ekologines krizes ir katastrofos pasaulyje

1. ĮVADAS
Ekologija – tai biologijos šaka tirianti organizmų gyvenimo sąlygos organizmų ir aplinkos santykius. 1866 m. Vokiečių zoologas Ernstas Hekelis paminėta ekologijos sąvoka.
Gamtinius ekstremalių situacijų šaltinius charakterizuoja jų kilimo, poveikio ir pasekmių išplitimo mastas. Gamtinės kilmės ekstremalių situacijų šaltinių poveikis ir pasekmės pirmiausiai paliečia gamtą, turtą ir žymiai mažiau žmones.
Iš visų gamtinės kilmės ekstremalių situacijų šaltinių didžiausią poveikį ir pasekmes gali sukelti stichiniai ir katastrofiniai hidrometeorologiniai reiškiniai ir ypač škvalas ar viesulas. Tokių reiškinių atveju, gali būti paveikta visa apskrities teritorija. Šių reiškinių meetu gali būti sugadintos arba sugriautos elektros pastotės, transformatorinės, elektros perdavimo ir ryšių linijos, užpustyti keliai, sulaužyti medžiai ir dėl to sutrikdytas žmonių ir gyvulių aprūpinimas maistu, pašarais, vandeniu, nutrauktas šilumos tiekimas, sustabdomos įmonės, galimi žmonių sužalojimo ir mirties atvejai.
Ne mažesnį poveikį ir pasekmes gali sukelti ypač pavojingos arba masinės epidemijos (žmonių susirgimai), epizootijos (gyvulių susirgimai), epifitotijos (augalų ligos). Pavojingos žmonių užkrečiamos ligos, priklausomai nuo ligos sukėlėjo, gali apimti nedideles žmonių grupes ar sukelti epidemiją. Ligoms plisti būtinos trys sąlygos: innfekcijos šaltinis, tinkamos sąlygos ligos sukėlėjui plisti ir neatsparūs ligai žmonės. Epidemijų grėsmė didėja pablogėjus sanitarinėms sąlygoms. Taip būna per potvynius, karščius, sugedus vandentiekiui, kanalizacijai ar vandens valymo įrenginiams. Dar didesnis epidemijų pavojus kyla suirutės metu. Epidemija skelbiama tada, kai se

ergamumo rodikliai viršija 100 susirgimo atvejų 10000 žmonių. Ligos sukelia negalavimus, komplikuojantis ligos eigai galimi mirties atvejai, ilgam laikotarpiui prarandama darbo jėga, ligų gydymui reikalingos didelės finansinės išlaidos. Pavojingos gyvulių užkrečiamos ligos sukelia įvairių gyvūnų grupių tiek naminių, tiek laukinių susirgimus. Pavojingų augalų ligų atveju galimas masiškas gyvulių ir kitų gyvūnų kritimas, maisto produktų netinkamumas vartoti žmonėms, maisto supirkimo ir perdirbimo įmonių veiklos sutrikimas, patiriami nuostoliai dėl uždraudimo eksportuoti maisto produktus. Pavojingos augalų ligos sukelia masinį miško augalijos, pasėlių žuvimą, nukenčia augalai, padaroma didelė turtinė žala priklausomai nuo masto ir poveikio zonos, kuri reikalauja didelių materialinių ir finansinių išteklių jai atstatyti.
Didelę žalą miškams gali sukelti gamtiniai gaisrai. Gaisrų atveju gali iškilti grėsmė žmonių gyvybei ir materialinėms vertybėms. Be to bus uždūminta didelė teeritorija aplinkui gaisro židinį, taip pat ugnis gali persimesti į gyvenamuosius kvartalus ir į gretimai esančias įmones. Pavasario – vasaros sezono metu miškuose gali kilti gaisrai dėl sausos žolės deginimo, kurių metu padaroma didelė žala faunai ir florai. Taip pat gaisrų metu galimas didelis teritorijos uždūminimas, sukeliama ekologinė katastrofa.
Nors į didžiausią pavojų keliančių ekstremalių situacijų šaltinių sąrašą nepatenka ekologinės ir socialinės kilmės ekstremalių situacijų šaltiniai, tačiau technogeninių ir gamtinių ekstremalių situacijų šaltinių padariniai gali sukelti ekstremalias ekologines ar socialines situacijas. Šiame darbe pateikiame nelaimingų at
tsitikimų, stichijų, katastrofų faktus, pasekmes ir nuostolius.

2. GAISRAI

Tai gamtos stichija, ar žmogaus sukeltas padarinys, kuris nusuneša daug gyvybių ir pridaro daug žalos gamtai. Gaisruose žūva nesuskaičiuojam galybė gyvūnų ir augalų rūšių. Kievieną dieną įvyksta šios nelaimės.Tad pateikiame keletą faktų apie gaisrus ir jų padarinius.

2. 1. Rusijoje liepsnoja per 500 miškų gaisrų
(KRIMINALAI IR KATASTROFOS)
Rusijoje liepsnoja daugiau kaip 500 miškų gaisrų. Daugiausiai jų dega Karelijoje, Murmanske ir Archangelske, pirmadienį Maskvoje paskelbė Gamtos išteklių ministerija. Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose tuo tarpu padėtis po lietaus pagerėjo.
Po to, kai nutirpo sniegas, žinybos Rusijoje iš viso suskaičiavo 21 tūkst. 500 gaisrų. Žala padaryta 18 tūkst. kvadratinių kilometrų miško.
2002-ųjų vasarą kelias savaites europietiškosios Rusijos dalies orą teršė liepsnojantys miškų ir durpynų gaisrai.
Informacijos šaltinis: ELTA, 2003-08-04 12:23

2. 2. Apmalšinti miškų gaisrai Portugalijoje ir Ispanijoje
(KRIMINALAI IR KATASTROFOS)
Lisabona/Madridas, rugpjūčio 15 d. (dpa-ELTA). Gaisrininkai penktadienį pažabojo daugumą visą savaitę miškus niokojusių gaisrų Algarvės rajone, Pietų Portugalijoje. Liko du kontroliuojami židiniai: Portimaunas ir Silvesas.
Esama vilties, kad iki savaitgalio ir šie bus numalšinti. Algarvėje miškas užsidegė prieš savaitę ir sparčiai išplito Siera de Mončikės kalvomis – išdegė 25 tūkstančiai hektarų miško. Lagose turistams teko pasinervinti, kai liepsnos priartėjo prie pakrantės.
Šiaurės rytų Ispanijoje penktadienį taip pat pavyko įveikti gaisrus prie Kosta Bravos; iš čia teko evakuoti apie 5 tūkstančius gyventojų.
Informacijos šaltinis: ELTA

Vaidotas Bijūnas
2. 3. Nuo karščio alpstančioje Eu

uropoje – vis nauji pavojai
(GAMTA IR GYVŪNAI)

2. 3. 1. Pakrantėse pasirodė ryklių
Nuo neregėtų karščių alpstančioje didelėje Europos dalyje stringa įprastas gyvenimo ritmas.
O kai kuriose vietovėse bandymai atsivėsinti vandenyje gali tapti mirtinai pavojingi.
Rekordiniai karščiai prie Didžiosios Britanijos krantų priviliojo nelauktų svečių.
Britų dienraštis „The Sun“ pirmadienį teigė, jog kai kuriuose šalies paplūdimiuose, kur poilsiauja milijonai žmonių, pastebėta baltųjų ryklių.
Itin šiltus vandenis mėgstančius plėšrūnus prie Didžiosios Britanijos krantų atviliojo karštis.
Baltieji rykliai – vieni pavojingiausių žmogui vandens gyvūnų.
Sekmadienį Anglijos pietryčiuose užregistruotas rekordinis 38,1 laipsnio karštis.
Tiesa, vakar temperatūra jau buvo keliais laipsniais žemesnė.
Gali pritrūkti elektros
Kol britai laužo galvą, kuris paplūdimys saugus, kaimynai kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje dėl karščių gali likti be elektros.
Vakar Nyderlandų bei Prancūzijos energetikai įspėjo šalių gyventojus, kad gali sutrikti elektros tiekimas.
Jei pritrūktų elektros, pirmiausia tektų išjungti oro kondicionierius – jie šiomis dienomis dirba visu pajėgumu.
Nyderlandų nacionalinio elektros energijos tinklo operatorė situaciją pavadino labai pavojinga ir paragino šalies gyventojus nuo pirmadienio riboti elektros energijos vartojimą.
Panaši situacija susidarė Prancūzijoje. Elektrinėse naudojamas vanduo taip įkaito, kad nepajėgia atvėsinti elektros generatorių – jų veiklą gali tekti apriboti.
Gaisrai toliau plinta
Iki 35 ir daugiau laipsnių siekiantis karštis ir šią savaitę neatslūgs didelėje Vakarų Europos dalyje.
Dėl karščio įsiplieskia vis naujų gaisrų, kurie ja

au nuniokojo dešimtis tūkstančių hektarų miško Ispanijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Graikijoje, Nyderlanduose.
Ypač smarkiai ugnis tebesiautėja Portugalijoje ir Prancūzijoje.
Prancūzijos pietuose ugnis jau sunaikino daugiau kaip 3 tūkstančius hektarų miško ir krūmynų.
Ugnies liežuviai sparčiai artėjo prie Sevenų nacionalinio parko. Dega ir miškai Korsikoje.
Liepsnoja miškas ir Prancūzijos Rivjeroje.
Tris didelius gaisrus slopinantys Portugalijos ugniagesiai vieni nebeįveikia ugnies. Jie paprašė Ispanijos ugniagesių pagalbos.
Ispanijoje sekmadienį užregistruoti du nauji miško gaisrai – netoli Barselonos ir Avilos.
Šiaurės rytų Ispanijoje dėl gaisro teko evakuoti visus 500 netoli Barselonos esančio kaimo gyventojus. Per kelias valandas ugnis išplito 750 hektarų plote. Avilos provincijoje dega Siera de Gredos gamtos parkas.
2. 3. 2. Neatlaiko ir žmonės, ir gyvūnai
Ugnis naikina ne tik augaliją. Prancūzijoje dėl karščių mirusiųjų skaičius artėja prie 50.
Miškų gaisrai pareikalavo pirmųjų aukų Ispanijoje – pirmadienį, mėgindami išsigelbėti iš liepsnų apsupto namo, sudegė penki vienos šeimos nariai.
Vakar pranešta, jog nuo karščių Prancūzijoje nugaišo daugiau kaip milijonas viščiukų.
Informacijos šaltinis: „Lietuvos rytas“

2. 4. Per miškų gaisrus Prancūzijoje žuvo keturi užsieniečiai
(GAMTA IR GYVŪNAI)

Dviejų britų, olando ir lenko kūnai rasti Viduržemio jūros Žydrojo kranto regione. Apie tai antradienį informavo atitinkamos žinybos.
Plotą. Dauguma gaisrų šėlo Žydrajame krante ir Korsikoje. Dėl naujų gaisrų Žydrosios pakrantės regione teko evakuoti daugiau kaip dešimt kempingo aikštelių ir daug gyvenamųjų namų. Tūkstančiai žmonių naktį į antradienį nakvojo prieglaudose ir po atviru dangumi.
Kovą su gaisrais apsunkina nepaprastai didelė sausra ir stiprūs vėjai.
Informacijos šaltinis: ELTA

2. 5. Taivane per gaisrą žuvo mažiausiai 13 žmonių
(KRIMINALAI IR KATASTROFOS)
Tokijas, rugpjūčio 31 d. (ITAR-TASS-ELTA). Naktį iš šeštadienio į sekmadienį mažiausiai 13 žmonių žuvo, o dar 68 nukentėjo per gaisrą gyvenamajame name Taivano sostinės Taibėjaus priemiestyje. Policija informavo, kad ugnis įsiliepsnojo apie vidurnaktį pirmajame aukšte ir greitai persimetė į viršų.
Žmonės ėmė šokinėti pro aštuonių aukštų pastato langus. Daugeliui sužeistųjų diagnozuoti lūžiai. Nukentėjusieji nugabenti į ligonines. Remdamasi ugniagesiais, vietos kabelinė televizija pranešė, kad žuvo ne 13, o 15 žmonių.
Gaisro priežastys kol kas nenustatytos. Pareigūnai įtaria, jog tai buvo padegimas. Mačiusieji teigia, kad prieš pat gaisrą priešais namą ant šaligatvio dėl kažko ginčijosi du nežinomi asmenys.
Informacijos šaltinis: ELTA

2. 6. Ligoninėje – siaubingas gaisras
Baltarusiją sekmadienį sukrėtė tragedija. Per gaisrą sutrikusios psichikos žmonių ligoninėje žuvo 29 pacientai.
Gaisras ketvirtą valandą ryto kilo Gardino srities Kozlovičių gyvenvietėje esančioje ligoninėje. Manoma, kad jį sukėlė vienas iš pacientų.
Ligoninės darbuotojai iš pradžių patys bandė užgesinti liepsnas ir iškvietė ugniagesius tiktai praėjus pusvalandžiui nuo gaisro pradžios. Tuo metu liepsnos jau buvo apėmusios visą pastatą.
Liepsnos visiškai nusiaubė ligoninę – ji ne tik buvo suniokota liepsnų, bet ir sugriuvo.
Iš 60 pastate buvusių ligonių gelbėtojams pavyko išgelbėti tik 31. Daugelis išgelbėtų žmonių per gaisrą smarkiai apsinuodijo dūmais.
Gelbėtojai pasakojo, kad evakuoti ligonius buvo sudėtinga, nes jie kėlė paniką ir priešinosi.
Vyriškis, kuris, įtariama, sukėlė gaisrą, anksčiau jau du kartus bandė padegti ligoninę.
Abiem atvejais personalui pavyko užgesinti liepsnas.
DPA, AP ir “Lietuvos ryto” inf.

2. 7. Kaitros alinamos Europos laukia dar viena išbandymų savaitė
2. 7. 1. Atokvėpio neprognozuojama
Karščio kamuojamų Europos regionų gyventojams savaitgalį buvo pranešta nemaloni žinia – jiems teks iškęsti mažiausiai dar vieną kaitros savaitę.
„Europiečių laukia dar viena rekordinio karščio savaitė. Sacharai būdinga oro temperatūra Europoje turėtų pradėti mažėti nuo rugpjūčio 15 dienos“, – teigė Prancūzijos sinoptikų tarnybos „Meteo France“ meteorologas Dominique’as Escale’as.
Maldomis prašyti kaitros pabaigos vakar paragino net popiežius Jonas Paulius II.
Savaitgalį dideliame Vakarų Europos regione nuo Mančesterio Didžiojoje Britanijoje iki Ispanijos sostinės Madrido oro temperatūra nuolat siekė 35-39 laipsnius, o kai kuriuose regionuose buvo net didesnė kaip 40 laipsnių.
Ispanijos Andalūzijos provincijoje mažiau nei 40 laipsnių karščio dieną nebuvo jau visą savaitę. Kartais temperatūra čia pasiekia 46 laipsnius, o saulėkaitoje – net 57 laipsnius karščio.
Rekordinė 40,8 laipsnio dieną ir 26,7 laipsnio naktį temperatūra savaitgalį buvo užregistruota vakarinėje Vokietijos dalyje.
Londono bukmekeriai, jau kelias dienas rengę lažybas, kada čia temperatūra pasieks rekordinę ribą, vakar buvo priversti jas nutraukti. Rekordas per dieną buvo pagerintas net ne vieną kartą ir dabar siekia 38 laipsnius Celsijaus, kurie užfiksuoti Londone.
2. 7. 2. Dėl gaisrų – milžiniška žala
Dėl didelių karščių bei sausros kai kuriose Europos šalyse ir savaitgalį nepavyko užgesinti daugybės milžiniškų miškų ir krūmynų gaisrų. Labiausiai nuo stichinės nelaimės kentėjo Portugalija, Italija ir Ispanija.
Praėjusią savaitę Portugalijoje siautėję miškų gaisrai padarė beveik vieno milijardo eurų (beveik 3,5 milijardo litų) nuostolių.
Milžiniška žala padaryta Portugalijos miškų ūkiui, kuris sudaro 11 procentų nacionalinio eksporto.
Portugalijos vidaus reikalų ministras Antonio Figueiredo Lopesas nuo ugnies itin smarkiai nukentėjusiose Portalegrės apylinkėse savaitgalį lankėsi kartu su Europos Sąjungos užimtumo ir socialinės apsaugos komisare Anna Diamantopoulou.
Europos Komisija pranešė, jog patenkins Portugalijos prašymą suteikti pagalbą nuo gaisrų nukentėjusiems regionams ir skirs lėšų iš ES fondo, iš kurio išteklių skiriama pagalba nuo gamtos stichijos nukentėjusioms valstybėms narėms.
2. 7. 3. Ugniagesiams – sunkios dienos
Miškai savaitgalį taip pat liepsnojo Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijos Maljorkos saloje ir Kroatijoje.
Prancūzijoje ugniagesiai kovojo su liepsnomis Pietų Alpėse prie Nicos. Gaisras, kuris prie netoli Nicos esančio Liuseramo sunaikino 1,6 tūkst. hektarų miško, sekmadienį dar nebuvo užgesintas.
Regione miškų gaisrus gesino tūkstantis ugniagesių ir du Rusijos sraigtasparniai.
Italijos ugniagesiai savaitgalį gesino daugiau kaip 20 miškų ir krūmynų gaisrų. Šeštadienį nauji gaisrai kilo Ligūrijos pakrantėje, Toskanoje bei Neapolio ir Romos apylinkėse.
Maljorkoje ugnis prarijo daugiau kaip 100 hektarų ekologiškai vertingo pušų miško.
Ugniagesiams sostinėje Palmoje pavyko užgesinti gaisrą ant kalno, kur ugnis buvo visiškai priartėjusi prie radijo ir televizijos cen-tro įrenginių bei Maljorkos oro uosto siųstuvų.
2. 7. 4. Smūgis – ir ekonomikai
Dėl kaitros milžiniškų nuostolių patyrė Europos žemės ūkis.
Ūkininkai kai kuriose Vokietijos Brandenburgo žemės dalyse teigė, kad gali netekti 80 procentų derliaus. Prancūzijoje praėjusią savaitę dėl karščių nugaišo maždaug vienas milijonas vištų.
Rumunijos Dunojaus uosto pareigūnai pranešė, jog dėl nusekusio vandens du per Antrąjį pasaulinį karą nuskendę nacių laivai gali sutrukdyti laivybai.
Bet kaitra davė nemažai pelno ledų ir oro kondicionierių pardavėjams bei teatrų, parduotuvių ir muziejų su įrengta oro kondicionavimo sistema savininkams.
Turistai Paryžiuje atgaivos ieškojo neįprastose vietose, pavyzdžiui, vėsiose katakombose. Į katakombas net negalėdavo patekti visi norintieji, nes per dieną jose gali apsilankyti 1000 žmonių.
Reuters, AP, Eltos, BNS ir “Lietuvos ryto” inf.

3. UGNIKALNIŲ IŠSIVERŽIMAI
3. 1. EUROPOS UGNIKALNIAI

Europoje nėra daug ugnikalnių, o esamų daugiausia yra Islandijos saloje ir Apeninų pusiasalyje. Garsiausias ugnikalnis – Vezuvijus, aktyviausias ugnikalnis – Strombolis, Hekla. Aukščiausias ir aktyviausias ugnikalnis – Etna.
3. 1. 1. ETNA

Kalvotame Sicilijos salos paviršiuje iškilęs aukščiausias Europoje (3340m) Etnos ugnikalnis, kurio didesni išsiveržimai kartojasi kas dvejus, trejus metus. Etna veikiantis vulkanas Italijoje. Ugnikalnio šlaituose yra virš 200 šoninių kraterių. Nuo 1500 pr.m.e. išsiveržė virš 130 kartų; didžiausias išsiveržimas buvo 1669 metais.
Paprastai ugnikalniai sudaro kūgio pavidalo kalną gana nuolaidžiais šlaitais. To kalno viršūnėje esti taurės arba piltuvo pavidalo įdubimas, vadinamas KRATERIU. Šis įdubimas – tai tik ilgos stemplės išorinė dalis. Kitaip jis vadinamas ugnikalnio žiomeniu. STEMPLĖ eina toli iš žemės gelmių, iš ugnikalnio židinio. Ja tartum ilgu vamzdžiu kyla į paviršių ugninga skysta magma. Yra ugnikalnių, turinčių kelis kraterius.
3. 1. 2. VEZUVIJUS
Vezuvijaus ugnikalnis Italijoje nuolat judrus ir gyvas. Aukštis 1277m., kraterio gylis 30m., skersmuo 700m. Pirmasis istorijoje žinomas didelis šio ugnikalnio išsiveržimas buvo 79 metais po Kristaus. Pelenai užpylė klestintį romėnų miestą Pompėją. Tada žuvo du miestai ir daugybė žmonių. Kitas didelis išsiveržimas įvyko 472 metais. Tada ugnikalnio išmesti pelenai pasiekė net
Konstantinopolį ir Juodosios jūros pakraščius. 1066 metais iš kraterio pasipylė lava. Dideli išsiveržimai buvo 1631, 1794, 1861 ir 1906 metais. Pirmojo išsiveržimo metu, 79 metais, vienoje tik Pompėjoje žuvo apie 200 žmonių.472 metais aukų skaičius siekė apie 1800. Kadangi jo papėdėje gausiai gyvenama, todėl kiekvienas išsiveržimas nusinešdavo daug žmonių aukų, sunaikindavo laukus, sodus, trobesius.

3. 1. 3. STROMBOLIS
Strombolis – veikiantis ugnikalnis Tirėnų jūroje, Lipario salyne. Sudaro atskirą salą; plotas 12,6 kv.km. Aukštis – 926m virš jūros lygio, – 2700m virš jūros dugno. Krateris yra 700m aukštyje. Nuolat(kas 10-20 min., kartais su pertraukomis iki 1h)išsiveržia vulkaninės bombos, ištrykšta šviesos dujos. Kartais liejasi trachibazaltinė lava. Dideli išsiveržimai buvo 1933 ir 1971 metais.

3. 1. 4. TORNADAS

Tornadas – stiprus sausumos viesulas, vasarą siaučiantis Šiaurės Amerikoje (JAV, Meksikoje). Jis išdžiovina dirvožemį ir kartais sukelia katastrofiškas griūtis.
3. 2. Siaubingas stichijos siautėjimas
Pietų Kiniją antradienį ir trečiadienį nusiaubus taifūnui „Dujuan“, žuvo mažiausiai 23 žmonės ir 109 buvo sužeisti.
20 žmonių žuvo pietiniame Kinijos Šendženo mieste, kuris yra netoli Honkongo. 16 aukų – darbininkai, žuvę statybvietėje sugriuvus pastatams. Dar 20 šiose statybose dirbusių darbininkų sužeista.
Iš viso Šendženo mieste per taifūną nukentėjo 98 žmonės, tarp jų 20 sunkiai. Dar 2 žmonės šiame mieste dingo be žinios.
Gvangdungo provinciją, kuriai priklauso Šendženo miestas, taifūnas „Dujuan“ užklupo antradienio vakarą ir pridarė joje daug nuostolių.
Remiantis naujausia informacija, kituose šios provincijos rajonuose žuvo trys ir buvo sužeista 11 žmonių.
Dviejų žmonių gyvybę taifūnas nusinešė Šanvėjaus mieste, kuriame taip pat nukentėjo 11
žmonių.
Tarp dviejų aukų yra ir šešerių metų berniukas, kurį sutraiškė užgriuvusios lubos.
Dar vienas žmogus, kaip pranešama, žuvo Gvangdungo sostinėje Gvangdžou.
Taifūnas „Dujuan“, kurio vėjo stiprumas siekė 180 kilometrų per valandą, buvo stipriausias šį sezoną. Pirmadienį vėtros aukomis Taivane tapo du žmonės.
Iš viso Kinijoje per audras šią vasarą žuvo beveik tūkstantis gyventojų.
3. 3. Japonijoje – stichijos šėlsmas
Japonija vakar skaičiavo stichijos šėlsmo nusineštas aukas ir nuostolius. Taifūnas „Etau“ sekmadienį atsisveikino su Japonija, kur jo aukomis tapo septyni žmonės, o dar aštuoni yra laikomi dingusiais be žinios.
Taifūnas vakar dar šėlo šiaurinėje Hokaido saloje, kur apgadino daug privačių namų ir padarė žalos transporto infrastruktūrai. Čia žuvo viena moteris, sugriuvus tiltui ir jos automobiliui staiga atsidūrus patvinusioje upėje.
Pietinėje Šikoku saloje vakar negyvi buvo rasti du vyrai, mėginę šalinti nuošliaužos padarinius.
Vėjas šeštadienį Osakoje nupūtė vyrą į upę, kurioje šis prigėrė, o penktadienį per stichijos siautėjimą žuvo du garbaus amžiaus vyrai ir viena moteris.
AP, Eltos ir “Lietuvos ryto” inf.

3. 4. Uraganas “Izabelė” siaubia Ameriką
Virdžinijos valstijoje per avarijas apsemtuose keliuose žuvo du vairuotojai. Šiaurės Karolinoje, atlikdamas remonto darbus, mirtinai nutrenktas elektrikas.
Naktį į penktadienį dėl uragano sukeltų padarinių elektros neturėjo daugiau kaip
du milijonai amerikiečių šeimų. Žalos “Izabelė” pirmiausia pridarė Šiaurės Karolinoje ir Virdžinijoje. Čia apgadinti pastatai, kilo dideli potvyniai. Prezidentas Džordžas V.Bušas Šiaurės Karoliną jau paskelbė katastrofos regionu.
Tačiau apskritai uragano padaryti nuostoliai, anot pirmųjų duomenų, yra mažesni nei būgštauta.
“Izabelė”, kaip antros kategorijos uraganas, rytinę JAV pakrantę pasiekė ketvirtadienį po pietų (vietos laiku). Jo vėjo stiprumas siekė iki 170 kilometrų per valandą. Turistų pamėgtame Outer Benkse buvo plėšiami namų stogai, ore skraidė jų nuolaužos. Po to uraganas pradėjo silpti ir nuslinko šiaurės vakarų kryptimi. Vietovėse, iš kurių žmonės buvo beveik prievarta evakuoti, laukiama rekordinio potvynio. Vandens lygis gali pakilti daugiau nei 3 metrus. Į sostine Vašing toną “Izabelė” atnešė smarkias liūtis. Čia elektros energijos tiekimas nutrūko 300 tūkst. šeimų. Atsargumo sumetimais ketvirtadienį Vašingtone, taip pat kitose valstijose nedirbo žinybos, mokyklos ir universitetai. Dėl uragano ketvirtadienį atšaukta iš viso l tūkst. 200 skrydžių.
3. 5. VĖJO STIPRUMAS

Vėjo stiprumui apibūdinti dažnai nauduojama skalė, kurioje 0 balų – štilis (visiškai nėra vėjo), o 12 balų – uraganas.
1-2 balai – dvelkimas;
3-4 balai – silpnas vėjas;
5-6 balai – vidutinis vėjas;
7-8 balai – stiprus vėjas;
9-10 balai – audra;
11-12 balai – labai stipri audra,uraganas

4. IŠVADA
Remiantis johanesburgo konferencijos atgarsiais galima daryti tokias išvadas, kad pasauliui
gresia globalinė ekologinė katastrofa – jau iškirsta 65 proc. pasaulio miškų, išnyko 70 proc. žuvų. Kiekvieną valandą išnyksta trys gyvūnų ir augalų rūšys. Dviem trečdaliams žemės ūkio reikmėms naudojamų dirvos plotų gresia erozija.
Tai toli gražu ne vienintelės globalios problemos dabarties pasaulyje. Dar prieš 30 metų
Stokholme vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje paskelbta, kad po 100 metų nebeliks naudingųjų iškasenų. 1992-aisiais Rio de Žaneire nutarta, kad ekonomiškai išsivysčiusios šalys skirs 0,7 proc. savo bendrojo vidaus produkto besivystančioms šalims. Tuo tarpu šiais metais Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika) vykusią konferenciją kai kurie aplinkosaugos specialistai vertina kaip nutolimą nuo ankstesnių programų. Pagrindinė šios konferencijos tema buvo kova prieš skurdą, gamtosaugos problemoms teko mažiau dėmesio.
Paskaičiuota, kad maždaug 70 proc. pasaulinio biudžeto išlaidų tenka karinei technikai bei
ginkluotei ir armijai, nors daugiau nei milijardas pasaulio gyventojų geria užterštą vandenį, 2 milijardai gyvena be elektros, daugiau nei 3,5 milijardo gyventojų per dieną pragyvena mažiau nei už du dolerius.
Per pastarąjį dešimtmetį 10 proc. padidėjo kurui naudojamų naudingųjų iškasenų gavyba, todėl pirmąją konferencijos savaitę daug diskutuota apie tai, kaip sumažinti suvartojamą kuro kiekį.
Itin daug skaudžių replikų sulaukė Jungtinės Amerikos Valstijos, kurias kitos šalys kaltino nusišalinus nuo gamtosaugos problemų ir per menka pagalba trečiojo pasaulio šalims. Jungtinėms Valstijoms teko teisintis ir dėl nepasirašyto Kioto protokolo. JAV atstovai tvirtino, esą Europos šalys atmosferą teršia labiau, be to, JAV finansuoja Europos gamtosaugos projektus bei padeda trečiojo pasaulio šalims daugiau nei visos Europos šalys kartu sudėjus. Tuo tarpu kita didžiulė atmosferos teršėja Rusija konferencijos metu pareiškė prisijungsianti.
Stichinių nelaimių kaštai nuolat auga, nes apdrausta dažnai stichinių nelaimių siaubiamose
zonose, tokiose kaip Florida ar Kalifornija, turto vertė per pastarąjį dešimtmetį stipriai padidėjo.
Be to, vis daugiau problemų kelia pasaulio klimato atšilimas, ir, anot V. Šado (Werner Schaad), 2002 metų potvyniai Europoje yra bene brangiausiai draudimo pramonei atsiėję potvyniai per visą draudimo istoriją.
“Mes jau pamatėme, koks yra klimato pokyčių poveikis mūsų praradimams, – pareiškė V. Šadas
(Werner Schaad). – Tačiau kol kas priežasties panikuoti nematau. Klimato pokyčiai vyksta pamažu, ir mes galime prisitaikyti. Socialinis ir ekonominis atšilimo poveikis turėtų būti kur kas didesnis”.
Nuo oro pokyčių, siejamų su pasauliniu klimato atšilimu, jau kenčia nemažai verslų. Pavyzdžiui, dėl atšilimo sumažėjo sniego Šveicarijoje, ir dėl to rimtai sumažėjo kelių Šveicarijos slidinėjimo kurortų pajamos.
“Swiss Re” ragina atnaujinti rizikos duomenų bazę, kad draudimo pramonė galėtų geriau įvertinti ir įkainuoti rimtesnių stichinių nelaimių rizikas.

LITERATŪRA
1. http://www.zalieji.lt/temos/Lukoil/info_apie_D6.
2. http://www.zalieji.lt/zl/126/visi_straipsniai.
3. http://www.lrytas.lt/20030811/pas11jos.html.
4. http://www.lrytas.lt/20030904/pas04sss.html.
5. http://www.lrytas.lt/20030811/pas11_a4.html.
6. http://www.marijampole.aps.lt/civ_dep/ekstremaliu_ivykiu_saltiniai.html.
7. http://www.lrytas.lt/20030904/kzn04_li.html.
8. http://www.geo.lt/metrastis/33/PDF/480-483.pdf.
9. http://www.geo.lt/metrastis/34/PDF/201-203.pdf.
10. http://www.siauliai.lt/rercichas/zeme.html.
11. http://www.rtn.lt/mi/0301/pabaiga.html.
12. http://www.rtn.lt/mi/0301/pabaiga.html.
13. http://www.zpasaulis.lt/archyvas/2003/8/pm.html.
14. http://www.rtn.lt/mi/9912/negyvoji.html.
15. “Vakaro žinios”/20030920(šeštadienis).
16. “Respublika”/20030901/Nr.203(4047).

TURINYS
1. ĮVADAS . . . 1
2. GAISRAI3 . . .1
2. 1. RUSIJOJE LIEPSNOJA PER 500 MIŠKŲ GAISRŲ . . . 3
2. 2. APMALŠINTI MIŠKŲ GAISRAI PORTUGALIJOJE IR ISPANIJOJE . . . 3
2. 3. NUO KARŠČIO ALPSTANČIOJE EUROPOJE – VIS NAUJI PAVOJAI . . . 4
2. 3. 1. PAKRANTĖSE PASIRODĖ RYKLIŲ . . . 4
2. 3. 2. NEATLAIKO IR ŽMONĖS, IR GYVŪNAI . . . 5
2. 4. PER MIŠKŲ GAISRUS PRANCŪZIJOJE ŽUVO KETURI UŽSIENIEČIAI . . . 5
2. 5. TAIVANE PER GAISRĄ ŽUVO MAŽIAUSIAI 13 ŽMONIŲ . . . 6
2. 6. LIGONINĖJE – SIAUBINGAS GAISRAS . . . 6
2. 7. KAITROS ALINAMOS EUROPOS LAUKIA DAR VIENA IŠBANDYMŲ SAVAITĖ . . . 7
2. 7. 1. ATOKVĖPIO NEPROGNOZUOJAMA . . . 7
2. 7. 2.DĖL GAISRŲ – MILŽINIŠKA ŽALA . . . 7
2. 7. 3. UGNIAGESIAMS – SUNKIOS DIENOS . . . 8
2. 7. 4. SMŪGIS – IR EKONOMIKAI . . . 8
3. UGNIKALNIŲ IŠSIVERŽIMAI . . . 8
3. 1. EUROPOS UGNIKALNIAI . . . 8
3. 1. 1.ETNA . . . 9
3. 1. 2. VEZUVIJUS . . . 9
3. 1. 3. STROMBOLIS . . . 10
3. 1. 4. TORNADAS . . . 10
3. 2. SIAUBINGAS STICHIJOS SIAUTĖJIMAS . . . 11
3. 3. JAPONIJOJE – STICHIJOS ŠĖLSMAS . . . 11
3. 4. URAGANAS “IZABELĖ” SIAUBIA AMERIKĄ . . . 12
3. 5. VĖJO STIPRUMAS . . . 12
4. IŠVADA . . . 14
LITERATŪRA16

Leave a Comment