudėti.astrocitoma [ astro… + gr. kylos – ląstelė], smegenų navikas,susidedantis iš žvaigždišku neurog-lijos ląstelių.astrodinamika [ astro… + dinamika], mokslas, tiriantis valdomųjų(dirbtinių) kosm. kūnų judėjimą; kosmodinamika.astrodomas [astro… + angį. dome – skliautas], stadionas, dengtas skaidriukupolu.astrofinis [ a… + strofa], be strofų, neskaidomas į strofas, pvz., Aeiliavimas.astrofizika [astro… + fizika], mokslas, tiriantis kosm. kūnų, pvz.,Saulės, žvaigždžių ir kosm. erdvės fiz. ir chem. procesus.astrofotografija [ astro… + fotografija], kosm. kūnų tyrimo fotografinisbūdas.astrofotometras [ astro… + fotometras],pTie-taisas kosm. kūnu, pvz.,žvaigždžių, ryškiui (šviesos srautui arba spincluliuotės galiai) matuoti.astrofotometrija [ astro… + fotometrija], mokslas, tiriantis kosm.Objektų spindesį arba paviršiaus skaistį.astrognozija [Rastro… + gr. gndsis – pažinimas, žinojimas], mokėjimaspažinti žvaigždėtąjį dangų, surasti pasaulio šalis pagal laiką iržvaigždes. astrografas [astro… + …grafas], teleskopas žvaigždėtajamdangui ir kosm. objektams fotografuoti.astroidė [gr. astron – žvaigždė + eidos – pavidalas], keturkampės žvaigždėspavidalo kreivė, kurią nubrėžia apskritimo vidine puse be slydimo riedančio4 kartus mažesnio spindulio apskritimo taškas.astroinžinerija [ astro… + inžinerija], inžinerinė veikla kosm. erdvėje.astrokllmatas [astro… + klimatas], atmosferos faktoriai, pvz., giedrųvalandų skaičius per metus, atmosferos skaidrumas, lemiantys vietovėstinkamumą astr. stebėjimams.astrokolorimetrija [ astro… + kolorimetrija], mokslas, tiriantis kosm.kūnų, pvz., žvaigždžių, spalvą; žvaigždžių kolorimetrija.astrokompasas [ asiro… + kompasas], astro-daviklis – skraidymo aparato,laivo prietaisas krypčiai fiksuoti pagal žvaigždes, tolimąją planetą.astrokorekcija [ astro… + korekcija], stabilizuotos kosm. aparatoplatformos kampinio nuokrypio pašalinimas pagal astrodaviklio signalus.astrolatrija [gr. astrolatreia < astro… + lalreia -garbinimas],žvaigždžių, planetų ir kitų dangaus kūnų garbinimas; A buvo paplitusi šen.valstybėse (Asirijoje, Babilonijoje).astroliabija [gr. astrolabion < ^astro… + gr.labė-griebimas], prietaisaskosm. kūnų aukščiui virš horizonto matuoti; naudota iki XVIII a.astrologas, astrologijos specialistas.astrologija [gr. astrologių < astro… + p …logi-ja], bandymas Žemėjevykstančius reiškinius ir žmonių likimą paaiškinti ir nuspėti iš tam tikrožvaigždynų, planetų išsidėstymo.astromantija [gr. astromanteia < astro… + gr. manteia – pranašavimas],būrimas iš žvaigždžių.astrometeorologija [ astro… + meteorologija], mokslas, tiriantis dangauskūnų poveikį meleor. reiškiniams.astrometrija [ astro… + …melrija], astronomijos šaka, tirianti kosm.kūnų koordinates dangaus sferoje, vietovių geogr. koordinates, astr. laikąir kuriantis inercinę koordinačių sistemą šiems darbams; pozicinėastronomija.astronautas [ astro… + gr. nautės -jūrininkas] kosmonautas.astronautika [astro… + gr. nautike- laivyba] P kosmonautika.astronavigacija [ astro… + navigacija], praktinė astronomija, pagalšviesulius padedanti nustatyti laivo, lėktuvo vietą ir kursą.astronimas [ astro… + gr. onyma -vardas], autoriaus vardo žymėjimas neraidėmis, o žvaigždutėmis, kitokiais ženklais; slapyvardžio rūšis.astronomas, astronomijos specialistas.astronomija [ astro… + gr. nomos – dėsnis], mokslas apie visatosmaterijos pasiskirstymą, judėjimą, fiz. būseną, sandarą, raidą.astroorientacija p astro… + orientacija}, kosm. aparato orientavimas įžvaigždes, planetas astro-davikliais.astropoliarimetrija [ astro… +poliarimetrija], mokslas, tiriantis kosm.kūnų spinduliuojamų ir išsklaidytų elektromagn. bangų poliarizaciją.astropūnktas [ astro… + punktas], Žemės paviršiaus taškas, kurio geogr.koordinatės apskaičiuotos pagal astr. matavimus.astrospektrofotometrija [ astro… + spektro-fotometrija], mokslas,tiriantis energijos pasiskirstymą kosm. kūnų spektruose.astrospektrografas [ astro… + spektrografas], prietaisas kosm. objektųelektromagn. spinduliuo-tės spektrams fotografuoti.astrospektrometrija [ astro… + spektrometri-ja], mokslas, matuojantis irtiriantis kosm. objektų spektrų charakteristikas; iš matavimo duomenųsprendžiama apie kosm. objektų ir kosm. erdvės chem. sudėtį, fiz. būseną,kūnų sukimosi ir spindulinį greitį.astrospektroskopas [ astro… + spektroskopas], prietaisas kosm. objektųelektromagn. spinduliuo-tės spektrams stebėti ir tirti.astrospektroskopija [astro… + spektroskopija], mokslas, tiriantis kosm.kūnų elektromagn. spinduliuotės spektrus, kitaip F astrospektrometrija.astrotaksija [ astro… + gr. taksis – išsidėstymas tam tikra tvarka],biol. gyvūnu reagavimas į Saulės, Mėnulio ir žvaigždžių šviesą, padedantisjiems judant, pvz., paukščiams, bitėms skrendant, orientuotis erdvėje.aškenaziai [ hebr.], Centr., R. Europos ir iš dalies V Europos žydai,kalbantys jidiš kalba, turintys savitus papročius (plg. str. sefardai).ašugas [ tiurkų k.], azerbaidžaniečių, armėnų ir kitų Kaukazo tautųliaudies kūrybos atlikėjas, poetas ir muzikantas improvizatorius.atabaskai •” atapaskal.ataka1 [pranc. attague]: 1.kar. lemiamas puolimo etapas: siekiama veržliusmūgiu sutriuškinti priešą ir užimti jo poziciją. 2. energingas priešininkoužsipuolimas ginčijantis; 3. med. staigus ligos paūmėjimas priepuolis; 4.puolimas per sporto rungtynes, kai žaidžiama vienas prieš vieną arbakomanda prieš komandą.ataka2 [it. attacca – pradėk], muz.: 1. intonavimo būdas: garso tarimasarba dainavimas tik įkvėpus; 2. staigus ir stiprus klavišu ar stygųužgavimas, garso akcentavimas; 3. naujos muz. kūrinio dalies pradėjimas bepertraukos.ataksija [gr. ataxia – netvarka], valingu judesiu koordinacijos sutrikimas.ataksitas [gr. ataxia – netvarka], geležinis meteoritas (jo ėsdintamepaviršiuje matomos netaisyklingos formos figūros).ataktinis [gr. ataktos – ne iš eilės, ne paeiliui], chem.: A polimeras –polimeras, kurio grandinės šoniniai pakaitai pagr. plokštumos atžvilgiuišsidėstę netvarkingai.atakuoti: 1. eiti į ataką, veržliai pulti priešą; 2*. užsipulti žodžiais,veiksmais.atamanas [ukr. ataman < lenk. hetman]: 1. nereguliaraus, nuo valst.valdžios nepriklausomo kar. būrio ar grupės vadas; 2. kazoku kariuomenės iratskiru dalinių vadas, turėjęs kar. ir adm. valdžią; iš pradžių renkamas,vėliau valdžios skiriamas.atapaskai, Š. Amerikos indėnų genčių grupė, kalbanti atapasku kalbomis;gyvena JAV, Kanadoje; atabaskai.ataraksija [gr. ataraxia – ramumas], visiška dvasinė ramybė, kaipparengiamoji eudaimonijos sąlyga (terminą vartojo Demokritas, Epikūras,Pironas).ataraktikai [gr. ataraktos – ramus], raminamųjų vaistų grupė, kitaip /”trankviliantai.atas, Laoso piniginio vieneto kipo šimtoji dalis.atašė [pranc. attachė -pritvirtintas]: 1. žemiausias diplomatinis rangas;2. diplomatinės atstovybės kurios nors srities specialistas, pvz., karo A,prekybos A,spaudos A.atavizmas [lot. atavi – protėviai], atsiradimas organizmo požymių, būdingųtolimiems protėviams.ateizmas [pranc. aihėisme < gr. utheon -bedievybė], pažiūru sistema,neigianti dievo, antgamtinių būtybių ir reiškinių buvimą, atmetanti betkokią tikybą.atelana [ol.Atellana (fabula); pagal Kampanijos miesto Atelos (Atella),kur pirmiausia atsirado, pavadinimą], romėnu liaudies vaidinimas; buitiesscenų improvizacija.atelektazė [gr. oteles – nepilnas + ektasis – išsi-lempimas], plaučiųaudinio subliūškimas, kai alveolėse nebūna arba trūksta oro.ateljė nkt. [pranc. atelier], menininko, amatininko dirbtuvė; kino studijospaviljonas.atematin//is p a… + ? tema], kalbat, neturintis /* temos (4) (kamiengaliobalsio), pvz., ~iu veiksmažodžių galūnė dedama tiesiog prie šaknies: šen.liet. „es-mi” -esu, „duos-te < duod-le” -duodate.a tempo [it. pagal (ankstesni) tempą], muz. kūrinio atlikimas pagalanksčiau buvusį tempą, nuoroda natose grįžti prie ankstesnio tempo.Atenė (gr. Athena), šen. graikų karo ir išminties deivė. Šen. Romoje jąatitiko Minerva.ateniuatorius [pranc. atte.nue.r- silpninti, mažinti], silpnintuvas,įtaisas ei. įtampai, srovei, ei. arba elektromagn. virpesių galiai mažinti.

atenololis, vaistas, beta adrenoblokatorius; mažina kraujospūdį.atentatas [pranc. attentat < lot. attento – užpuo-lu], pasikėsinimasnužudyti aukštą valstybės pareigūną, žymų visuomenės veikėją arba jonužudymas polit. tikslais.ateroma (gr.atherdma