Būti laimingu

Laimė — žodis, kurį žino visi. Tiems nelaimėliams, kuriems jos pritrūksta, mėgina padėti visas būrys profesionalų. Bet prieš pradedant laimės paieškas būtų pravartu atsakyti į klausimus: „Kas yra laimė? Kaip man tapti laimingam?”.

Dažniausiai laimingu gyvenimu laikoma malonių įvykių seka. Taigi sveikas ir turtingas turi daugiau galimybių džiaugtis nei vargšas ir ligotas. Antra vertus, ne kiekvienas, kuriam sekasi, mano esąs laimingas.

Laimę galima suprasti ir kaip malonių įvykių, viršijančių nemaloniuosius, gausą. Bet vėlgi pastebėtume, jog yra žmonių, visą gyvenimą nelengvai ieškojusių laisvės, teisybės ar pažžinimo ir galų gale pasiekusių savo tikslą. Jie mano, kad, nepaisant sunkumų ir vargų, gyveno prasmingai, o todėl ir laimingai.

Taigi, nors žodį „laimė” žino visi, tiksliai apibūdinti jo turinį nelengva. Akivaizdu, kad žmogus, sakantis: „praėjusieji metai man buvo laimingi”, ir besigiriantis: „tą vakarą buvau laimingiausias žmogus pasaulyje”, kalba apie skirtingus jausmus.

Taigi kuo pasižymi laimingieji? JAV psichologai Wiliamsas Costa ir Josephas MacCrisas pasiūlė paprastą ir dalykišką laimės apibūdinimą: laimingi tie, kurie patyrė daugiau malonių išgyvenimų (džiaugsmo, pasitenkinimo, euforijos) negu nemalonių (pykčio, baiimės, nusivylimo). Šie psichologai taip pat pamėgino surinkti ataskaitas apie teigiamus ir neigiamus išgyvenimus, palyginti jų dažnumą su tiriamųjų asmeniniais bruožais.

Pagal asmeninius bruožus žmones galime suskirstyti į įvairias grupes. W. Costa ir J. MacCrisas nustatė, jog ekstravertai, t. y. tie, kurie gyv

vai reaguoja į aplinką, sugeba greičiau užmegzti ryšius su kitais, sparčiau išsakyti mintis ir išreikšti jausmus, patiria pastebimai daugiau malonių išgyvenimų negu intravertai, t. y. žmonės, linkę labiau domėtis savo vidiniu pasauliu negu aplinka, užsisklendę, nemėgstantys aktyvios veiklos. Pagal neigiamų išgyvenimų gausą šių dviejų tipų atstovai nesiskyrė.

Galima ir kitaip suskirstyti tiriamuosius – padalyti juos į dirglius, t. y. greitai pavargstančius, irzlius, nerimastingus, ir pusiausvirus, t. y. ramiai reaguojančius į pokyčius. Nesunku nuspėti, kad pirmieji dažniau jaučiasi nelaimingi. Psichologų tyrimai tai ir patvirtino.

Taigi laimingiausi — patiriantys daugiausia malonių išgyvenimų ir mažiausiai nemalonių — yra tie, kurie psichologinių testų skiriami prie pusiausvirų, besidominčių aplinka ekstravertų, o liūdniausiai gyvena į save įsigilinę, dirglūs intravertai.

28 thoughts on “Būti laimingu”

  1. Na nesutinku kad laimingi tie kurie dazniau jaucia malonius pojucius, Labai svarbu ir tu pojuciu kokybe, Na tarkim sportininkai, muzikantai,….galybe laiko praleidzia treniruodamiesi ir mokydamiesi,, bet uztenka vieno koncerto ar rekordo ir tai atperka kasdienines kancias

    Reply
  2. Manau laime ,tai buti mylimai ,ir myleti… paprasciausiai gyventi ir uz tai gauti geliu… tuo paciu buti kazkieno issipildziusia svajone… miegoti ant kazkieno peties ir nenoreti atsibusti,jausti siena (antra savo dali) salia ,ir zinoti kad tai niekada nesibaigs… materialiniai dalykai cia jau nebeturi esmes……….

    Reply
  3. stengiuosi kiekvienoje dienoje rasti laimes.ir patikekite randu.mintys,kad man tai pavyksta dziugina aplinkinius tada ir man smagiau.

    Reply
  4. Pries du menesius galvojau, kad esu nelaiminga.Dabar mokausi BUTI LAIMINGA.PRADZIA sunki. Esme tame,kad visa siukslyna ,kuri turejau savo jausmu viduje baigiu isvalyti. Ismokau dziaugtis, kad Iir mazais, bet gerais dalykais. :))))

    Reply
  5. Na,taip,laime kiekvienas supranta savaip,vieni jauciasi laimingi,kai kazka padaro gero,kiti tiesiog gyvena sia diena ir teikia visiem dziaugsmo,juk gyvenam viena karta.Bet greit pamirstam,kad siandien diena gali buti paskutine,pamirstam,kad galim buti geresniais.Zmogus pats sau kuria nuotaika.As manau,kad gyvenu i save isigilinus,visada galvoju,ar gerai padariau,ar gerai pasielgiaus,kaip kiti ziures i mane.Mano ir draugo santykiai dabar yra ant ribos,as esu toli,t.y.kitoj saly,jis Lietuvoj,grisiu uz savaites,ir va musu santykiam iskilo gresme.Nzn,net ko imtis ir kaip zmogui irodyti,kad jis nera teisus,per daug reaguoja i viska,nors ir as esu tokia.Jis mane labai myli ir nori issaugoti,bet per daug laiko.Arba as jau pati nzn ko noriu,bet zinau,kad noriu buti su juo.

    Reply
  6. o as ir taip laiminga. mano laime nepriklauso nuo kitu zmoniu. yra mylimas salia ar nera – as ji myliu ir nesvarbu, kuri jis randasi. man laime – mano pacios vidinis jausmas.

    Reply
  7. Teisingai kalbi,shanja.As pritariu tau.Nors as ir taip galvoju,bet iseina priesingai.Nors dabar stengiuos ir bandau keistis.Tikrai,laime-pacio zmogaus vidinis jausmas ir meilei niekas nesutrukdys.

    Reply
  8. Jei nori buti laimingas – laime nesk kitiems. Cia prisiminiau tokia skambia fraze is jaunysteje labai populiariu "atminimu" sasiuvinio. Tai va prisiminiau si posaki, ir pamaniau, kad teisingas, nes kai tikrai blogai jauciuosi, labai daznai netyciomis gaunasi, kad padarau kitam zmogui koki malonu dalyka ir tada net paciai pagereja nuotaika..

    Reply
  9. Yra tokia pasaka apie nelaimingaji karaliu, kuris siunte savo tarnus atnesti laimingo zmogaus marskiniu- tikejosi pats tapsias laimingas , devedamas laimingojo marskinius. Visoje karalysteje pasirode besas tik vienas laimingas zmogus, visiskas beturtis- piemuo ganantis ozkas.Jis atidave karaliui paskutinius nudriskusius marskinius ir jo laime nekiek nesumazejo.Karalius gi laimingesnis netapo.Taigi manau visai nesvarbu, kokius marskinius devi ir kur padedi savo galva.Laime- tai busena.Manyk, kad esi laimingas, taip ir bus.

    Reply
  10. Galima daug visko pasakeliu prisiskaityti, bet ne visada jos pasitvirtina. Laimingas gali buti, kai tavo gyvenimas gerai susiklosto. O kai nesusidelioja niekas, tai kaip ten ir dziaugsies?..

    Reply
  11. Na, tai teorija, tiesiog straipsnis apie klises. Taciau pati geriau zinai, kam save priskirti, manau. Be to – vargu ar galima tureti vienareiksmi atsakyma, koks esi – laimingas, ar ne. Juk gyvenime buna ivairiu situaciju, kai jautiesi tiek vienaip, tiek kitaip.

    Reply
  12. mes esame visios vertos laimes. bet visiem kitaip gaunas negu tu nuretum. pavz mane as noriu buti laiminga bet nezinau kaip buti laimingas. as albai noriu buti laiminga nors tureti truputeli laimes. arba dziauksmo.

    Reply
  13. Dažnai laimę ar nelaimę susikurame patys. Reikia daugiau optimizmo, supratimo, kad kieikvienas žmogus visada turi du pasirinkimus: būti gerai arba blogai nusiteikęs. Nuo to daug kas priklauso. Kai esi gerai nusiteikęs, gyvenimas ir viskas aplinkui nušvinta gražesnėmis spalvomis. Tad būkime gerai nusiteikę, susitvarkykime su savo mintimis, įgaukime vidinės ramybės ir pajusime, jog esame laimingi

    Reply
  14. Shanja, tiesa, kad laime vidinis jausmas. Bet straipsnis mane nuvylė. Esu dirgli intravertė… Tikiuosi tai ne nuosprendis 😉

    Reply
  15. Na taip, deja, dažnai iš tiesų nesijaučiu laiminga, nors tam net nebūna objektyvių priežasčių…

    Reply
  16. Agne, straipsnis nėra galutinis nuosprendis. Jei dažnai nesijauti laiminga, tai galėtum po truputį save keisti ta linkme, kad pasijustum geriau. Straipsnyje yra tik maža nuoroda į kelią. O ar eisi, tuo keliu, ar ne, tai jau Tavo pačios pasirinkimas.

    Reply
  17. Manau, nereikia sėdėti ir laukti laimės. Savo laimę reikia kurti. Jos negalima sieti su kažkokiu vienu dalyku. Maždaug, vat, kai sutiksiu savo išrinktajį JĮ, tada būsiu laiminga, o iki tol sustabdysiu savo gyvenimą, sėdėsiu prie langelio tokia liūdna ir svajinga ir lauksiu, akeles pražiūrėsiu… Juk turi būti kitų, gal nelabai didelių, bet malonių dalykų. Didelė laimė susideda iš mažų mielų smulkmenų. Bent kartą į savaitę pasidarykite sau ką nors malonaus. Viskas priklauso tik nuo mūsų fantazijos. Galima nueiti į teatrą, kiną, boulingą, čiuožyklą… (čia jau kas kam patinka), paskambinti seniai pamirštai draugei, pasikviesti kavos kaimynę ir pleptelti apie moteriškas paslaptis, pažiūrėti su draugais gerą filmą, nuvažiuoti į gamtą, užsirašyti į šokių, piešimo, muzikos pamokas… ir buuuutinai nepamiršti šypsotis. Su besišypsančiais žmonėm maloniau bendrauti, todėl jie turi daugiau draugų, vadinasi – daugiau pramogų, daugiau malonių smulkmenų, daugiau laimės:) Ždžiu, nelaukite, kol laimė pasibels į jūsų, liūdnos ir vienišos duris. Gyvenkite, veikite tai kas jums patinka, ir laimė būtinai jus suras. 🙂

    Reply
  18. Tai svarbi tema… Yra zmoniu, kurie moka buti laimingi ir laime kurti ir tokiu, kurie nuolat linksta i nelaiminguma.Gal tai ir nuo ekstraversijos-intraversijos priklauso ar su ja susije. Bet taip jau yra-laime gali buti tik akimirkos manau, bet kartu tai gali buti giluminis dziaugsmas, kad gyveni, kad turi gyvenimo dovana, nors ir ne viskas jame taip, kaip nori ar tikiesi… manau, butent mokejimas vertinti tai kas yra ir kuria sugebejima jaustis laimingu. vertinti galima ir paprasciausius kad ir labai mazus dalykus arba nuolat raudoti, kad kazkok truksta… Jei as sugebu vertinti gyvenima, dziaugtis juo, skleisti aplink geri, tai ir kancia ar bet kokius nesusiklostymus lengviau atlaikysiu-tiesiog kai ka priimsiu kaip butinybe ir ieskosiu ka galiu pakeisti, kad iseitu i gera… Stengiuosi taip ir daryti ir jauciuos is esmes laiminga, nes turiu pilnatves…Beje, net ir kazko neturedama:-)pavyzdziui neturiu pilnos seimos…

    Reply
  19. neseniai klausiau pamokslo bažnyčioj,apie žmogaus laimę-“Jei ryte pabudai ir pamatei tekančią saulę-tu jau esi laimingesnis galbūt už tūkstančius žmonių,kurie to nepastebi,nes prabudo pikti,ar pramiegojo.Jei ryte tenka eiti pėščiomis į darbą,tu jau esi laimingesnis už tūkstančius tų,kurie negali vaikščioti.Jei vakare po darbo grįžai namo,tu jau esi laimingesnis už tūstančius kitų,kurie neturi namų,neturi kur grįžti.O jei tave pasitinka pasiilgusi šeima,tu jau esi laimingesnis už tūkstančius kitų,kurie kad ir kaip norėtų,negali sukurti savo šeimos”Moralas-mokėkime džiaugtis tuo ką turime,ko pasiekėme,kad galime išpildyti savo svajones,pasidalinti savo laime ir džiaugsmu,padaryti gerą kitam…..LAIMĖ tai vidinė būsena,pritariu taip manantiems.SĖKMĖS visiems,būtit LAIMINGI

    Reply
  20. upsi, as tai tikra i save isigilinus intraverte… och… cia kokia dabar man prognoze? 🙂
    Don’t know, kad ne vien tik nuo intr – ekstr priklauso, that’s so true… Manau priklauso ir nuo mano poziurio, ir nuo mane supanciu zmoniu, ir nuo to, kuom uzsiimu gyvenime… O as gal dar laimingesne melancholike negu kokia nors super aktyvi sangvinike… :))))) o as dar galiu pas kokia nors sangvinike su savo drauge melancholike-flegmatike nulekt i zirgyna pajodinet… Wuchu!!!

    Reply

Leave a Comment