1.1. EK INF-KOS SĄVOKA. (1.2.KODAVIMO SIS, KODŲ PROJ).Informatika – mokslas apie informatiką, jos susidarymą, kaupimą, saugojimą,perdavimą,apdorojimą bei naudojimą. Šiems procesams taikoma skaičiavimo technika.Informatikoje susipažįstama su pagr. inf-jos apdorojimo dėsniais,procesais, vykstančiais kompe, programuojami užd.taip, kad juos suprastų irišspręstų kompas. Informacija – žinios, kurias galima perduoti, priimti,įsiminti – vienas iš visuomeninio turto resursų.Ek.informatika yra sudėtinė informatikos dalis. EI – mokslo šaka,nagrinėjanti visuomenės kom.ūk.veikloje egzistuojančios inf-jos susidarymo,judėjimo, apdorojimo ir naudojimo procesus bei skaičiavimo techn.taikymąšiems proc. EI daugiausia rūpi priemonės ir metodai, kuriais apdorojamaek.inf-ja. Priemonės :1)Techninės – kompai, ryšio priemonės, terminaliniai įreng., duomenųparuošimo techn. 2)Programavimo metodai ir programinės priemonės –op.sistemos, prog.kalbos, taikomoji bei pagalbinė programinė įranga.3)Organizacinės priem. – duomenų apdorojimo technologiniai proc.,apdorojimo kontrolės metodai, kom.technikos naudojimo organizacinės formos.Kom.ūk.veiklos specialistai – kom.ar vyriausyb.org. asmenys , valdantyskitus asmenis arba dirbantys savo prof.darbą (gamybos, apskaitos,konsultavimo srityse). Ne visi spec. plačiai naudoja informatyvias sist.Jie nėra inf.technologijų ir sistemų ekspertai, tačiau jie turi pripažintiir vertinti šias sistemas tokiais lygiais.1)Turi suprasti pagr.inf.technologiją, sąvokas, idėjas.2)Turi matyti istor.perspektyvą, nes kitaip perdaug bus susikoncentruojamaį šiuol.techn.detales ir neįvertinamos ateities kryptys.3)Turi sugebėti galvoti apie komp.techn-jas sąryšyje su konkrečiu žmoniųatliekamu darbu, nes kitaip negalima bus įvertinti, kaip IS veikia žmoniųar org.darbą.1.2.KODAVIMO SISTEMOS, KODŲ PROJEKTAVIMAS.Suklasifikuota inf-ja (susijusių objektų aibė – pagal tt klasif.požymius)turi būti koduojama. Kodas – tai atskiro klasifikacijos (nomenklatūros)objekto sąlyginė žymė, kompaktiškai ir patogia var-jui forma išskirianti tąobjektą iš kitų.kodų naudojimas supaprastina duom-ų registravimą, jųįvedimą į kompų atmintį, saugojimą, apdorojimą, perdavimą, mažinaapdorojimos inf apimtis ir įgalina automatizuoti duom-ų paiešką.Kodavimo sistemos: 1)Eilės 2)Serijų 3)Kartojimo 4)Pozicinė 5)Mišri.*Eilės kodai suteikiami paprastų, stabilių, vieno požymio nomenklatūrųobjektams (teritoriniams adm. vnt., darbuotojų kategorijoms, tautybėms…).Šie kodai l apsunkina objektų grupavimą, jų sistema suyra atsiradus naujamobjektui. Apsisaugoti nuo irimo padeda *serijų kodai, kai tos pačiosklasifikacinės gr. objektams suteikiami eilės nr. iš grupei skirtos numeriųserijos (joje t.b. numatytas numerių rezervas). Serijos tinka sąlygiškaipastovioms nomenklatūroms (įm. padaliniams, turto ir vertybių judėjimooperacijoms, darbo apmokėjimo rūšims…).Pagal *kartojimo sistemą koduojami tokie objektai, kurių savybės jau yraapibūdinamos raidėmis ir skaičiais (nominalų reikšmėmis, mase-svoriu,gabaritais, ryšių kodais) grynieji kartojimo kodai naudojami gana retai,tačiau jie dažnai įeina į mišrių kodų struktūrą (į LR piliečių asmens kodąįeina gimimo data).Populiariausi ir dažniausiai naud. yra *poziciniai kodai, kuriaiskoduojamos daugiapožyminės nomenklatūros. Kiekvienam klasifikaciniampožymiui skiriamas tam tikras fiksuotas kodo pozicijų (skirsnių) skaičius.Kodo pozicijų išdėstymas atitinka hierarchinę klasifikaciją (požymiaiišdėstyti keliais lygiais), pvz. vertybių, gamybos išlaidų, gatavosprodukcijos. Sudėtingesnėms daugiaaspektėms klasifikacijoms koduotinaudojami *mišrūs kodai, sudaryti pagal kelias kodavimo sistemas.(Pvz. pagal eilės ir kartojimo s. g.b. sudaryti matavimo bienetų kodai.Kodą sudaro 3 skirsniai:1) Vyriausias – matavimo rūšis ir pagr. jo vienetas (pagal eilės sistemą:1-ilgis, metras; 2-plotas, kv.metras; 3 tūris, kub.m,…;9-pinigų suma,lt).2)Vidurinis – matavimo vieneto postūmio kryptis (nulis reiškia pagr.vieneto dešimtainio taško pozicijos postūmį į dešinę, t.y. mat.vienetųmažėjimo kryptimi, o vienetas – atv.)3)Jauniausias – pagal kartojimo sis. nurodo postūmio žingsnį (dešimtainiųpozicijų skaičių arba pagr. mat. vieneto laipsnio rodiklį be ženklo).Taigi sudaromi tokie konkrečių mat.vienetų kodai: 100-m, 101-dm., 102-cm.,103-mm.)Inf var-jui l. svarbu, kad kodavimo klaidos neiškraipytų klasifikacijų irobjektų grupavimo. Todėl dažnai sudaromi spec. klaidų suradimo kodai, kuriepapildomi kontroliniu skirsniu, apskaičiuojamu pagal tam tikrą algoritmą iškitų kodo skirsnių.Automatizuotam duomenų skaitymui iš dokumentų vartojami grafiniai šriftai,kurie skaitomi įv.optiniais skaitymo įrenginiais ir įvedami į kompą.Remiantis aptartomis sistemomis sudaromi įv. kodifikatoriai, registrai,naudojami visose verslo įmonėse išoriniams ryšiams palaikyti (finansiniamsatsiskaitymams, statistinėms atskaitomybėms,..). Pvz. prekėms koduotiplačiausiai naud.brūkšniniai kodai UPC. Vidiniams valdymo objektoporeikiams sudaromi patogesni vidiniai kodifikatoriai (universalieji kodaiper dideli), parengiant jų pervedimo į universaliuosius kodus priemones. 2.1.EK INF-JOS SAVYBĖS. (2.2. AUTOM-TO DB SĄVOKA DALYS)Galimybė efektyviai panaudoti inf-ją priklauso nuo įv.jos savybių.Pagr.sav.- inf-jos vertingumas. Inf.vertinga tiek, kiek ji leidžia pasiektiužsibrėžtus tikslus, taupyti kitus resursus ir gauti teigiamą ek.efektą.Inf.- tai resursas gamybos produktui realizuoti. Vertingumas suprantamaskaip skirtumas tarp inf-jos naudingumo ir kainos. Inf-jos surinkimas,saugojimas, tvarkymas, pateikimas kainuoja (kompai, ryšių priem.,programinė įranga, mašininės laikmenos, elektros en., darbo užm.).Visossąnaudos: vienkartinės (kap.įdėjimai) ir eksploatacinės.Naudingumas rodo, kiek ji reikalinga, ar padeda tų f-jų efektyviamvykdymui. N. gali būti absoliutus, kai be tos inf-jos tos f-jos iš visonegalima vykdyti ir sąlyginis, kai inf-ja padeda tą f-ją įvykdyti. N.skirstomas į objektyvų (priklauso nuo valdymo f-jų cherakteristikų) irsubjektyvų (prikl.nuo tas f-jas realizuojančio personalo sav.).Objektyvios sav.: reikšmingumas, pilnumas, aktualumas, patikimumas.Valdymo f-jai atlikti reikalinga inf-ja ne apie vieną objektą, o apie visąjų aibę ar poaibį. Inf-jos apie kiekvieną objektą reikšmingumasg.b.skirtingas.Pilnumas susijęs su reikšm.: kuo inf. reikšmingesnė, tuo ji t.b.pilnensė.Aktualumas parodo, kiek inf. apie procesą atsilieka nuo paties proceso.Patikimumas susideda iš tikslumo, tikrumo ir nepažeidžiamumo.Tikslumas parodo, kiek ženklų neudojama kiekybinei objektocharakteristikai. Išvestinė inf niekada nebus tikslesnė už pirminę.Tikrumas parodo, kiek inf atitinka tikrąją objekto charakteristiką(g.b.iškraipyta).Ek. Sistemose inf eidama per atskiras jos dalis iš viršaus žemyn ir atv.Yra iškraipoma. Nepažeidžiamumas-savybė išlaikyti tas inf pradines savybesper laiko intervalą.Subjektyvios sav.: svarbumas, akivaizdumas, savalaikiškumas, atitinkamumas.
Aukšto lygio vadybininkas tą pačią f-ją gali vykdyti panaudodamasskirtingus metodus, kuriems tam tikra inf turi skirtingą svarbumą.Sprendimo priėmimui reikia išanalizuoti daug inf, todėl ji t.b.akivaizdi.Savalaikiškumas: inf t.b. pateikta tuo momentu, kada ji reikalinga.Inf atitikimo laipsnį užklausoje nustato pertinentiškumas, kuris susidedaiš 2 komponentų: išsamumo ir nepertekliškumo. Pagal užklausą reikiapateikti visą, tačiau tik reikalingą inf. jeigu su reikalinga infpateikiama ir nereikalinga inf, padidėja inf pertekliškumas. Jei pateikiamane visa reikalinga inf, sumažėja išsamumas.2.2. AUTOMATIZUOTO DUOMENŲ BANKO SĄVOKA IR SUDĖTINĖS DALYS.Duomenų banku vadinama programa, kuri teikia duomenų saugojimo paslaugas irleidžia vartotojui atlikti paiešką. D bankai leidžia dirbti su didele infapimtimi, atlikti inf paiešką, papildyti inf-ą, išduoti inf-ą var-juipatogia forma, o darbas pasižymi paprastumu. Naudojant šias programas,galima greitai į kompą įvesti įv. Duomenis (pavardes, vardus, adresus,kainas, kiekius, atstumus ir tt), juos apdoroti (surūšiuoti, suskaičiuoti,apskaičiuoti pagal formules), įvairiai išdėstyti, atspausdinti ir kt. DB-assusideda iš: 1)Duomenų bazės. 2)Duomenų bazės valdymo sistemos. 3)Duomenųžodyno.Duomenų bazė – tai spec. būdu organizuotų duomenų rinkinių (failų) visuma,saugoma išorinėje kompo atmintyje.DB valdymo sistema – tai programa, užtikrinanti centralizuotą duomenų baziųvaldymą. Valdymą suprantame kaip Dbazės schemos sukūrimą (ty jos loginėir/arba fizinė struktūra) ir naudojamąsi duomenimis (papildymas,atnaujinimas, išrinkimas, šalinimas..)Norint sukurti pačią Dbazę, naudojama duomenų aprašymo kalba (paprastaidialogo forma), o manipuliavimui su duom-is skirta manipuliavimo duom-iskalba.Duomenų žodynas – tai spec. informacinė struktūra, atspindinti duom-ų bankoresursus. Džodyną sudaro: 1)Dbazės struktūros aprašymas 2)D-ų pateikimoformatai 3)D-ys apie var-jų teises d-nų valdyme 4)D-ų šaltiniai 5)Kt.Informaciniai d-ys.Tarp Dbazių valdymo sistemų MS DOS terpėje labiausiai paplitę: DBASEIV(Ashon Tate), Parodox Borland International, R:base (Microrim), FoxPro(Fox Sotware), Cliper (Nantucket), db VISTA III (Raima).Anksčiau buvo l. pop. DBASE programa, turinti komandinį ir meniu tipo var-jo interfeisą; naudojanti QBE (Query By Exemple – užklausa pagal pvz-į),SQL (Stuctured Query Laguage – struktūrizuota užklausų kalba), C Pascal,Assembler progr. kalbas. FoxPro yra DBASE analogas su geresnėm kai kuriomsav.Šiuo metu populiaresnės Windows terpės progr: FoxPro for Windows, BorlandParadox for Windows ir Microsoft Access. 4.1 EK INF KLASIFIKAVIMAS. (4.2. IS EKSPL, PRIEŽ, DEMN)Komerciniuose–ūkiniuose procesuose susidaranti informacija – tai žiniosapie šių procesų eigą, t.y. apie įvairius jų eigos aspektus, pavyzdžius,apie gamybą, žaliavų, medžiagų judėjimą ir kt. Šios žinios reikalingos tamtikroms valdymo funkcijoms atlikti. Todėl žinias (informaciją) reikiasurinkti, perduoti, apdoroti, saugoti. Asmeniui, vartojančiam šiąinformaciją valdymo sprendimams priimti, reikalinga apdorota ir tinkamaiapiforminta informacija.Pagal apdorojimo stadijas informacija yra skirstoma į: pradinę, tarpinę,rezultatinę. Pradinė informacija susidaro tiesiogiai kom.–ūkinėje veiklojeir fiksuoja įvykusį šios veiklos faktą – pagamintą ar parduotą produkciją,sudarytą sutartį ar kt. Apdorojus pagal tam tikras taisykles pradinęinformaciją, gaunam tarpinė ar rezultatinė informacija. Tarpinė informacijagali būti apdorojam toliau arba saugoma tam, kad naudoti ją vėliau, be toją galima naudoti daugelį kartų. Rezultatinė informacija yra galutinisapdorojimo produktas, kuris ir pateikimas vartotojui.Pagal apdorojamos informacijos turinį galima išskirti mokslinę, techninę,ekonominę ir socialinę informaciją. Didžiausia informacijos dalį, kuriapdorojama kompiuterinė technika, sudaro techninė ir ekonominė informacija.
Ekonominė informacija pagal sąryšį su įvairiomis valdymo fukcijomisskirstoma į direktyvinę, planinę, faktinę, analitinę ir normatyvinę.Direktyvinė – tai aukščiau stovinčių organizacijų (pavyzdžiui, vyriausybės,ministerijos) priimti nutarimai, nurodymai, atskiri rodikliai, kainos.Planinė – daugiau įmonės viduje esanti informacija (planiniai rodikliai).Faktinė – tai tam tikram objekte esanti tikra informacija (faktiniairodikliai). Analitinė – tai įmonės padalinio informacija, skirta tam tikrosveiklos, situacijos analizei, įvertinimui ir pan. Normatyvinė – tai įvairūsnormatyvai (darbo, laiko, medžiagų, piniginių lėšų ir kt.), normos,įkainiai, koeficientai ir t.t.Be to informacija dar gali būti vidinė ir išorinė. Vidinė susidaro,apdorojama ir vartojama objekto viduje, o išorinė susijusi su išorinėmisfunkcijomis, t.y. susidaro arba vartojama už objekto ribų.4.2. IS EKSPLOATACIJOS IR PRIEŽIŪROS BEI DEMONTAVIMO STADIJOSEksploatacijos ir priežiūros stadijoje reikia įgyvendinti visus ISnumatytus tikslus; stebėti kaip tenkinami vartotojų poreikiai; stebėtidarbą ir šalinti atsirandančius trūkumus. Šioje stadijoje nuolat tobulinamasis. išaiškinti trūkumai fiksuojami specialiai tam vedamame žurnale.Sprendžiama ar reikalinga nauja specifikacija naujos sis. tobulinimui.Eksploat. ir priež. metu taip pat šalinami pasenę Duom. Bazių duomenys;gali būti keičiamos pačios DB ir pan. Šioje stadijoje dalyvauja irprojektuotojas.IS demontavimo stadija prasideda, nusprendus pakeisti senąją sis. naujaversija (nauja sis). Pagr. šios stadijos tikslas – pertvarkytiorganizacijos darbą taip, kad galima būtų palaipsniui nutraukti senos sis.darbą. Senoji sis. g.b. pradėta demontuoti bandomosios eksploatacijos metu.
Demontavimo stadijos 3 etapai: 1.) IS demontavimo planavimas; (turi b.sudaromas demontavimodarbų grafikas. Grafike atsispindi visi darbai, kuriebūtų atliekami tiek nuosekliai, tiek lygiagrečiai ir darbai, kurie galivykti tiek naujoje, tiek senoje sis).2) Demontavimo priemonių rengimas. (reng-os tada, kai norima pereiti nuovienos IS prie kt.)3) Eksploatacijos pabaiga. (kai baigiama ekspoatuoti senoji IS ir pilnaipereinama prie naujos).5.1 INF IR DUOMENYS (5.2.INF. KLASIFIKATORIAI IR REGISTRAI)INF paprastai vadinama tai, ką priimame regėjimu, klausa, stebėdamivykstančius reiškinius. Ji lydi materialinės gamybos ir kt. Žmogaus veiklosypatumus, todėl ši sąvoka atrodo savaime suprantama. Pradėjus vystytiskibernetikai, informatikai, atsirado būtinumas matuoti informacijos kiekįir kokybę. K.Šenonas inf. Siūlė vadinti tai, kas jo gavėjui padeda sužinotikas naujo, sumažinti neapibrėžtumą, suvokti, kad pranešime yra tiek inf. ,kiek jos gavėjas sužino daugiau apie tuo pranešimu nusakomą reiškinį,daiktą, procesą ar įvykį.praktikoje priimantiems sprendimus, inf. Naudingakiek padeda priimti efektyvius valdymo objektui sprendimus.Ūk. Sprendimams formuojamos inf. Vertinimą galima sieti su taistiesioginiais atitinkamų inf. Pranešimų poveikiais, kurie gali padėtipriimant ir realizuojant valdymo sprend.Inf. charakteristikos:Pilnumas – rodo informacija nusakomos esmės aprašo pakankamumo laipsnį.Vald.inf. g.b. nepakankama, normalaus pakankamumo ir perteklinė.Savalaikiškumas – rodo kaip inf. gavimo momentas sutampa su jos panaudojimomomentu priimant vald.sprend. jis svarbus inf. kai vald. sprend.efektyvumas priklauso nuo to, kaip greitai gaunama inf. apie įvykusįnuokrypį nuo normalaus.Tikrumas – atitikimas objektyvioms vald. situacijoms, kuriose priimamisprend. Ji g.b. netikra nuo atsiradimo momento, ar perduodant, apdorojant,g.b. prarandamas tyčia. Daug dėmesio skiriama jos išlaikymui taikantkontrolės ir apsaugos metodus.Optimalumas – kaip ir operat. Opt. – kuri gainama naudojant optimizavimometodus, reikalaujančius daug komp. laiko.Vald. aprūpinimas informacija ir veiklos tobulinimas susiję su inf. srautųracionalizavimu ir komp-u.Duomenys į komp. Įrašomi pagal t.t. tikras išdėstymo schemas. Duom. str. –tai duom. elementų, jų aparašų ir ryšių tarp jų visuma. Ją nusako duom.tipai ir tarpusavio ryšiai(susieja elementus ir jų grupes). D.tipas –apibrėžia t.t. jo reikšmių ir operacijų , kurias galima atlikti su tomreikšmėm, aibę(užrašymo būdą). Dažn. kalbama apie duom. nusakančiusrodiklių požymius ir konkrečias reikšmes – pagrindus. Pož.gali turėtinustatytas arba standartizuotas santrumpas, sulyginus žymenis(kodus) irpan. Duomenų reikšmės apibendrintai nusakomos vardais – konstantos,kintamojo, procedūros ar funkcijos pavadinimas. Duomenų tipai : sveikasisir realusis – teigiami ir neigiami dešimtainiai skaičiai. Jie skiriasivaizdavimu kompiuteriuose. Sveikojo tipo duomenys – sveikieji sk., realiojo– pateikiami parodant sveikąją ir trupmeninę dalis, atskirtas kableliu arbatašku; loginio – dydžiai su dviem galimom reikšmėm ‘taip’ ir ‘ne’ naudojamiloginių sąlygų reikšmėms nusakyti ir procesų eigai valdyti; eilutės –tekstai, rašomi kompiuterio simboliais.Paprasčiausią duomenų str. turi jau minėtos konstantos ir kintamieji.Kitos duomenų struktūros : įrašai – jungiami keli vieno arba įvairių tipųduomenys, masyvai ar atskiri smulkesni įrašai. Kiekvienas susideda išduomenų, talpinami laukuose, turi savo vardą; masyvai – kintamųjų aibė,turinti vardą. Masyvo savybė – galimybė kreiptis į jo elementus. Kaip 1-mačiai ir 2-mačiai masyvai komp. naudojami verktoriai ir matricos; lentelės– įrašo tipo duomenų sekos. Jos panašios į dvimačius masyvus, bet gali būtiskirtingų tipų. Jos gali būti laikomos ir failais su vieno tipo įrašais;failai – vienodo arba kelių tipų įrašų sekos, pavadintos vienu vardu.Skiriama loginė(nusako inf. vartotojus dominančius ryšius tarp failų įrašų)ir fizinė failo struktūros. Skiriami nuoseklūs, indeksiniai ir laisvoišrinkimo failai.5.2.INF. KLASIFIKATORIAI IR REGISTRAIKlasifikatorius –t.t. srities klasifikavimo objektų ir klasių bei kodųsusistemintas rinkinys. Be klas. dar naudojami ir registrai, kurie skiriasituo, kad juose yra ne tiktai t.t. tikros srities obj. pavadinimai ir kodai,bet ir svarb. obj. atributai.Kiekv. inf. sistema turi turėti klasif. Jų sudarymo, tvrkymo, diegimo,vystymo ir kontrolės visuma vad. klas. ir kodavimo sistema. Čia klas. – jųvisumos skaidymas t.t. metodu į klases pg. t.t. požymius.tai daromataisyklių visuma.Klas. pg. charakteristikas, pg. kurias turi būti nustatomi bendrumai irskirtumai su kt. klasif. obj.Naud. Hierarcinis ir aspektinis klas. met. Hier. – obj. visuma suskirstomaį pavaldžias klases etapais, po kurio gaunama t.t. klasių visuma, asp.- įnepriklausomas klases pg. klasif. aspektą.Kodu vad. Ženklas ar jų seka obj. žymėti. Kodavimas – kodo priskyrimas. Kod-ma naudojant t.t. ženklus, kurių visuma vad. kodo ženklynu(sud. Išskaitmenų ar abėcėlės raidžių arba ir tų, ir tų – t.y. būti skaitmeninisarba mišrusis), o kodo ženklyno skaičius – kodo pagrindu. Kodo ženklų sk. –kodo ilgis, ženklo vieta kode – kodo ženklaviete.Kodavimo met. – eilinis – kodai sud. iš natūrinių sk. ir priskiriamiobjektui. Visi elementai surašomi į eilę pg. vieną bendrą pož. ir kiekv.priskiriamas kodas – natūrinis sk. atitinkantis ei. nr. sąraše. taitrumpiausi ir paprasčiausi kodai. Trūkumas – el. koduojami tik pg. 1 pož.,o tarp el. nepaliekami tarpai. jis taikomas paprastoms ir stabiliomsnomenklatūroms koduoti.
Serijinis – kod. el. surašomi eilės tvvarka, juos suskirsčius į grupes. Josdkiriamos pg. 1 pož., o el. surašomi į eilę pg. kt. Kiekv. grupei skiriamanatūrinių sk. serija, o elementams jos eilės nr.kodai sud. iš nat. sk. Šismetodas pranašesnis už eilinį met. nes galima papildomai koduoti naujustinkamos aibės elementus, neišardant nustatytos skirstymo į grupes tvarkos.Laisvi nr. gali likti neišnaudoti, todėl kod-jant galima palikti laisvusnr. vienos gr. Pabaigoje, o kt. Pradžioje.
Nuoseklusis – visi el. suskirstomi pg. vieną pož. Į grupes ir jossunumeruojamos eilės tvarka. Kiekv. gr. el. vėl skirstomi į pogrupius,kurie numeruojami eilės tvarka atskirai kiekv. gr. Kiekv. pogr. el.skirstomi į dar smulkesnius pogr.-ius.Lygiagretusis – kodai sud. naudojantis nepriklausomų gr. kodais. Inf.kodavimui pradėti naudoti įv. grafiniai šriftai (graf. Pažymos, stilizuotišriftai, kodavimo šriftai).Šriftai yra stilizuoti – ženklo vaizdą suskaido į atskiras dalis ir jaslygina su etalonais, kurie saugomi komp. Atmintyje; magnetiniai – skaitospecialios magnetinės galvutės. Kodas identifikuojamas pg. skaitymogalvutės signalo formą; kodavimo – jų ženklai g.b. skersmenų taškai,skirtingų pločių koncentriniai apskritimai, skirt. Pločių ir aukščiųbrūkšniai.Prekėms koduoti gamyboje ir prek. dažn.naud. brūkšniniai kodai UPC(JAV) irEAN(Europa).jie panašūs, nes naud. tiems patiems simboliams koduoti –skaitmenims nuo0 iki9 ir 5 pagalbiniams simboliams. EAN kode 13 ženklų –12 skaitmeninių ir 1 kontrolinis.Kiekv. klasifikatorius yra įteisinamas ir registruojamas, patvirtinantnustatyta tvarka. Jam suteikiamas registravimo numeris ir surašomi
informaciniai duomenys klasifikatorių ir registrų sąraše. Jis yra tvarkomasmetodais, priemonėmis, tarnybų.Skiriamos 3 klasifikatorių kategorijos: valstybiniai, specializuotieji irįmonių.Klas. ir registrų rengimo ir vedimo tvarka Liet. reglamentuota LRV 1992 1023 d. nutarimu.6.1 EK INF-JOS YPATUMAI (6.2 PERSONALO APSKAITOS AUTOM)Pereinant iš komandinio valdymo į rinkos ekonomiką, iš esmės keičiasi netik verslo ir ūkinės, komercinės bei finansinės veiklos principai. Kitąreikšmę įgyja ir ek. bei verslo informacija. Siekiant strateginių,taktinių ir operatyvinių verslo tikslų, būtina remtis tikrais ir patikimaisduomenimis, pakankamai adekvačiai atspindinčiais valdymo objekto būseną,išteklius, rezervus ir perspektyvas, rinkos aplinką. Inf. kartu sufinansais, medžiagomis, mašinomis ir įrengimais, personalu bei vadybospriemonėmis priklauso prie 6 pagrindinių verslo ir gamybos išteklių rūšių,tačiau šiame sąraše užima ypatingą vietą, nes visi kiti ištekliai gali būtireguliuojami ir valdomi tik per informaciją ir ja remiantis. Nuo pakankamosinf. buvimo, jos tikrumo, tikslumo, operatyvumo labai priklauso bet kokiosveiklos sėkmė ir verslo rezultatai. Vadovavimo procesas, apimantisplanavimą, planų įgyvendinimą ir jo kontrolę taip pat susijęs suinformacija. Taigi ekonomikoje turi būti tiriama ek. konjuktūra –konkrečiam laiko momentui susiklosčiusių ek. sąlygų visuma, kurią galiapibūdinti tokia inf. – BNP dinamika, pr. ir medž. Atsargų dydis, kainų,pelno, palūkanų, vertybinių popierių dinamika, infliacijos tempas, valiutųkurso dinamika, valstybės skolos dydis ir kt.6.2 PERSONALO APSKAITOS AUTOMATIZAVIMASSiekiant automatizuoti personalo apskaitą, reikia siekti, kad duomenysturi būti patikimi, nuolat vykdoma personalo apskaitos kontrolė, reikiatobulinti pačią apskaitą, jos metodus.Personalo apskaitos sistema susideda iš daugelio apskaitos barų, kuriųkiekvieną sudaro funkciniai uždaviniai, kurie realizuoja t.t. funkciją.Išskiriami tokie uždaviniai: 1)personalo žinynų(sąrašų) tvarkymas; 2)personalo judėjimo apskaita;3) personalo priėmimo ir atleidimo apskaita; 4)duomenų apie darbuotojus pakeitimas.Visi šie užd sprendžiami naudojant pirminius dok ir į šiuos klausimus turibūti gauta inf.Apskaitoje g b gauti tokie rezultatiniai dokumentai: personalo priėmimo iratleidimo rezultatiniai dok.; personalo judėjimo apskaitos dokumentai;ataskaitų ir formų mašinogramos. 1 gr. mašinogramos – kaip vykdo personalasįsipareigojimus, ar nėra darbo sutarties pažeidimų (sutartys). 2 gr. –kontroliuoti personalo sąrašus, pareigybinius žiniaraščius. 3 gr.-kontroliuoti jo darbo rezultatus(darbo laiko ir kiekio apskaita). 4 gr. –darbo ataskaitų formų sudarymas.Personalo apskaitos tikslas – gauti operatyvius duomenis apie personaloskaičių, pareigybes, išdirbtą laiką, pagamintų vienetų skaičių.Periodiškumas – sprendžiamas kaupiant visus pirminius dokumentus kasdien.Kokie dokumentai naudojami – darb. Sarašų, dirbto laiko, pagamintų vienetųapskaitos dokumentai.9.1. DUOMENŲ ORGANIZAVIMO BŪDAI (9. 2. Pr ir rez inf kontrol metd, projektek užd )Sprendimo argumentų kokybė labiausiai priklauso nuo to, kokia informacinėmedžiaga naudojama šiems argumentams gauti. Visą reikalingą sprendimamsinformaciją galima suskirstyti į 2 dideles grupes:1) Pirminiai duomenys (PD) – jie renkami būtent šiam tikslui nuo pradžių išoriginalių pirminių šaltinių. 2) Antriniai duomenys (AD) – jau surinktikitų asmenų ar organizacijų kitiems tikslams.Yra 3 duomenų organizavimo būdai: 1) Rankinis 2) Kompiuterizuotas (onlinerežimas) 3)KombinuotasRankinė paieška. Daugybė reikiamos informacijos dar egzistuoja tiknekompiuteriniu pavidalu, arba kompiuteriniu neorganizuotu (ar organizuotune taip, kaip patogu naudotis esant konkrečiai situacijai) pavidalu.Paprastai paieška prasideda nuo vietos, kur gali būti ieškomi duomenys,nustatymo. Tai gali būti indeksai, bibliografinės rodiklės, katalogai irt.t. reikiami duomenys gali būti vidiniai ir išoriniai organizacijosatžvilgiu. Vidiniai duomenys savo ruožtu galima suskirstyti į unikalius(specifinius) ir bendruosius.*Unikalūs duomenys – duomenys apie pačios kompanijos veiklą: apskaitos,personalo, pardavimų; šie duomenys nėra prienami išoriniams vartotojams irnėra vieši.*Bendrieji duomenys – duomenys, kurie charakterizuoja išorinius objektus,tačiau buvo surinkti ir saugomi pačios organizacijos pastangomis. Jie galibūti popieriniu ar kompiuteriniu pavidalu. Problema gludi tame, kad dažnaišie duomenys nestandartizuoti, nevienodo formato, nekategorizuoti.Išoriniai duomenys. Jų apimtys yra milžiniškos. Egzistuoja daug paieškąlengvinančių priemonių: *Bibliografiniai rinkiniai *Enciklopedijos,žinynai, vadovai *Indeksai *Statistiniai šaltiniai *Individuali kompanijųinformacija *Kompiuterizuotos duomenų bazių rodyklės ir indeksai *Kt.Šaltiniai.Kompiuterizuota paieška – paieška, kurioje naudojamos kompiuterinėsinformacijos technologijos. Pliusai: 1)taupomas laikas 2) nuodugnumas 3)atitinka paieškos tikslą 4) pigumas9. 2. Pradinės ir rezultatinės informacijos kontrolės metodai,projektuojant ekonominių uždavinių sprendimą.Svarbūs procesai yra – inf surinkimas, perdavimas bei saugojimas. Infsurinkime didelis dėmesys kreipiamas vidinei inf. Tai darbui imlusprocesas, kai kur automatizavimo lygis žemas, o jam keliami reikalavimaiaukšti: inf turi būti surinkta fiksuotu laiku, pilnoje apimtyje ir turibūti tiksli.Surinkus inf vykstant tolimesniems procesams svarbus vaidmuo tenka infpaieškai. Ji turi vykti sparčiai be klaidų ir pvz. šią procedūrą spartintigalima naudojant įvairias programines priemones, pvz. tokias kaip DBVS.Perdavimo operacija atsiranda dėl to, kad: 1)nesutampa inf atsiradimo,apdorojimo bei vartojimo vietos 2)operacijos yra technologiškai susietos irvyksta skirtingose vietose. Yra žinoma eilė duomenų perdavimo būdų.Populiariausias – kurjerinis duomenų perdavimas techninėmis priemonėmis irdistancinis perdavimas charakterizuojamas tuo, jeigu perduodamos laikmenossu inf, tai inf siunčiama signalo pavidalu. Inf perduodama įvairiomiskryptimis, adresais – el.paštas ir pan.Saugojimo operacija atsiranda dėl: 1)daug kartų panaudojama ta pati inf2)atotrūkis laike tarp atskirų technologinių procesų ir apdorojimooperacijų. Inf saugojimo pobūdis priklauso nuo to, kokiuose laikmenose jiyra įrašyta. Inf yra saugoma suskirstyta pagal jos pobūdį, naudojimodažnumą ir pan. Saugojimo trukmė priklauso nuo inf rūšies. Vykstant infsaugojimui reikia užtikrinti jos patikimumą. Tam yra eilė būdų: inf galibūti dubliuojama, nors tai didina informacijos vieneto saugojimo kaštus,tačiau didina ir patikimumą.10.1. EI APDOROJIMO VEIKSMAI IR PROCESAI. (10.2. BENDR PROJ STAD)EI apdorojimą lemia 2 priežastys: 1) specifinės inf savybės 2) panaudojimospecifikaEI charakteringa didelės pradinės ir rezultatinės informacijos apimtys,aukšti reikalavimai informacijos patikimumui, daugkartinis informacijospanaudojimas. Ei apdorojimas vyksta pagal labai nesudėtingus algoritmus.Tuo tarpu mokslinė informacija apdorojama labai sudėtingais algoritmais. EIcharakteristikos: *inf t b apdorota per trumpą laiką *nustatytirezultatinės inf pateikimo terminaiRezultatinė informacija gaunama iš pirminės, o kad vyktų apdorojimoprocesas, turi būti pateiktos priklausomybės tarp pirminės ir rezultatinėsinformacijos arba turi būti suformuotas matematinis modelis. Pvz., prekiųlikutis tam tikrai datai nustatomas įvedant pradinį likutį, parduotą kiekį.Turint matematinį modelį nustatomas rezultatinio rodiklio skaičiavimonuoseklumas. Jei matematiniame modelyje figūruoja EI rodikliai, taialgoritmui nusileidžiama iki rezultato.EI gali būti apdorojama rankiniu būdu arba automatizuotai (naudojantkompiuterius). 1) atveju pagrindiniai analizės vykdytojai yra žmonės(projektuotojai ar vartotojai) ir jie analizuoja objekto organizacinesstruktūras, veiklos funkcijas, jų procedūras ir įvairius dokumentus, juosaprašo vartotojams įprasta kalba, naudodami lenteles, grafikus, įvairiasstruktūros ir kitas schemas. Panašiai galima aprašyti ir duomenų srautus iratlikti rankinę (nekompiuterizuotą) duomenų srautų analizę: – makroanalizę(atliekama sudarant dokumentų sąrašus ir lenteles, jų kartotekas,struktūros schemas, taip pat operacijų su dokumentais schemas) irmikroanalizę (atliekant rodiklių sąrašus ar kartotekas, o taip patgrafiškai vaizduojant informacinių srautų struktūrų komponentus). 2)kompiuterizuota analizė naudojant tinklinius, matricinius, vienkriterio ardaugiakriterio optimizavimo, analitinio ar imitacinio modeliavimo bei kitusmatematinius metodus. Pastariesiems darbams galima jau dabar naudotižinomus taikomųjų programų paketus ir kitą esamą programinę įrangą.10.2. BENDROJO PROJEKTAVIMO STADIJA.Kiekviena IS (inform.sist.) turi būti projektuojama keliomis stadijomis(pereina kelias stadijas). Kiekvienoje stadijoje analizuojami, rengiami irpriiminėjami projektiniai sprendimai, kurie aprašomi atitinkamos paskirtiesdokumentuose.Laiko požiūriu stadijos paprastai viena kitą perdengia Jos išskiriamostaip, kad kiekvienoje iš jų sistema būtų nagrinėjama skirtingų specialistų(investitorių, projektuotojų, vartotojų) požiūriu. Kiekvienoje stadijojesistema gali būti nagrinėjama keliais aspektais: *informaciniu (kokiainformacija apdorojama ir kokia formuojama), *procedūriniu (kas suinformacija daroma), *valdymo personalo (vartotojišku – kas ir kokiuosepadaliniuose formuoja, laiko, apdoroja ir naudoja informaciją), *laiko (kada turi būti gaunama, apdorojama ir perduodama vartotojams informacija).Šie aspektai yra aprašomi naudojant to specialisto, kurio požiūriuatitinkamoje stadijoje yra nagrinėjama kuriamoji sistema, sąvokas.Bendru atveju galima išskirti šias projektavimo stadijas: 1)sistemosstrateginis ir taktinis planavimas; 2) bendras (koncepcinis, pradinis,eskizinis, loginis, makro, išorinis) projektavimas; 3) detalus (funkcinis,fizinis, mikro, vidinis) projektavimas ir diegimas.Bendrojo projektavimo tikslai: 1) detalizuoti ir patikslinti jau sukurtosIS specifikaciją 2) konkretizuoti specifikacijoje pateiktą informacinęsampratą ir sudaryti sistemos koncepcinį modelį (eskizą) 3) išanalizuoti ISrealizavimo variantus ir parinkti vieną iš jų, tą kuris būtų ekonomiškai,techniškai ir kitaip pagrįstas 4) parinkti sistemos aprašą (bendrąjįtechninį projektą)Projektuojant sudėtingas sistemas jos gali būti nagrinėjamos hierarchiškai,taigi ir eskizai, arba koncepciniai modeliai gali būti pateikti įvairiemshierarchijos lygiams. Aukščiausiame hierarchijos lygyje turi būti pateiktaatskirų posistemių ar kompiuterizuojamų objektų sąveika.Kompiuterizuotiemsobjektams turi būti rengiamas savas koncepcinis modelis ir specifikacija.Metodiniuose nurodymuose nėra pateikiamas hierarchijos lygių skaičius,reiškia jis neribojamas. Jeigu IS nesudėtinga, koncepcinio modelio galimanerengti, šiuo atveju būtų tik patikslinta (detalizuota) specifikacija.Visi IS projektavimo klausimai, tikslai, etapai yra nustatyti 1998 m.Valstybės žiniose LR Ryšių ir informatikos ministro įsakyme.Bendrojo projektavimo stadijos etapai:1) IS specifikacijos detalizavimas ir patikslinimas. Šio etapo metuaprašoma kuriamų ar numatomų kompiuterinių duomenų bazių struktūra,informaciniai srautai, duomenų apdorojimo procesai. Jeigu specifikacijojebuvo pateikti bendri IS reikalavimai, šio etapo metu formuojami konkretūsreikalavimai atskiroms programų sistemoms, duomenų bazėms, kt.komponentams(techn.įrangai), o taip pat IS ir vartotojų sąveikai.2) IS koncepcinio modelio (eskizo) sudarymas. Aprašomos kompiuterizuojamosfunkcijos, darbo vietos, jų tarpusavio ryšiai, išdėstymas, reikalavimaiišdėstymui ir pan. Koncepcinis modelis gaunamas detalizuojant ir papildantIS specifikaciją. Šio projektavimo etapo meu, jeigu yra galimybė, patariamanaudotis jau kitose sistemose sukurtuose projektavimo ar kt.paketais.Koncepcinį modelį būtina aptarti su užsakovo ar vartotojo atstovais.3) IS komponentų specifikavimas. IS komponentai – tai naudotinos aparatūroskomplektai, programų sistemos, taikomosios programos ir kt. Šio etapo meturengiamos specifikacijos kiekvienam komponentui. Šiose specifikacijoseaprašomos komponentų funkcijos, formuojami reikalavimai, o taip patpateikiamai komponentų projektavimo, įsigijimo ir instaliavimo darbųplanai.4) IS bendrojo projekto (aprašo) rengimas. Šio etapo metu išsamiai aprašomaIS koncepcija, koreguojamo jos tikslai, detalūs reikalavimai ir jųįgyvendinimas. Parengtas IS bendras projektas turi būti suderintas sukompiuterizuojamo objekto vadovybe.16.1 UŽDAVINIO DIEGIMAS EKSPOATACIJAI (16.2. Drb užmok sk laik auto)Kiekv. IS t.b. projektuojama keliomis stadijomis, kuriose analizuojami ,rengiami, priiminėjami projektiniai sprend., kurie aprašomiatitink.paskirties dok. Yra šios projekt. stadijos: 1. Poreikių nust; 2. Bendras s-mos projektav; 3, s-mos įvertinimas ir parinkimas; 4. Detalus s-mospojektavimas; 5. S-mos diegimas; 6. S-mos eksploat. ir priežiūra; 7. S-mosdemontavimas.Diegimas (realizavimas) – jo metu yra patikrinama. kaip s-ma veikiarealiomis sąlygomis, pasiruošiama darbui veikaint naujai sistemai irapmikami būsimieji jos vartotojai. Po bandomojo eksploat. Pašalinamipastebėti defektai, s-mos proj. patikslinamas, atsižvelgiant į eksploatav.metu sukauptą patirtį ir s-ma naudojama, t.y. pradedamas s-moseksploatavimas.16.2. Darbo užmokesčio skaičiavimų laikininkams automatizavimasDarbo užmokesčio skaičiavimas: 1. d. val. pgl apmokėjimo kategorijasskaičiavimas: 1.1. pagrindinių darbo valandų skaičiavimas; 1.2.viršvalanžių skaičiavimas; 2. Bendrojo darbo užmokesčio skaičiavimas: 2.1.Pagrindinio DU skaičiavimas; 2.2. DU už viršvalandžius skaičiavimas; 3.Grynojo DU skaičiavimas: 3.1. Bendrų mokesčių skaičiavimas; 3.2.Valstybinių mokesčių sk; 3.3. Mokesčių skirtumo skaičiavimas.Atlyginimų sk. ir mokėjimas ūk. operacija, kurią tenka suskaidyti į keletąatskirų dalių.
Naudojant Microsoft Excel skaičiuoklės formules ir f-jas, g.b. sudarytas DUapskaitos algoritmas. Algoritmo sudarymo eiga:
Sudaromas darbuotojų sąrašas. Skaičiuojama kiek DU yra priskaičiuotadarbuot.: nustatoma kiek faktiškai dirbta val. per mėn., šie duom. g.b.paimti iš darbo laiko apsk. žiniaraščio; (Viso) sumuojama skoladarbuotojams, darbas švenčių d.ir kt.Skaičiuojama kiek iš viso atlyginimo turi gauti darb.: koeficientas Xfaktiškai dirbtų val. skaič ir gaunama suma, kuri skiriama atlyginimui.Priemoka už viršvalndžius sk.: koeficientas X tarifo 0.5 ir viršvalandiniųval. skaičius; priemoka už naktinį darbą apsk.: koeficientas X tarifo 0.5ir iš val.dirbų naktį; darbas poilsio dienomis apsk.: darbo val. sk.poilsio d. X iš koeficiento; už darbą kenksmingomis, l. kenksmingomis irpavojingomis sąlygomis – koeficientas X val. sk. dirbtų t. t. sąlygomis irX iš numatyto tarifo, t.y . 0.5, 1.5, 2. Apsk. kt priedai, premijos.Susumuojami Visi priskaitymai. Toliau skaič. 30 proc. Sodrai; po toišskaitomas pajamų mokestis 33 proc. bei 1 proc. Sodrai. Sumuojami “Visiišskaitymai”. Ir gaunama “Mokėtina suma” , kurią gauna darbuotojas ir kuribuvo apskaič. sumuojant praeito laikotarpio sumą ir iš “visų priskaitymai”atimant “viso išskaitymus”.
17.1. IS KLASIFIKAVIMAS PAGAL APTARNAUJAMUS VALDYMO LYGIUS (17.2. Inf įr)IS g.b. klasifik. pgl požymius: 1. Užd. Struktūrizavimą, formalizavimą; 2.F-nį požymį; 3. Aptarnaujamus valdymo lygius; 4. Automatizavimo laipsnį.Pvz., svarb. valstybės valdymo f-ja yra info apie šalies būseną įv.aspektais kaupimas, apdorojimas bei pateikimas vartotojams. Ši f-ja t.apimti visus valdymo lygius, pirmiausia du lygius- respublikinį irteritorinį. Info kaupimas ir pirminis apdorojimas t.b. vykdomi teritoriniulygiu, tačiau būtina numatyti ne tik sąveikos su centralizuotomis duom.bazėmis, bet ir tiesioginio ryšio su terit. s-momis arba atskirais obj.galimybę. Tai galima pasiekti suderinus info. s-mų, duom. bazių, registrųir pan. funkcinę struktūrą, taikant vieningas klasifikavimo s-mas, turintatitinkamą tech bei programinę įrangą ir esant kvalifik. person. tos s-mosgrandyse.17.2. INFORMACINĖ ĮRANGAIĮ – tai inf. apie ek. obj. visumą, inf. pasikeitimo, saugojimo, perdirbimobūdai. IĮ (fondą) sudaro svarb. elementai: 1. Duomenys; 2. Jų formuluotasaprašymas; 3. Pateikimo, apdorojimo, saugojimo priem. 4. Duomenų sudarymometodai ir pan.IĮ, kuri naud. skaičiavimuose laikoma mašininėje įr., o IĮ iki skaič.mašinų – ikimašinine ar praktine. Ikimašininė įr., duomenys t.b.identifikuoti, t.y. t.b. suteiktas vienareikšmis duomenų pavadinimas,duomenys t.b. formuluoti, aprašyti, t.y. pats trumpiausias duomenųrekvizitas t.b. vienareikšmiai aprašytas. Kita vertus bet kokia įm. turiek. ryšius su kt. įm, visos tos įm. t.b. aprašyti ir pan.IĮ kūrimas. Šiuolaikinių įm. trūkumai: 1. Didelė dalis rankinio duomenųapdorojimo elementai; 2. Tie patys rodikliai dubliuojasi įv. dokumentuose;3. Kartais dok. Paskaičiuojami rezultatiniai rodikliai, bet jie niekurnenaudojami; 4. Jei įm. daug rankinio dok. apdorojimo, tai spec. nedirbasavo tiesioginio darbo, bet dirba techninį darbą.18. 1. IS KŪRIMO PRINCIPAI (18.2. TECHN. INF APD PRIEM KOMPLX)Kompiuterizuota IS kaip ir kiekv. dirb. objektas pereina t.t būdingasgyvavimo stadijas (ciklus). Ciklas susideda iš: IS kūriama; veikia;aptarnaujama (palaikoma); tobulinama; naikinama.
IS kūrimas-tai procesas, apimantis analizę, siūlymų rengimą, realizavimą.Kuriant IS daug dėmesio skiriama projektavimui, (IS projektavimas- taiprocesas, kuriuo apibrėžiamos s-mos, tech ir programinės įrangosarchitktūra, dalys, moduliai, duomenys ir jų sąveika, tenkinantysspecifikuojamus reikalavimus. Kuriant IS reikia vadovautis taisyklėmis. Josapibūdinamos kaip IS kūrimo principai. Jais apibendrinami reikalavimai,keliami sprendimams, projektavimo organizavimui, pačioms IS. Principų g.b.l. daug. Svarbiausi, padedantys racionalizuoti projektavimo darbus irsukūrti kokybiškenes s-mas yra suskirstyti į 4 grupes:1) sąryšis su kompiuterizuojamu obj. principai: a. tikslingumo prin.Reikalauja, kad IS būtų kuriama konkrečiais tikslais, t.y reikia numatytitikslus, o kuriant juos realizuoti. b. sistemiškumo projektuojant IS t.b.įsivaizduojama visa s-ma, susisteminami jos kūrimo tikslai, numatoma bendrastruktūra, svarb. darbai, kad ir s-ma ir jos dalys tarpusavyje būtųsusietos. c. nepriklausomumo ir organizacinių struktūrų būtina išskirtipagr. objekto veiklos f-jas ir joms kompiuterizuoti sukurti IS kiek galimalabiau nepriklausomos nuo organizacijų pavaldumo ir esmos organ.struktūros. d. išskirstymo IS t.b. plėtojamos vietiniu, teritoriniu,kartais valstybiniu lygmeniu, kaip išskirstyta info s-mų visuma.2) projektavimo metodologijos a. projektavimo kompleksiškumo principas.Projektuojant s-mą, t.b. išsamiai analizuojami, vertinami ir išlaikomi visisvarbiausieji ryšiai valdymo objekte, s-moje, tarp IS ir išorinės aplinkos.Kompleksiškumas leidžia geriau įvertinti atskirų elementų sąveikas. b.dekompozicinis -tai visumos išskaidymas į dalis, siekiant analizuoti,vertinti kiekvieną iš jų nepriklausomai nuo kitų. c. hierarchinis- taiobjekto ir IS vertikalus struktūrizavimas ir analizavimas. Kuosudėtingesnis objektas, tuo daugiau g.b. lygių, todėl projektavimas vykstakeliais detalumo lygiais. Iš pradžių realizuojai bendresni tikslai, potokonkretesni, priimami detalesni sprendimai. S-ma skaidoma į posistemius,kompleksus. Analizuojama kiekv. dalies įtaka s-mai. Detalesni spr. Vėliauapibendrinami. D. Iteracinis- t.b. projektuojama, taip, kad kiekv. toproceso etape naud. prieštai gauti rezultatai, ir tai dažniausiai daromalabiau detalizuotai. e. adaptacijos- jis rodo, kad s-ma t.b. pakankamaigera, kad galima būtų modernizuoti. Plėsti, tobulinti. Ji svarbi dėl moksloir technikos pažangos.3) Info išteklių formavimo bei naudojimo princ. A. Info išteklių kaupimo irlaisvo jų panaudojimo- duomenys t.b. surinkti, laikomi komp. d.b, kad visipgl t.t. tvarką galėtų jais naudotis. B. duomeų vienkartinio įrašymo irdaugkartinio panaudojimo- padeda taupyti s-mos atmintį, išvengtiiškraipymų, netikslumų. C. bazių, registrų privalomo naudojimo principas.D. Registrų ir klasifikatorių integravimo.4) Kiti principai. A. Standartizacijos ir unifikacijos-t.b. kuo plačiau irracionaliau naudojami tipiniai, unifikuoti ir standartiniai elementai. B.Laisvos konkurencijos visi ūkio subjektai turi turėti lygias teisesnaudotis stat. Duomenimis, eko. Prognozėmis, kt. valst. institucijų info.C. Duomenų apsaugos d.b t.b. kuriamos ir naud. taip, kad būtų garantuotakomercinio pobūdžio duomeų ir valst. paslapčių apsuaga. D. Technologinėspažangos kuraint IS pirmenybė teikiama moderniausiom ir efektyviausiomtechnologijom.18.2. TECHN. INFO APDOROJIMO PRIEMONIŲ KOMPLEKSASTechn. įranga (tį) – techn. priem. kompleksas funkcionalinis inf, sist. beišių priemomnių dokumentacija. Ją sudaro. įv. modelių kompiuterių ir duomenųrinkimo, kaupimo, perdavimo, pateikimo įrengimai. Tį naudojama
centralizuotai ir decentralizuotai (kai techn. prie naudoj. Betarpiškaidarbo vietose). Iš pradžių buvo decenr., paskui didelis centr. Dabardalinai centralizuota, dalinai decentr., orientuotas į duomenų paskirstymoapdorojimą.Tį – tai fiziniai įrengimai duom. apdoroti. Priklauso techn. priem.Komleksai, kurie naudojami info registruoti (klaviatūra, brūkš. Kodųskeneris, garso įrašymo įtaisas), laikyti, kaupti (popierius, lankstus,kietas, optinis diskai), perdirbti (komp. ir programinė įranga), vaizduoti(spausdintuvas, komp. ekranas, garsiakalbis), įvesti, išvesti. Taip pat jųnaudojimo instrukcijos, techn. ir kt. dokumentacija. Kompleksus g. sudarytivid. Ar galingos sk. mašinos, turinčios terminalinius įrenginius, PK,eksplotuojami centralizuotai, arba t.t. darbo vietose. Kompleksų mašinosg.b. sujungtos į tinklus. Kuriant IS visa tai parenkama, o neprojektuojama, rengiami įrangos išdėstymo projektai.Programinė įranga (PĮ)- kt. komp. IS komponentas. Jį sudaro progr.,procedūros ir su jomis susiję dok., reikalingi duom. apdorojimo darbui. PĮg.b. taikomoji, skirta konkr. darbui ir rezultatui; sisteminė, palaikantiatitink. taikomosios progr. įrangos veikimą.34. 1. DIALOGO FORMOS IR SCENARIJAI (34. 2. DB struktūr analizė ir apraš)Dialogas – tai seka užklausų, kuriomis keičiasi vartotojas su informacinesistema (IS) (kompu): vartotojas klausia, sistama į tą užklausą reaguoja,vėl seka vartotojo veiksmai ir t.t. Taip vyksta reglamentuota sąveika –žmogus keičiasi info su kompu. Dialogo metu žmogus gali naudotis betkokiomis IS f-jomis. Dialogui svarbu tai, kas būna ekrane ir kaip vykstapats žmogaus bendravimas su kompu. To proceso būsenas, atsirandančiasvartotojui bendraujant su kompu, ir dialogo žingsnius sąlygoja dialogoforma (DF). Vartojamos direktyvinė, lentelinė, frazinė ir orientuota įkonkretų objektą DF. Direktyvinė – esmė: žmogus, kuris yra dialogoiniciatorius, norimas kompo darbo operacijas keičia direktyvomis. D – ės DFžodynas susideda iš raktinių šnek. Kalbos žodžių, santrumpų, skaičių.Komandų vidiniai formatai fiksuoti, info kadre yra išdėstoma eilutėmis. ŠiDF taikoma tekstams redaguoti, dokumentams formuoti, eksperimentųdialoginiam valdymui. Lentelinė DF (LDF) vartojama norimų vykdyti operacijųiškvietimui maniu, duomenų blanko pildymui ar redagavimui ir rezultatųišvedimui lentelėmis. Ji yra paprastesnė ir greičiau išmokstama neidirektyvinė, nes labiau yra orientuota į taikomuosius (IS) vartotojus –neprogramuotojus. Frazinė dialogo forma vartoja ribotą šnek. Kalbos žodžiųkiekį. Vartojami liepiamieji, pasakomieji ir klausiamieji sakiniai (laisvair fiksuota forma). Objektiškai orientuota DF – tai direktyvinės irlentelinės DF sintezė, leidžianti maximaliai panaudoti displėjų beiintelektualizuoti žmogaus ir kompo sąveiką. Čia žmogus turi galimybę kurtidominančius jį objektus (realios sistemos ar realių procesų modelius,duomenų bazes, programas), veikti juos, keisti juos bei jų atributus irryšius su kitais objektais. Dialoginio bendravimo eigą aprašo dialogoscenarijus. DS ) tai detalus D struktūros ir turinio aprašas, kurio pakankaja suvokti ir automatizuoti. S susideda iš būsenų aibės, operacijų aibės,sąlygų aibės, D struktūros D informacinio modelio, D operacinio modelio. Sgali būti aprašomas lentelėse, spec kalba arba grafiškai.34. 2. DUOMENŲ BAZIŲ STRUKTŪROS ANALIZĖ IR APRAŠYMAS.Duomenys į kompą įrašomi pagal tam tikras jų išdėstymo schemas. Kompe yraįv. str. duomenų. D struktūra – tai D elementų, jų aprašų ir ryšių tarpaprašų visuma. Atitinkamą D str. nusako elementų tipai ir tarpusavioryšiai.. Efektyviai apdorojant D reikia žinoti atskirų D ir sutvarkytų jųrinkmenų įrašymo kompe būdus ir struktūras, žinoti ir tinkamai parinkti Dtipus. Duomens tipas apibrėžia tam tikrą jo reikšmių ir operacijų, kuriasgalima atlikti su tomis reikšmėmis, aibę. D reikšmės apibendrintainusakomos D vardais. Duomens vardas – tai konstantos kintamojo, procedūrosar funkcijos pavadinimas. Paprasčiausi D tipai yra sveikasis, realusis,loginis ir eilutės. Vykdant programas, keičiama kintamojo reikšmė, tačiaujo tipas išlieka pastovus visą kintamojo gyvavimo laiką. Sveikojo irrealiojo tipų duomenys – tai teigiami ir neigiami dešimtainiai skaičiai.Sveikojo tipo D – tai sveikieji skaičiai, kurių galimų reikšmių dydispriklauso nuo konkretaus kompo bei kalbos realizavimo jame. Realiojo tipo D– tai skaičiai, kurie mašinoje paprastai vaizduojami nurodant jų mantisesir eiles, o pateikiami nurodant sveikąją ir trupmeninę dalis, atskiriamaskableliu arba tašku. Loginio tipo D – tai dydžiai su dviem galimomisreikšmėmis “taip” arba “ne” , “tiesa” arba “melas” . LTD naudojami loginiųsąlygų reikšmėms nusakyti ir skaičiavimo procesų programose eigai valdyti.Eilutės tipo duomenims priklauso tekstai, rašomi programavimo kalbossimboliais. Tokį rinkinį paprastai sudaro bendrinės kalbos raidės,dešimtainiai skaitmenys ir spec. simboliai. Paprasčiausią D str-ą turiminėtos konstantos ir kintamieji. Kitos D str. – įrašai, masyvai, lentelėsir failai (aprašomų ir apdorojamų D struktūros). Masyvas – baigtinėfiksuoto tipo kintamųjų aibė, turinti savo vardą. M elementą nurodo Mvardas ir elemento vieta, apibrėžiama indeksu. Svarbi M savybė – galimybėkreiptis į jo elementus, greitai juos rasti ir apdoroti. M struktūraplačiai naud organizuojant žmogaus dialoginį darbą su kompu. Į įrašusjungiami keli vieno arba įv. tipų D, masyvai, ar atskiri smulkesni įrašai.Kiekvienas Į susideda iš D, talpinamų žymėtuose laukuose.. Į sekos galisudaryti lenteles, jie g b jungiami į failus. Lentelės – tai Į tipo Dsekos. Jos panašios į dvimačius masyvus, tačiau įrašų D g b skirtingų tipų.Jos g b laikomos ir failais su vieno tipo įrašais. Failais paprastaivadinamos vienodo arba kelių tipų Į sekos, pavadintos vienu vardu. Skiriamologinė ir fizinė failo struktūros. Loginė str. nusako info vartotojusdominančius ryšius tarp failo Į, jų rašymo mašininėje laikmenoje irskaitymo procedūrų tvarką. Pagal tai ir skiriami nuoseklūs, indeksiniai irlaisvo išrinkimo failai. Kelios duomenų rinkmenos, kurios tarp savęs g bsusietos tam tikrais ryšiais vad duomenų bazėmis. Jų tvarkymui irapdorojimui vartojamo spec. programos, vad duomenų bazių valdymo sistemomis. D bazių struktūra ( ryšiai tarp D) nusakoma atitinkamais modeliais.Plačiausiai žinomi hierarchinis ir tinklinis modeliai. Sparčiai plintantPC, plačiai naud programavimo priemonės, kurios atlieka ir D bazių valdymosistemų ir aukšto lygio programavimo kalbų f-jas. Jos padeda projektuotisąryšinės struktūros reliacines D bazes. Reliacinės D bazės – Jųstrutūrizavimas susideda iš esybių, ryšių ir atributų, jų sąryšio schemų.Esybėmis aprašomi organizacijos materialūs ir nemat objektai. E požymis –gramatinė forma daiktavardis. Kiekvienas objektas gali turėti skirtingųegzempliorių. E pvz.: žaliavos, kurių egzemplioriai žaliavų grupės arkonkrečios ž. Įmonės IS-je esybių kategorijos: žmonės – darbuotojai,pirkėjai, pardavėjai, paslaugų teikėjai; buvimo vietos – paslaugų teikimo,gamybos operacijų, detalių, žaliavų ir pan. saugojimo vietos, darbuotojų iružsakovų buvimo vietos; kiti materialūs objektai – org. gaminiai, fizinėnuosavybė, paskolos, sumos banke; nematerialūs ir juridiniai objektai –teikiamos paslaugos, prekių realizavimo ir ž įsigijimo rinkos;organizacijos padaliniai. Ryšiais susiejamos esybės. Jie nusakomiveiksmažodinėmis formomis ( žaliava GAUNAMA, IŠDUODAMA..). Atributas nusakoE savybę. Tai E apibūdinantis požymis: ž kodas, kaina. Objektų atributųkategorijos: fiziniai obj duomenys (dydis, forma, svoris, spalva…);chronologiniai D (gimdienis, priėmimo į darbą data); puvimo vieta (gimimoir darbo vieta); ekonominiai D (kaina…); objektą identifikuojantys D(vardas, pavadinimas); kvalifikacija (pareigos, išsilavinimas). Skiriamosir pagrindinės ryšių atributų kategorijos: chronologiniai D (santuokosįregistravimo, pardavimo, pirkimo data); buvimo vieta (pirkimo, darbovieta).35. 1. INF SIST IR VARTOTOJŲ DIALOGINĖ SĄVEIKA (35.2. KOMP-ZVIMO EK EFŠALT)Dialoginė sąveika (žmogaus ir kompiuterio dialogas, dialoginis bendravimas)– tai iš anksto reglamentuojamas darbas, atliekamas realiu laiku, siekiantrealizuoti tam tikrus tikslus gauti norimą inf. Pagal naudojimostruktūrines ir lingvistines dialoginio bendravimo įforminimo priemones g babstraktus (bendras) ir konkretus lygis.1) Abstraktus – išryškinamos tik pagr dialoginio bendravimo skiriamosiossavybės, aprašomi veiksmai ir reakcijos į juos, taip pat sąveika,atsižvelgiant į dialogo veiksmų iniciatorius, kompiuterio veiksmų parinkimogalimybes bei sprendžiamo uždavinio formulavimo reikšmingumą. Dialogą irdialoginę sąveiką g vertinti tiek vartotojo,tiek IS, tiek jų tarpusaviobendravimo, vykdant atitinkamas f-jas, požiūriu. Vartotojasvienareikšmiškai formuluoja užd, konkrečiai klausia ir ko norsieško.Sistema siūlo pasirinkti alternatyvų sąrašus. Kompo veiksmai – konkrats į užklausas, alternatyvų siūlymas ir t.t.2) Dialogas konkretizuojamas apibūdinant dialoginio bendravimo pranešimusir priemones. Tam svarbūs pateikiamų pranešimų elementai (abc, žodynai), jųstruktūra (vid ir išor formatai) bei pranešimo turinys. Dialogo priemonėssusijusios su to darbo technologijos ir konkrečių programų rengimu(išrinkimu).Dialoginio bendravimo ef-mas priklauso nuo racionalaus veiksmų ir darbųpasiskirstymo tarp vartotojo ir IS. Svarbu dialogo partnerių suderinamumas.Suderinamumas g b a) fizinis b) sintaksinis c) semantinis.a) fiz – naudojamų kompų ir jų dalių tarpusavio pakeičiamumas, klaviatūrųsuderinimas.b) sintaksinis – vienodų ir susietų elementų ir veiksmų aprašymo kalbųvartojimas, suvienodinta el pasirodymo ekrane tvarka, nuoseklumas.c) semantinis – skirtas dialogo partnerių pateikiamai inf ir pirmiausiatarpusavio pokalbiams ir nuorodoms veikti.Dialoginis bendravimas pereina į dialoginių pasikeitimų, atliekamų vykdantkonkrečias IS f-jas, sekas. Kiekv dialogo žingsnis apima šias fazes:įeinančio pranešimo įvedimą, įvestos pranešimų inf apdorojimą, išeinančiopranešimo išvedimą, gauto pranešimo iš kompo analizę.35.2. KOMPIUTERIZAVIMO EKONOMINIO EFEKTO ŠALTINIAITaikomųjų kompleksų projektavimo procesą g įsivaizduoti kaip preliminarausjų sąrašo, turinio, ryšių tarp jų analizės ir parinkimo procesą.Tam reikianustatyti ir įvertinti tų kompleksų alternatyvų tinkamumo kriterijus irapribojimus, kurie padėtų išrinkti efektyviausius. Ekonominį efektą g gautišiais veiksniais: 1) inf srautų tobulinimo ir pirminės inf tikrumo didinimu2) aprūpinimo inf, formuojama sprendžiant atitinkamus taikomuosiuskompleksus, gerinimu, inf naudingumo valdymo f-joms didinimu 3) atitinkamųf-jų vykdymo tobulinimu, taikant naujus metodus ir patobulinus darboorganizavimą.Būdingesnės šio efekto kryptys ir šaltiniai lentelėje:7.1.INFORMACIJOS LAIKMENOS (7.2.EI maš apdoroj auto reikšm ir kryptys)Duomenys fiksuojami (užrašomi, laikomi) įvairiose laikmenose. Plačiausiaitam naudojamas popierius, magnetinės terpės (juostos, diskeliai, diskai),taip pat techninės priemonės, kurios atlieka ir duomenų laikmenos vaidmenį.Laikmenos gali būti klasifikuojamos pagal duomenų įrašymo (talpinimo) irskaitymo būdus bei priemones, jų pildymo (formavimo, duomenų rašymo)nuoseklumą bei vietas, įrašomos jose informacijos turinį, pobūdį ir pan.Duomenų apdorojimo organizavimo požiūriu bene svarbiausia yra laikmenųklasifikacija pagal tinkamumo kompiuterizuotam (automatiniam) apdorojimuilaipsnį. Pagal tai skiriamos tokios laikmenos: 1)visai netinkančioskompiuterizuotam apdorojimui, 2)tiek žmogaus, tiek kompiuterio (jo įvedimoįrenginių) skaitomos (dokumentai, kurie kartu yra ir mašininės laikmenos,t.y. iš dalies ar visiškai automatiškai skaitomos), 3)mašininės –automatiškai formuojamos ir skaitomos.1) tik žm. grupei priklauso valdymo objekte sudaromi, taip pat mašininiubūdu rengiami dokumentai. Tai pagr. laikmenos, tinkančios naudoti žmogui.Pagal pildymo nuoseklumą dokumentai skirstomi į pirminius, tarpinius irrezultatinius.2) žm ir komp. (iš dalies ar visiškai automatiškai skaitomų) dokumentųgrupei priklauso prekių lydimieji dokumentai, prekių etiketės ir įpakavimaibei popieriuje parengti dokumentai. Juose duomenys registruojami žymėmis,stilizuotu ar magnetiniu šriftu arba brūkšniniais kodais. Kai kur naudojamipopieriniai dokumentai su magnetinėmis juostelėmis. Tačiau jie nėra labaipaplitę. Pvz., tokiu būdu parengtos taupomosios knygelės, kreditinėskortelės turinčios magnetines juosteles, automatiškai nuskaitytiemsduomenims registruoti. Kitais atvejais daug pigiau naudoti dokumentus,suformuotus lanksčiuose magnetiniuose diskeliuose (“elektroniniusžiniaraščius”), perdavinėti “kompiuteriniu paštu”, naudoti “elektroniniuspinigus” ir pan.3) Mašininės laikmenos labai priklauso nuo naudojamų kompiuterių, todėl perpaskutiniuosius dešimtmečius bene daugiausiai ir greičiausiai buvokeičiamos tobulinamos. Jei dar ne taip seniai buvo paplitusios perfokortos,perfojuostos ir magnetinės juostos, tai dabar – įvairūs magnetiniai diskaiir diskeliai. Tiesa, daugiausiai kito fizinės tų mašininių laikmenųcharakteristikos. Informacijos išdėstymo (duomenų organizavimo) joseprincipai ir metodai suformuoti anksčiau ir yra bendri daugeliui laikmenų.7.2.EKONOMINĖS INF MAŠININIO APDOROJIMO AUTOMATIZAVIMO REIKŠMĖ IR KRYPTYS.EI pertvarkoma ir gauti rezultatai naudojami personalo darbe jau seniai.Valdymo personalas skaičiavimo technikos priemones naudoja įvairiai: 1)kaipinstrumentines priemones savo darbo palengvinimui, operacijas paspartinti;2)kaip įvairias taupykles arba automatizuotai atlikti įvairius darbusimlius skaičiavimams, naudojant sudėtingus matematinius metodus;3)vartotojams kompai tarnauja kaip intelektualios priemonės. jų pagalbagalima geriau vertinti, analizuoti tam tikras situacijas.IS koncepcija formavosi keletą dešimtmečių. Intensyviausiai buvo kuriamostai vadinamos automatizuotos valdymo sistemos (AVS) (žmogus, mašina,sistema), kuriose informacija renkama, perduodama, apdorojama naudojantįvairias automatizavimo bei skaičiavimo priemones. Gautas produktas –rezultatinė informacija panaudojama priimant įvairius valdymo sprendimus.Kuriamos AVS buvo skirtos įmonės planavimui ir valdymui automatizuotai,t.y. jas kuriant buvo bandoma naudotis skaičiavimo technikos priemonėmistam, kad būtų galima patobulinti valdymo funkcijas. Tai buvo nerealu,kadangi techninėmis priemonėmis valdymo f-jų tobulinti negalima.Lietuvoje AVS buvo pradėtos kurti 7dešimtmetyje. Pradžia-1962m.Sparčiausiai jos buvo diegiamos pramonėje. Diegiant technines skaičiavimopriemones buvo naudojamas kiekybinis žingsnis. Jis buvo naudojamasneefektyviai. Valdymas buvo automatizuojamas aukščiausiame valdymo lygyje,neapimant žemesnių grandžių. Vėliau buvo pereita prie kokybinio žingsnio,tai sąlygojo tokios priežastys: 1)pirminė informacija atsirasdavožemutiniame lygyje, ji buvo fiksuojama dokumentuose, perduodamaneautomatizuotai į aukštesnį lygmenį, vėliau buvo fiksuojama pirminėsinformacijos mašininėse laikmenose, ir tik tada buvo atliekamiskaičiavimai. Todėl praeidavo daug laiko kol būdavo gaunamas galutinisrodiklis, o gauta informacija tik fiksuodavo jau įvykusius procesus.Rezultatinė informacija nebuvo naudojama valdymo sprendimuose (pavėluotainf.), todėl buvo būtina pradėti tvarkyti informaciją kompleksiškai,apimant įvairius lygius, bei bandyti automatizuoti ir duomenų perdavimą.2)techninė bazė buvo netobula, nedidelis našumas, todėl pereinant priekokybinio žingsnio buvo akcentuojama, kad sparčiai reikia tobulintiskaičiavimo techniką. 3)tikslinga yra automatizuoti visus valdymo lygius,t.y. kurti įvairių žinybų, ministerijų AVS, aišku, perduodant informacijąiš žemutinio į aukščiausią lygį su informaciniais ryšiais su gretutinėmisįmonėmis, nes informacija turi cirkuliuoti ir vertikaliai ir horizontaliakryptimi. Buvo numatyta sukurti respublikos AVS, kurioje turėjo būti ryšiaitarp atskirų sukurtų AVS (ministerijų, susivienijimų ir pan.). Vykodecentralizuotas informacijos apdorojimas – didesnis darbo našumas, geriausutvarkoma informacija, t.y. ekonominis efektas tam tikram informacijosvienetui yra didesnis.AVS kūrimas savęs nepateisino, nors privalumų yra daug: 1)bet kuriojsukurtoj sistemoj visa valdymo f-jų informacija buvo kaupiama vieningojeinformacinėje bazėje. Buvo kaupiama informacija apie tos įmonės gamybinę,ūkinę veiklą, apie reikiamų išteklių normas, veiklos rezultatus ir pan. Tosinformacijos tvarkymui buvo naudojamos duomenų bazių valdymo sistemos. 2)buvo įgytas patyrimas, taip pat išryškėjo valdymo veiklos sritys, kurtikslinga naudoti skaičiavimo techniką, kur būtina palengvinti personalodarbą, palengvinant nekūrybinius skaičiavimus. 3)pralaužtas psichologinisbarjeras; 4)įrodyta, kad skaičiavimo techniką negalima naudoti vien tikcentralizuotai, t.y. vienais atvejais būtina taikyti informacijosapdorojimą centralizuotai, kitais-decentralizuotai.Pagrindiniai AVS trūkumai: 1)nekompiuterizuotas pirminių duomenų tvarkymas;2)techninės priemonės negalėjo patobulinti valdymo, organizacinėsstruktūros.Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1991m. lapkričio 13d. LR AukščiausiaTaryba ir Vyriausybė patvirtino Pagrindinę ryšių ir informatikos plėtojimostrateginę nuostatą, kurioj numatyta sukurti vientisą Lietuvos valstybinęinformacinę struktūrą. Buvo numatyti tokie etapai: 1etapas – iki 1995m.Kryptis – kompiuterinio tinklo architektūros bei duomenų perdavimo tinklosukūrimas, taip pat savivaldybių kompiuterinių tarnybų sukūrimas. 2etapas(tarpinis) – 1996-2000m. Kryptis – duomenų perdavimo tinklo plėtra,vyriausybės informacinės sistemos realizavimas. 3etapas (perspektyvinis) –iki 2005m. Kryptis – tolimesnis informacinės infrastruktūros įsisavinimasir plėtojimas.8.1.MAŠININĖS INFORMACIJOS LAIKMENOS (8.2. D rink, reg, pareng, perd autopriem)Inf saugojimo priemonės nuolat kinta. Dar neatmenamais laikais pirmykščiaižmonės piešdavo ir rašydavo olų sienose, akmenyse, molinėse plokštelėse.Vėliau atsirado papirusas, pergamentas, popierius. Sukūrus kompiuterįprasidėjo nauja informacijos laikmenų era. Dabar naudojamos informacijossaugojimo priemonės savo informacijos talpa gerokai pranašesnės neinaudotos prieš keletą metų. Dar prieš porą metų plačiai naudoti 3,5 colio1,44 MB talpos lankstūs diskeliai atrodė talpūs ir greiti, bet jie jausensta ir jau laikas galvoti, kuo juos pakeisti. Mes esame prie naujojodiskelių standarto slenksčio. Nuo 1981-ųjų buvo trys standartai: 360 KBdiskeliai, 5,25 colių 1,2 MB talpos diskeliai ir 3,5 colių 1,44 MB talposdiskeliai.Dabar iki 250 MB talpos laikmenos vadinamos mažos talpos, nuo 250iki 650 MB – vidutinės, o daugiau nei 650 MB talpos – didelės talposlaikmenos.Naujesnės informacijos laikmenos pagal informacijos saugojimo būdąskirstomos į magnetines (M), optines (PD) ir magnetines optines (PD).“Iomega firmos kaupikliai “Zip”: Jei ne suderinamumo su 1,44 MB talposdiskeliais problemos, šio tipo diskeliai jau būtų rinkos šeimininkais. Jųmagnetinė laikmena labai panaši į 1,44MB diskelį, tačiau joje telpa net100MB, o skaitymo/įrašymo įrenginys yra 30 kartų spartesnis.Vienintelis“Zip” įrenginio trūkumas yra tas, kad jis nesugeba perskaityti 1,44MBdiskeliuose įrašytos informacijos. Tačiau šio tipo laikmenos vis tiek yralaikomos rimčiausiomis pretendentėmis pakeisti 1,44MB diskelius. “Iomega”firma taip pat gamina 2GB talpos magnetinius kaupiklius “Jaz”.Naujausia ir didelė firmos “Iomega” “Zip” laikmenos konkurentė Sony HiFDlaikmena. Jos talpa 200 MB, spartus duomenų perdavimas.Firma “Compaq” pagamino lazeriu valdomą magnetinį 3,5 colio skersmensdiskelių kaupiklį LS 120, kurio laikmenoje telpa 120MB ir kuris skaitostandartinius 1,44MB talpos diskelius. Šia savybe “Compaq” gaminyspranašesnis negu “Iomega” “Zip”, bet už “Zip” jis yra lėtesnis irbrangesnis.Firma “Swan” pagamino 3,5 colio skersmens diskelių skaitymo įtaisą UHC3130. Jo laikmenos talpa 130MB. Šis įrenginys sugeba skaityti irstandartinius 1,44MB talpos diskelius ir yra maždaug 10 kartų spartesnis užįprastą kaupiklį.Mažos talpos magnetinio tipo laikmenas siūlo ir kompanija “SyQuest” – “EZ135 SCSI” (talpa 135MB) ir “EZFlayer 230” (talpa 230MB).“Fujitsu” kompanija gamina gana paplitusias MO tipo laikmenas, kurių talpa128MB ir 230MB.Kompanija “Philips” taip pat gamina SCSI MO tipo laikmenas ir jų skaitymoįrenginius. Jų gaminamų laikmenų talpa 230 MB – 640 MB.Iš naujesnių vidutinės talpos informacijos laikmenų reikia paminėtiįrašomus kompaktinius diskus (CD-R). Jie yra 650 MB talpos. Šie diskai yrapatogūs tuo, kad juose įrašytą informaciją gali skaityti tiek pigūs, lėti,tiek brangūs, didelio greičio CD-ROM kaupikliai, kurie yra beveikkiekviename naujesniame personaliniame kompiuteryje. Didžiausiaskompaktinių diskų trūkumas yra tas, kad į juos informacija įrašoma tikvieną kartą ir negali būti keičiama.Didelės talpos laikmenas ir jų skaitymo įrenginius siūlo kompanija“SyQuest”. Jos gaminamos didelės talpos laikmenos yra “SparQ 1.0” (talpa1GB), “SyJet” 1.5″ (talpa 1,5GB) ir “Quest 4.7” (talpa 4,7GB).Iš beveik kiekviename naujame kompiuteryje naudojamų kietų diskų reikiaišskirti SCSI tipo diskus. Šie diskai atsirado visai neseniai. Jie yra daugtalpesni ir spartesni už senstančius IDE arba EIDE tipo kietuosius diskus.Neseniai pradėti gaminti ir DVD (Digital Versatile Disks) įtaisai irdiskai. Jie labai panašūs į dabar plačiai naudojamus CD (Compact Disc),tačiau yra daug talpesni. DVD diskuose telpa 3GB informacijos (planuojamagaminti 4,7GB talpos DVD diskus). Visai nesenai pasirodė ir DVD sudaugkartinio įrašymo galimybe, bet vis dar nėra susitarta dėl standarto(DVD+RW ar DVD-RAM).Duomenims saugoti naudojami kaupikliai su magnetine juosta (Streamer).Jiems skirtose laikmenose (kasetėse) telpa nuo kelių šimtų megabaitų ikikelių gigabaitų. Tokiose laikmenose santykinė kaina už vieną megabaitą yramažiausia, tačiau dėl lėtos informacijos paieškos šie kompiuteriųįrenginiai nėra paplitę.“StorageTek” kompanija gamina magnetinių juostų saugojimo bibliotekas.Didžiausiame šios kompanijos pagamintame tokio tipo įrenginyje galimaįrašyti iki 4000 TeraBaitų duomenų (tiek užtektų viso pasaulio gyventojųskaitmeninėms nuotraukoms saugoti). Perdavimo greitis 6 MB per sekundę.Tokio įrenginio kaina yra apie 300 tūkstančių JAV dolerių.Panašų į “StorageTek” informacijos saugojimo įrenginį naudoja ir“Microsoft” korporacija. Pastarasis pavadintas TerraServer’iu. Jame saugomažemės paviršiaus skaitmeninės nuotraukos darytos iš palydovo. Prie šiameserveryje saugojamos informacijos gali prieiti visi interneto vartotojai.Nors naujausios informacijos laikmenos yra didelės talpos, greitaiskaitomos, tačiau jas po kiek laiko vis tik pakeis dvigubai talpesnės irspartesnės, nes sparčiai tobulėjant kompiuterinei įrangai auga darbosparta, informacijos kokybė, o taip pat ir informacijos dydis. Dabargaminamų laikmenų talpa yra didelė, tačiau kiekviena kompanija planuojagaminti dar talpesnes.8.2. DUOMENŲ RINKIMO, REGISTRAVIMO, PARENGIMO IR PERDAVIMO AUTOMATIZAVIMOPRIEMONĖS.Kintamosios pradinės inf rinkimo priemonės. jos skiriamos pradiniamsduomenims rinkti nustatytu laiku. Pagal paskirtį skirstoma: gamybinė tara,svarstyklės, laikrodžiai, matavimo prietaisai, davikliai, skaitikliai,registratoriai. Gamybinė tara tarnauja pagamintoms arba siunčiamomsvienodoms detalėms skaičiuoti. Ji skirstoma į kasetes, dėžutes, padėklus irpan. Svarstyklės: bendrosios paskirties, spec. paskirties, kraninės,konvejerinės, dozuojančios ir t.t. Laikrodžiai bendrosios ir spec.paskirties.Pastoviosios informacijos registravimo priemonės. Jos efektyviainaudojamos, kai ta pati informacija registruojama keliuose dokumentuose.Prie jų priskiriamos adresavimo mašinos, hektografinės atrankinėspriemonės.Duomenų parengimo automatizavimui priemonės – tai duomenų ruošimoperfokortose įrenginiai, duomenų ruošimo perfojuostose įrenginiai,įrenginiai duomenims ruošti magnetinėse laikmenose.Duomenų perdavimo automatizuotos priemonės: modemas, teleksas, telegrafas,teletaipas, faksimilinis prietaisas ir t.t.15.1. DUOMENŲ SRAURAI IR JŲ VAIZDAVIMAS. (15.2. TARPBANKINIŲ OP EL SIS)Valdymo objekte susidaro jo informacinės sistemos dokumentų, pranešimų beikitokių informacinių objektų srautai. Tais srautais cirkuliuoja konkretūsduomenys, todėl ir atitinkami srautai vadinami duomenų srautais. Tiesrautai valdymo objektą sieja su kitais objektais (susidaro išoriniairyšiai su kitų objektų informacinėmis sistemomis ir duomenų bazėmis) irvienos (tos pačios) organizacijos skirtingus padalinius, jų darbuotojus(susidaro vidiniai srautai tarp padalinių, darbuotojų ar jų darbo vietų,formuojamų bei naudojamų duomenų bazių bei pan.). Viename valdymo objektegalima išskirti vieną ar kelis išorinius ir vidinius duomenų srautus.Duomenų srautas (DS) ( tai sistemos vidinis arba išorinis informaciniųobjektų (dokumentų bei kitaip pateikiamų duomenų) perdavimas (judėjimas) išjų šaltinių į laikymo vietas (duomenų bazes), atliekant atitinkamas jųapdorojimo procedūras. Srauto šaltinis ir adresatas ( tai valdymo objektas,procesas ar laikomi duomenys, iš kur ateina ir kur išeina tas srautas.Kitos charakteristikos, kurios pilniau apibūdina srautą ( tai srauto tipas(dokumentų, duomenų srautas ir pan.), srauto perdavimo būdas (tiesioginis,per kurjerį, ryšio kanalais, kompiuterinio ryšio priemonėmis ir pan.),srauto perdavimo greitis, srauto apimtis per pasirinktą laiko vienetą,periodiškumas, sąlygos ar situacijos, kuriomis susidarius yra perduodamassrautas. Kai išskiriami keli duomenų srautai, jie tarpusavyje susiejami irkalbama apie visų nagrinėjamų srautų bendrą struktūrą. Bendru atveju yraišskiriami trys DS ir struktūrų aprašymo lygiai: koncepcinis, išorinis irvidinis, o tuo pačiu ir atitinkami modeliai. Koncepciniame yra išskiriamosir nusakomos objektyvios (nepriklausomos nuo konkrečių taikymu) dalykinėssrities informacijos savybės. Koncepcinio l. apraše paprastai naudojamosspecialiai tam skirtos koncepcinio modeliavimo kalbos. Jos gali būtigrafinės, tekstinės ar mišrios. Išoriniame l atspindimi objektyvūsvartotojų požiūriai į informaciją. Vidiniai l orientuoti į konkrečiuskompiuterius ir fizinį duomenų pateikimą, kuris reikalingas rengiantduomenų apdorojimo programas. Tai pagrindinės priemonės, naudojamosaprašant kompiuterizuojamą objektą ir IS.Modelius dažnai patogu yra vaizduoti schemomis. Jos gali būti fizinių irloginių duomenų srautai, paprastos ar objektiškai orientuotos. Pateikiantsrautų aprašą duomenų srautų schema, rodomi šie pagrindiniai elementai:išorinių d šaltiniai ir adresatai; DS; procesai; laikomi d (laikmenose,konkrečioje duomenų b). procesai tai įėjimo DS transformavimai į išėjimoDS. Laikomi d ( tai duomenys kartotekose, kontorinėse knygose,dokumentuose, kompiuterizuotos ar ne DB (duomenų bazės).Fizinių DS schemose procesai vaizduojami kaip juos supranta vartotojai (valdymo objekto personalas, ir vartojami tam personalui įprasti terminai(skyrių pavadinimai, pavardės, dokum pav ir pan.), struktūriniaipadaliniai.Loginių DS schema ( tai apibendrintas duomenų srauto vaizdas, pateiktasnesigyvinant į jų fizinį išdėstymą, konkretų vaizdavimą ir pan. Tokiaschema gali būti gaunama iš fizinių DS schemos , ją transformuojant(vartotojo suvokiamus procesus ir naudojamas sąvokas keičiant jų loginiaisekvivalentais). Loginių DS schemos aprašomas projektuojamos IS modelis. Šisdarbas paprastai atliekamas koncepciniu lygiu, t. y. aprašoma tik procesų,DS esmė, o ne jų realizavimo būdas (neišskiriami konkretūs dokum, duomenys,jų saugojimo būdai, apdorojimo procesai ir t.t.). informacija apie realauspasaulio objektus neskaidoma, t.y. kiekvienas toks objektas modeliuojamasvienu informaciniu objektu, saugomu vienoje DB.Valdymo objektų kaip sudėtingų sistemų DS struktūroms vaizduoti gerai tinkahierarchinė aprašo struktūra, kai išskiriami apibendrinti duomenųapdorojimo procesai ir aprašomi juos siejantys informaciniais srautai, o poto detalizuojamas kiekvienas procesas ir aprašomi jo vidiniai inf srautai.Pradedama nuo abstrakčiausios schemos, kuri palaipsniui yra detalizuojama.Nulinio lygio schemoje vaizduojamas vienintelis procesas, sutapatintas suvisa sistema, ir išoriniai DS. Tokia schema vadinama kontekstine schema.Pirmo lygio schema gaunama ją detalizuojant. Detalizuojama tol, kol yraprasmė išskirti procesų dalis.Modeliuojamos srities objektams, inf srautams ir DB aprašyti patogu naudotiERA schemas (angl. “Entity-Relationship-Attribute” ( Esybė-Santykis-Atributas). Jos trys pagrindiniai elementai yra: 1) esybės, kuriomisaprašomi srities objektai; 2) ryšiai, kuriais aprašomi santykiai tarpobjektų; 3) atributai, kuriais aprašomos objektų arba santykių savybės.15.2. TARPBANKINIŲ OPERACIJŲ ELEKTRONINĖS SISTEMOS.Elktroninės banko operacijų sistemos (EBOS) skirstomos į dvi grupes: 1)banko pranešimų perdavimo; 2) atsiskaitymų. Banko pranešimų sistemoseoperatyviai persiunčiami ir saugomi bankų dokumentai, o mokėjimusreguliuoja bankai-dalyviai. Atsiskaitymų sistemos funkcijos siejamos sunarių tarpusavio reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymu. 1) pirmajai grupeipriklauso SWIFT (Society for Worgwide Interbank FinancialTelecommunication) tarptautinių tarpbankinių atsiskaitymų pertelekomunikacijų tinklą organizacija ir Bankwire ( bankų komunikacijostinklas, aptarnaujantis privatų sektorių, sistemos. 2) antrajai grupeipriskiriamos tokios sistemos: JAV valstybinės rezervinės sistemos tinklasFED Wire; Niujorko elektroninė tarpbankinio kliringo ( atsiskaitymų iružskaitų ( sistema CHIPS (Clearing House Interbank Payments System);Londono automatizuota atsiskaitymų rūmų mokėjimo užskaitymo sistema CHAPS(Clearing House Automated Payment System). Japonijoje yra tarpbankiniųpervedimų sistema ir kolektyvinis banko automatų-kasininkų tinklas, kurisvykdo depozitines ir mokėjimo operacijas. Elektroninės sistemos taip patskiriasi pagal dalyvių, dalyvaujančių pervedimuose ir atsiskaitymuose,kiekį. Pvz., SWIFT organizuoja dvišalį banko pranešimų persiuntimą, t.y.tarp dviejų dalyvių. Sistemose FED, Wire, CHIPS, CHAPS persiuntimai yradaugiašaliai. Kai kurios sistemos yra specializuotos. Pvz. FED Wire tinklasaptarnauja valstybinių vertybinių popierių rinką JAV. Svarbiausią vaidmenįpiniginių pervedimų sistemose vaidina ESM ir skaičiavimo centrai bankuose,kurie automatiškai tvarko bankų sąskaitas. Elektroninėmis priemonėmisatsiskaitymai vykdomi tiesiogiai per bankus arba per automatiniųatsiskaitymų rūmus.Procentinių įkainių didėjimas pinigų rinkoje sąlygoja didelę finansiniųlėšų vertę. Finansų įstaigoms, norinčioms laiku perduoti ir panaudotipinigines lėšas, iškilo poreikis naudotis telekomunikacijų priemonėmis. JAVbankai naudoja keturis pagrindinius telekomunikacijos tinklus duomenimsapie pervedimus telegrafu perduoti: 1) FED Wire ( FRS (Federal ReserveSystem) pervedimų sistema; 2) Bankwire ( analoginė sistema, aptarnaujantiprivatų sektorių; 3) CHIPS; 4) SWIFT.1) FED Wire yra pirmoji pervedimų telegrafu sistema, sukurta JAV. Ryšiųlinijų sistemą valdo ESM, esančios kiekviename iš 12 rezervinių sričių.Visos ESM turi tarpusavio ryšį per centrinio kompiuterio komutatorių,esantį Kalpeperyje. Šia sistema yra perduodami 3 rūšių pranešimai: finansųįstaigų pervedimai iš rezervinių sąskaitų; valstybės VP pervedimai; FRSadministracinė ir tyrimų informacija. Atsiskaitymo operacijos pervedantpinigines lėšas šia sistema vykdomos per FRS bankų-narių federalinesrezervines sąskaitas.2) Bankwire sistema aptarnauja privatų sektorių. Ją valdo vienasskaičiavimo centras, o informacija iki jos perdavimo adresatams saugomakitame centre, į kurį ji patenka greitojo ryšio linijomis. Ši sistemateikia tokias paslaugas: patvirtina VP pirkimą ir pardavimą; pateikia VPsaugojimo instrukcijas; perduoda akredityvus arba informaciją apie įvykdytąinkasavimą; siunčia ir priima bankų paštą; gauna informaciją apie klientųsąskaitų būklę; patvirtina operacijas su užsienio valiutą.4) informacijai perduoti naudojamos arba nacionalinės ryšių sistemos, arbaatskirų bankų komunikacijų tinklai, taip pat tarptautinės bankųatsiskaitymų automatizuotos sistemos. Pasaulyje plačiai žinomi įvairūstarpbankiniai tinklai, tarp jų žinomiausias yra tarptautinis tarpbankiniųfinansinių atsiskaitymų telekomunikacijos tinklas SWIFT. Sistemos techninęinfrastruktūrą sudaro kompiuterių centrai, esantys visame pasaulyje. Šiecentrai sujungti greitojo duomenų perdavimo linijomis, kurios priklausovalstybinių, nacionalinių arba komercinių ryšių tinklams. Sistemos širdįsudaro du apdorojimo centrai, esantys Olandijoje ir JAV, kurie jungiami suautomatiniais regioniniais procesoriais, esančiais dažniausia kiekvienojeiš įstojusių į SWIFT šalių. Šios sistemos privalumai yra perduodamų duomenųsaugumas, didelis perduodamų duomenų greitis (dėl mažesnio tarpinių stočiųskaičiaus), specialaus banko dokumentacijos standartų panaudojimas, be tošioje sistemoje nustatyta atsakomybė už pranešimų perdavimą, kas garantuojaduomenų gavimą. Be pranašumų yra ir trūkumų: didelės išlaidos norintnaudotis šio tinklo paslaugomis bei didelė SWIFT vidinės organizacijospriklausomybė nuo labai sudėtingos techninės sistemos.21.1. VARTOTOJO VIETA DUOM APDOROJIMO SIS. (21.2 MAT VERTYB APSK AUTO)Inf vart subjektas, kurio veiklai reikalinga tam tikra info. Svarbuskriterijus vertinama sistemų veikla ir jos efektyvumas, yra vartotojųporeikių tenkinimo efektyvumas, kuris savo ruožtu priklauso nuo to , kaipoperatyviai vartotojui pateikiami rezultatai, kiek jie tikri, reikšmingi,vaizdūs ir pilni. Sistemos darbo efektyvumą lemia dar ir tai, kokiu būduvartotojas gali pasiekti apdorojimo pajėgumus ir jais naudotis.jeivartotojų veikla susijusi su operatyvių duomenų įvedimu ir rezultatųanalize, tai sąveikos kelyje turi būti kuo mažiau tarpininkų. Čia dirbamadialogo režimu ir tarpininko vaidmenį atlieka tik programinės priemonės. eipradiniai duomenys surenkami centralizuotai ir palaipsniui kaupiami irsaugojami duomenų apdorojimo sistemoje, o jų apdorojimo rezultataipateikiami vartotojams tik po kurio laiko, tai tarpininkų skaičiuspadidėja, nes į sąveikos procesą įtraukiamos papildomos grandys.Tarpininkai nereikalingi, ei vartotojas turi duomenų apdorojimo priemonessavo darbo vietoje. Tam tikrais atvejais iškyla būtinybė keistis duomenimissu kitais objekto padaliniais ar kitais objektais. Šiuo atveju vartotojasįgyja galimybę kreiptis į kitas apdorojimo priemones, programas, tačiau tamvartotojo kompiuteris turi turėti ryšį su kitais kompiuteriais objekte aruž o ribų. Tokią galimybę suteikia konfigūracijų skaičiavimo tinklai.Vartotojai pagal kvalifikaciją skiriami: 1) profesionalūs vartotojai, 2)neprofesionalūs. ei vartotojo ir sistemos darbas vyksta per tarpininkus,vartotojui nereikia žymiai kelti kvalifikacijos, tačiau informacinėsfunkcijos vykdomos neoperatyviai. jei vartotojas gali tiesiogiai naudotisapdorojimo priemonėmis, aktualiais tampa jo kvalifikacijos kėlimo būdai.Šioje aplinkoje formuojasi vartotojo ir apdorojimo priemonės sąveikosprincipai, būdai, apribojimai, kurių visumą sudaro vartotojo interfeisą,kurį nusako tokios jo savybės: 1) galimybės, kurias interfeisas teikiavartotojui, 2) šių galimybių naudojimo paprastumas ir racionalumas.Vartotojui teikiamos interfeiso galimybės turi leisti atlikti tokiaspagrindinių veiksmų grupes: 1) sankcionuotas kreipimasis į duomenis, 2)operatyvus reikiamos veiksmų ir procedūrų sekos pasirinkimas, 3) lankstivartotojo veiksmų ir įvedamų duomenų kontrolė, kuri leidžia kiek įmanomaatmesti klaidingus vartotojo veiksmus ir klaidingus įvedamus duomenis.21.2 MATERIALINIŲ VERTYBIŲ APSKAITOS AUTOMATIZAVIMAS.Tiriant materialių vertybių (turto) apskaitos sistemą reikia:1) būtų užtikrintas duomenų patikimumas; 2) materialių vertybių apskaitoskontrolė; 3) būtų galima tobulinti pačią apskaitą, metodus, formas; 4)racionalizuoti darbuotojų darbą.Materialaus turto apskaita susideda iš daugelio apskaitos barų, kurie irsudarytų sistemos funkcinį posistemį. Kiekvienos sistemos barą sudarofunkciniai uždaviniai, o šie realizuoja tam tikrą funkciją. Gali būtiiškirti tokie funkciniai uždaviniai ar kompleksai:1) Materialių vertybių (turto) normatyvų žinynų tvarkymas, normatyviniųfailų formavimas, koregavimas.2) Materialių vertybių pajamų ir išlaidųinformacinės bazės tvarkymas. 3) Materialių vertybių judėjimo apskaita.4)Materialių vertybių paruošimo ir įsigyjimo apskaita. 5) Materialiųvertybių inventorizacijos duomenų nustatymas. 6) Materialių vertybiųsunaudojimo gamyboje apskaita. 7) Duomenų pateikimas pagal užklausas.Šie uždaviniai sprendžiami naudojant sąskaitas – faktūras, važtaraščius irkt. Firminius dokumentus. Visose firmoje t.b. atsakyta į tokius klausimus:kas, kada, kiek ir kam išduoda vertybių.Apskaitoje gali būti gauti tokie rezultatiniai dokumentai: *Materialiniųvertybių paruošimo ir įsigyjimo rezultatiniai dokumentai. * Materialiniųvertybių esamumo ir judėjimo apskaitos dokumentai *Sunaudojimo apskaitosdokumentai *Įvairių ataskaitų ir formų mašinogramos.I gr. mašinogramos – kaip tiekėjai vykdo sutartis, turi sekti atsiskaitymosu tiekėjais procesus. Tiekėjų sutarčių vykdymo žiniaraštis, atsiskaitymožiniaraštis ir ktII gr. mašinogramos – kontroliuoti medžiagų atsargas sandėliuose, jųišdavimą gamybai ir t.t. Materialinių vertybių gavimo žiniaraštis ir kt.Inventorizacijos palyginimo žiniaraštis.1.Požymiai ir pagrindai – kaip rekvizitai išdėstomi antroje dalyje:pavadinimas ir kiti rekvizitai. Rekvizitai – pagrindai pradiniai, o už jųapskaičiuojamieji, t.y prekės kiekis kaina, vertė arba suma.2.Rezultatinių formų projektavimas – apskaičiuojama visų rekvizitų suma,kokie bus rezultatiniai rodikliai ir dokumentai, jų struktūra (mašinogramų,videogramų, formų sąrašas)3.Pavadinimų ir kodų ar identifikatorių suteikimas, periodiškumonustatymas, paskirtis, naudojimo vieta ir vartotojai. Mašinogramosnaudojamos ir kt. Valdymo grandyse, todėl eskizai turi būti derinami ir sujais.4.Formų sudarymo šaltinių nustatymai (įstatymai)5.Rezultatinių formų technologinių procesų schemų sudarymas6.Formų derinimas, koregavimas, tvirtinimasIII gr. mašinogramos – apskaityti ir kontroliuoti medžiagų iždavimą išsandėlių bei naudojimą. Išdavimo gamybos padaliniams žiniaraštis, sunaudotųmedžiagų paskirstymas pagal kryptis ir kt.IV gr. įv. Ataskaitos formų sudarymas. PVZ: Materialinių vertybių judėjimoapskaita:Tikslas paskirtis – gauti operatyvinius duomenis apie medžiagų gavimą,išdavimą, likučius tam tikram laikui.Periodiškumas – sprendžiamas sukaupus visus pirminius dokumentus; operatyviapskaita vykdoma iškart. Korekcija – likučiai koreguojami iškart gavusinformaciją.Kokie dokumentai naudojami – sandėlių apskaitos kortelės, likučių, medžiagųgavimo ar pardavimo duomenys.Rezultatiniai rodikliai – medžiagų likučių, tam tikrai datai suma; pajamųsuma; išlaidų suma, medžiagų likutinis kiekis tam tikrai datai, bendrapajamų suma; bendra išlaidų suma, bendra taros sumaPradiniai rodikliai medžiagos gautas kiekis, kaina, likutis išduotaskiekis.Apskaičiuojamieji rodikliai: i-tos medžiagų bendras kiekis, vertė ir t.t.Failai: 1)medžiagos klasifikatorius, kuriame gali pavadinimas (PAV),medžiagų grupė (MG), medž kodas (KODAS), matavimo vnt. (MV), balansosąskaita (BSAS), kaina (KAINA) ir kt rekvizitai. 2)medžiagų pajamos –medžiagos kodas, materialiai atsakingas asmuo (MASM), dokumento nr (DOKNR),data (DATA), tiekėjo – gavėjo kodas (TGK), balansinė sąsk, kiekis (KIEKIS),kaina(KAINA), pajamų orderio nr ir operacija. 3) medžiagos išlaidų failas,4 )medžiagos likučių failas – medžiagos kodas, materiasl atsakingas asmuo,data kiekis, 5) medžiagų grupės (gr pavadinimas ir kodas), 6) įmoniųklasifikatorius (teikėjo, gavėjo kodas, požymis, teik ir gavėjopavadinimai, banko pav, banko kodas, adresas, sąsk 1 ir 2).Sprendžiant materl. vertybių apskaitos uždavinius iš pirminių dokumentųformuotini kintamos informacijos failai, kuriuose turi būti visimaterialines vertybes charekterizuojantys požymiai. Pagr užd keliami mater.vertybių apskaitai:Pateikti info apie konkrečių mater vertybių likutį; pateikti duomenis apiekonkrečių medžiagų gavimą , judėjimą per ataskaitinį laikotarpį.Informacija skiriama apskaitos, komercijos ir kt sričių darbuotojams.Pirminiai duomenys imami iš mater vertybių judėjimo pirminių dokumentų.Pastovios info failai formuojami normatyvai, žinynai, kurie uždavinio metunuolat koreguojami. Pirmą kartą sprendžiant uždavinį, naudojamos sandėliųapskaitos kortelės, likučių ir inventorizacijos dokumentų duomenys.Sprendžiant šį uždavinį, formuojami likučių bei pajamų, išlaidų failai. Jieturi būti koreguojami programiškai. Esant sistemos sutrikimui, gali būtikaupiami pajamų ir išlaidų dokumentai.Pateikiami tokie rezultatiniai rodikliai: medž likutis mėnesio pradžioje;pajamų suma; išlaidų suma; medž likutis mėn pabaigai (natūra, prekių suma ,verte, taros suma); bendra medžiagos likučio mėnesio pradžiai suma; bendrapajamų suma; bendra išlaidų suma.Pradiniai rodikliai: medžiagos kaina, medžiagų likutinis kiekis, išduotasmedžiagų kiekis, gautų medžiagų kiekis.20.1. INF PROCESO ORGANIZAVIMAS (20.2 IŠORINĖ INF, NAUD IS)Valdymo sprendimų darymas yra informacinis procesas. Visi jo etapai,pradedant tikslų apibrėžimu ir baigiant vykdomų sprendimų kontrole bei jųpasekmių įvertinimu, remiasi inform. ir yra susiję su jos apdorojimu.Nagrinėjant inform., duomenų, žinių organ. (gavimą, vaizdavimą, apdorojimą,saugojimą, perdavimą, naudojimą) valdymo objekte, didž. dėmesys skiriamastradiciniams inform. srautams, planinei, normatyvinei, apskaitos iranalizės inform. Labai svarbios yra tokios informacinės problemos, kaipracionalių inform. srautų formavimas, pagrįstų inform. poreikių nustatymas,efektyvus inform. išteklių naudojimas.20.2 IŠORINĖ INF IR JOS NAUDOJIMAS ISĮmonės prognozuojamos veiklos sprendimams naudojama joje kaupiama pačiosįmonės techninė, ekonominė ir kita informacija – tai vidinė inf. Be jos,vis svarbesnė darosi informacija apie realizacijos rinkas, jų poreikius irgalimybes – tai išorinė inf. Jai gauti reikia papildomų pastangų beisąnaudų. Pirmiausia tai oficiali informacija, kurią rengia ir pateikiavaldžios institucijos. Tai įstatymai, poįstatyminiai aktai, potvarkiai irkita direktyvinė informacija, kuri leidžiama įprastu spausdintu pavidaluarba pateikiama kompiuterinio ryšio kanalais. Lietuvoje tokia info galibūti gaunama per kompiuterinius tinklus. Tą info valdymo objektams reikiarankioti iš įvairiausių šaltinių, kartais kaupti, o prieš priimantsprendimus dar pakankamai apdoroti.Iš viso to matome, kad kiekvieną organizaciją galima įsivaizduoti apsuptąinf srautų, ateinančių iš išorės (aplinkos). Ją sudaro valstybės valdymo,ūkinės, finansinės įstaigos, visuomeninės organizacijos, ryšių, transportoir kitų paslaugų įm, rinkos infrastruktūra. Iš tų srautų reikia išrinktiinformaciją, padedančią daryti geriausius valdymo sprendimus. Savo ruožtuorganizacija išorinei aplinkai teikia info apie savo veiklą ir papildobendruosius išorinius info srautus.22.1 KOMPIUTERINĖS INF APDOROJIMO TECHL SĄVOKA. (22.2 SK TECH NAUD ORG.FORM)Anksčiau technologijos sąvoka buvo siejama vien su gamybine veikla. Tačiaupastaraisiais metais jos vartojimo sritys vis labiau išplečiamos. Neretai,technologiniu vadinamas kiekvienas procesas, kuriam vykdyti reikalinga tamtikrų priemonių, žinių, įgūdžių arba meistriškumo. Tokie yra ir visikompiuterinės informacijos apdorojimo skaičiavimo mašinomis (SM) procesai.Kompiuterinės informacijos apdorojimo technologija – tai seka veiksmų,kuriuos atliekant iš anksto nustatyta eile realizuojamos konkrečioskompiuterinės informacijos apdorojimo funkcijos. Tie veiksmai jungiami įgrupes – technologinio proceso operacijas. Šios operacijos, kurias trumpiaugalima vadinti technologinėmis operacijomis, yra pagrindiniai technologijoselementai. Jos gali skirtis sudėtingumu, turiniu, vaidmeniu bendramekompiuterinės informacijos apdorojimo procese, atlikimo būdais ir pan.Kompiuterinės informacijos apdorojimo SM technologinės operacijos susidedaiš kelių paprastų operacijų, pavyzdžiui, duomenų įvedimo, aritmetiniųskaičiavimo ir rezultatų skaitymo operacijų, o skaičiavimų operacija – išvisų aritmetinių operacijų ir pan. Todėl šios operacijos yra sudėtinės.Valdomojo objekto pirminiai normatyvų, žinynų, apskaitos ir kiti duomenysrašomi popieriuje; taip sudaromas pirminis dokumentas. Naudojantskaičiavimo techniką, tie duomenys įrašomi į mašinines laikmenas, t.y.sudaromi duomenų failai (masyvai), ir poto apdorojami. Formuojant dokumentąar failą, duomenys į laikmeną gali būti įrašomi nepertvarkyti, gali būtipapildomai redaguojami ar kitaip apdorojami. Bendru atveju visąrezultatinių duomenų formavimo procesą galima laikyti duomenų judėjimulaikmenomis nuo duomenų šaltinio iki vartotojo. Duomenys iš vienoslaikmenos į kitą perrašomi tik įrašymo operacija arba dar papildomaiatlikus redagavimo, aritmetines, logines ir kitas duomenų apdorojimooperacijas. Operacijos atliekamos su duomenimis arba jų laikmenomis.Technologinio proceso operacijos apima duomenų apdorojimo operacijas, taippat operacijas, kurios atliekamos paruošiant duomenis apdoroti ir baigusjuos apdoroti.Apdorojant duomenis skaičiavimo mašinomis, kiekvienoje operacijoje galiatsirasti klaidų. Klaidas gali padaryti su mašinomis dirbantys operatoriai,pačios mašinos, jų gali būti darbo programose, programinėje ir kitojedokumentacijoje. Klaidos ieškomos kontroliuojant apdorojimo procesųrezultatus, kol dar neatlikta apdorojimo operacija arba ją atlikus, t.y.atliekant atskirą kontrolės operaciją.22.2 SKAIČIAVIMO TECHNIKOS NAUDOJIMO ORG. FORMOSSkaičiavimo technikos naudojimo formos savo vystymosi eigoje įgavo daugpavidalų pvz. įprastinis skaičiavimo centras, vietinis skaičiavimo centras,automatizuotos darbo vietos. Visa tai gali būti laikoma paskirstyta duomenųapdorojimo sistema. Pagal atliekamas funkcijas ir vartotojo aptarnavimopobūdį, išskiriamos tokios organizacinės formos: 1. Skaičiavimo centras 2.Grupinis skaičiavimo centras 3. Kompiuterių tinklas 4. Automatizuota darbovieta.1. skaičiavimo centras – tai seniausia ir labiausiai paplitusi 2-os ir 3-oskartos kompiuterių naudojimo laikotarpiu organizacinė forma. SC buvokuriami stambiose įm ir org, kuriose veikė ar kūrėsi įvairiosautomatizuotos valdymo sistemos. Buvo vykdomi stambūs mokslinės ar ūkinėsinf apdorojimo darbai. SC kaip atskiro padalinio kūrimą įtakojo būtinybėišdėstyti skaičiavimo techniką bei sudaryti darbo sąl aptarnaujančiampersonalui. Ind SC veiklai būdinga 1) inf apdorojimo centralizacija,apdorojimo pajėgumų koncentravimas viename padalinyje 2) išimtinai vidiniųįm ar įstaigos vartotojų aptarnavimas. Greta SC kurį laiką veikė ir tokiosorg formos, kaip mašininio skaičiavimo skaičiavimo stotys, biurai,naudojantys perforancinę ir klavišinę sk techniką. Ilgainiui plečiantis SCfunkcijoms ir daugėjant vartotojų, šių padalinių veikla buvo nutraukta, ojų funkcijos perduotos SC.2. Grupinis SC – tai skaičiavimo centras, kurį kolektyviai naudoja keliosįm ar įstaigos, susijungusios į vartotojų grupę teritoriniu ar šakiniuprincipu. Jie kuriami ten, kur 2 ar daugiau įm netikslinga turėti savus SCdėl nedidelės info apdorojimo darbų apimties.3. Kolektyvinio naudojimo SC – tai didelė info apdorojimo įm, aprūpinantiskaičiavimo technikos kompleksu, duomenų perdavimo priemonėmis iš vartotojųtinklų, abonentai gali kolektyviai naudotis šio centro pajėgumais,programine įranga ir informacijos fondais. KNC sąlygomis info apdorojimasįgauna pramoninį pobūdį.4. Kompiuterių tinklas – tai tarpusavyje susietų kompiuterių ir ryšiopriemonių kompleksas, kurio vartotojams yra prieinami tinklo techniniai,programiniai ir informaciniai ištekliai. Tinklas turi turėti ne mažiau kaip2 kompiuterius, ryšių sistemą ir specialią programinę įrangą, kuri valdotinklo komponentų sąveiką.Kompiuterių tinklas priklauso aukštesnei skaičiuojančių sistemųarchitektūros pakopai, palyginti su pavieniu kompiuteriu. Svarbiausiaskompiuterių tinklo privalumas – teikiama abonentams galimybė kolektyviainaudotis tinklo techniniais, programiniais ir informaciniais pajėgumais.Tinklą apibrėžia jame esantys pajėgumai bei vartotojų skaičius, taip patvartotojų topologija, priemonės ir metodai. Pagal ryšių hierarchiją tinklaigali būti centralizuoti ir decentralizuoti. Centralizuotų tinklų pajėgumusvaldo 1 centrinis kompiuteris. Decentralizuoto tinklo mazgai veikianepriklausomai ir lygiomis teisėmis. Egzistuoja mišrūs tinklai, kuriųvaldymas gali būti laikinai centralizuojamas. Pagal paplitusius ryšiųtopologijos tipus tinklai skirstomi į 1) magistralinius 2) žiedinius 3)radialinius 4) hierarchinius ir 5) sudarytus pagal principą “kiekvienas sukiekvienu”.Žvaigždinis tinklas – tai vienas labiausiai paplitusių tinklokonfigūracijų. Esminis tokio tinklo privalumas yra tas, kad keli mazgaivienu metu gali naudotis centriniu kompiuteriu. Tačiau jei jo darbas dėlkokių nors priežasčių sutrinka, tai sutrinka ir viso tinklo darbas, nestinklo mazgai tiesiogiai tarpusavy nesujungti.Magistralinis tinklas – dauguma vietinių tinklų yra magistraliniai arbažiediniai. Visi magistralinio tinklo kompiuteriai sujungti vienamagistrale. Vienas iš plačiau naudojamų magistralinių tinklų yra Ethnet.Tokio tinklo privalumas yra tas, kad kompiuteriai jame yra lygiateisiai irnepriklauso vienas nuo kito, todėl sugedus bet kuriam iš jų, bendras tinklodarbas nenukenčia.23.1 TECHNOLOGINĖS OP, JŲ TURINYS. (3.2 VARTOTOJO DIALOGINIS DRB IS)Veiksmų, atliekamų su duomenimis nustatyta tvarka nuo pradinių duomenųatsiradimo iki rezultatų perdavimo vartotojui, aibė vadinama informacijosapdorojimo technologiniu procesu. Šis procesas susideda iš atskirųtechnologinių operacijų. Techn operacija-tam tikrų informacijos apdorojimoveiksmų kompleksas, vykdomas vienoje darbo vietoje. Operacijos gali būti:duomenų rinkimo, perdavimo, saugojimo, paieškos, apdorojimo ir kontrolės.Pagal automatizavimo lygį operacijos skirstomos į rankines (atliekamasnenaudojant techninių priemonių), automatizuotas (atliekamas techninėmispriemonėmis, tačiau pats apdorojomas valdomas rankiniu būdu), automatines(vykdomos praktiškai nedalyvaujant žmogui). Technologinės apdorojimooperacijos sujungiamos į procedūras, t.y., nuoseklių operacijų grupes,kurias įvykdžius duomenys įgyja tam tikrą baigtinę pateikimo formą(pradinio dokumento, failo magnetiniame diske ir t.t.). Įmonėje arįstaigoje renkama ir registruojama informacija, atspindinti jos ūkinęveiklą. Nuo operatyvaus ir tikslaus pradinės informacijos surinkimopriklauso ūkinio objekto veiklos efektyvumas. Informacijos rinkimas irregistravimas, kuriems tenka nemaža dalis informacijos apdorojimo sąnaudų,gali būti atliekamas įv būdais, pasižyminčiais skirtingu automatizavimolygiu:1) rankiniu arba mechanizuotu; info renka ir registruoja žmogus,naudodamasis paprasčiausiais prietaisais: skaitikliais, svarstyklėmis,matavimo tara ir kt. Info ranka užrašoma pirminiuose dokumentuose;2) automatizuotu, kai naudojami dokumentų skaitymo įrenginiai,programuojami duomenų skaitymo automatai, gamybos registravimo įrenginiai,formuojantys pirminius dokumentus ir kartu įrašantys info į mašinineslaikmenas; tai tieisoginis info įvedimas terminaliniais įrenginiais įkompiuterį iš darbo vietų;3) automatiniu, kai info renkama, registruojama ir perduodama nedalyvaujantžmogui ir naudojant įvairius daviklius, skaitiklius, automatinio ryšiolinijas; šiuo būdu naudojamasi sistemose, apdorojančiose info realaus laikorežimu (dažniausiai valdančiose technologinių gamybos procesų eigą).Kai reikai perduoti didelį kiekį info, užfix –ą dokumentuose ar mašininėselaikmenose, info tarp vartotojų ir skaičiavimo technikos kanalų perduodamaryšių kanalais, t.p. paštu, kurjeriais.Kai kurių rūšių info prieš apdorojimą tam tikrą laiką saugoma. Pirmiausiatai pasakytina apie nevienkartinio naudojimo info.Info apdodrojimo proc. yra pagr IATP grandis. Apdorojimo procedūra apimainfo įvedimą ir išvedimą iš kompiuterio, aritmetines ir logines operacijassu duomenimis pagal programinės įrangos algoritmus, taip pat tokiastarnybines operacijas kaip duomenų rūšiavimas, grupavimas, kopijavimassistemos atmintyje, duomenų bazės aktualios būsenos palaikymas. Galutinisapdorojimo procedūrosrezultatas-vartotojui reikalinga rezultatinė info,pateikta patogiu naudoti pavidalu.Tradicinis IATP skirstomas į tokius etapus: 1) pradinis-pirminių duomenųrinkimas, registravimas ir perdavimas toliau apdoroti; rezultatas-taipirminiai dokumentai ar mašininės info laikmenos, į kurias info įrašyta josatsiradimo veitose; 2) parengiamasis- duomenų priėmimas apdorojimo vietoje,patikrinimas ir paruošimas apdoroti, rezulatas-įrašyta laikmenose irpatikrinta pirminė info, kuir gali būti apdorojama.; 3) pagrindinis- infoapdorojimas kompiuteriu ir vartotojams reikalingų funkcinių uždaviniųsprendimo rezultatų gavimas; 4) baigiamasis- info perdavimas vartotojams irjos naudojimas valdymui. Info neikeičia turinio ir pavidalo, tačiauremiantis ja priimami reikalingi valdymo sprendimai.Apdorojimo technologija pasirenkama įvertinus ją pagal vartotojui aktualiascharakteristikas: 1)techninės galimybės (apdorojimo našumas); 2)infoapdorojimo patikimumas ir rezultatų tikrumas; 3) info apdorojimo sąnaudos.Vystantis info apdorojimo technologijai, keičiasi ir kontrolės operacijųturinys. Technologiniuose procesuose, kurių pagrindas –trečios kartosskaičiavimo technika, info kelias nuo jos atsiradimo iki pateikmokompiuteriui pasižymėjo dideliu rankinių operacijų skaičiumi. Tai sąlygojoir kontrolės opercijų turinį: buvo vykdomos tokios kontrolės operacijoskaip vizuali kontrolė, kontrolinių sumų apskaičiavimas, pakartotinisrankinis info įrašymas ir tt. Apdorojimo technologijoms, pagrįstomsapdorojimų pajėgumų decentralizacija ir technikos priartinimu prievartotojo, reikia ir specifinių kontrolės metodų. Esant tokiomstechnologijoms, info apdorojimo kontrolė atliekama daugiausia programiniaismetodais, kurių pagrindas yra įvairios loginės duomenų priklausomybės.Kontrolės metodai:1)įrašo ir atskiro duomens formato kontrolė; 2)ribiniųduomens reikšmių kontrolė; 3)semantinė(prasmės) kontrolė; 4)kontrolė,naudojant informacinę bazę; 5)kombinuoti metodai. Įrašo ir atskiro duomensformato kontrolė g. b. atliekama nurodžius pastovų įrašo ar duomens ilgį irtipą (aritmetinis, tekstinis, alfabetinis ir tt).Įvedant datą pagal šabloną(metai, mėnuo, diena), g. patikrinti tokias sąlygas: ar bendras duomensilgis lygus 8 ženklams; ar duomuo sudarytas iš 2 skaitmenų, taško, 2skaitmenų, taško ir dar 2 skaitmenų. Trūkumas: nekontroliuojamos atskiroženklo reikšmės, t.y. 89,03,15 ir99,03,15 formato požiūriu teisingos.Ribinių duomens reikšmių kontrolė g. b.derinama su formato kontrole., kaikitokio tipo loginė duomenų priklausomybė yra nepakankama kontrolėsoperacijai atlikti. Tam pasinaudojama ta aplinkybe, kad kai kurių duomenųrealios reikšmės negali būti didesnės už ribines. Pvz., paros valandanegali viršyti 23. Trūkumas: neaptinkama klaidingų duomenų, kurių reikšmėslieka leidžiamų reikšmių diapazone. Semantinė(prasmės) kontrolė efektyvitik tada, kai duomens turinys gali įgyti tik kelias fix-tas reikšmes .Tokiu atveju tikrinama ar duomuo atitinka kurią nors iš reikšmių. Kontrolė,naudojant informacinę bazę. Efektyviausias būdas. Esmė ta, kad įvedamasįrašas ar jo segmentas susiejamas su analogišku duomenų elementu infobazėje. Nustačius, kad įvedami ir saugomi duomenų elementai atitinka,laikoma, kad įvedama info teisinga. Šis metodas g.b. naudojamas tiksistemose, kurių programinė įranga efektyviai atlieka paiešką.23.2 VARTOTOJO DIALOGINIS DARBAS INFORMACINĖJE SISTEMOJE.Galima išskirti dvi informacinių sistemų taikymo koncepcijas:1) informacija (duomenys) kaupiama, apdorojama ir vartotojui teikiamireikalingi jo veiklai informaciniai pranešimai iš anksto reglamentuotatvarka, t.y vartotojas jam reikalingą informaciją gauna tiesiogiai patsnedalyvaudamas jos formavimo procese;2) vartotojas jam reikalingą informaciją iš informacinės sistemos pasiimapats, ir tai jis daro aktyviai veikdamas jos formavimo procesus, t.yvartotojas gali su sistema bendrauti keisdamasis tarpiniais rezultataisnurodymais ir kita informacija, ir taip gali daryti ne vieną kartą.1) koncepcija paprastai realizuojama tokiose duomenų apdorojimo sistemose,kai naudojamasi specializuotų mašininio (kompiuterizuoto) skaičiavimoįmonių, kuriose kompiuteriai eksplotuojami centralizuotai, paslaugomis.Tokių skaičiavimų pagrindinės technologinės operacijos yra: pirminėsinformacijos rinkimas, jos įrašymas į mašinines laikmenas ir įrašymoteisingumo patikrinimas; informacijos kaupimas ir laikymas (tvarkymas)sistemos atmintyje; rezultatams gauti reikalingos informacijoskomplektavimas, grupavimas rūšiavimas ir apdorojimas; ataskaitų formavimasir išvedimas. Tai paprastai daroma pagal iš anksto parengtus grafikus,taikant paketinio informacijos apdorojimo technologijas.2) koncepcija siejasi su informacinių sistemų personalizavimu beidialoginėmis technologijomis, o kartu ir su personalinėmis informacinėmissistemomis. Konkrečiam valdymo personalui skirtos (personalinės)informacinės sistemos gali būti kuriamos atskiroms valdymo funkcijoms, jųdalims ar procedūroms, taip pat gali apimti kelias iš jų. Jos gali būtiaktyviai taikomos priimant sprendimus. Be to tokios informacinės sistemosyra patogios personalinės informacinės kaupyklės, kuriose laikomi įvairūsįsakymai, nutarimai, priminimai apie tai, ką reikia daryti, padarytų darbųaprašai, kasdieninei veiklai reikalingos normatyvų ir kitos lentelės,organizacijų, su kuriomis palaikomi komerciniai ir kitokie ryšiai, adresai,telefonai, klientų charakteristikos ir pan.Dialoginės technologijos esmę sudaro tai, kad kiekvienas vartotojastiesiogiai dirba su personaliniais kompiuteriais, keisdamasis su jaisnurodymais ir informacija. Tiesa, patys kompiuteriai gali būti nuolatiniųar komutuojamų ryšių kanalais sujungti į tinklus. Tačiau tai jau tinklųproblemos, kurios nelemia esminių dialogo organizavimo klausimų .Naudojantis tokiais tinklais, rengiamos kompiuterizuotos darbo vietos(KDV), o dalis informacijos laikoma viename (valdančiojo asmens)kompiuteryje (duomenų bazėje), o dalis – kitame, t.y. vienas vartotojasgali naudotis keliomis kitomis sistemomis. Tada jau galima nagrinėtiišskirstytąsias sistemas.Vartotojui reikalingos informacijos gavimo formavimo procese dialoginėtechnologija gali būti daug kuo panaši į paketinę: taip pat reikaiįrašinėti, laikyti, perdirbinėti ir kitaip tvarkyti informaciniuspranešimus ir sistemos atmintyje laikomą informaciją (duomenų bazes),ieškoti reikiamų duomenų ir pan. Tačiau atsiranda ir naujos – žmogaus(valdančio asmens) tiesioginio keitimosi informacija ir nurodymais veikti(komandomis) su kompiuteriu ( informacinėmis sistemomis) – procedūros. Tairealizuojama informacijos vartotojui (žmogui) tiesiogiai sąveikaujant suinformacine sistema (kompiuteriu).Informacinių sistemų ir vartotojų dialoginė sąveika
Dialoginė sąveika (žmogaus ir kompiuterio dialogas, dialoginis bendravimas)– tai iš anksto reglamentuojamas darbas, atliekamas realiu laiku, siekiantrealizuoti tam tikrus tikslus (gauti norimą informaciją). Pagal naudojamasstruktūrines ir lingvistines dialoginio bendravimo įforminimo priemonesgali būti abstraktus (bendras) ir konkretus lygis.Abstrakčiai nusakant dialogą, išryškinamos tik pagrindinės dialoginiobendravimo skiriamosios savybės, aprašomi veikmai ir reakcijos į juos, taippat sąveika, atsiželgiant į dialogo veiksmų iniciatorius, kompiuterioveiksmų parinkimo galimybes bei sprendžiamo uždavinio formulavimovienareikšmiškumą. Būdingesni kompiuterio veiksmai yra: konkretūs atsakymaiį užklausas; pasirenkamųjų uždavinių alternatyvų siūlymas, užklausa laisvaiišrinkti ir uždaviniui specifikuoti, kai reikia atsakymo, pateikiamoatsižvelgiant į sintaksinius apribojimus.Dialogas konkretizuojamas apbūdinant dialoginio bendravimo pranešimus irpriemones. Tam svarbūs yra pateikiamų pranešimų elementai (abėcėlės iržodynai), jų struktūra (vidiniai ir išoriniai formatai) bei pats pranešimoturinys. Vidinis formatas nustato įeinančio pranešimo sintaksę (ilgioribojimus, atskyrėjų naudojimo taisykles, pranešimo elementų specifikavimotvarką ir pan.) o išorinis – pranešimo išdėstymą, jo eilučių pateikimąekrane. Dialogo priemons susijusios su to darbo technologijos ir konkrečiųprogramų rengimu (išrinkimu).Suderinamumas gali būti fizinis, sintaksinis ir semantinis.Fizinis suderinamumas reiškiasi naudojamų kompiuterių ir jų daliųtarpusavio pakeičiamumu, klaviatūrų suderintumu (vienodu klavišų išdėstymu,vienodų funkcijų priskyrimu tiems patiems pagalbiniams klavišams ir pan.)Sintaksinis suderinamumas susijęs su vienodų arba vienareikšmiškai susietųelementų ir veiksmų aprašymo kalbų vartojimu, suvienodinta elementųpasirodymo ekrane tvarka, nuoseklumu ir pan.Semantinis suderinamumas skirtas pačiai dialogo partnerių pateikiamaiinformacijai ir pirmiausia tarpusavio pokalbiams ir nuorodoms veikti.Dialoginis bendravimas pereina į dialoginių pasikeitimų, atliekamų įvykdantkonkrečias informacinės sistemos funkcijas, sekas. Kiekvienas atskirasdialoginis pasikeitimas, kaip elementarus dialogo žingsnis, apima šiasfazes: įeinančio pranešimo išvedimą, gauto pranešimo iš kompiuterioanalizę.
24.1 KOMPO NAUDOJIMO REŽIMAI. (24.2 IS SAMPRATA)Režimas nustatomas toks, kad kompiuteris būtų naudojamas efektyviai.Režimai: 1)vienprograminis; 2)daugiaprograminis-paketinis; 3)paskirstytolaiko; 4)dialogo; 5)realaus laiko. Dirbant vienprograminiu režimu,kompiuterio pajėgumai skirti vienai programai vykdyti. Kompiuteris dirbatiesioginio apdorojimo režimu. Šis režimas neefektyvus, ypač didelėsemašinose. Vartotojo reakcijos greitis yra per didelis.Daugiaprograminis – paketinis režimas paplitęs didesnio galingumo ESM. Šiorežimo sąlygomis lygiagrečiai vykdomų programų aibė nurodoma užduočiųpakete. Paketo programų darbą valdo operacinė sistema.Paskirstyto laiko režimas yra tada, kai tam tikras vartotojų skaičius turinuolatinį lygiagretų ryšį su skaičiavimo mašina. Šis ryšys palaikomas perterminalus, sprendžiant kelių vartotojų uždavinius vienu metu. Jų programosvykdomos nuoseklumu, kurį valdo operacinė sistema. Kiekvienas vartotojasužduočiai vykdyti gauna mašininio laiko intervalą.Dialogo režimas pagrįstas kompiuterio ir vartotojo sąveika apdorojimoproceso metu. Dialogui palaikyti reikia terminalinio įrenginio(klaviatūros, displėjaus) ir specialios sisteminės programinės įrangos.Vartotojas gali daryti tiesioginę įtaką apdorojimo procesui. Dialogas galivykti įvairiomis formomis. Paplitusios dialogo formos: meniu, klausimai-atsakymai, šablonas, piktogramos.Realaus laiko režimu kompiuteris valdo kokio nors objekto ar technologinioproceso darbą. Svarbiausia šiame procese-tam tikrų parametrų kontrolė, ojiems nukrypus nuo normų-operatyvus gautos informacijos apdorojimas.
Kompiuteris, dirbantis realaus laiko režimu, pasižymi greita reakcija įobjekto pokyčius. Jis nuolat fiksuoja ir seka objekto būklę, yra pasirengęsją apdoroti, ir dėl tokio greito reagavimo užtikrinamas sprendimųoperatyvumas.24.2 INFORMACINIŲ SISTEMŲ SAMPRATA.Sistema-tai tarpusavyje sąveikaujančių elementų visuma. Sistemoje svarbūsyra jos elementai ir santykiai tarp jų bei jų grupių (sistemos poaibių).Sistemas galima rasti gamtoje arba sukurti, todėl skiriamos natūralios irdirbtinės sistemos. Dirbtinės sukuriamos tam tikrais tikslais, pvz.,gamybai valdyti, atskiroms valdymo funkcijoms atlikti. Sistema turi savostruktūrą, kurią lemia išskiriamų elementų ir posistemių turinys, ryšiaitarp jų. Dirbtinių sistemų bruožai: 1) objektai, kurie sudaro sistemą,imami kaip vieninga tarpusavy susietų elementų visuma; 2) sistema sudaroypatingą vienovę su ja supančia aplinka; jei bent vienas sistemos elementasturi ryšį su aplinka-ji yra atvira aplinka; jei ne-uždara.; 3) sistema g.b.kitos (aukštesnės eilės) sistemos elementu ar posistemiu. Tada imamanagrinėti sistemų hierarchija; 4) didelę grupę sudaro sistemos, kuriųelementai yra tam tikru būdu sutvarkyta info ir jos apdorojimo priemonės(arba informaciniai ryšiai); tai informacinės sistemos; šioms sistemomstinka visi paprastų sistemų bruožai, tačiau jos turi ir tik joms būdingųbruožų.Pati IS sąvoka pirmiausia susijusi su konkretaus žmogaus veikla, kuriaireikalinga informacija. Info reikia surinkti, po to ji laikoma informacijoslaikymo terpėje-informacijos laikmenoje. Info į ją rašoma susitarta kalba,tam tikru būdu ir laikoma struktūrizuota. Plačiausiai naudojamos infolaikmenos-popierius, užrašų knygelės. Info, esanti laikmenoje, g.b.koreguojama, atnaujinama, ištrinama nebereikalinga. Enciklopedijos-taistacionarios bendro naudojimo info sistemos. Analogiška info sistema yražodynai ir žinynai. Info paieškos greitumu patogios kartotekos, kurioseinfo išdėstoma vienoda iš anksto nusistatyta tvarka tam tikros formoskortelėse. Kartotekos plačiai naudojamos žaliavų ar kt materialiniųvertybių apskaitai sandėliuose ir prekybos bazėse bei buhalterijose.Įvairiems darbams organizacijoje vykdyti reikia rinkti , laikyti irapdoroti daug info, o tam sugaištama daug laiko.Pats darbas su infodaugeliu atveju techninio pobūdžio, todėl nesunkiai kompiuterizuojamas. Taidaroma kuriant info apdorojimo sistemas. D(duomenų)AS skiriama tam tkrospaskirties tam tikros paskirties duomenų (įvesties, apdorojimo, laikymo irkt)funkcijoms (procedūroms). Bene paprasčiausios ir labiausiai paplitusiosyra apskaitos duomenų apdorojimo sistemos.Dažniausiai kompiuterizuojamas išdarbo barų yra apmokėjimo už darbą apskaita. Valdymo sprendimams priimtikuriamos sprendimų informacinės sistemos(spredimų priėmimo, spredimųpriėmimo proceso informacinio palaikymo, informacinnio aprūpinimo).. Dažniausiai kuriama abėcėlinė (pagal abėcėlę), dalykinė (pagal dalyką),sisteminė (pagal žinių sritis). Taigi, nagrinėjant IS, kalbama apie: 1)informaciją (info visumą), skirtą tam tikro organizacinio vieneto (įm) aratskirų asmenų vykdomoms procedūroms, kt. funkcijoms; 2) info laikmenas irjose laikomos (formuojamos bei tvarkomos) info visumą (duomenų bazes); 3)info apdorojimo procedūras, procesus ir jų realizavimo technologijas. TO(tech. operacijos)– tai tam tikrų info apdorojimo veiksmų kompleksas,vykdomas vienoje darbo vietoje. IATP (info apdor tech procesas) – veiksmųaibė, atliekama mechanizuotai,nustatyta tvarka realizuojama konkrečioskompiuterinės informacijos apdorojimo funkcijos.25.1 PAKETO DUOMENŲ APDOROJIMO REŽIMAS. (25.2 IS IR TECHNOLOGIJŲ ĮTAKAVISUOMENEI)Valdymo uždavinių sprendimas g.b. atliekamas įvairiuose komp. panaudojimorežimuose (monoprograminiame arba multiprograminiame) ir įvairiuosesantykio kompiuteris-naudotojas režimuose (paketiniame, realaus laiko irdialogo). Konkretūs režimai parenkami priklausomai nuo uždavinių ypatumų,naudojamos komp. technikos ir programinės įrangos.Paketinis režimas charakteringas tuo, kad duomenų apdorojimas atliekamas,kai sukauptas t.t duomenų kiekis ir atėjo tų duom. apdorojimo laikas pgl išanksto sudarytą tvarkaraštį. Naudotojas neturi galimybiį reguliuoti duom.apdorojimo procesą, todėl t.b. sudaryti detalūs ir tikslūs mat. modeliai iralgoritmai, kas praktiškai neįmanoma.Dirbdamas paketiniu režimu, var-jas įveda užklausą arba jų seką. Kiekvienaužklausa spausdinama tokiu pavidalu, kokiu buvo įvesta. Aptikus klaidą,sistema išveda pranešimą ir perreina prie kitos apklausos apdorojimo. Jeiapklausa korektiška, po jos teksto spausdinamas atsakymas.Paketinio režimo privalumas tame, kad galima iš karto įvesti keliasužklausas (uždavinių paketą) ir nuosekliai jas išspręsti be operatoriaus.Paketinis apdorojimas automatizuoja operatoriaus darbą, o kartu sprendžiantpaketo vieną uždavinį ir įvedant kitą, iš dalies suderinamas lietaeigių irgreitaeigių ESM įtaisų darbas ir kartu padidinamas ESM darbo našumas.25.2 IS IR TECHNOLOGIJŲ ĮTAKA VISUOMENEI.Žmogus būdamas valdymo objektu savo darbe naudojasi įv. techn. priemonėmis,padedančiomis geriau atlikti jam pavestas f-jas. Tokios priemonės yrakompiuteriai, kuriais dirba gamybos, paslaugų ir kt. sričių specialistai.Vieniems kompai – tik tokios techn. priemonės, kuriomis atliekamosaritmetinės bei kai kurios duomenų apdorojimo ir tvarkymo operacijos.Kitiems – jie yra duomenų kaupyklės ir priemonės, kuriomis galimaautomatizuotai atlikti sudėtingus matemat., ekonom ir kitus darbui imnliusskaičiavimus. Jie kompą naudoja kaip papildomą atmintį, kurioje laikoreikalingą normatyvų, žinių ir kt. info, kurią galima greitai rasti.Tretiems – tai intelektualios priemonės, kuriomis naudojantys galimaanalizuoti ir vertinti valdant susidariusias situacijas, kurios reikalaujagreitų ir sudėtingų skaičiavimų; vertinti ir lyginti tarpusavyje sprendimųalternatyvas ir pan. Kompiuterinės techn. panaudojimas yra susijęs su naujausiomis techn.,garantuojančiomis aktyvią žmonių sąveiką su kompais, greitą ir patikimąvaldymo personalo aprūpinimą reikalinga jo veiklai info. Tai daromapanaudojant kompus, turinčius talpius atminties įrenginius ir greitaeigiusskaičiavimus. Informacinių sistemų koncepcija mūsuose formuojama jau keli dešimtmečiai.Aktyviausiai buvo dirbama kuriant automatizuotas valdymo sistemas (AVS).,kurios garantavo efektyvų valdomo objekto funkcionavimą, ir kuriuose inforeikalinga valdymo funkcionavimui renkama ir apdorojama naudojantautomatizacijos priemones ir skaičiavimo techniką. Didžiąją įdegtų AVS dalįsudarė tos, kurios buvo skirtos įmonių veiklos planavimui ir apskaitoskompiuterizavimui. Dabartiniu metu informacinės sistemos ir technologijos naudojamos visoseveiklos srityse. IS padeda: rasti racionalius valdymo uždavinių sprendimovariantus; išlaisvinti darbuotojus nuo techn. rutininio darbo –automatizuoti kai kuriuos proc.; gauti patikimą savalaikę info;racionalizuoti info apdorojimą; tobulinti info srautus; mažinti produkcijossavikainą; surasti ir įvertinti naujas prekių rinkas; parinkti tiekėjus beiracionalius prekių pervežimo maršrutus; spręsti optimizavimo uždavinius.3.1 EK INF SAMPRATA, JOS STRUKTŪRA (3.2. DB struktūrai keliami reikalv)Pgl. grynąją informacijos teoriją pranešimas, kurį gauna info. vartotojas,turi info tik tada, jei prieš tai nebuvo tikslių žinių apie jos šaltiniųbūseną, t.y. buvo neapibrėžtumas. Kai bandymo ar įvykio g.b. tik vienabaigmė, ir ją stebėtojas žino iš anksto, tai jokio neapibrėžtumo nėra. Kaigalimi 2 baigmių variantai ar daugiau ir iš anksto nežinoma, kokia baigmėbus konkr. atveju, tada stebėtojas, gavęs pranešimą apie bandymo rezultatą,gauna ir t.t. info kiekį. Info galima vadinti tai, kas padeda sužinoti josgavėjui kažką naujo, sumažinti neapibrėžtumą.Verslo info – visos vadybos pagrindas. Siekiant strateginių, taktinių iroperatyvinių verslo tikslų, būtina remtis tikrais ir patikimais duom.,pakankamai adekvačiai atspindinčiais valdymo obj. būseną, išteklius,rezervus ir perspektyvas, rinkos aplinką. Visi ištekliai reguliuojami irvaldomi tik per info. Nuo pakankamo info buvimo, jos tikrumo, tikslumo,operatyvumo l. priklauso bet kokios veiklos sėkmė ir ypač verslorezultatai.Valdymo aprūpinimas reikiama jo personalo funkcijoms info ir jos paieškostobulinimas susijęs su info (duomenų) srautų racionalizavimu irkompiuterizavimu.3.2. Duomenų bazės struktūrai keliami bendri reikalavimaiKompe laikomi įvairių struktūrų duomenys (toliau D). D struktūra – Delementų (jų grupių), jų aprašų ir ryšių tarp tų aprašų visuma. D tipas –apibrėžia tam tikrą jo reikšmių ir operacijų, kurias galima atlikti sutomis reikšmėmis, aibę. D vardas – tai konstantos, kintamojo, procedūros arfunkcijos pavadinimas. D tipai – sveikasis, realusis, loginis ir eilutės.Sveikasis ir realusis – teigiami ir neigiami dešimtainiai skaičiai. Jieskiriasi tik vaizdavimu kompe. Loginiai D – dydžiai, su dviem galimomisreikšmėmis “taip” arba “ne”. Eilutės D – tekstai, rašomi kompiuterio(progr. kalbos) simboliais. Kitos kompe laikomų duomenų struktūros –įrašai, masyvai, lentelės ir failai. Masyvas – baigtinė fiksuoto tipokintamųjų aibė, turinti savo vardą. Masyvo konkretų elementą nusako masyvovardas ir elemento vieta, apibrėžiama indeksu. Masyvo savybė – galimakreiptis į elementus ir juos greitai rasti ir apdoroti. Į įrašus jungiamikeli vieno arba įvairių tipų D, masyvai ar atskiri smulkesni įrašai.Kiekvienas įrašas susisdeda iš duomenų, talpinamų žymėtuose laukuose.Įrašams gali būti suteikiami vardai. Lentelės – įrašo tipo D sekos.Panašios į dvimačius masyvus, bet įrašų D gali būti skirtingų tipų. Failas– vienodo ar kelių tipų įrašų seka, pavadinta vienu vardu. Skiriamos loginėir fizinė failų struktūros. Loginė struktūra nusako info vartotojusdominančius ryšius tarp failo įrašų, jų įrašymo mašininėje laikmenoje irskaitymo procedūrų tvarką. Pagal tai skiriami nuoseklūs, indeksiniai irlaisvo išrinkimo failai. D bazės – vienoje informacinėje sistemojeformuojamos ir vartojamos kelios duomenų rinkmenos, tarp savęs susietosarba nesusietos tam tikrais ryšiais. D bazių struktūra (ryšiai tarpduomenų) nusakoma atitinkamais modeliais, iš kurių žymiausi hierarchinis irtinklinis. Paskutiniu metu imta plačiai naudoti programavimo priemones,kurios atlieka ir duomenų bazių valdymo sistemų ir aukšto lygioprogramavimo kalbų funkcijas. Jos padeda projektuoti sąrišinės struktūrosreliacines duomenų bazes. Jų struktūrizavimo klausimai siejami su esybių,ryšių ir atributų sąvokomis. Esybėmis aprašomi organizaccijos materialūr irnematerialūs objektai. Skiriamasis esybės požymis – jos gramatinė forma –daiktavardis (pvz., žaliavos). Pagr. esybių kategorijos info sistemoje:žmonės, buvimo vietos, materialūs objektai, nematerialūs ir juridiniaiobjektai. Ryšiais susiejamos esybės, jie nusakomi veiksmažodžiais.Atributas nusako esybės savybę. Tai esybę apibūdinantis požymis, pvz.,žaliavos kodas arba kaina. Pagr. objektų atributų kategorijos: fiziniai D,chronologiniai D, buvimo vieta, ekonominiai D, objektą identifikuojantys D,kvalifikacija, tarpiniai arba galutiniai objekto veiklos rezultatai, D apieesamą, ankstesnę arba būsimą objekto būseną, D apie objekto dalyvavimąkokioje nors veikloje dabar, praeityje ar ateityje. Sąryšis matematiškaiapibrėžiamas taip: tegu yra “N” aibių S1, S2, …, SN, tada R yra sąryšistarp tų aibių, jei R yra n ilgio sutvarkyta kortežų aibė .Čia s1 – S1elementas, s2 – S2 elementas, … ir sn yra SN elementas. S1,S2,…, SN vadinamos sąryšio sritimis (domenais). Reliacinė D bazė – visumasąryšių su duomenimis, kuriuos reikia laikyti D bazėje. ERA schemos.Skirtos modeliuojamos srities objektams, jų savybėms ir ryšiams tarpobjektų aprašyti. Šių schemų pagrindas yra ER modelis. Pagr. elementai yraesybės (žymimos stačiakampiu), ryšiai (žymimi rombu) ir atributai (žymimiapskritimu). ERA schemų sudarymo lygiai: taikymo srities lygis, esybių –ryšių lygis, esybių – ryšių – atributų lygis bei kiekvienų iš jų (esybių irryšių) atributų lygis. Dar yra naudojamas esybių – ryšių – atributų –duomenų lygis. Taikymo srities lygiu nustatomi pagrindiniai sritiesobjektai – esybės ir ryšiai, nenurodant jų potipių ir sąryšių tipų. Esybių– ryšių lygio objektai detalizuojami ir nustatomi ryšių tipai tarp jų.Esybių – ryšių – atributų lygio schemų ryšio apibūdinimo elementas yraryšio laipsnis, nusakantis kiek esybės egzempliorių gali būti susieta ryšiusu kitu esybės egzemplioriumi, kai kiekvienu konkrečiu atveju gali būtivienas iš 1:1, 1:N, N:1, M:N tipų ryšių. Esybių ir ryšių atributų lygiuaprašomos aukštesnio lygio nustatytų esybių ir ryšių savybės (atributai).Esybių – ryšių – atributų – duomenų lygiu nustatoma, kokie duomenųelementai yra reikalingi aprašant atributus. Sudarytos esybių –ryšių –atributų lygio schemos papildomos, prirašant atributo reikšmių aibę priekiekvieno atributą žyminčio apskritimo.11.1. ALGORITMO SĄVOKA, SAVYBĖS (11.2.EK UŽD SPR ORG-MO TIPAI.)Algoritmo sąvoka labai plati, ji sutinkama įv disciplinose: algoritmųteorijoje, matematinėje logikoje, skaičiavimo matematikoje. Žodis“algoritmas” sudarytas pagal Vid.Azijos matematiko al-Chorezmio vardolotynišką formą (Algorithmi). Algoritmą galime apibūdinti kaipvienareikšmiškai apibrėžtą baigtinę veiksmų seką, kuria bet kokiemsduomenims (iš leistinos duomenų aibės) gaunamas prasmingas rezultatas.Algoritmas yra (kompiuteriu atliekami) veiksmai, kuriais duomenystransformuojami į rezultatą, o ne bet kokia baigtinė, kad irvienareikšmiškai apibrėžta, veiksmų seka.Algoritmui būdinga šios savybės: 1) baigtumas – algoritmo vykdymas turibaigtis po baigtinio žingsnių skaičiaus. 2) apibrėžtumas – kad ir kokiubūdu apibrėžtas algoritmas, kiekvieno veiksmo duomenys ir rezultatai turibūti vienareikšmiai 3) duomenys – tai kokie nors (kompiuteryjeatvaizduojami) objektai, imami iš tam tikros (leistinos duomenų) aibės.Atskiru atveju algoritmas duomenų gali ir neturėti 4) rezultatai – tai(kompe atvaizduojami) objektai, priklausantys nuo konkrečių duomenų(pavyzdžiui, sutvarkytas didėjimo tvarka natūraliųjų skaičių masyvas).Rezultatai turi būti perduoti vartotojui. 5) efektyvumas – kiekvienasalgoritmo žingsnis turi būti įvykdomas per baigtinį laiką.11.2.EK UŽD SPRENDIMO ORGANIZAVIMO TIPAI.Inf. Sistemos (IS) gali būti klasifikuojamos pagal požymius: 1) pagaluždavinių struktūrizavimą, formalizavimą; 2) funkcinį požymį; 3)aptarnaujamus valdymo lygius; 4) automatizavimo laipsnį. Projektuojant ISekonominį uždavinį, jie turi būti aprašyti matematiškai bei algoritmiškai,t.y. pagal kiekvieną uždavinį turi turėti matematinį aprašymoformalizavimą. Nuo mat. aprašymo laipsnio priklauso IS efektyvumas.Formalizavimas sąlygoja žmogaus dalyvavimą užd. sprendimo metu. Kuotiksliau užd. aprašytas, tuo didesnės kompo apdorojimo galimybės ir tuomažiau žmogus gali dalyvauti spr. priėmimo procese. Tuo sąlygojamas užd.sprendimo automatizavimo laipsnis.Uždaviniai skirstomi: 1) struktūrizuoti, formalizuoti; 2) neformalizuoti;3) dalinai form. 1) uždaviniai, kuriuose žinomi visi elementai, parametraiir ryšiai tarp jų. Uždavinio turinys gali būti pilnai aprašytas mat.modelių, algoritmiškai ir programiškai. Tokie uždaviniai sprendžiami daugkartų, apdorojama daug pirminės informacijos, yra techninio rutininiopobūdžio. Jie gali būti sprendžiami automatizuotai ar dalyvaujant žmogui.Prie automatizuotų priklauso darbo užmokesčio skaičiavimas.2) kai sudėtinga ar neįmanoma aprašyti matematiškai, kai sudėtinga sudarytiuždavinių sprendimo algoritmą. Tokie užd. sprendžiami dalyvaujant žmogui,pasitelkiant jo patirtį, informaciją, kt. šaltinius. Bet kokioje įmonėjeyra labai mažai visiškai formalizuojamų neform. užd. Didžioji jų dalisdalisyra 3) dalinai formalizuoti, t.y. kai yra žinoma kokia nors daliselementų, parametrų, rekvizitų ir ryšių tarp jų. Išsprendus tokius užd.gautą rezultate informaciją vartotojas toliau analizuoja, priima sprendimusir pan. Tokios IS laikomos automatizuotomis, kadangi joms funkcionuojantturi dalyvauti žmogus.12.1. IS KLASIFIKAVIMAS PAGAL FUNKCINĮ POŽYMĮ. (12.2. IS SPECIFIKAVIMOSTADIJA.)IS gali būti pateikiamos kaip funkcinių posistemių visuma. Funkcinispožymis gali nustatyti posistemių paskirtį (pagr. tikslus, uždavinius irkt.). Pvz.: gamybinių, komercinių objektų veikla g.b. gamybinė, marketingo,personalo, finansų ir kt. Gamybinės v. metu gaminama produkcija. Čia busdiegiamos mokslinės, tech. naujovės. Esant marketingo v. analizuojamosvartotojų rinkos, pardavimai, vykdoma reklamos kompanija. Finansinė v.susijusi su įmonės finansais, kontrole, apskaita. Personalo v. vykstareikiamų firmai specialistų parinkimas, tarnybinės dokumentacijostvarkymas.Stambioje firmoje gali būti visa minėta veikla. Jose g.b. išskirti panašauspobūdžio posistemiai, kurie vykdytų įv. lygio funkcijas. Būtent gam.veiklos posistemiai, mark. veik. posistemiai ir t.t. Kiekvienas posistemisapimtų žemesnio lygio funkcinių uždavinių kompleksų uždavinius.Gamybinės veik. posistemių komplesai: 1) gamybinių apimčių planavimas,kalendorinių planų sudarymas; 2) gamybos valdymas ir operatyvi kontrolė; 3)įrengimų darbo analizė; 4) tiekėjų užsakymų formavimas; 5) arsargų valdymasir k.t.Marketingo veikl. komplesai: 1) rinkos tyrimai ir pardavimų prognozavimas;2) paradvimų valdymas; 3) naujos produkcijos gamybos rekomendacijossudarymas; 4) kainų analizė, naujų kainų nustatymas; 5) užsakymų apskaita.Finansų posistemiai: 1) užsakymų valdymas; 2) kreditų politikos valdymas;3) finansų plano sudarymas; 4) finansų analizė ir prognozavimas; 5) darboužmokesčio apskaita; 6) Biudžeto kontrolė.Personalo positemis: 1) darbo išteklių analizė, poreikio prognozavimas; 2)personalo apskaita, archyvinių įrašų vedimas; 3) personalo rengimo analizėir planavimas.12.2.IS SPECIFIKAVIMO STADIJA.Rengiant IS specifikaciją, privalu paaiškinti visus sistemosspecifikacijoje vartojamus terminus ir pasiekti, kad juos vienodai suprastųprojektų užsakovai ir vykdytojai, visi teiginiai būtų interpretuojamivienareikšmiškai. Reikia įvertinti, ar visi išoriniai šaltiniai, į kuriuosyra nuoroda ruošiamoje užduotyje, yra lengvai gaunami, ar visos šiosnuorodos yra būtinos, ar keliami reikalavimai yra konstruktyvūs, t.y. argalima patikrinti jų realizavimo laipsnį, ar siūloma koncepcinė struktūravisur vienodai nusakoma, ar reikalavimai nėra išbarstyti po skyrius,poskyrius, skirsnius arba straipsnius. Rengiami pagalbiniai dokumentai:sistemos specifikacijos pagrindiniai terminai; projekto užsakovų irvykdytojų kritinės pastabos ir pasiūlymai dėl ruošiamos užduoties irnumatomos sitemos.
19.1 KOMPIUTERIŲ TINKLAIKompiuterių tinklas apima visumą įvairių programinių bei techniniųpriemonių. Tam, kad būtų patogu projektuoti ir kurti tokio tipoarchitektūrą, kiekviena jo sistema suskaidoma į funkcinius lygius. Topaties lygio objektų sąveika reglamentuojama protokolu – loginės sąveikostaisyklėmis, o tos pačios sistemos gretimų lygių sąveikos taisyklėsvadinamos interfeisu. Kiekvienas lygis turi savo veiksmo objektus iratlieka aukštesnio lygio aptarnavimo funkcijas. Duomenų mainai kiekvienamelygyje vyksta pagal jo protokolus. Kiekvienas lygis yra sąlygojamas tikžemesnio lygio funkcijų ir nepriklauso nuo juose naudojamų protokolų. Yranustatyti tokie lygiai: 1. Taikomasis 2. Fizinis 3. Vaizdavimo 4. Seanso 5.Persiuntimo 6. Tinklo 7. Duomenų ryšio.Pagal naudojimo paskirtį kompiuterių tinklas gali būti: 1. Uždaras 2.Viešasis 3. TarptautinisPagal naudojimo pobūdį kompiuterių tinklas gali būti: 1. Vietinis 2.Municipalinis 3. Globalus (susideda iš kelių vietinių tinklų)*Konsultuojamųjų grandinių tinklas (principas yra tapatus 2 abonentųpokalbiui; gali bendrauti tik identiškų tinklų abonentai)*Konsultuojamųjų paketų tinklas (panašus į abipusį telegramų siuntinėjimą;gali bendrauti skirtingų tinklo sistemų abonentai)Pagal architektūrinį išdėstymą kompiuterinis tinklas gali būti: 1.Žvaigždinis – tai vienas labiausiai paplitusių tinklo konfigūracijų.Esminis tokio tinklo privalumas yra tas, kad keli mazgai vienu metu gali
naudotis centriniu kompiuteriu. Tačiau jei jo darbas dėl kokių norspriežasčių sutrinka, tai sutrinka ir viso tinklo darbas, nes tinklo mazgaitiesiogiai tarpusavy nesujungti. 2. Magistralinis – visi magistraliniotinklo kompiuteriai sujungti viena magistrale. Tokio tinklo privalumas yratas, kad kompiuteriai jame yra lygiateisiai ir nepriklauso vienas nuo kito,todėl sugedus bet kuriam iš jų, bendras tinklo darbas nenukenčia. 3.Žiedinis – tokio tinklo magistralėje kiekvienas kompiuteris yra įjungtastaip, kad gali ne tik siųsti ir priimti jam skirtą informaciją, bet irretransliuoti tą jos dalį, kuri skirta ne jam. Kadangi šiame tinkle vienaskompiuteris turi atlikti centralizuoto valdymo funkcijas, tinklo darbopatikimumą lemia monitorių darbas.Duomenų perdavimo būdas visuose tinkluose:1. Ether-net. Tinklo architektūra – magistralė. Kiekvieną perduodamąpranešimą “girdi” visi kompiuteriai, tačiau priima tik tas, kuriam jisskirtas. Jei 2 kompiuteriai bando vienu metu perduoti duomenis, kylakonfliktinė situacija, ir duomenų perdavimas nutraukiamas. Po tam tikrolaiko vėl bandoma perduoti pranešimą. Kadangi tinklo apkrovimas 10-20 %.Tai pakartotino konflikto tikimybė labai maža.2. Arc net. Tinkle juda markeris – bitų eilutė, kurią sukuria vienas ištinklo kompiuterių. Markeris cikliškai juda kompiuterių žiedu. Gavęsmarkerį eilinis tinklo kompiuteris gali perduoti 1 duomenų paketą. Paketasperduodamas į artimiausią kompiuterį, kuris jį persiunčia toliau ar paliekapas save. Šio metodo privalumas – tinklo našumas gali būti prognozuojamaspagal kompiuterių skaičių ir perduodamų pranešimų dydžius.3. Token Ring. Tinklo architektūra – žiedinė. Tinklu juda markeris, tačiaukompiuteris jį gavęs gali priimti paketą tik tam tikru laiko tarpu. Toliaukadras yra perduodamas tinklu į kitą kompiuterį ir jame regeneruojamas.Kompiuteris–adresatas kopijuoja kadrą į savo atmintį ir pažymi, kad jįpriėmė, o iš tinklo kadrą pašalina kompiuteris-siuntėjas, įsitikinęs, kadinformacija pasiekė kadrą.36.1. IS SUDĖTINĖS DALYS (2. INF-CINĖS DALIES CHAR, FORM PRINCP)Sistema – tarpusavyje sąveikaujančių elementų (el) visuma. Sistemojesvarbūs yra elementai ir ryšiai tarp jų. Kiekv el g susidėti iš keliųsmulkesnių el. Kiekv toks el g b nagrinėjamas kaip sistema. Sistemose g bišskiriamos tam tikra prasme svarbios jos el grupės, autonominiai junginiaiar kt specialūs dariniai. Analizuojant IS, ryšio sąvoką g pakeistisantykio, objekto – esybės sąvokomis. Pvz. IS g sudaryti 1) abstraktisistema yra tam tikrų teisingų teiginių (formulių) aibė 2) abstraktisistema yra aibė, gauta iš n aibių, sujungtų į vieną aibę, kuri yrajungiamųjų el sandauga t.y. aibė, į kurią įeina visų jungiamųjų aibių el irryšiai tarp visų naujosios aibės el (jei šitą sak nurašysit – nepatikės.-aut.past.). Sistema g b ir kiekvienas į ją įeinantis tikrasisnagrinėjamosios (išskirtosios) aibės poaibis.Didelę grupę sudaro sist, kurių el yra tam tikru būdu sutvarkytainformacija (informacijos rinkmenos) ir jos apdorojimo priemonės arbakuriose yra svarbūs inf-ciniai ryšiai. Tai sist, kurias įprasta vadintiinformacinėmis.IS struktūrą lemia išskiriamų el ir autonominių jų junginių (kompleksų,posistemių) turinys, ryšiai tarp jų ir kiti konkretūs veiksniai. ISklasifikavimo požymiai:1) El, kurie sudaro sistemą, imami kaip vieninga visuma. El grupuojami,sudaromi autonominiai junginiai, kompleksus ir posistemius. Kiekv sistema –struktūrizuota tam tikrų tarpusavyje susietų el ir kt darinių visuma. 2)sistema g b aukštesnės sist el, kompleksas ar posistemis. 3) sistema sudaroypatingą vienovę su ja supančia aplinka.Sistemą g analizuoti kaip tam tikrą darinį su savo struktūra ir gaunamą išnagrinėjamos visumos pagal pasirinktus požymius, išskyrus norimą dalį arbasukūrus tam tikriems tikslams siekti. Apie IS sandarą galima parašyti iš 38bil (aut.past.).36.2. INF-CINĖS DALIES CHARAKTERISTIKA, FORMAVIMO PRINCIPAIPati IS sąvoka susijusi su konkretaus žm veikla ir jai reikalinga inf. Tainf yra tam tikros realios srities ar situacijos vaizdas, informacinismodelis. Tą inf g surinkti stebint susidarančia situacijas ar organizuojantkonkrečią tikslinę veiklą. Inf paprastai yra laikoma žmogaus požiūriųpapildomoje ‘atmintyje’ ir daroma taip, kad prireikus norimą jos dalį g bgreitai rasti, perdirbti ir panaudoti. IS svarbi yra inf laikymo terpė –laikmena pvz, popierius. Inf joje rašoma susitarta kalba iš anksto numatytubūdu ir laikoma struktūrizuota. Inf rašoma konkrečia kalba, vartojantsutartinius žymenis, arba iš anksto parengtą dirbtinę kalbą.Duomenų (inf) apdorojimo sistemą sudaro: 1 ar > kompų ir jiems skirtosprograminės įrangos, naudojančios bendrą, dar vadinamą sistemos, atmintįvisoms ar daliai programų, taip pat visiems ar daliai duomenų, reikalingųtoms programoms vykdyti.IS kūrimas – procesas, apimantis analizę, siūlymų rengimą ir jųrealizavimą. Principai (P), kuriais reikia vadovautis siekiant sukurtitokią IS, kokios laukia vartotojai:1) sąryšių su kompiuterizuojamu objektu (tikslingumo p, sistemiškumo,nepriklausomumo nuo organizacinių struktūrų, išskirstymo) 2) projektavimometodologijos (projektavimo kompleksiškumo,dekompozicinis, hierarchinis,iteracinis, adaptacijos) 3) informacinių išteklių formavimo bei naudojimoprincipai. Inf išteklių kaupimą, tvarkymą ir naudojimą būtinaracionalizuoti taikant informacinių išteklių kaupimo ir laisvo jų naudojimoprincipą. Duomenys apie žmones, ūkio subjektus, gam priemones,komunikacijas, tr priemones, gamtinius ir kt šalies obj t b surinkti,susisteminti ir laikomi kompiuterizuotose duomenų bazėse. Į sistemosatmintį duomenys t b įrašomi tik po 1 kartą, o naudojami visiemsvartotojams ir taikymams. Tai padeda taupyti sist atmintį, išvengti duomenųdubliavimo, iškraipymo, netikslumų. Tai duomenų vienkartinio įrašymo irdaugkartinio panaudojimo principas. Organizacijose naudojami registrai t bbendri – baziniai (bazinių (vieningų) registrų privalomo naudojimoprincipas). Valst IS registrai , kadastrai turi tikti visiems valdymolygmenims (registrų ir klasifikatorių integravimo principas).Išskirstytosios duomenų bazės t b konstruojamos taip, kad kiekv jų būtųvisa inf, reikalinga valdymo lygmenų priimamiems spredimams.4) kiti (standartizacijos ir unifikacijos, laisvos konkurencijos, duomenųapsaugos, technologinės pažangos).13.1.ELEMENTARIŲ ALGORITMŲ STRUKTŪRŲ TIPAI (13.2 UŽD FORMULAV)Skaičiavimo procesai skiriasi vieni nuo kitų struktūra, operacijų rūšimi,sudėtingumu. Skaičiavimo procesų struktūros yra 3 tipų:tiesinės, šakotosios(alternatyvinės), ciklinės. Atitinkamai ir vad.algoritmai (skaičiavimoprocesai):tiesiniai, šakotieji ir cikliniai.Tiesiniu vad.toks skaičiavimo procesas, kuriame operacijas galima išdėstytinuosekliai vieną po kitos, t.y. tiesiškai. Pvz., Y=2 A=4*Y B=A+3 A=8B=11(rašyti vertikaliai).Šakotasis vad.skaičiavimo procesai, kuriuose vyrauja sąlygos operacijos,lemiančios kitų operacijų atlikimo tvarką. Pvz.: įvesti 3 tarpusavyjenelygūs skaičiai a,b,c. Sudarome algoritmą, pagal kurį g.b.apskaičiuotididžiausio skaičiaus kvadratą. Algoritmo schemoje matyti, kad čiatikrinamos trys sąlygos ir žiūrint kokios jų reikšmės (jei sąlygatenkinama, tai jos reikšmė “taip”, o priešingu atveju – “ne”), atliekamaviena ir kita operacija. Tiesiniai elementai, t.y.priskyrimo sakiniaisavarankiškos reikšmės neturi, o yra sąlyginių sakinių sudedamoji dalis.Viena šaka t.p.gali turėti šakų.Cikliniais vad. skaičiavimo procesai, turintys pasikartojančių dalių.Kartojamos skaičiavimo proceso dalis vad.ciklu. Ciklai vartojami taipdažnai, kad būtų nelengva rasti praktinio uždavinio algoritmą ar programąbe jų. Pvz.: 1)Y=2; 2)ATLIKTI KOL Y<=8; A=Y*2; A=A+3; C=C-2; Z=A/C; Y=Y+1;PABAIGA (rašyti vertikaliai)Sprendžiant uždavinius reikia atlikti aritmetines ir nearitmetinesoperacijas, atitinkamai galima suklasifikuoti ir uždavinius – į aritmet.irnearitmet. “Grynų” aritmet.ir nearitmet.skaičiavimo procesų nebūna.Ar uždavinys sudėtingas, dažniausiai sprendžiame iš to, kiek skirtingųoperacijų reikia atlikti. Sudėtingumą nusprendžiame patys.Algoritmą, kuris turi tik 1 modulį, vad.elementariąja struktūra, o kurissudarytas bent iš 2 modulių – moduline struktūra.13.2 UŽDAVINIO FORMULAVIMAS1.Uždavinio esmė, charakteristika:*uždav.sprendimo tikslas; *objektai, kuriems uždav.yra sprendžiamas;*rezultatinės informacijos panaudojimas; *sprendimo periodiškumas irtrukmė; *reikalavimai surenkant pradinę informaciją ir ją pateikiant; *kądaryti sutrikus IS; *asmenys ar padaliniai, kurie lemia koknrečių rezultatųgavimo sąlygas; *veiksmų paskirstymas tarp valdymo personalo ir techniniųpriemonių.2.Rezultacinė informacija:*rezultatinių pranešimų sąrašas ir aprašai; *rezultatinių pranešimųinformacijos struktūrinių vienetų sąrašas ir aprašai; *rezultatiniųpranešimų pavadinimas, pateikimo kodas, periodiškumas ir laikas,rezultatinės info gavėjas ir paskirtis.3.Pradinė informacija:*informacinių šaltinių sąrašas ir aprašai; *pirminių pranešimų infostruktūrinių vienetų sąrašas ir aprašai; *pranešimo pavadinimas, pateikimoforma, kodas, gavimo dažnis ar laikas, siuntėjas.4.Algoritmo aprašas:*paskirtis ir charakteristika(panaudojimo apribojimai, galimybės irsprendimų kokybės reikalavimai, bendri rezultatų ir pradinių duomenųreikalavimai); *matematinis aprašas (matematinis modelis, priimtų prielaidųsąrašas, pasirinkto modelio adekvatumo realiam procesui reikalavimai,žinios apie mokslinio tyrimo rezultatus); *naudojama info (skaičiavimamsnaudojamų duomenų failų, bazių ir kt.rinkmenų formuojamų realizuojantalgoritmą sąrašas); *sprendimo algoritmas (algoritmo logikos panaudojimorezultatų aprašas (skaičiavimo etapai, formulės), skaičiavimo tikslumas,priklausomybės, kurios reikalingos skaičiavimų tikrumui patikrinti, ryšiųtarp algoritmo dalių ir operacijų sąrašas, nurodymai dėl reikšmių pateikimorezultatiniuose dokumentuose); *uždavinio sprendimo grafinis vaizdavimas.14.1.SKAIČIAVIMO TECHNIKOS RAIDOS ISTORIJASenovės romėnai skaičiavo kitaip nei mes. Jie skaič.rankiniu būdu irnaudojo lentelę su numeruotais grioveliais – abaką. 10-ainiai sk.atsiradoindijoje. Juos į europą atvežė arabai apie 1000-uosius m. Pirmas 10-ainėssist.skaičiuotuvas buvo išrastas Kinijoje. Jis buvo padarytas iš medžio irrutuliukų ir priminė skaič.lentą. Tai buvo iki 1642m., kai prancūzasPaskalis sukūrė mašiną, kuri automatiškai skaičiavo. Jo aritmetikos mašinabuvo sudaryta iš daugelio dantytų ratukų, sunumeruotų nuo 0 iki 9, kuriejudėjo kai norėjai prodėti ar atimti sk.1835m. anglas Babbage išvystė idėją apie sakič.mašiną, kuri galėtų apdorotiir saugoti info pati. Jo išradimas buvo analitinis variklis, kuris galėjobūti pirmuoju tikru kompu (jis būtų buvęs didelis kaip futbolo aikštė irbūtų varomas varikliu). Nors profesorius Babbage šios mašinos irnepagamino, tačiau daug jo idėjų buvo panaudota gaminant pirmąjį kompą.Jacquard išrado perfokortas. 1880m. perfokortos pirmąkart buvo panaudotosskaič. JAV gyventojus. Šiuo metu jos baigia išnykti, jas keičia magnetinėsjuostos, diskai ir kt.magnetiniai įrenginiai.Pirmasis elektr.kompas buvo sukurtas kariniams tikslams. ENIAC buvopagamintas Pensilvanijos universitete JAV 1946m.Pimąjį 4 bitų mikroprocesorių 4004 sukūrė firma INTEL 1971m. Kitais metaisji pradėjo gaminti galingesnį 8 bitų mikroproc. 8008, o 73m. dar tobulesnį8050, kuris buvo panaudotas pirmosiose PĮ.Bandymai sukurti nebrangų mikrokompą asmen.naudojimui prasidėjo 73m.,tačiau tik 75m. pirkėjus sudominusį mikrokompą, kurių pagaminta ir parduotaapie 2000 egz. Tai buvo firmos MITS mikrokompas Altair8800, turintysmikroproc.8080 ir 256B operatyviąją atmintį be klaviatūros, ekrano. Info įjį buvo įvedama jungiklaii, o išvedama į spindulių skydelį. Netikėta MITSsėkmė paskatino ir kitas firmas susidomėti PK. Šiam kompui buvo parsšytaspirmasis 4 ir 8KB Basic’as.77m. sukurtos Apple2 (visiškai pakeitė PK raidą). Jų atmintis žymiaitalpesnė, interfeisas magnetofonui, 8 jungčių pagrindinė plokštė,klaviatūra, vairalazdė ir spalvotoji grafika.78m. ATARI pradėjo gaminti pop.buitinius PK “Atari 400” ir “Atari800”.Pastarasis turėjo klaviatūrą ir daug kitų priedų, t.p.spec.vaizdo irmuzikinį procesorių.“EPSON America” pagamino pop.spausdintuvą MX80, “Huston Instruments” –pirmąjį braižytuvą “Hiplot”, “Sumagraphics” – prietaisą grafinei infoįvesti – grafinę lentą.78m. “Hayes microcomputer” pasiūlė pirmąjį modemą “ Micromodem100”, kurioinfo perdavimo greitis buvo nuo 110 iki 300bitų per sek.80m. pasirodė firmos “Kommodore” buitinis PK VIC-20, turintis 5 kB RAM,Basic’ą pastovioje atmintyje, nuoseklius magnetofono ir modemo interfeisus,spalvotąjį displėjų ir jungtis išorinei pastoviąjai atminčiai. Tai buvopirmasis PK, parduotas >nei 1mln.egz.81m. A.Obsorne sukonstravo pirmąjį nešiojamą PK. 82m. firma “Kommodore”sukūrė patį populiariauią ir ilgiausiai naudotą buitinį kompą “Kommodire64”. Jam pasirodžius prasidėjo 8 bitų buitinių kompų era, kuri baigėsi 9-ojo 10-mečio pab.83m. buvo pagamintas pirmasis optinis diskinis kaupiklis CD-Rom. 84m.pagamintas pirmasis lazerinis spausdintuvas. 93m. firma INTEL pademonstravo64 bitų mikroproc.”Pentium”.26.1. DIALOGO DUOMENŲ APDOROJIMO REŽIMAS.Valdymo uždavinių sprendimas gali būti atliekamas įvairiuose kompiuteriųpanaudojimo režimuose (vienaprograminiame arba daugiaprograminiame) irįvairiuose santykio kompiuteris-naudotojas režimuose (paketiniame, realauslaiko, dialogo). Konkretūs režimai parenkami nuo uždavinių ypatumų,naudojamos kompiuterinės technikos ir programinės įrangos.dialogo režimas pagrįstas aktyvia vartotojo ir kompiuterio sąveikaapdorojimo proceso metu. Vartotojas gali valdyti darbų nuoseklumą,pasirinkti alternatyvius algoritmus, užduoti kai kuriuos jų parametrus irpan. Toks darbo organizavimas leidžia išspręsti nepilnai formalizuotusuždavinius. Tai padidina sistemos adaptyvumą.dialogo režimas yra labaipatogus vykdant įvairias užklausas. galimi tokie darbo režimai: užklausosįvedimas, užklausos koregavimas, eilutės įvedimas, užklausos transliavimas,duomenų iš dB išrinkimas ir t.t.(dialogas- tai seka užklausų, kuriomis keičiasi vartotojas su inf.-nesistema: vartotojas klausia, sistema į tą užklausą reaguoja, po to sekavartotojo atsakomieji veiksmai ir t.t.)Kadangi vartotojas su kompiuteriu dažniausiai dirba dialogo režime, t.y.kompiuteris vykdo tas programas ar jų dalis, kurias užduoda vartotojas,dialogas su vartotoju turi būti organizuotas taip, kad vartotojo veiksmaibūtų minimalūs.27.1. DIALOGO RĖŽIMO ORGANIZAVIMO FORMOS: MENIU, KL, ATS, EL LENTELĖS,GRAFINĖ IR MIŠRI.dialogo režimas pagrįstas aktyvia vartotojo ir kompiuterio sąveikaapdorojimo proceso metu.Vartotojas gali valdyti darbų nuoseklumą, pasirinkti alternatyviusalgoritmus, užduoti kai kuriuos jų parametrus ir pan. Toks darboorganizavimas leidžia išspręsti nepilnai formalizuotus uždavinius. Taipadidina sistemos adaptyvumą.dialogo režimas yra labai patogus vykdantįvairias užklausas. galimi tokie darbo režimai: užklausos įvedimas,užklausos koregavimas, eilutės įvedimas, užklausos transliavimas, duomenųiš dB išrinkimas ir t.t.(dialogas- tai seka užklausų, kuriomis keičiasi vartotojas su inf.-nesistema: vartotojas klausia, sistema į tą užklausą reaguoja, po to sekavartotojo atsakomieji veiksmai ir t.t.) dialogui svarbu tai, kas būna ekrane ir kaip vyksta pats žmogausbendravimas su kompu. To proceso būsenas, atsirandančias bendraujantvartotojui su kompu, ir dialogo žingsnius sąlygoja dialogo forma.Populiariausios 2 dialogo formos: klausimų – atsakymų ir meniu (jaskombinuojant naudojama mišriojI forma). Vartotojo atsakinėjimaI į informac.sistemos klausimus nukreipia dialogą norima kryptimi. Tokia forma dažniaunaudojama paprastesnėse duomenų apdorojimo sistemose.Tuo tarpu sprendimųparamos sistemose, kuriose didesnę lyginamąją dalį sudaro modelinėvartotojų sąveika, tikslinga vartoti įv. meniu variantus. Kadangivartotojas su kompiuteriu dažniausiai dirba dialogo režime, t.y.kompiuteris vykdo tas programas ar jų dalis, kurias užduoda vartotojas,dialogas su vartotoju turi būti organizuotas taip, kad vartotojo veiksmaibūtų minimalūs. Vartotojui tenka: 1) pasirinkti punktą iš pateikto meniu,2) atsakyti į pateiktą klausimą, 3) įvesti duomenis į dB 4) nustatytiprogramos parametrus. Meniu g.b. horizontalus (bar) arba vertikalus(popup). Meniu punktai g.b. pateikiami pavadinimais arba piktogramomis.atsakymo į klausimą organizavimas g.b. 2 būdais: 1)kai pateikti galimiatsakymo variantai 2) kai atsakymo variantai nepateikti. Pirmuoju būduatsakymas parenkamas analogiškai kaip ir dirbant su meniu, antruoju, reikiaįvesti pilną atsakymo tekstą ar raktinį ženklą. duomenų įvedimasdažniausiai atliekamas užpildant videogramos laukus, kurie g.b. išdėstytilaisvai arba stulpeliu. ei lauko dydis yra mažesnis už atributo dydį, taituri būti numatytas atributo reikšmės slinkimas. ei atributų ženklų sk.fiksuotas, tai perėjimas prie kito atributo g.b. atliekamas automatiškai.Programos vykdymo parametrai nustatomi taip pat, kaip ir įvedami duomenys.El. lentelių pagrindinė paskirtis – imituoti darbą su lentelinės struktūrosdok-u. Naudojant tokias lenteles g. įvesti duomenis, uos koreguoti, įvestiformules, pagal kurias automatiškai paskaičiuojami išvestiniai atributai,atspausdinti gautą info, išsaugoti ją atmintyje pakartotiniam naudojimui.El. lentelės dažniausiai naudojamos automatizuojant buhalt. apskaitą,atliekant ekonominę analizę.29.2 ADB VIENINGAS FORMAVIMAS IR NAUDOJIMAS SPRENDŽIANT ĮMONĖS VEIKLOSFUNKCINIUS UŽDAVINIUSADB panaudojimo galimybės sprendžiant įmonės veiklos funkcinius uždaviniuslabai didelės, nes reikalinga tiek operatyvi informacija, tiek kitokia.Dažnai prireikia duomenų, esančių kompiuterio atmintyje. Pranešti apietokius duomenis vartotojas prašo užklausų forma. Kiekvieną užklausąprogramuoti ir rankiniu būdu formuoti neapsimoka, ADB atveju ši problemaišsprendžiama naudojant įvairius failų organizavimo metodus ir taikantšiuolaikines informacijos paieškos sistemas arba automatizuotas. Taigi, ADBsuteikia galimybę kiekvienu momentu gauti reikalingą informaciją, reikiamaidetalizuotą arba apibendrintą.Kalbant apie ADB formavimą reikia paminėti tokius svarbius ypatumus:Į duomenų bazes įtraukiami daugkartinio naudojimo duomenys, t.y. tiepirminiai ir tarpiniai duomenys, kurie naudojami spręsti keliemsskirtingiems uždaviniams arba tam pačiam uždaviniui skirtingais laikomomentais.Vienoje duomenų bazėje saugomi tie rodikliai ar pranešimai, kurieuždaviniams spręsti naudojami kartu, kurie gaunami iš tų pačių pirminiųdokumentų ar failų arba kurie yra tarpusavyje taip susiję, kad, keičiantvienus iš jų, turi būti keičiami ir kiti.Duomenys įrašomi, keičiant pirminių failų fizines struktūras, konkrečiasrekvizitų reikšmes jų adresais ir pan.Pirminiai duomenys atskiriami nuo uždavinių, kuriems spręsti jie naudojami,t.y. jų sprendimo programose nereikia aprašinėti duomenų bazės ar jos failofizinės struktūros, o pakanka nurodyti pradinių duomenų įrašus, jųrekvizitus.Iš visko matome, kad sujungiant duomenis į vieningas duomenų bazes, reikiaprojektuoti atskirą jų tvarkymo technologiją.30.1. Algoritmų vaizdavimo būdai.Yra keli algoritmų užrašymo būdai: natūralia kalba, žingsniais irgrafiškai. Pirmieji 2 nėra vaizdūs, todėl praktikoje algoritmai dažniauvaizduojami grafiškai, t.y. skaičiavimo procesas vaizduojamas algoritmųschemomis.1)Pvz.: Uždavinys-a=2b+3, kai b=4. Jo sprendimo algoritmą galima išreikštitokia operacijų seka.Pirmas žingsnis: b reikšmę dauginti iš 4; rezultatąįsiminti; pereiti prie antro žingsnio.Antras žingsnis: prie pirmo žingsnio
rezultato pridėti 3; rezultatą įsiminti.Tai žodinis algoritmo užrašymobūdas (natūralia kalba).Trūkumai: dėl kalbos nevienareikšmiškumo gali būtiskirtingai interpretuojama, gali kilti noras kai kurių operacijų“nepastebėti”.2)Pvz.: 0)Y=2; 1)A=4*Y; 2)B=A+3; 3)C=8*Y; 40D=C-2; 5)Z=B/D;(rašytivertikaliai).Čia kiekvienas žingsnis turi savo nr., o A,B,C,D yra papildomikintamieji tarpiniams rezultatams išsaugoti. Nulinis žingsnis rodo, kokiąpradinę reikšmę įgyja kintamasisY.Operacijų atlikimo tvarką rodo žingsnionr.3)Algoritmo schema sudaroma iš elememtų, kurie vaizduojami grafiniaissimboliais, t.y. tam tikromis geometrinėmis figūromis.Kiekvienas elementasžymi tam tikrą operaciją, pavyzdžiui, stačiakampis- skaičiavimo, rombas-sąlygos tikrinimo, lygiagretainis- duom. persiuntimo, ovalas- algoritmopradžią ir pabaigą, rodyklė- operacijų atlikimo tvarką,ir t.t. Tame pačiamealgoritme gali būti daug vienos rūšies operacijų, todėl vien tikgeometrinės figūros negalime spręsti, ką ji reiškia, todėl į jos vidųįrašomos algoritmo operacijos- tam tikri sakiniai ar jų dalys: įstaąčiakampį – 1ar 2 priskyrimo sakiniai; į rombą rašoma tik ąslyga; įlygiagretainį- duom. įvedimo ar išvedimo akinys. Kiekviena geometrinėfigūra yra griežtai apibrėžtos formos ir dydžio. Elementai tarpusavyjejungiami rodyklėmis- taip nustatoma operacijų atlikimo tvarka.Algritmo schema- tai elementų ir rodyklių rinkinys, rodantis, kaipelementai turi būti sujungti rodyklėmis, kad pavaizduotos operacijos turėtųprasmę ir aprašytų skaičiavimo procesą. Kad nekiltų neaiškumų, algoritmoschemų braižymo taisykles riboja standartai.Kelios taisyklės: 1.elementaibraižomi nustatytų matmenų; 2.elementų numeriai (vardai) rašomi kairėjepusėje, viršuje, pertraikiant figūros kontūrą; 3. rodylės (linijos)braižomos lygiaigrečiai lapo kraštams; ir kt.30.2 IS STRUKTŪRA. IS kaip sudėtinga sistema susideda iš t.t. sudėtinių dalių – posistemių.Kiekvienas posistemis g.b. skaidomas į smulkesnes dalis – funkciniusuždavinius, jų kompleksus ir t.t IS susideda iš 2 posistemių: 1. Funkciniųposist. 2. Funkcionavimą užtikrinančių posistemių. 2 posistemis susidedaiš:1.informacinė įranga – tai info apie ekonom. objektą visuma, tos infopateikimo, saugojimo, perdirbimo būdai. Info fondą sudaro šie svarbiausielementai: duomenys, jų formatizuotas aprašymas, pateikimo, apdorojimo,saugijomo priemonės, duomenų sudarymo, apjungimo į failus metodai. Informacinė įranga, kuri naudojama skaičiavimuose, laikoma mašinineįranga, visi darbai iki info įvedimo į skaičiavimo mašiną, atliekamiikimašininės arba praktinės įrangos.2. techninė įranga – tai techninių priemonių kompleksas, funkcionuojantisIS, bei šių priemonių dokumentacija. Ją sudaro įvairių modelių kompai irduomenų rinkimo, kaupimo, perdavimo ir pateikimo įrenginiai. Kaip įrangayra naudojama: centralizuotai, decentralizuotai ir dalinaidecentralizuotai. Centalizuotai, kai egzistuoja spec. įmonės, skaičiavimocentra ir juose naudojami didelio pajėgumo kompai. Dalinis arba pilnasdecentralizavimas, kai kompai naudojami betarpiškai specialistų darbovietose, o šie gali turėti ryšį su specialios įrangos forma (skaičiavimocentru duom. bazėmis ir pan.).3. matematinė programinė įranga – valdymo procesų modeliavimo priemonės,tipiniai valdymo uždaviniai, įvairūs metodai (mat. programavimo, mat.statistikos ir kt.). mat. programavimo įranga susideda iš 2 dalių: 1.Bendroji, apimamnti OS, programavimo automatizavimo priemones ir servisoprogramas. 2. Specialioji, apimanti taikomųjų programų paketus ir funkciniųuždavinių programas. Ši įranga tarsi papildo bendrąją programinę įrangą.4. organizacinė įranga – metodų bei priemonių visuma, kur aptariamadarbuotojų sąveikia su techn. priemonėmis, tarpusavyje funkcionuojant IS.Organiz. įranga sprendžia šias funkcijas: analizuoja esamą valdymo sistemą,nustato automatizuotinus uždavinius; rengia uždavinių sprendimą kompais,apimant techn. ekonom. pagrindimą bei uždavinių sprendimo techn. užduotį.5. teisinė įranga susideda iš bendruosios dalies, apimančios bet kokios ISfunkcionavimą ir lokalios dalies, reguliojančios konkrečios ISfunkcionavimą. Bendrąjį dalį sudaro įv. įsttaymai, įsakymai, nutarymai,norminiai aktai, instrukcijos. Lokalią – projektotojo bei užsakovo teisėsbei pareigos, personalo teisės ir pareigos, info formavimo ir naudojimotvarka ir kt.32.1 MODELIŲ TAIKYMAS INFORMACINĖSE SISTEMOSEModelį galima apibrėžti, kaip supaprastintą realios sistemos vaizdą,struktūriškai jį atitinkantį ir tikslingai bei vienareikšmiškaiišreiškiantį realius sistemos elementų santykius.Modeliavimo metodologijos ir konkrečių metodų parengimas glaudžiai susijęsu informacijos apie objektus, kurie egzistuoja už mūsų sąmonės irsąveikauja tarpusavyje bei su išorine aplinka, gavimo ir perdirbimo procesųsutvarkymu.Modelis – tai objekto pakeitimas kitu – abstrakčiu, kuris naudojamasobjekto originalo savybių tyrimui.Modeliai sudaromi norint gauti info apie svarbiausias objekto-originalosavybes, panaudojant supaprastintą jo modelį. Tyrinėjimas siejamas su tuo,kad yra tyrimo subjektas, asmuo, kuris turi konkrečius tyrinėjimo tikslus,taip pat modelis, kuris kuriamas, norint gauti info, padedančios sužinoti,ko siekiama.Modeliuojant visada yra 2 rūšių objektai: originalai, kuriuos reikia tirti,ir modeliai, kuriuos tiesiog tiriame vietoj originalų. Originalus keičiamemodeliais norėdami supaprastinti, pagreitinti ir atpiginti originalotyrimą.Tiriamas objektas g.b. bet kuri natūrali ar dirbtinė, realiai egzistuojantiar įsivaizduojama sistema. Objektas (tiriamoji sistema) turi savo vidiniusparametrus ir išorinius (konkrečias vartotojus dominančiascharakteristikas).Kiekviena sistemos charakteristika priklauso ne nuo visų, o tik nuo tamtikrų jos parametrų. Todėl tiriant sistemą, imami tik parametrai,reikalingi nagrinėjamoms charakteristikoms įvertinti. Be to, dažniausiaidomina ne visos sistemos charakteristikos. Visa tai kaip tik leidžiasupaprastinti tiriamąją sistemą, pakeičiant paprastesniu nei pati sistemajo modeliu.Originalo ir modelio ne visi parametrai, taip pat ir išorinėscharakteristikos, turi sutapti. Kai kuriais parametrais archarakteristikomis jie gali skirtis. Objekto pakeitimas jo modeliupriimtinas tada, kai tyrinėtoją dominančios charakteristikos nusakomos taispačiais parametrais, su kuriais jos susietos vienodomis priklausomybėmis.Modeliuoti tikslinga tada, kai modelis neturi originalo požymių, trukdančiųjį tirti, arba kai yra žinomi nuo originalo besiskiriantys parametrai,kurie padeda fiksuoti ar tirti modelio savybes. Taigi, be vidiniųparametrų, modelyje būna ir kiti, kurie imami kaip kintamieji. Kintamiejigali būti skirstomi į vidinius ir išorinius. Vid – tie, kurie atsiranda nesistemoje dėl išorinių poveikių. Endogeniniai kintamieji atsiranda dėlsistemos vidinių būsenų poveikių.Modeliai, kuriais keičiami originalai, g.b. realūs arba mintiniai. Realūsg.b. natūriniai. Natūriniai modeliai – tai realūs objektai, su kuriaisatliekami tyrimai, eksperimentai, kompleksiniai bandymai, tačiau imami sutam tikrais apribojimais ar reikalavimais. Natūrinis modelis – tai realisituacija.Fiziniu modeliu vadinama sistema, kuri yra ekvivalenti originalui arbapanaši į jį ir kuri gali turėti tą pačią arba kitokią fizinę prigimtį.Kvazinatūriniai modeliai – tai natūrinių ir kitų rūšių modelių deriniai.Jie formuojami situacijose, kuriose kai kurias tiriamosios sistemos dalisreikia keisti skirtingos rūšies modeliais.Masteliniai modeliai būna tos pačios fizikinės prigimties kaip iroriginalai, bet skiriasi masteliais.Analoginiai modeliai – tai sistemos, kurių fizikinės prigimtys gali skirtisnuo originalų, tačiau funkcionavimo procesai yra panašūs. Būtinos sąlygos –vienareikšmis atitinkamumas tarp tiriamo objekto ir jo modelio tųparametrų, kurie veikai sistemos charakteristikas ir jose vykstančiųprocesų matematinių modelių tapatumas.Dažniausiai abstraktūs modeliai yra matematiniai. Matematiniu modeliuvadinamas formalizuotas sistemos aprašas abstrakčia kalba. Modeliuiaprašyti galima naudoti gana įvairias matematines priemones: algebrines,diferencialo ir integralinio skaičiavimo, aibių, algoritmų teorijos ir kt.Matematinius modelius pagal jų adekvatumą originalams skirstome į pilnus,nepilnus ir artutinius. Pagal tiriamųjų procesų pobūdį skiriamideterminuoti ir stochastiniai, statiniai ir dinaminiai, diskretiniai,tolydiniai, diskretiniai tolydiniai. G.b. skiriami normatyviniai irdeskriptyviniai. Pirmieji sudaromi remiantis bendrais teoriniaissamprotavimais, o antrieji – aprašant ir apibendrinant realiai veikiančiassistemas.Analitiniu modeliu vadinamas toks formalizuotas matematinis sistemosaprašas, kuris leidžia gauti lygties išreikštinį sprendinį, naudojantžinomą matematinį aparatą.Imitacinis modelis – tai sistemos ir išorinių poveikių, sistemosfunkcionavimo algoritmų arba sistemos būsenų kitimo sąlygų, veikiantišoriniams ir vidiniams veiksniams, aprašymų visuma. 32.2 informacijos srautai ir jų vaizdavimasAnalizuojant kompiuterizuojamą objektą, detaliau tiriami informacijos(duomenų) vidiniai ir išoriniai srautai, jų tvarkymo ir apdorojimoprocesai.Informacijos srautai. Aprašoma, kokius uždavinius sprendžia kiekvienaskompiuterizuojamo objekto informacinių srautų gavėjas, kaip jis, spręsdamastuos uždavinius, naudoja informaciją ir kaip iš gaunamos info. Formuoja jamreikalingą. Aprašomi info. Sistemos, tiek dokumentuotos, tieknedokumentuotos informacijos srautai. Gali būti atskirai išskiriamiišoriniai ir vidiniai srautai. Aprašant kiekvieną srautą reikia nusakyti irjo apdorojimo procesų pobūdį (rankinis, kompiuterizuotas).Apibūdinant išorinius inform. Srautus, aprašomi informaciniaikompiuterizuojamo objekto ryšiai su kitų objektų informacinėmis sistemomis,duomenų bazėmis, registrais ir kitais su organizacija susijusiaisobjektais.Apibūdinant vidinius srautus išskiriami skirtingi informacijos srautai tarporganizacijos padalinių, darbuotojų, taip pat tarp padalinių ir laikomųduomenų. G.b. pirma išskiriami apibendrinti informacijos apdorojimoprocesai ir aprašomi juos siejantys informacijos srautai, o po todetalizuojamas kiekvienas procesas ir aprašomi jo vidiniai informacijossrautai.Duomenų srauto aprašas:1) SRAUTO VARDAS – identifikatorius;2) SRAUTO ŠALTINIS – valdymos objektas, procesas ar laikomi duomenys, kurišeina tas srautas;3) SRAUTO TIPAS – dokumentų srautas, duomenų srautas ir pan.;4) SRAUTO PERDAVIMO BŪDAS – tiesioginis, per kurjerį, ryšio kanalais,kompiuterinio ryšio priemonėmis ir pan.;5) SRAUTO APIMTIS – srauto apimtis per pasirinktą laiko vienetą;6) SRAUTO PERDAVIMO GREITIS – momentinis, praėjus tam tikram laikui,konkrečiu laiku;7) SRAUTO GAVIMO SĄLYGOS -srauto perdavimo periodiškumas arba sąlygoskurioms susidarius yra perduodamas srautas.Detalesniems srautų aprašams gerai tinka informacijos srautų schemos,kuriomis aprašoma naudojama ir formuojama sistemos informacija (dokumentai,duomenų rinkmenos), jos srautai ir apdorojimo procesai. Duomenų srautųschemų pagrindiniai elementai: srautas, galas (duomenų šaltinis arbaadresatas), duomenys (duomenų bazė, duomenų rinkmena), procesas.Paprasčiausia bus schema, aprašanti vieną įeities, vieną išeities srautą irvieną pastarojo formavimo procesą, tačiau iš tikrųjų būna sudėtingesnės,todėl ir tos schemos turi po kelis visus elementus.Kai kuriose duomenų srautų schemose loginiams ryšiams tarp srautųpavaizduoti naudojamos procedūrinės žymės IR irARBA. IR pažymėti srautaituri įeiti į procesą ar išeiti iš jo kartu; o ARBA naudojamas kai vienumetu įeiti į procesą ar išeiti iš jo turi tik vienas iš visų šitaippažymėtų srautų.Taip pat g. b. išskirtųjų informacijos srautų struktūra, nusakomi laikomikompiuteriuose (mašininėse laikmenose) duomenys, jų apdorojimo procesai.Aprašant informacijos srautų struktūras, nusakoma, kokie duomenys,dokumentai arba kt. Informac. objektai yra perduodami kiekvienu iš išoriniųir vidinių informacijos srautų. Išryškinama tik informacinių objektų esmė,nedetalizuojant jų pavaizdavimo formatų ir kitų techninių detalių.33.1. INFORMACINIŲ SISTEMŲ SAMPRATA. (33.2 IS KELIAMI REIKALAVIMAI)Sistema-tai tarpusavyje sąveikaujančių elementų visuma. Sistemoje svarbūsyra jos elementai ir santykiai tarp jų bei jų grupių (sistemos poaibių).Sistemas galima rasti gamtoje arba sukurti, todėl skiriamos natūralios irdirbtinės sistemos. Dirbtinės sukuriamos tam tikrais tikslais, pvz.,gamybai valdyti, atskiroms valdymo funkcijoms atlikti. Sistema turi savostruktūrą, kurią lemia išskiriamų elementų ir posistemių turinys, ryšiaitarp jų. Dirbtinių sistemų bruožai: 1) objektai, kurie sudaro sistemą,imami kaip vieninga tarpusavy susietų elementų visuma; 2) sistema sudaroypatingą vienovę su ja supančia aplinka; jei bent vienas sistemos elementasturi ryšį su aplinka-ji yra atvira aplinka; jei ne-uždara.; 3) sistema g.b.kitos (aukštesnės eilės) sistemos elementu ar posistemiu. Tada imamanagrinėti sistemų hierarchija; 4) didelę grupę sudaro sistemos, kuriųelementai yra tam tikru būdu sutvarkyta info ir jos apdorojimo priemonės(arba informaciniai ryšiai); tai informacinės sistemos; šioms sistemomstinka visi paprastų sistemų bruožai, tačiau jos turi ir tik joms būdingųbruožų.Pati IS sąvoka pirmiausia susijusi su konkretaus žmogaus veikla, kuriaireikalinga informacija. Info reikia surinkti, po to ji laikoma informacijoslaikymo terpėje-informacijos laikmenoje. Info į ją rašoma susitarta kalba,tam tikru būdu ir laikoma struktūrizuota. Plačiausiai naudojamos infolaikmenos-popierius, užrašų knygelės. Info, esanti laikmenoje, g.b.koreguojama, atnaujinama, ištrinama nebereikalinga. Enciklopedijos-taistacionarios bendro naudojimo info sistemos. Analogiška info sistema yražodynai ir žinynai. Info paieškos greitumu patogios kartotekos, kurioseinfo išdėstoma vienoda iš anksto nusistatyta tvarka tam tikros formoskortelėse. Kartotekos plačiai naudojamos žaliavų ar kt materialiniųvertybių apskaitai sandėliuose ir prekybos bazėse bei buhalterijose.Įvairiems darbams organizacijoje vykdyti reikia rinkti , laikyti irapdoroti daug info, o tam sugaištama daug laiko.Pats darbas su infodaugeliu atveju techninio pobūdžio, todėl nesunkiai kompiuterizuojamas. Taidaroma kuriant info apdorojimo sistemas. D(duomenų)AS skiriama tam tkrospaskirties tam tikros paskirties duomenų (įvesties, apdorojimo, laikymo irkt)funkcijoms (procedūroms). Bene paprasčiausios ir labiausiai paplitusiosyra apskaitos duomenų apdorojimo sistemos.Dažniausiai kompiuterizuojamas išdarbo barų yra apmokėjimo už darbą apskaita. Valdymo sprendimams priimtikuriamos sprendimų informacinės sistemos(spredimų priėmimo, spredimųpriėmimo proceso informacinio palaikymo, informacinnio aprūpinimo).. Dažniausiai kuriama abėcėlinė (pagal abėcėlę), dalykinė (pagal dalyką),sisteminė (pagal žinių sritis). Taigi, nagrinėjant IS, kalbama apie: 1)informaciją (info visumą), skirtą tam tikro organizacinio vieneto (įm) aratskirų asmenų vykdomoms procedūroms, kt. funkcijoms; 2) info laikmenas irjose laikomos (formuojamos bei tvarkomos) info visumą (duomenų bazes); 3)info apdorojimo procedūras, procesus ir jų realizavimo technologijas. TO(tech. operacijos)– tai tam tikrų info apdorojimo veiksmų kompleksas,vykdomas vienoje darbo vietoje. IATP (info apdor tech procesas) – veiksmųaibė, atliekama mechanizuotai,nustatyta tvarka realizuojama konkrečioskompiuterinės informacijos apdorojimo funkcijos.33.2 INFORMACINEI SISTEMAI KELIAMI REIKALAVIMAIDar tik pradėjus kurti sistemą reikia nustatyti jai pagr. keliamusreikalavimus, kad sistema padėtų pasiekti vartotojo keliamus tikslus.Techninei įrangai keliami reikalav. – kompiuteriams, tinklų įrangai, ryšiopriemonėms, orgtechnikai. Jie g.b. nusakomi funkcinėje tech. įrangosspecifikacijoje, kurioje nurodoma, ką ta įranga privalo atlikti, pateikiamipatikimumo, ergonomiškumo, suderinamumo, kainų reikalav.Programinei įrangai – operacinei sist., tinklų įr., kompiut. ryšiosistemoms, taikomųjų programų paketams, originalių programų rengimopriemonėms ir kt. Įr., kuri bus reikalinga, kad inf. sistema galėtų veiktiir teikti norimus rezultatus. Jie g.b. pateikiami funkcinės programinės įr.specifikacijose. Pagr. reikalav.: patikimumo, ergonomiškumo, suderinamumo,kainų.Komp. tinklui – vietiniam komp. tinklui ir jo telekomunikacijos mazgui,siejančiam viet. komp. tinklą su kt. tinklais. Jie pateikiami funkcinėjetinklo specifikacijoje, kurioje nusakoma, ką jis turi daryti, pateikiamipatikimumo, ergonomiškumo, suderinamumo, kainų reikalav. Konkretūs sistemųpavadinimai ir reikalav. g.b. nustatomi vėliau.Duomenims laikyti – kuriamos sist. vidinėms duomenų bazėms (baziųadministrav., archyvav., kompiuterinis auditas).Duomenų rinkimui, pirminiam apdorojimui ir kontrolei – pradinių duom.rinkimo būdams, duom. įrašymui, teisingumui ir korektiškumui.Duomenų apsaugai – taisyklės, reglamentuojančios vidinių duom. baziųpanaudojimą ir kt. kuriamos inf. sistemos techniniai bei organizaciniaireikalav. Inf. į išorę turi eiti tik per telekomunikacinį mazgą, vietiniaikomp. tinklai sujungiami per spec. šliuzus, įrengtos spec. patalposkompiuteriams, terminalams, inf. laikmenoms saugoti, kokiais standartaisgrindžiama duom. ir jų perdavimo apsauga, vartotojams t.b. leista naudotistaikomųjų programų paketais tik savo darbo vietose, duom. baziųadministravimo priem. t.b. neprieinamos vartotojams.Dokumentacijai – standartai ir kt. dokum., kurie t.b. paruošti kuriamaiinf. sistemai.Personalo kvalifikacijai – vartotojų kvalifikac., į kokią reikiaorientuotis projektuojant inf. sistemą.Juridinės ir organizacinės sąlygos, leidžiančios realizuoti, diegti ireksploatuoti sistemą – normatyviniai aktai, potvarkiai, nutarimai, kuriuosreikia priimti ir organizaciniai pertvarkymai, kuriuos reikia darytikompiuterizuojamame objekte.37.1. VALDYMO STRUKTŪROS VAIDMUO INFORMACINĖSE SISTEMOSEIS kūrimą galima būtų palyginti su namo statyba. Plytos – dar ne namas.Kompiuterinė technologija dar nėra IS.Kuriant IS iš pradžių reikia žinoti įmonės struktūrą, funkcijas, valdymotikslus, priimamus sprendimus, kompiuterinės technikos galimybes ir pan.IS (konkrečios įmonės) yra įmonės dalis, o bet kokios įmonės pagrindiniaielementai yra ir valdymo, organizacinė struktūra, personalas, standartinėsprocedūros ir pan. Firmos padalinių darbą koordinuoja jos valdymostruktūros. O valdymas – nustatyto tikslo siekimas realizuojant šiasfunkcijas: organizavimo, planavimo, apskaitos, analizės, kontrolės beiskatinimo.Vykdant organizavimo funkciją sudaroma firmos organizacinė struktūra(padaliniai), padalinių etatų struktūra (pareigos, atsakomybė, teisės irkt.). Visa tai turi būti aprašyta pareigybinėse instrukcijose irnuostatose.Planavimo funkcijos esmė – numatytų uždavinių vykdymo planų sudarymas irrealizavimas (verslo planas, gamybos, marketingo planai ir kt.). Kiekvienasplanas sudaromas detalizuojant mėnesiais, ketvirčiais, metais ir pan.Apskaitos funkcijos esmė – sudaromi ir panaudojami veiklos apskaitosrodikliai.Analizės (analitinė) funkcija atspindi planų, užsakymų vykdymo planus,nustato vystymosi tendencijas, rezervus įtakojančius veiksnius ir kt. Įmantfirmą kaip visumą analizuoja įvairaus lygio specialistai. Visos firmosveiklą analizuoja auksčiausio lygio specialistai, padalinių veiklą –žemesnio lygio specialistai.Kontroliuoja paprastai vadybininkai. Yra planų vykdymo, materialiniųvertybių, finansinių lėšų sunaudojimo kontrolė ir kt.Skatinimo esmė – įvairių skatinimo metodų sudarymas ir naudojimas. Galimifinansinio, psichologinio skatinimo metodai ir pan.Imant bet kokią firmą kaip visumą, valdymo struktūra nagrinėjama 3 valdymolygiais:1. Žemiausias lygis (operatyvusis, operacinis)2. Vidutinis lygis (funkcinis, faktinis)3. Aukščiausias lygis (strateginis, ilgalaikis)Atskiruose valdymo lygiuose skiriasi sprendžiami ekonominiai uždaviniai,t.y. atskiruose valdymo lygiuose yra skirtingas uždavinių sudėtingumas,t.y. kuo uždavinys sudėtingesnis, tuo aukštesniame lygyje jis yrasprendžiamas.Žemiausiame lygyje yra sprendžiami paprasti uždaviniai, jie yra operatyvauspobūdžio, jų yra daug, o rezultatai naudojami operatyviam darbui. Kaiptaisyklė šiame lygyje didelis atliekamų operacijų kiekis, o ir lygisvadinamas operatyviu, kadangi reikia greitai reaguoti į besikeičiančiasoperacijas. šio lygio pagrindinis uždavinys – operatyviai reaguoti įbesikeičiančias situacijas. Dominuoja operatyvios apskaitos uždaviniai.Pvz., parduotos produkcijos kiekio apskaičiavimas, medžiagų sunaudojimoapskaičiavimas, materialių vertybių judėjimo operatyvi apskaita ir pan.Norint turėtu operatyvią informaciją, reikia spartinti informacijos įvedimą(mažinti įvedamos informacijos kiekį ir spartinti jos perdavimą). šiamelygyje dirba įvairūs menedžeriai: normuotojai, inžinieriai, priimantysžemiausio lygio sprendimus. Jiems reikia reaguoti į tai, kad būtų reikiamos
vertybės sandėly ir pan.Antrame funkciniame lygmenyje sprendžiami uždaviniai, kurie naudoja pirmolygio informaciją, kuri turi būti operatyvi, teisinga ir t.t. Dominuojaanalizės funkcija. Analizėz funkcijos sprendžiamų uždavinių apimtis mažėja,bet didėja jų sudėtingumas. Čia taip pat tenka daugiau laiko skirtianalizei, papildomų duomenų rinkimui ir pan. Naudojantis paklausosduomenimis, konkurentų produktų kainomis, gali būti prognozuojamas pelnas,koreguojamas produkcijos gamybos planas įvairiems laikotarpiams.Laikotarpiai neilgi – savaitė, dekada, mėnuo, ketvirtis. šiame lygyjesprendimo rezultatai atsiranda praėjus tam tikram laikui, t.y. surinkus,apdorojus papildomą informaciją. šio lygio uždavinys – firmos taktinisvaldymas ir taktinių uždavinių sprendimas.Trečiasis valdymo lygis – strateginis. Rengiami strateginiai sprendimaiilgalaikiams strateginiams tikslams pasiekti. Dominuoja strateginioplanavimo funkcija. Uždaviniai sprendžiami dar rečiau, jie yra darsudėtingesni. šiame lygyje atsakomybė už priimtus sprendimus yra labaididelė (ekonomine prasme). Čia finansų analizės pagrindu gali būtinuspręsta didinti, mažinti ar nutraukti tam tikro produkto gamybą, atleistidarbuotojus, priimti naujus darbuotojus ir pan., t.y. pagrindinis veiklosuždavinys – strateginis planavimas, koordinavimas viduje ir išorėje.IS pelno neduoda, tačiau jų dėka galima kažką pasiekti, optimaliaunuspręsti. Kita vertus, jei jų panaudojimo strategija buvo neteisingaiįvertinta, gali būti patirti nuostoliai.37.2 TECHNINĖ BEI MATEMATINĖ PROGRAMINĖ ĮRANGA Techninė įr. (TĮ) – tai tech. priem. kompleksas, funkcionuojanti IS ir šiųpriemonių techninė dokumentacija.TĮ sudaro: 1) įv. modelių kompiuteriai; 2) info. rinkimo, kaupimo,apdorojimo, perdavimo bei pateikimo įrenginiai; 3) tech. priem. parinkimobei jų funkcionavimo dokumentacija;Šiuo metu egzistuoja 2 TĮ naudojimo būdai (formos):1) centralizuotas, kai egzistuoja spec. įm., skaičiavimo centrai ir juosenaudojami didelio pajėgumo kompiuteriai;2) dalinis arba pilnas decentralizavimas, t.y. kai komp. naudojamibetarpiškai specialistų darbo vietose, o šie g. turėti ryšį su spec.įrangos forma (skaičiavimo centru, duom. bazėmis ir pan.)Matematinei progr. įr. priklauso: 1) valdymo procesų modeliavimo priem.; 2)tipinių valdymo uždavinių programos; 3) speciali įranga (funkcinių užd.sprendimo programos).28.1.Individualus ir kolektyvinis kompiuterių naudojimasDarbo grupė yra keletas asmenų, bendradarbiaujančių tarpusavyje vykdant tamtikras funkcijas, esant fiksuotiems atskirų narių santykiams ir tam tikragrupės narių veiksmų reglamentavimui.Homogeninėse grupėse visi nariai atlieka tas pačias funkcijas, todėl grupėsproduktyvumas priklauso nuo narių skaičiaus grupės darbą lengviauorganizuoti, o informacinių sisitemų sudarymas tokioms grupėms ganpaprastas.Heterogeninėse grupėse atskiri jos nariai vykdo skirtingas funkcijas, rodėlnėra tiesinės priklausomybės tarp produktyvumo ir narių skaičiaus, IS daugsudėtingesnės. Grupėje darbo moralės lygis turi tendenciją kristi.Sistemų efektyvumas darbo grupėje priklauso nuo veiksmų reglamentavimo.Darbo grupės nariai turi dalintis tais pačiais skaičiavimo technikosresursais. IS turi būti organizuota taip, kad atskiri nariai tarp savęsnekonkuruotų. Atsiranda resursų dozavimo problema, pvz., kiek procesoriauslaiko suteikti vienam nariui. Iškyla duomenų apsaugos ir įslaptinimoproblemos.Sistemos įrengimų resursus galima dalinti panaudojant vietinius tinklus VTarba fiziškai nešiojant duomenis mašininiuose nešikliuose nuo vienoįrenginio prie kito.Bendrai paėmus, VT pagrindu galima realizuoti daug įvairių apsikeitimoduomenimis būdų tarp grupės narių. Vienas paprasčiausių – elektroninispaštas. Kiekviena darbo vieta turi centriniame atminties įrenginyjeasmeninį skyrių – pašto dėžutę, į kurią patalpinami jam skirti pranešimai.Tokios sistemos gali būti aktyvios arba pasyvios. Aktyviose automatiškaidisplėjuje atsiranda pranešimas apie naujus siuntinius dėžutėje.Elektroninio pašto modifikacija yra elektroninės konferencijos, kai taspats pranešimas siunčiamas visiems nariams. Sinchroninės konferencijos galivykti panaudojant videotechniką.Tekstų tvarkymo sistemoje centralizuotai laikomos įvairių dokumentų formosir ruošiniai. Jų panaudojimas įgalina lengviau realizuoti duomenųstandartuzavimą ir kelia darbo našumą.Hyperteksto panaudojimas įgalina greitai surasti reikiamus duomenis, kuriegali būti teksto, grafikų, lentelių, paveikslų pavidale.
27.2. Valdymo personalo (VP) darbo organ-mo IS sąlygom. Kad ŪVA (ūk.Veiklos analizė) būtų efektyvi, ji tb kompleksinė, operatyvi ir sisteminga.Šie užd-niai įvykdomi tik tada. Kai VP aprūpnamas kompleksine, oper-via irpilna info. Automatizuotos buh apskaitos sąlygomis analizuojant įmonėsūkinę veiklą, attinkamai tb organizuojamas ir VP darbas. Jis skirstomas į 4etapus: 1) analitinio darbo programos ir plano sudarymas. Čia yra tokiosprocedūros: analzės užd-nių nustatymas, ŪVA objektų parinkimas, būtinosinformacjos apimtes nustatymas, ŪVA metodų parinkimas, darbų kalendorinografiko sudarymas, dalyvių nust-mas, darbų jiems paskirstymas irinstruktavimas. Būtinos info-os apimtys gb nustatytos autom-tai; 2) ŪVAnaudojamos info-os rnkimas ir patikrinimas. Labai svarbūs yra pradinės info-os rinkimas ir registravimas. Jos atliekamos perferine techinka, tačiauplačiai naudjama ir rezutatinė info, gauta autom-tai išspendus planavimo irapskaitos užd-nius. Personalas naudoja čia technines priem-es, naudojamaspradiniams duomenms gauti, formuoti ir pazuošti analizei; 3) gautų duomenųapdorojimas ir studij-mas. Apdor-mas atliekamas automatizuotai. VP-luinustatytais terminais pristatomos analtinės lentelės. Jos naudojamosreiškiniams ir procesams analizuoti bei įvertinti. Kokias lenteles ir kadarekia pristatyti nustatoma pimame etape. Automatizuotos buh apsk-os sąl-misvaldymo personalas atlieka savo tiesioginies f-jas; 4) ŪVA rezultatųapibendrinimas ir apforminimas. Svarbiausias šio etapo užd – formuotisuvestinę analitinę inf-ją po jos autom-to apdorojimo tam, kad pilniau jąbūtų galima panaudoti pagrįstiems sprendimams priimti. Veiksmingaanalizuojant įvairių faktorių įtaką reiškiniams bei procesams yradaugiafaktorinė analizė. Šiam užd-iui spręsti panaudojami ek-niai matem-niai modeliai ir šiuolaikinė ST visuose VP-lo darbo etapuose.Įmonių VP techinines priem-es naudoja įvairiais aspektais: paspartintiatlikti paprastas aritm-es opracijas; naudoja atlikti sudėtingusmatematinius ek. Skačavimus pasitelkiant iš anksto reikiamai sutvarkytuspastovius duomenis (normatyvus, normas, žinynus ir kt). Tokiems darbamsatlikti yra kuriamos įv sistemos; kompouteriai tarnauja kaip intelektualiospriemonės: jie padeda greitai analizuoti ir vertinti susidariusią padėtį,pateikia įv. Variantus kaip prmti sprendimus. Šiuo atveju kuriamos inf-nėssistemos. Automat-tos valdymo sistemos – tai “žmogus – mašina sistema”,kuri turėjo užtikrinti (Lietuvoje iki 1995m.) valdomo ekon objektoefektyvumą ir kai visos ek-nės inf-jos pradedant inf-os atsiradimu, iki jospateikimo vartotojui, būtų atlekamos autom-tai arba technnėmis priem-mis.Tokių autom-tų valdymo sistemų kurimas buvo skirtos įmonų planavimui beivaldymui automatizuoti. Tuo buvo siekiama per daug, nes autom-ti visasvaldym f-jas yra nerealu.Dabar valdymo sistemų diegimo atžvilgiu yra tarpinis etapas. Perspek-nisetapas Lietuvoje – 2001 – 2005m. Čia pagrindinis akcentas – kad reikalingadiegti informacijnes technologijas saviv-bių inf-nėse struktūrose.14.2 Organizacinė ekonominė uždavinio esmė. Įmonės valdymo sistema susidedaiš daugelio apskaitos barų, kurių kiekvieną sudaro funkciniai uždaviniai,realizuojantys tam tikrą funkciją. Uždaviniai–viena iš įmonės ūkinėsveiklos analizės dalių. Kiekvienas uždavinys jungia keletą analitiniųlentelių. Pavyzdžiui, personalo apskaitos automatizavimas apima tokiusuždavinius: personalo žinynų (sąrašų) tvarkymo, opersonalo judėjimoapskaitos, personalo priėmimo ir atleidimo apskaitos, duomenų apiedarbuotojus pakeitimo uždavinius. Uždaviniai paprastai skirti aiškiaiapibrėžtos įmonės valdymo srities problemų sprendimui, juos sprendžiaatitinkamos kompetencijos specialistas. Uždaviniai sprendžiami naudojantispirminiais dokumentais, jų tikslas – gauti operatyvius ir tiksliusduomenis, įgalinančius priimti efektyvius įmonės valdymo sprendimus.Pavyzdžiui, personalo valdymo apskaitoje gali būti gauti šie rezultatiniaidokumentai (analitinės lentelės): personalo pareigybiniai žiniaraščiai,personalo darbo rezultatų kontrolės žiniaraščiai, darbo ataskaitų formos irpan. Detalizuojant funkcinę valdymo kontūro struktūrą susiformuoja atskirifunkciniai vadybos uždaviniai ir taikomieji kompleksai: pvz: atsargųplanavimo uždavinys, gamybos išlaidų apskaitos užd., “portfelio” sprendimotaikomasis užd., produkcijos realizavimo ir atsiskaitymo su tiekėjaiskompleksas, kokybės valdymo kompleksas (vartojamosios vertės lygionustatymo užd., konkurencingumo laipsnio įvertinimo užd.) ir kt.Skirtinguose įmonės valdymo lygiuose yra sprendžiami skirtingi uždaviniai.Žemiausiame (operaciniame) lygyje sprendžiami besikartojantys uždaviniai irjuose naudojama operatyvi informacija. Šiame lygyje būtina greitai reaguotiį besikeičiančią situaciją, todėl uždaviniai skirti daugiausia analitineiapskaitai: 1) parduotų prekių kiekio apskaita, pagamintos produkcijosapskaita, medžiagų sunaudojimo apskaita.Funkciniame lygyje sprendžiamiems uždaviniams naudojama operatyviniamelygyje generuota informacija. Šių uždavinių sprendimo periodiškumas yradidesnis, apimtis mažesnė, tačiau didėja jų sudėtingumas. Strateginiamelygyje sprendžiami uždaviniai, įtakojantys ilgalaikius įmonės planus,vystymosi prioritetus bei kryptis.Uždaviniai realizuoja apskaitos funkciją (sudaromi ir panaudojami veiklosapskaitos rodikliai), analizės (pardavimų struktūros ir pan.) bei kontrolės(planų vykdymo, išteklių panaudojimo) funkcijas. Uždaviniai pagalanalizuojamus požymius grupuojami į 2 grupes: 1) išteklių analizėsuždaviniai (išteklių buvimas, aprūpinimas ištekliais, išteklių būklė,judėjimas, panaudojimas); 2) procesų analizės uždaviniai (išaiškinamiprocesų rezultatų kiekiniai parametrai, pvz. išleistos, realizuotosprodukcijos apimtys, procesų kokybinės charakteristikos)19.2. Darbo užmokesčio skaičiavimų uždavinių sprendimo technologija. Šiprograma turi apskaičiuoti įmonės darbuotojams (laikininkams irvienetininkams) darbo užmokestį,atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvojegaliojančius įstatymus, reglamentuojančius darbo santykius tvarką, atliktiprivalomus išskaitymus iš darbo užmokesčio, apskaičiuoti privalomaskompensacijas, alimentus ir kitus priedus, paskirstyti vienkartinių premijųfondą. Įvertinus tai, kad įstatymai Lietuvoje dažnai keičiami, siūlomauždavinyje numatyti galimybes nesudėtingai įvesti tuos pakeitimus: sudarytipirminių duomenų lentelees, kurių duomenis tiesiogiai susieti suformulėmis.Uždavinys“Darbo užmokesčio apskaita” susideda iš 5 pagrindinių dalių:Asmeninės darbuotojų kortelės (AsmKortele);Darbo laiko apskaitos žiniaraštis laikininkams (LaikininkuZin);Darbuotojų išdirbio apskaitos žiniaraštis vienetininkams (VienetininkuZin);Vidutinio darbo užmokesčio praeitą ir užpraeitą ketvirtį apskaičiavimas(VDU);Darbuotojų darbo užmokesčio bei darbdavio sąnaudų apskaita (DUZiniarastis).Priėmus darbuotoją į darbą yra užpildomi jo pradiniai duomenys asmeninėjesąskaitoje(AS). Priklausomai, kokia laikinė ar vienetinė DU apskaitossistema taikoma, užpildomi duomenys darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arbaišdirbio apskaitos žiniaraštis (DLV; DLN). Darbo užmokesčio žiniaraštyjeformulių pagalba gaunami duomenys iš AS ir DLV/DLN ir paskaičiuojamiatitinkami darbo užmokesčio žiniaraščio rodikliai.Asmeninėje darbuotojų kortelėje yra įvedami šie pradiniai duomenys apiedarbuotojus (vardas, pavardė,kategorija (pareigybė),tabelio numeris, darboapmokėjimo sistemos tipas (laikinė ar vienetinė), darbovietės tipas(pagrindinė ar nepagrindinė), etato dydis, vaikų skaičius, lengvatinėsąlyga pagal socialinį darbuotojo statusą, įstatymų numatyti PNM dydžiaipagal lengvatines sąlygas, darbo sąlygos (kenksmingos, labai kenksmingos irnormalios).Taigi, pasikeitus norminiams aktams ir kitiems duomenims kartu pakeičiamasir pasikeitęs atitrinkamas rodiklis : PNM, darbo sąlygų rodiklis ir pan.Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje laikininkams įvedami šie pradiniaiduomenys(einamasis mėnuo,tabelio numeris,darbo valandos kiekvienądieną,neatvykimai į darbą pagal sutartinius žymėjimus)Darbuotojų išdirbio apskaitos žiniaraštyje vienetininkams įvedami šiepradiniai duomenys(einamasis mėnuo,tabelio numeris,nustatytas vienos dienosišdirbis ir faktinis išdirbis kiekvieną dieną,neatvykimai į darbą pagalsutartinius žymėjimus.Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje yra įvedami šie pradiniaiduomenys(vienkartinės premijos sumą,minimalus pareigybinis ir valandinisatlygis,tabelio numeris, įkainio pagrindas,įkainis,alimentai procentais.Premijavimo darbo lauke įvedami premijavimo koeficientai, pagal kuriuosdarbuotojams proporcingai paskirstomos premijos, įvedus bendrą premijųsumą.Tarpinė informacija. Pirminių duomenų pagrindu galima gauti tokią tarpinęinformaciją Asmeninėje kortelėje(NMP,kategorija (pareigybė) pagal darboapmokėjimo tipą,Kenksmingų sąlygų daugiklis (priklausantis nuo darbosąlygų)Rezultacinė informacija. Naudojantis pradine ir tarpine informacija,laikininkų ir vienetininkų darbo apskaitos žiniaraštyje yra gaunama širezultacinė informacija:Pagrindinio atlyginimo dydis kiekvienam darbuotojui.Apmokėjimas už darbą kenksmingomis sąlygomis,Priemokų už viršvalandinį darbą dydis kiekvienam darbuotojui.Priemokų už darbą poilsio dienomis dydis kiekvienam darbuotojui.Bendras pašalpos dydis už ligą:pašalpa už pirmas 2 ligos dienas (ją moka darbdavys);pašalpa už likusias ligos dienas (mokama iš socialinio draudimo fondo).1) Apmokėjimas už kasmetines atostogas.2) Apmokėjimas už tikslines atostogas:Mokamos mokymosi atostogosNėštumo ir gimdymo atostogosAtostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis vieneri metaiAtostogos vaikui prižiūrėti nuo vienerių iki trejų metųApmokėjimas komandiruotės dienomis.Vienkartinė premija.Priskaičiuotas darbo užmokestis kiekvienam darbuotojui iš viso.30% socialinis draudimas (moka darbdavys).Išskaitymai iš priskaičiuoto darbo užmokesčio:fizinių asmenų pajamų mokesčio dydis (moka darbuotojas);1% socialinio draudimo mokestis (moka darbuotojas);alimentai pagal procentus.Mokėtinas darbuotojui darbo užmokesčio dydis.Darbdavio sąnaudos.
DU APSKAITAI SIŪLOMA NAUDOTI FORMULES
Modeliui naudojamos šios ”Excel” skaičiuoklės formulės:VLOOKUP(reikšmė, matrica, stulpelis) – duomenų matricos matrica pirmamestulpelyje ieško reikšmės reikšmė, ir suradusi grąžina atitinka reikšmę išnurodyto matricos matrica stulpelio stulpelis.INDEX(matrica, eilutė, stulpelis) – grąžina matricos matrica nurodytoseilutės ir nurodyto stulpelio sankirtos reikšmę.CHOOSE(indeksas, reikšmė1, reikšmė2, …, reikšmėN) – pagal indekso indeksasreikšmę grąžina vieną iš reikšmių (pvz., jei indeksas = 3, tai bus grąžintareikšmė3).COUNTIF(intervalas, sąlyga) – grąžina intervalo intervalas reikšmių,patenkinančių sąlygą sąlyga, skaičių.SUMIF(intervalas1, sąlyga, intervalas2) – nustato, kurios intervalointervalas1 reikšmės patenkina sąlygą sąlyga, ir grąžina atitinkamųintervalo intervalas2 reikšmių sumą.DAY(data) – grąžina datos data dieną.WEEKDAY(data, režimas) – grąžina datos data savaitės dieną. (Jei režimas =2, tai pirma savaitės diena yra laikomas pirmadienis).MONTH(data) – grąžina datos data mėnesį.YEAR(data) – grąžina datos data metus.ROUND(skaičius, skaičiaus_dalys_po_kablelio) – grąžina ikiskaičiaus_dalys_po_kablelio suapvalintą skaičių skaičius.
PVZ.:
VLOOKUP(C6; $C$16:$D$23; 2; FALSE) – ieško C6 reikšmės fiksuotoje matricojeC16:D23 ir priskiria antro stulpelio reikšmę. Pasirinkimų sąrašai sudaromi naudojant Data/Validation…/Settings/List(ir nurodoma matrica, iš kurios sudaromas sąrašas) komandą. Mėnesio 29, 30, 31 dienos nustatomos formulėmis:CHOOSE(MONTH($B$1);AH6+1;””;AH6+1;AH6+1;AH6+1;AH6+1;AH6+1;AH6+1;AH6+1;AH6+1;AH6+1;AH6+1)CHOOSE(MONTH($B$1);30;””;30;30;30;30;30;30;30;30;30;30)CHOOSE(MONTH($B$1);31;””;31;””;31;””;31;31;””;31;””;31)Savaitės dienos nustatomos priskiriant joms mėnesio dienos koordinatę irpakeičiant duomenų formatą į custom (ddd).Darbuotojo ataskaitinį laikotarpį dirbtų dienų skaičius viso nustatomasformule:COUNTIF(G10:AK10;”=DD”)+COUNTIF(G10:AK10;”=KS”)+COUNTIF(G10:AK10;”=DP”)+COUNTIF(G10:AK10;”=DS”)+COUNTIF(G10:AK10;”=K”)Darbuotojo ataskaitinį laikotarpį dirbti viršvalandžiai nustatomi formule:SUMIF(G11:AK11;”>8″;G11:AK11)-COUNTIF(G11:AK11;”>8″)*8 Nustatant vidutinį darbo užmokestį už praeitą bei užpraeitą ketvirtį,patogu sudaryti kiekvieno mėnesio darbo dienų skaičiaus lentelę. Po to iššios lentelės automatiškai išrenkamas praeito ar užpraeito ketvirčiomėnesių darbo dienų skaičius:INDEX($D$23:$O$43;YEAR(D$6)-1989;MONTH(D$6)) – čia koordinatėmis D23:O43nurodoma mėnesių darbo dienų skaičiaus lentelė, o funkcijos YAER ir MONTHnusako konkrečių metų konkretų mėnesį (jų sankirtoje paimamas darbo dienųskaičius tais metais, tą mėnesį).26.2.Darbo užm-čių skaičiavimų vienetininkams automatizavimas žr. 16.2.28.2. Išskaitymų iš darbo užmokesčio skaičiavimų automatizavimas. Be nustatyto atlyginimo už darbą pagal darbo apmokėjimo rūšis (vienetiniaiįkainiai, valandiniai ar dienos atlygiai, mėnesinės algos, akordinisapmokėjimas ir kt.) apmokestinamos ir kitos išmokos (priedai ir priemokosprie atlygių; apmokėjimas už viršvalandžius; apmokėjimas už darbą poilsiųir švenčių dienomis ir kt.).Iš priskaičiuoto DU daromi tokie išskaitymai:1) FAPM (jei pgr. Darbovietė – 33%, jei nepgr. – 10, 20, 35% už tam tikrasatlyginimo dalis);2)soc.dr.mok. (įmonės sąn. 30% (27% privalomas SDM, 3% sveikatos draudimomok.), 1% (nuo 01 01jau 4%) darbuotojo sąn.);3)Alimentai (tam tikras %).
SODRA
30% soc. draudimas apskaičiuojamas priskaičiuotą DU (be sodros apmokamospašalpos už pirmas sirgtas dienas) padauginus iš 0.30. Atskirai reikiaparodyti 27% ir 3% įmokas.SDMdarbdavio = PriskDU*0.3PrivalSDM = PriskDU*0.27SveikatSDM = PriskDU*0.03Iš darbuotojui priskaičiuoto DU atskaitomas 1% (dabar 4%)SDM – taidarbuotojo sąnaudos:SDMdarbuotojo = PriskDU*0.04
FAPM
Jei pareigos pirmaeilės, tai DU apskaičiuojams taip (PNM – neapmokestinamasminimumas, skirtingas priklausomai nuo invalidumo laipsnio ir vaikųskaičiaus):
FAPM = (PriskDU – PNM) * 33%
Jeigu priskaičiuotas DU mažesnis nei neapmokestinamas minimumas, taimokesčiai neskaičiuojami.
Jei pareigos antraeilės, tai FAPM apskaičiuojams taip:Taikomi šie mokesčių tarifai: 1. pajamų daliai iki 0.5 PNM pajamų neapmokestinamas minimumas (PNM) – šiuo metu taikomas 10% tarifas; 2. pajamų daliai, viršijančiai 0.5 PNM, bet ne didesniai kaip 1 PNM – 20% tarifas; 3. pajamų daliai, viršijančiai 1 PNM – 35% tarifas.FAPM =PNM / 2 * 10% + PNM / 2 *20% + (PriskDU -PNM) *35%Jeigu PriskDU mažesnis už pusę neapmokestinamo minimumo, tada:
FAPM =Prisk DU *10 %
Jeigu PriskDU mažesnis už neapmokestinamą minimumą, tada:FAPM = PNM / 2 * 10% + (PriskDU – PNM / 2) *20%Naudojantis Excel Fizinių asmenų pajamų mokesčiui apskaičiuoti patogunaudoti IF formulę:IF(Darbovietė=”Pagrindinė”; (PriskDU-PNM)*0,33; IF(PriskDU<=PNM/2;PriskDU*0,1; IF(PriskDU <=PNM; PNM/2*0,1+( PriskDU -PNM/2)*0,2;PNM/2*0,1+PNM/2*0,2+( PriskDU -PNM)*0,35)))
ALIMENTAI
Alimentai apskaičiuojami nuo priskaičiuoto darbuotojui DU (atskaičiussodros ir FAPM mokesčius), padauginus jį iš nustatyto alimentų mokėjimoprocento. Excel patogu naudoti round formulę:ROUND((PriskDU-FAPM-SDM)*%;2) – skaičius 2 rodo, kad reikia imti duskaičius po kablelio. Mokėtinas darbuotoju DU apskaičiuojamas iš priskaičiuoto DU dydžio atėmusvisus išskaitymus (fizinių asm. mokestį, 4% Sodros mokestį, alimentus).31.2. Kompiuteriniai skaičiavimo centrai.Duomenų apdorojimas informaciniame skaičiavimo centre prasideda pirminiųduom. formavimu ir pateikimu tokiu pavidalu, kad vėliau juos būtų galimaautomatiškai skaityti ir panaudoti kaip pradinius duom. atitinkamiemsrezultatams formuoti. Taip paruošti pirminiai duom.laikomi tam tiksluiskirtoje vietoje – dokumentų ir mašininių duomenų laikmenų archyve – irnaudojami rezultatams formuoti ESM.Būtent laiko paskirstymo režimas buvo pagrindas kolektyviniams skaičiavimocentrams sukurti. Tai plačiai paplitusi kelių nepriklausomų vartotojųaptarnavimo forma, kai jie gali vienu metu kreiptis į SSM per ryšio kanalusir priemones. Tai, kad keli vartotojai gali kartu kreiptis į mašiną,reiškia, kad mašinos veikimo greitis ir ryšiai yra tokie, kad ji gali kartuapdoroti kelias programas joms tarpusavyje nesąveikaujant.