kompiuteris ir muzika

by

TURINYS

I. Įvadas.

II. Apie garso plokštę.

III. Multimedia.

IV. Muzikiniai formatai.

V. Žvilgsnis į midi.

VI. Midi redaktoriai.

VII. MP3.

VIII. Wav (audio) redaktoriai.

IX. Programos pramogoms.

X. Muzikinės enciklopedijos.

XI. Natų rašymo programos.

XII. Muzika internete.

XIII. Modulio programa.

XIV. Pamokos planas.

XV. Literatūra.

I. ĮVADAS

Kompiuteris gali būti geras muzikos mokytojo padėjėjas tiek pamokų metu, tiek ruošiantis joms, tiek užklasinėje veikloje. Pamokų metu galima naudoti kompiuterį demonstruojant mokiniams vaizdines priemones, enciklopedijas, klausantis muzikos, atliekant natų rašto darbus. Ruošiantis pamokoms kompiuteris gali pagelbėti ieškant informacijos internete apie vieną ar kitą kompozitorių, atlikėją, kompiuterio pagalba galima atsispausdinti natas, dainų tekstus. Užklasinėje veikloje kompiuteris pagelbės visur, tiek kuriant muziką, tiek ją įrašinėjant, klausant, vedant diskotekas, ieškant informacijos ir pačios muzikos. Norint kompiuteriu klausytis muzikos reikia paprasčiausios garso plokštės ir kolonėlių ar ausinių. Šiam darbe rasite aprašymus apie kompiuterio garso plokštę, muzikinius formatus, muzikines programas, muziką internete. Šias žinias galėsite panaudoti muzikos pamokose ar užklasinėje veikloje.

II. APIE GARSO PLOKŠTĘ

Iš kur asmeninio kompiuterio garsas ?

1981 metais pradėti gaminti IBM PC ilgą laiką sugebėjo skleisti tik vienintelį garsą “beep” (pyptelėjimas), o tuo metu kituose buitiniuose kompiuteriuose, kurie daugiausia buvo skirti žaidimams, jau nuo 1978 metų buvo programuojamieji garsų generatoriai (PSG – Programmble Sound Ganerator). Šie kompiuterių įtaisai dažniausiai turėjo tris nepriklausomus garso kanalus imituoti elektroniniams instrumentams, galėjo generuoti įvairius garsus (pavyzdžiui, šūvį, sprogimą, lėktuvo ūžesį). Buitiniai kompiuteriai buvo sujungiami su televizoriumi, kurio ekrane rodomą vaizdą lydėdavo muzika ir kiti garsai. Pirmasis profesionalus asmeninis kompiuteris, turintis standartinę garso įrangą, buvo “Apple” kompanijos kompiuteris “Macintosh”. Šios serijos kompiuteriai buvo pradėti gaminti 1984 metais. 1985 metais firma “Commodore” pradėjo gaminti tuo metu labai gerą grafiką ir muzikinius procesorius “Amiga”, o firma “Atari” – kompiuterius “Atari ST” , kurie jau turėjo MIDI sąsają. Garso plokštės IBM PC tipo kompiuteriams buvo pradėtos gaminti ir diegti tik 1991 metais, o daugialypei terpei skirti IBM PC tipo kompiuteriai paplito tik prieš porą metų, kai labai atpigo CD – ROM kaupikliai ir garso plokštės. Garso plokštė yra daugiafunkcinis įtaisas, atkuriantis skaitmeninius garso įrašus, sintezuojantis įvairius garso efektus (reverberaciją, daugiabalsiškumą, erdvinį garsą), stiprinantis analoginį signalą bei keičiantis jo dažnines savybes, analoginį signalą paverčiantis skaitmeniniu ir atvirkščiai. Garso plokštę galima naudoti telefono ryšiui per internetą. Pirmuosiuose kompiuteriuose garso signalai buvo sintezuojami vadinamuoju FM ( Frequency Modulation) metodu: moduliuojant keičiamo dažnio ir amplitudės harmoninius virpesius kitais keičiamo dažnio ir amplitudės harmoniniais virpesiais ir moduliuotus virpesius sumaišant, gaunami sudėtingi virpesiai, imituojantys tam tikrą instrumentą. Gauto signalo intensyvumas keičiamas taip, kad jis atitiktų sintezuojamam instrumentui būdingą signalo kitimą. Šiuolaikiniuose kompiuteriuose FM sintezė naudojama kartu su kitais garso sintezės būdais. Maždaug prieš trejus metus brangesnėse garso plokštėse buvo pradėti naudoti daug tobulesni garsų sintezatoriai, kurie garsus sintezuoja iš atmintinėje saugomų trumpų natūralių garsų fragmentų (Waveform arba Wave Table). Tokių sintezatorių kuriami garsai yra artimesni natūraliems, pavyzdžiui, konkretaus instrumento garsui, kurio skambesio fragmentas yra – plokštės atmintinėje. Instrumento garsui imituoti dažniausiai pakanka dviejų trijų atmintinėje saugomų trumpų jo skambesio įrašų, pavyzdžiui, garso atsiradimo ir nusistovėjusio garso. Instrumento grojimas imituojamas kartojant įrašą, keičiant įrašo toną ir intensyvumą. Garso tonas aukštinamas skaitant kas kelintą atmintinėje įrašytą fragmento skaitmeninio signalo reikšmę, o žeminamas tas pačias reikšmes skaitant kelis kartus. Garso intensyvumas keičiamas, pavyzdžiui, padauginus atmintinėje įrašytą fragmento skaitmeninio signalo reikšmę iš signalo intensyvumą nusakančios gaubiamosios reikšmės.

Naujos garso plokštės įdiegimas.

1. Išmeskite senosios plokštės programinę įrangą.

“Windows 98” pasirinkite “Start” – “Settings” – “Control Panel”, dukart spragtelkite “System” piktogramą ir pasirinkite skyrių “Device Manager”. Spragtelkite “+” ženklą prie užrašo “Sound, video and game controllers”, nurodykite savo garso plokštės modelį ir spustelėkite “Remove”. Pamatysite patvirtinimo dialogo skydelį. Pašalinkite visus su garso plokšte susijusius elementus, pavyzdžiui, žaidimų prievadį, esantį garso plokštėje. Jei yra specialiai tai garso plokštei skirtų programų (garso rinkmenų redaktorių ar MIDI grotuvų), pašalinkite jas, spragteldami “Uninstall” atitinkamoje programų grupėje ar pasirinkdami “Start” – “Settings” – “Control Panel” ir dukart spragteldami “Add/Remove Programs”. Galbūt jūsų kompiuterio garso dalis nėra atskira garso plokštė, o įmontuota į pagrindinę plokštę? Paskaitykite sistemos aprašymą, pažvelkite į kompiuterio vidų ar tiesiog pažiūrėkite, kaip prijungtos garso kolonėlės. Jei garso plokštė integruota, reikės paleisti kompiuterio nustatymo (setup) programą ir išjungti pagrindinės plokštės garso dalį.

2. Išimkite senąją garso plokštę.

Išjunkite kompiuterį neištraukdami tinklo šakutės, kad kompiuteris būtų įžemintas ir neliktų statinio krūvio, galinčio sugadinti įrangą. Nuimkite dangtį. Išjunkite visus kabelius nuo garso plokštės, kolonėlių, mikrofono. Jei prie garso plokštės yra prijungtas platus pilkas duomenų kabelis iš CD – ROM įrenginio, jį taip pat išjunkite. Po to atsukite varžtą, laikantį garso plokštę, ir atsargiai ją išimkite.

3. Įdiekite naują garso plokštę.

Prieš įdėdami naują plokštę, prijunkite ją prie “audio” kabelio iš CD-ROM įrenginio (jei prie plokštės jo nėra, gali tekti jį nusipirkti). Jei naujoji plokštė yra su jungtimi, skirta CD-ROM įrenginiui, prijunkite platų duomenų kabelį. Įsitikinkite, kad raudonas kabelio laidas prijungtas prie garso plokštės jungties pirmo išvado (pin 1). Pastebėsime, kad keletas garso plokščių (ypač su CD-ROM sąsaja) vis dar turi trumpiklius (jumpers). Jei jie yra ir jūsų naujoje plokštėje, vartotojo instrukcijoje pažiūrėkite, kaip pakeisti trumpiklių padėtį. Parastai gamintojas juos jau būna gerai nustatęs. Prisilieskite prie korpuso (taip neteksite statinio krūvio), tada atsargiai įstatykite naująją garso plokštę. Priveržkite ją laikančius varžtus. Vėl prijunkite išorinius kabelius. Atkreipkite dėmesį, kad keletas naujų plokščių, pavyzdžiui “Sound Blaster AWE64 Gold”, prijungiamos prie garso kolonėlių RCA jungtukais. Paprastai tokiu atveju pridedamas suderintuvas senesnėms kolonėlėms. Neuždėkite kompiuterio dangčio kol neįsitikinsite, kad viskas gerai veikia.

4. Įdiekite garso plokštės tvarkykles bei programas.

Įjunkite kompiuterį. Turite pamatyti pranešimą, kad “Windows” rado naują įrenginį ir jam diegia programinę įrangą. Kai kuriais atvejais gali tekti įdėti įdiegimo diskelį ar CD-ROM, gautus kartu su garso plokšte. Sekite nustatymo programos nurodymus. Baigiant procesą reikės iš naujo įkrauti sistemą. Tada įdiekite programas, gautas su garso plokšte – parastai garso rinkmenų redaktorių ir MIDI priedus. Elkitės pagal plokštės instrukcijos nurodymus.

5. Įsiklausykite.

Norėdami patikrinti naują plokštę, pasirinkite “Start” – “Programs” – “Accesories” – “Multimedia” – “Media Player”. Jei “Media Player” programos ten nėra, įdiekite ją pasirinkdami “Start” – “Settings” – “Control Panel” , dukart spragteldami piktogramą “Add/Remove Programs” ir pasirinkdami “Windos Setup” skyrių. Pažymėkite langelį prie “Multimedia” , spustelkite OK ir vadovaukitės nurodymais. Gali prireikti “Windows 95” disko ar diskelių. Iš “Media Player” meniu “File” – “Open” pasirinkite vieną katalogo “Media” garso rinkmenų. Tada spustelkite “grojimo” mygtuką – į dešinę nukreiptą trikampį. Jei nieko negirdite, patikrinkite visas jungtis ir pažiūrėkite, ar įjungėte kolonėles. Jei įrenginys vis tiek neveikia, pasirinkite “Start” – “Settings” – “Control Panel” , dukart spragtelkite piktogramą “System” ir skyrių “Device Manager”. Jei prie “Sound, video games controllers” matote geltoną šauktuką, yra aparatūros įrangos problemų. Pasirinkite “Start” – “Help” ir kreipkitės į “Hardware Conflict Troubleshooter”. Vadovaukitės jo nurodymais.

III. MULTIMEDIA

Multimedia technologija naudojama skirtingoms duomenų vaizdavimo ir perdavimo aplinkoms integruoti. Šiuolaikiniai kompiuteriai yra aprūpinti specializuota multimedia elementų (garso, animacijos, grafinių vaizdų, video) valdymo techninė įranga. Operacinėse sistemose taip pat numatyta speciali programinė įranga (bibliotekos, redaktoriai ir kitos priemonės) multimedia kūrimui, naudojimui ir valdymui. OS Windows aplinka turi ypač daug tokių priemonių. Įvairius elektroninių leidinių variantus, tame tarpe ir mokomąją medžiagą, galima sukurti, įterpiant nuorodas ir sudarant hierarchines informacijos struktūras, t.y. panaudojant hiperteksto ir hipermedia technologijas. Egzistuoja įvairūs taikomieji programų paketai multimedia kūrimui. Populiariausios yra autorinės multimedia sistemos. Šiame skyriuje susipažinsite su multimedia principais, jos taikymais ir šiai technologijai skirta įranga.

Kas yra multimedia?

Nors multimedia terminas yra plačiai naudojamas, jo apibrėžimas nėra paprastas. Dažniausiai sakoma, kad multimedia yra technologija, padedanti integruoti tekstą, garsą, animaciją, grafinius vaizdus, video ir kitus duomenis kompiuterių aplinkoje. Ši technologija sukurta jungiant į vieningą sistemą įvairius skaitmeninio duomenų atvaizdavimo ir skaitmeninio valdymo principus, kuriuos galima realizuoti moderniose kompiuterių sistemose. Žodis “multimedia” sudarytas iš dviejų žodžių, “multi” ir “media”, kurie pabrėžia, kad multimedia technologija apima įvairias terpes, įvairius informacijos vaizdavimo būdus.

Multimedia techninė įranga

Sparčiai plintant multimedia technologijai, kompiuterių gamintojai suprato, kad kompiuterius reikia patobulinti, pridedant papildomą įrangą šiai technologijai palaikyti. Pagrindiniai tokios techninės įrangos elementai yra: CD-ROM įrenginys ir garso plokštė. CD-ROM (kompaktinių diskų) įrenginiai personaliniuose kompiuteriuose naudojami nuo 1984 metų. Jau tada tapo aišku, kad multimedia garso ir grafikos failams reikia daug atminties. Be to, šiuos failus pageidautina saugoti keičiamuose kaupikliuose, kadangi multimedia produktai, ypač elektroninės knygos, skirti masiniam platinimui. Todėl stacionarūs diskai multimedia produktams saugoti nėra patogūs, o diskeliai netinka dėl mažos jų talpos. Tuo metu audio kompaktiniai diskai jau buvo gana plačiai paplitę įrodydami, kad optinių diskų technologija priimtina saugiam didelių informacijos kiekių laikymui. Todėl kompiuteriuose buvo įdiegta CD-ROM technologija, palaikanti 650 MB keičiamus diskus. Šiandien kompaktiniai diskai yra populiari masinio naudojimo multimedia duomenų saugojimo priemonė. Vis daugiau programų ir multimedia produktų gamintojų pripažįsta CD-ROM technologijos privalumus, o kai kurie produktai dėl didelio jų dydžio pateikiami tik CD aplinkoje. Garso plokštės leidžia kompiuteriams įrašyti, sumaišyti ir atstatyti garsą. Jos taip pat yra svarbi multimedia techninės įrangos dalis. Tai speciali kompiuterio techninės įrangos išplėtimo plokštė, kurioje yra keitikliai garso įvedimui ir išvedimui. Pagrindiniai garso tvarkymo kompiuteriu veiksmai yra tokie: garso atkūrimas iš failo (paprastai pateikiamo CD kaupiklyje); balso įrašymas; garso įrašymas iš CD arba magnetofono; garsų iš keleto šaltinių sumaišymas; prezentacijų papildymas garsiniais efektais arba muzika. Garso atgaminimui į specialų garso plokštės lizdą turi būti įjungtos ausinės arba kolonėlės. Įrašant balsą, tokiu pat būdu reikia prijungti magnetofoną. Taip pat garso plokštė būtinai privalo turėti lizdus MIDI (Musical Instrument Digital Interface) įrenginiams: elektroninėms klaviatūroms, moduliniams sintezatoriams arba garso maišytuvams.

Skaitmeninis garsas

Garsą sunkiau aprašyti skaitmenimis, nes jis kinta laike. Skaitmeninis garso kodas gaunamas keičiant analoginį garso signalą specialiu įtaisu, kuris vadinamas analoginiu – skaitmeniniu keitikliu. Po to atmintyje išsaugomos tik atskiros skaitinės amplitudės reikšmės. Dažniausiai jos registruojamos pastoviu dažniu. Atgaminant garsą iš skaitmeninių amplitudės reikšmių, naudojamas kitas įtaisas (skaitmeninis – analoginis keitiklis), kuris vėl atstato analoginį signalą. Skaitmeninius garso kodus apibūdina du svarbūs parametrai: registravimo dažnis (sampling rate), nurodantis kaip dažnai matuojamos ir išsaugomos skaitinės amplitudės reikšmės. Kuo didesnis registravimo dažnis, tuo geresnė skaitmeninio garso kokybė, nors tada informacijos saugojimui reikia daugiau vietos. Amplitudės reikšmių tikslumas (precision), kurį nusako kodavimui naudojamų bitų skaičius. Pavyzdžiui, 4 bitai gali registruoti 0-15 intervalo reikšmes, 8 bitai – 0-255 intervalo reikšmes, o 16 bitų – 0-65535 intervalo reikšmes. Kuo daugiau bitų naudojama kodavimui, tuo geresnė signalo kokybė.Kompiuteriai paprastai dirba su kelių tipų skaitmeniniais garsais: garsu, kuris į skaitmeninį formatą paverčiamas panaudojant kompiuterio garso kortą (failai su .wav vardo plėtiniu), MIDI (Musical Instrument Digital Interface) garsu, kuris įvedamas elektroniniais muzikos instrumentais,kompaktinių diskų skaitmeniniu garsu (CD-DA), kuris naudojamas standartiniuose audio CD- ROM (kompaktinius diskus).

Windows aplinkos multimedia

Naudojant multimedia, nepakanka aprūpinti kompiuterį multimedia technine įranga. Reikalingos taip pat ir specialios programos. Pirmosios Windows versijos (iki versijos 3.1) multimedia technologijos nepalaikė, todėl joms buvo sukurtas specialus programų paketas, vadinamas multimedia išplėtimu (MultiMedia Extension – MME), kuris papildė aplinką multimedia technologijos priemonėmis. Pradedant 3.1 versija, šis paketas yra integruotas į pačią Windows aplinką. Tai padeda vartotojams lengviau naudoti garsą, grafiką ir video. Pagrindinės MME priemonės yra garso įrašymo programa (Sound Recorder), skirta skaitmeninio garso įvedimui, ir grotuvas (Media Player), skirtas garso, MIDI arba video atkūrimo įrenginiams valdyti. Grotuvas (Media Player) padeda valdyti įvarius Windows aplinkos multimedia įrenginius (CD garso ir video diskų grotuvus, programinius animacijos grotuvus) ir atkurti garso, video bei animacijos klipus. Windows 98 aplinkoje grotuvą galite iškviesti, pasirinkę komandą Accessories.Multimedia.Media Player iš Start meniu. Parinkus šią komandą, ekrane pasirodo specialus grotuvo langas. Šiame lange, panaudodami jo valdymo meniu juostą, galite pasirinkti failą (elementas File) ir atkūrimo įrenginį (Device). Atkūrimas (grojimas) valdomas specialiais mygtukais lango apačioje. Šie mygtukai atitinka įprastus grotuvų mygtukus (start, stop, rewind, forward, eject, t.t.), tad juos naudoti iš tiesų lengva.Garso įrašymo programa (Sound Recorder) valdo garso įrašymą, redagavimą ir atkūrimą iš skaitmeninio garso failų. Windows 95 aplinkoje ši programa iškviečiama pasirenkant komandą Accessories. Multimedia. Sound Recorder iš Start meniu. Programa formuoja ekrane dialogo langą, kuris parodytas13.5.2 pav.Pasirinkus valdymo meniu komandą File. New, galima kurti naują garso failą. Įrašymas pradedamas, paspaudus Record mygtuką, o sustabdomas Stop mygtuku. Naujai sukurtą failą galima išsaugoti standartine File.Save as komanda, o komanda File.Open atidaro redagavimui anksčiau sukurtus failus. Sukurtą arba atidarytą failą galima groti. Grojimą įjungia mygtukas Play. Du kairieji lango mygtukai skirti failo persukimui atgal ir į priekį. Panaudojant OLE technologiją, sukurtą garso failą galima įterpti į dokumentą paprastu MS Word teksto procesoriumi. Čia pasirenkama komanda Insert. Object, iš atverto sąrašo parenkamas elementas Wave Sound ir spaudžiamas mygtukas OK. Atlikus šiuos veiksmus, pasirodo Sound Recorder langas. Tada pasirinkite komandą Edit. Insert File ir, nurodę įterpiamą garso failą, paspauskite OK. Įterpimas baigiamas komanda File. Exit & Return to. Atlikus šiuos veiksmus, dokumente atsiranda specialus, dažniausiai garsiakalbio formos, ženklelis. Jis rodo, kur yra įterptas garso failas. Du kartus spragtelėjus pele ties šiuo ženkleliu, įterptą garso failą galima groti.Aprašytas garso failo įterpimas į dokumentą yra lengviausias multimedia dokumento sukūrimo būdas. Windows aplinka siūlo ne tik paprastus vartotojams skirtus multimedia tvarkymo įrankius, bet ir efektyvias multimedia duomenų kūrimo priemones programuotojams. Šios priemonės sudaro Windows multimedia taikomųjų uždavinių programuotojo interfeisą (Windows Multimedia Application Programmers Interface – API).

IV. MUZIKINIAI FORMATAI

Muzikinius garsus galima išsaugoti įvairiais formatais. Dažniausiai tai būna MIDI formato (.midi, .mid) bylos, kurias kompiuteris groja nereikalaudamas jokių specialių priedų tik garso plokštės. Kitas panašus garso formatas yra “Digital Modules”, turintis skirtingus išplėtimus (.mod, .s3m, .far, .669, .mtm), nes viena technologija jungia kelis skirtingus formatus, turinčius bendrų ypatybių. “Digital Modules” buvo sukurti “Amiga” platformai, bet paplito ir asmeniniuose bei “Macintosh” kompiuteriuose dėl gana didelių galimybių, kurios įgyvendinamos be sudėtingos ir brangios įrangos. Tačiau šis standartas nėra plačiai paplitęs. MIDI formatas skiriasi nuo MOD tuo, kad MIDI “reikalauja” iš garso plokščių sukurti (synthesize) muzikinių instrumentų garsus. Taip sukurti garsai skamba nenatūraliai. Tik garso plokštės, turinčios “Wavetable” (įrašytus muzikinių instrumentų garsus į atmintį), gali atkurti gana geros kokybės garsą, o “Digital Modules” (.mod ir t.t.) turi įrašytus garsus, todėl vienodai skamba visose garso plokštėse. Taip pat muzika dar gali būti išsaugoma MP3, wav, “Rich Music Format (RMF)”, AU (.au), “RealAudio” garso saugojimo formatais (.ram, .rm), pirmiausia skirtais nuolatiniam garso perdavimui (audio streaming) ir kt.

V. ŽVILGSNIS Į MIDI

Vieni paprasčiausiai parengia garso įrašus juos įrašydami, klauso kompiuteriu atliekamų kūrinių. Kiti naudoja kur kas sudėtingesnes MIDI (Musical Instruments Digital Interface – muzikos instrumento skaitmeninė sąsaja) priemones. Bet kurioje garso kortoje yra du keitikliai: analoginį garso signalą verčiantis į skaitmeninį ir atvirkščiai, iš skaitmeninės sekos atkuriantis analoginį garso signalą. Paprastose garso kortose be garso (audio) įėjimų ir išėjimų dar būna žaidimų valdiklio jungtis (GamePort Joistick). Perpratus garso apdorojimo esmę , galima domėtis, kas yra MIDI.

Kodėl MIDI sąsaja buvo sukurta? Buvo problema, kurią reikėjo išspręsti. Pavyzdžiui, norite iš “apple” kompiuterio nukopijuoti duomenis į savo IBM PC genties kompiuterį. Tik nukopijavę bylas į diskelį suvokiate, kad jos ne tokio formato – IBM ir “Apple” kompanijos duomenis koduoja skirtingai. Labai dažnai skirtingų standartų suderinamumo problema atrodo neišsprendžiama. Tokia problema egzistavo ir elektroninės muzikos srityje. Tarkime, jūs jau mokate dirbti su “Yamaha CS-70” sintezatoriumi ir nusprendėte jį prijungti prie MIDI duomenų saugyklos – “sekvencerio” (angl. sequncer), kad galėtumėte kurti ir rašyti į atmintį savo kūrinį. Peržiūrėję įvairius katalogus ir patikrinę savo piniginę, pasirenkate “sekvencerį”, kurį gamina tam tikra firma. Parsinešate jį namo, sujungiate sintezatoriaus “CV OUT” (valdymo įtampos išvesties) ir MIDI saugyklos “CV IN” (valdymo įtampos įvesties ) išvadus ir … niekas neveikia.

Nieko nuostabaus. Muzikos instrumentų parduotuvėje specialistai jums išaiškina, kad CV gali būti dviejų formatų: “C/Hz” ir “V/okt”. “Yamaha” ir “Korg” kompanijos pasirinko “V/Hz” formatą, o daugelis kitų gamintojų – “V/okt” formatą. Kadangi “Yamaha CS-70M” sintezatorius ir pasirinkta MIDI saugykla yra skirtingų gamintojų ir skirtingų formatų, todėl jie yra nesuderinami.. Elektroniniams muzikos instrumentams unifikuotas standartas yra MIDI. Dažnai vienu metu muzikantas naudoja du, tris ar daugiau instrumentų. Jie gali būti skirtingų gamintojų, todėl patogu, kai instrumentai paprastai sujungiami kartu. Šią idėją iškėlė keletas elektroninių muzikos instrumentų gamintojų. Jų sukurtąjį MIDI standartą 1984 metais jau buvo aprobavę šešiolika gamintojų. Taigi jau dvidešimt ketveri metai šį standartą naudoja beveik visi muzikos instrumentų gamintojai. Ką gali MIDI žinovas ? MIDI iš esmės reiškia skaitmeninį ryšį tarp muzikos instrumentų. Tai standartas, apibrėžiantis duomenų perdavimo tarp muzikos instrumentų metodą. Išmanantis MIDI funkcijas dirba kūrybiškai: gali viena klaviatūra valdyti įvairius instrumentus, tinkamai sujungti juos į grupes, sudaryti gerą instrumentų ir kompiuterio komplektą, įvairiai keisti kuriamą ir sukurtą muziką, panaudoti vaizdo magnetofoną ir kitą skaitmeninę įrangą. Nusprendus panaudoti du ar daugiau MIDI instrumentų, reikia panaudoti MIDI jungtis. Paprastai MIDI standartui tinkančio instrumento galinėje sienelėje yra trys MIDI jungtys. Bet kurių modelių instrumentuose yra tik trijų tipų jungtys: “MIDI OUT” – MIDI išvesties jungtis, skirta duomenims iš įrenginio perduoti. Ji sujungiama su priimančiojo instrumento “MIDI IN” jungtimi. “MIDI IN” – MIDI įvesties jungtis, skirta duomenims į įrenginį priimti. Ji sujungiama su siunčiančiojo instrumento “MIDI OUT” arba “MIDI THRU” jungtimi. “MIDI THRU” – MIDI išvesties jungtis, skirta nepakeistiems duomenims, kurie patenka per įrenginio “MIDI IN” jungtį, persiųsti į kitus instrumentus. Atidžiau pažiūrėjus į MIDI jungtį galima pastebėti, kad ji atrodo lygiai taip pat kaip DIN (Deutsche Industrie Normen – Vokietijos pramoninis standartas) jungtis, kuri kartais naudojama ir garso aparatūroje. Taigi prieš jungdami MIDI kabelį įsitikinkite, kad tikrai jį jungiate į kurią nors iš MIDI jungčių. MIDI instrumentams sujungti naudojamas kabelis, kurį sudaro izoliuotos gyslos (“vyta pora”) su bendru ekranu. Standartas nurodo, kad MIDI kabelis neturėtų būti ilgesnis kaip 15 metrų. Atkreipkite dėmesį, kad abu kabelio galai yra vienodi, todėl nesvarbu, kuriuo galu į kurią jungtį kišama. Duomenys “MIDI IN” jungtyje patenka į foto paskirstytoją (optinę pora). Taigi iš vienos grandinės į kitą jie perduodami šviesos signalais, todėl instrumentai yra atskirti. Įvesties duomenys sukelia šviesos diodo spinduliavimą, kuris imtuvo foto tranzistoriuje vėl paverčiamas elektros signalais. Dėl to nesudaro “žemės kilpos”, pagerėja garso signalo ir triukšmo santykis. Jeigu keletas instrumentų yra jungiami “MIDI IN” – “MIDI THRU” – “MIDI IN” – “MIDI THRU seka, tai signalas galiniuose instrumentuose gali būti iškraipytas. Patartina nejungti daugiau kaip trijų instrumentų nuosekliai. Jei reikia valdyti daugiau MIDI įrenginių iš vieno “MIDI OUT” išėjimo , patariama naudoti specialius “MIDI Expander” įtaisus, kurie dar vadinami “THRU Box”.MIDI signalai. MIDI kabeliu perduodamas signalas yra kompiuteris. Tai reiškia, kad kiekvienu momentu signalo vertė gali būti apibūdinama kaip “0” arba “1”. Perduodant MIDI signalas yra suskirstytas į trumpus vienodo laiko intervalus, kuriuose signalas gali įgyti vieną iš dviejų galimų reikšmių. Šį trumpą laiko intervalą galima vadinti bitu, įgyjančiu vertę “0” arba “1”. MIDI protokole apibrėžiamas aštuonių bitų rinkinys, sudarantis vieną baitą. Taigi MIDI – tai nuoseklaus tipo skaitmeninių signalų protokolas. Kuo skaitmeninis signalas pranašesnis? Aukštą ir žemą signalo vertę lengva atskirti, skaitmeninių signalų apdorojimo schemas lengviau suprojektuoti ir pagaminti, jos yra universalesnės, nes visiškai nesvarbu, kokia yra dvejetainės sekos prasmė – tinka tos pačios grandinės.Bitai MIDI kabeliu siunčiami nustatytu greičiu. Nuosekliai perduodamus duomenis galima įsivaizduoti kaip traukinį, kurio pakrautas vagonų turinys iškraunamas atitinka bitą “1”, o tuščias – “0”. Atvykimo stotyje vagonų turinys iškraunamas į konteinerius, pažymėtus vagonų numerius atitinkančiais skaičiais. Po to patikrinti, kas yra konteineriuose, kad sužinotum, kas buvo traukinyje. Realiai viskas vyksta taip greitai, jog atrodo, kad duomenys iš siųstuvo į imtuvą perduodami akimirksniu. Duomenys, kurie galėtų būti perduodami skirtingomis linijomis vienu metu, iš tikrųjų labai sparčiai perduodami vieni paskui kitus viena linija. Tokia MIDI duomenų perdavimo sistema supaprastino tiek aparatūrą, tiek jungiamuosius laidus.Darydami MIDI failus atminkite: mušamieji instrumentai būna 10 takelyje, faile gali būti 16 takelių (chanel), instrumentai nuo 0 iki 127 (patch), garsas nuo 0 iki 127 (volume), panorama nuo 0 iki 127, vidurys 64 (pan). Prieš išsaugodami failą pasirinkite MIDI formatą, kuris jums tinka MIDI Format 0 ar MIDI Format 1.

VI. MIDI REDAKTORIAI

Populiariausi midi redaktoriai yra: Cakewalk Pro Audio, Cubase, Midi Studio ir kt.Su jais galima kurti naujus, ar redaguoti jau sukurtus midi failus. Pavyzdžiui Cakewalk Audio Pro programoje yra galimybė naudoti iki 256 midi takelių, todėl su ja galima sukurti ne tik mažą pop kūrinėlį, bet jei užteks fantazijos net ir simfoniją. Midi redaktoriaus pagalba galima keisti instrumentų tembrą, garsumą, aido gylį, viso kūrinio tempą, tonaciją. Galima redaguoti įgrotą melodiją natomis kompiuterio pelės pagalba. Klausan galima pasiklausyti kiekvieno instrumento partiją solo atlikimu.

VII. MP3

Kas yra MP3?

MP3 – MPEG Audio Layer 3 sutrumpinimas. MPEG (“Motion Picture Experts Group” sutrumpinimas) yra standartų grupė. Ji suspaudžia ir saugo skaitmeninį garsą bei vaizdą. MP3 formatu įrašyta 4 minučių trukmės daina kompiuterio kietajame diske užimtų apie 4 megabaitus (128 kbps, 44 khz), o tuo tarpu WAV formatu ta pati daina užimtų apie 40 megabaitų. Štai kodėl dabar WAV formatas naudojamas tik trumpiems ir neaukštos garso kokybės įrašams. Taip atsitinka todėl, kad informacija MP3 failuose smarkiai suspaudžiama. MP3 koduojama grindžiantis psichoakustika (mokslu, kuris tiria kaip žmogaus smegenys suvokia garsus). Buvo nustatyta, kad skirtingi žmonės skirtingai girdi ir suvokia arba nesuvokia skirtingus garsus. Dauguma iš mūsų negirdime aukštesnių kaip 16000 hz garsų. Taigi iš originalios dainos išimami visi garsai viršijantys šią ribą. Ir svarbiausia, kad nuo to garso kokybė beveik nenukenčia.

Ar MP3 naudojimas yra legalus?

Ir taip, ir ne. Jie legalūs tik tada, kai Jūs darote MP3 failą iš nuosavo CD ir laikot jį sau. Tačiau yra nelegalu kompresuoti MP3 ir mainyti, pirkti, transliuoti, parduoti juos išskyrus tuos atvejus, kai tam Jūs turite dainų autoriaus arba savininko asmeninį leidimą.

Techniniai reikalavimai

Techniniai reikalavimai tokiai muzikai klausyti bei kurti nėra labai dideli. Klausymui užtenka kompiuterio su Pentium 100 Mhz procesoriumi, 16 Mb RAM, 16-bit garso plokšte, kolonėlėmis arba ausinėmis. MP3 koduoti prireiks bent 32 Mb RAM, 133 Mhz dirbančio procesoriaus, CD-ROM įrenginio, 16-bit garso plokštės bei kolonėlių.

MP3 programos

Audio Catalyst – Šią programą sukūrė “Audiograbber” ir “Xing” specialistai. Atskirai siūloma “AudioGrabber” yra tik skaitmeninio garso įrašo nuskaitymo įrankis. “AudioGrabber” kūrėjų patirtis buvo sėkmingai sujungta su “Xing” sukurto garso užkodavimo į Mp3 formatą algoritmu. Bandomojoje programos versijoje galima pasinaudoti visomis galimybėmis. Vienintelis apribojimas – programa atsitiktine tvarka parinks pusę audio CD esančių garso įrašų, o kitos pusės užkoduoti į Mp3 formatą nebus galima. Programa turi garso normalizavimo galimybę – tai leidžia skirtingo stiprumo garsus suvienodinti ir taip pagerinti bendrą savo įrašo kokybę. Siūlomos programos vertę didina tai, jog, be pagrindinę programos paskirtį atliekančios sistemos, siūlomas ir atskiras Mp3 formatu įrašo garso grotuvas “XingMp3 Player”. Nors tai nėra pats geriausias Mp3 grotuvas, ypač kai “WinAMP” yra nemokamai siūlomas kartu su “Netscape” naršykle, tačiau bendras “Audio Catalyst” įvertinimas yra geras.

CDH Madia Wizard – “CDH Productions” sukurtą programą geriausiai vadinti “viskas viename”. Tai ir grotuvas, ir kodavimo bei iškodavimo įrankis. Paminėtina, kad programa dirba ne tik su garso įrašais. Ji suderinama su šiais duomenų formatais: “Audio CD”, “Video CD”, “MPEG Audio” (mp2, mp3), “Windows Madia 4 (WMA, WMV), “Vivo Digital Video”, “Active Streaming Format” (ASF), “Windows Video” (AVI), “MPEG Video” (MPG, MPEG, MPE), “Apple QuickTime” (MOV, QT), “Standard Windows Audio” (WAV), MIDI, AIFF, AU, SND. Bene vienintelis trūkumas – programa negali įrašinėti audio kompaktinių diskų. Tiesa, daugelis CD-R ar CD-RW įrenginių turi specialias programas, kurios WAV formato failus įrašo į CD, todėl galima sakyti, kad pakanka šios programos galimybės MP3 formatu užkoduotą garsą iškoduoti į WAV tipą. Programos vartotojo sąsaja primena garsiąją “WinAMP” programą, todėl sunkumų naudojant ją neturėtų kilti.

Madia JukeBox – Svarbiausias šią programą sukūrusios kompanijos tikslas buvo pasiūlyti vartotojams įrangą, galinčią apdoroti visą kompiuteryje esančią garso bei vaizdo informaciją. Autoriai teigia, kad šiuo metu daugelis programų kuriamos tam, kad galėtų groti, rodyti vaizdus, bet ne tam, kad padėtų sutvarkyti visą šį duomenų rinkinį. Atrodo, kad bent iš dalies autoriai savo idėją įgyvendino. Pirmiausia, naudojant “Media JukeBox”, praktiškai išnyksta skirtumas tarp to, kokiu formatu informacija laikoma kompiuteryje – ar tai garso įrašas, įrašytas AU formatu, ar MPEG algoritmu koduotas vaizdas. Programa gali skaityti informaciją iš paprastų audio CD, tačiau garsą įmanoma gauti ir iš kitų įrenginių (pavyzdžiui, patefono) per garso plokštės “Line-in” jungtį. Audio kompaktinių diskų įrašinėjimas labai paprastas – tereikia pažymėti norimus garso įrašus. Kad programos kūrėjai galvojo apie patogumą, liudija ir tai, kad ji suderinama net su nešiojamaisiais MP3 grotuvais, o tai labai palengvins muzikos fanatikų gyvenimą. Programa nemokama, tačiau turi autorių suskurtą garso įrašų legalumo tikrinimo mechanizmą, kurio naudojimas dalį garso įrašų kainos priskiria programos kūrėjams.

MusicMatch JukeBox – Ši programa norėtų lygiuotis su prieš tai aptarta “Media jukeBox”. Tačiau ji supranta tik WMA, WAV, MP3 bei MP3 formato failus – kitiems formatams naudoja “Windows” priemones. Kaip privalumą galima paminėti daug didesnį integravimąsi su internetu. Programoje iš anksto nustatytos keliasdešimt internetu transliuojančių radijo programų. Sudaryta galimybė naudojantis programa atsisiuntinėti MP3 ar kitokio formato garso įrašus. Palyginti su kitomis, “MusicMatch JukeBox” turi gana patrauklią išvaizdą, tačiau nesusijungusių langų sistema jiems daugėjant tampa labai griozdiška. Gana įdomi galimybė nustatyti, kad programa įsijungtų tam tikru metu ir pradėtų groti. Tai šiek tiek primena buitinių audio centrų siūlomą galimybę “pabusti su muzika”. Dar vienas “MusicMatch” trūkumas – kaina, ypač kai pagrindinis konkurentas savo programą siūlo nemokamai. galima atsisiųsti ir nemokamą programos versiją, tačiau tokiu atveju nesuteikiamos visos kokybiško audio kompaktinių diskų skaitymo ir kodavimo galimybės.

HyCD Play & Record – Tai paprasčiausia programa norintiems be didelių rūpesčių pasidaryti audio iš MP3 formato garso įrašų arba atvirkščiai. Programa valdoma dešiniuoju pelės mygtuku – standartiniame iššokančiame “Windows” meniu būna atsiradę keli papildomi punktai: “HyCD Copy” reiškia, kad šį failą ruošiamės konvertuoti į kitą formatą, “HyCD Paste” – kad šioje vietoje turėtų atsirasti konvertavimo rezultatas. Taigi MP3 formato failams įrašyti į CD pakanka dviejų pelės spragtelėjimų. Tačiau paprastumas turi ir trūkumų – daug sunkesnis tampa programos nustatymas. Programa tai pat turi ir savo grotuvą, grojaraštį, įdomią kompaktinių diskų viršelių kūrimo programą. Nors šios funkcijos nėra pilnai išplėstos, tačiau programos “arkliukas” – rašymas į kompaktinius diskus – beveik neturi lygių.

MPEG Suite – Viena iš daugelio panašaus pobūdžio programų, tačiau bene patogiausia. Jums reikia pasirinkti pradinį failą, po to vietą, kurioje norite naujo failo, nustatyti kelis parametrus ir paleisti kodavimo/iškodavimo procesą. Ši programa nei skaito, nei rašo kompaktinį diską, todėl naudotina tik kartu su skaitmeninio garso nuskaitymo arba CD įrašymo programomis. Viena geriausių programos ypatybių yra ta, kad leidžia pasirinkti, kokiu kodavimo/iškodavimo algoritmu naudositės. Tai gali būti pačių autorių sukurtas, Tordo Janssono “BladeEnc” arba Alberto Demichelio “Plugger+”. Visi jie internete platinami nemokamai. Gaila, jog spėjimas, kad jų kokybė nusileidžia komerciniams produktams, patvirtino išnagrinėjus kelių bandymų rezultatus.

Streambox Ripper – Ši programa konvertuoja garso įrašus iš CDA, RA, WMA bei WAV. Nors, palyginti su kitomis, tokį pasirinkimą galima būtų vadinti skurdžiu, tačiau realiai šių formatų failai šiuo metu yra populiariausi. Tradiciškai programa turi galimybę prisijungti prie CDDB bazės. Didelis privalumas – tai garsaus “Fraunhofer IIS” kodavimo algoritmo naudojimas. Šis algoritmas kelis kartus pranoksta kitus internete nemokamai siūlomus algoritmus. Pagirtina, kad konvertavimo procesui galima nustatyti atskirų dažnių intervalų garso stiprumo ribas. Tokiu atveju galima kurti skirtingus muzikos grojimo stilius – tarkim, muzika poilsiui, relaksacijai arba visiškai kitaip skambanti šokių muzika.

Kaip pasidaryti mp3 bylų?

Pirmiausia reikia įdiegti MusicMatch JukeBox. Ši programa gali konvertuoti tiesiai iš muzikinio CD. Įdiegę programą, paleiskite ją ir įdėkite muzikinį CD. Paspauskite “Recorder”, tada atsiras jūsų CD dainų sąrašas. Paspauskite šalia kiekvienos dainos kurią norite konvertuoti. Užpildykite reikiamus laukelius (dainų pavadinimai ir kt.). Kai jau pažymėjote visas norimas dainas paspauskite “Start”, kuris yra viršutiniame dešiniajame kampe. Dabar prasidėjo kompresija. Po kiek laiko ji baigsis ir jūs jau turėsite mp3 formato dainą.

VIII. WAV (AUDIO) REDAKTORIAI

Wavelab

Ši programa atlieka daugybę funkcijų, bet svarbiausia yra labai palengvintas WAV failų redagavimas. Programa galėsite redaguoti ne tik kompiuteryje esančius failus, bet ir kurti savus. Įrašinėti galima iš mikrofono, tiesiai iš CD-ROM įrenginio arba iš kito garso šaltinio prijungto prie kompiuterio. Dar viena įdomi redaktoriaus savybė ta, kad ja galima įrašyti visus realiu laiku iš kompiuterio sklindan-čius garsus. Tam reikia Windows “Volume Control” programoje “Recording“ skiltyje padėti varnelę ant “StereoMixer”. Tai padarę “WaveLab” programoje paspaus-kite Record mygtuką ir viskas įrašoma į laikiną failą, kurį vėliau galima išsaugo-ti WAV formatu.Redaktoriumi taip pat galima išimti visus nepageidaujamus garsus, tokius kaip triukšmą, per didelį garso stiprumą (kuri profesionalūs muzikantai vadina “clip”), bei begalės kitų. Nors tokius pakeitimus daryti reikės gana retai, kadangi programa garsus įrašo ypač švariai. Šiuo universaliu redaktoriumi galima kurti ir muzikinius kompaktinius diskus. Kaip parodė praktika programa įrašyti CD savo kokybe nenusileidžia originalams. Beje programa galima bus išsaugoti iki 8 garso dalių ir bet kada juos įterpti kitur, taigi nereikės daugybės COPY ir PASTE komandų. Redaguotus failus galima išsaugoti ne tik paprastu (PCM) WAV formatu, bet ir MP3, Microsoft ADPCM WAV, bei visų kitų, kurių koduotės (codecs) įrašytos kompiuteryje. Panašias galimybes ir funkcijas turi WAV redaktoriai Sound Forge, Cool Edit, Gold Wave ir kt.

XIX. PROGRAMOS PRAMOGOMS

Rebirth

Ši programa yra skirta mėgėjui, “techno” muzikos kūrėjui. Vienas iš didžiausių sintezatoriaus privalumų yra mažas dydis. Kaip pastebėjote ši programa yra daug mažesnė netgi ir už kai kuriuos paprastus grotuvus bei kodavimo įrankius. Nors ji atrodo ir menkutė, bet kaip parodė praktika jos funkcionalumas didelis. “ReBirth” langas sudarytas iš keleto dalių. Dvi viršutinės baltos juostos (žiūrėkite paveikslėlį) yra specialių efektų generatoriai. Kiekviename galima užprogramuoti po skirtingą muzikos takelį, kuris grojimo eigoje automatiškai pakartojamas. Grojimo metu galima keisti tokius garso parametrus kaip bangos ilgis, aido dydis ir t.t. Beje reiktų pasakyti, kad kiekvienoje juostoje galima užprogramuoti nuo 1 iki 32 garso takelių, kurios galima bus keisti grojimo metu mygtukais esančiais juostų kairėje. Juostų dešinėje valdomas garso stiprumas, balansas, aido dydis, bei specialūs parametrai. Tamsiausia horizontali juosta yra pusiau – mušamųjų juosta. Čia apačioje esančias lemputes galima uždegti. Kiekviena tokia uždegta lemputė reiškia vieną natą. Tuo pačiu metu gali groti ir daugiau instrumentų. Apatinėje juostoje karaliauja stiprūs mušamieji (bass, drum ir t.t.). Iš esmės apatinė juosta beveik vienoda savo kaimynei, tiesiog skiriasi instrumentai. Lango dešiniajame šone yra pagrindinis garso reguliatorius ir dar keletą specialių parametrų reguliatorių. Kaip kiekvienas iš daugybės droselių ir lempučių veikia smulkiau galima perskaityti dokumentacijoje, kuri apipavidalinta dabar labai populiariu PDF formatu. Sukurtas dainas galima išsaugoti ir WAV formatu. Apskritai viskas šioje programoje labai apgalvota ir sudėliota patogiose vietose. Prie sintezatoriaus yra pridėta keletas demonstracinių dainų. Dar viena gera sintezatoriaus savybė yra jo išvaizdų įvairovė.

MAGIX music maker

Šios programos pagalba galima labai paprastai kurti muziką ir net video klipus. Programos valdymas yra paprastas, be įmantrybių, iš turimų wav failų “dėliojame” muziką, kurią po to perklausome, išsaugome ir galime įsirašyti į kompaktinį diską. Programa turi galimybę, garsinti, tildyti kiekvieną takelį atskirai, kurių gali būti iki 32. Galima greitinti kūrinio tempą, keisti tonaciją. Šalia wav failų galima sudėlioti turimus video failus ar nuotraukas, išsaugoti kaip avi bylą ir žiūrėti savo sukurtą video klipą.

Acid

Tai puikus “Music Maker” pakaitalas. Ypač patiks tiems, kurių kišenėse švilpia vėjai. Programa skirta kurti muziką iš įvairių jau turimų pavyzdžių (samples). Žinoma ji nesuteikia tokios kūrybinės laisvės kaip “Music Maker”, tačiau aiškia vartotojo sąsaja ir paprastumu gali pritraukti ne tik mėgėją, bet ir profesionalą. Norint pradėti kurti užtenka į paveikslėlyje matomus laukus įkelti bet kokias WAV formato bylas (galima pasinaudoti duotomis prie programos) ir “nupaišyti” schemą, kuri apibūdins kaip ir kokiu laiku groti atskiras dainos dalis. Beje įkėlimui labai pravers langas apačioje, analogiškas Windows Explorer. Verta paminėti, kad galėsite įkelti tiek failų, kiek leis jūsų atmintinė (RAM). 32 Mb RAM turėtų pilnai pakakti, net ir ilgiausiai dainai. Jei netenkina esami garsai, juos galima apdirbti daugiau nei 20 įvairių efektų. Tai įvairiausi ekvalaizeriai, triukšmo pašalintojai, aido sukėlėjai ir t.t. Daugiau efektų galima atsisiųsti iš svetainės internete. Sukurtas dainas galima išsaugoti ne tik WAV formatu, bet ir Microsoft ADPCM WAV, AIFF ir netgi ASF. Dar nebaigtos kurti dainos išsaugomos specialiu tik šiai programai skirtu formatu ACD. Sekantį kartą atidarę tokį failą viską rasite taip kaip palikote. Programa gali prie kompiuterio prijungto sintezatoriaus MIDI garsus paversti WAV formatu.

Karaokė

Parsisiuntę iš interneto programą Karaoke Player ir karaokė bylų (*.kar) galėsite pramogauti dainuodami karaokę. Paleidus dainą ekrane bus matomi tos dainos žodžiai. Galima keisti dainos tempą, tonaciją, išjungti melodiją.

A Musical Tutorial

Muzikos pradžiamokslis naudojantis grafinį apipavidalinimą padeda mokiniams lengviau mokytis muzikos ar net ją kurti. Galima pasirinkti įvairiausias natas, jų aukštį, ritmą ir t.t. Galima groti jau paruoštus muzikinius kūrinius, spausdinti dainų tekstus.

CampFire Guitar

Muzikos programa skirta savarankiškai mokytis groti gitara. Programoje pateiktos įvairiausių lygių pamokos, gausu akordų, dainų ir t.t. Yra galimybė atsispausdinti norimus akordus ar dainų tekstus.

Enjoy Your Guitar

Muzikos programa skirta savarankiškai mokytis groti gitara. Programoje surašyti akordai, savo kūrinėlį galime išgirsti, įsirašyti.

Little Piano

Muzikos programa skirta mokytis groti pianinu. Ekrane pianino klaviatūra, „grojama“ pele, penklinėje užrašomos gaidos. Galima naudoti demonstracijai, savarankiškam darbui.

X. MUZIKINĖS ENCIKLOPEDIJOS

Enciklopedija “Muzikos šedevrai”.

Kalba: rusų, išleista 2001m. OS: Windows.Enciklopedijoje rasite visus muzikinės kultūros šedevrus. Pasakojama apie įvairiausių šalių ir epochų kompozitorius, jų kūrinius, muzikos meno žanrus, muzikos instrumentus ir garsiausius XIX – XX amžiaus dainininkus ir muzikantus.Enciklopedijoje galima pasirinkti temas: instrumentinė muzika, klasikinė muzika, kamerinė muzika, vokalinė muzika, romantizmas, renesansas, barokas ir kt. Yra muzikinių terminų žodynėlis, kompozitorių katalogas, apie 200 klasikinės muzikos kūrinių pavyzdžių. Savo žinias galima patikrinti teste – žaidime.

Enciklopedija “Classical Music”.

Kalba: anglų, išleista ATTICA Cybernetics, 1994m. OS: Windows.Šiame kompaktiniame diske pristatoma garsiausia pasaulyje klasikinė muzika, sukurta nuo Baroko iki šių dienų. Čia pateikiama medžiaga apie daugiau negu 60 kompozitorių, daugiau negu 200 kūrinių ištraukų, 6 koncertų filmuoti fragmentai. Visa kompaktiniame diske esanti informacija suskirstyta į 6 skyrius:Programos struktūra. Aiškinama kaip naudotis programa pasirinkus konkretų skyrių, ką jame galime sužinoti. Yra ir teksto, ir iliustracijų. Skyrių galima pasirinkti pagal abėcėlę išdėstytame sąraše. Kompozitoriai. Kompozitoriaus nuotrauka, jo biografija, nuopelnai muzikai, kūrinių sąrašas. Kai kurių kūrinių ištraukas galima paklausyti ar net pažiūrėti filmuotų koncertų fragmentus. Kompozitorius išsirinkti galima pagal abėcėlę surikiuotame sąraše.Muzikos kūriniai. Trumpi straipsniai apie kompozitorių ir kūrinių aprašymai. Laiko juosta. Kompozitorius galima rinktis laiko juostoje. Jų paveikslai ar nuotraukos išdėstyti pagal metus nuo 1650 metų. Išsirinkti kompozitorių galima “keliaujant” laiko juosta arba tiesiog įvedus apytikslius jo gyvenimo metus. Pasirinkus kompozitorių, pateikiamas svarbiausių jo gyvenimo įvykių sąrašas. Muzikos kūrinių ištraukos. Galėsime paklausyti 207 kūrinių ištraukų. Rodyklė ir aiškinamasis žodynas. Kompozitorių sąrašas, kūrinių sąrašas, aiškinamasis žodynas (sąvokų paaiškinimai, žodžių apibūdinimai), filmuotos medžiagos sąrašas.

Enciklopedija “Muzikos instrumentai”.

Šiame kompaktiniame diske pristatoma daugiau kaip 200 muzikinių instrumentų iš viso pasaulio. Apie kiekvieną iš jų galima ne tik paskaityti, bet ir paklausyti šiais instrumentais grojamų garsų, melodijų. Susipažinti su instrumentais galima 4 būdais: Instrumentų šeimos. Pateikiamos 5 instrumentų šeimos: variniai pučiamieji instrumentai; styginiai instrumentai; mediniai pučiamieji instrumentai; klavišiniai instrumentai ir mušamieji instrumentai. Galima sužinoti konkretaus instrumento raidą, jo diapazoną, išgirsti juo grojamus atskirus garsus.Galima pamatyti svarbiausius instrumento mechanizmus, detales bei konstrukcijų ypatumus.Instrumentiniai ansambliai. Pristatomi šie ansambliai: simfoniniai orkestrai, pučiamųjų instrumentų orkestrai, džiazo, roko grupės ir kitos klasikinę muziką grojančios grupės. Čia pateikiami aprašymai, apibūdinami ansamblių tipai. Galima paklausyti muzikinių fragmentų, detaliai išnagrinėti šiame ansamblyje naudojamus instrumentus.

Pasaulio tautų instrumentai. Instrumentus galima rinktis pasaulio žemėlapyje. Išskiriami šie regionai: Šiaurės Amerikos tautų muzikos instrumentai; Centrinės ir Pietų Amerikos tautų muzikos instrumentai; Afrikos tautų muzikos instrumentai; Centrinės ir Rytų Azijos muzikos instrumentai; Arabų muzikos instrumentai. Abėcėlinė instrumentų rodyklė. Turinyje pateikiamas instrumento piešinys bei pavadinimas, galima paklausyti kaip jis groja. Pasirinkus instrumentą, pateikiamas išsamus jo aprašymas. Šis kompaktinis diskas išleistas 1992 metais. Microsoft Corporation and Dorling Kindersley Limited. Anglų kalba.

Enciklopedija “P.Čaikovskis”.

Kalba: rusų, pagaminta Didžiojoje Britanijoje, New Media Generation, 1997 m. Reikalavimai kompiuteriui: 486DX/100 MHz, Windows, 8 MB RAM.Tai mokomoji programa – enciklopedija. Joje daug išsamios informacijos apie kompozitoriaus P. I. Čaikovskio gyvenimą ir kūrybą.Klasikinės muzikos mėgėjas enciklopedijoje suras 120 apžvalginių straipsnių, apie kompozitoriaus veiklą, muzikinių terminų paaiškinimus, tarptautinio P. I. Čaikovskio muzikos atlikėjų konkurso laureatus, svarbiausių kompozitoriaus kūrybos ir gyvenimo datų lentelę. Programoje daugiau kaip 6 valandos muzikos, 150 klasikinės muzikos ištraukų.Kompozitoriaus amžininkų nuotraukos padės suprasti, kokia buvo Rusijos gamtos įtaka jo kūrybai bei sužinoti daug naujo. Programoje yra 12 ekskursijų, pavyzdžiui, Čaikovskis rusiškoje sodyboje, gamtos vaizdai, dokumentai ir fotografijos apie gyvenimą.Žaidimas “Spragtukas” patiks ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Žaidimas lavina muzikinę klausą ir moko natų pažinimo. Viktorina parodys, ką žinote apie Čaikovskio kūrybą.Nesudėtingas programos valdymas. Nuolat skamba muzika. Yra keletas vaizdo ištraukų: mažųjų gulbių šokis iš baleto “Gulbių ežeras”, romansas “Mano genijau, mano angele, mano drauge…”

The Hutchinson Encyclopedia Of Music

Tai puiki klasikinės muzikos enciklopedija. Joje yra daugiau negu 11000 straipsnių. Tai – informacija apie dirigentus ir choreografus, meno kritikus ir instrumentų meistrus. Programoje gausu medžiagos apie instrumentus ir įvairių šalių muziką.Visa medžiaga suskirstyta į septynias temas: profesijos; žanrai (baletas, choras, muzikiniai filmai, opera, kūriniai styginiams, klavišiniams ar kitiems instrumentams, įvairių stilių bei epochų muzika ir t.t.), instrumentai (pučiamieji, elektroniniai, klavišiniai, mušamieji ir kiti instrumentai).Skyrelyje “Tautybė” – įvairių tautų muzikai nusipelnę žmonės, o skyrelyje “Įstaigos” rasite informaciją apie konservatorijas, festivalius bei teatrus. Enciklopedijoje yra paaiškinti pagrindiniai muzikos terminai, galima paklausyti gaidų. Laiko juostoje pateikiami 1594 – 1995 metais sukurti svarbiausi kūriniai. Galima pasiklausyti žymiausių kompozitorių kūrinių ištraukų.Susipažinus su šia mokomąja programa, galite pasitikrinti žinias. Testo sudėtingumo lygį pasirinksite patys.Daug vaizdo medžiagos, kompozitorių nuotraukų. Labai paprasta ir vaizdi informacijos paieška.

Muzikos klasė

Šis kompaktinis diskas skirtas vaikams nuo 4 iki 10 metų, tai mokomasis žaidimas rusų kalba. Didelis muzikinės teorijos žinynas, įgūdžių tobulinimas, natų raštingumas ir muzikinės klausos tobulinimas, muzikos instrumentai ir jų skambesys, muzikinių stilių aiškinimas ir supratimas.

XI. NATŲ RAŠYMO PROGRAMOS

“Finale 2003” galima užrašyti muzikos kūrinius natomis, juos redaguoti, instrumentuoti, išgirsti jų skambėjimą, atspausdinti juos arba išsaugoti atskirais failais diskeliuose ar CD. Tai – didelė ir sudėtinga programa, kurios galimybės, užrašant tradicinę muziką, tikriausiai, neišsemia-mos. Panašios gal kiek sudėtingesnės yra natų rašymo programos: Passport Designs Encore, Sibelius. Natų rašymo programas galima panaudoti darant užduotis natų rašto mokymuisi, rašto ženklų mokymui, kontroliniams darbams, užduotims paruošti.

XII MUZIKA INTERNETE

Informacijos paieška Internete

Daugelyje paieškos stočių informacijos ieškome pagal bendrus principus. Galima ieškoti informacijos su konkrečiu vienu žodžiu, pavyzdžiui, „muzika“. Mums bus pateikti tie tinklalapiai, kur šis žodis yra. Tik reikia atsiminti, kad ieškos taip, kaip klausėme. Šiuo atveju nepateiks nei vienos srities, kur šis žodis bus užrašytas „music“. Jei užrašysime užklausą „Muzika“, tai paieškos sistema ir ieškos žodžio, kurio didžiosios ir mažosios raidės būtent taip yra dokumente. Todėl užklausoje geriausia rašyti mažosiomis raidėmis, nebent ieškote būtent taip užrašytos informacijos. Galima užrašyti frazę. Šiuo atveju galima naudoti ženklus +, – prieš žodį. „+“ reiškia, kad šis žodis turi būtinai būti, „-“ kad žodžio nebūtų. Dar galimas vertikalus brūkšnys (|). Pavyzdžiui, užrašius „music| Mozart“ paieškos sistema pirmiausia turėtų suieškoti tas sritis, kur kalbama apie muziką, paskui kur yra minimas Mocartas. Žvaigždutės ženklas (*) naudojamas tada, kai žinote nepilną žodį ar to paties žodžio įvairius galūnių variantus. Užklausoje parašius „mus*“, paieškos sistema suras ir informacija su žodžiu „music“ ir „museum“, ir daug kitokių variantų, kurių pradžia bus „mus…“. Todėl su žvaigždutės ženklu reikia naudotis atsargiai. Taip pat galima pasinaudoti įvairiais paieškos priedais, kuriuos siūlo pati programa. Patogiausia ieškoti muzikinės informacijos šiomis paieškos sistemomis:http://www.google.lt, http://www.altavista.com, http://www.metacrawler.com/index.html, http://www.dogpile.com/index.gsp, http://www.search.lt, http://www.seklys.lt/catalog/, http://www.music-sites.net/?action=mediasearch, http://www.audiofind.com/search.html, http://www.sharetraxx.com/, http://infoseek.go.com/ ir daugeliu kitų.Muzikinių failų reiktų ieškoti pasitelkiant FTP serverių paieškos sistemas:www.ftpsearch.lt, http://www.filesearch.ru, http://aitech.ac.jp/~ckelly/midi/help/midi-search.html, http://www.musicrobot.com/, http://www.filesearching.com/, http://www.alltheweb.com/, http://www.wavsearch.com/ ir daugeliu kitų.

Muzika internete

http://guitar-lt.tinklapis.lt/ – Guitar-Lt svetainė buvo sukurta siekiant padėti pradedantiesiems gitaristams. Čia rasite atsakymus į visus dažniausiai iškylančius klausimus pradedant groti gitara. Svetainėje Jūs galite surasti įvairių dainų akordų, TAB’ų, natų… ir dar daug informacijos apie gitarų rūšis bei efektus.

http://www.iti.lt/~butvydas/ – tai didžiausia internetinė klasikinės muzikos duomenų bazė Lietuvoje. Išsami ir profesionali informaciją apie daugelį Lietuvos meno kolektyvų bei atlikėjų. Krūva susistemintų nuorodų į kitus klasikinės muzikos www puslapius visame pasaulyje. Išsamus tarptautinių atlikėjų konkursų, vykstančių Europoje sąrašas.

http://vienuolynai.mch.mii.lt/muzika.htmVienuolynų muzikos apžvalga, yra originali, dar niekur iki šiol neskelbta, iliustruojama pirmą kartą pateikiamais habil. dr. Jūratės Trilupaitienės surastų rankraščių paveikslais. Čia galite pasiklausyti autentiškos, Lietuvos vienuolynuose neabejotinai skambėjusios muzikos iš Sapiegų ir Kražių vargonų tabulatūrų.

http://www.tdd.lt/slnews/galerija/muzika.htmSkaitmeninė muzika.

http://www.muzikossavaite.lt/Muzikinių naujienų žurnalas.

http://www.rmp.ru/Muzikos pramogų portalas. Muzikos pasaulio naujienos, didelė mp3 bylų kolekcija, muzikinių bylų konvertavimo, suglaudinimo, redagavimo, perklausymo ir kitos programos.

http://sln.fi.edu/tfi/hotlists/music.htmlMuzikinių nuorodų katalogas

http://music.kulichki.net/Muzikinis portalas. Naujienos, muzikiniai failai, nuorodos, aprašymai.

http://ausis.gf.vu.lt/eka/EWG/ewgfolkloras.htmVisa informacija apie Lietuvos folklorinę muziką.

http://www.childrensmusicworkshop.com/Muzika ir mokymasis.

XIII. MODULIO PROGRAMA

,,Kompiuterinė muzika”(meninės raiškosmodulio programa)

Dalyko modulio pavadinimas: KOMPIUTERINĖ MUZIKA

Modulio apimtis: 34 val., 1 užsiėmimas per savaitę.

Modulio paskirtis: Modulis skirtas 3 – 4 gimnazinėms klasėms meninės raiškos užsiėmimams.

Modulio tikslai:Kompiuterinės muzikos samprata.Kompiuterinių muzikinių programų įvaldymas.Kompiuterinės muzikos kūrimas.Praktinė – kūrybinė veikla.

Modulio uždaviniai:Supažindinti su kompiuterinės muzikos kūrimo principais, kompiuterinėmis programomis, jas įvaldyti.Dalyvauti kompiuterinės muzikos kūrimo interneto projektuose, keistis žiniomis, bei patyrimu su kitų mokyklų mokiniais.Susipažinti su profesionaliais kompiuterinės muzikos pavyzdžiais, bei jų kūrėjais.

Rezultatų įvertinimas: Vertinama įskaita. Žinių vertinimas apima formalųjį ir suminį (kompleksinį) metodą. Formalusis vertinimas vyksta modulio skyrių ir smulkesniųjų elementų įsisavinimo metu kiekvieną užsiėmimą. Suminis vertinimas vyksta modulio pabaigoje perklausos forma pristatant savo sukurtus kūrinius.Vertinama akcentuojant sukurto kūrinio meninę – muzikinę kalbą.

Vertinama: muzikinė mintis (vienišas garsas, frazė, melodija) ir jos išraiškingumas (pradžia, kulminacija, nusiraminimas; dinamikos, tempo pokyčiai), žanrai, kūrinio nuotaika.

Integraciniai ryšiai

Kompiuterinis raštingumas: Bendras kompiuterio, bei kompiuterinių programų valdymas. Užsienio kalbos: Beveik visos programos ir teorija randama internete užsienio kalbomis (anglų, rusų, prancūzų, vokiečių).Muzika: Muzikinių žinių taikymas kompiuterinės muzikos kūrimo procese.

Modulio turinys

Eil.Nr. Temos pavadinimas Veikla Val.1. Bendros kompiuterio valdymo žinios ir jų įsisavinimas. Lavinami kompiuterio valdymo įgūdžiai. 22. Kompiuterinių programų įvairovė. Supažindinimas su muzikos kūrimui skirtomis programomis. 23. Kompiuterinių muzikinių formatų įvairovė. Supažindinimas su muzi-kiniais formatais: midi, wav, mp3, mod, ir t.t. 34. MAGIX music maker deLuxe Muzikos kūrimas su šia programa. 65. Videoklipų kūrimas. Kompiuterinės muzikos pritaikymas kuriant videoklipus. 36. Profesionalūs atlikėjai: Vangelis, J.M. Jare, Koto, ir t.t. Profesionalių kūrėjų kūrinių klausymas ir analizė. 37. Cakewalk® Pro Audio™ Muzikos kūrimas su šia programa. 38. MidiScan Natų skanavimas ir redagavimas. 29. Garsų redagavimo programos. Darbas su: Cool Edit Pro, WaveLab, SoundForge ir kt. 310. Muzikinių formatų konvertavimo programos. Konvertavimas iš wav į mp3, iš midi į wav ir t.t. 311. Internetas – kompiuterinės muzikos lobynas. Susipažinimas su interneto resursais. 312. Patikrinamasis darbas – testas. 1 VISO: 34 val.

Pastabos:Darbui naudojamos bandomosios, arba demo programų versijos.Kūrinius mokiniai kuria kiekvienas individualiai pagal savo pasirengimo lygį.

XIV. PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS PLANAS 3G KLASĖJE

TemaRenesanso instrumentinė muzika ir šokiai.

TikslaiGilinti muzikos istorijos žinias, lavinti muzikinę klausą bei ritmo pojūtį, supažindinti su estetinėmis muzikos kūrinių savybėmis, jų raiškos priemonėmis.

UždaviniaiIšmokyti pažinti ir skirti renesanso instrumentinės muzikos žanrus, formas, rūšis. Supažindinti su renesanso muzikos instrumentais, jų skambėjimu, mokėti juos skirti. Padainuoti tris naujai išmoktas dainas.

MetodaiDainavimas, muzikos klausymas, analizavimas, pasakojimas, pokalbis, demonstravimas, diskusija.

PriemonėsPianinas, sintezatorius “Yamaha”, CD grotuvas, kompiuteris, kompiuterinės enciklopedijos “Muzikos instrumentai” ir “Muzikos šedevrai”.

Pamokos vietaMuzikos kabinetas.

Integracinis momentasPamokos metu vyksta integracija su daile (klausydamiesi muzikos stebi kompiuterio ekrane renesanso laikų paveikslus), istorija, lietuvių kalba (kalbėdami apie renesansą paliečiame temas iš istorijos, lietuvių kalbos), užsienio kalbomis (muzikinės enciklopedijos yra rusų ir anglų kalba), informatika.

Dėstymo planas

1. Muzikinis pasisveikinimas, pamokos temos “Renesanso instrumentinė muzika ir šokiai”, tikslų ir uždavinių paskelbimas.2. Prasidainavimas (pratimai su šešioliktinėmis natomis, lavinantys dikciją, artikuliaciją, kvėpavimą).3. Dainavimas. Dainų “Riešutas”, “Lietus” pakartojimas ir dainos “Gimnazistai” įtvirtinimas (daina buvo pradėta mokinti praeitą pamoką).4. Teorijos dėstymas. Pokalbis “Ką žinome apie renesansą?”, supažindinimas su renesanso instrumentinės muzikos žanrais, stiliais, rūšimis. Panaudojama enciklopedijos “Muzikos šedevrai” tema “Renesanso muzika”.5. Renesanso instrumentų (liutnė, violos, klavikordas, klavesinas, išilginė fleita, trombonas, obojus) pristatymas. Panaudojama enciklopedija “Muzikos instrumentai”. Parodomas instrumentas kompiuterio ekrane, išnagrinėjama jo sandara, garso diapazonas, paklausomas instrumento garsas, kūrinio ištrauka.6. Muzikos kūrinių Pjeras Falezas “Šokis”, Vincentas Galilėjus “Pavana liutnei” ir Klaudijus Monteverdi “XVIa. Slovakų ryto signalas” klausymas ir analizė. (Prieš klausymą mokiniams paskelbiamos muzikos klausymo užduotys).

7. Apibendrinimas. Apibendrinamoji diskusija ką sužinojome ir išmokome šią pamoką apie renesanso instrumentinę muziką ir šokius, organizuojamas vaizdo ir garso testas „Renesanso instrumentai“. Dar kartą padainuojama daina “Gimnazistai”.

Rezultato įvertinimasMokiniai su dinamika, gerai intonuodami, frazuodami padainavo naujai išmoktas dainas, pamokos gale sugebėjo atskirti renesanso instrumentinės muzikos žanrus, sugebėjo atpažinti renesanso laikų instrumentus.

LiteratūraK. Spence “Muzika”, B.R. Hanning “Trumpa vakarų muzikos istorija”, J.Gaudrimas “Muzika X-XII klasei”, V.Gerulaitis “Muzikos stilių raida”, muzikinės enciklopedijos “Muzikos šedevrai” ir “Muzikos instrumentai”.

XV. LITERATŪRA

R. Ališauskas. Kompiuterinių technologijų ir švietimo reformos sąveika. Kompiuteriu naudojimas mokykloje. Vilnius: Baltik Amadeus, 1997m.Sudarytoja N. Kriščiūnienė. Vieno kompiuterio panaudojimas mokykloje. Vilnius: Eugrimas, 1998m.Kazimieras Brundza. Atmintinė. Cakewalk Pro Audio 9.0. Kaunas: Smaltija, 2002m.V. E. Figurnovas. IBM PK vartotojui. Kaunas: Smaltija, 1998m.

Naudota medžiaga iš interneto: http://mp3-vpage.hypermart.net/www.emokykla.lt/mokymas/mokymopr/cd/muzk.htmhttp://lietuva-midi.8m.com/http://www.elnet.lt/vartiklis/internet/search/nr1.htmhttp://www3.vdu.lt/