Kaip gaila, kai didelę savo gyvenimo dalį skiriame tam, kad įtiktume kitiems. Geriausia, – visiems iš karto. Dėl to, užuot pirkę raudoną plevesuojantį sijoną, perkame įprastą, juodą, na, kad Petras ar Marytė, tiesiog gyvenantys gretimo namo languose, nesupeiktų. Kad būtume geri šefei, sutinkame būti atsakingi už dar vieną projektą, pamirštame savaitgalį ketinę grybauti ir meluojame vaikams, kad štai dabar mamytė ar tėvelis padirbės, o vėliau jau (kitą kartą) eisime į kiną. Nuolat su sugyventiniu besiskiriančiai, tačiau vėl ir vėl susitaikančiai draugei Onutei nesugebame pasakyti „ne“, kai ji eilinį kartą virpina telefono membraną ir veržiasi į svečius, nors taip norėtųsi parėjus tiesiog ištiesti kojas.
O kaip gi! Juk norime visiems jiems patikti, na, ir būti malonūs…Stop! Kodėl gi „būti maloniu“: darosi lygu „visiems įtikti“? Ir kas pasakė, kad reikia būti maloniu su visais?
O pasakė tėtė ir mama. Taip taip, jūsų tėvai. Pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovo, psichoterapeuto Raimundo Aleknos, būtent tėvai vaikams nuolat primena vieną iš penkių vadinamųjų paliepimą: „paskubėk“, „labai stenkis“, „būk stiprus“, „būk tobulas“ ir „būk malonus“.
Prisimenate? Mama ar močiutė poliklinikoje šnibždėdavo: „atsisėsk normaliai, netabaluok kojomis, ką žmonės pagalvos! O kai įeisi į kabinetą, – šypsokis ir kalbėk mandagiai, privalai būti malonus gydytojui!”. „Ateis dėdė su tavo pusseserėmis, privalai su jomis gražiai žaisti“ – liepdavo tėvas.
Abrakadabra! Štai, po aštuniolikos metų ir turime individą, kuris įpratintas slėpti tikruosius savo jausmus, demonstruoti suvaidintą laimę ir džiaugsmą ir yra iki koktumo malonus. Koktu, tiesa, dažniau jam pačiam. Nes, bandydamas visiems įtikti, vargšas prisiima per daug įsipareigojimų, desperatiškai ieško pripažinimo (kad jis tikrai tikrai malonus ir geras), pervargsta, išsisemia ir….pamiršta save. Kas gi nutiko, kad gražus noras išmokyti vaiką būti maloniu kitiems virto savotiška pajaco liga? Čia nekalbame apie sveiką pasiaukojimą tam tikrais atvejais. Augantis noras visiems įtikti gali paversti žmogų Narcizu, o besaikis aplinkinių pripažinimo siekimas baigtis beprotnamyje.
Todėl kai turėsite vaikų, arba jei jau turite: nereikalaukite, kad slėptų neigiamas emocijas. Nei jūs, nei jie neprivalo nuolat būti linksmi ir malonūs. Išprievartauti būti malonūs, žmonės jaučiasi nesaugūs ir, viena vertus, ima demonstruoti save, o tuo pat metu jaučiasi nepatogiai, gėdijasi. Ir vaikas, ir suaugęs turi žinoti, kad svarbūs visi, – tiek aplinkiniai, tiek jis pats. Kreipkite dėmesį į savo nuomonę. Subalansuokite savo ir aplinkinių interesų santykį. O svarbiausia, – prisiminkite, kad yra toks stebuklingas žodelis „ne“. Nors ir itin trumpas, šis žodelytis stebuklingai gydo norą įtikti visiems ir kiekvienam. Išrašau jums bent po vieną tikrą „ne“ per dieną. Patikėkite, pasakę šį burtažodį ne tik netapsite nemalonus, bet ir „pakelsite savo akcijas“. Mažiau pavargsite, vadinasi, kai norėsite kažkam padėti, darysite tai nuoširdžiai. Leiskite aplinkiniams nors kiek, nors truputį norėti, kad būtumėt jiems malonus. Juk per saldi arbata – neskani, ar ne?
