RUSIJAMantas Vasaris
OFICIALUS PAVADINIMAS – Rusijos Federacija (Rossiiskaja Federacija).Senovinis pavadinimas Rusia (Rusj; Rusų žemė – Russkaja Zėmlia: KijevoRusia, Mažoji Rusia, Baltoji Rusia) nuo IX a., Rusija (Rossija) nuo XV a.,Rusijos imperija 1721-1917; 1917-1991 Rusija dažnai buvo vadinama visa SSRSteritorija.Sostinė – Maskva (Moskva), Rusijos sostinė 1462-1712 ir nuo 1991; 1712-1918Rusijos sostinė buvo Peterburgas (dabar Sankt Peterburgas); 1922-1991Maskva buvo SSRS ir Rusijos SFSR sostinė.
BENDROSIOS ŽINIOS. Rusijos dalis pasaulyje proc. pagal: eksportą 1,1:bendrąjį produktą 1,7; gyventojų skaičių 2,7; teritorijos dydį 11,4.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS – Eurazijos šiaurėje (trečdalis teritorijos Europoje, dutrečdaliai Azijoje); ištįsusi iš vakarų į rytus, šalies ilgis iš vakarų įrytus 9700 km, plotis iš šiaurės į pietus 4000 km: vakaruose prie Baltijosjūros visiškai nuo likusios teritorijos atskirta dalis – Kaliningrado(Kaliningrad: Konigsberg; Karaliaučius; dar Rytprūsiai, Mažoji Lietuva)sritis tarp Lietuvos ir Lenkijos; sausumos siena su 14 valstybiu (iššiaurės prieš laikrodžio rodyklę): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija,Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu,Mongolija, Kinija, Šiaurės Korėja: dažniausiai priskiriama Europai (sostinėMaskva yra Europoje) arba Azijai (didesnė šalies dalis yra Azijoje; Tuvossostinėje Kyzyle yra geografinis Azijos centras).Europa – Azija. Per Rusijos teritoriją eina didžioji Europos ir Azijossąlyginės ribos dalis (iš šiaurės pagal laikrodžio rodyklę): Uralo kalnurytiniais šlaitais (60° rytu ilgumos), Kaspijos jūra. Kumos ir Manyčoįduba, Juodąja jūra.
PLOTAS -17075400 kv.km (didžiausia pasaulyje valstybė), 70 proc. šaliesteritorijos užima lygumos.Rytų Europos arba Rusijos lyguma europinėje dalyje (didžiausia Europoje) –geologijos požiūriu atitinka Rytu Europos platformą, buvo keturiledynmečiai; daug aukštumu ir iškilusiu lygumos daliu: Timano kalvagūbris(Timanskij kriaž) – senu suirusiu kalnu liekana, Šiaurinės skliautakalvės(Severnije uvali) – Volgos ir šiaurės Dvinos vandenskyra, Valdajaus,
Smolensko ir Maskvos, Vidurio Rusijos aukštumos – Volgos, Vakaru Dvinos(Dauguvos), Dnepro ir Dono vandenskyra bei Kursko magnetinė anomalijaVidurio Rusijos aukštumoje, Pavolgio aukštuma – su atskirais pakilmais,vadinamaisiais Žiguliu, Gyvačiu ir kitais kalnais, Bendrasis Syrtas –Volgos ir Uralo vandenskyra; žemumos ir reljefo pažemėjimai: Pečiorosžemuma, zandrinė Meščioros žemuma bei Okos ir Dono lyguma, plokščiaPakaspijo žemuma.Pelkėta Vakarų Sibiro lyguma (didžiausia Azijoje) tarp Uralo kalnu irVidurio Sibiro plokščiakalnio; žemumos ir lygumos Šiaurės Sibire ir upiuslėniuose: Šiaurės Sibiro, Janos ir Indigirkos, Kolymos, Anadyrio irPenžinos, Paamūrės žemumos; Vidurio Jakutijos bei Zejos ir Burėjos lygumos;neaukštas Vidurio Sibiro plokščiakalnis tarp Jenisejaus ir Lenos.Kalnų daugiausia šalies pakraščiuose: Chibinai Kolos pusiasalyje, DidžiojoKaukazo šlaitai europinės dalies pietuose, Altajus, Sajanai, Pabaikalėskalnai, Stano kalnynas ir Stano kalnagūbris pietuose, Sichotė Alinis,Džugdžūras, Kolymos, Koriaku ir čiukčių kalnynai rytuose; Čerskio irVerchojansko kalnagūbriai Rytų Sibire; Uralo kalnai tarp Europos ir Azijos.Miškai užima 42, dirbamoji žemė 8 (9 proc. pasaulio: turtingi humusujuodžemiai europinės dalies pietuose, dar Vakarų Sibiro juodžemiai), pievosir ganyklos 5, statiniai ir keliai 2 proc. salies teritorijos.Šiaurės jūru kelias – jungia Rusijos europinę dalį su Tolimaisiais Rytaisir Rusijos Šiaure per Arkties vandenyno jūras; ilgis nuo Karos Vartu ikiProvidėnijos 5600 km, svarbiausia Arkties ekspediciju bazė Archangelskas;navigacijos trukmė 2-4 mėnesiai per metus, dar ledlaužiai.Pakrantės. Daug jlankų ir užutekių jūrų pakrantėse: Kolos pusiasaliofiordai, didžiųjų upių estuarijos-įlankos: dideli pusiasaliai giliaiįsirėžę j jūras, didžiausi pusiasaliai tūkst.kv.km: Taimyro 400, Kamčiatkos370, Gydano 150. Jamalo 120, Kolos 100, Čiukčių 50.Daug salų, dažnai salos ir salynai skiriajūras; didžiausios salos kv. km.:Naujoji Žemė 82179 – laikoma branduolinių atliekų kapinynu, dvi salosŠiaurinė 48904 ir Pietinė 33275, Sachalinas 74060 – japoniškai Karafuto,pietinė dalis 1905-1945 priklausė Ja-ponijai, Naujojo Sibiro 38000 – sudaroAnžu 29000, Liachovo ir De Longo salynai, Šiaurės Žemė 37000 – sudaroSpalio Revoliucijos 14200, Bolševiko 11312, Komjaunuolio 9200, Pionieriausir mažesnės salos, Prano Juozapo Žemė 20720 – sudaryta iš 85 salų,šiauriausias taškas Flygelio iškyšulys Rudolto saloje, Kurilai 14765 –jskaitant ginčytinas su Japonija Kunaširą ir Iturupą bei mažesnes Habomajuir Sikotaną, Vrangelis 7300, Kolgujevas 5200, Vaigačas 3400, Komandorai1848.KLIMATAS – iš šiaurės į pietus: arkties, subarkties ir vidutiniu platumu(pereinantis iš jūrinio į žemyninį Kaliningrado srityje, vidutiniškaižemyninis europinėje dalyje, žemyninis Vakarų Sibire, ryškiai žemyninisRytų Sibire, musoninis Tolimuosiuose Rytuose); žiemą didžioji šalies dalis,atvira” šaltoms šiaurinėms oro masėms; žiemą vyrauja Sibiro arba Azijosanticiklonas rytuose ir “nardantys” ciklonai europinėje dalyje; šaltos irlabai šaltos žiemos didesnėje dalyje, sniego dangos trukmė nuo 5-6 mėnesiueuropinėje dalyje iki 9 mėnesių Sibiro Šiaurėje, dažna stipri pūga (purga);bora – smarkus ir gūsingas vėjas jūru pakrantėse, pučiantis nuo kalnagūbrio(Novorosijsko bora, Naujosios Žemės bora); vid. metinis kritulių kiekisAstrachanėje 163 mm (sausringiausia Europos vietovė); žemiausia orotemperatūra Narjan Mare -51 °C (žemiausia Europoje); vid. žiemostemperatūra Prano Juozapo Žemėje -24 °C (šalčiausios žiemos Europoje).“Šalčio polius” – Oimiakono ir Verchojansko dubumose (Jakutija) susidaro“šalčio ežerai”, žiema be atlydžiu trunka iki pusės metų, oro temperatūrosinversija (kopiant aukštyn temperatūra kyla); absoliutus oro temperaturosminimumas °C: Oimiakonas -71, kitais duomenimis -77, Verchojanskas -70(žemiausios Šiaurės pusrutulyje); pačios žemiausios ir pačios aukščiausiosoro temperatūrų skirtumas Verchojanske 107°C (didžiausias pasaulyje).atmosferos slėgis Agatoje Sibire 1084 mb (vietovės aukštis 262 m v.j.l.,
1968 12 31 – aukščiausias pasaulyje)Daugiametis jšalas (dar vadinamas: amžinasis jšalas, kriolitozona) –uolienos, kurių temperatūra ilgai būna žemesnė negu 0 °C, daugiamečio įšalozona užima 10,5 mln. kv. km plotą (daugiausia pasaulyje. 61 proc. šaliesteritorijos) – Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose (išskyrus Primorę,Kamčiatkos pietinę dalj ir kai kurias kitas teritorijas), šiaurinėje VakarųSibiro dalyje ir europinės dalies Užpoliarėje; amžinojo įšalo storis RytųSibire siekia 600 m, daugelyje vietų ir vasarą dirva atitirpsta tik iki 1 mgylio.VIDAUS VANDENYS. Apįe 120 tūkst. upių, visas ilgis 2,3 mln. km; daug Sibiroir kai kurios europinės dalies upės teka į šiaurę; ampalas – išsiliejęs jpaviršių ir sušalęs vanduo dažniausiai Sibiro upėse, ledo storis šiaurinėseupėse iki 2 m, dideli potvyniai (Lenos 10 m, Žemutinės Tunguskos 25 m),ledų sangrūdos; Lenos (30 tūkst. kv. km) ir Volgos (19 tūkst. kv. km)deltos, Obės estuarija (įlanka).Ežerų kraštas Karelija (ežeringumas 18 proc.); sūrieji Žemutinio Pavolgioežerai Baskunčiakas ir Eltonas (kasama valgomoji druska); gilus tektoninisBaikalo ežeras.Pelkės užima 10 proc. šalies teritorijos; Vakarų Sibiro lygumos pelkynai(apie 1 mln.kv.km – didžiausias pasaulyje “pelkynas”, Vasiuganės pelkės);Karelijos, Mezenės ir Pečioros pelkės.Ledynai užima 60 tūkst.kv.km plotą (94 proc. salų ledynai ir 6 proc. kalnųledynai).
GAMTINĖS ZONOS. Iš šiaurės į pietus septynios gamtinės zonos: arktiesdykumų, tundros, miškatundrės, miškų, miškastepių ir stepių, pusdykumių(Pakaspijys), drėgnųjų subtropikų (siauras ruožas į pietus nuo TuapsėsJuodosios jūros pakrantėje); miškų zona skirstoma į tris pazones: taigos,mišriųjų ir plačialapių miškų (tik europinėje dalyje), musoninių miškų (tikTolimuosiuose Rytuose).Tundra (suomiškai tunturi – bemiškė aukštuma) užima 12 proc. šalies
teritorijos; Arkties vandenyno pakrantėje, šilčiausio mėnesio temperatūraneviršija +10 °C, kritulių nedaug, amžinasis įšalas; bemiškė – augasamanos, kerpės, uogienojai (girtuoklės, bruknės, mėlynės), grybai, beržaikeružiai, “žydinti” tundra; šiaurės elniai, poliarinės lapės (pesecas),lemingai, baltosios kurapkos, poliarinės pelėdos; Didžiosios žemės irMažosios žemės tundra Pečioros baseine, Didžioji Kolos pusiasalio tundra,Taimyro tundra.