Kompiuterinės technologijos

Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Verslo vadybos fakultetas

Verslo technologijų katedra

Kompiuterinės technologijos

Atliko: ĮV- 05/2 grupės studentė Agnė Milinavičiūtė
Tikrino: As. G. Čyras

Vilnius 2006

Turinys

1 Įvadas 3
2 ISTORINĖ RAIDA 5
2.1 Pirmosios skaičiavimo mašinos 5
2.2 XX a. tobulėjimas 6
3 KOMPIUTERIŲ KARTOS 8
3.1 Pirmoji karta 8
3.2 Antroji karta 9
3.3 Trečioji karta 10
3.4 Ketvirtoji karta 10
3.5 Penktoji karta 11
4 NAUJAUSIOS KOMPIUTERINĖS TECHNOLOGIJOS 11
4.1 Vaizdo konferencija 12
4.2 Kompiuterio remontas per 50 sekundžių. 13
4.3 Bevielis ryšys 13
4.3.1 Specialusis bevielio ryšio taikymas 14
4.3.2 Duomenų surinkimo terminalai 15
4.3.3 Mobilieji kompiuteriai 15
4.4 Bendrovės IBM naujienos parodoje „Infobalt 2001“ 16
4.5 Nauja technologija finansų srityje 16
4.6 Nauja technologija automobilių srityje 17
4.7 Speciali kompiuterinė pelė 17
5 PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMAI 18
5.1 Informacinės visuomenės plėtros problema 18
5.2 Tinklų saugumas 19
5.2.1 Tinklų saugumo pažeidimai 20
5.2.2 Technologinės saugumo užtikrinimo priemonės 22
5.3 Stresas 23
5.3.1 Streso gydymas 24
6 IŠVADOS 26
7 NAUDOTA LITERATŪRA 27
8 PRIEDAI 28

1 Įvadas

Referato tikslai yra šie:
1. sužinoti, kaip vystėsi kompiuteris;
2. apžvelgti naujas kompiuterines technologijas ir kur joos taikomos;
3. atrasti ir pateikti problemas, kurias sukelia kompiuterinės technologijos bei aprašyti, kaip galima tas problemas išspęsti.

Nūdienis kompiuteris dar labai jaunas – jam vos pusšimtis metų. Tačiau žmogus nuo seno stengėsi kurti įvairias priemones, kurios palengvintų jo intelektinę veiklą – pirmiausia skaičiavimus. Įvairius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai, prekeiviai. Buvo naudojami skaičiuotuvai, padaryti iš karoliukų, pritvirtintų ant specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis, iš čia kilo terminas kalkuliuoti). Ant siūlo suvertų kulkulių pozicija atitikdavo tam tikrą skaičių. Tačiau keitėsi žmonių gyyvenimo būdas, vis augo poreikiai, viskas tobulėjo. Ko gero niekas geriau necharakterizuoja šiandienos postmodernios visuomenės kaip kompiuteris. Daugelis žmonių turi personalinius kompiuterius ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be jo. Kompiuteris ir susijusios informacinės technologijos daugiau ar mažiau skverbiasi į visas mūsų gyvenimo sr

ritis. Taigi šiame darbe yra aprašoma kompiuterio vystimosi raida, peržvelgiama kaip jis tapo toks, koks dabar yra.
Taip pat šiame referate yra pateikiama kelios inovacijos susijusios su kompiuterinėmis technologijomis. Technologinės naujovės diegiamos ne tik kompiuteriuose, bet ir finansų srityje, automobiliuose, medicinoje ir daugelyje kitų sričių. Iš tiesų naujovės atsiranda žaibišku greičiu ( ypač šiame amžiuje, kuris ne veltui vadinamas kompiuterijos, automatizavimo amžiumi), todėl mes net nespėjame jų visų aprėpti, susipažinti ir išmokti jomis naudotis.
Žinoma, kompiuterinės technologijos palengvina žmogaus protinį ir fizinį darbą ir apskritai padeda viskam tobulėti. Tačiau kad ir koks geras dalykas būtų kompiuterinės technologijos, jos vis tiek sukelia vienokių ar kitokių problemų. Todėl šiame darbe yra aptariamos kelios problemos:
1. informacinės visuomenės plėtra. Tai ypač aktualu ne tik Lietuvai, bet ir kitoms viidutinio išsivystimo šalims. Yra stengiamasi įvairiomis priemonėmis kelti žmonių kompiuterinį raštingumą, sutiekti galimybę naudotis įvairiomis kompiuterinėmis technologijomis. Tačiau, kadangi Lietuvoje didelę dalį gyventojų sudaro kaimo ir pensinio amžiaus gyventojai, tai labai sunku padaryti. Kaimuose paprasčiausiai yra labai mažai galimybių tai įgyvendinti, o pensinio amžiaus žmonės nenori prisitaikyti prie inovacijų. Taip pat didelę įtaką turi ir žmonių finansinė padėtis. Galbūt paprasčiausią kompiuterį galėtų įsigyti nemažai žmonių, tačiau modernesnių kompiuterinių technologijų – tikrai tik maža dalis gyventojų. Gyventojų skirtumas tarp tų, kurie gali ir
r moka naudotis kompiuterinėmis technologijomis, ir tarp tų, kurie neturi galimybės ir nesugeba jomis naudotis, yra labai didelis. Žmonės, negalintys naudotis kompiuterinėmis technologijomis, yra tarsi atstumtieji, atsilikę nuo gyvenimo tempo, inovacijų. Taigi šį skirtumą būtina mažinti.
2. tinklų saugumas. Tai gana opi problema. Gaunama ir turima informacija turi būti saugi, patikima, vientisa, tačiau ne visuomet taip būna. Šiuolaikinės technologijos gali pasitarnauti ir blogiems tikslams, pavyzdžiui, nelegalus informacijos kopijavimas, įsibrovimas į slaptas sistemas, neleistinų kodų, įvairiausių virusų, kurie gali iškraipyti informaciją ar net ją visiškai sunaikinti, išnaikinti programas, paskleidimas.
3. stresas, kurį sukelia kompiuterinės technologijos. Kadangi dabartinis gyvenimo tempas yra milžiniškai, reikia suspėti su įvairiomis kompiuterinėmis technologijomis, tai žmogus nuolat yra skubinamas, o tai sukelia stresą.
Šiame referate pateikiamos ne tik problemos, kurias sukelia kompiuterinės technologijos, bet ir aprašoma, kaip tų problemų išvengti.

2 ISTORINĖ RAIDA

2.1 Pirmosios skaičiavimo mašinos
Vieną iš tobulesnių skaičiavimo mašinų, išlikusių iki šių dienų ir turėjusių didelę įtaką kitiems mokslininkams, 1642m. sukūrė prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis. Amžininkai šį įrenginį pavadino „Paskalina “. Jį sudarė ratukai, ant kurių buvo užrašyti skaičiai nuo 0 iki 9. Ratukai turėjo dantračius. Apsisukęs vieną kartą, ratukas užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaitmenį. B. Paskalio taikytas „surištų ratukų “ principas buvo naudojamas visuose vėliau sukurtose mechaniniuose skaičiuotuvuose. „Paskalinos“ trūkumas – labai sudėtingas operacijų, išskyrus sudėtį, atlikimas.
Pirmą ma

ašiną, kuri galėjo lengvai atlikti visus aritmetinius veiksmus, sukūrė diferencialinio ir integralinio skaičiavimo pradininkas Gotfridas Leibnicas 1673 metais. Sudėtis buvo atliekama kaip ir „Paskalinoje“, bet pirmą kartą buvo pritaikyta judanti dalis – karietėlė (tai leido atlikti visus aritmetinius veiksmus), kuri buvo naudojama ir vėlesnėse konstrukcijose. G. Leibnicas išskyrė dvejetainę skaičiavimo sistemą, kuri naudojama ir šiuolaikinėse skaičiavimo mašinose.
1820 m. prancūzas Ch. X. Thomas de Colmar sukūrė įrengimą, kuris galėjo vykdyti keturias pagrindines aritmetines funkcijas – sudėti, atimti, dauginti ir dalinti. Nuolat tobulinama ši skaičiuoklė buvo naudojama net iki I-ojo pasaulinio karo.
Labai svarbus indėlis skaičiavimo mašinų raidos istorijoje yra anglo Čarlzo Bebidžo. Pirmąją mašiną jis sukūrė 1822 metais. Tai tikrojo kompiuterio, tokio, kokį žinome šiandien, užgimimas. Pirmasis jo sukurtas “kompiuteris” buvo traukinio vagono dydžio garo cirkuliacijos mechanizmas. Šis kompiuteris gavo “Difference Engine” (1 pav.) vardą. Ji buvo skirta matematinėms lentelėms sudaryti ir tikrinti. Mašina tikrino skirtumus tarp skaičių, t.y. buvo skirtuminė mašina. Beje, Č. Bebidžas iš karto suprato savo mašinos trūkumą: jei reikėdavo atlikti kitokius skaičiavimus, tekdavo keisti visą mašinos mechanizmą, todėl po 10 metų tyrimų profesorius ėmė kurti pirmąjį platesnio vartojimo kompiuterį pavadinimu “Analytical Engine”. Tiesa, šis kompiuteris niekada taip ir nebuvo baigtas statyti, tačiau jo projektas atskleidė gilų matematikos ir technologijų simbiozės pagrindą. Kompiuterį turėjo sudaryti 50.000 detalių, duomenys įv
vedami turėjo būti perfokortomis. Kompiuteris turėjo atmintį, į kurią tilpo 1.000 skaičių, sudarytų ne daugiau kaip iš 50 ženklų. Č. Bebidžo nuopelnas yra tas, kad jis savo analitinėje mašinoje pritaikė komponentus, kurie yra svarbiausi ir dabar. Jis pirmasis suprato, kad skaičiavimo mašina turi turėti penkis pagrindinius komponentus:
1) įvesties įrenginį informacijai įvesti;
2) atminti skaičiams ir programų komandoms saugoti;
3) aritmetinį įrenginį skaičiavimo procesui atlikti;
4) valdymo įrenginį programos vykdymui kontroliuoti;
5) išvesties įrenginį skaičiavimo rezultatams išvesti.
2.2 XX a. tobulėjimas
Grandiozinę “analitinę mašiną” netruko pakeisti daug naujų ir patobulintų variantų, kurie informacijos įvedimui naudojo daugiau ar mažiau panašius į perfokortas būdus. 1931 m. Vannevar Bush sukūrė kalkuliatorių, gebėjusį spręsti dar sudėtingesnius skaičiavimus. Tačiau ir šis įrengimas buvo sudėtingas ir gremėzdiškas.
Hermanas Holeritas sukūrė perfokortų ( popieriaus kortelės, kuriose yra tam tikra tvarka pramuštos skylutės) principu veikiantį nemechaninį „tabuliatorių“. Jis pasirodė esąs toks efektyvus, kad buvo sukurta firma, gaminanti tabuliatorius. Nuo 1924 metų ji vadinasi IBM (International Business Machines) ir yra viena kompiuterių gamybos lyderių.
Nemažai nuveikė vokietis Konradas Cuzė, sukūręs universalią skaičiavimo mašiną, panašią į Č. Bebidžo analitinę mašiną. 1936 metais buvo sukurta skaičiavimo mašina Z1, kurioje buvo pritaikyti D. Bulio algebros principai. Vėlesnėje mašinos versijoje Z2 vietoje mechaninių jungiklių buvo panaudotos elektromechaninės relės, o informacijai įvesti perforuota fotojuostelė, kuri vėliau buvo pakeista popierine.
1945 metais JAV buvo sukurta elektroninė skaičiavimo mašina „ENIAC“ (Elektronic Numerical Integrator and Calculator), skirta balistikos (artilerijos) uždaviniams spręsti. Joje panaudotos 17488 elektroninės lempos. „ENIAC“ – dešimtainė, o ne dvejetainė mašina. Skaičiai joje buvo pateikiami dešimtaine forma ir taikoma dešimtainė aritmetika. Jos atmintį sudarė 20 vadinamųjų kaupiklių {accumulator}, kiekvienas jų galėjo saugoti iki 10 dešimtainių skaičių. Kiekvienam skaičiui atvaizduoti naudotas žiedas iš 10 vakuuminių lempų. Tam tikru momentu tik viena iš lempų būdavo įjungta ir būdavo atvaizduojamas vienas iš 10 skaitmenų. Pagrindinis trūkumas tai, kad ENIAC kompiuterį programuodavo rankiniu būdu jungdami arba išjungdami jungiklius ir perjungdami kontaktus laidžiais trumpikliais. Programų įvedimas arba jų modifikavimas „ENIAC“ mašinoje buvo nuobodus ir varginantis procesas. Programavimą galima buvo palengvinti tik pačią programą pateikiant patogiu atmintyje kartu su duomenimis saugoti pavidalu, instrukcijas kompiuteriui teikiant juo pačiu – jam skaitant iš atminties, o programas įvedant arba keičiant atminties fragmentuose nustatant tam tikras reikšmes.
1946 m. Noimanas kartu su savo kolegomis Prinstono pažangiųjų studijų institute (Princeton Institute for Advanced Studies) ėmėsi kurti naują kompiuterį IAS pavadinimu. Šis kompiuteris buvo baigtas tik 1952 m. ir yra visų vėlesnių bendrosios paskirties kompiuterių prototipas. A lent. pateikta IAS kompiuterio apibendrinta struktūra.
1947 metais Kembridže Morisas Vilksas sukūrė „EDSAC“ (Elektronic delay Storage Automatic Calculator). Ši skaičiavimo mašina nuo kitų skyrėsi tuo, kad joje buvo panaudota nauja programinio aprūpinimo strategija – standartinės programos, klaidų paieška ir, svarbiausia, Operacinė sistema, t.y. programų rinkinys, leidęs automatiškai valdyti skaičiavimo procesą.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse įvairių pasaulio šalių vyriausybės ėmė skubiai skatinti kompiuterio tobulinimą. Buvo tikimasi kompiuterius strategiškai panaudoti kare.
3 KOMPIUTERIŲ KARTOS
Šiandien išskiriamos penkios kompiuterių kartos (Lent. B): pirmoji karta (1945 – 1956), antroji karta (1956 – 1963), trečioji karta (1964 – 1971), ketvirtoji karta (1971 – dabartis), penktoji karta (ateitis).
3.1 Pirmoji karta
Pirmoji kompiuterių karta apima laikotarpį nuo 1945 iki 1956 metų. 1941 m. vokietis inžinierius Konradas Cuzė sukuria kompiuterį Z3, kuris turėjo padėti projektuojant lėktuvus ir raketas.
1943 m. britai baigė kurti ypač slaptą kompiuterį “Colossus”, kuris turėjo padėti iššifruoti vokiečių siuntinėjamus koduotus karo pranešimus. Tačiau ir šio kompiuterio įtaka tolesnei kompiuterijos raidai buvo maža, nes kompiuteris nebuvo skirtas platesniam naudojimui, o tik dekodavimui. Taip pat jis buvo laikomas paslaptyje net ir dešimtmečius po karo, tad juo naudotis galėjo tik siauras žmonių ratas.
1944 m. bendrovei IBM talkininkaujantis inžinierius Howard H. Aiken sėkmingai sukūrė elektroninį kalkuliatorių, kuris buvo skirtas apskaičiuoti JAV kariuomenės raketų skridimo trajektorijoms. Įrengimas buvo pusės futbolo aikštės dydžio, jame buvo panaudota 500 mylių ilgio laidų. Po šio kompiuterio sekė keletas panašių įrengimų, galėjusių atlikti vis daugiau funkcijų.
1945 m. John von Neumann su pagalbininkų komanda sukuria kompiuterio koncepciją, kurią kompiuterių vystytojai naudos visus sekančius 40 metų. Tais pačiais metais sukurtas “Electronic Discrete Variable Automatic Computer” turėjo atmintį, kurioje buvo išsaugoma tiek pati programa, tiek ir duomenys, kuriuos ji turėjo apdoroti. Pagrindinis šio kompiuterio elementas, įtakojęs vėlesnių kompiuterių kūrimą, – centrinis skaičiavimo blokas (dabartinio procesoriaus pirmtakas).
1951 m. sukuriamas universalusis automatinis kompiuteris UNIVAC I (inžinierius Remington Rand). Jis tapo pirmuoju kompiuteriu, pardavinėjamu plačiajam vartotojui. Jį iš karto įsigijo bendrovė “General Electric”, kelios valstybinės įstaigos. 1952 m. šis kompiuteris pasižymėjo tuo, kad teisingai prognozavo prezidento rinkimų rezultatus, kuomet laimėjo Dwight D. Eisenhower.
Pirmosios generacijos kompiuteriams buvo būdingas jų panaudojimo specifiškumas – jie buvo gaminami atlikti ypač specifines užduotis, kiekvienas kompiuteris turėjo savo atskirą specialiai sukurtą programinę įrangą, vadinamąją “mašinos kalbą”, kuri nurodydavo techninei įrangai kaip veikti ir ką daryti. Pirmųjų kompiuterių specifiškumas neleido jų panaudoti plačiau ir juos greičiau plėtoti.
Kitas skiriamasis pirmos kartos kompiuterių bruožas buvo vakuuminiai vamzdžiai ir magnetiniai būgnai, kuriuose buvo saugoma informacija.
3.2 Antroji karta

Antroji kompiuterių karta apima laikotarpį nuo 1956 iki 1963 metų. 1948 m. išrastas tranzistorius smarkiai pakeitė kompiuterių plėtrą. Šie metai laikomi fundamentaliais kompiuterių raidoje, nes buvo išrastas mechanizmas, smarkiai patobulinęs kompiuterių struktūrą. Tranzistoriai pakeitė didelius vakuuminius vamzdžius ne tik kompiuteriuose, bet ir televizoriuose bei radijo imtuvuose. Visavertiškai tranzistorius kompiuterių pasaulį užvaldo 1956 m., kompiuteriai tampa vis mažesni, greitesni, patikimesni ir kartu protingesni. Kompiuteriai pradedami naudoti atominių tyrimų laboratorijose, kur reikalingi milžiniški skaičiavimų pajėgumai.
Po 1960-ųjų kompiuteriai pradedami vis aktyviau naudoti versle, mokymo įstaigose, vyriausybinėse organizacijose. To meto kompiuteris jau turėjo visus šiandienos kompiuterio komponentus – spausdintuvą, juostinę informacijos kaupyklą, atmintį, operacinę sistemą ir kitas programas.
Kompiuteris IBM 1401 laikomas vienu pirmųjų universalių komercinių kompiuterių. Išpopuliarėja kompiuterių kalbos COBOL (Common Business-Oriented Language) ir FORTRAN (Formula Translator).

3.3 Trečioji karta

Trečioji kompiuterių karta apima laikotarpį nuo 1964 iki 1971 metų. Nors tranzistoriai ir buvo smarkus šuolis į priekį nuo vakuuminių vamzdžių, tačiau kompiuteriai ir toliau smarkiai kaisdavo, buvo neatsparūs ir dažnai gesdavo.
1958 m. “Texas Instruments” sukuria integruotą mikroschemą, pagamintą iš kvarco ir silicio. Mokslininkai tiria ir ilgainiui sugeba sutalpinti vis daugiau komponentų ant vienos silicio plokštelės. Taip gimsta puslaidininkių mikroschemos, tokios, kokias šiandien ir pažįstame. Kompiuteris tampa dar mažesnis, mažiau kaista ir toliau greitėja. Šios kartos kompiuteriai pasižymėjo dar ir tuo, kad jie jau galėjo dirbti su keliomis programomis vienu metu.

3.4 Ketvirtoji karta

Ketvirtoji kompiuterių karta apima laikotarpį nuo 1971 metų iki šiandienos. Sukūrus silicio mikroschemą, buvo smarkiai imtasi mažinti pačius kompiuterius. Ketvirtos kartos kompiuteriai ir ypač jų mikroprocesoriai ėmė smarkiai mažėti ir toliau greitėti. Toje silicio plokštelės vietoje, kur anksčiau tilpo dešimtys komponentų, dabar tilpdavo tūkstančiai ir šimtai tūkstančių. Tokios permainos mikroprocesorių gamyboje taip pat smarkiai įtakojo pačių kompiuterių pigimą. 1971 m. sukurtas “Intel 4004” tipas pirmą kartą savyje suderino daugelį kompiuterio komponentų (CPU, atmintį, įėjimus ir išėjimus) vienoje vienalytėje struktūroje, tad ilgainiui tokiu pagrindu pagamintos mikroschemos ėmė užkariauti pačius įvairiausius buitinės elektronikos įrengimus. Naujosios mikroschemos buvo universalios ir galėjo būti pritaikytos pačiose įvairiausiose srityse.
7 – ojo dešimtmečio viduryje kompiuteris tapo prieinamas daugeliui eilinių vartotojų, tobulėjanti programinė įranga leido net ir gilaus techninio išsilavinimo neturintiems žmonėms perprasti ir valdyti kompiuterį. Populiariausi šios kartos plataus vartojimo kompiuteriai buvo “Commodore”, “Radio Shack” ir “Apple”.
80-ųjų pradžioje pirmosios video žaidimų konsolės “Pac Man” ar “Atari 2600” įžiebė dar didesnį eilinio vartotojo susidomėjimą kompiuterijos pasauliu. 1981 m. IBM pristato pirmąjį asmeninį kompiuterį (personal computer – PC), skirtą naudoti namuose, biure, mokyklose ir t.t. 1981 m. pasaulyje buvo išleista 2 mln. asmeninių kompiuterių, 1982 m. – jau 5,5 mln., o 1991 m. pasaulyje buvo pagaminta jau 65 mln. asmeninių kompiuterių.
Nuo 1991 m. kompiuteriai pradeda vystytis skirtingo dydžio kryptimis – pradedami gaminti pirmieji nešiojamieji kompiuteriai (laptop gimimas 2 pav.), vis labiau tobulinami stalo kompiuteriai (desktop), taip pat kišeniniai (palmtop).
1984 m. užverda didžioji konkurencija tarp IBM ir “Apple Macintosh”. Pastarieji kompiuteriai pasižymėjo ypač draugiška vartotojui sąsaja, “Apple” pirmieji kompiuterijos pasaulyje įdiegė langų pagrindu veikiančią OS, kurią vėliau dalinai nukopijavo Bill Gates. Būtent “Apple Macintosh”, o ne “Microsoft” ir IBM sukuria suprantamą kiekvienam vartotojui simbolių ir ikonų kalbą, kuomet nereikia ekrane rinkti komandinių eilučių.

Kompiuteriams tampant vis galingesniais, juos imama jungti į tinklus, jie pradeda dalintis bendrais resursais, pradedami kurti kompiuterių centrai su tarnybinių stočių prototipais.
3.5 Penktoji karta
Penktoji kompiuterių karta dar vadinama kompiuterijos ateitimi. Apie kompiuterijos ateitį kalbėti labai sunku, nes kaip rodo paskutinio dešimtmečio patirtis permainos viena kitą seka su vis didėjančiu pagreičiu. Šios kartos kompiuterių darbo greitis – daugiau nei 1 mlrd. operacijų per sekundę. Penktosios kartos kompiuterių bruožas turėtų būti jų susiliejimas su biotechnologijomis ir integracija į visą žmogaus aplinką, pradedant visuomeniniu transportu ir baigiant virtuve. Tiesa, būtina paminėti, kad kompiuteris ir toliau “pasilieka sau teisę” klysti, tai yra ir toliau iki galo neišsprendžiamos jų patikimumo problemos.
4 NAUJAUSIOS KOMPIUTERINĖS TECHNOLOGIJOS

Kaip jau buvo minėta, kompiuteriai vystosi didžiuliu greičiu, diegiamos įvairios naujovės, naujos technologijos, kurios tikrai palengvina žmonių gyvenimą. Dabar yra tokių technologijų, kurių prieš kelis dešimtmečius net įsivaizduoti buvo neįmanoma. Naujausios kompiuterinės technologijos padeda išspręsti daugybę problemų visose gyvenimo srityse. Taigi toliau yra pateikiama kelios naujausios kompiuterinės technologijos bei aprašoma jų paskirtis.
4.1 Vaizdo konferencija

Vaizdo konferencija (VK) – tai kompiuterinė technologija, leidžianti žmonėms matyti ir girdėti vieniems kitus, keistis informacija ir ją apdoroti interaktyvioje terpėje naudojantis asmeniniu kompiuteriu. Norint džiaugtis vaizdo konferencijų teikiamais privalumais, pakanka turėti su savo kolegomis ryšį per kompiuterių tinklą arba per skaitmeninio telefono kanalą. Kanalas turėtų būti pakankamai spartus (didelė kanalo pralaidos geba). Teritorinis tinklas taip pat puikiai tinka vaizdo konferencijoms (VK) rengti. Vaizdo konferencijoms rengti reikalingas geros kokybės ISDN ryšys, vietinis tinklas (IP tinklas) arba koks kitas analogiškas tinklas (“Frame Relay”). VK naudojamos 64-384 Kb/s ISDN kanalų spartos linijos ir iki 1-1,5 Mb/s IP tinklas. Geros kokybės vaizdas gaunamas naudojant 200 Kb/s spartos ryšį, o jei pageidaujama aukštesnės kokybės – naudojamas 300 Kb/s spartos ryšys. VK leidžia kompiuterį naudoti apdorojant koduotus garso ir vaizdo informacijos srautus. Rengiant VK, kurioje dalyvauja keli vartotojai, patariama naudoti specialią įrangą: (pvz., vaizdo serverius), nes apkraunama kiekviena darbo vieta (apkrova proporcinga vartotojų skaičiui) ir tinklas (apkrova proporcinga vartotojų skaičiaus kvadratui).
VK – nepakeičiamas pagalbininkas firmai, kuri turi platų filialų tinklą. Patogu koordinuoti firmos valdymą, efektyviau priimami verslo sprendimai. Paprasta rengti konsultacijas ar pasitarimus kuriant bendrus projektus. Šiuolaikinės VK sistemos leidžia keliems vartotojams naudotis bendrais duomenimis, vartotojai gali į tą patį dokumentą įterpti tekstą, grafines iliustracijas. VK puikiai tinka ten, kur reikia operatyvumo analizuojant situacijas, priimant skubius atsakingus sprendimus, konsultuojantis, bendradarbiaujant kuriant projektus. Kriptografinės apsaugos priemonės leidžia išsaugoti VK turinio konfidencialumą.

4.2 Kompiuterio remontas per 50 sekundžių.

Kompiuterinio pasaulio erdvėje sublizgėjo naujutėlaitė kompiuterinė technologija – Radix Protector, sugebanti pilnai suvaldyti dažnai kaprizingus kompiuterius. Įdiegus Radix Protector elementą, kompiuterio nebeįmanoma sulaužyti, (išderinti ar kitaip pakenkti jame esantiems duomenims (failams), (išskyrus fizinius gedimus)). Radix Protector – yra kompiuterinės schemos plokštė, kurios autorius – RADIX Ltd. (Izraelis). Genialios idėjos, 25 metų patirtis, šviesūs protai leido kompanijai sukurti revoliucinę technologiją, kuri kompiuterių vartotojus išlaisvina nuo dažnų darbo sutrikimų. Šis nedidukas įrenginys sugeba per 50 sekundžių atstatyti kietąjį diską į pradinę būseną net po pilno tyčinio ar netyčinio formatavimo.
Radix Protector – sudėtingas technologinis mechanizmas bei kompiuterinis procesas – bet kokio pobūdžio kompiuterinį lūžimą sutvarko ne ilgiau kaip per 50 sekundžių, t. y. maždaug per tiek laiko, kiek kraunasi pats kompiuteris. Maža to, jis naudoja tik 2% kompiuterinių resursų, todėl yra visiškai nejuntamas vartotojui, nes kompiuterio darbo sparta nesulėtėja, ir nesumažėja vietos kietajame diske.
Radix Ltd. apskaičiavo, kad naudojant Radix Protector, sutaupoma apie 80% piniginių kaštų, susikaupiančių dėl kompiuterio prastovų, išlaidų jo atstatymui ir t.t.
UAB “Virtuali tikrovė” pristato šį produktą Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos bei Kaliningrado srities rinkai.
4.3 Bevielis ryšys

Bevielis ryšys panaikina fizinius apribojimus, su kuriais susiduria laidiniai kompiuterių tinklai. Ši technologija užsienyje jau gana plačiai naudojama ir pastaruoju metu tampa vis populiaresnė Lietuvoje. Žinoma, bevielis kompiuterių ryšys, kaip ir dauguma naujausių technologijų, užsienyje visų pirma buvo išbandytas karinėje pramonėje, o po to rado savo vietą ir kitose gyvenimo srityse. Bevielis ryšys pranašesnis nei tradicinės duomenų perdavimo technologijos, nes:
· Tiesioginiai kabeliniai sujungimai ne visada įmanomi dėl fizinių barjerų, didelės jų pirminio bei pakartotino įdiegimo išlaidos; be to, jie nėra lankstūs ir itin patikimi;
· Telefono linijos visų pirma nėra sparčios, jų įdiegimas gana brangus, taip pat – reikalinga papildoma įranga ir, kas bene svarbiausia, reikia mokėti mėnesinius ar kitokius mokesčius įvairioms įstaigoms (pvz. Telekomas);
· Mikrobanginį ryšį sudėtinga įdiegti, be to, jį įdiegiant naudojama brangi aparatūra ir reikia papildomų licencijų.
Žinoma, sujungiant arba plečiant savo organizacijos kompiuterių tinklus viską reikia labai atidžiai paskaičiuoti ir įvertinti kiekvieno metodo privalumus ir trūkumus. Keista, bet Lietuvoje bevieles kompiuterinio ryšio technologijas pradėjo platinti “Lietuvos telekomas“, įvedęs mokesčius už vietinius pokalbius ir monopolizavęs informacijos perdavimą fiksuotu laidiniu ryšiu. Žinoma, energetikams, geležinkelininkams ir kitiems, kurie turi savo ryšio linijas, tai gal ir nėra labai aktualu, tačiau daugumai organizacijų, norinčių turėti pastovią prieigą prie interneto ir išvengti didelių mokesčių telekomui, lieka bene vienintelė alternatyva – bevielis ryšys. Galima sakyti ir kitaip: noras pigiau naudotis interneto paslaugomis paspartino bevielių technologijų atsiradimą. Lietuvoje yra kelios stiprios firmos, diegiančios bevielio ryšio technologijas. Ne viena jų naudoja bevielį ryšį pirmiausia prieigai prie interneto, o po to – kitoms kompiuterinio ryšio problemoms spręsti.
Paprastai pagrindinėms bevielio kompiuterinio ryšio sistemoms naudojama paskirstyto spektro technologija, kuri būna dviejų tipų – šokinėjančio dažnio (frequency hopping) ir tiesiogiai skleidžiamo spektro (direct sequence). Kartais naudojama vieno tipo technologija, o kartais vartotojai gali rinktis būtent tą, kuri labiausiai tinka tam tikru atveju. Žinoma, gaminiai turi visiškai atitikti IEEE 802.11 standartą, nusakantį bevielio duomenų perdavimo taisykles – tik tada bevielis tinklas dirbs patikimai ir sėkmingai integruosis į laidinę infrastruktūrą.
4.3.1 Specialusis bevielio ryšio taikymas

Suprantama, bevielės technologijos yra skirtos ne tik tam, kad sujungtų kažkokį sandėlį, esantį už kelių šimtų metrų nuo centro ir ne vien tam, kad vadybininkai su nešiojamaisiais kompiuteriais laisvai bėgiotų iš vieno kabineto į kitą. Kur kas daug įdomesni yra įvairūs specialieji taikymai, kai naudojama ir speciali kompiuterinė technika bei programinė įranga.
Specialios kompiuterinės technikos spektras tikrai platus: specializuoti kompiuteriai, duomenų surinkimo ir perdavimo terminalai, bar kodų skaitytuvai ir spausdintuvai, atpažinimo įrenginiai ir kita panaši produkcija. Į daugelį gaminių įdiegtos belaidės informacijos perdavimo priemonės, leidžiančios surinktą informaciją akimirksniu perduoti į centriniame kompiuteryje esančią duomenų bazę. Yra sukurta ir nemažai specializuotos programinės įrangos, efektyviai naudojančios naujas, šiuolaikines informacijos surinkimo ir perdavimo technologijas. Visa ši technika ir programinė įranga jau gana sėkmingai naudojama prekybai, gamybai, transportui ir logistikai, sveikatos apsaugos, aptarnavimo sferoje bei daug kur kitur.
4.3.2 Duomenų surinkimo terminalai

Įvairių duomenų surinkimui yra naudojami nešiojamieji skanuojantys terminalai. Šie terminalai – tai mikrokompiuteriai su savo operacine sistema, atmintimi ir bevielio duomenų perdavimo į centrinį kompiuterį funkcija. Beje, informaciją į kompiuterį galima įrašyti ir naudojantis bevieliu ryšiu, ir per standartines kompiuterio jungtis. Tokiais duomenų surinkimo terminalais gali dirbti ir tie specialistai, kurie neturi kompiuterinės kvalifikacijos. Yra sukurta nemažai taikomosios programinės įrangos, kuriai naudojami duomenų surinkimo terminalai, turintys radijo ryšį su kompiuterių tinklu, dirba kliento -serverio arba terminalo emuliacijos režimu.
4.3.3 Mobilieji kompiuteriai

Kita produktų grupė, skirta taip pat įvairaus profilio specialistams, yra mobilieji kompiuteriai bei duomenų surinkimo terminalai. Informacija įvedama naudojantis klaviatūra arba specialiu pieštuku (pen-based computers), taip pat yra variantai su aktyviu ekranu (touch screen computers). Tokią techniką patogu nešiotis, nes ji nedidelė, gana patvari ir gali dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Kai kurie gaminiai netgi gali būti įrengiami ir judančiuose objektuose – automobiliuose, keltuvose ir pan. Šie įrenginiai atlieka įvairiausias duomenų perdavimo į centrinį kompiuterį funkcijas, laidines ir bevieles.
4.4 Bendrovės IBM naujienos parodoje „Infobalt 2005“

Informacinių technologijų parodoje „Infobalt 2001“ IBM pristatė naujoviško dizaino IBM “eServer” šeimos serverį “xSeries 232” su naujausiais “Intel Pentium III” procesoriais. Šie serveriai išsiskiria puikiomis plėtimo galimybėmis ir patikimumu, įvairiapuse diagnostikos ir valdymo įranga, jie yra parengti ateities poreikiams.
“Sonex” specialistai įdiegė IBM LTO “Ultrium” technologiją duomenų kopijavimo ir archyvavimo sprendimams. LTO yra naujausia juostų technologija, siūlanti didelę duomenų laikmenų talpą bei duomenų perdavimo spartą. Tai patikimi sprendimai tiek atskirų serverių, tiek ir viso tinklo duomenų kopijavimui bei archyvavimui.
Buvo pristatyta ir IBM nešiojamo kompiuterio ir užrašų knygelės sintezė “ThinkPad TransNote”. Šiame kompiuteryje pavyko integruoti popierių, rašiklį ir nešiojamą kompiuterį. Informacija į šį kompiuterį suvedama rašant ranka arba klaviatūra.

4.5 Nauja technologija finansų srityje

Vyriausybės visame pasaulyje sulaukė pagalbininkės kovoje su mokesčių nemokėjimu, pinigų plovimu, bendrovių sukčiais ir turbūt su didžiausia biurokratine blogybe – dokumentų padirbinėjimu. Ši pagalbininkė – kompiuterinė technologija. Naujoji technologija – buhalterių sukurta kompiuterinė kalba – paverčia finansinę informaciją į brūkšninio kodo atitikmenį ir leidžia programinei įrangai nuskenuoti bei įvertinti informaciją. Ši technologija, vadinama išplėsta verslo ataskaitų kalba (XBRL), sparčiai populiarėja tarp šalių vyriausybių. Pareigūnai iš Briuselio ir Vašingtono jau pradėjo raginti ir reikalauti, kad finansinės ataskaitos būtų paruoštos pagal XBRL. Tačiau ši naujovė nesulaukė verslo bendruomenės nuoširdaus priėmimo. Technologija prideda “žymeklius” prie beveik visų rūšių finansinės informacijos ir taip leidžia programinei įrangai atpažinti įtartiną ar klaidingą informaciją bei pažymėti ją ir atidėti kruopščiai peržiūrai. XBRL technologija duomenims suteikia standartinę struktūrą, todėl duomenis galima ne tik saugoti elektroniniu būdu, bet ir peržiūrėti naudojant daugelio tipų analitinę programinę įrangą.
Naujoji technologija naudojama ir kitiems tikslams. Ispanijos pinigų plovimo prevencijos grupė nori taikyti XBRL išaiškindama neteisėtus finansinius sandėrius. Kanados aplinkos apsaugos agentūra ieško būdų, kaip naujoji technologija galėtų padėti programai, kuri apskaičiuoja verslo sąnaudas taršai sumažinti.
Bendrovės ir investuotojai šia technologija dar kol kas nesinaudoja. Taip galėtų būti dėl to, kad XBRL finansiniams rezultatams yra lyg didelio ryškumo fotoaparatas, nes, skirtingai nuo tradicinio duomenų pateikimo būdo, ši technologija išryškina visas bendrovės finansinių rezultatų “raukšles”. Vienoms bendrovėms toks aiškumas patinka, nes jos gali rinkoje pasirodyti kaip itin skaidrios ir nieko neslepiančios, o kitos mieliau slepiasi po skaidrumą slopinančiu šydu.
4.6 Nauja technologija automobilių srityje

Antrosios kartos “Toyota RAV4″ (Recreational Active Vehicle”) – aktyvaus laisvalaikio automobilis. Jo pirmtakas, debiutavęs 1994 metais, išsyk patraukė pirkėjų dėmesį – jie įžvelgė automobilio universalumą ir ypač jo tinkamumą miestui. Iki šių dienų pirmųjų RAV4 visureigių parduota per 1,8 milijono. Antrosios kartos “Toyota RAV4” iš išorės atrodo kompaktiškas. Vis dėlto automobilis erdvus, tai lėmė atnaujinta visureigio RAV4 konstrukcija.
Salone į akis krenta kruopštus planavimas ir puošyba: subtilios sidabro spalvos linijos, odinių linijų iškilumai, šlifuoti metaliniai paviršiai, patogios sėdynės, racionaliai išnaudota vieta pasidėti įvairiems nedideliems daiktams ir mažmožiams.
Bandomuoju važiavimu RAV4, turinti veržlų ir galios nestokojantį 2,0 litrų (152 AG) VVT-i (kintamo vožtuvų laiko reguliavimo) benzininį variklį, atkreipė dėmesį lengvu ir greitu įsibėgėjimu bei reagavimu į galios pokyčius. Keturių pakopų automatinę pavarų dėžę turintį visureigį itin smagu vairuoti mieste. Išbandyto automobilio variklyje įdiegta moderni kompiuterinė technologija, nuolat reguliuojanti oro įsiurbimo vožtuvų laiką pagal važiavimo sąlygas. Taip sukuriamas optimalus sūkio momentas esant įvairiam apsukų diapazonui. Degalų sąnaudos – 9,0 litro/100 km važiuojant automobiliu su keturių pakopų automatine greičių dėže (8,6 litrų/ 100 km – su mechanine transmisija).

4.7 Speciali kompiuterinė pelė
Didžiojoje Britanijoje sukurtas specialus adapteris, kuris padeda nuo rankų drebulio kenčiantiems žmonėms naudotis kompiuterine pele. Naujoji pelė dirba pagal vadinamąją “steady cam” technologiją, naudojamą ir vaizdo kamerose, kuri nepriklausomai nuo operatoriaus judėjimo greičio ir filmavimo sąlygų, gali stabilizuoti vaizdą ir pašalinti nepageidaujamą vaizdo drebėjimo efektą. Nuo rankų drebulio kenčiantys asmenys su įprasta pele negali kompiuteriu atlikti paprasčiausių veiksmų. Todėl šis išradimas tikras stebuklas nuo rankų drebulio kenčiantiems žmonėms.
5 PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMAI

Gyvenime iškyla daugybė sunkumų, problemų. Kai kurias padeda išspręsti kompiuterinės technologijos. Tačiau net ir naujausios technologijos visko išspręsti negali. Kompiuterinės technologijos pačios gali sukelti įvairių problemų. Toliau aprašytos kelios problemos, kurių priežastis yra būtent kompiuterinės technologijos.
5.1 Informacinės visuomenės plėtros problema

Informacinės visuomenės plėtra gvildenama įvairiais aspektais: moksliniu, technologiniu, politiniu, ekonominiu, kultūriniu ir kitais. Labiausiai šiuo metu Lietuvoje aktualiausias yra kompiuterinis raštingumas, pilietinių funkcijų kompiuterizuotas valdymas ir profesinė kompiuterinė kompetencija.

Kompiuterinio raštingumo lygis vis dažniau matuojamas ECDL programos žinojimu, tačiau daug dirbančių kompiuteriu žmonių operuoja žiniomis, kurios yra ne ECDL programos rėmuose, tas jiems netrukdo ir jų negalima laikyti neraštingais. Kompiuterinio neraštingumo likvidavimo programa Lietuvoje vyksta patenkinamai, didžiausią dėmesį fokusuojant į besimokančiųjų pasluoksnį. Kiekvienais metais valstybė ir kiti fondai skiria pakankamai dideles lėšas mokykloms ir kiekvienais metais didelis jaunų “raštingų” žmonių skaičius įsilieja į veiklųjį visuomenės pasluoksnį, pakeisdamas išeinančius į pensiją. Pastarųjų sąskaita didėja “raštingų” pensinio amžiaus žmonių skaičius. Didelę dalį Lietuvos gyventojų sudaro kaimo žmonės, kurie pastebimai lėčiau kyla kompiuterinio raštingumo laiptais, tačiau kompiuteris kaime nebėra nežinomas. Jis pasiekiamas per kaimo mokyklas, bibliotekas, kultūros namus, pažangius ūkininkus, kurie jau pradeda naudoti jį savo profesinėje veikloje. 13% Lietuvos gyventojų bedarbiai. Jų kompiuterinis raštingumas keliamas įvairiuose kursuose, finansuojant valstybės, privatiems ir užsienio fondams.
Pilietinių funkcijų kompiuterinis vykdymas – yra viena iš uždavinio suteikti visiems piliečiams galimybę naudotis informacinių technologijų pranašumais kasdienėje veikloje dalių. Tai labai svarbi informacinės visuomenės plėtros kryptis, tuo kad tokios funkcijos kaip mokesčių mokėjimas, įvairios pažymos, valstybinių sprendimų svarstymai, nuomonių pateikimas ir t.t. yra būtini pilietinėje visuomenėje, bet jie yra nepaprastai imlūs laikui ir pinigams. Šiuolaikinės technologijos leidžia visuomenę kilstelėti ant aukštesnės pakopos, tačiau dabartiniu metu šis procesas juda kur kas lėčiau negu kompiuterinio raštingumo likvidavimas. Galima tvirtinti, kad Lietuva pilietinių funkcijų kompiuterinio vykdymo fronte tebėra “nuliniame” lygyje. Pamatas šioje kryptyje dedamas. Jį sudaro kompiuterinis raštingumas ir fizinis tokių funkcijų atlikimo galimybių įgyvendinimas.

5.2 Tinklų saugumas
Gana opi problema yra informacijos, esančios kompiuteriniuose tinkluose, saugumas, patikimumas, vientisumas. Trys pagrindinės sąvokos svarbios informacijos saugumui kompiuteriniuose tinkluose yra konfidencialumas, vientisumas ir pasiekiamumas. Sąvokos susijusios su žmonėmis, kurie naudoja tą informaciją yra tapatybės patikrinimas, įgaliojimu patikrinimas ir atsakomybės pripažinimas. Kai informacija yra nuskaitoma arba kopijuojama asmens, neturinčio tam įgaliojimų, rezultatas yra vadinamas konfidencialumo praradimu. Kai kurioms informacijos rūšims konfidencialumas yra labai svarbi savybė. Tai, pavyzdžiui, finansinė informacija, pacientų medicininiai įrašai, naujų produktų planai, įmonių veiklos strategijos ir pan.
Informacija gali būti iškraipyta, pasiekiant ją per nesaugų kompiuterinį tinklą. Kai informacija, perduodant ją tinklu, yra pakeičiama nenumatytu būdu, tai vadinama vientisumo praradimu. Tai reiškia, kad informacija buvo pakeista be leidimo ar tai atsitiko dėl žmogaus klaidos, ar dėl sąmoningo įsikišimo. Vientisumas yra ypač svarbi savybė saugumo ir finansiniams duomenims, tokiems kaip elektroniniai pinigų pervedimai arba oro skrydžių kontrolė.
Taip pat informacija gali būti ištrinta arba tapti nepasiekiama. Tokiu atveju įvyksta informacijos pasiekiamumo praradimas. Tai reiškia, kad žmonės, kurie turi įgaliojimus prieiti prie informacijos, negali jos pasiekti.
Pasiekiamumas yra dažnai svarbiausia savybė paslaugas teikiančioms organizacijoms, kurios yra priklausomos nuo informacijos (pvz. oro skrydžių tvarkaraščiai turizmo agentūroms). Paties tinklo pasiekiamumas yra svarbus bet kam, kieno veikla priklauso nuo priėjimo prie tinklo arba atskirų paslaugų, teikiamų tinklo pagalba. Kai vartotojas negali pasiekti tinklo arba atskirų jo paslaugu, jis patiria atsisakymą suteikti paslaugą (angl. denial of service).
Tam kad suteiktų informaciją tiems, kuriems jos reikia ir kuriems galima ją patikėti, organizacijos naudoja tapatybės ir įgaliojimų patikrinimus.
Tapatybės patikrinimas – tai įrodymas, kad vartotojas yra tas, kuo jis dedasi esąs. Tas įrodymas gali būti vartotojo slaptažodis, skaitmeninė identifikavimo kortelė, pirštų, akių tinklainės antspaudas ar pan.
Įgaliojimų patikrinimas – veiksmas, leidžiantis nustatyti ar tam tikras vartotojas (arba kompiuterinė sistema) turi teisę vykdyti tam tikrus veiksmus (pvz. nuskaityti failą arba paleisti programą). Tapatybės ir įgaliojimų patikrinimai paprastai kompiuterinėse sistemose veikia kartu. Prieš leidžiant vartotojui vykdyti veiksmus, kuriems jis turi įgaliojimus, turi būti patikrinta jo tapatybė. Sistemos saugumas yra geras, kai tapatybės patvirtinimas vėliau negali būti atmestas – vartotojas vėliau negali neigti, kad jis įvykdė veiksmus, už kuriuos yra atsakingas. Tai vadinama atsakomybės pripažinimu.
5.2.1 Tinklų saugumo pažeidimai

Tinklo saugumo pažeidimas – tai bet kokia su tinklu susijusi veikla, turinti neigiamas saugumo pasekmes. Tai dažniausiai reiškia, kad veikla pažeidžia aiškią arba numanomą saugumo tvarką. Pažeidimų būna įvairiausių tipų ir dydžių. Jie gali būti vykdomi iš bet kurios tinklo vietos, nors kai kurių tipų pažeidimams būtinas priėjimas prie tam tikrų rūšių sistemų ar specialių vartotojų.
Sunku yra vienareikšmiškai apibrėžti tinklų saugumo pažeidėjus: tai gali būti vaikai, norintys išsiaiškinti ką jie gali daryti tinkle, jauni programuotojai, susikūrę naują programinę priemonę, asmenys siekiantys asmeninės naudos ar net šnipai, ieškantys ekonomiškai naudingos arba kitoms valstybėms reikalingos informacijos. Saugumo pažeidimai taip pat gali būti vykdomi atleistų ar buvusių organizacijų darbuotojų, kurie priėjo prie tinklo informacijos anksčiau. Pažeidėjai gali siekti pasilinksminti, iššūkio savo sugebėjimams, valdžios jausmo, dėmesio arba finansinės naudos.
Pažeidimų tipai:
· Zondavimas: neįprastas bandymas prieiti prie sistemos arba gauti informacijos apie sistemą.
· Skenavimas: didelio kiekio zondų paleidimas, naudojant automatinę priemonę.
· Priėjimas prie sistemos vartotojų: uždraustas priėjimas prie sistemos vartotojo galimybių, įvykdytas ne paties vartotojo.
· Priėjimas prie sistemos administratorių teisių: iš esmės tas pats kaip ir priėjimas prie sistemos vartotojų, tik šiuo atveju įsilaužėlis gauna galimybę daryti bet ką su sistema: leisti savo programas, keisti sistemos veikimo principus bei paslėpti savo įsilaužimo pėdsakus.
· Tinklo paketų gaudymas: paketų gaudyklė yra programa, kuri gaudo IP ir kitų tinklo protokolų paketus. Tuose paketuose gali būti atviru tekstu įrašyti tokie duomenys, kaip vartotojų vardai ir slaptažodžiai, konfidenciali informacija.
· Sistemos atsisakymas suteikti paslaugą (denial of service): šio pažeidimo tikslas yra ne prieiti prie uždraustų sistemos resursų, bet sulaikyti įgaliotus sistemos vartotojus nuo priėjimo prie tų resursų.
· Pasitikėjimo eksploatavimas: dažnai kompiuteriai arba tinklai leidžia priėjimą prie tam tikrų resursų tik tam tikriems kompiuteriams arba kitiems tinklams. Įsilaužėliai sugebantys apgauti sistemas ir yra iš patikimųjų sąrašo, kurie gauna priėjimą prie tų resursų.
· Kenksmingas kodas: tai programos, kurios paleistos vykdo kenksmingą sistemai veiklą, nepranešę apie tai vartotojui — virusai, „Trojos arkliai“ ir “kirminai”.
· Tinklo infrastruktūros atakavimas: tai reti, bet labai rimti saugumo pažeidimai, kai atakuojamos ne atskiros sistemos, o tinklo infrastruktūra: vardų serveriai, interneto paslaugų tiekėjai ir pan.
Pagrindinės technologijos sąlygojamos priežastys, dėl kurių tinklai tampa pažeidžiami yra šios:
· Programinės įrangos arba protokolų struktūros trūkumai: protokolai apibrėžia taisykles ir susitarimus, kuriais naudodamiesi kompiuteriai bendrauja tinklu. Jei protokolo išplanavime yra esminių klaidų, jis yra pažeidžiamas, nesvarbu kaip gerai jis būtų taikomas. Kai programinė įranga yra kūrimo stadijoje dažnai yra nekreipiama dėmesio į saugumą, o saugumą užtikrinantys komponentai yra prijungiami vėliau. Dėl to, kad papildomi komponentai nebuvo originalios sistemos architektūros dalis, programinė įranga gali elgtis ne taip kaip planuota ir gali turėti nenumatytų “skylių”.
· Protokolų ir programinės įrangos prastas panaudojimas: netgi gerai suplanuotas protokolas gali būti pažeidžiamas, jei juo naudojamasi nesilaikant elementarių saugumo reikalavimų. Programinė įranga gali būti pažeidžiama, dėl neišgaudytų ir neištaisytų klaidų, prieš išleidžiant ją naudojimui.
· Silpnybės sistemų ir tinklų konfigūracijose: šio tipo priežastys dažniausiai atsiranda, kai sistemų administratoriai nesirūpina saugiai konfigūruoti sistemą arba programinės įrangos tiekėjai išleidžia sistemas su prastą saugumo lygį užtikrinančia standartine konfigūracija.
5.2.2 Technologinės saugumo užtikrinimo priemonės

Yra sukurta daug technologijų padėti organizacijoms apsaugoti savo kompiuterines sistemas ir informaciją nuo įsilaužėlių. Šios technologijos padeda apsaugoti sistemas nuo atakų, atpažinti neįprastą arba įtartiną veiklą ir reaguoti į įvykius kurie veikia saugumą. Daugiau dėmesio yra skiriama dviems pagrindinėms saugumą užtikrinančių technologijų šakoms: Operatyvinėms technologijoms bei kriptografijai. Operatyvinės technologijos saugiai palaiko ir gina informacijos resursų pasiekiamumą. Kriptografija padeda apsaugoti duomenų resursų konfidencialumą, vientisumą bei patikimumą.
5.3 Stresas

Dabartinis pasaulis, rodos, sukasi greičiau: gyvenimo tempas vis didėja, vis atsiranda naujų kompiuterinių technologijų, prie kurių reikia prisitaikyti, mokėti su jomis elgtis. Daugybė priežasčių gali sąlygoti stresines reakcijas. Šie stimulai yra vadinami stresoriais ir jie gali būti fiziologinės, psichologinės, cheminės ar fizinės kilmės. Šviesa, triukšmas, temperatūra yra fiziniai stresoriai, jei jų lygis aplinkoje viršija tam tikras normas. Streso vystimosi tikimybė yra tuo didesnė, kuo didesnis skirtumas ir neatitikimas tarp poreikių ir galimybių. Todėl lemiamą reikšmę turi individo psichologinės ir fiziologinės galimybės.
Pagrindinės stresą sąlygojančių veiksnių grupės, dirbant kompiuteriu, yra šios:
1. psichosocialiniai veiksniai;
2. profesiniai veiksniai;
3. ergonominiai darbo aplinkos veiksniai;
4. asmeniniai ir paveldėti veiksniai.
Darbo intensyvumo, trukmės, darbo ir poilsio laiko planavimas ir tinkamų ergonominių darbo aplinkos veiksnių derinys yra būtinas streso profilaktikai. Dirbantiesiems kompiuteriu stresas yra dažnas reiškinys, tai susiję ir su darbo organizavimu, technologija, profesiniu darbuotojų pasirengimu. Duomenų įvedimas yra pagrindinė darbinė užduotis, turinti daugybę neigiamų komponentų: tai monotonija, socialinė izoliacija, kompiuterinė kontrolės sistema, dideli darbo krūviai, žemas profesinio pasirengimo lygis, neužtikrinta ateities perspektyva. Dar dažniau kompiuteriu tenka spręsti žymiai sudėtingesnius uždavinius negu paprastas duomenų įvedimas. Tai įvairūs projektavimo, įvairių procesų valdymo, moksliniai – tiriamieji bei kūrybiniai uždaviniai. Visais išvardytais atvejais stresinių situacijų susidarymas yra pakankamai dažnas. Be paminėtų veiksnių, svarbūs ir asmeniniai bei paveldėti veiksniai – tai darbuotojo amžius, profesinio pasirengimo lygis, asmens psichologinis tipas, paveldėti veiksniai, pavyzdžiui, medžiagų apykaita, konstitucinis tipas ir kt.
Psichologinės problemos ir jų psichosomatinė išraiška nėra retos bendroje populiacijoje, tačiau dirbantiesiems kompiuteriu šios problemos yra ypač aktualios. Įvairių šaltinių duomenimis, psichologinių problemų (nerimo, padidinto nervinio jautrumo, depresijos) paplitimas dirbančiųjų kompiuteriais tarpe yra nuo 25% iki 70 %. Profesinis stresas kompiuterių operatoriams yra viena iš lemiamų priežasčių, perdisponuojančių neurozių vystimąsi. Emocinė įtampa darbo metu, darbas uždaroje erdvėje (sistemoje “žmogus-kompiuteris”) yra pagrindiniai psichikos sutrikimus ir ,,technostresą“ lemiantys veiksniai.
Psichosocialinė aplinka taip pat turi įtakos streso bei protinio nuovargio vystimuisi. Pagrindiniai psichosocialiniai veiksniai, įtakojantys streso vystimąsi, dirbant kompiuteriu yra:
· naujų technologijų baimė,
· psichologinė įtampa darbo metu,
· kompiuterinė atlikto darbo kontrolė,
· greitas ir neatidėliotinas darbo užduočių atlikimas,
· greitų ir atsakingų sprendimų vykdymas.
Pereinamojo laikotarpio šalyse, tokiose kaip Lietuva, psichosocialinių veiksnių reikšmė yra žymiai didesnė, negu gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Prie visuotinai pripažintų psichosocialinių veiksnių čia prisijungia papildomi, būdingi tik šioms šalims, veiksniai:
· profesinio pasirengimo (kvalifikacijos) stoka,
· menkas materialinis darbo vietų aprūpinimas, taupant pinigus dirbančiųjų sveikatos sąskaita.
Visi šie išvardinti veiksniai dabartiniu metu yra ypač būdingi Lietuvai.
5.3.1 Streso gydymas

Pasirodo, kad vyresnio amžiaus žmonės, mokantys dirbti kompiuteriu, patiria mažiau depresijos simptomų nei tie, kurie nėra įpratę dirbti su technologijomis. Neseniai atliktas tyrimas, kuriuo norėta nustatyti naudojimosi kompiuteriu ir depresijos sąryšį. Tyrėjai nusprendė pažiūrėti, kaip vis populiarėjantis kompiuterio naudojimas vyresniųjų žmonių tarpe įtakoja depresijos simptomus. Viename iš informacijos centrų Niujorke, kuriam vadovauja Triche, naudojimasis kompiuteriu atrodė viena galimybių vyresniems žmonėms turėti glaudesnį ryšį su juos supančiu pasauliu. Įvairi kompiuterinė praktika, kaip elektroninis paštas, pokalbių svetainės, pasidalijimas informacija apie sveikatą, gali būti naudinga kiekvieno asmens mentalinei sveikatai. Tyrimu nustatyta, kad vyresnieji žmonės, besinaudojantys kompiuteriu, jautė žymiai mažiau depresijos simptomų, negu kiti, kurie nesinaudojo kompiuteriu. Tyrėjai taip pat nustatė, kad besinaudojantys kompiuteriu labiau linkę bendrauti su jaunesniais žmonėmis ir gyvena aktyvesnį gyvenimą.
Technologija, kuri jau naudojama gydant Parkinsono ligą, naudoja laidus ir baterijos šaltinį, kuriais stimuliuojamos giliai esančios smegenų dalys siunčiant į jas elektros srovę. Ši technologija gali ne tik padėti depresija sergantiems pacientams, kuriems nesėkmingai buvo taikomos kitokios terapijos formos, bet ji gali taip pat būti naudinga gydant persekiojimo manija sergančius pacientus. Profesorė Helen Mayberg iš Emorio Universiteto medicinos mokyklos (JAV) pirmoji pradėjo tirti giliųjų smegenų sluoksnių stimuliavimą gydant depresiją prieš 15 metų. Tirdama gilia depresija sergančių žmonių, kuriems nepadėjo vaistai, psichoterapija ar kiti taikyti gydymo būdai, ji nustatė, kad jų smegenyse buvo fiksuojama aktyvi veikla tam tikroje smegenų zonoje, esančioje limbinėje sistemoje, kuri yra siejama su žmogaus nuotaika. Šie žmonės taip pat pasižymėjo mažesniu nei paprastai aktyvumu priekinėje smegenų skiltyje, tai manoma, buvo susiję su neįprastai aktyvia veikla limbinės sistemos dalyje, kurią profesorė Helen Mayberg vadina „zona 25“. Profesorė manė, kad 25 zonos stimuliavimas elektros srovėmis subalansuos smegenų veiklą ir palengvins depresiją. Prietaisą, kurį ji naudojo, sudaro degtukų dėžutės dydžio baterija maitinamas generatorius, kuris patalpinamas krūtinėje, labai panašiai kaip širdies stimuliatorius, ir skleidžia elektros sroves. Srovės yra perduodamos į pageidaujamą gilią smegenų zoną mažyčiais laideliais, išvedžiotais po oda bet kurioje kaklo pusėje. Ji teigė, kad technologija dar tik pradėta taikyti depresijos gydymui, tačiau yra daug žadanti.

6 IŠVADOS

Per kelis amžius kompiuteris labai pasikeitė, ištobulėjo: nuo primityvios skaičiavimo mašinos, kuri galėjo atlikti tik pagrindinius veiksmus ir kurios veikimo principas buvo ypač sudėtingas, iki šiuolaikiško kompiuterio, kurio techninės galimybės, tiek grafinės, tiek vaizdinės, yra labai didelės. Pasikeitė ir kompiuterio išvaizda: nuo griozdiškų visą patalpą užimančių įrenginių iki pastatomo ant stalo ar net gi telpančio į kišenę. Tačiau kompiuteriai vis dar keičiasi ir net neįmanoma įsivaizduoti, kokie jie bus ateityje.
Šiais laikas viskas taip sparčiai tobulėja, kad net neįmanoma sužinoti visų naujausių technologijų. Šiandien galbūt nauja yra vaizdo konferencija, kompiuterinė pelė, skirta žmonėms, kurie kenčia nuo rankų drebulio ar moderni kompiuterinė technologija automobilyje, kuri reguliuoja oro įsiurbimo vožtuvų laiką pagal važiavimo sąlygas. Tačiau rytoj vėl atsiras dar naujesnių kompiuterinių technologijų, kurias galėsime panaudoti įvairiose gyvenimo srityse.
Kad ir kokiu greičiu tobulėja kompiuterinės technologijos, tačiau vis tiek jos sukelia vienokias ar kitokias problemas. Referate minimos problemos (informacinės visuomenės plėtra, tinklų saugumas, stresas, kurį sukelia būtent inovacinės technologijos) yra iš tiesų aktualios. Žinoma, pateikiami ir būdai, kaip jų išvengti, tačiau viena aišku, kad, kol kompiuterinės technologijos netaps visiškai tobulos, saugios, prieinamos ir priimtinos visiems žmonėms, tol iškils vienokių ar kitokių problemų.

7 NAUDOTA LITERATŪRA

•Literatūra:
1. Lietuvos teisės universitetas Steponas Jonušauskas, Tatjana Bilevičienė, Vytautas Kažemikaitis „ Įvadas į informatiką“, Vilnius 2002m.
2. Bangimantas Starkus „Personaliniai kompiuteriai“, Kaunas 2001m.
3. Dienraštis „Lietuvos žinios“, 2006-04-13.
4. Dienraštis „Sekundė“, 2006-04-03.
5. Lietuvos mokslininkų laikraštis „Mokslo Lietuva“, 2005-07-25.
6. Lietuvos mokslininkų laikraštis „Mokslo Lietuva“, 2005-08-23.
7. Rimantas Šeinauskas „ Informacinės technologijos ir valdymas Nr.1;2;3;4“, Vilnius 2005m.
8. Rimantas Plėštys, Rimantas Kavaliūnas, Gytis Vilutis, Ingrida Lagzdinytė, Vidmantas Liutkauskas „ Kompiuterių tinklai“, Kaunas „Technika“ 2005m.
9. Torben B. Sorensen „Asmeninio kompiuterio sauga“, Egmont Lietuva 2004m.
10. Birutė Leonavičienė „Interneto vartotojo vadovas“, Vilnius 2001m.
11. Linas Gudonavičius, Romualda Gudonavičius „ISDN technologijos“, Kaunas „KTU leidykla“ 1999m.
12. „Informacinės technologijos. 11-12 kl. 1-oji knyga“ Kaunas „KTU leidykla“ 2000m.
•Interneteka:
1. www.inoma.lt
2. www.ebiz.lt
3. www.5ci.lt
4. www.ivpk.lt
5. www.zyxel.lt

8 PRIEDAI

1 pav. „Skirtuminė mašina“ 2 pav. „Laptop“

Lent. A „IAS kompiuterio apibendrinta struktūra“

Karta Apytikrės datos Technologija Sparta (operacijų per sekundę)
1- oji 1945-1956 Vakuuminės lempos 40000
2- oji 1956-1963 Tranzistoriai 200000
3- oji 1964-1971 Mažos ir vidutinės integracijos mikroschemos 1000000
4- oji 1971- dabartis Didelės integracijos mikroschemos 10000000
5- oji ateitis Labai didelės integracijos mikroschemos 100000000
Lent. B „Kompiuterių kartos“

Leave a Comment