Kompiuterinės enciklopedijos

Enciklopedija paprastai užima visą lentyną, kartais net ne vieną. “Vaikščiojančios enciklopedijos” irgi pakankamai didelės. Laimei, dabar yra kišenėje telpančių enciklopedijų. Tai skaitmeninės enciklopedijos kompaktiniuose diskuose.Kompiuteriu skaitomose enciklopedijose yra didžiulis kiekis informacijos, kuri pateikiama įvairiais būdais. Tai ne tik straipsniai, bet ir animacija, vaizdo bei garso įrašai. Interneto enciklopedijos nesensta, nes dažniausiai numatyta automatiškai atnaujinti duomenis. Dirbti su tokia enciklopedija taip pat daug patogiau: varginančią paiešką dulkėto daugiatomio turinyje, šimtų puslapių pervertimą vis paspjaudant slystančius pirštų galus, atverstų tomų su rastomis temomis krūvą pakeičia elegantiškas “pelytės” glostymas, naudojantis patogia paieškos sistema, nuorodomis ar nagrinėtos medžiagos atmintine. Informacija surandama beveik žaibiškai – tereikia tik vykusiai paklausti. Daugialypėse sistemose įgyvendintas principas “perskaičiau – pamačiau – išgirdau” skaitmenines enciklopedijas paverčia vertingomis mokymo priemonėmis. Juk aišku, kad mokinukas, pagal žodį “lion” suradęs žvėrių karaliaus paveikslėlį, išklausęs riaumojimo ir paskaitęs apie liūtą ir jo gyvenimą, įgis anglų kalbos, biologijos ir pasaulio pažinimo žinių. Kai kuriose enciklopedijose pateikiami specialūs žaidimai, pratinantys pasikartoti gautą informaciją. Tokios enciklopedijos mokykloje užduotų namų darbų ruošą paverčia maloniu kompiuteriniu žaidimu, prieš kurį ir tėveliai neprotestuoja. O ir suaugusiems įdomu paklaidžioti po politinių įvykių aprašymus, paskaitinėti informaciją apie sporto žvaigždes, paklausyti bliuzo ar klasikos melodijų. Taigi nenuostabu, kad “Microsoft”, “Grolier Electronics Publishing”, “Compton_s Interactive” , “World Book” ir “Britannica” leidžia vis naujus skaitmeninių enciklopedijų variantus. Pastaruoju metu enciklopedijų rinkoje konkurencija didėja. Padidėjusi CD įrenginių pasiūla, išaugusi kompiuterių sparta ir daugialypių sistemų paplitimas nulėmė aiškią enciklopedijų vystymosi kryptį: vis daugiau ir daugiau enciklopedijų išleidžiama kompaktiniuose diskuose. Beje, tiražuoti skaitmenines enciklopedijas galima daug pigiau ir greičiau negu tradicines.

Naujausios skaitmeninės enciklopedijos yra tikras informacijos lobynas. Pavyzdžiui, naujausioje “Grolier Electronics Publishing” kompanijos enciklopedijos “deluxe” versijoje yra 35 000 straipsnių, 10 000 paveikslėlių, 15 valandų trunkančių įvairiausių garso bei vaizdo įrašų. Skaitmeninių enciklopedijų kainos nėra labai gąsdinančios prisiminus, kad, pavyzdžiui, “Microsoft Encarta” enciklopediją 125 žmonės ruošia ištisus metus. Nesunku apskaičiuoti, kiek enciklopedijų reikia parduoti, kad rengėjai gautų bent investuotus pinigus. Enciklopedijų kainos sparčiai kinta. 1996 metais “Britannica CD” enciklopedija kainavo 1000 JAV dolerių. Šiais metais jos kaina sumažėjo iki 300 dolerių. Kitas kraštutinumas yra “Compton_s” firmos parduodama klasikinė enciklopedijos versija, kuri kainuoja tik vienuolika dolerių. Pateikiame trumpus penkių geriausiai žinomų enciklopedijų apibūdinimus.

“Britannica CD 97” 67 tūkstančiai straipsnių ir 44 milijonai žodžių yra viename diske. Dėl to “Britannica CD 97” yra pati turtingiausia žinių saugykla, kurią galite įdėti į savo kompiuterio CD-ROM įrenginį. “Britannica” enciklopedijos kompaktiniame diske sudėta visa 995 dolerius kainuojanti spausdintos enciklopedijos kopija kartu su elektronine “Merriam-Webster_s Collegiate Dictionary” žodyno dešimtojo leidimo kopija. Tačiau skaityti ilgą straipsnį kompiuterio ekrane nėra patogu, o priemonių vaizdžiai atspausdinti sudominusį straipsnį “Britannica” kūrėjai neparengė. Visi “Britannica” straipsniai pateikti HTML (HyperText Markup Language) formatu. Darbas su “Britannica” labai panašus į darbą internete. Spalvotos nuorodos nukelia jus į pageidaujamą vietą, žymių (bookmarks) meniu leidžia pasižymėti įdomias vietas, o mygtukais “pirmyn” bei “atgal” galima lengvai peržiūrėti jau surastą informaciją. “Britannica” turi puikią informacijos paieškos sistemą, kuri sugrupuoja rastą informaciją pagal galimą vertę, apriboja informacijos nuorodas iki 10, ekrane parodo nuoroda pažymėto skyriaus pirmąją pastraipą. “Britannica CD 97” enciklopedija labiausiai pravers tiems, kam reikia daug įvairiausių duomenų.

“Compton_s Interactive Encyclopedia” . “Compton_s Interactive” enciklopedijos 1997 metų redakcijos kaina (45 doleriai) yra išties maža lyginant ją su pateikiamu milžinišku kiekiu unikalios informacijos.

Pradėjus darbą su programa, enciklopedija pateikia informaciją apie tos dienos įvykius bei gimtadienius. Jei neturite konkretaus tikslo, o tik šiaip smalsaujate, antrajame ekrano puslapyje pateikiamas dominantis klausimas ir nuoroda į straipsnį, kuriame galite rasti atsakymą. Trečiajame puslapyje paaiškinama, kaip naudotis enciklopedija. “Nesenų įvykių” (Recent Events) komanda vaizdais parodo svarbiausių 1995 metų įvykių seką. Iškeliavus į “paveikslėlių žygį” (Picture Tour), galima peržiūrėti vaizdus, susijusius su įvairiomis sritimis, pavyzdžiui, “Dailė”, “Komunikacijos” ar net tokia sritimi kaip “Šaunios idėjos” (Bright Ideas). Planetariumo komanda, kuriai panašios nerasite jokioje kitoje enciklopedijoje, padeda pažinti dangų. Enciklopedija gali parodyti dabartinius astronominius įvykius vartotojo gyvenamojoje vietoje. Jeigu jūs nesusipažinę su astronomijos terminais, programa pasiūlo žodyną bei tezaurą (sinonimų ir antonimų žodyną). Jaunesniam vartotojui yra komanda “Tyrinėti” (Explore). Galima pasirinkti vieną iš šešių skyrių: “Komptono naujienų kambarys”, “Komptono orlaivis”, “Senelės mansarda”, “Kaleidoskopas”, “Nutrūktgalviška muzika” ir “Laukinis ir laisvas”. Šiuose grafiniuose puslapiuose galima spustelėti “pelės” klavišą ties įvairiais objektais, ir programa pateikia tam tikrus straipsnius. “Šou kūrėjo” (ShowMaker) komanda, kurios taip pat nėra konkuruojančiuose produktuose, leidžia sujungti tekstus bei paveiksliukus į vaizdų seką ir net pridėti savo komentarus. Šios enciklopedijos žemėlapiai nėra tokie informatyvūs kaip kitose enciklopedijose. Galima padidinti tam tikros dalies vaizdą. Paieška enciklopedijoje atliekama atsižvelgiant į tipą bei datą. Galima panaudoti tam tikros srities apibūdinimą, ir enciklopedija pateikia visas su užklausa susijusias žinias. Paieškos sistema “supranta” visas logines ir panašumo operacijas. “Microsoft Encarta 97” “Microsoft Encarta 97” CD enciklopedija tinka mažiems ir dideliems. Vaikams ji pagelbės ruošiant namų darbus, suaugusiems – ieškant svarbių faktų ar mokomojo vaizdo įrašo. “Encarta” išleista dviem leidimais: yra standartinė bei praplėstoji (deluxe) enciklopedija. Pirkėjas gauna apie 31 tūkstantį straipsnių, 100 vaizdo įrašų. “Deluxe” versijoje, kainuojančioje 80 dolerių, yra 153 vaizdo bei animacijos intarpai. Be to, ši versija aštuoniolika mėnesių nuolat papildoma nauja informacija, kurią vartotojas gauna per “Internet” tinklą.
Kaip ir “World Book” enciklopedija “Encarta” dėta į du kompaktinius diskus. Kad vartotojui nereiktų nuolat kaitalioti diskus CD įrenginyje, daug pirmojo disko duomenų yra ir antrajame diske. Šių metų “Encarta” enciklopedijos naujiena yra per trisdešimt panoraminių vaizdų. Juos galima matyti tik “Windows 95” ir “Windows NT” operacinėse sistemose. “Encarta” pateikia 20 koliažų – patraukliai sukurtų garso, paveikslėlių ir teksto rinkinių. Vartotojui siūloma smulkiau panagrinėti su koliažu susijusias temas. Galima pasirinkti temas “Po komunizmo”, “Komunikacijų technologijos”, “Mitologija ir folkloras” ir kitas. Enciklopedijoje yra 85 puikūs animaciniai intarpai. Keli intarpai susiję su karo istorija, pavyzdžiui, kariniai konfliktai Amerikoje, Vaterlo (Waterloo) mūšis. Kituose animaciniuose intarpuose nagrinėjamos mokslinės temos: reliatyvumo teorija, biologiniai procesai, pagrindinių mechaninių įrenginių darbo pagrindai. “Encarta” kūrėjai puikiai suprojektavo vartotojo sąsają (interfeisą). Informaciją galima nagrinėti atsižvelgiant į temą, žiniasklaidos tipą, laikotarpį ar geografinę vietą. Žodžio paieškos (Word Search) komanda priima įprastas logines konstrukcijas, o paieškos pagalbininkas (wizard), kurio jums gal ir neprireiks, lydi visame paieškos ir peržiūros procese. Jeigu jau radote tai, ko ieškojote, paprastos komandos padeda nusikopijuoti pažymėtą tekstą ar visą straipsnį, paveiksliuką ar jo antraštę į teksto redaktorių. Kadangi “Encarta” duomenims perduoti naudoja RTF (rich text format) formatą, teksto formavimo duomenys išsaugomi. Be to, kopijuojant tekstą programa automatiškai generuoja išnašą, apibūdinančią paimtąją informaciją.

“1997 Grolier Multimedia Encyclopedia” Nors 1997 metų “Grolier Multimedia Encyclopedia” pateikia nemažą kiekį straipsnių, žemėlapių, vaizdo ir animacinių intarpų, tačiau, palyginus su kitomis enciklopedijomis, jos turinys atrodo truputį skurdokas. Enciklopedijoje yra daug ir informatyvių žemėlapių. Jie susieti ryšiais su straipsniais, kurie nušviečia pasirinktos šalies politinius ir istorinius įvykius. Pavyzdžiui, suradus Lietuvos žemėlapį ir jį lydinčius straipsnius, galima sužinoti, kad Vytautas Landsbergis jau buvo išrinktas Lietuvos Prezidentu 1991 metais – taip į anglų kalbą išverstas Aukščiausios Tarybos Pirmininko pareigų pavadinimas. Galima perskaityti, kad Lietuva kažkada buvo pagrindinė Rytų Europos jėga, kad 1410 metais lenkai ir lietuviai laimėjo Tanenbergo mūšį prieš kryžiuočius. Galima paklausyti Lietuvos himno melodijos bei pabandyti pritarti angliškai pagal pateiktą himno vertimą. Perskaičius visus apie Lietuvą pateiktus straipsnius tenka pripažinti, kad svarbiausi valstybės istorijos momentai yra paminėti.

“Grolier” taip pat pateikia tuziną animacinių intarpų, kurie išryškina svarbius JAV istorijos momentus: Pilietinį karą, JAV vaidmenį Pirmojo ir antrojo pasaulinių karų metu. Pateikiami intarpai apie esminius istorinius pokyčius. Vienas tokių intarpų pavadintas “Mašinų amžius”. Garsais “Grolier” enciklopedija yra mažiau viliojanti. Paukščių ir gyvūnų aprašymai yra gerai pateikti, tačiau ne taip plačiai kaip “Encarta” ir “World Book” enciklopedijose. Muzikiniai įrašai pateikti MIDI (Musical Instruments Digital Interface) formatu. “Grolier” trūksta atsitiktinės peržiūros galimybės, kokia yra “Britannica”, “Encarta” ir “World Book” enciklopedijose. Taip pat nėra žaidimų, taip pagyvinančių “Compton” ir “Encarta” leidinius. “Grolier” informaciją galima peržiūrėti chronologine tvarka, naudojant logines bei panašumo operacijas, galima atlikti informacijos paiešką. Informacijai papildyti “Grolier” siūlo dvi galimybes. Vartotojas gali pasirinkti “CompuServe” forumus ar interneto svetainių peržiūrą. Pačioje “Grolier” enciklopedijoje nuorodų į interneto svetaines nėra, jos pateikiamos tik prisijungus prie kompiuterių tinklo. “Grolier” teksto perdavimo galimybės ribotos. Jūs galite išsaugoti straipsnį kaip tekstinę bylą arba pažymėti visą dokumentą Ctrl-A klavišų kombinacija. Po to pažymėtą straipsnį galima nukopijuoti į norimą vietą per laikinąją saugyklą (clipboard). Kopijavimo metu duomenys apie paragrafų formatą bei šriftus prarandami. Taigi “Grolier” enciklopedijoje yra puikūs žemėlapiai ir animacija, bet prastos priemonės tekstams apdoroti ir neįprasta informacijos pateikimo sistema.

“World Book 1997 Multimedia Encyclopedia ““World Book 1997 Multimedia” enciklopedijos “deluxe” redakcija, sukurta “World Book” kompanijos kartu su IBM, yra pirmoji skaitmeninė daugialypė jau 80 metų egzistuojančios enciklopedijos versija. “World Book” enciklopedija labai populiari mokyklose ir šeimose. Dviejuose “World Book” kompaktiniuose diskuose telpa visas 22 tomų spausdintos enciklopedijos tekstas. Be to, rinkinys papildytas dideliu kiekiu paveikslėlių, žemėlapių, vaizdo ir garso įrašų, animacinių intarpų ir “ekskursijų” menamojoje tikrovėje (virtual reality).

Skaitmeninė “World Book” enciklopedija išlaiko tradicinį pedagoginį stilių. Ilgi straipsniai turi santrauką, trumpų faktų (Quick Facts) “dėžutę”, klausimų skyrių, bibliografiją. Yra trijuose kompaktiniuose diskuose telpanti specialiai mokytojams skirta enciklopedijos versija. Enciklopedijos vartotojai vieneriems metams gauna leidimą į “World Book” interneto svetainę. Čia jie gali rasti archyvinės medžiagos bei pasiimti enciklopedijos papildymus. Papildymai pateikiami ne reguliariai, bet dažnai, pasiimti juos labai paprasta. Svetainėje vaizdžiai parodoma, kokie papildymai kuriems enciklopedijos straipsniams pateikiami. Paieškos sistema supranta įprastas logines ir panašumo operacijas. Tačiau jeigu jums jau pateikė straipsnį, nebėra galimybės atlikti paieškos pastarojo viduje. “Tiktai žiūrinėju” (Just Looking) priemonė leidžia peržvelgti atskiras žiniasklaidos ar temų kategorijas. Labai naudingas yra mygtukas “laiko schema” (Time Frame). Paspaudus jį, temas galima nagrinėti chronologiškai. Dvigubai spustelėjus “pelės” klavišą ties bet kuriuo žodžiu, gaunamas to žodžio paaiškinimas iš enciklopedijoje esančio žodyno. “World Book” enciklopedijoje nėra patogių priemonių dokumentams perkelti į teksto redaktorius. Vienintelis būdas nukopijuoti visą straipsnį – pasižymėti jį nuo pradžios iki galo ir komanda “Paste” perkelti į teksto redaktorių. Prarandama informacija apie šriftus. Paveikslėlius galima nukopijuoti, tačiau jų antraščių – ne. Žemėlapiai nukopijuojami be aprašų (legendų). “World Book” enciklopedijoje yra puikūs žemėlapiai. Jų ryšiai siekia geografinės tematikos straipsnius. Galima pasirinkti pageidaujamą žemėlapio tipą: politinį, demografinį ar klimatinį. “World Book” ir IBM kompanijos padarė didelį žingsnį į priekį, tačiau joms dar teks daug padirbėti, kad produktas pasiektų “Encarta” enciklopedijos lygį.

Nuomonės ir vertinimai Šiuo metu pati populiariausia yra “Microsoft Encarta” enciklopedija. Jai tenka apie 60 procentų rinkos. Sparčiausiai populiarėjanti yra “World Book” enciklopedija. IBM atstovų teigimu, naujojoje “World Book” esantis namų darbų pagalbininkas padės studentams paruošti ataskaitas. Jį sudaro užrašų knygutė, bibliografija bei vizualiam pristatymui skirtos priemonės.

Anksčiau turėjusi daug pirkėjų “Grolier” kompanija, negalėdama konkuruoti su gigantais IBM ir “Microsoft”, pakeitė rinkodaros strategiją. Dabar registruotiems vartotojams, besinaudojantiems “Grolier” leidiniais, dažnai siūlomos naujos produkto versijos. “Grolier” jau išleido 10 enciklopedijos versijų. Dideli pokyčiai enciklopedijų rinkoje siejami su skaitmeninių vaizdo (įvairiapusių) diskų DVD ( Digital Versatile Disks) pasirodymu. DVD diskuose telpa dešimt kartų daugiau informacijos negu dabartiniuose CD-ROM diskuose. Laukiama, kad visos kompanijos per artimiausius porą metų išleis DVD enciklopedijų versijas. DVD enciklopedijų laukia vartotojai, bet enciklopedijų kūrėjų DVD technologija nedžiugina. DVD enciklopedijai parengti reikės labai daug duomenų, o tai labai brangu. Ekspertai mano, kad rinkoje išliks tik 3-4 enciklopedijų gamintojai.

Kitos enciklopedijos Be minėtų penkių žinomiausių enciklopedijų rinkoje pasirodo ir kitų firmų gaminių. Gerai žinoma žaidimų gamintoja “Sierra” išleido 80 dolerių kainuojančią “Collier_s Encyclopedia 1998”. Ji sutalpinta į tris kompaktinius diskus. Šioje enciklopedijoje yra 17 milijonų žodžių. Čia rasime Rand McNally atlasą, “American Heritage” žodyną ir biblioteką iš 3000 nuorodų į interneto svetaines tolimesnėms informacijos paieškoms. Labai smagu naudotis atlasu. Vaizdą galima laipsniškai padidinti, pradedant nuo valstybės žemėlapio, baigiant miesto planu, tačiau enciklopedijoje yra tik didžiųjų pasaulio miestų planai. “Collier_s” enciklopedijoje grafinė informacija saugoma tik viename iš trijų diskų, todėl tenka gana dažnai kaitalioti diskus. Kita naujiena yra “Funk & Wagnalls Multimedia Encyclopedia”. Jos autoriai kas mėnesį papildo savo interneto svetainę naujais straipsniais, vaizdais, animacija bei audioklipais. Savo sumanymus kompanija laiko revoliuciniais enciklopedijų srityje. Kruopštus svetainės dizainas patvirtina dideles pretenzijas. Šioje svetainėje yra daug duomenų – nuo “Reuters” naujienų tarnybos pranešimų, Johns_o Hopkinso universiteto medicinos žinių iki įžymių menininkų dailės kūrinių. Taip pat pateikti filmukai apie fiziką, chemiją, šimtai muzikos kūrinių, žinomų žmonių kalbų įrašų, aukštos kokybės vaizdų.

Suprantama, ir ši enciklopedija turi trūkumų: dirba nelabai stabiliai, galėtų būti patogiau išdėstyti langai. Tačiau “Funk & Wagnalls” pradinė kaina yra 20 dolerių, o “Encyclopedia Britannica” kainuoja 150 dolerių. Be įprastų bendrųjų enciklopedijų yra išleidžiami specializuoti rinkiniai. Pavyzdžiui, kulinarijos enciklopedija, kurioje aprašytos tam tikros šalies ar regiono virtuvės subtilybės; kino enciklopedija su kino aukso fondo filmų fragmentais; muzikos deimančiukais bei kino pasaulio žvaigždžių pristatymu; medicinos, meno, istorijos enciklopedijos. Neretai enciklopedija išleidžiama tam tikrai šaliai. “Oxford Interactive Encyclopedia” skirta Didžiosios Britanijos vartotojams. Enciklopedijos turinys paimtas iš “Oxford Illustrated Encyclopedia”, o sąsaja – iš gerai žinomos “Comptons_ Multimedia Encyclopedia”. Šia enciklopedija lengva naudotis, joje pateikiami garso bei vaizdo intarpai. Enciklopedijoje pateiktos nuorodos į įvairias interneto svetaines, tačiau nėra galimybės papildyti enciklopedijos turinį per internetą. Rusijoje išleista enciklopedija “Bolšaja enciklopedija Kirilla i Mefodija, 1996”. Joje yra apie 85 tūkstančius straipsnių, per penkis tūkstančius paveikslėlių, 75 vaizdo fragmentai ir daugiau nei 100 garso iliustracijų. Enciklopedijoje trumpai pateikiamos įvairios žinios, realizuota paieškos sistema, straipsniuose sudėtos nuorodos į kitas, su tam tikru straipsniu susijusias temas. Žinoma, enciklopedija nėra tobula, tačiau ji sukurta nacionaline kalba, o tai, be abejo, labai gerai. Ir Lietuvoje būtų labai pravartu turėti tikrą lietuvišką skaitmeninę enciklopediją – ir net ne vieną. Nors tokio produkto kol kas nėra, nepraraskime vilties, kad “kas nors kada nors kur nors” sukurs tokią enciklopediją. Juk jei lietuviškos skaitmeninės enciklopedijos reikia vartotojams, tikrai atsiras bendrovė, kuri įvykdys šį norą. Tokių enciklopedijų atsiradimu turėtų rūpintis ir mokslo įstaigos, švietimo organizatoriai.