Rusijos Federacija

Rusijos Federacijos ekonominės geografijos referatas

Parašė: T. Petrokas

Bendrosios žinios:

Oficialus pavadinimas – Rusijos Federacija. Sostinė – Maskva. Antras pagal dydį miestas Sankt Peterburgas. Rusijos Federacija sudaro 20 autonomiškų respublikų ir daugiau kaip 50 sričių. Gyventojų skaičius šalyje apie 148,5 mln. , sostinėje apie 9 mln. Rusijos Federacija pradėjo egzistuoti 1991m suskilus Sovietų Sąjungai. Šalis ypač turtinga žemės ūkio ištekliais. Ji turi gausias mineralų atsargas, neblogai išplėtota pramonė.

Plotas – 17075400 km² ( didžiausia valstybė pasaulyje)
Gyventojai – 148,5 mln.
Vidutinis gyventojų tankumas 9 žm./1 km²
Sostinė – Maskva ( įkurta XII a.)
Kalbos rusų, etninių mažumų kalbos
Piniginis vienetas rublis
Svarbiausi veerslai – aptarnavimo paslaugos, pramonė
Daugiausia eksportuojama – nafta, dujos
Daugiausia importuojama – mašinos, technikos įrenginiai
Didžiausias ežeras – Baikalas
Ilgiausia upė – Lėna 4400km

Rusijos dalis pasaulyje procentais pagal: Eksportą 1,1;

Bendrąjį produktą 1,7;

Gyventojų skaičių 2,7;

Teritorijos dydį 11,4.

Administracinis suskirstymas:

22 respublikos (Čečėnija ir Tatarstanas nepasirašė federacinės sutarties); 6 kraštai – Altajaus, Chabarovsko, Krasnodaro, Krasnojarsko, Primorės, Stavropolio, 49 sritys – įskaitant Kaliningradą, 2 miestai – Maskva ir Sankt Peterburgas, 10 autonominių apygardų.

Geografinė padėtis:

Eurazijos žemyno šiaurėje (Jos teritorija užima vieną dešimtąją visos žemės rytulio sausumos – viena trečdalį Azijos, du penktadalius Europos). Šalies ilgis – 9700 km, plotis – 4000 km
Rusijos Federacijos sausumos siena ribojasi suu 14 valstybių( nuo Lietuvos pagal laikrodžio rodyklę įskaitant ir Kaliningrado sritį): Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Norvegija, Šiaurės Korėja, Kinija, Mongolija, Kazachstanu, Azerbaidžanu, Gruzija, Ukraina, Baltarusija, Lenkija.( Kaliningrado sritis tarp Lietuvos ir Lenkijos). Sostinė Maskva yra Europoje.
Europa – Azija. Per Rusijos teritoriją ei

ina didžioji Europos ir Azijos dalis kuriuos atskiria Uralo kalnų rytiniai šlaitai.

Klimatas:

Iš šiaurės į pietus: žiemą didžioji šalies dalis ,atvira” šaltoms šiaurinėms oro masėms; žiemą vyrauja Sibiro arba Azijos anticiklonas rytuose ir “nardantys” ciklonai europinėje dalyje; šaltos ir labai šaltos žiemos didesnėje dalyje, sniego dangos trukmė nuo 5-6 mėnesiu europinėje dalyje, iki 9 mėnesių Sibiro Šiaurėje, dažna stipri pūga, smarkus ir gūsingas vėjas jūrų pakrantėse, pučiantis nuo kalnagūbrio (Novorosijsko, Naujosios Žemės); vidutinis metinis kritulių kiekis Astrachanėje 163 mm (sausringiausia Europos vietovė); žemiausia oro temperatūra Narjan Mare -51 °C (žemiausia Europoje); vidutinė žiemos temperatūra Prano Juozapo Žemėje -24 °C (šalčiausios žiemos Europoje).

“Šalčio polius” – Oimiakono ir Verchojansko dubumose (Jakutija) susidaro “šalčio ežerai”, žiema be atlydžiu trunka iki pusės metų, oro temperatūros inversija (kopiant aukštyn temperatūra kyla); absoliutus oro teemperaturos minimumas °C: Oimiakonas -71°C, kitais duomenimis -77°C, Verchojanskas -70°C (žemiausios Šiaurės pusrutulyje); pačios žemiausios ir pačios aukščiausios oro temperatūrų skirtumas Verchojanske 107°C (didžiausias pasaulyje). Daugiametis įšalas (dar vadinamas: amžinasis įšalas, kriolitozona) – uolienos, kurių temperatūra ilgai būna žemesnė negu 0 °C, daugiamečio įšalo zona užima 10,5 mln. km² plotą – Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, šiaurinėje Vakarų Sibiro dalyje ir europinės dalies Užpoliarėje; amžinojo įšalo storis Rytų Sibire siekia 600 m, daugelyje vietų ir vasarą dirva atitirpsta tik iki 1 m gylio.

Sibiras.
Neaprėpiama Sibiro teritorija plyti šiaurinėje Ru

usijos dalyje, ji driekiasi nuo Uralo kalnų vakaruose iki tolimiausios Aliaskos kampelio rytuose. Nors Sibiras apima beveik 80 procentų Rusijos žemių, tačiau retai gyvenamas. Tai bene didžiausias regionas pilnas įvairių naudingų iškasenų. Pradedant nafta, akmens anglimis, gamtinėmis dujomis, baigiant įvairiais metalais, geležimi, auksu. Ten randama deimantu, platinos. Ten susidariusi unikali gamta nepavaldi žmogui. Tačiau dėl iškasenų statomos šachtos, įdiegiami dujotekiai, statomi naftotekiai. Vis daugiau ir daugiau gamtos išteklių randama Sibire, gal todėl, kad jis sunkiau prieinamas ir nepritaikytas žmogaus gyvenimui tačiau drąsiai galime teikti, kad tai yra Rusijos lobis.

Gamtinės zonos:

Iš šiaurės į pietus septynios gamtinės zonos: arkties dykumų, tundros, miškatundrės, miškų, miškastepių ir stepių, pusdykumių, drėgnųjų subtropikų; miškų zona skirstoma į tris dalis: taigos, mišriųjų ir plačialapių miškų (tik europinėje dalyje), musoninių miškų (tik Tolimuosiuose Rytuose).

Tundra užima 12 procentų šalies teritorijos; Arkties vandenyno pakrantėje, šilčiausio mėnesio temperatūra neviršija +10 °C, kritulių nedaug, amžinasis įšalas; bemiškė – auga samanos, kerpės, uogienojai (girtuoklės, bruknės, mėlynės), grybai, beržai keružiai, “žydinti” tundra; šiaurės elniai, poliarinės lapės, lemingai, baltosios kurapkos, poliarinės pelėdos; Didžiosios žemės ir Mažosios žemės tundra Pečioros baseine, Didžioji Kolos pusiasalio tundra, Taimyro tundra.

Taiga užima trečdalį šalies teritorijos; Vakarų Eurazijos ir Rytų Sibiro taiga; eglės, kėniai ir pūšys Rytų Europoje, eglės, Sibiro maumedžiai ir kedrai Vakarų Sibire, Sibiro ir Da

aurijos maumedžiai, Sibiro eglės, kedrai Rytų Sibire, Alano eglės, baltažieviai kėniai Tolimuosiuose Rytuose; brangiakailiai žvėreliai (sabalai, voverės, kiaunės, Sibiro šeškai), kedro riešutai.
“Vidutinių platumų džiunglės” arba Primorės taiga (kartu auga ir gyvena augalai bei gyvūnai, būdingi taigai ir pietiniams miškams); maumedžiai, eglės, beržai, Korėjos kedrai ir Korėjos pūšys, Mandžiūrijos riešutmedžiai, Amūro liepos, uosiai, klevai, daug lianų, ženšeniai; Usūriniai tigrai, dėmėtieji ir taurieji elniai, juodieji lokiai, Usūriniai briedžiai; dar Usūriniai šunys.

Miškai užima 42, dirbamoji žemė 8 (9 proc. pasaulio: turtingi humusu juodžemiai europinės dalies pietuose, dar Vakarų Sibiro juodžemiai), pievos ir ganyklos 5, statiniai ir keliai 2 proc. salies teritorijos.

Vidaus vandenys:

Apie 120 tūkstančių upių, visas ilgis 2,3 mln. km; daug Sibiro ir kai kurios europinės dalies upės teka į šiaurę; ampalas – išsiliejęs į paviršių ir sušalęs vanduo dažniausiai Sibiro upėse, ledo storis šiaurinėse upėse iki 2 m, dideli potvyniai (Lenos 10 m, Žemutinės Tunguskos 25 m), ledų sangrūdos; Lenos (30 tūkst. km²) ir Volgos deltos (19 tūkst. km²), Obės estuarija (įlanka).

Ežerų kraštas Karelija (ežeringumas 18 procentų ); sūrieji Žemutinio Pavolgio ežerai Baskunčiakas ir Eltonas (kasama valgomoji druska); gilus tektoninis Baikalo ežeras.

Pelkės užima 10 procentų šalies teritorijos; Vakarų Sibiro lygumos pelkynai (apie 1 mln. km² – didžiausias pasaulyje “pelkynas”, Vasiuganės pelkės); Karelijos, Mezėnės ir Pečioros pelkės.

Ledynai užima 60 tūkst.km² plotą (94 procentai salų ledynai ir 6 proc. kalnų ledynai).

Geografiniai ekstremumai:

Ilgiausios upės: Amūras su Argūne-4444 (Amūras 28

824, Argūnė 1620),

Lėna 4400,

Obė su Katune 4338 (Obė 3650, Katunė 688),

Irtyšius 4248,

Jenisėjus su Mažuoju Jenisėjumi 4102 (Jenisejus 3487, Mažasis Jenisejus 563),

Volga 3530 (ilgiausia Europoje),

Žemutinė Tunguska 2989,

Viliujus 2650,

Išimas 2450,

Uralas 2428,

Didžiausi ežerai (km²): Kaspijos jūra 37001 (didžiausias pasaulyje, skalauja Rusijos, Kazachstano, Turkmėnistano, Irano ir Azerbaidžano krantus),

Baikalas 31499,

Ladoga 17703 (didžiausias Europoje; 660 salų – ir Valamo sala),

Onega 9720 (mediniai pastatai Kižų saloje),

Taimyras 4560,

Chanka 4190 (ir Kinijoje),

Čiudo ir Pskovo arba Peipu 3555 (ir Estijoje),

Čianai 2600 (sūrusis, priklausomai nuo vandens lygio, nuo 1990 iki 2600),

llmenis 2090 (priklausomai nuo vandens lygio, nuo 733 iki 2090),

Belojė (Baltasis) 1290,

Giliausias ežeras Baikalas 1620 m (giliausias pasaulyje);

Didžiausi tvenkiniai (dirbtiniai ežerai arba marios) (km²): Samaros 6450 (didžiausias pasaulyje),

Bratsko 5426,

Rybinsko 4580,

Volgogrado 3117,

Timliansko 2700,

Krasnojarsko 2130;

Didžiausi pusiasaliai tūkst.km²: Taimyro 400,

Kamčiatkos 370,

Gydano 150,

Jamalo 120,

Kolos 100,

Čiukčių 50.

Didžiausios salos km²: Naujoji Žemė 82179 – laikoma branduolinių atliekų kapinynu, dvi salos Šiaurinė 48904 ir Pietinė 33275,

Sachalinas 74060,

Naujojo Sibiro 38000 – sudaro Anžu 29000, Liachovo ir De Longo salynai,

Šiaurės Žemė 37000 – sudaro Spalio Revoliucijos 14200, Bolševiko 11312, Komjaunuolio 9200, Pionieriaus ir mažesnės salos,

Prano Juozapo Žemė 20720 – sudaryta iš 85 salų.

Aukščiausi kalnai m: Elbrusas 5642 (Rusija – Gruzija),

Belucha 4506;

Aukščiausi statiniai m: Ostankino televizijos bokštas 534,

Maskvos universitetas 240,

Maskvos “Ukrainos” viešbutis 198.

Miestai:

Miestų gyventojų dalis procentais: 1979 -69,1989 – 74,1993 – 73;

Didžiausi miestai, mln. žmonių: Maskva apie 8,77

Sankt Peterburgas apie 4,46

Nižnij Novgorodas apie 1,44,

Novosibirskas 1,44,

Jekaterinburgas 1,36,

Samara 1,23.

Valstybinė kalba:

Valstybinė kalba- rusų, priskiriama tarpnacionalinio bendravimo kalboms, oficiali JTO kalba; rusiškai kalba rusai ir kai kurios nacionalinės mažumos (rusakalbiai).
Labiausiai paplitusios kalbų grupės: slavų, tiurkų, ugrų finų; iš viso per 100 kalbų (iš jų apie 50 vadinamųjų jaunaraščių – pvz., čiukčių).

Piniginis vienetas:

Piniginis vienetas – rublis (anksčiau 1 rublis = 100 kapeikų); 1 JAV doleris = 550 rublių (1993 pradžia), = 1500 rublių (1994 pradžia); = 2896 rubliai (1994 10 07), = 3081 rublis (1994 10 10), = 3926 (1994 10 11 – katastrofiškas rublio “kritimas kainavo kėdę” finansų ministrui ir centrinio banko valdytojui), = 2994 rubliai (1994 10 14), = 5000 rublių (1995 04); užsienio valiutos atsargos (mlrd.JAV dolerių ): 1993 pradžia (2,8), 1993 (6,1), 1994 09 (4,1); užsienio skola (mlrd.JAV dolerių): 1991 (67), 1992 (83), 1994 (įvairiais duomenimis 80 -120);

Demografinės žinios:

Gyventojų skaičius mln.: 148,67 (1993 NVS), 148,37 (1994 NVS), 148,25 (1995 NVS).

Vidutinis metinis gyventojų prieaugis procentais: 1981-1985 (+0,7), 1986-1990 (+0,6), 1991 (+0,1), 1992 (-0,02), 1993 (-0,2), 1994 (-0,1).
1000 gyventojų 1979, 1989 ir 1992: G15,8, 14,6 ir 10,7(gimstamumas); M 10,8, 10,7 ir 12,2(mirštamumas); vedybų 11,1,9,4 ir 7,1; skyrybų 4,3, 3,9 ir 4,0; kūdikių mirtingumas 1000 gimusiųjų 23,18 ir 18.

Vidutinė būsimojo gyvenimo trukmė 1980, 1990, 1993 ir 1994: vyru 61,5, 64, 63 ir 59, moterų 73, 74, 74 ir 72; skirtumas tarp moterų ir vyrų amžiaus metai: 1993 = 11, 1994 = 13 (didžiausias pasaulyje). Sudėtis pagal lytį procentais: vyrų 46,9, moterų 53,1. Sudėtis pagal amžių procentais: iki 15 m. -23, 15-59 m” -61, 60-74 m -12, per 75 m. -4.
Abortai1991 = 206 (daugiausia pasaulyje).

Per 1993 gyventojų sumažėjo 0,3 mln.; gimė 1,4 mln. kūdikių (14 procentų mažiau negu 1992), mirė 2,2 mln. žmonių (20 procentų daugiau negu 1992); natūralaus gyventojų deficito (2,2 mln. mirusiųjų – 1,4 mln. gimusiųjų = – 0,8 mln.) negelbėjo didėjanti teigiama migracija (1993 apie 0,5 mln.; pabėgėliai ir priverstieji persikėlėliai iš buvusiųjų SSRS respublikų, “grįžusi iš Europos” Rusijos armija); sumažėjo gimstamumo koeficientas (Q = 9,2 – mažiausias pasaulyje), išaugo mirtingumo koeficientas (M = 14,6), NGP koeficientas antri metai iš eilės neigiamas (NGP = -5,4 – blogiausias rodiklis pasaulyje).

Etninė ir religinė sudėtis:
Per 100 tautų ir tautelių; etninė sudėtis procentais1991 metais: rusai 81,3, totoriai 3,8, ukrainiečiai 2,9, čiuvašai 1,2, baškirai 0,9, baltarusiai 0,8, mordviai 0,7, čečėnai 0,6, udmurtai, vokiečiai, mariai, armėnai, kazachai, žydai 0,3. Religinė sudėtis: dauguma tikinčiųjų stačiatikiai (rusu cerkvė; kiti pavadinimai – provoslavai arba rusai ortodoksai), religinės musulmonų ir budistų mažumos.

Užsienio investicijos:

Užsienio investicijos mln.JAV dolerių.: 1992 = 1554, 1993 = 2958; vidutiniškai 1992-1993 vienam gyventojui 15 JAV dolerių.
1994 – apie 8500 bendrųjų įmonių, jos davė 9 procentus. Eksporto vertės; daugiausia bendrųjų įmonių su JAV, Šveicarija, Olandija, Liuksemburgu ir Mergelės salomis; labiausiai užsienio investicijoms imlios šakos, nuo visų investicijų procentais: energetika 50, prekyba 10; labiausiai užsienio investicijoms imlūs regionai, nuo visų investicijų procentais: Archangelsko sritis 40, Maskva 12, Tiumenės sritis 3.

Užsienio prekyba:

Eksportas mlrd. JAV dolerių.: 1990 – 71, 1991- 51, 1992- 42, 1993- 44, 1994- 48 (20 vieta pasaulyje), įskaitant eksportą į NVS šalis 1994 – 62 (16 vieta pasaulyje); importas mlrd. JAV dolerių: 1990 -82, 1991 -44,5, 1992 – 37, 1993 – 27, 1994 – 28; eksporto struktūra pagal šakas procentais: nafta 19, dujos 17, naftos produktai 8, mašinos ir įrenginiai 6,5, aliuminis 3, mediena 1,5, akmens anglys 1,5, azoto ir kalio trąšos 1; eksportas pagal šalis procentais: Vokietija 13,5, Kinija 7,5, Italija 6,5, Didžioji Britanija 5, Vengrija 5, Japonija 5, JAV 4,5; importo struktūra pagal šakas procentais: mašinos ir įrenginiai 26, grūdai 6, drabužiai 5, cukrus 2, vaistai 1, avalynė 1; importas pagal šalis procentais: Vokietija 24, Kinija 15, Japonija 5,5, JAV 5,5, Prancūzija 4,5, Italija 4.

Daugiausiai Rusija eksportuoja naudingas iškasenas tai ir sudaro didžiausia eksporto dalį.

Politinės žinios:

Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO 1945 (SSRS teisių perėmėja tarptautinėje arenoje); ESBO; nuolatinė Saugumo tarybos narė, padengia (privalo padengti) 9,41 proc. JTO biudžeto išlaidų.

Federacinė respublika; veikia 1993 Konstitucija (himnas pagal M. Gjinkos “Dieve, saugok carą”); valstybės vadovas – prezidentas (nuo 1990, prezidento rinkimuose išrinktas 1991 Borisas Jelcinas – buvo Maskvos komunistų lyderis ir ministras).

Dvejų rūmų parlamentas nuo 1993 12: Aukštutiniai rūmai, 178 deputatai (po du nuo 89 Rusijos subjektų) ir Žemutiniai rūmai (Dūma), 450 deputatų, renkamų ketveriems metams.

Svarbiausios politinės jėgos (vietų skaičius Dūmoje, 1993 12 rinkimai): Rusijos pasirinkimas (96), Liberalų demokratų partija (70) – lyderis Vladimiras Žirinovskis, Komunistų partija (65), Agrarinė partija (47), “Jabloko” (33), Rusijos vienybės ir santarvės partija (27), Rusijos moterys (25), Demokratų partija (21), Piliečių sąjunga (18), Rusijos judėjimas už demokrati-nes reformas (8).

Ekonomikos rodikliai:

BVP mlrd. JAV dolerių.: 1989 = 856 (6 vieta pasaulyje), 1993 = 348 (11 vieta pasaulyje); nacionalinis produktas vienam gyventojui JAV doleriais: 1989 = 5800, 1992 = 2700; realus kasmetinis BVP prieaugis +, nuosmukis – (procentais): 1990 (-4), 1991 (-12), 1992 (-19), 1993 (-12), 1994 (-15).

Pereinamosios ekonomikos šalis; dalis buvusiosios SSRS 1989 (proc.): BVP (59), gyventoju skaičiumi (51,5); nutrūkę senieji ekonomikos ryšiai, smukęs gyvenimo lygis.
11 ekonominių rajonų (iš šiaurės į pietus ir rytus): Šiaurės, Šiaurės Vakarų, Vidurio (Centrinis), Volgos Viatkos, Vidurio (Centro) Juodžemio, Pavolgio, Šiaurės Kaukazo, Uralo, Vakarų Sibiro, Rytų Sibiro, Tolimųjų Rytų.

2000 m. Rusijos dalis pasaulio BVP sudarė 2,6 procento.

Pramonė:

Pramonės gamybos apimties mažėjimas; 1994 palyginti su 1990 nuosmukis sudarė 49 procentus; 1993 palyginti su 1990 nuosmukis sudarė 37 procentus (iš jo gavybos pramonėje 28, perdirbamojoje pramonėje 38); 1993 palyginti su 1992 nuosmukis sudarė 16 procentų (iš jo gynybos pramonėje 29, prieš metus buvo 42).

Gamybos koncentracija ir specializacija; gamybos monopolija (viena įmonė gamina 100 procentų šalies troleibusų, bulvių kombainų, kino ir fotojuostų, motorolerių) ir dvipusė monopolija (vienas gamintojas – vienas vartotojas; Zavolžsko variklius naudoja tik GAZ); dar oligopolija (dvi-keturios įmonės gamina beveik visą vienodo profilio produkciją).

Dabar Rusijos pramonė yra atsigavusi ir vejasi kitas šalis.

Naftos pramonė:

Pagrindine Rusijos eksporto dalį sudaro nafta. Nenuostabu, kad Rusijoje yra didžiausi pasaulio ištekliai. Naftos gavyba mln.tonų: 1985 = 542, 1988 = 569, 1990 = 516, 1991 = 462, 1992 = 399, 1993 = 354 (2 vieta pasaulyje; 11,5 procentų pasaulyje), 1994 = 316 ir eksportas mln.tonų: 1993 = 127 (2 vieta pasaulyje; 9 procentų pasaulyje; eksportas tolimojo užsienio šalis 80, “išvežimas” į artimojo užsienio šalis 47), 1994 = 123; gavyba pagal regionus 1993 proc.: Tiumenės sritis 67, Tatarstanas 8, Baškortostanas 6; didžiausi naftos gavėjai 1993 procentais: “LUKoil” 14, “Surgutneftegaz” 11, “JUKOS (Ju-įanskneftegaz)” 9, “Nižnevartovskneftegaz” 7, “Nojabrskneftegaz” 7, “Tatneft” 7; perdirbama 63 proc. išgautos naftos.

Benzino gamyba mln.tonų: 1992 = 35, 1993 = 30 (3 vieta pasaulyje); didžiausi naftos perdirbimo kombinatai 1992, perdirbta naftos mln.tonų: Dzeržinskas (Nižnij Novgorodo sritis) 19, Omskas 19, Angarskas 17, Kirišiai 15, Riazanė 13, Jaroslavlis 12, Permė 12; naftotiekiai iš gavybos rajonų Į vakarus (“Družba”).

“LUKoil” – visas pavadinimas AO “Neftianaja kompanija Langepas Urai Kogalymneft”, susikūrė 1993, prezidentas Vagitas Aleklerovas; 1994 – pirmoji vieta pasaulyje tarp naftos bendrovių pagal naftos atsargas, 4 vieta pasaulyje pagal naftos gavybą. Kaip ir anksčiau Rusija pirmauja pasaulyje pagal naftos gavybą. Dabar ji yra 3, o ateityje manoma kad ir pirma, nes didžiausi ištekliai, taip pat Rusija viena pirmaujančių pagal naftos eksportą.

2003 metais pagal naftos gavybą Rusija su Saudo Arabija dalinasi pirma ir antra vietomis.Rusijos ekonomika priklauso nuo naftos, kadangi apie 45 procentai naftos gavybos tenka eksportui.

Dujų pramonė:

Gamtinių dujų gavyba mlrd.kub.m: 1985 = 462, 1990 = 641, 1991 = 643, 1992 = 640, 1993 = 618 (pirmoji vieta pasaulyje; 28 proc. pasaulio), 1994 = 607 ir eksportas mlrd.kub.m: 1992 = 194, 1993 = 179 (pirmoji vieta pasaulyje; 35 procentai pasaulyje; eksportas į tolimojo užsienio šalis 1992 = 88, 1993 =101, “išvežimas” į artimojo užsienio šalis 1992 = 106, 1993 = 78), 1994 = 184; gavyba pagal regionus 1993 proc.: Tiumenės sritis 91, Orenburgo srltis 5; didžiausi dujų gavėjai 1993 proc.: “Urengoj gazprom” 43, “Jamburg-gazdobyčia” 28, “Nadymgazprom” 11.
Dujotiekiai: Jamburgas-Nadymas-Pomarai-Užgorodas (ilgiausias pasaulyje), “Sojuz”, Urengojus-Tiumenė, Surgutas-Tomskas- Novosibirskas.

Labai išvystyta dujų pramonė Rusijoje rodo vis didėjančia dujų svarbą mūsų gyvenime. Šioje sferoje Rusija yra ryški lyderė, ir artimiausiu laiku neužleis šios vietos. Ji Yra pirmoje vietoje pagal dujų eksportą.

Metalurgija ir energetika:

Juodoji metalurgija – plieno lydymas mln.tonų: 1990 = 90, 1991 = 77, 1992 = 67, 1993 = 58 (4 vieta pasaulyje); didžiausi kombinatai (išlydyta plieno mln.t 1992): Magnitogorskas (12 – keliasdešimt metu buvo didžiausias pasaulyje), Čerepovecas (1992 = 10, 1993 = 8,5), Lipeckas (7), Nižnij Tagilas (7); dar ketus, koksas, plieno vamzdžiai, lydiniai.

Spalvotoji metalurgija – viena pirmųjų vietų pasaulyje pagal daugelio spalvotųjų ir brangiųjų metalų lydymą; pirminio (2 vieta pasaulyje) ir antrinio aliuminio lydymas – Krasnojarskas, Bratskas, Volgogradas, Uralas; nikelio lydymas – Norilskas, Mončegorskas, Uralas; vario lydymas – Norilskas, Uralas, Kolos pusiasalis.

Elektros energetika – elektros energijos gamyba mlrd. kwh: 1985 = 962, 1990 = 1082, 1991 = 1068, 1992 = 1008, 1993 = 956 (2 vieta pasaulyje; 8 proc. pasaulio), 1994 = 876.
Elektros energijos gamyba proc.: ŠE 69 (žymiausios: Reftinsko Urale, Kostromos, Surguto, Kirišių Leningrado srityje, Troicko Urale, Stavropolio, Kaširos ir Šaturos Pamaskvėje), HE 18 (galingiausios: Sajanų Šušensko – galingiausia Eurazijoje, Krasnojarsko, Bratsko, Ust-llimsko, Volgos kaskadai – Volgogrado, Saratovo, Samaros), AE 12 (Obninsko pastatyta 1954 – pirmoji pasaulyje, kada pradėjo veikti: Novovoronežo 1958, Bilibino 1966 – Tolimojoje Šiaurėje, Belojarsko 1967, Kolos 1974, Sosnovij Boro arba Leningrado 1981, Smolensko 1985, Kursko 1986, Balakovo 1986, Tverės 1986).

Anglių pramonė – akmens anglių gavyba mln.tonų: 1985 = 395, 1988 = 425, 1990 = 395, 1991 = 353, 1992 = 337, 1993 = 305 (3 vieta psaulyje; 9 proc. pasaulio), 1994 = 271 ir eksportas; gavyba pagal regionus procentais: Kemerovo sritis (Kuzbasas arba Kuznecko baseinas) 35, Krasnojarsko kraštas (Kansko ir Ačinsko baseinas) 14, Komija (Pečioros baseinas – Vorkuta ir Inta) 8; dar rusvųjų anglių (2 vieta pasaulyje), durpių ir degiųjų skalūnų gavyba.

Dabar Rusija pagal anglių eksportą yra ketvirta 27,4. Tai vėl gi rodo Rusijos išteklių galybę. Ateityje Rusija išsiverš į pirmąją vietą todėl kad didžiausi ištekliai tai pat yra Rusijoje.
Visi šie rodikliai rodo kad Rusijos Federacija turtinga ne tik nafta, gamtinėmis dujomis ar akmens anglimis, bet ir metalais, rudomis iš kurių išgaunami metalai. Tai pat AE energijos gavyba.
Daugiausiai energetikos pagamina AE, tai nenuostabu, nes Rusijos Federacijoje yra daug išgaunama perdirbama daug urano. Vienos svarbiausios ir brangiausios iškasenos pasaulyje. Daugiausiai šių iškasenų išgaunama Uralo kalnuose. Tai bene turtingiausi kalnai, prisotinti daug metalų, įvairių cheminių elementų, be kurių neįsivaizduojama chemijos pramonė.

Mašinų pramonė:

“Sunkiosios” mašinos – išvystytos metalui, žaliavai, energijai imlios šakos, tačiau mažėja gamyba; 1993 pagaminta, palyginti su 1992 proc.: ekskavatorių 82, staklių 79 (Maskvos “Krasnij Proletarij”, Nižnij Novgorodo “Zefs”, Sterlitamako “Baškortostan”), grūdų nuėmimo kombainų 78 (Rostovas prie Dono – beveik sustabdė gamybą, Krasnojarskas), traktorių 65 (tūkst.: 1985 = 261, 1991 = 178 – iki 1992 buvo pirmoji vieta pasaulyje, 1992 =137-2 vieta pasaulyje, 1993 = 89, 1994 = 29! – Volgogradas, Rubcovskas Altajuje, Lipeckas, Sankt Peterburgo Kirovo, Čeliabinskas, Vladimiras, šilumvežių 65 (Kolomna), energetikos mašinų 60 (Sankt Peterburgo “Elektrosila”, Jekaterinburgas, Volgodonsko atominiai reaktoriai), buldozerių 53, bokštinių kranų 50, kalvystės ir presavimo įrangos 45, šachtų įrangos 40, elektrovežių 29 (Novočerkaskas); žymiausias “sunkiųjų” mašinų gamybos centras Jekaterinburgo “Uralmaš”.

Automobiliai ir lėktuvai. Lengvųjų automobilių gamyba mln.: 1985 = 1,16, 1990 = 1,10,1992 = 0,96 (10 vieta pasaulyje; 2,7 proc. pasaulio), 1993 = 0,95, 1994 = 0,80; Rusijos gamybos proc.: Toljatis (VAZ – “Žiguli-Lada”) 69, Nižnij Novgorodas (GA2-“Volga”) 11, Maskva (A2LK- “Moskvič”) 10, Uljanovskas 6, Iževskas (“lžmaš”) 3.

Krovininių automobilių gamyba mln.: 1985 = 0,75, 1992 = 0,63, 1993 = 0,53, 1994 = 0,15!; Rusijos gamybos proc.: Nižnij Novgorodas (GAZ) 41, Maskva (ZIL) 12, Naberežnijė Čelni (KamAZ) 11.
Lėktuvų (Smolenskas, Samara, Voronežas) ir sraigtasparnių (Rostovas prie Dono) gamyba.
Buitiniai elektros prietaisai -1993 pagaminta palyginti su 1992 proc.: šaldytuvų ir šaldiklių 109, televizorių 108, tačiau skalbimo mašinų 90, dulkių siurblių 82, radijo imtuvų 71, videomagnetofonų 60; televizorių gamyba mln.: 1980 = 4,0, 1990 = 4,7, 1991 = 4,4, 1992 = 3,7, 1993 = 3,95, 1994 = 2,2!; Rusijos gamybos procentais, : Maskva (“Temp”, “Rubin”) 20, Aleksandrovas Vladimiro srityje 15, Voronežas (“Rekord”) 13, Riazanė (“Sapfir”) 6, Novgorodas (“Kvant”) 6; dar – fotoaparatai Krasnogorskas), laikrodžiai mln.: 1990 = 60, 1993 = 51 (3 vieta pasaulyje; Maskva, Čistopolis).

Šias rodikliais Rusija nusileidžia ryškiai kitoms šalims. Dabar užleidusi pozicijas kitoms šalims kurios teikė daugiau dėmesio techninėms naujovėms. Rusijos technika yra gerokai pasenusi atsilikusi lyginant su JAV, JAPONIJA, VOKIETIJA, gal tai rodo atsidavimą kitoms šakoms. Pvz. gamtos išteklių gavybai, eksportui.

Chemijos pramonė:

Senosios šakos iš anglių ir naujosios iš naftos bei dujų; mineralinių trąšų gamyba mln.t: 1985 = 17,3, 1988 = 19,1 (2 vieta pasaulyje), 1990 = 16,0, 1992 = 11,0 (3 vieta pasaulyje), 1993 = 8,6, 1994 = 7,0; trąšų sudėtis proc.: azoto 52, fosfatų 24, kalio 24; didžiausi trąšų gamintojai proc.: Solikamsko.Uralkalij” 14, Solikamsko “Silvinit” 9, Novgorodo “Azot” 7, Novomoskovsko Tulos srityje “Azot” 6, Voskresenskas.
Vieta pasaulyje pagal gamybą 1992: sintetinio kaučiuko (3; mln.tonų: 1992 = 1,5, 1993 =1,1 – Jaroslavlis, Volžskis, Omskas, Voronežas), sieros rūgšties (3; mln.tonų: 1990 = 12,0, 1992 = 9,7, 1993 = 8,3), kalcionuotos sodos (3; mln.tonų: 1985 = 3,75, 1990 = 3,2, 1992 = 2,7, 1993 = 2,0).

Šiuo metu Rusija yra 4 pagal azoto trąšų pagaminančias valstybes. Tačiau kitose chemijos pramonės srityse Rusija vaidina ryškesni vaidmenį. Tai vėl įrodo Rusijos gamtinių išteklių gausumą.

Miško pramonė:

Rusija – viena iš lyderių pasaulyje pagal medienos gamybą. Tačiau atsilieka pagal medienos eksportą. Daugiausia eksportuoja neapdirbtą medieną. Rusijai tenka apie 30 procentų pasaulio miškų ploto.

Tradicinė šaka; vienas spygliuočių medienos tiekėjų pasaulio rinkai, tačiau neracionali gamyba; medienos išvežimas (5 vieta pasaulyje) ir medienos eksportas (3 vieta pasaulyje; 8 procentai pasaulyje); Rusijos medienos gamybos proc.: Irkutsko sritis, Archangelsko sritis, Komija, Krasnojarsko kraštas; medžio pluošto plokščių gamyba (2 vieta pasaulyje). Popieriaus gamyba mln.tonų: 1989 = 5,35, 1991 = 4,75, 1992 = 3,6, 1993 = 2,9. Rusijos popieriaus gamybos proc.: Kondopoga Karelijoje 15, Syktyvkaras Komijoje 14, Balachna Nižnij Novgorodo srityje 11, Solikamskas 9, Kotlasas Archangelsko srityje 8.

Tai dar viena pramonės šaka kurioje Rusija pasiekia gerų rezultatų.

Lengvoji pramonė:

Vidurio Rusija vienas tradicinių tekstilės rajonų, tačiau gili krizė; medvilninių audinių gamyba mln.m²: 1990 = 5624, 1991 = 5295, 1992 = 3292, 1993 = 2324!, iš Uzbekistano medvilnės; didžiausi medvilninių audinių gamintojai proc.: Ivanovo sritis (Ivanovas, Kinešma, Šuja, Teikovas) 35, Maskvos sritis (Orechovo Zujevas, Noginskas) 16, Vladimiro sritis (Vladimiras, Muromas) 11, Maskvos .Triochgornaja manufaktūra” 9; vilnonių audinių gamyba mln. m²: 1980 =517 (buvo pirmoji vieta pasaulyje). 1990 = 466, 1991 = 386, 1992 = 276, 1993 = 206!; didžiausi vilnonių audinių gamintojai proc.: Maskva ir Maskvos sritis 37, Ivanovas 7; lininiai audiniai (Kostroma, Tutajevas) ir šilkiniai audiniai (Čaikovskis, Balašovas, Naro Fominskas).
Avalynės pramonė – sena šaka (ypač garsėjo Rusijos “batų sostinė” Kimrai), dabar gili krizė; avalynės gamyba (be guminės) mln. porų: 1990 = 385, 1991 = 336, 1992 = 220, 1993 = 146, 1994 = 67!, žymiausi gamintojai Maskva, Rostovas prie Dono, Sankt Peterburgas (“Skorochod”).

Pasaulyje pagal audinių gamybą pirma vieta tenka medvilniniams audiniams. Rusija pasaulyje 3 pagal šį rodiklį.

Vilnonių audinių gamyba – 2 vieta pasaulyje.

Šilkiniai audiniai – 4 vieta pasaulyje.

Žemės ūkis:

Žemės ūkyje dirba 18 proc. šalies dirbančių, pagamina 10 proc. BVP vertės; vienas didžiausių maisto produktų neto importuotojų pasaulyje; augalininkystė duoda 60, gyvulininkystė 40 proc. žemės ūkio produkcijos vertės; laikoma rizikingos žemdirbystės šalimi.

Rusijoje žemės ūkiu daugiausiai verčiasi derlingose Rusijos lygumose, kurios driekiasi nuo vakarinės sienos iki Centrinės Azijos. Ten valstiečiai augina kviečius ir kitas grūdines kultūras, galvijus mėsai, pagamina nemažai pieno produktų, vilnos medvilnės.

Agrarinė reforma – 1993 pabaigoje buvo perregistruota 24 tūkst. (95 proc. visų) kolchozų ir sovchozų; pagamintos žemės ūkio produkcijos struktūra 1992 ir 1993 proc.: kolchozai ir sovchozai 41 ir 23, naujosios žemės ūkio įmonės 21 ir 35, fermeriai 1 ir 2, asmeninai sodybų sklypai 33 ir 36; fermerių ūkių skaičius tūkst.: 1991 = 4, 1992 = 49, 1993 = 183, 1994 = 270, vidutinis ūkio dydis 42 ha, tenka 5 proc. žemės ūkio naudmenų.

Grūdai 1992 ir 1993 – derlius mln.t: 1990 = 112, 1991 = 87, 1992 = 103 (4 vieta pasaulyje), 1993 = 99; grūdinių kultūrų struktūra proc.: kviečiai 44, miežiai 27 (mln. t: 1990 = 27, 1992 = 25,5 – pirmoji vieta pasaulyje, 16 proc. pasaulio; 1993 = 25), avižos 12 (mln. t: 1990 = 12, 1992 =11,5 – pirmoji vieta pasaulyje. 34 proc. pasaulio; 1993 =12), rugiai 9 (mln.t: 1990 = 16, 1992 = 14 – pirmoji vieta pasaulyje, 48 proc. pasaulio; 1993 = 9), kukurūzai 2, soros 1, grikiai, ryžiai (auginami užpelkėjusioje Kubanėje); grūdų importas mln. t: 1991 = 35,5 (daugiausia pasautyje). 1992 = 25,5 (pasaulyje daugiau tik Japonija), 1993 =11, 1994 = 2; kviečiai sudaro 80 proc. grūdų importo.

Kitos augalininkystės šakos 1992 (vieta pasaulyje pagal derlių; pasaulio derliaus proc.): avietės (pirmoji vieta pasaulyje. 30), žirniai (pirmoji vieta pasaulyje; 24), bulvės (pirmoji vieta pasaulyje, 14; mln. t: 1990 = 31, 1992 = 38), saulėgrąžos (2; 14), kopūstai (2; 13), linų pluoštas (2; 12 -1981-1989 buvo pirmoji vieta pasaulyje).

Mėsa ir pienas 1992 ir 1993 – mėsos gamyba mln.tonų: 1990= 10,1,1991 = 9,4,1992=8,1 (3 vieta pasaulyje), 1993 =7,4; mėsos struktūra proc.: jautiena 38 (2 vieta pasaulyje), kiauliena 33, paukštiena 19; primelžta pieno mln.t: 1990 = 56, 1991 = 52, 1992 = 47 (2 vieta pasaulyje; 10 proc. pasaulio), 1993 = 46,5; sviesto gamyba mln. t: 1990 = 832, 1992 = 746 (2 vieta pasaulyje; 10 proc. pasaulio), 1994 = 490 ir importas (iki 1993 daugiausia pasaulyje. buvo 12 proc. pasaulio).

Sovietų Sąjunga iki 1980 metų išnaudojo visus resursus ekstensyviam žemės ūkio vystymui.
Iširus Sovietų Sąjungai žemės ūkis patyrė didėlį nuosmukį.
Didžiausią neigiamą įtaką agropramoniniam kompleksui turėjo bendras Rusijos rinkos transformacijos kursas:

1.Tai klaidos ir nepasisekusi privatizacija.

2.Neefektyvi ūkio organizacinė struktūra.

3.Konkurencijos nebuvimas.

4.Silpna vyriausybės finansinė parama žemės ūkiui.
Žemės ūkio perėjimas į rinkos ekonomiką buvo sunkus ir skausmingas. Tačiau buvo ir teigiamų poslinkių:

1.Rinkos kainos, buvo objektyvus kriterijus įvertinant žemės ūkio savikainą.

2.Pagerėjo importo struktūra.

3.Pagerėjo žemės ūkio ir maisto produktų asortimentas.

Buvo modernizuota ir reorganizuota maisto pramonė.

Didesnę reikšmę turėjo užsienio kapitalo investicijos.
Per 1990 – 1999 m. Žemės ūkio produkcija sumažėjo 45 procentais. Grūdų gamyba vienam gyventojui sumažėjo daugiau kaip 2 kartus, mėsos ir pieno taip pat gana ženkliai (grūdų gamyba pasiekė 1860 m. lygį, mėsos – 1913 m. lygį). Tik bulvių ir daržovių nežymiai padidėjo. Šiuo metu grūdų gamybos lygis vienam gyventojui Rusijoje 2 kartus, mėsos 3 kartus mažesnis negu JAV – 1860 m. Nors 2000 m.,žemės ūkio produkcijos gamyba padidėjo 4 procentais.

Rusija pagal darbo našumą žemės ūkyje lyginant su JAV atsilieka 3 kartus. Grūdinių derlingumas, koks JAV buvo prieš 140 metų.

Sunkumai kuriant fermas ir stambias kolektyvines įmones turėjo teigiamą reikšmę individualių sodybinių ūkių kūrimui. Tai vienas iš augančių agrarinių sektorių. 2001 m. buvo apie 40 tūkst., tokių ūkių, tačiau jie buvo primityvūs.

Rusijos Federacija yra viena didžiausių pasaulio grūdų augintojų, tačiau neretai ji nepasigamina net tiek maisto, kad išmaitintų bent savo gyventojus, tad grūdus tenka importuoti.

Biržos ir bankai:

Biržų “bumas” 1991-1992, biržų skaičius: 1992 pradžia = 182, 1992 vidurys = 258, 1993 pradžia = 238, 1994 pradžia = 180; šešioms biržoms tenka 40 proc. visų biržų apyvartos; žymiausios biržos: Maskvos spalvotųjų metalų, Maskvos naftos, Rusijos miško Maskvoje, Rusijos grūdų prekinė Saratove, Sibiro prekinė Novosibirske; 1994 pradžioje fondų rinkoje veikė apie 70 vertybinių popierių biržų.
Komercinių ir kooperatinių bankų skaičius: 1994 01 = 2019, 1994 12 = 2486; kiekvieną mėnesį susikūrė per 100 naujų bankų tačiau ir bankų bankrotai; tarp komercinių bankų 60 proc. yra naujai susikūrę, kiti reorganizuoti iš buvusių specialių bankų.

Socialinės žinios:

1000 žmonių tenka: laikrodžių 1950, laikraščių (1990 = 1120, 1992 = 970 – buvo pirmoji vieta pasaulyje, 1993 = 580; žymiausių dienraščių tiražas mln. 1992 ir 1993: “Argumenti i fakti” 25 ir 12,5 – didžiausias pasaulyje. “Trud” 13,5 ir 3, “Izvestija” 3,2 ir 2, “Moskovskij Komsomolec” 1993 = 1,4, “Selskaja žiznj” 1993 = 1,35, “Komsomolskaja Pravda” 13,5 ir 0,6 – visi Maskvoje), televizorių 370, radijo imtuvų 330, telefonų 165, automobilių (1980 = 33, 1991 = 66, 1992 = 71), motociklų ir motorolerių 62; neraštingų 1 proc., privalomas 11 metų mokymas.

Šeima ir šeimos gerovė – vidutiniškas šeimos dydis 3,0 žm.; vidutiniė šeimos išlaidų struktūra proc. 1992 ir 1993: maistas 47 ir 46,5, ne maisto prekės 41 ir 42,5, patarnavimai 8 ir8, alkoholiniai gėrimai 4 ir3; turi proc. šeimų 1985 Ir 1991: televizorių 103 ir 112, radijo imtuvų 101 ir 100, šaldytuvų ir šaldiklį 95 ir 95, skalbimo mašinų 76 ir 78, dulkių siurblį 43 ir 52, automobilį 14 ir 19.

Bedarbių (nuo darbo jėgos proc.): bedarbių registravimas nuo 1991 07, 1991 (0,1), 1992 (0,8), 1993 (1,1), 1994 (2,2), 1995 05 (2,7); bedarbių kai kuriuose regionuose 1995 05 (nuo darbo jėgos proc.): Ingušetija (17,8), Ivanovo sritis (10,2), Pskovo sritis (7,6), Kaliningrado sritis (4,2), Smolensko sritis (0,6), Maskva (0,4); 1994 pradžioje buvo 4,2 mln. nedirbančių žmonių (pagal Tarptautinę darbo organizaciją klasifikuojamų kaip bedarbiai; šiuo atveju nedarbas sudaro 5,5 proc.); pensininkų skaičius mln.: 1991 =35, 1993 =37, 1994 =38.

Nusikaltimai – įregistruota nusikaltimų mln.: 1990 = 1,84, 1991 = 2,17, 1992 = 2,76, 1993 = 2,8, 1994 = 2,64; 100 000 žmonių tenka nusikaltimų: 1991 = 1450, 1993 = 1885, 1994 = 1775; 20 proc. nusikaltimų klasifikuojami kaip sunkūs, 50 proc. nusikaltimų neišaiškinama; 1993 – už įvykdytus nusikaltimus nuteista 792 tūkst. žmonių (37 proc. laisvės atėmimu).

Teršimas:

Vienas didžiausių aplinkos teršėjų pasaulyje, tačiau teršimo intensyvumo mažėjimas dėl ekonominė krizės; išmesta į atmosferą nuodingųjų medžiagų mln. t: 1988 = 38, 1990 = 34, 1991 = 32, 1992 = 28, 1993 = 25,5 (dešimt ir daugiau kartų leistiną normą atmosferos teršimas viršija Maskvoje, Omske, Dzeržinski, Novorosijske, Ufoje ir kitur); labai užteršti vidaus vandenys, ypač Volga su Kama ir Oka, Obė su Irtyšiumi ir Tobolu (šimtą ir daugiau kartų leistiną normą vandens telkinių teršimas viršija Sverdlovsko, Permės, Čeliabinsko, Murmansko, Orenburgo, Kemerovo, Kaliningrado srityse); 1994 – naftos išsiliejimas Komijos Respublikoje.

Išvada:

Rusija neapliepiamos teritorijos šalis pilna įvairiausių gamtinių išteklių. Todėl nėra ko stebėtis, kad Rusija pirmauja pagal naftos gavyba, anglių eksportavimą, gamtinių dujų gavyba. Tokioje didelėje teritorijoje yra visko ir bus atrasta dar daugiau. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti Sibiro ir Uralo kalnų teritorijomis.
Ir nėra ko stebėtis jei Rusijos Federacija po kelių dešimtmečių pavis ir aplenks daug šalių pagal ekonominį lygį.

Leave a Comment