Informatika

Informatikos samprata
Informacija- tai žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems tiesiogiai ar netiesiogiai.
Kompiuteriai ir jų tinklai pagrindinė darbo ir bendravimo priemonė.
Internetas- populiariausias globalinis tinklas.
WWW- interneto informacinė sistema arba pasaulinis žiniasklaidis.
XX a. pab. visuomenė- tai informacinė visuomenė.
Informacinės visuomenės sąvokos:
• Elektroninis paštas
• Elektroninė parduotuvė
• Elektroninė komercija
• Elektroninis parašas
• Elektroninis aukcionas
• Elektroninis verslas
• Elektroninis bankas
• Elektroninė vyriausybė
• Elektroninė sveikata
XV a. išrasta spausdinimo mašina leido informaciją kaupti pasaulio bibliotekose.
Spauda išsprendė informacijos saugojimo ir apdorojimo problema.
Norint informaciją ne tik kaupti, bet ir perduoti ryšių linijomis, reikia ją koduoti ir atkoduoti.
XXI a.- informacinės visuomenės plėtros amžius.
Informatika- taai mokslo ir technikos sritis, nagrinėjanti informacijos kaupimo, saugojimo, perdavimo, apdorojimo ir pateikimo vartotojui metodus bei technines ir programines priemones.
Kompiuteris- programuojamas įrenginys, kuris saugo ir apdoroja duomenis, atlikdamas skaičiavimus bei kitus loginius ir simbolinius veiksmus.
Informacija apibrėžiama: struktūrine, semantine ir statistine prasmėmis
Informacijos perdavimo ryšių linijomis ir kodavimo teorijos pagrindus sukūrė Claude‘as Shannon‘as, įvedęs informacijos neapibrėžtumo matą – entropiją. Jo „Ryšių matematinė teorija“ informaciją nagrinėjo statistine prasme ir apibrėžė sąvokas: entropija ir pranešimų pasirodymo teoriją. Jis entropiją išreiškė matematiškai, remdamasis tikimybių teorija, nagrinėdamas innformaciją statistine prasme.

E- entropija
P- tikimybė
p- pranešimų pasirodymo tikimybė
N- pranešimų pasirodymo skaičius
I- informacijos kiekio tikimybė
Kai N artėja į begalybę, tai E(P) artėja į 0
Kai E(P) artėja į 0 tai I(P) artėja į 1

Kai informacija nagrinėjama semantine ar struktūrine prasmėmis ir išreiškiama natūriniais logaritmais ta

ai informacijos neapibrėžtumo matas- natas.
Kibernetika- mokslas apie valdymą ir ryšius gyvijoje gamtoje ir technikoje.
Norbert‘as Wiener‘is kibernetikos mokslo apie valdymą ir ryšius gyvojoje gamtoje bei technikoje pradininkas, teigė, kad mūsų pasaulyje kiekvienas objektas- tai kibernetinė sistema, susidedanti iš elementų, kurie sąveikauja vienas su kitu keisdamiesi informacija. pagal jį kibernetikos sistemoje vyksta nenutrūkstantys informaciniai, materialiniai, energetiniai virsmai, kurie sudaro triadą:

MATERIJA ENERGIJA INFORMACIJA
MATEMATIKOJE – antikinė geometrija

– diferencialas – Galua. Abelio grupių teorija
BIOLOGIJOJE – branduolys
– protoplazma
– vakuolės – dalijimasis
– virsmas
-biocheminiai virsmai – baltymų sintezė
– DNR grandinės genetika
– paveldimumo teorija

Kompiuterių raida
• Abacus
• Logaritminė liniuotė- Edmund Gunter
• Pasalinė- Blaise Pascal
• Leibnitz‘o mechanizmas- Golfriend Leibnitz (jis sukūrė dvejetainės skaičiavimo sistemos pagrindus)
• Žerardo staklės- Joseph-Marie Jacquard
• Babbage mašina (pirmas mechanizmas, kuris turėjo atmintį)- Charles Babbage
• Ada Augusta Byron- pirmoji pasaulio programuotoja.
• Thomas aritmometras (kalkuliatorius) (pirmasis komercinis mechanizmas)
• Holleritho tabuliatorius (pirmoji duomenų apdorojimo mašina)– Herman Hollerith (jis IBM koompanijos pradininkas)
• MARK-1 (relinė skaičiavimo mašina)- Howard Aiken
• ABC (pirmasis elektroninio kompiuterio modelis)- Atanasoff ir Berry
• ENIAC (pirmasis elektroninis skaitmeninis kompiuteris)- Mauchly ir Eckertas
• UNIVAC (pirmasis komercinis elektroninis kompiuteris)

Kompiuterių kartos

Pagrindiniai tos kartos kompiuterių elementai Kiti esminiai įvykiai kurie įvyko toje kartoje
Pirmoji karta Elektroninė lempa Šios kartos atstovai- ENIAC ir UNIVAC
Antroji kata Tranzistorius –
Trečioji karta Integrinė lempa Tos kartos kompiuteriai buvo vadinami mini kompiuteriais.
Duomenims saugoti pradėti naudoti magnetiniai diskai.
Buvo sukurta operacinė sistema (OS).
Ketvirtoji karta LSI, VLSI Intel darbuotojas T. Hoffas sukūrė mikroprocesorių (MP)
Tos kartos kompiuteriai buvo vadinami mikro kompiuteriais.
Šioje kartoje sukurta ir panaudota bu

uvo klaviatūra.
Tai pat šioje kartoje buvo sukurti superkompiuteriai.
Penktoji karta Visi kompiuteriai iki šių dienų

Ateities kompiuteriai
• Neuroniniai kompiuteriai- kurie veiks imituodami žmogaus nervinių ląstelių- neuronų tinklą ir modeliuos žmogaus smegenyse vykstančius procesus.
• Optiniai kompiuteriai- jų mikroprocesoriuose (MP) elektrinius krūvius pakeis šviesos impulsai, kurie bus perduodami lazerio spinduliais. Tokį kompiuterį sukūrė Izraelio „Lenset“ tam panaudojo 256 lazerius.
• Biologiniai kompiuteriai- kuriems sukurti bus naudojamos gyvo organizmo ląstelės.
• Nanokompiuteriai- numatoma, kad jų bitą sudarys tik vienas atomas.(1nm- 1milijoninė metro Dalis). Jis sudarytas:
– nanovamzdeliai- MP iš jų.
– Nanotechnologinėse mikroschemose- lauko veikimo tranzistorius- mažiausias MP elementas.

Kompiuterių klasės
Superkompiuteriai:
● Jie naudojami tyrimams atlikti ir globalinėms problemoms spręsti.
● Pirmasis superkompiuteris CRAY.
● IBM superkompiuterį sudaro standartinių modulių sistema. Modulius vienija specialus techninis komutatorius, kurį sudaro MP, RAM, OS.
● BLUEGENE- sparčiausias pasaulyje superkompiuteris.
● EARTH SIMULATOR- superkompiuteris sprendžiantis globalines su gamta susijusias problemas:
– 5120 procesorių
– 40 TeraFlaps apdorojimo galia
– 10 TB RAM
● GENE5- superkompiuteris sprendžiantis paveldimumo teorijas.
Universalieji kompiuteriai:
● SGI- universalusis kompiuteris.
Mini kompiuteriai:
● Tai vidutiniai kompiuteriai, kurie gali dirbti kaip atskiros darbo stotys arba daugiavietė sistema, prie jos gali būti jungiama keletas dešimčių terminalų ar asmeninių kompiuterių.
Darbo stotys:
● Jie yra RISC architektūros MP turintys kompiuteriai, kuriuose veikia įvairios operacinės sistemos.
Mikrokompiuteriai:
● ALTAIR- pirmasis mikrokompiuteris.
Asmeniniai kompiuteriai (AK):
● S. Pozniakas ir S. Jobsas surinko pirmąjį asmeninį kompiuterį APPLE.
● IBM sukūrė pirmąjį pramoninį asmeninį kompiuterį IBMPC.
● ESTARI- AK su dviem displėjais.
● AK gamybos architektūra:
– Atviros architektūros yra IBMPC ir su jais suderinami kompiuteriai, kurių di

isplėjus, klaviatūra, sisteminis blokas yra atskiros dalys.
– Uždaros architektūros yra beveik visi kompanijos APPLE kompiuteriai, kurių sisteminis blokas ir displėjus montuojami viename korpuse.
● AK klasifikavimas:
1. Darbo stotys
2. Serveris
3. Namų kompiuteris
4. Tinklo kompiuteris
5. Skaitmeninė valdymo sistema
6. Nešiojamasis kompiuteris:
– Knygiškasis
– Planšetinis
– Asmeninis skaitmeninis asistentas
– Kišeninis delninis
– Dėvimas
– Intelektualusis telefonas
● Atminties kortos PCMCIA standartai:
– I-ojo- storis 3,3 mm, daugiausia naudojama atminties įrenginiuose.
– II-ojo- storis 5,0 mm, naudojama dideliuose atminties masyvuose, fakso modemuose , tinklo plokštėse ir kt.
– III-ojo- storis 10,5 mm skirta elektroniniams, net elektroniniams- mechaniniams įrenginiams, pvz:. standiesiems diskams, belaidėm ryšio priemonėms prijungti.

Kompiuterinė sistema
Kompiuterinę sistemą sudaro:
1. Techninė įranga- tai centrinis procesorius (CP) ar mikroprocesorius (MP), atmintis, juos jungiantieji mikroschemų rinkiniai ir išoriniai įrenginiai. Techninė įranga atlieka šia funkcijas: duomenų įvesties, saugojimo atminties įrenginiuose, apdorojimo, išvesties, perdavimo.
2. Programinė įranga- tai sisteminė programinė įranga ir taikomosios programos.
Kompiuterinės sistemos (KS) dydį sąlygoja tokie parametrai:
1. terminalų skaičius
2. atliekamo darbo pobūdis
3. operatyvių duomenų apimtis
KS apibūdina šios pagrindinės komponentės:
KOMPONENTĖS REIKŠMĖ
Mašininė kalba Suderinamumas su ateities technine ir programine įrangomis.
Operacinė sistema (OS) Operacijų vykdymas (greitis, sparta) ir ateities techninės ir programinės įrangos suderinamumas.
MP vidinio laikrodžio taktų dažnis Charakteristika (darbinė) (mūsų kompiuteriuose100MHz.) (3,8GHz)
Terminalų skaičius Vienu metu dirbančių vartotojų skaičius.
Atminties apimtis Atminties charakteristika (mūsų kompiuteriuose 512MG RAM) (10GB RAM)
Disko talpa Pasiekiamos informacijos kiekis.
Ryšiai Priėjimas prie lokalios ir išorinės informacijos.
Programavimo kalba Suderinamumas su technine įranga.
Atsparus sutrikimams (klaidoms) projektavimas Patikimumas.

Techninė įranga
Techninė įranga pagal jai skirtas funkcijas yra šių grupių:
• Įvesties įrenginiai: klaviatūra, pele, įvedami duomenys pakeičiami į kompiuteriui tinkamą pavidalą.
• Duomenų saugojimo at

tminties įrenginiai yra svarbiausi kompiuterinės sistemos įrenginiai.
• Duomenų apdorojimo įrenginiai yra svarbiausi kompiuterinės sistemos įrenginiai.
• Išvesties įrenginiai: spausdintuvas, displėjus, duomenų apdorojimo metu gautą informaciją pateikia vartotojui.

Sisteminis blokas
Pagrindinis kompiuterinės sistemos technikės įrangos įrenginys yra sisteminis blokas (SB). Jį sudaro:
• Maitinimas- elektrinė grandinė, kuri teikia reikiamą įtampa visiems sisteminio bloko vidiniams įrenginiams.
• Motininė plokštė- svarbiausia sisteminio bloko dalis, jungianti visus sisteminio bloko įrenginius į vientisą visumą. Motininėje plokštelėje yra šie vidiniai įrenginiai:
1. centrinis procesorius (CP) asmeninio kompiuterio atveju- MP
2. laisvosios kreipties atmintis.
3. plėtojimo lizdai, į kuriuos jungiamos pridėtinės kompiuterinės sistemos dalys.
4. mikroschemų rinkinys- mikroschemos, apibrėžiančios kompiuterinės sisteminę logiką.
• Duomenų saugojimo atminties įrenginiai:
1. standusis diskas (SD)
2. lankstusis diskelis (LD)
3. optinis diskas (OD)
4. puslaidininkinė atmintis (PA)
• Pridėtinės dalys- tai grupė vidinių įrenginių, kurie skirti atlikti įvairias papildomas funkcijas ir jungiami į motininės plokštės plėtojimo lizdus:
1. vaizdo korta
2. garso korta
3. tinklo korta
4. vidinis modemas
5. kalendorius, laikrodis ir kt.

Klasikinio mikroschemų rinkinio sisteminę logiką sudaro dviejų mikroschemų-tiltų struktūra:
• Šiaurinis tiltas užtikrina greitesnių kompiuterinės sistemos įrenginių darbą:
1. MP- per sisteminę magistralę
2. RAM- per atminties magistralę
3. vaizdo kortos- per AGP magistralę
4. pridėtinių dalių- per PCI magistrales
• Pietinis tiltas atsako už lėtesnių įrenginių darbą:
1. SD- per IDE ar IDE (ATA) kanalus
2. LD- per IDE kanalus
3. garso kortos- per AC-link prievadus
4. išorinių įrenginių- per USB, nuoseklius ir lygiagrečiuosius prievadus ir kt.

Įvesties įrenginiai
Į pirmuosius kompiuterius duomenys būdavo įvedami popierinėmis perfokortomis.
Įvesties įrenginiai skirstomi:
1. Klaviatūriniai
• Klaviatūra- sudėtinga elektromechaninis prietaisas, kuris sukuria elektroninius kodus, kai nuspaudžiamas kuris nors klavišas. Klavišai skirstomi:
 Raidiniai
 Funkciniai
 Specialieji
 Skaitmeniniai
 Rodykliniai
Klaviatūros skirstomos:
– Standartinės
– Ergonominės
– Belaidės. Jos skirstomos:
 Radijo bangų
 Infraraudonųjų spindulių
 Virtualiosios
• Terminalas- tai displėjus, klaviatūra ir kabeliai, jungiantys vartotojo kompiuterį su kompiuterine sistema. jis skirstomas:
– Nebylusis- šiuo terminalu negalima apdoroti ar saugoti duomenų. Juo galima tik įvesti duomenis klaviatūra ir atkurti juos displėjaus ekrane.
– Intelektualusis- juo įvedami, atkuriami duomenys ir atliekamas ribotas apdorojimas- redaguojama, tikrinama, kontroliuojama.
– Protingasis- juo įvedami duomenys ir taikomąja programine įranga atliekamas duomenų apdorojimas.
2. Tiesioginiai
• Skaitytuvai- duomenims įvesti. Jie skirstomi:
– Plokščiais- ant jo padėtas dokumentas nuskaitomas.
– Puslapinis- nuskaitomas iš atskirų puslapių sudarytas dokumentas.
– Rankinis- laikomas rankoje, o nuskaitymo galvutė vedama virš kaitomo objekto.
– Cilindrinis- naudojamas fotografijoms, skaidrėms ar kitiems dokumentams skaityti.
– Vaizdų- fotografijos kopijos elektroninis ekvivalentas.
– Skaidrių- juo nuskaitoma mažos permatomos fotografijos ar negatyvai.
– Optinių žymių atpažinimo- atpažįsta optines žymes ir brūkšninius kodus. JAV kodai vadinami UPC o Europos- EANC.
• Biometrikai- skaito biometrinę informaciją: pirštų antspaudus, veido bruožus, akie tinklainę ir rainelę, rankos riešo struktūrą, kalbą.
• Intelektualioji korta- jos kūrėjas J.Moreno. ši korta įdedama į skaitytuvą ir surenkamas slaptažodis ja duomenys perduodami į centrinį kompiuterį ar paimami iš jo.
• Skaitmeniniais fotoaparatas- informacija saugoma kaip skaitmeniniai duomenys todėl galima jungti tiesiogiai prie kompiuterio ar autonominio spausdintuvo.
• Skaitmeninė kamera- vaizdai saugomi kaip skaitmeniniai duomenys, todėl kamerą galima tiesiogiai jungti prie kompiuterio.
• Kalbinės įvesties įtaisas- duomenys ar komandos įvedamos tiesiogiai į kompiuterinę sistemą vartojama kalba. Balso atpažinimo įrenginiai- tai įrenginiai, kurie palygina vartotojo balsą su iš anksto įrašytu kompiuterinės sistemos atminties įrenginiuose jo pavyzdžiu ir tik atpažintas vartotojas kviečiamas dirbti. IBM kompanija jau sukūrė balso atpažinimo sistemą ViaVoice. Duomenys balsu įvedami šiais būdais:
 Atskirų žodžiu atpažinimas- galima atskirti keletą šimtų atskirų kalbos žodžių.
 Susieto kalbėjimo atpažinimas- tarp žodžių daromos trumpos pauzės.
 Ištisinio kalbėjimo atpažinimas- kalbama įprastai, bet raiškiai artikuliuojama.

Įvedant duomenis balsu problemos yra šios:
 Kompiuterio žodyno apimties ribojimas.
 Asmenų artikuliacijos skirtumai.
 Kompiuterio gebėjimas priimti ištisinę klabą.
• Taško suradimo įtaisai
– Pelė-tai mažas, ranka valdomas įtaisas, turintis vieną ar daugiau mygtukų ir plonu kabeliu sujungtas su kompiuteriu. Ją sukūrė D. Engelbartas. Jos skirstomos:
 Multimedijos
 Ergonominės
 Optinės
– Rutulinis manipuliatorius- jo veikimo mechanizmas yra atvirkščias pelės, kurioje rutulys yra įtaiso apačioje, veikimo mechanizmui.
– Šviesinis rašiklis- rašiklio smaigalyje įtaisytas šviesai jautrus elementas- fotodiodas. Juo nurodoma vieta kompiuterio displėjaus ekrane. Rašiklis kabeliu prijungiamas prie kompiuterio sisteminio bloko (SB).
– Jutikliais ekranas- juo vartotojas bendrauja su kompiuteriu pirštais ar rašikliu liesdamas norimą vietą displėjaus ekrane.
– Skaitmeninis keitiklis- naudojamas matematinėms užduotims spręsti, greitai keisti duomenų masyvų matmenis ar visai naujiems duomenims įvesti, masteliui koreguoti projektuojant žemėlapius.
– Grafinė planšetė su rašikliu- elektroninė plunksna- naudojama kišeniniuose kompiuteriuose, turinčiuose specialų displėjaus ekraną ir tam tikrą programinę įrangą.
– Vairasvirtė- naudojamos žaidimuose projektavimo taikomosiose programose, mokomosiose sistemose, kompiuteriniuose treniruokliuose.
– Jutiklinė klaviatūra- ji įtaisyta nešiojamų kompiuterių klaviatūroje, o jos veikimo principas analogiškas pelės veikimui.

Duomenų atvaizdavimas
Skaičiavimo sistemos- skaičių užrašymas skaitmeniniais ženklais ar kitais simboliais tam tikra tvarka ir pagal tam tikras taisykles. Skaičiavimo sistemos:
• Nepozicinė- romėniškoji skaičiavimo sistema- I, II, III, IV, ., X, XL, C.
• Pozicinė- skaitmens reikšmė nuo jo padėties skaičiuje. Kompiuterių mokslui svarbiausios šios:
 Dešimtainė- 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9
 Dvejetainė- 0, 1
 Ketvirtainė-0, 1, 2, 3
 Aštuntainė-0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7
 Šešioliktainė-0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, A, B, C, D, E, F
Duomenų vienetai:
• Bitas- mažiausias duomenų elementas.
• Baitas- B
• Kilobaitas- KB
• Megabaitas- MB
• Terabaitas- TB
• Petabaitas- PB
• Eksabaitas- EB
• Zetabaitas-ZB
• Jotabaitas- YB
Kuriant dvejetaine skaičiavimo sistemą pasižymėjo:
• S. Morse‘as- išradęs telegrafą, naudodamas trumpus ir ilgus elektrinius signalus.
• H. Hollerithas- plėtojęs dvejetainį kodavimą duomenims atvaizduoti perfokortomis pirmojoje duomenų duomenų apdorojimo mašinoje.
Dvejetainio kodavimo būdai:
• ASCII- naudojamas atvaizduoti simbolius mikrokompiuteriuose ir daugelyje mini kompiuterių.
• EBCDIC- būdas populiaresnis IBM ir su IBM suderinamuose universaliuose kompiuteriuose.
• UNIKODE- būdas, leidžiantis užkoduoti visų pasaulio kalbų abėcėlinius simbolius. Šis būdas pradedamas taikyti naujausiose kompiuterinių sistemų techninėje ir programinėje įrangose.

Duomenų loginė hierarchinė struktūra
Kompiuterinės sistemos atminties įrenginiuose duomenys laikomi pagal loginę hierarchinę struktūrą, kuria galima pavaizduoti šiais vienetais:
1. Fizikiniais:
• Bitas- 1ar 0, kuriais vaizduojami duomenys kompiuteryje.
• Baitas- 8bitai ir kiti didesni vienetai.
2. Loginiais:
• Simbolis- vienetas, tapatus fiziniam vienetui baitui.
• Laukas- logiškai tarpusavyje sugrupuoti simboliai.
• Įrašas- logiškai tarpusavyje susieti laukai.
• Failas- logiškai tarpusavyje susijusių įrašų visuma.
• Duomenų bazė- logiškai tarpusavyje susietų failų rinkinis.
Failų loginė hierarchinė struktūra- tai toks failų tvarkymo būdas, kada jie atminties įrenginiuose saugomi pagal organizuotą struktūrą, kad būtų patogiau operuoti. Organizuota failų išdėstymo sistema diske vadinama failų loginė hierarchinė sistema, kurioje išryškėja vadinamas katalogų medis. Katalogų medžio pradžia- šakninis katalogas.
Failo vardo sudarymo taisyklės:
1. vardas gali būti sudarytas iš 256 simbolių.
2. jam sudaryti nenaudojami simboliai : ? * “ /
3. į failo vardą gali įeiti keli taškai ir plėtinys, ilgesnis kaip trys simboliai.
Microsoft Windows XP failų loginė hierarchinė sistema- NTFS

Failų tipai
Pagrindiniai failų tipai:
• Duomenų- kuriuos sudaro duomenys. Dokumentų failai klasifikuojami:
 Transakcijų- įvesti duomenys saugomi kompiuteriui suprantama forma tol, kol jų prireiks apdorojimo metu.
 Pagrindinis- duomenys, kurie saugomi kompiuteriui suprantama forma ilgą laiko intervalą, reikiamu momentu atkuriami ir apdorojimo metu atnaujinami.
 Ataskaitų- duomenų apdorojimo rezultatai.
 Išvesties- duomenų apdorojimo rezultatai gali būti panaudojami kitose programose todėl ir sukuriamas šis failas.
 Istorinis- ilgalaikių ataskaitų rinkiniai sudaro istorinį failą.
 Atsarginių kopijų- tai visų tipų failų kopijos, kurios daromos tam, kad nežūtų programos ir duomenys.
• Programų- kuriuos sudaro programos, dažniausiai kuriamos profesionalų, pagal kurias apdorojami duomenys.

Duomenų įrašymas ir paieška
Duomenys įrašomi į saugojimo atminties įrenginiuose naudojamą medžiagą šiais būdais:
• Magnetiniu
• Optiniu
• Puslaidininkiniu
• Mechaniniu
Duomenų įrašymo etapai yra 4.
Duomenų paieškos metodai:
• Nuosekliosios kreipties- peržiūrimi visi failuose saugomi įrašai nuosekliai vienas po kito tokia pat tvarka, kaip buvo įrašyti.
• Tiesioginės kreipties- naudojamas tada, kai failai į atminties įrenginį įrašomi ir saugomi pagal adresus.
• Indeksuojamosios krypties- remiasi ir anksčiau išvardintais kreipties metodais. Kiekvienas saugomas failas turi įrašų indeksus, pagal kuriuos randamas reikiamo įrašo adresas.

Duomenų saugojimo atminties įrenginių klasifikavimas
Duomenų saugojimo atminties įrenginiai yra:
• Pirminiai- laisvosios kreipies atmintis, kurioje duomenys ir programos saugomi laikinai, kol juos iškvies MP arba jie bus įrašyti į pastovų atminties įrenginį saugoti ilgą laiką.
• Antriniai- duomenis ir programas saugo pastoviai. Antriniai atminties įrenginiai yra šie:
 Magnetinė juosta (MJ)- duomenys įrašomi įmagnetinimo principu. Magnetinė dėmelė- informacinis vienetas. Pirmą kartą į magnetinę juostą buvo įrašyti duomenys, skirti pirmosios kartos kompiuteriui UNIVAC. Į magnetines juostas duomenys įrašomi šiais būdais:
1. Linijiniu
2. Spiraliniu
Šiuo metu naudojamos magnetinių juostų kasėtės- duomenys įrašomi spiraliniu būdu. Magnetiniai juostiniai kaupikliai- kasetės naudojamos standžiųjų diskų atsarginėms kopijoms ar istoriniams failams įrašyti ir saugoti. Kasėtės Pereos atstovauja pasaulyje mažiausių magnetinių juostinių kasečių- magnetinių juostinių kaupiklių gamybos technologijoms. Kompanija Exabyte pateikė labai didelės talpos magnetines juostos kasetes. Magnetinių juostų trukumai:
1. įrašyti duomenys negali būti atnaujinami, pakeičiami, panaikinami norimoje vietoje.
2. duomenys įrašomi tik nuosekliuoju būdu ir tik tuo pačiu būdu išrenkami.
 Magnetinis diskas (MD)- duomenys ir programos paprastai saugomi ir ieškomi tiesioginio išrinkimo metodu, bet galima panaudoti ir indeksuojamąjį metodą. Disko plokštė turi skaitymo ir įrašymo galvutes. Jeigu yra daug diskų, tai jie sumaunami ant veleno, kurį suka pavara- diskinis kaupiklis. Po kiekvieno apsisukimo galvutė palieka magnetines dėmeles- takelį. Saugojimo talpa, kuria nusako takelių išdėstymo tankis- takelis per colį ir bitai per colį. Takeliai skirstomi į sektorius. Diskelius charakterizuoja:
1. matmenys
2. talpa
3. greitis

magnetinis diskas dar skirstomas:
– Lankstusis diskelis (LD)- ji panaudojo asmeniniame kompiuteryje IBMPC. Vienpusiai diskeliai pagal tankį yra šie :
1. viengubas SD
2. dvigubas DD
3. keturgubas QD
4. aukštas HD
Dvipusiai:
1. dvigubo tankio DSDD
2. dvigubo aukšto tankio DSHD
3. keturgubo tankio 2SQD
4. keturgubo aukšto tankio 2SHD
Bernulio diskas suteikia lankstiesiems diskeliams standžiojo disko greitį. Didelės talpos lankstusis diskelis- HiFD.
– Standusis diskas (SD)- pirmuosius šiuos diskus suprojektavo kompanija IBM. Jie buvo panaudoti pirmuosiuose asmeniniuose kompiuteriuose. Šio disko veikimo principas pagrįstas elektromagnetiniais reiškiniais. Šio disko plokšteles sudaro cilindrai. Failų loginę hierarchinę sistemą sukuria failų išdėstymo lentelę- FAT, NTFS, HFS.
Failo adresas- takelio ir sektoriaus numeriai.
AK standieji diskai jungiami panaudojant mikroschemas- plėtojimo plokštes, vadinamas diskų mikroschemomis- diskų valdikliais, pagal šias technologijas:
1. IDE (Serial ATA)
2. SCSI (Serial Attachment SCSI)

RAM diskas elektroninės prigimties atliekantis standžiojo disko funkcijas.
 Optinis diskas (OD)- pirmąjį OD suprojektavo kompanija Sony skirtą garsui įrašyti. Skiriamos šios OD grupės:
1. CD-ROM- duomenys įrašomi tik vienoje disko pusėje. Skirti tik skaityti. Informaciniai takeliai- spiralės pavidalo. DVD- duomenys įrašomi abiejose pusėse vienu arba dviem sluoksniais.
2. WORM- į juos galima įrašyti ir skaityti (DDCD-RW, CD-R, DVD-R,)
3. WMRA- galima skaityti, įrašyti, keisti (CD-E, CD-RW, DVD-RAM, DVD-RW, MO, DDCD-RW, ML-RW, FMD-RW)
Perspektyvi optinių diskų rūšis- fluorescuotieji diskai- duomenų įrašymo, skaitymo principas- fotochromijos reiškinys- kai kurių cheminių medžiagų fizikinių savybių kitimas veikiant lazerio spinduliui.

Blu-ray- duomenis galima skaityti, įrašyti, perrašyti ir keisti. Jam naudojamas mėlynai violetinis lazeris. CD- infraraudonasis, DVD- raudonasis.
Mažiausias optinis diskas DataPlay.
 Magnetinis optinis diskas (MO)- duomenims skaityti, įrašyti, keisti naudojamos lazerio spindulio ir magnetinio lauko technologijos: įrašoma magnetine, skaitoma lazerine.
 Puslaidininkinė atmintis (PA)- flash- pastovi, nekintama, naudojama labai plačiai. Mokslininkai jau eksperimentuoja su 4 bitais ir mąsto apie daugiasluoksnes atminties ląsteles. Gaminamos šios puslaidininkis kortos:
1. CompactFlash- derinama su PCMCIA korta.
2. SmartMedia- ši korta ploniausia ir turi tik NAND atminties mikroschemą.
3. Memory Stick- jos apsaugotos nuo neleistino kopijavimo, naudojamos daugelyje nešiojamųjų elektroninių įtaisų.
4. MultiMedia Card- ji yra gana lengva.
5. Secuire Digital- užtikrina duomenų saugumą.
6. IBM Microdrive- sumažintas standžiojo disko variantas.
7. xD – Picture
8. NanoMem molekulinė atmintis- informacija saugoma polimerinės medžiagos sluoksnyje- polimeriniuose molekulių cilindrilėliuose. Duomenys įrašomi ir skaitomi mažos įtampos optiniais- elektroniniais jutikliais.
9. FISH, Baby FISH- pati mažiausia korta
10. USB diskas- duomenų saugojimo įrenginys. Cruzer Micro- vienas mažiausių USB kaupiklių pasaulyje.
 Holografinė atmintis (HO)- G.Danashas sukūrė erdvinio objekto atvaizdo-hologramos gavimo metodą.
Holografinio įrašymo metu šviesa suskaidoma į du spindulius: signalinį (teikianti informaciją) ir atraminį. Signalinis informacijos spindulys, perėjęs per moduliatorių, projektuoja taškinį paveikslėlį.
Holografinio skaitymo metu atraminis spindulys projektuojamas per medžiagą ir įrašomas į specialų detektorių.
Info-MICA- sukūrė holografinę duomenų saugojimo technologiją- planajuostę holografiją. Duomenų įrašymo metu duomenų srautas virsta dvimačiu vaizdu ant kurio formuojama iškiliai išlenkta sluoksnio struktūra. Duomenų skaitymo metu puslaidininkinio lazerio spindulys nukreipiamas į sluoksnį, iš kurio reikia skaityti duomenis. Kompanija NTT pateikė miniatiūrinį ROM duomenų saugojimo įrenginį- Info-MICA.

Mechaninis duomenų saugojimo būdas
Millipede- XI amžiaus perfokorta.
Įspaudas- informacinis vienetas.
Įrašymas- rezistorinė adata, kuri trumpam panyra į polimerą ir palieką įspaudą.
Skaitymas- adata, leisdamasi į įspaudą polimere, atvėsta- pakinta rezistoriaus varža, kurią fiksuoja valdymo schema.
Perrašymo metu adata duomenų įspaudą įspaudžia šalia juo įspausto ir polimeras tarsi išlyginamas- pranyksta buvęs įspaudas, atsiranda naujas.
Millipede- mažiausi matmenys ir minimalus energijos sunaudojimas palyginti su kitais saugojimo atminties įrenginiais.

Duomenų apdorojimo įrenginiai
Duomenų apdorojimo įrenginiai:
• Centrinis procesorius (CP)- tai kompiuterinės sistemos „smegenys“, jos atsakingos už kompiuterinės sistemos pagrindinę paskirti- apdoroti duomenis ir reguliuoti kompiuterinės sistemos veiklą.
• Mikroprocesorius (MP)- pirmasis mikroprocesorius- Intel 4004. Kompanijos ADM mikroprocesorius Athlon pirmasis peržengė 1GHz taktinio dažnio ribą. Asmeniniuose kompiuteriuose vyrauja Intel Pentium 4 mikroprocesoriai su branduoliais: Willamatte, Northwood, Prescott. Mikroprocesorių gamyba pradedama MP projektavimu. MP projektuojami grafinės programinės įrangos paketais CAD. MP mikroschemų gamybos etapai:
 Silicio plokštelių paruošimas
 Oksidavimas
 Išsiėdimas
 Difuzija
 Mikroschemos trimatės struktūros sukūrimas
 Testavimas
 Įpakavimas

MP iš nanovamzdelių- nanokompiuteriai kuriami naudojant nonotechnologijas, pagrįstas specialiomis organinėmis iš anglies molekulių sudarytų nanovazdelių.
MP iš plastikinių tranzistorių- gaminami iš šviesą skleidžiančio diodo OLED.

MP projektavimo architektūra:
 CISC- joje naudojami mikronai, makrokomandos, kad būtų galima atlikti visas numatytas logines komandas. Ši architektūra naudojama asmeniniuose kompiuteriuose.
 RISC- joje sumažintas komandų skaičius, bet jų sudėtingumas padidėja. Šioje architektūroje nenaudojami makrokomandos. Ši architektūra naudojama superkompiuteriuose ir darbo stotyse.

MP gamybos technologijos:
 0,18 mikronų
 0,13 mikronų
 90 nanometrų

Mikroschemų tipai:
 Loginės- skirtos CP įvairios paskirties funkcijoms realizuoti.
 Atminties- skirtos gaminti RAM ar kitos atminties modulius.

MP sudaro:
– Valdymo įtaisas (VĮ)- valdo elektrinių signalų judėjimą tarp RAM ir įvesties bei išvesties įrenginių, bei aritmetinio loginio įtaiso. Programavimo kalbą reikia išversti į mašininę kalbą, tai atlieka transliatorius.
– Aritmetinis loginis įtaisas (ALĮ)- MP mikroschemos dalis, atliekanti matematinius skaičiavimus. ALĮ valdo ir skaičiavimų spartą, kurią padidina matematinis procesorius.
– Registrai (R)- tai MP mikroschemos dalis, kurios paskirtis laikinai saugoti duomenis ar programų komandas. Registrai saugo labai trumpai ir tik keletą baitų. Registro talpą nusako terminas registro ilgis. Registrai yra šių tipų:
 Komandų- saugo vykdomą komandą.
 Programų- saugo kitą komandą.
 Bendrieji- saugo duomenis, kurie nedelsiant bus naudojami aritmetiniame loginiame įtaise.

Hyper-Threading technologija- joje sinchronizuojami atliekamų užduočių srautai.
• Atmintis, kuri gali būti:
– Laisvosios kreipties atmintis (RAM)- duomenis saugo duomenų apdorojimo metu laikinai. RAM pagrindinės funkcijos:
 Tarpininkas- tarp MP ar CP ir likusių kompiuterinės sistemos dalių.
 Saugo OS kopiją.
 Laikinai saugo taikomųjų programų paketų kopijas.
 Laikinai saugo duomenis.
 Laikinai saugo duomenų apdorojimo rezultatus.
RAM apimties padidinimo būdai:
 Išplėstinė atmintis- RAM padidinimo problemą iššaukė elektroninė skaičiuoklė Lotus 123. tokia programinė įranga turėjo išplėstinės atminties tvarkiklį EMM, kuris nustatydavo išplėstinės atminties buvimą.
 Tęstinė atmintis- naudojama tik tokioje įrangoje, kuri ją atpažįsta. Naudoja atminties tvarkiklį EMM.
RAM tipai:
 PC133 SDRAM
 DDR200/266
 DRDRAM PC 800
 DDR-II
 DDR-III
RAM veikimo principai:
 Statistinė SRAM- statinė atminties ląstelė trigeris (programinė įranga, kurią atidaro OBA, RAM).
 Dinaminė DRAM- dinaminės atminties ląstelė kondensatorius (RAM). DRAM būna:
o Asinchroninė DRAM- garantuoja, kad numatyta operacija bus baigta per fiksuotą laiko tarpą.
o Sinchroninė DRAM- jos atminties motyvas suskirstytas į du nepriklausomus duomenų bankus.
o DR DRAM- pati sparčiausia atmintis, naudojama asmeniniuose kompiuteriuose su MP Intel Pentium4.
RAM charakteristikos:
 Atmintie apimtis- nusakinti duomenų saugojimo talpą pirminiame atminties įrenginyje.
 Duomenų pralaidos geba- maksimalus kiekis, perduodamas duomenų kanalu per laiko vienetą. Pralaidos geba apskaičiuojama magistralės dažnį dauginant iš magistralės pločio.
 Kreiptės trukmė- tai laikas nuo kreipimosi į atmintį pradžios iki duomenų skaitymo pradžios.
 Atminties ciklo trukmė- laikas tarp dviejų kreipčių į atmintį.
RAM moduliai:
 SIMM
 DIMM
 RIMM
65 nanometrų technologijos SRAM- jos ląstelė sudaryta iš 6 tranzistorių.
Magnetinė atmintis (MRAM)- tikimasi, kad mini magnetus bus galima panaudoti RAM mikroschemose
Kvantinė taškinė atmintis- išsaugo ir naikina informaciją.
– Pastovioji atmintis (ROM)- joje įrašius informaciją neišnyksta. Kai kompiuteris įjungiamas suteikiama įtampa:
 Maitinimo blokui (M)
 ROM
 Iškviečiama BIOS
 BIOS iškviečia POST
BIOS (naudojama asmeniniuose kompiuteriuose)- programinis sisteminis modulis duoda impulsą pradėti veikti OS, bet prieš tai atlieka šias funkcijas:
 Patikrina CMOS- CMOS pateikia detalią informaciją apie galimus konkrečios kompiuterinės sistemos pokyčius.
 Pakrauna pertraukimų reguliatorių ir įtaisų tvarkykles.
 Iškviečia kompiuterinės sistemos savaiminio testavimo procedūros programą POST, kuri testuoja:
o MP
o RAM
o SD
o Vaizdų sistemą ir kitus įrenginius
o Patikrina ar teisingai nuskaitomas programinės įrangos BIOS modulis.
ROM mikroschemos:
 PROM- į ROM reikiama informacija įrašoma tik vieną kartą ir negali būti keičiama.
 EPROM- ja galima perrašyti informaciją apšvitinus keletą kartų rentgeno ar ultravioletiniais spinduliais.
 LEPROM- galima keisti duomenis norimoje šios atminties ląstelėje.
– Operatyvioji buferinė atmintis (OBA)- skirta palyginti lėtų įrenginių darbui pagreitinti. OBA integruojama:
 Vidinė- pirmos eilės OBA L1.
 Išorinė- antros eilės OBA L2.
 Trečios eilės OBA L3.
OBA funkcijos:
 Paspartinti duomenų, programų komandų perdavimą iš RAM į MP ir iš MP į RAM.
 Paspartinti duomenų, programų komandų perdavimą iš diskų į RAM ir iš RAM į diskus.
– Virtualioji atmintis (VA)- leidžia RAM apimtį ir galimybes išplėsti panaudojant SD ir tam tikrą programinę įrangą, padalijančią programą į puslapius ar segmentus. VA tvarkiklis VMM.
• Magistralės- elektronų greitkeliai, kuriais perduodama informacija. Magistralių tipai:
– Sisteminė- jungia MP su atmintimi.
– Atminties- duomenys perduodami iš RAM per atminties magistralę.
– Išorinių įrenginių- išoriniams įrenginiams prijungti. Jos yra:
 AGP
 PCI
 USB

Magistrales charakterizuoja:
 Tipas
 Plotis
 Greitis

Magistralės skirstomos:
 Duomenų- jomis siunčiami duomenys.
 Adresų- nurodo, kur laikomi duomenys, programoje.
 Valdymo- įvairūs valdymo signalai ir komandos, skirti techninei ir programinei įrangai.

Kitos bendrojo naudojimo magistralės yra tinklo magistralės.

Moore dėsnis
Gordonas Moore vadovaujamos mokslinių tyrimų laboratorijos mokslininkų grupė sukūrė naują mikroschemų technologiją, talpinančią vienoje mikroschemoje 60 tranzistorių. Jis nustatė eksponentinę tranzistorių augimo priklausomybę, kad kiekvienais metais tranzistorių skaičius mikroschemoje dvigubės. Dabar veikia pakoreguotas Moore dėsnis- tranzistorių skaičius dvigubėja kas 18 mėnesių. Moore padarė ir kitą prognozę- tranzistorių matmenų mažėjimas sąlygoja mikroschemų atpigimą, jų galingumo didėjimą ir prieinamumo augimą. Tankus multipledavimas pagal bangos ilgį aktualus internetui. Moore dėsnis panaudojamas kuriant sudėtingus elementus ir juos integruojant į šias belaidęs technologijas:
• Mikroelektroninės mechaninės sistemos (MEM)- susiejant puslaidininkinius elektroninius elementus su mikroskopinėmis mechaninėmis judančiomis dalimis, padidinamas visos radijo sistemos integracijos laipsnis ir sumažinamos kainos.
• Jutikliniai tinklai- jutikliai tai įtaisai, realizuojantys tris funkcijas iš karto: matavimo, skaičiavimo ir ryšio. Savaime susiderinantys jutiklių tinklai gali palaikyti tūkstančius jutiklinių įtaisų, susietų tarpusavyje ir besikeičiančių informacija belaidžiams ryšiams.
• Fotonika- komunikacinėse technologijose pagrįstose šviesos bangomis.
• Optoelektronika-optinių įtaisų perduodančių signalus sukūrimas panaudojant puslaidininkis technologijas.

Kompiuterio ciklas

Kompiuterio ciklas- tai trumpiausias intervalas, kurio metu procesorius atlieka elementariausią operaciją.

Tipinė mašininė kalba turi nuo 50 iki 200 atskirų operacinių kodų.

Operacinis kodas- pagrindinė kompiuterio instrukcijos dalis, žyminti operaciją, kuri turi būti atlikta.

Operandas- instrukcijos dalis, kuria žymimi duomenys ar nurodoma vienas ar daugiau RAM adresų, kuriais gali būti ieškomi arba padedami duomenys.

Kompiuterio ciklo metu atliekami šie veiksmai:
• Instrukcijos iškvietimas-kad kita mašininė kalbos instrukcija būtų įvykdyta, ji iškviečiama iš RAM ar OBA.
• Instrukcijos dekodavimas- išsiaiškinamas jos turinys ir įdiegiama į instrukcijų registrą MP valdymo įtaise.
• Instrukcijos vykdymas- naudojant procesoriaus resursus, pirmiausiai- aritmetinį loginį įtaisą, matematinį procesorių yra vykdomos instrukcijos.
• Rezultatų saugojimas- gauti duomenų apdorojimo rezultatai talpinami į atmintį.
MP vidinis laikrodis nusako kompiuterio ciklų (taktų) dažnį per laiko vienetą.
Procesoriaus darbo greitis matuojamas laiko intervalu, kuris reikalingas norint atlikti kompiuterio ciklą, sudarytą iš dviejų ciklų:
• IC- instrukcijų ciklo, kuris atliekamas per laiką Icl.
• VC- vykdymo ciklo, kuris atliekamas per laiką Vcl.
KC =IC + VC
Kcl= Icl + Vcl

KC- kompiuterio ciklas.

Kcl- kompiuterio ciklo atlikimo laikas.
Kompiuterinėse sistemose duomenų apdorojimo sparta matuojama:
• MIPS- milijonais instrukcijų per sekundę.
• BIPS- bilijonais instrukcijų per sekundę.
• FLOPS- slankiojo kablelio operacijoms per sekundę.
Duomenų apdorojimo galią nusako šios charakteristikos:
• Adresavimo schema- nurodo kiek RAM vienu metu gali valdyti MP.
• Registro ilgis- kuo registro ilgis didesnis, tuo didesnė kompiuterinės sistemos duomenų apdorojimo galia.
• Duomenų magistralės plotis- kuo didesnis duomenų magistralės plotis, tuo daugiau duomenų apdorojama vienu metu.
• MP sparta- tai kuo didesnis MP vidinio laikrodžio taktų dažnis, tuo kompiuterinė sistema apdoroja duomenis. MP greitis matuojamas: MHz, MIPS, BIPS, FLOPS.
• Komandų sistema- MP kuriami pagal vieną iš dviejų MP projektavimo architektūrų, naudojančių skirtingas komandų sistemas: CISC, RISC.

Išvesties įrenginiai
Išvesties įrenginiais pateikiama:
• Dokumentinė kopija- informacija pateikiama popieriuje ar mikrofilmu.
• Nedokumentinė kopija-informacija pateikiama displėjaus ekrane ar balsu.
Dokumentinės kopijos išvesties įrenginiai:
• Spausdintuvai- išspausdina popieriuje informaciją. Jie skirstomi:
– Kontaktiniai- turi sąlyti su popieriumi. Jie skirstomi:
 Nuoseklusis- skirti aukštos kokybės tekstams, vadinami abėcėliniais.
 Matricinis- spausdina ir grafinius vaizdus.
 Lygiagretusis- sukurti spausdinti didelius duomenų masyvus. Jie gali būti:
o Būgniniai
o Juostiniai
– Nekontaktiniai- neturi sąlyčio su popieriumi. Jie dar vadinami puslapiniais spausdintuvais, nes iš karto spausdina visą puslapį. Jie skirstomi:
 Rašalinis- tekstą, vaizdą, grafikus formuoja iš rašalo lašelių, kurie išpurškiami ant popieriaus.
 Terminis- naudojamas šilumai jautrus popierius.
 Lazerinis- gali spausdinti įvairių stilių teksto šriftą bei pateikti aukštos kokybės leidinius. Jie yra daugiafunkcinai. Jie skirstomi:
o Žemos kokybės
o Aukštos kokybės
o Spalvoti
• Braižytuvai- skirti aukštos kokybės grafiniams vaizdams spausdinti. Jie skirstomi:
– Rašiklinis- grafinį vaizdą piešia judantys rašikliai, kuriuos valdo specialiai tam skirtas MP. Jie skirstomi:
 Būgninis- jame popierius juda sukamo būgno paviršiumi.
 Planšetinis- jo veikimo principas atrodo taip: popierius, padedamas ant plokščio paviršiaus, nejuda, o rašikliai juda horizontaliai ir vertikaliai.
– Elektrostatinis- jo veikimo principas pagrįstas spalvotų miltelių lašelių nusodinimu popieriuje elektrostatiniais elektros krūviais.
– Terminis- veikimo principas toks pat kaip ir spausdintuvų.
– Matricinis- veikimo principas toks pat kaip ir spausdintuvų.
– Rašalinis- veikimo principas toks pat kaip ir spausdintuvų.
• Mikrofilmai- duomenys pateikiami mikrofilmo juostoje.
Nedokumentinės kopijos išvesties įrenginiai:
• Displėjai- informaciją pateikia vizualiai. Kuriamas vaizdas gaunamas dviem būdais:
– Taškiniu- vaizdas kuriamas iš mažiausių vaizdo elementų taškelių.
– Vektoriniu- vaizdas kuriamas naudojant judantį spindulį vektorių.
Displėjai skirstomi:
– Vamzdinis- jų vaizdo kokybę displėjaus ekrane charakterizuoja:
 Skiriamoji geba- nusako techninę ekrano kokybę.
 Spalvų skaičius.
 Vaizdo atmintis (RAM, VRAM)- reikalinga tam, kad būtų galima periodiškai pakartoti vaizdų duomenis displėjaus ekrane. Vaizdo duomenys laikomi VRAM. Ją sudaro dvieigė mikroschema, kuri tuo pačiu laiko momentu ir priima, ir išsiunčia duomenis.

Vamzdinių displėjų vienspalviai ekranai gali būti trijų spalvų: balti, gintaro spalvos, žali.
Vienspalvis turi vieną elektroninį vamzdį, o spalvotas tris elektronų prožektorius: raudoną, žalią, mėlyną.
Vamzdiniai displėjai pagal pateikiamą vaizdą ekrane skirstomi:
 Simbolinius- gali pateikti ne tik tekstą, bet ir grafikus.
 Bitinės raiškos- pateikia vaizdą iš taškelių.

Vamzdinių displėjų tipai:
 MDA- vienas iš pirmųjų vamzdinių displėjų, vienspalvis, kartais dar naudojami darbo stotyse įvedant skaitmeninius duomenis.
 CGA
 EGA
 VGA
 SVGA
 XGA
 SXGA
 WXGA
– Plokščiasis- pirmieji plokštieji displėjai sukurti nešiojamiesiems ir kišeniniams asmeniniams kompiuteriams. Šie displėjai pagal gamybos technologijas skirstomi:
 Plazminius (GPD)- vaizdą juose formuoja šviesa, skleidžiama specialios medžiagos, kurią veikia ultravioletiniai spinduliai, sukeliami elektrinių krūvių. Mažiausias plazminio ekrano elementas- šviesą skleidžianti ląstelė. Trys ląstelės- mėlyna, žalia ir raudona- sudaro taškelį ekrane.
 Elektroliuminescensinius (ELD)- tai displėjai, kuriems gaminti naudojama plona filmo juosta, padengta specialia medžiaga, kuri švyti tekant elektros srovei.
 Skystakristalius (LCD)- jo veikimo principas pagrįstas skystųjų kristalų skaidrumo kitimu, veikiant elektros srovei. Naujausiuose displėjuose elektros srovė parduodama per planasluoksnius tranzistorius TFT.
• Vaizdo projektoriai- jie skaidrėse ar kompiuteryje esančią informaciją tiesiogiai pateikia dideliame ekrane. Vaizdo projektoriai gaminami dviejų tipų:
 Skystakristalis- gaminami pagal tradicinę skystakristalę technologiją, kai vaizdas ekrane sukuriamas šviesos srautui einant pro skystakristalę matricą.
 Skaitmeninis šviesos procesorius- vaizdas ekrane gaunamas mikroveidrodėlių sistema valdant šviesos srautą, einantį per skystakristales matricas. Šį metodą sukūrė kompanija Texas Instruments. Jo pagrindas DMD- kristalas- skaitmeninis mikroveidrodėlių valdymo įtaisas.
• Kalbinės išvesties įtaisai- šiesms įtaisams gaminti taikomi du būdai:
 Kalbos kodavimas- toks žmogaus kalbos sudarymo būdas, kai žodžiai frazės kuriami iš garsų ir vaizdų. Garsai koduojami ir saugomi SD kad vėliau galėtų būti atkuriami ir perduodami kaip garsai.
 Kalbos sintezavimas- būdas, kai naudojamas pagrindinių kalbos garsų rinkinys, kuris yra saugomas kompiuterio atmintyje. Garsai kalbinės išvesties įtaise sukuriami elektroniniu būdu, nenaudojant žmogaus balso pavyzdžio.
• Belaidis displėjus- tai displėjus, kuriuo galima iš bet kurio kambario vietos pasiekti failus, taikomąsias programas. Tokį displėjų sukūrė kompanija ViewSonic ir pavadino AirpanelSmart.
• Trimačio vaizdo displėjaus ekranai- kompanija A.C.T.Kern sukūrė trimačio vaizdo technologiją, kuri leidžia be specialių akinių skystakristaliame ekrane matyti trimatį vaizdą.
• Elektroninis popierius- tai plonas skystakristalinis displėjus. Laboratorija Bell Labs ir kompanija E Ink pateikė lankstį skaidrių plastikinį lapą, galinti atvaizduoti nesudėtingus grafinius simbolius.
• Polimeriniai displėjai- veikimas pagrįstas šviesą skleidžiančių polimerinių medžiagų (LEP) panaudojimu. Mokslininkams pavyko sukurti šviesą skleidžiančių polimerinių medžiagų diodą, kurio parametrai nei kiek ne prastesni negu puslaidininko.
• Displėjai iš nanovamzdelių- mokslininkai mano, kad nanotechnologijos pasiekimai bus įdiegti ir displėjaus ekranų gamybos sferoje.

Asmeninio kompiuterio atnaujinimas
Symantec Norton Ghost 2003- galingas pagalbinių programų paketas, skirtas sukurti sistemos atvaizdą-failą pagal kurį įmanoma atstatyti pažeistą kompiuterinę sistemą.
Kompiuterinės sistemos atnaujinimas- tai sisteminiame bloke esančių komponenčių kaita ar naujų integravimas:
• Motininės plokštės pakeitimas- jis apibrėžia kompiuterinės sistemos našumą ir nusako:
– MP tipą
– RAM apimtį
– Galimų prijungti išorinių įrenginių kiekį.
Motininių plokščių gamintojai:
– ASUS
– ABIT
– DFI
• MP tipo pakeitimas- suteikia vartotojui vilčių padidinti kompiuterinės sistemos darbo spartą. MP gamina:
– Intel

Leave a Comment