bendrai
Lenkijos Mokslų Akademijos Istorijos instituto darbuotojas Bronius Makauskas skaitė pranešimą „Lietuvos ir Lenkijos santykiai Lenkijos lietuvio akimis per dešimt nepriklausomybės metų”. Lietuvos Mokslų Akademijos Istorijos instituto profesorius Antanas Tyla svarstė, koks yra Lietuvos istorinis paveldas ir kokia jo reikšmė piliečio formavimuisi. Kauno VDU profesorius, filosofijos istorikas Kęstutis Skrupskelis iš Pietų Karolinos (JAV) kalbėjo apie sovietmečio palikimą po dešimt nepriklausomybės metų. Antropologijos dr. kun. Arvydas Žygas (Kaunas) kalbėjo apie Lietuvos jaunimą, Vidmantas Valiušaitis (Lietuvos žurnalistų sąjungos vicepirmininkas) aptarė išeivijos santykius su Lietuva. Į studijų savaitę atvyko taip pat keletas Lietuvos politikų. Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Krikščionių demokratų partijos atstovas Arimantas Raškinis, Seimo vicepirmininkas Feliksas Palubinskas bei parlamentaras Algirdas Patackas dalyvavo simpoziume tema „Seimo rinkimų išvakarėse: dešimtmečio patirtis Lietuvoje ir išeivijoje”. Kaip pabrėžė Seimo pirmininkas, spalio 8-ąją (Lietuvos Seimo rinkimai) spręsis Lietuvos ateitis. Lietuviai rinks ne tik naują parlamentą, bet ir nuspręs, kokia turi būti Lietuva: prorusiška ar provakarietiška. V. Landsbergis ir kiti kalbėjusieji parlamentarai kritikavo Rinkimų įstatymo nuostatą dėl balsavimo paštu. Pasak kalbėjusiųjų, viešai žinoma, kad per šiuos rinkimus „balsą” nusipirkti galima jau už 10 litų, o kai kuriuose rajonuose dar mažiau – už septynis litus. – Teoriškai už dešimt milijonų galima „nusipirkti” valstybę, – sakė Seimo pirmininkas. Jis priminė, kad per praėjusius rinkimus daugiausia balsų pirkimo atvejų užfiksuota Vilniaus rajone. Ryszardui Maciejkianiecui ir Audriui Butkevičiui kaltinimus dėl balsų pirkimo pateikė Rinkimų komisija, tačiau iki šiandien prokuratūra neiškėlė baudžiamosios bylos. Bene daugiausia aistrų ir diskusijų sukėlė VDU dėstytojo profesoriaus Kęstučio Skrupskelio paskaita „Sovietmečio palikimas po 10 nepriklausomybės metų”. „Aušra” profesoriui K. Skrupskeliui pateikė keletą klausimų.
„Aušra”: Kokia Jums atrodo Lietuva, praėjus dešimčiai nepriklausomybės metų? Prof. Kęstutis Skrupskelis: Lietuva labai radikaliai pasikeitė. Visų pirma žmonių aptarnavimo srityje. Parduotuvėse ar restoranuose maloniai, kultūringai aptarnauja, padavėjai mandagūs, normaliai su lankytojais elgiasi. Aš labai mėgstu knygas. Sovietmečiu įeiti į knygyną buvo beveik neįmanoma, nebūta knygų. Tos kelios, kurios gulėjo lentynose, buvo sovietinės propagandos įrankis. Ir atmosfera buvusi labai nemaloni. Dabar Kaune yra bent trys man žinomi naujai įsteigti knygynai, kur aš visuomet nueinu, jeigu tik turiu laisvą valandėlę, ir maloniai praleidžiu laiką, be jokio ypatingo tikslo. Ir nieks ant manęs nerėkia, nieks manęs neveja ar įtartinai nežiūri, neatiminėja knygų, nestumdo. Radikaliai pagerėjo knygų leidybos kokybė. Tai tik viena iš daugelio sričių, neatpažįstamai pagerėjusių per tą dešimtį Lietuvos nepriklausomybės metų. Tad kodėl, Jūsų nuomone, tokie pikti žmonės, kodėl Lietuvoje sklando tokios juodos nuotaikos? Kuomet 1989 metų pavasarį lankiausi Lietuvoje, buvo nuostabu. Gatvėse žmonės sveikinosi vieni kitus, džiaugėsi. Visi buvo labai pakilios nuotaikos, su nepriklausomybe siejo nepaprastai dideles ir, reikia pasakyti, perdėtas viltis. Jie norėjo, kad viskas iš karto būtų drastiškai geriau. Gal mes, atvykę iš Vakarų, truputį neteisingą vaizdą jiems perdavėme, gal jie iš mūsų pasakojimų susidarė įspūdį, kad Vakaruose, kur viskas sutvarkyta, visi gyvename be rūpesčių, neturime jokių problemų. Antai mano pažįstami – nesakysiu, kiek jie uždirba, nes išsigąsite, kad tiek žmonės gali uždirbti. Taigi mano pažįstamo žmona skundžiasi, kad pakilus Amerikoje benzino kainoms, jinai negali nusipirkti suknelės.