Japonija

JAPONIJA

Valtsybė Rytų Azijoje, tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos j., Japonijos salose. Susideda iš 4 didelių (Hokaido, Honsiaus, Sikokaus, Kiusiaus) ir 3422 mažų salų. Šiaurės Rytuose prieina prie Ochotsko j., pietvakariuose prie Rytų Kinijos j. Plotas 372500 km2. Vakstybinė kalba – japonų. Sostinė – Tokijas.
Japonijos didžiausias ilgis (iš šiaurės rytų į pietvakarius) apytiksliai 3500 km. Krantai vingiuoti, ypač Honsiaus s. pietuose. Bendras salų kranto linijos ilgis apie 27000 km. Hokaidą nuo Sachalino skiria La Perūzo sąs., nuo Honsiaus – Cugaraus sąs.Tarp Honsiaus, Sikokaus ir Kiusiaus salų yra Seto Naikajo j.., kuri su Ramiuoju vand. Jungiasi Kijo, Bungo sąsiauriais, su Japonijos j. – Simonosekio sąs. Didžiosios įlankos: Tokijo, Sagamio, Surugos, Isės, Osakos, Vakasos, Tojamos, Mucaus . Didž. p-liai: Kijo, Boso, Simokitos, Noto, Osimos.

Kalnai užima apie 80% Japonijos paviršiaus. Išorinėje (Ramiojo vand.) zonoje – raukšliniai kalnai, suskaidyti sprūdžių ir tektoninių dapresijų, vidinėje (Japonijos j.) zonoje – luistinės plynaukštės. Honsiaus s. skersai kerta Fosa Manga – 250 km ilgio gilus Žemės plutos lūžis. Išilgai jo ir pagal vidinę zoną – vulkanų grandinės. Japonijos aukščiausias taškas – Fudzijamos vulkanas (3776 m, Honsiaus s.). Išš viso Japonijoje yra apie 150 vulkanų, iš jų 15 veikiančių. Kalnagūbriai daugiausia dienovidinių krypties: Hokaido s. – Kitamio, Tokacio, Hidakos (iki 2290 m), Honsiaus s. šiaurėje – Ou vandenskyrinis (iki 2041 m), Kitakamio (iki 1914 m), centre – Hidos (iki 3190 m), Akaisio (iki 3189 m), Kiso, Ecigo kalnagūbriai. Ho

onsiaus s. pietvakariuose, Kiusiaus, Sikokaus salose – neaukšti kalnai, kalvos. 20% Japonijos paviršiaus užima žemos amulaicinės, kalvotos ir terasinės lygumos. Didžiosios lygumos: Honsiaus s. – Kanto, Sendajaus, Nobio, Kinkio, Ecigo; Hokaido s. – Tokacio, Isikario. Japonija yra viena seismingiausių pasaulio vietų. Per metus būna apie 1500 žemės drebėjimų. Didžiausi žemės drebėjimai, dažnai su cunamiais, būna Ramiojo vand. pakrantėje.

KLIMATAS musoninis (Okinavoje – tropinis, iki 380 šiaurės platumos – subtropinis, šiaurėje – vidutinių platumų). Sausio viduryje temperatūra šiaurėje nuo -5 iki -10(kalnuose iki -20), Tokijo apylinkėse 0-5, Japonijos pietuose 5-100C; rugpjūčio (šilčiausias mėnuo) vid. temperatūra šiaurėje 15-20 , pietuose 25-300C. Kritulių per metus šiaurėje ir tarpukalniuose iškrinta 1000-1200 mm, pietuose 2000 mm, kalnuose iki 4000 mm. Japonijos vakaruose daugiausia kritulių iškrinta žiemą, rytuose – vasarą. Rudenį dažni taifūnai.

VIDAUS VANDENYS. Upių daug, bet jos trumpos (tik 24 ilgesnės kaip 160 km). Dauguma upių srraunios, jų slėniai siauri, baseinai nedideli. Šiaurės vakaruose šlaitų upės patvinsta žiemą, peitritinių – vasarą. Ilgiausios upės: Sinanas(369 km, Honsiaus s.), Isikaris(366 km, Hokaido s.; abi įteka į Japonijos j.), Tonė(322 km), Kitakamis(243 km), Kisas(232 km, visos Honsiaus s., teka į Ramųjį vandenyną). Ežerų daug. Didžiausias yra tektoninės kilmės Byvos ež.(716 km2, Honsiaus saloje). Vulkaninės kilmės (karų, kalderų, lavų užtvarų) ežerai gilūs (giliausias Tadzavos ež., 425 m; Honsiaus s.), lagūniniai – seklūs(Kasumiga, Hacyras – Honsiaus s., Saroma – Hokaido saloje. Prie vulkanų yra daugiau nei 10000 terminių versmių.

DIRVOŽEMIAI Ja
aponijos šiaurėje ir vakaruose daugiausia jauriniai, pelkiniai pievų, Honsiaus s. rytuose – miškų rudžemiai, Japonijos pietuose – geltonžemiai, raudonžemiai, lateritiniai, lygumose – sukultūrinti aliūviniai.
ISTORINĖ APŽVALGA. 660 m.pr.m.e. – pirmasis imperatorius Džimu Tenas (Jimmu Tenno), Tenų dinastija; VI a. pradžioje – sintoizmas; 538 – budizmas; 680 – pirmasis Japonijos miestas Nara.

1185-1867 m – šogunų arba siogūnų sistema: Joritimas tampa šogunu (generalisimu), dualistinė valdymo forma – šogunas ir imperatorius, šogunatas – militaristinė vyriausybė; Minamoto(1185-1333), Asikagos(1335-1573) ir Tokugavos(1603-1867) dinastijos; feodalizmas ir samurajai – feodalinėje Japonijoje smulkūs dvarininkai, priklausę karių kastai, šogunų ir kunigaikščių daimijų vasalai; 1549 – pirmasis europietis Fransis Chavieras(Francis Xavier) pasiekė Japoniją; 1603 – šogunų rezidencja Edas (dabar Tokijas), visiškas Japonijos suvienijimas, valdant šogunui Tokugavai Iejasiui; 1853 – amerikiečių kapitonas Matjus Peris (Mattew Perry) Tokijuje, 1859 – pirmasis užsienio prekybos uostas Jokohama, prekybos su vakarais pradžia, autoizoliacijos pabaiga.

1867-1868 – Meidzio (Meiji) restauracija, šogunų sistemos panaikinimas: parlamentas, atstatyta imperatoriaus valdžia, imperatorius Mucuhitas (1867-1912), industrializacijos pradžia; 1894-1895 m. – karas su Kinija, atiteko Formosos(Taivano) sala, Peskadorų salos, pietinė Madžiūrijos dalis; 1904-1905 – pergalingas karas su Rusija, rusų armijos sutriuškinimas prir Mukdeno, laivyno – prie Cusimos salų; atiteko Pietų Sachalinas(Karafuto), Liaoduno pusiasalio uostai, Kinijos-Čančunio geležinkelis; 1910 – Korėjos aneksija; imperatorius Josihitas(1912-1926) – Didžiojo teisingumo(Taisho) era.

1931-1945 m. – agresija prieš Kiniją, Mandžuko(Manchukuo) valstybės įkūrimas Mandžiūrijoje; 1936 – Antikominterno paktas; 1914 08 14 – JAV karinės bazės Perl Harboro(Pearl Harbor) ataka Havajuose – karo pradžia Ramiajame vandenyne, Filipinų okupacija, JAV ir Didžioji Britanija paskelbia karą Japonijai; 1945 08 06 ir 08 09 – JAV atomimės bo
ombos ant Hirosimos ir Nagasakio; 1945 09 02 – kapituliacijos aktas karo laive “Misuris”.

Imperatorius Hirohitas (1926-1989) -Apšviestojo pasaulio(Showa) era, ilgiausiai valdęs(62 metus) ir gyvenęs(87 metus) Japonijos imperatorius; 1964 – Tokijo vasaros olimpiada, 1972 – Saporo žiemos olimpiada; 1991-1992 – finansiniai ir politiniai skandalai; 1993-1994 – “kaleidoskopinės” vyriausybės; 1995 – “Aukščiausios tiesos” sektos(Aum Shinri Kyo) dujų atakos Tokijo metro.
GYVENTOJAI IR GYVENVIETĖS. Gyventojų skaičius mln.: 117,06(1980S), 121,03(1985S), 123,61(1993JTO) – 8 vieta pasaulyje. Vidutinis gyventojų tankumas 331 žm/km2. Vidutinis metinis gyventojų prieaugis (proc.): 1981-1985(+0,65), 1986-1990(+0,45), 1991-1992(+0,35). Vidutinis būsimojo gyvenimo trukmė 1980, 1990 ir 1993 metais: vyrų 73,4, 75,9 ir 76,3, moterų 78,8, 81,8 ir 82,8(visi rodikliai geriausi pasaulyje). Sudėtis pagal lytį procentais: vyrų 49,1, moterų 50,9. Sudėtis pagal amžių procentais: iki 15 m – 18, 15-59 m – 64, 60-74 m – 13, per 75 m – 5.

Etninė religinė sudėtis. Etninė sudėtis proc.: japonai 99,2, korėjiečiai 0,6, kinai 0,1, ainai Hokaido saloje(seniausi Japonijos gyventojai).

Imigrantai. Apie 1 mln. užsieniečių – legali darbo jėga ir apie 0,: mln. – nelegali, 80 tūkst. kinų studentų; imigrantų susėtis proc.: Šiaurės ir Pietų Korėja 72, Taivanas, Honkongas ir Kinija 14, JAV, Filipinai, Didžioji Britanija.

Religinė sudėtis – dvi religijos: sintoizmas(1868-1945 buvo oficiali religija) ir šiaurinė budizmo kryptis makajana.

Valstybinė kalba – japonų; naudojamas mišrus ideografinis skiemeninis raštas – kinų hieroglifai ir skiemeninė abėcėlė kana.

Parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija; veikia 1947 Konstitucija, pakeitusi 1889 Meidzio Konstituciją; valstybės vadovas – imperatorius, japoniškai vadinamas Tenno(nuo 1989 Akihitas – Akihito, valstybės “valstybės ir liaudies vienybės simbolis”, gimė 1933 12 23 – nacionalinė šventė).

Dviejų rūmų parlamentas(Kokkai): Atstovų rūmai(Shugi-in), 512 deputatų, renkamų ketveriems metams, ir Patarėjų rūmai(Sangi-in), 252 deputatai, renkami šešeriems metams, kas tr
reji metai sudėtis atnaujinama.
NACIONALINĖS SPORTO ŠAKOS. Sumo(japoniškos didžiasvorių imtynės, kasmet vyksta 6 turnyrai, trunkantys po 15 dienų), dziudo(išsivystė iš senovinio meno džudžitsu-jujitsu), kendo(japoniškas fechtavimas), kiudo(japoniškas šaudymas iš lanko).
SVARBIAUSIOS ŠVENTĖS. Naujieji metai(puošiama pušies šakelė, perkamos sėkmės strėlės, didžiausia metų šventė, bendrovės ir vyriausybinės įstaigos nedirba 3 pirmas metų dienas), Setsubun(pavasario pradžia, vasario 3), Hina Matsuri(lėlių šventė, kovo 3 – švenčia tik šeimos su mergaitėmis), Berniukų diena (gegužės 5 – šeimos su berniukais kabina lauke vėliavėles, vaizduojančias tvirtumo simbolį karpį), Augalijos diena(balandžio 29 – nacionalinė šventė).
TRADICIJOS IR MENAI. Liaudies architektūra – asimetriški karkasiniai mediniai namai; iš ryžių pluošto tempti dembliai(tatami); žalios arbatos gėrimo ceremonija(chanoyu); puokščių sudarymo menas(ikebana, dar rika ir moribana); klasikinis japonų teatras(kabuki, bunraku), komiškas monologas(rakugo), komiškas dialogas(manzai); ritualiniai šokiai, senovinė muzika(gaguku); ryžių degtinė(sake); japoniškos lėlės(hakata ir kokeshi), dekoratyviniai medžiai(bonsai), japoniškos liaudies dainos(kayokyoku); kayokyoku – karaokė, socialinis fenomenas karaokė(video karaokė, karaokė barai).

MIESTAI. Trys gyvenviečių tipai: didieji miestai(Shi), mažieji miestai(Machi) ir kaimai(Mura); miestais laikomos gyvenvietės, kuriose gyvena daugiau nei 50 tūkst. gyventojų(anksčiau buvo per 30 tūkst.); miestų gyventojų dalis proc.: 1985=76,7, 1990=77,4, 1993=77,0.

Didžiausi miestai mln. žmonių 1990S ir 1993: Tokijas 8,16 ir 8,09, Jokohama(Yokohama) 3,22 ir 3,29, Osaka 2,62 ir 2,59, Nagoja(Nagoya) 2,15 ir 2,16, Saporas(Sapporo) 1,67 ir 1,73, Kobė 1,48 ir 1,51, Kiotas(Kyoto) 1,46 ir 1,45, Fukuoka 1,24 ir 1,27, Kavasakis(Kawasaki) 1,17 ir 1,20, Hirosima(Hiroshima) 1,09 ir 1,10, Kitakiusiu(Kitakyushu) 1,03 ir 1,02. Sendajus(Sendai) 0,92 ir 0,93, Tiba(Chiba) 0,83 ir 0,84, Sakajus(Sakai) 0,81 ir 0,81, Okajama(Okayama) 0,59 ir 0,60, Kumamotas(Kumamoto) 0,58 ir 0,58; didwiausios algomeracijos mln. žmonių 1991: Tokijas-Jokohama-Kavasakis 27,25(Kei-hin – didžiausia pasaulyje), Osaka-Kobė-Kiotas 13,87, Nagoja 4,76; Honsiu rytinės dalies konurbacijoje nuo Tokijo iki Hirosimos gyvena apie 80 mln. žmonių.

EKONOMONIAI RODIKLIAI. BVP mlrd. JAV dolerių: 1985=1343, 1990= 3141, 1991=3337, 1992=3508, 1993=3927(2 vieta pasaulyje); nacionalinis produktas vienam gyventojui JAV dol.: 1985=11000, 1990= 25800, 1991=26900, 1992=28200, 1993=31450(3 vieta pasaulyje); BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą JAV dol.: 1989=14000, 1991=19700(3 vieta Azijoje), 1993=211000(4 vieta Azijoje); realus kasmetis BVP prieaugis proc.: 1960-1969(+12,1 – pirmoji vieta pasaulyje), 1970-1973(+7,5), 1974-1985(+ 3,8), 1986-1989(+ 4,4), 1990(+ 4,8), 1991(+ 4,0), 1992(+ 1,3), 1993(+ 0,1), 1994(+ 1,7); Japonijos dalis JAV BVP proc.: 1950=9, 1960=15, 1970=28, 1980=34, 1990=57, 1992=59, 1993=61.

Labai i.vystyta šalis; Japonijos vieta pagal ekonomikos konkurencingumą: 1985-1992 (pirmoji vieta pasaulyje), 1994 (3 vieta pasaulyje); vieta pagal verslo aktyvumą: 1992-1993 (pirmoji vieta pasaulyje), 1994 (2 vieta pasaulyje).
ENERGETIKA – pirminiai energijos šaltiniai proc.: nafta 58, anglys 17, dujos 10, atominė energetika 10, hidroenergetika 4; elektros energijos gamyba mlrd. KWh: 1985=672, 1991=888, 1992=895(3 vieta pasaulyje; 7,5 proc. pasaulio), 1993=810(4 vieta pasaulyje); elektros energijos gamyba proc.: ŠE 60, AE 27(44 branduoliniai reaktoriai pagamina 217 mlrd. KWh – 3 vieta pasaulyje; didžiausios AE: Ohis, Fukusima – galingiausia pasaulyje, Kasivadzaki Kariva – statoma), HE 12.
“JAPONIŠKASIS STEBUKLAS”. Esmę sudaro labai sparti ekonomikos plėtra po Antrojo pasaulinio karo; 1951 pramonė pasiekė prieškarinį lygį.

Japoniškieji paradoksai, davę plėtros impulsą: triuškinantis pralaimėjimas kare, okupacinis generolo Makartūro(Mac Arthur) štabas, išlaidos gynybai neviršija 1 proc. nuo BVP, gamtinių išteklių trūkumas.

“Japoniško stebuklo” sudėtinės dalys: antiinfliacinės priemonės, plano ir rinkos ekonomikos proporcijos, naujos technikos ir technologijų importas(“nupirkta” apie 30 tūkst. užsienio patentų ir licencijų – 65 proc. iš JAV, 30 proc. iš Vakarų Europos, imitacija ir inovacija), 0,6 mln. įregistruotų patentų(2 vieta pasaulyje), japoniškas gyvenimo būdas – kokybė(“nulis defektų”, kokybės kontrolės rateliai), “japoniško stebuklo” kūrėjai(išskirtinė nacija, darbas vienoje vietoje iki gyvos galvos, darbo užmokesčio didėjimas priklausomai nuo amžiaus, firmų profsąjungos, 90 proc. “vidutinių” japonų), “Kanban” sistema(tiksliai nustatytu laiku), japoniškas vadovavimo stilius(svarbiausia vadovo savybė – komandos narys, vadovu tampama pagal stažą, o ne pagal asmeninius nuopelnus, “japonai ilgai sprendžia, bet greit vykdo”).

Pramoninių robotų skaičius tūkst.: 1990=274, 1992=350(60 proc. pasaulio), pirmoji vieta pasaulyje pagal pramoninių robotų tankumą 10000 dirbančiųjų.

Šių dienų krizė – kalbos apie “japoniškojo stebuklo” saulėlydį.
MAŠINŲ PRAMONĖ. Mašinų, įrenginių ir metalo gaminių eksporto vertė mlrd. JAV dol.: 1991=242, 1992=262(pirmoji vieta pasaulyje).

“Aukštosios” technologijos. Vienas iš trijų pasaulio(JAV, Japonija, Vakarų Europa) “aukštųjų” technologijų centrų; visos šakos: skaičiavimo technika ir programavimo įranga, informacinės sistemos ir informatika, telekomunikacijos, buitinė ir pramoninė elektronika – jos duoda 35 proc. šalies perdirbamosios pramonės vertės.

Pirmoji vieta pasaulyje pagal buitinės elektronikos ir elektrotechnikos gamybą(42 proc. pasaulio) – ypač video ir stereo magnetofonai, spalvoto vaizdo televizoriai, mikrobangės krosnelės, skalbimo mašinos, dulkių siurbliai, radijo imtuvai ir tranzistoriai, oro kondicionieriai(mln.: 1985=12, 1991=20, 1992=18), fotoaparatai ir kameros(18 mln. kasmet), klavišiniai muzikos instrumentai(250 tūkst. kasmet), laikrodžiai(mln.: 1980=140, 1985=257, 1990=42, 1991=477, 1992=446), kalkuliatoriai(50 mln. kasmet).

Puslaidininkiai – dalis pasaulio puslaidininkių gamyboje proc. 1982 ir 1992: Japonija 35 ir 45, JAV 58 ir 38; 6 didžiausioms Japonijos kompanijoms tenka 35 proc. pasaulio puslaidininkių ir 55 proc. čopų (D-Ram) rinkos.
Lengvųjų automobilių gamyba mln.: 1960=0,2, 1970=3,2, 1980=7,0, 1990=9,95, 1991=9,75, 1992=9,4, 1993=8,5(1978-1983 ir 1986-1993 pirmoji vieta pasaulyje; 1992=27 proc. pasaulio), 1994=7,8(2 vieta pasaulyje); eksportas mln.: 1982=3,8, 1991=4,4, 1992=5,6, 1993=5,1(pirmoji vieta pasaulyje).

Didžiausių Japonijos automobilių gamintojų gamyklos JAV(22 proc. JAV gamybos), Vakarų Europoje(12 proc. Vakarų Europos gamybos; ypač Didžioji Britanija ir Ispanija), Azijoje(Malaizijos “Proton”, Indijos “Maruti”); krovininių automobilių gamyba mln.: 1987=4,3(pirmoji vieta pasaulyje), 1992=3,1(2 vieta pasaulyje; 25 proc. pasaulio), 1993=2,7.

Lengvųjų automobilių padangų gamyba mln.vnt.: 1990=100, 1992=105(2 vieta pasaulyje); krovininių automobilių padangų gamyba mln. vnt.: 1990=49,5, 1992=46,5(pirmoji vieta pasaulyje); didžiausi padangų gamintojai(Japonijos rinkos proc.): “Bridgestone”(45; 2 vieta pasaulyje, 20 proc. pasaulio), “Yokohama Rubber”(20), “Sumitomo”(20), “Toyo Tire Rubber”.

Didžiausių automobilių ir automobilių dalių gamintojų būstinės: Tokijas – “Nissan”, “Honda”, “Mitsubishi”, “Isuzu” ir “Fuji Heavy”; Tojota – “Toyota”; Hirosima – “Mazda”; Hinas(Tokijo priemiestis) – “Hino”; Karija(Nagojos priemiestis) – “Nippondenso” ir “Aisin Seiki”(abu didžiausi Japonijoje autodalių gamintojai); Hamamacu – “Suzuki”; Osaka – “Daihatsu”.

Laivų statyba (pirmoji vieta pasaulyje; dali pasaulio proc.: 1980=52, 1992=41); motociklų gamyba mln. (1980=6,4, 1992=3,2; pirmoji vieta pasaulyje – “Yamaha”, “Honda”, “Kawasaki”, “Suzuki”).

METALURGIJA. Plieno gamyba mln. t.: 1973=100, 1980=111, 1990=110, 1992=98(pirmoji vieta pasaulyje; 13,5 proc. pasaulio), 1993=100; plieno eksportas mln. t: 1991=17,6, 1992=18,2(2 vieta pasaulyje); neto plieno eksportas mln.t: 1992=12,1(pirmoji vieta pasaulyje) – elektroplienas, antrinė metalurgija; aliuminio lydymas mln. t: 1977=2,2(2 vieta pasaulyje), 1992=0,55(10 vieta pasaulyje), apie 2 mln. t aliuminio importas iš JAV ir Australijos; pirmoji vieta pasaulyje pagal kadmio lydymą ir jodo gamybą; 2 vieta pasaulyje pagal cinko ir telūro lydymą.

Didžiausi metalų gamintojai: “Nippon Steel”(pirmoji vieta pasaulyje; apie 25 mln. kasmet), NKK, “Sumitomo Metal Industries”, “Kawasaki Steel”, “Kobe Steel”.
CHEMIJOS PRAMONĖ iš importuojamos naftos ir dujų; skystų naftos produktų gamyba(apie 35 mln. t benzino kasmet, 2 vieta pasaulyje); sintetinio kaučiuko gamyba mln. t: 1987=9, 1992=12(2 vieta pasaulyje); Japonija užima 2 vietą pasaulyje pagal polistirolo(26 proc. pasaulio), polipropileno(17 proc. pasaulio), polietileno(11 proc. pasaulio), cheminio neceliuliozinio pluošto(9 proc. pasaulio) gamybą – “Asahi Chemical Indusry” ir “Mitsubishi Kasei”(abi Tokijas), “Sekisui Chemical” ir “Sumitomo Chemical”(abi Osaka).
LENGVOJI PRAMONĖ – vienas pasaulio tekstilės centrų, tačiau reikšmė mažėja; audinių iš cheminio pluošto gamyba(2 vieta pasaulyje), šilkinių audinių gamyba(2 vieta pasaulyje) ir eksportas; trikotažas ir siuvimas, Tokokijas tampa vienu pasaulinės mados centrų.

Svarbiausi tekstilės centrai – Osaka(medvilnės audiniai), Kiotas ir Kanadzava(šilko audiniai), Nagoja(vilnos audinia) – “Toray Industries”(dižiausias pasaulyje tekstilės gamintojas).

Žaislų gamyba(pirmoji vieta psaulyje pagal eksportą – konvejerinė gamyba ir namudinė žaislų gamyba, video žaidimai) – “Nintendo” ir “Sega”(didžiausias pasaulyje ir antras pasaulyje videožaidimų gamintojai).
KITOS PRAMONĖS ŠAKOS – mašininių staklių gamyba(pirmoji vieta pasaulyje; 25 proc. pasaulio) ir eksportas(2 vieta pasaulyje; 19 proc. pasaulio) – “Yamazaki Mazak”(didžiausias pasaulyje staklių gamintojas), “Amada”(antras psaulyje staklių gamintojas), “Toyoda”, “Okuma”, “Hitachi Seiki”; mezgimo mašinų ir audimo staklių gamyba (abu pirmoji vieta pasaulyje); popieriaus gamyba mln. t.: 1985=12, 1992=18(2 vieta pasaulyje; 12 proc. pasaulio); cemento gamyba mln. t.: 1985=73, 1992=88(2 vieta pasaulyje; 8 proc. pasaulio); viena pirmųjų vietų pasaulyje pagal vykdomų statybų apimtį; techninės keramikos gamyba ir eksportas(pirmoji vieta pasaulyje; 35 proc. pasaulio rinkos).
ŽEMĖS ŪKIS – intensyvus, tačiau mažai rentabilus; duoda 1,8 proc. BVP vertės(1992, 1980 buvo 2,4, 1970 buvo 4,2, 1960 buvo 9,0), dirba šalies dirbančiųjų proc.: 1960=30,0, 1975=15,4, 1990=6,4, 1992=5,8; smulkūs ūkiai – 59 proc. femerių ūkių yra mažesni nei 1 ha, 1 proc. didesni negu 5 ha, vidutinio ūkio dydis 1,4 ha; 63 proc. fermerių vyresni negu 55 metų.

Ryžiai 1992 – derlius mln. t.: 1975=13, 1990=13, 1993=13,5(8 vieta pasaulyje); derlingumas cnt/ha: 1975=48, 1992=63(7 vieta pasaulyje); valstybės politika prieš ryžių importą.

Vaisiai ir uogos 1992 – mandarinų derlius mln. t.: 1980=3,1, 1992=1,85(pirmoji vieta pasaulyje; 22 proc. pasaulio), beveik visi vidaus rinkai; braškių derlius tūkst. t.: 1990=217, 1992=219(2 vieta pasaulyje; 9,5 proc. pasaulio); valgomieji kaštonai(5 vieta pasaulyje pagal derlių), kriaušės(6 vieta pasaulyje pagal derlių), persikai, obuoliai, apelsinai.

Apsirūpinimo savos gamybos maisto produktais dalis 1980 ir 1992 proc.: ryžiai 100 ir 101, kaiušiniai 98 ir 97, daržovės 97 ir 90, grybai 109 ir 87, žuvys ir jūros produktai 104 ir 83, pienas 82 ir 81, mėsa 80 ir 65, vaisiai 81 ir 59, kviečiai 10 ir 12, ankštiniai 7 ir 6(1960 buvo 44), kukurūzai 0 ir 0; importuoja 21 mln. t. kukurūzų – daugiausia pasaulyje ir 5,5 mln. t. kviečių.
ŽUVININKYSTĖ. Sugauta žuvų ir jūros produktų mln. t.: 1984=12,8, 1988=12,0(pirmoji vieta pasaulyje iki 1989), 1990=10,4, 1991=9,4(2 vieta pasaulyje; 9,7 proc. pasaulio); garsėja krabais, kalmarais, omarais ir įvairiais “aštunkojiniais”; importas mlrd. JAV dol.: 1990=10,7, 1991=12,0(pirmoji vieta pasaulyje; 28 proc. pasaulio; apie 3 mln. t. kasmet); akvakultūra – austrių, krevečių, mailiaus veisimas; dirbtinių perlų veisimas(pirmoji vieta pasaulyje, vienas iš XX a. “stebuklų”).
TRANSPORTAS. Pervežta keleivių šalies viduje proc.: autotrasportu 65,5, geležinkeliu 30, aviatransportu 4, laivais 0,5; pervežta krovinių šalies viduje proc.: autotransportu 50, laivais 45, geležinkeliu 5.

Autotransportas – visų autokelių ilgis 1,11 mln. km (4 vieta pasaulyje), kelių tankumas 295 km kiekvienam 100 kv.km (2 vieta pasaulyje, tačiau 70 proc. asfaltuoti); lengvųjų automobilių skaičius mln.: 1980=23,5, 1992=36,5(2 vieta pasaulyje); krovininių automobilių skaičius mln.: 1980=13,5, 1992=22(2 vieta pasaulyje); 1991 eismo nelaimėse įregistruota 8,9 mirties atvejų 100000 gyventojų (mažiausiai tarp išvystytų šalių).

Geležinkelių transportas – pervežta keleivių mlrd. keleivių-kilometrų: 1980=313, 1992=402(pirmoji vieta pasaulyje); Shinkansen (vadinamas traukinys-kulka) geležinkelių linija nuo 1964, 1711 km ilgio nuo Moriokos Honsiu salos šiaurėje iki Hakatos Kiusiu saloje, 553 km atstumą nuo Tokijo iki Osakos traukinys nuvažiuoja per 2 val. 30 min., 1993 Shinkansen bandomasis traukinys pasiekė 363 km/val. greitį.

Žymiausios geležinkelių bendrovės: “East Japan Railway”(1992-1993 didžiausia pasaulyje transporto bendrovė), “Nippon Express”, “Central Japan Railway”, “West Japan Railway”.

Jūrų transportas – prekybos laivyno tonažas mln. dedveitų: 1970=40(pirmoji vieta pasaulyje), 1980=67(2 vieta pasaulyje), 1990=41(4 vieta pasaulyje), 1993=32(6 vieta pasaulyje); didžiausi jūrų uostai 1992 (krovinių apyvarta mln. t.; vieta pasaulyje): Kobė (170; 3), Tiba (165; 5), Nagoja (131; 6), Jokohama (122; 7), Kitakiusiu (99; 10), Osaka (95; 11), Kavasakis (95; 12), Tokijas (85; 14).

Aviatransportas – pervežta krovinių(2 vieta pasaulyje); didžiausi aerouostai: Tokijo Narita – pervežta krovinių tūkst. t.: 1990=1390, 1992=1336(pirmoji vieta pasaulyje); pervežta keleivių mln. 1990 ir 1993: Tokijo Haneda 40 ir 41,5(daugiausia Azijoje), Osakos International 23,5 ir 23, Tokijo Narita 21,5 ir 21, Saporo Chitose 14 ir 15, Fukuokos International 13 ir 13,5; 1994 atidarytas Osakos Kansai aerouostas, pastatytas dirbtinėje saloje.

Žymiausios aviakompanijos: “Japan Air Lines”, “All Nippon Airways”, “Japan Air System”.
UŽSIENIO PREKYBA. Eksportas mlrd. JAV dol.: 1980=130, 1990=287, 1991=314, 1992=340, 1993=395, 1994=397(3 vieta pasaulyje), dalis pasaulio eksporto proc.: 1980=6,5, 1990=9,2, 1992=9,35, 1993=9,8; importas mlrd. JAV dol.: 1980=140,5, 1990=235, 1991=237, 1992=233(4 vieta pasaulyje), 1993=274(3 vieta pasaulyje); dalis pasaulio importo proc.: 1980=6,8, 1990=6,6, 1992=6,2; teigiamas prekybos balansas nuo 1981, eksportas minus importas mlrd. JAV dol.: 1990=52, 1991=77, 1992=107, 1993=121(didžiausias pasaulyje teigiamas prekybos balansas).

Pagal šalis proc.: eksportas 1980 ir 1992: JAV 24,5 ir 29, Vokietija 4,5 ir 6,5, Pietų Korėja 4 ir 6,5, Taivanas 4 ir 6, Honkongas 3,5 ir 5, Singapūras 3 ir 4, Didžioji Britanija 3 ir 3,5, Tailandas 1,5 ir 3; importas 1980 ir 1992: JAV 17,5 ir 23, Kinija 3 ir 6, Australija 5 ir 5,5, Indonezija 9,5 ir 5,5, Pietų Korėja 2 ir 5, Vokietija 2 ir 4,5, JAE 6 ir 4,5, Saudo Arabija 14 ir 4.

Eksporto struktūra proc.: mašinos ir įrenginiai 75(transporto priemonės 25 – automobiliai 17, laivai, motociklai; elektronika ir elektrotechnika 24; įrenginiai, staklės ir prietaisai 22, tiksliosios mašinos ir instrumentai 4), metalai 7(plienas 4), chemikalai 5,5, tekstilė 2,5; importo struktūra proc.: žaliava 34(nafta 13, dujos ir anglys 10, metalai 4), mašinos ir transporto priemonės 18, maistas 16, chemikalai 8, tekstilė 7 – JETRO(“Japan External Trade Organisation”).

Komercinių patarnavimų (transportas, kelionės, bankininkystė, draudimas) eksportas 1992=53 mlrd. JAV dol., importas 1992=101 mlrd. JAV dol., importas minus eksportas 1992=48 mlrd. JAV dol. (didžiausias pasaulyje prekybos deficitas).

Leave a Comment