Ekonominės goegrafijos kosnspektas1

EKONOMINĖ GEOGRAFIJA

Ekonominė geografija – tai mokslas, tiriantis teritorinių, socialinių, ekonominių sistemų formavimąsi, plėtotę ir funkcionavimą.
Teritorinės ūkio sistemos tyrinėjamos:
• makro lygiu (pasauliniu mastu);
• Mezo lygiu (regioninis lygis);
• mikro lygiu (lokalinis).
Pasaulinį ūkį sudaro:
• Nacionaliniai ūkiai
• Transnacionalinės korporacijos
• Ekonominės sąjungos
Pasaulinio ūkio sektoriai:
1. pirminis sektorius (žemės ūkis, miškų ūkis, žuvininkystė, gavybinė pramonė)
2. apdirbamosios pramonės šakos (elektroenergetika, metalurgija, mašinų, maisto, lengvoji pramonė.) (perdirba pirminę žaliavą)
3. infrastruktūra (aptarnavimo sfera):
a) gamybinė infrastruktūra (transportas)
b) socialinė infrastruktūra (aptarnauja gyventojus) (mediena, švietimas)
4. informacinė veikla
Pasaulinio ūkio formavimosi procesas baigėsi XIX a. pas. – XX a. pr.
Pagal nacionalinio ūkio įsitraukimą į pasaulinį ūkį galima išskirti kelis periodus:
I. 1920 – 1930m. kriziniai pasaulinio ūkio metai. Jie reiškėsi bendru ekonominiu ryšių nestabilumu ir vakarų šalių ūkio dezintegracija. Pradžią jiems davė I – asis pasaulinis karas ir Rusijos revoliucija. Buvusius ekonominius ryšius pažeidė nacionalinių ekonomikų pervedimas į karinį ūkį, fizinis gamybos ir žmogiškųjų išteklių sunaikinimas per I –ąjį pasaulinį karą, ekonominis iš(už)grobstymas užimtų teritorijų, ekonominė krizė (didžioji depresija) 1920 – 1930m. Sumažino gamybą apie 18 % ekonominiu atžvilgiu stipriose valstybėse.
II. Pasaulinio ūkio, po II – ojo pasaulinio karo įvyko naujas lūžis ūkio socialinėje struktūroje, tai susiję su socialistinio ūkio susikūrimu, suuvalstybinta pramone, aptarnavimo sfera, kolektyvizuotu žemės ūkiu,centralizuotas sistemos valdymas nacionaliniuose ūkiuose, tai buvo būdinga socialinėms valstybėms, lenktyniavimo pagrindu tarp kapitalistinių ir socialistinių valstybių.
Susikuria 2 organizacijos:
ESPT (1949 – 1991m.)
EEB (1957m.)
Didelę įtaką pasaulinio ūkio raidai ir plėtrai turėjo JAV teikiama finansinė pagalba nukentėjusiems nuo ka

aro šelpti. (Maršalo planas)
1960 m. vid. Likviduota kolonijinė sistema.
III. Paskutinieji XX a. dešimtmečiai. Pasaulyje vyksta nauji socialinės ekonominės raidos parametrai, pradeda irti socialistinio ūkio sistema, intensyviai vyksta ekonominė integracija. Didelę įtaką turėjo mokslinė techninė pažanga, atsirado technopoliai (mokslo ir tech. parkai). Egzistuoja tarpvalstybiniai ekonominiai ryšiai, kurie daro didelę įtaką pasauliniam ūkiui.
Svarbiausios ryšių formos:

tarptautinė prekyba,

kapitalo išvežimas,

mokslinis – techninis bendradarbiavimas,

kreditiniai – finansiniai santykiai,

įvairių paslaugų teikimas,

tarptautinis turizmas,

bendri statybos objektai ir kita.

Išskiriant pasaulinio ūkio posistemius, naudojama visa eilė kriterijų:

1) ekonominis išskirstymo lygis
• BVP – svarbiausias rodiklis
• BVP vienam gyventojui
• Kiek žaliavos ir energijos sunaudojama pagaminti vienam produktui.
2) socialinė ekonomikos struktūra:
• gyventojų užimtumas pagal ūkio šakas
• atskirų ūkio šakų išvystymas
• nuosavybės formos
• gamybos poreikis vidaus ir užsienio rinkoje
• nacionalinių pajamų pasiskirstymas
3) ekonominio augimo tipai:
• ekstensyvus (didinant plotą, bet nedidinant derlingumo)
• intensyvus
Ekonominė plėtra dažnai būna netolygi, ūkio pajėgumai skiriasi ne tiik valstybėje bet ir valstybių regionuose.
Nagrinėjant valstybių ūkio raidą, pirmiausia įtakos turėjo žaliava, energija, kuras, keliai, agro(žemės) resursai. Tose vietose kūrėsi valstybės, regionai, ekonomikos centrai. XX a. II pusėje didesnę įtaką ekonomikai turi žmogiškieji ir ekonominiai veiksniai. Šiuo metu – globalizacijos procesas. Jis paspartino naujų informacijos technologijų plėtrą ir sklaidą, tačiau įnešė blogų veiksnių: turtinė nelygybė, didelis visuomenės skurdas, nedarbo didėjimas, narkomanija, pilietiniai karai ir etniniai konfliktai, aplinkos tarša ir kita. Intensyviai plinta antiglobalistinės idėjos, dažnai tvirtinama, kad viso pasaulio mastu ek

konomika tampa nestabili ir praktiškai nevaldoma, valstybės nepajėgdamos pakeisti savo makro aplinkos, negali išlaikyti net pasiekto socialinės gerovės lygio bei apsaugoti savo ekonominių interesų. Valstybių kontrolei beveik nepavaldūs transnacionaliniai koncernai.valstybės vaidmenį silpnina ir finansinių rinkų integracijos procesai, tačiau visgi globalizacijos procesas vyksta labai intensyviai.
Valstybių tipologija pagal ekonominę ir socialinę raidą:
XXI a. pr. Egzistuoja 240 valstybių, o su mikro valstybėmis sudaro apie 276, tačiau pasaulio projektinis žemėlapis nėra susiformavęs. Šiuo metu iš beveik 5000 tautų apie 600 yra potencialiai pajėgios sukurti valstybingumą(priimti nepriklausomybę), o apie 170 tautų turi tam visas prielaidas, t.y. kompaktiškai gyvenančios, sąlygiškai savarankiškos tautos, nepriklausomybės neturinčios dėl įvairių istorinių aplinkybių. Pasaulio valstybių ekonomikai ir socialinei plėtrai didelę įtaką turi valstybės teritorija ir gyventojų skaičius. Pasaulyje 6 didžiausios valstybės užima beveik puse pasaulio teritorijos, t.y. JAV, Brazilija, Australija, Rusija, Kanada ir Kinija.
Apie 60 % pasaulio gyventojų gyvena 10 – yje pasaulio valstybių, t.y. Kinija, Indija, JAV, Indonezija, Brazilija, Rusija, Pakistanas, Japonija, Bangladešas, Nigerija.
Valstybių ekonominei ir socialinei plėtrai didelę įtaką turi geografinė padėtis: salose esančios valstybės. Ir kaimynai: galingos valstybės (JAV – Lotynų Amerika, Meksika).

2 paskaita
ES valstybių BVP yra įvertinamas apskaičiuojant visų šalyje sukurtų prekių ir paslaugų piniginę vertę.
JTO ir JAV vartoja kitą metodiką. Šį gyvenimo lygio rodiklį vadina bendruoju nacionaliniu produktu (BVP), į jį be gamybos ir paslaugų vertės dar įeina finansinių paslaugų ir

r sandorių vertė. Skaičiuojant BVP neatsižvelgiama į žmogiškuosius išteklius, gamtos išteklius.BVP skaičiuojant tų šalių, kuriose rinka gana silpnai išvystyta, prekiaujama ir neoficialiai, populiarūs prekių mainai, žemdirbiai didelę dalį savo produkcijos pasilieka maistui, todėl BVP nėra patikimas rodiklis.
Ekonomine galia pasaulyje dažnai siūloma matuoti didžiojo septyneto šalių (G – 7+1) rodikliu, kurių rodikliai aukščiausi. Šis rodiklis susikūrė 1975 m. :
Prancūzija,
JAV,
Didžioji Britanija,
Italija,
Japonija,
Vokietija,
Prancuzija,
Kanada (nuo 1976 m.)
O dabar ir Rusija
Pradžioje šios valstybės sprendė bedarbystę, tarptautinės prekybos problemas.
Žmogaus socialinės raidos indeksas. Jis pirmą kartą pasaulyje buvo pristatytas 1990 m. vyko globalinis pranešimas. Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą yra nustatoma valstybės vieta tarp kitų pasaulio valstybių.
Pagrindiniai rodikliai:
1) vidutinė būsimo gyvenimo trukmė.
2) Išsimokslinimo pasiekiamumas:
• Suaugusių raštingumas (15m. ir vyresnių)
• Bendra mokymosi aprėptis (besimokančių moksleivių, studentų santykis su 7 – 24 m. grupės gyventojais)

3) BVP pagal perkamosios galios prioritetą.
Lietuva dalyvauja nuo 1995m.
Visos šalys yra suskirstytos į 3 grupes: šalys, pasižyminčios aukštu žmogaus socialinės raidos indeksu; šalys, pasižyminčios vidutiniu ir žemu žmogaus socialinės raidos indeksu.
Paskutiniai duomenys 2001m., dalyvavo 175 valstybės.
Norvegija, Islandija, Švedija, Australija, Kanada ir JAV – visada aukščiausi rodikliai. Lietuva 45 vietoje.
LENTELĖ.

EKONOMINIU ATŽVILGIU STIPRIOS VALSTYBĖS
Bendri bruožai: Ekonomikos šakinėje struktūroje didžiausia dalis BVP sukuriama paslaugų sferoje. Pramonėje lyderio poziciją užima apdirbamoji pramonė,t.y. mokslui ir jos produkcijos gamybai:
3 pramonės šakos:
• Elektroenergetika
• Mašinų gamybos pramonė
• Chemijos pramonė

Gavybinė pramonė labiau perdirbama ekonominiu atžvilgiu silpnesnėse valstybėse, kur yra resursų, prie pigesnės darbo jėgos. Pirminė ža

aliava yra perdirbama.

Žemės ūkis pasižymi gana aukštu intensyvumu, valstybės yra svarbiausi pasaulio tarptautinio agrobiznio reguliatoriai.

Visuomenės teritorinėje organizacijoje tipinga maksimali urbanizacija ir minimalūs socialiniai – ekonominiai skirtumai valstybės teritorijoje.

Nuo 1970 m. tarp ekonomiškai stiprių valstybių vyksta lengtyniavimas pagal ekonominę galią ir globalinę veiklą,
susikūrė 3 centrai:
• Vakarų Europa
• Šiaurės Amerika (JAV, Kanada)
• Japonija
t.y. pagrindiniai centrai, kurie traukia prie savęs visas valstybes.
Didžiausiom 6 valstybėm tenka 41 % BVP pasaulio. Šiose valstybėse yra max difersifikuota ekonomika (pertvarkyta). Jos yra generatorius mokslinio, techninio proceso, informacinių technologijų sferoje ir eksporte – monopolistas dalinai.
Iš 100 didžiausių transnacionalinių korporacijų JAV tenka 62, britam – 10, Japonijai ir Vokietijai po 4, Prancūzijai ir Italijai po 3.
Šios valstybės aktyviai dalyvauja tarptautinėse, specializuotose ir regioninėse organizacijose. Joms būdinga daugiaprofilinė tarptautinė specializacija. Mokslui ir jų šakų gamyba. Svarbiausias pasaulio produktų eksportuotojas, apie 40 % tenka šioms valstybėms. (1. JAV 2. Japonija 3. Vokietija 4. Prancūzija. iš viso:7) Būdingos teritorinės makroformos organizacijos:
• Megapoliai
• Stambūs ekonominiai rajonai
• Technopoliai
• Teritoriniai – gamybiniai kompleksai
MAŽOSIOS EUROPOS VALSTYBĖS
Tai ekonominiu atžvilgiu stiprios valstybės, bet tačiau pagal ekonominę galią silpnos valstybės.šioms valstybėms tenka apie 4% pasaulio BVP, o gyvena 1 % pasaulio gyventojų.
Tai:
• Belgija
• Nyderlandai
• Liuksemburgas
• Suomija
• Švedija
• Islandija
• Norvegija
• Danija
• Austrija
• Šveicarija
• (mikro valstybės: San Marinas, Lichtenšteinas, Andora, Monakas).
Šios valstybės išsiskiria gerai išvystyta infrastruktūra, t.y. finansų, turizmo, transporto. Jos – aktyvios pasaulinės ekonominės globalizacijos dalyvės.
PERSIKĖLĖLIŲ VALSTYBĖS
Šios valstybės gauna 4 % BVP, turi 1,5% gyventojų.
Joms priklauso:
• Kanada
• Izraelis
• PAR
• Australija
• Naujoji Zelandija
• JAV????? (nzn ar priklauso)
Jų ekonominę ir socialinę plėtrą lėmė gyventojai, atvykę iš buvusių metropolijų, kurie intensyviai įsisavino teritorijas su gana turtingais gamtiniais, mineraliniais resursais. Jos išsiskiria agrarinio sektoriaus tarptautine specializacija.
(3 paskaita)
II lentelės dalis: vidutiniškai stiprios valstybės. Šių valstybių grupė susidarė 1991m., suirus socialinei ūkio sistemai, iširus S.S., ekonominė integracija. Atskiri šalių rodikliai labai skirtingi. Pagal BVP blogiausi rodikliai – NVS (be Rusijos), geriausi rodikliai – Rytų Azijos rajono (Korėja, Singapūras, Taivanas, Čekija, Vengrija). Jas jungia, susidaręs po II pasaulinio karo, socialinės – ekonominės raidos peripetijos tipas, sąlygojamas šių valstybių geografinės padėties. Sparti ekonominė integracija buvo vienas iš istorinių faktorių. Centrinės Europos valstybės, CELPA narės: Čekija, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija – stiprios valstybės.
Nepriklausomų valstybių sandraugos būdingos besitęsiančios ekonominės krizės, nestabilus ekonomikos augimas ir orientacija į vakarų ir rytų rinkos regionus.
Ekonominiu atžvilgiu silpniausios NVS šalys:
• Vidurinė Azija
• Kazachija
• Turkmėnija
• Tadžikija
• Užkaukazės valstybės (Gruzija)
• Armėnija
• Baltarusija
• Moldavija
• Rusija (valstybė – didžiausia teritorijos dydžiu, pilnai aprūpina energetiniais ištekliai: nafta, dujomis). Rusijos dalis BVP pasaulyje sudaro 2,6%. Kuro energetiniai ištekliai lemia didžiausią dalį eksporto.
Rytų Europos valstybės, kurios 1960 – 1970m. pasiekė ekonominį augimo tempą, pakankamai intensyvų:
I grupė: Pietų Korėja, Singapūras, Honkongas, Taivanas, Lotynų Amerikos valstybės: Meksika (didelę įtaką jai turėjo JAV, gera geografinė padėtis, ekonominė integracija), Brazilija, Argentina. Svarbiausios šios grupės susiformavimo priežastys: geografinė padėtis, ekonominė integracija.
II grupė: Ekonominiu atžvilgiu silpnos valstybės. 70 % pasaulio gyventojų, 36% pasaulio BVP sudaro 160 valstybių ir teritorijų. Bendri bruožai būdingi šioms valstybėms:
• Istorinis brandumas – dauguma valstybių buvusios kolonijos, kurios perėjo visiškai kitokį istorijos raidos kelią.
• Socialinės ekonominės raidos daugiasanklodiškumas – pirmiausia pasireiškia socialiniuose ir ekonominiuose santykiuose. Šiuo metu būdingas smulkiaprekinis ūkis, pusiau natūrinis ūkis.
• Vienetiniai demografiniai procesai.
Šių valstybių (ekonomiškai silpnų) gyventojų skaičiaus augimo tempai intensyvūs buvo 1950 – 1970m. (demografinis sprogimas). Labai sumažėjo mirtingumas, padidėjo gimstamumas.
Šioms valstybėms būdingas agrarinis atsilikimas, žemės ūkio gamyba ekstensyvi. Pagal trąšų naudingumą, pagal gyvulių bandos produktyvumą, pagal technikos panaudojimą. Būdingas industrinis atsilikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis: valstybėse dominuoja gavybinė pramonė. Gana daug mažų įmonių industializacijos politika pradėta 1960m. nebuvo labai sėkminga,efektinga, kadangi ekonominiu atžvilgiu stiprios valstybės ekonominiu atžvilgiu silpnesnes naudojo kaip pigią darbo jėgą su mažesniais kuro ir žaliavų ištekliais, ir vystė ekologiškai nešvarių produktų gamybą dėl mažesnių mokesčių.
Mokslinis, techninis atsilikimas, kuris pirmiausia pasireiškė neišvystyta savo moksline technine baze Stiprios valstybės panaudoja intelektualų potencialą mechanizmą – protų nutekėjimą. Mokslinių techninių bendradarbiavimą naudoja kaip intelektualias peripetijas. Socialinis ekonominis valstybių atsilikimas sukelia daug globalinių problemų, t.y. ekologinės, demografinės, maisto problemos.
Tipologinės grupės:
I grupė: Naujas industrinis valstybių ..... Pradėtas 1970m. Tai valstybės, pasiekusios geriausių socialinių ir ekonominių rodiklių. Dalis šių valstybių jau priklauso vidutiniškai stiprių valstybių grupei. Vėliau prie šių valstybių prisijungė : Malaizija, Tailandas, Filipinai, Indonezija, Kinija, Venesuela, Egipto respublika, Čilė, Peru.
Šioms valstybėms būdingi bendri bruožai: Spartesnis BVP augimo tempas per metus, 2 – 3 kartus didesnis, kaip pasaulio avangardinė ir dominuojanti padėtis tarp ekonominiu atžvilgiu silpnų valstybių, gana dideli struktūriniai pokyčiai ekonomikoje. Svarbiausia pramonės šakų produkcija orientuota gaminant eksportui. Tame tarpe labai spartus infrastruktūros kaupimas, didėjantis valstybių indėlis tarptautinėje prekyboje, aktyviai formuoja savo mokslinį techninį potencialą (didėjantis valstybių vaidmuo tarptautinėje prekyboje).
Šios valstybės gana intensyviai integruojasi į tarptautines ir regionines organizacijas. Šių valstybių pažangai didžiausią įtaką turėjo geografinė ir geopolitinė padėtis, griežta ekonominė politika, aktyviai dalyvaujant finansinėms, tarptautinėms organizacijoms (pasauliniams bankams).
II grupė: Naftą eksportuojančios valstybės: Saudo Arabija, Kuveitas, Kataras, JAE, Brunėjus.
Ši valstybių grupė susiformavo 1980m. ekonominės krizės metu. Per 1980 – 1995m. BVP tempai buvo gana intensyvūs. Išskirtinis šios grupės bruožas: labai siaura BVP struktūra, kuriame dominuoja kuro energetinė žaliava: nafta ir dujos. Šios valstybės sujungtos kultūriniu, religiniu bendrumu.
III grupė: valstybės, aptarnaujančios periferijas – tai suverenios valstybės ir dalis valstybių su pačios valdomomis teritorijomis. Karibų jūros baseine valstybės ir Okeanijos valstybės. Šių valstybių išskirtiniai bruožai: riboti gamtiniai mineraliniai ištekliai, tačiau gana didelę įtaką turi geografinė padėtis. Su ja susijusios ekonominiu atžvilgiu stiprių valstybių negamybinių sferų užsienio investicijos: finansų paslaugos, turizmas, laivų aptarnavimas, transporto vėliavos.
IV grupė: ekonominiu atžvilgiu silpnos valstybės. Šiai grupei priklauso : Kolumbija, Kuba, Peru, Ekvadoras, Azija, Pakistanas, Šri Lanka, Afrikos ir Okeanijos valstybės.
Būdingi bruožai: socialinio ekonominio augimo tempai žymiai lėtesni nei pirmųjų grupių, labai spartus gyventojų skaičiaus augimas lemia nedidelį BVP vienam gyventojui. Šiai grupei būdingas tradicinis agrarinis žaliavinis ekonomikos tipas. Silpnai išvystyta apdirbamoji pramonė.
V grupė: ekonominiu atžvilgiu silpniausios valstybės (47). Nuo 1996m. JTO ekonominiu atžvilgiu silpniausių valstybių grupei priskiria valstybes, kurių BVP vienam gyventojui mažesnis kaip 2000 dolerių. Didžiausia dalis Afrikoje 37, Lotynų Amerikoje: Haitis, Azijoje yra 10 valstybių: Afganistanas, Bangladešas, Kambodža, Laosas, Maldyvai, Nepalas, Birma, Šiaurės Korėja. (ir dar 2, kurios neišvardintos)

TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS

Valstybių ekonominei ir socialinei plėtrai didelę įtaką daro dalyvavimas tarptautinėse organizacijose.
Tarptautine organizacija gali būti laikoma žmonių grupė, kurios nariai yra bent 2 valstybės atstovai ir, kurie turi formalią organizacinę struktūrą, sudarančią prielaidas tų narių bendrai veiklai. Tarptautinės organizacijos gali būti įvairios pagal veiklos tikslus, veiklos sritis, pagal įtaką tarptautinių santykių raidai.
Tarptautinės organizacijos skirstomos:
1) tarptautinės tarpvalstybinės organizacijos
2) tarptautinės nevyriausybinės organizacijos
Didelę įtaką pasauliui turi 1), dalinai 2), o taip pat daugianacionalinės kooperacijos.
Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos skaičius didėjo po II pasaulinio karo, XI a. yra apie 300.
Tarptautinių netarpvyriausybinių organizacijų yra daugiau negu tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų. Jų yra apie 10000.
Tarptautinės organizacijos skirstomos pagal
• narystę (mišrios: Interpolas)
• geografinę įtakos teritoriją (pasaulinės: JTO, mezo: NATO, mikro: ES)
• veiklos profilį
INTERPOLE dalyvauja apie 100 valstybių.
Lietuva 6iuo metu yra 38 tarptautinių organizacijų narė.

Pati galingiausia organizacija yra JTO. Ši sistema atsirado 1945m.
1991 09 07 Lietuva tapo JTO nare. Jai priklauso apie 200 valstybių.
JTO yra įvairių specializuotų grupių:
• finansų spec. įstaigos (tarptautinės, valiutos fondai ir pasaulinis bankas)
• transporto ir ryšių spec. įtaigos (tarptautinė jūrų organizacija, pasaulinė pašto sąjunga, tarptautinė telekomunikacijų sąjunga)
• žemės ūkio spec. įtaigos (maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽUA) arba (FAO) įkurta 1945m. Kanadoje (1991m. Lietuva tapo jos nare). Iš viso jai priklauso 181 valstybė; tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas)
• pramonės spec. įstaigos (jungtinių tautų pramonės plėtros organizacija)
• socialinės spec. įstaigos (tarptautinė darbo organizacija, pasaulinė sveikatos organizacija)
• kultūrinės ir humanitarinės srities spec. organizacijos (jungtinių tautų mokslo ir švietimo organizacija (UNESCO), pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija)
• jungtinių tautų tarptautinės autonominės organizacijos (tarptautinė atominės energetikos agentūra (Tatena). Ji jungia virš 130 valstybių (Lietuva prisijungė 1993m.); pasaulinė prekybos organizacija įkurta 1995m. ji reguliuoja tarptautinę prekybą. Šiuo metu jau priklauso 160 valstybių (2001m. įstojo Lietuva). Be to, Rusija labai nori tapti jos nare.)

Šiaurės Atlanto organizacija (NATO)
Šiuo metu yra 26 narės.
2004m. įstojo Lietuva, Estija, Latvija, Slovėnija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija
Europos sąjunga (ES)
Jai priklauso 25 valstybės
1951m. prisijungia : Vokietija, Prancūzija, Italija, Beneliukso šalys (Olandija, Belgija, Liuksemburgas), D.Britanija, Airija, Danija, Ispanija, Portugalija, Graikija.
1995m. prisijungia: Austrija, suomija, Švedija
2004m. prisijungia: Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Malta, Kipras, Slovakija, Vengrija.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija.
Amerikos vienybės organizacija
Afrikos vienybės organizacija : 50 valstybių
Arabų šalių lyga 1945m. (21 valstybė)
Pietryčių Azijos asociacija 1967m.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO arba OECD(O)) 1960m. 1990m. ši organizacija įsteigė bendradarbiavimo centrą su Europos šalimis pereinančiomis į rinką.

Ekonominė plėtra.
Ekonominė integracija turi didelę įtaką valstybės plėtrai.
Ekonominė integracija – tai nacionalinių ekonominių susibūrimas ribų, skiriančių ekonominę veiklą.
Po II pasaulinio karo ekonominės integracijos procesas labai paspartėjo.
Ekonominės integracijos formos:
• (žemiausia) Laisvos prekybos zona. Ji apima tarifų ir kvotų tarp zonas sudarančių šalių padalinimą. Svarbiausios laisvos prekybos zonos:
1) ELPA (EFTA) Europos laisvos prekybos asociacija.

1960m. Stoholmo sutartimi buvo įkurta ELPA. Ją įkūrė D.Britanija, Austija, Danija, Norvegija, Portugalija, Švedija, Šveicarija.
1970m. prisijungė Islandija
1985m.: Suomija
1991m. : Lichtenšteinas

1984m. ELPA ir EEB (nuo 1993m. ES) susitarė dėl vieningos ekonominės erdvės kūrimo ir bendradarbiavimo plėtojimo įvairiose sferose, apimančiose ekonominę valiutinę ir pramonės politiką, gamtos apsaugą, žuvininkystę, bendradarbiavimą, mokslo tyrimų ir naujų technologijų diegimu.
Šioje organizacijoje (ELPA) liko dabar tik Norvegija, Šveicarija, Islandija ir Lichtenšteinas, kitos perėjo į ES.
Prie Šengeno sutarties prisijungė Islandija ir Norvegija.

2) CELPA (CEETA) – centrinė Europos laisvos prekybos asociacija.
1991m. Čekoslovakijos, Lenkijos ir Vengrijos atstovai nutarė įkurti CELPA, ji buvo įkurta 1992m. Krokuvos sutartimi. Šiuo metu priklauso: Vengrija, Lenkija, Slovėnija, Čekija, Slovakija
1997m. prisijungė Rumunija ir Bulgarija

ESPT (1949 – 1991m.) ekonominė savitarpio pagalbos taryba. Jai priklausė Europos socialistinės valstybės, Šiaurės Afrikos valstybės, Kuba, Korėja.
3) Šiaurės Amerikos laisvos prekybos asociacija (ŠALPA arba NAFTA)
1988m. JAV ir Kanada pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir netarė visiškai panaikinti prekybos barjerus.
1998m. prisijungė: Meksika. Ši sutartis nutarė laisvos prekės judėjimą, tačiau be laisvo darbo jėgos padidėjimo.

1998m. dviejų Amerikos šalių vadovai, 34 valstybių pasaulio vadovai(išskyrus Kuba) nutarė suskurti pasaulyje didžiausią laisvos prekybos zoną. (800 mln. Žmonių 10 trilijonų vertės ekonomikai) tai jie numatė įkurti 2005m.

Ekonominės integracijos formos
2005-01-03 ( 1 paskaita )
1. Europos bendrija(dabar vadinama ES).

Europos laisvosios prekybos zona formavosi nuo Romos sutarties,tai yra 1958m.
2. Muitų sąjunga.

Jei būdinga laisvos prekybos zonos požymiai,tačiau valstybes nares įpareigoja užsiimti bendra prekybos politika santykiuose su likusiu pasauliu.

● 1948m. Beneliukso muito sąjunga.Tai yra viena svarbiausių muitų sąjungų,prototipas ES.

Jei priklauso:Belgija,Nyderlandai(Olandija),Liuksemburgas.

● 1968m. buvo sukurta ES muitų sąjunga.(ES praėjo visus ekonominės integracijos laiptelius)
3. Bendra rinka.

Jei būdinga:
 visi muitų sąjungos bruožai.
 laisvas gamybos veiksnių judėjimas,kuriant bendrą darbo, paslaugų, prekių ir kapitalų rinką.
 didelis pasiekimas – laisvos prekybos principai įtraukia darbą ir kapitalą.
Bendroji rinka ES formavosi nuo 1985m. (išleidus Baltąją knygą ) ir baigėsi 1992m.
4. Ekonominė ir valiutinė sąjunga.
Tai yra stipriausia sąjunga.Ekonominė sąjunga apima centralizuotą ekonominę politiką,o valiutinė sąjunga – centralizuotą valiutinę politiką.
Valiutinė sąjunga – tai bendros valiutos ir vieno centrinio banko sukūrimas.
1992m. buvo įsteigta ES pinigų sąjunga,kurioje dalyvavo 5 valstybės. 1993m. prisijungė ir Graikija.
2002m. ES buvo įvestas euras.Euro neįvedė tik trys šalys tai: Didžioji Britanija, Švedija, Danija.

Pasaulio ir valstybių ekonominė plėtra

Per visą 20a. pasaulio regionai ir valstybės vystėsi labai sparčiai, tačiau neišlaikė tolygių ekonominio augimo tempų.
Per 1990 – 2000m.pasaulio BVP pastoviose kainose išaugo 19 kartų, tai atitinka apie 3proc. vidutinio metų augimo tempus.
21a. ekonominė plėtra sulėtėjo.
2001 – 2002m. BVP augimo tempai 2,5proc. , o 2003m. – tik 2proc.
Labai sparčiai didėjo gyventojų skaičius: nuo 1,6 milijardų 20a.pradžioje iki 6,3 milijardų 21a. pradžioje. Spartus augimas ypač pastebimas Indijoje, Indonezijoje,Bangladeše ir t.t.
20a. 2 pusė pasižymėjo labai sparčiu mokslo ir technikos augimu,taip pat sparčiai vystėsi ir tarptautinė prekyba.
20a. net buvo laikotarpių kai prekyba buvo spartesnė nei gamybą.
20a. labiausiai pavykę ekonominio augimo modeliai:
 Švedijos modelis 1950 – 1980m. (Per mokesčių sistemą:kuo daugiau uždirbi tuo daugiau moki,vadinamasis švediškas socializmas)
 Tolimųjų rytų ir Pietryčių Azijos modelis 1960 – 1980m. (Tailandas, Honkongas,Indonezija. Ten pigi darbo jėga,gera geografinė padėtis.)
 Kinijos modelis 1980 – ..m. (Dar vis auga. BVP augimo tempas 9proc. Iš dalies tai lemia išteklių gausa)
 Centrinės Europos modelis 1990 – ..m. (CELPA:Čekija,Vengrija,Lenkija)
20a. labiausiai nepavykę ekonominio augimo modeliai:
 Sovietų Sąjungos 1970 – 1980m.
 NVS 1990 – ..m.
 Tropinės Afrikos modelis 1960 – 1990m.

Kažkas praleista...

21a. maždaug iki 2015m. pasaulio raidos svarbą lems šie veiksniai:
 demografija(gyventojų trukmė ir t.t.)
 gamtos ištekliai
 mokslo ir technikos pažanga
 intensyviai vykstantis pasaulio globalizacijos procesas
Dėl geresnio šių veiksnių panaudojimo varžysis pasaulio valstybės ir regionai.
Pasaulyje prognozuojama 4 ekonominių centrų augimas:
1. ES
2. Japonija
3. JAV
4. Kinijos rinka
Tarptautinė konkurencija – viena iš svarbiausių ES problemų.
ES reikia reformų šiose srityse:
 informacinės visuomenės kūrime
 moksliniuose tyrimuose (ES tam skiria 80proc. mažiau lešų nei JAV )
 inovacijoms(naujovėms) palankios aplinkos kūrime
 makroekonominės politikos koordinavime
 lanksčios darbo rinkos kūrime
 darbuotojų kvalifikacijos sistemų kūrime
 liberalizuojant transporto ir energetikos rinką
Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad nekintant dabartinėms tendencijoms ES pensijos ir sveikatos sistemos gali žlugti po 50m. Ateinančiais 50m. ES gyventojų senėjimas bus didžiausias socialinis ir ekonominis iššūkis.
Pačios geriausios tendencijos ir perspektyvos prognozuojamos Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose,o ne iš ES šalių – Norvegijoje.
2003m. pačiais svarbiausiais ekonominio augimo tempais pasižymėjo Kinija ir Baltijos regionas (Baltijos tigrai,BVP augimas 9proc.).
2003m. ES BVP padidėjo 0,7proc. – tai vienas iš blogiausių rodiklių ( Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Portugalijoje)
2003m. ES didžiausia plėtra buvo Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje.
2003m. nedarbo lygis ES – 8proc. (didžiausias Ispanijoje – 11,3proc. ir Portugalijoje)
2004m. Europos zonos ūkį kelia stiprus euras(lyginant su JAV doleriu) ir aukštos naftos kainos.
2004m. prognozuojamas ES BVP augimas 1,9proc.
2003 – 2004m. sparčiausia plėtra buvo Baltijos regione,tai yra: Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Suomija, Švedija, Norvegija, Šiaurės Vokietija,Šiaurės Lenkija ir Vakarų Rusija.
Baltijos regione gyvena 60 mln. žmonių .Šiame regione sukuriama apie 3,5proc. viso pasaulio BVP.
Šiaurės šalys,kuriose gyvena 40proc. regiono gyventojų sukuria apie 75proc. regiono BVP.
Lietuva, Latvija, Estija bei šiaurės Lenkija sukuria 2 – 3proc. regiono BVP,o jose gyvena 1/10 regiono gyventojų.Baltijos regiono augimo tempus lemia dominuojančios tarptautinės skandinaviško kapitalo įmonės.
Pagrindinis gerovės kūrėjas – ilgos darbo valandos, o ne darbo produktyvumas.Čia (Lietuvoje,Latvijoje,Estijoje) dirbama 10proc. ilgiau nei kitose ES valstybėse.
Svarbią įtaką turi tarptautinė prekyba. Didžiausi eksportuotojai Šiaurės šalys ir Estija, silpniausi – vakarų Rusija ir šiaurės Lenkija.
Baltijos regiono pranašumai:
 stipri infrastruktūra
 išsilavinusi ir patirties turinti darbo jėga
 geras ir stambus kelių tinklas
 uostai
Baltijos regiono trūkumai:
 gana silpna regiono konkurencija
 rinką iškreipiančios subsidijos
 biurokratinis aparatas
 didelis darbo jėgos apmokestinimas

Lietuvos (LT) ekonominio augimo tempai

2003m. Lietuvos ūkis augo sparčiausiai iš visų ES šalių. VALIO.
2003m. Lietuvos BVP augo 9proc. su virš.
2003m. pagal perkamosios galios paritetą 1gyv. Virš 16 tūkst.
Tokią sparčią plėtrą lėmė:
 didėjanti vidaus paklausa
 išaugusios vidaus investicijos(nors išorės investicijos sumažėjo 3,5karto lyginant su 2003m.)
 apdirbamoji pramonė
 statyba
Didžiausia BVP dalis buvo sukuriama paslaugų sektoriuje – 65proc.,iš jų:
 vidaus prekyba – 18,1proc.
 transporte ir ryšiai – 12,3proc.
 statyba – 7,1proc.
 pramonėje – 22,3proc.
 žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė – 6,7proc.
Lietuvos BVP 1 gyv. sudaro tik 46proc. ES vidurkio pagal perkamosios galio paritetą, o ES reikalauja ne mažiau 75proc.
Iš Baltijos regiono sparčiausias augimas prognozuojamas Lietuvos.2004m. BVP padidės 7,5proc., o 2005m. – 6,8proc.
2003m.visa Lietuvos skola sudarė 21,9proc. šalies BVP,tuo tarpu Estijoje – 5,8proc. , o Latvijoje – 15,8proc.
2003m. Lietuvos skola 1gyv. siekia 1000 eurų, tačiau kitose ES šalyse skola yra dar didesnė,todėl nėra reikalo labai pergyventi.
Mažiausia šalies skola Liuksemburge,o didžiausia Graikijoje – net 112proc.,bei Italijoje -106proc. šalies BVP.
Lietuvos problemos:
 beveik nebeliko laisvos darbo jėgos, daug kvalifikuoto darbo išvyksta
 LT nebeturi perteklinių gamybinių pajėgumų
 didėjant atlyginimams prarasim pigią darbo jėgą
LT ekonomika vystosi labai netolygiai, sparčiausiai auga didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
1/3 šalies BVP sukuriama Vilniaus apskrityje,1/5 Kauno apskrityje, mažiausia dalis BVP sukuriama Tauragės ir Marijampolės apskrityse(BVP 1 gyv.).
Apskritai 21a. ekonominio augimo tempai pasaulyje lėtesni.

Rusijos ekonominio augimo tempai
2005-01-07 ( 2 paskaitos )

2001m. Rusijos ekonominio augimo tempai sulėtėto, 2003m. padidėjo 7,3proc. BVP, o 2004m. padidėjo 4,7 proc. BVP.
2004m. prognozuojamas augimas apie 7proc. BVP.
Šalies ekonominiam augimui didelę įtaką turėjo pakilusios naftos kainos.
50proc. Rusijos eksporto sudaro kuro energetiniai ištekliai (žalia nafta – 25proc., dujos – 15proc., naftos produktai apie 10proc.)
Rusijoje gyvenimo lygis žymiai žemesnis nei ES šalyse, 1/4 gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.
Rusijos ekonomikai grėsmę kelia pigi Kinijos ir Indijos darbo jėga,kurią bus sunku atremti protekcionistine politika, Rusijai tapus pasaulinės prekybos organizacijos nare.
Rusijos ir Baltarusijos pinigų sąjunga dar neaiški,ji turėjo būti pradėta įgyvendinti nuo 2005m. sausio mėn.,bet Rusija pareiškė,kad atideda šią sąjungą iki kitų metų sausio mėn.
Rusijos ekonominiam įvaizdžiui labai pakenkė JUKOS (naftos kompanija) skandalas,kuris dar tęsiasi iki šiol.
Didžiausi ekonominio augimo centrai NVS šalyse:Ukrainoje, Armėnijoje, Azerbaidžiane ir Afganistane.

JAV ekonominė plėtra

2003m. JAV BVP išaugo 3,1proc. palyginamosiomis kainomis.BVP augimo tempai gana spartūs.
2004m. prognozuojama 4 – 4,5proc., o 2005m. apie 4proc.
JAV BVP augimą lėmė padidėjusios investicijos, nuolat augančios namų ūkio vartojimo išlaidos.
JAV sumažėjo užsienio prekybos deficitas.
2004m. teigiamų pokyčių ekonomikoje yra užfiksuota mažmeninės prekybos sektoriuje.
JAV neigiamą įtaką turi nedarbo lygis – 5,5proc.,jų manymu tai pakankamai didelis nedarbingumas, nors Vokietijoje jis siekia net 16proc.

Azijos ekonominė plėtra
Kinija
Azijos regione Kinijos ekonominė plėtra pati intensyviausia,2003m. BVP padidėjo 9proc.,o 2004m. manoma išliks ta pati tendencija – 9proc.
Kinija tampa 4 pasaulinis ekonominis centras.1 –JAV, 2 – vakarų Europa, 3 – Japonija.
Manoma,kad po 15m. Kinija savo ekonomika gali pralenkti JAV.Tačiau Kinijoje yra labai didelė problema,tai labai spartus gyventojų skaičiaus didėjimas,kuris ir toliau auga.
Kinijos privalumai:
 5 vieta pasaulyje pagal naftos gavybą
 išauginama 50proc. pasaulio kiaulių
 lyderė pagal grūdinę kultūra ir paukščių auginimą

Japonija
Japonijos ekonominio augimo tempai lėtėja,didėja valstybės skola ir biudžeto deficitas. Tam įtakos turėjo didelės socialinės išmokos ir išlaidos ekonomikos skatinimo ir finansų sektoriaus restruktūrizavimo programoms.
Japonijos fenomenas – tai jau praeitis.
Azijos plėtrai neigiamą įtaką turėjo:
 karas Irake
 SŪRS – sunkus ūmus respiracinis sindromas
 paukščių gripas
 naftos kainų didėjimas
Per cunamį žuvo per 500 tūkst Azijos gyventojų.

Europos ekonominė integracija

Europa Antikoje buvo įsivaizduojama kaip teritorija prie viduržemio jūros.Ši teritorija ir buvo laikoma Europos branduoliu.
Geografinis faktorius buvo svarbus tuo,kad padėjo susiformuoti kultūriniam, istoriniam, politiniam ir ekonominiam bendrumui.
Viduramžiuose europizmo idėjos buvo susijusio su krikščionybe,būtent ji stengėsi suvienyti Europą.
Feodalinėje epochoje vyko nuolatinė kova dėl viešpatavimo,būtent dėl pasaulinės ir dvasinės valdžios.
14a. Europoje pasirodė pirmosios publikacijos ir projektai skirti politinės integracijos problemoms spręsti.Tai yra politinės sąjungos ir panašiai.
14a. pradėjo formuotis stipriosios Europos valstybės.Tai yra: Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija.
Pjeras Diubua,Prancūzijos karaliaus prokuroras pasiūlė savo projektą dėl Europos suvienijimo:
vietoj pasaulietinės valstybės siūlė sukurti tarpvalstybines institucijas,taipogi įsteigti Europos kraštų sąjungą kaip to laikmečio Europos federaciją.Šios sąjungos tikslas:
 suvienyti Europos kraštus bendrai kovai prieš išorės priešus
 išsaugot taiką Europoje
 išlaikyti Prancūzijos vadovaujantį vaidmenį Europoje
15a. plėtra vyko lėtai.
15a. Čekijos karalius J. Podiebradas paskelbė savo Europos suvienijimo projektą, kuris vadinosi “Taikios Europos konfederacijos projektas“. Kuriame jis siūlė,kad bendrus reikalus imtųsi tvarkyti ne viena valstybė, o visos valstybės lygiais pagrindais.
Europos integracijos procesas vyko lėtai dėl kelių prėžasčių:
 tarpusavio nesutarimai
 valstybių individualizmas
18a. didelę įtaką turėjo Didžioji Prancūzijos revoliucija. Po kurios buvo sukurtos naujos tarptautinės teisės normos, kurios turėjo reguliuoti Europos santykius.
1812m. Napaleonas pats ėmėsi kurti federacinę sistemą. Jo bendraeuropinės armijos sukūrimas laikomas svarbiausiu Europos suvienijimo žingsniu.
19a. Europa buvo vienijama po jungtinių Europos valstijų šūkiu, kuriam ypač pritarė vakarų Europos pacifistai(„taikos optimistai“). Tai judėjimas už jungtines Europos valstijas.
1843m. Londone sušauktas 1-asis pacifistų kongresas, kuriuo metu buvo nustatyti 4 pagrindiniai simboliai reikalingi Europos vienybei palaikyti:
1. valdžios vienybė – imperatorius
2. vieningi įstatymai – Romos teisė
3. tikėjimo vienybė – krikščionybė
4. viena kalba – lotynų k.

Po 1-ojo pasaulinio karo Europos integracija suintensyvėjo.
Austrų grafas R. K. Kalergi parašė knygą “Kova už Pan Europą“. Pagal šią knygą buvo įsteigta organizacija.
Po 2-ojo pasaulinio karo vėl atgijo judėjimas už valstybių susivienijimą .
1942m. Čerčilis siūlė po karo sukurti Jungtines Europos Valstijas.
Po 2-ojo pasaulinio karo Europos integracijos procesui labai svarbus buvo Maršalo planas. Europa gavo didžiule finansinę ir ekonominę pagalbą.
1948m. Maršalo plano paramai gauti buvo įsteigta Europos ekonominės bendrijos organizacija, vėliau (1960m.) ji peraugo į Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).
1948m. buvo įkurta Muitų sąjunga. Panaši į ES.
1950m. gegužės 9d. siekiant užkirsti kelią 3iam pasauliniam karui Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas Paryžiuje žurnalistams paskelbė deklaraciją, kurioje pareiškė,kad taiką Europoje būtų galima išlaikyti tik sujungus Europos šalių anglių ir plieno pramones, nes tai reikštų ir ginklų pramonės kontrolę.
1985m. Europos šalių aukščiausio lygio susitikime Milane buvo pasiūlyta kasmet gegužės 9d. minėti kaip Europos dieną.
1951m. buvo pasirašyta Paryžiaus sutartis, kuri įsigaliojo 1952m.,šia sutartimi buvo įkurta Anglių ir Plieno bendrija. Ją įkūrė šio šalys: Prancūzija, Vokietija, Italija, Belgija, Liuksemburgas ir Nyderlandai.
1957m. tos pačios 6 valstybės Romos sutartimi,kuri įsigaliojo 1958m. įsteigė dar 2 bendrijas,tai yra: Europos ekonominė bendrija (iki 1993m. Mastrichto sutarties,po to ji tapo ES) ir Europos atominės energetikos bendrija.
Šios valstybės įsipareigojo palaipsniui įgyvendinti 4 laisves:
1. laisvą prekių judėjimą
2. laisvą paskolų judėjimą
3. laisvą kapitalo judėjimą
4. laisvą darbo jėgos judėjimą
Šios 4 laisvės tapo Europos teisiniu pagrindu.
1957 – 1959m. nesutarimai vyksta tarp ekonomiškai stipriausių valstybių.
1960m. Stoholmo sutartimi įkuriama ELPA , įkūrėja-Didžioji Britanija,ji neprisijungia prie Šengeno sutarties,ji taip neprisijungusi prie euro ir ES konstitucijos.
1973m. Anglija,Airija ir Danija tapo Europos ekonominės bendrijos narėmis.
1981m.nuvertus karinį rėžimą i ekonominę bendriją įstojo Graikija,kuri yra ekonominiu atžvilgiu pati silpniausia ES narė(neskaičiuojant neseniai įstojusių šalių).
Sunkiai sekėsi į ES stoti Ispanijai ir Portugalijai,nes iki 1985m. jos buvo ne demokratiškos valstybės.
1986m. Ispanija ir Portugalija tapo ekonominės bendrijos narėmis.Po to jų ekonominiai rodikliai labai pagerėjo.
1990m. po spalio 3d. susijungus Vokietijai, VFD tampa ekonominės bendrijos nare.
1993m. Nyderlanduose,Mastrichto mieste buvo pasirašyta Mastrichto sutartis, kuri yra laikoma išsamiausia Romos sutarties reforma,joje buvo pateiktas:
 ekonomikos ir pinigų sąjungos įgyvendinimas,nors nauja ekonomikos sistema nebuvo sukurta
 Europos ekonominę bendriją imta vadinti ES
1994m. 4-iose valstybėse buvo surengtas referendumas dėl narystės ES. Suomija, Švedija ir Austrija nubalsavo už,o Norvegija prieš. Norvegijos BVP žymiai aukštesnis už ES šalių,joje gausu išteklių,todėl ji ir nenorėjo tepti ES.
1995m. šios trys valstybės tampa ES narėmis.
2004m.gegužės 1d. ES narėmis tapo: LT, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Kipras ir Malta.
D.B., Švedija ir Danija neprisijungusios prie euro.
ES – vienas iš turtingiausių regionų pasaulyje, tačiau viduje jaučiami labai dideli skirtumai.
Turtingiausi ES regionai pagal BVP (iš senbuvių) tai šiaurės Europos sostines jungiantis regionas, pietų Vokietija ir šiaurės Italija.
Skurdžiausi – Graikija, Ispanija, Portugalija ir pietų Italija.
Kad sumažinti skirtumus tarp šių regionų yra skiriama parama iš ES struktūrinių fondų.
2000 – 2004m. šalys senbuvės gavo tokią paramą:

Ispanija – 23,5proc., Italija – 15,5proc., Vokietija – 15,3proc., Graikija – 11,46proc., Portugalija – 10,4proc., D.B. – 8,5proc., Prancūzija – 8proc.(žemės ūkiai), Airija – 1,7proc., Nyderlandai – 1,4proc., Belgija-Suomija-Švedija – 1proc., Austrija – 0,8proc., Danija – 0,4proc., Liuksemburgas – 0,1proc..

1985m. Liuksemburgo mieste Šengene buvo pasirašyta šengeno sutartis,tai susitarimas palaipsniui atsisakyti tarpusavio sienų kontrolės,kad būtų įgyvendintas laisvas asmenų judėjimas. Pasirašė: Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas, Belgija ir Nyderlandai.
1990m. buvo pasirašyta Šengenas2. Ši sutartis nustatė bendrą vizų ir prieglobsčio tiekimo, išorinių sienų kontrolės ir muitų, bei policijos bendradarbiavimo taisykles.
1990m. prie Šengeno prisijungė Italija.
1991m. prisijungė Ispanija ir Portugalija.
1992m. Graikija.
1995m. Austrija.
1996m. Danija,Suomija ir Švedija.
2000m. prie Šengeno prisijungė Norvegija ir Islandija,nors šios šalys ir nėra ES nerės.
Prie Šengeno neprisijungė D.B. ir Airija.
3 svarbiausios priežastys,kodėl šalys nori stoti į ES:
1. ekonominės (finansinės paramos)
2. socialinės (ES – „gerovės valstybė“)
3. geopolitinės (stabilumo ir saugumo erdvė)
2002m. įvestas euras.Šiais metais beveik 300mln. europiečių pradėjo naudotis euru.
Tačiau Europos pinigų sąjungos istorija yra žymiai ilgesnė.
19863m. Napoleonas buvo įsteigęs lotynų pinigų sąjungą, kuriai priklausė Prancūzija, Šveicarija, Belgija, Italija, po 4m. prisijungė Bulgarija ir Graikija.
Ši sąjunga gyvavo iki 1927m.
Žymiai sėkmingesnės buvo dvipusės pinigų sąjungos.
1921m.susikūrė anglų – airių pinigų sąjungą, kuri gyvavo iki 1979m.
1979m.Belgijos – Liuksemburgo,gyvavo iki 2002m. – euro įvedimo.
ES pinigų sąjunga buvo pradėta 1992m. Mastrichto sutartimi, nors pamatai buvo padėti jau 1957m. Romos sutartyje.
1992m. ES pinigų sąjunga įsteigė 11 narių, o po poros metų prisijungė ir Graikija.
1995m. buvo išrinktas euro vardas, iki 2002m. jis buvo tik sąskaitinė valiuta.

LT integracija į ES

1990m. kovo 11d. LT atgauna nepriklausomybę.
1991m. rugpjūčio 21d. ES nusprendė pripažinti LT nepriklausomybę. Pirmoji pripažino Islandija.
1991m. rugpjūčio mėn. Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai Kopenhagoje, Danijoje, pasirašė bendrą komunikatą, patvirtinantį, kad atnaujinami Danijos ir Baltijos valstybių diplomatiniai santykiai.
1992m. LT ir Ekonominė bendrija pasirašė prekybos, komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį, kuri įsigaliojo 1993m., ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp Ekonominės bendrijos ir LT. Tuo būdu tarp jų buvo nustatyta teisiniai santykiai. Po šios sutarties Ekonominė bendrija pradėjo teikti paramą LT, pagal PHARE programą.
1993m. Kopenhagoje tarpvyriausybinėje konferencijoje dalyvauti buvo pakviestos LT, Latvija ir Estija. Po šios konferencijos Baltijos jūros valstybės pradėtos traktuoti ne kaip buvusios SSRS valstybės, o centrinės Europos valstybės.
1993m. Kopenhagos konferencijoje buvo priimti kriterijai pagal kuriuos yra vertinamas pasirengimas narystei ES.Kriterijai:
 įstatymo viršenybė
 pagarba demokratijai ir žmogaus teisėms
 gebėjimas perimti ES teisėtvarką
 atlaikyti rinkos ekonomikos spaudimą
 priimti narystės įsipareigojimus
1994m. ES patvirtina sutartis dėl laisvos prekybos su Baltijos valstybėmis.

Socialinė demografinė klasifikacija

Kad įvertintume pasaulio ir valstybių socialinę demografinę padėtį būtina nustatyti rodiklius, kurie atspindėtų pasaulio demografinį žemėlapį.
JTO išskyrė ir į kelias grupes sugrupavo šiuos rodiklius:
 Bendrieji demografinai rodikliai. (bendras gyventojų skaičius, gyventojų prognozės iki 2025m., vidutinis gyventojų prieaugis procentais,gyventojų dalis mieste, miesto gyventojų augimas, gyventojų skaičius 1ha ariamos žemės)
 Ekonominiai rodikliai. (BVP 1 gyv. , elektros energijos gamyba 1 gyv., pagamintos produkcijos dalisvertine išraiška 1 gyv., užsienio investicijos 1 gyv.)
 Mirtingumo rodikliai. ( kūdikių mirtingumas iki 1m., kūdikių mirtingumas iki 5m. ,vidutinė vyrų ir moterų gyvenimo amžiaus trukmė)
 Gimstamumo rodikliai. (suminis gimstamumo koeficientas,tai yra kiek moteris per savo gyvenimą gali pagimdyti vaikų, skaičius bimusių 1000iui moterų, kontraceptinių priemonių naudojimo metodai)
 Išsilavinimo rodikliai. ( 15m. ir vyresnių raštingumo lygis, mokymosi aprėptis,procentas besimokančių pradinėse mokyklose, procentas gavusių vidurinį išsilavinimą, procentas gavusių aukštąjį išsilavinimą(LT pasiekusi rekordą per visą gyvenimo istoriją))
 Sveikatos apsaugos rodikliai. (gyventojų dalis procentais gaunančių medicinos pagalbą, procentas gimdyvių, gimdančių prižiūrint specialistams)
Afrikoje dar vyksta demografinis sprogimas.
Stipriųjų pasaulio valstybių apsoliutus gyventojų augimo tempas per metus yra tik apie 0,5proc., o silpnų – apie 2proc.Sparčiausias Afrikoje – 3proc.
2025m. prognozuojamas pasaulio gyventojų skaičius – 84mlrd., ekonomiškai stipriose vastybėse – 5proc. prieaugio, 95proc. – ekonomiškai silpnose.
Pagal JTO prognozes 2050m. pasaulyje gyvens 10mlrd. gyv., o pasaulio demografai prognozuoja – 11mlrd. 50 proc. pasaulio gyventojų gyvens 6 pasaulio valstybėse: Indijoje, Kinijoje,Pakistane, Nigerijoje, Bangladeše,Indonezijeje.
Pasaulyje gyventojai yra skaičiuojami remiantis:
 gyv. surašymo duomenimis
 natūralia gyventojų kaita
 migracijos saldo
 gyventojų teritorijos–administracijos pakeitimas
1790m. pirmasis visuotinis gyv. surašymas JAV ir LDK.
1897m.LT gyventojų surašymas?
1923m.LT gyv. surašymas,1925m. Klaipėdos krašto gyv. surašymas.
1959m., 1970m., 1979m., 1989m., LT gyv. surašymas.
2000m. pasaulyje paskelbti visuotinio gyv. surašymo metais.
2001m. vyko gyv. surašymas LT.
Nuo 1946m. pasaulio ir regionų gyv. apskaitą veda JTO. Surašymas paprastai vyksta kas 5 – 10m.
Gyventojų skaičiaus augimo tampai per visą žmonijos raidą buvo l. netolygūs,sparčiausias augimas nuo 20a. 2pusės(50,60,70m.). Gyv. augimą lėmė intensyviai vykdoma demografinė politika.
Vastybės gyventojų skaičiaus augimui turi įtakos: natūralus gyventojų augimas ir migracija,kurią lemia šalies ekonominė, politinė padėtis.
Migracijos rūšys:
 Išorinė:
• Nuolatinė(imigracija – emigracija)
• Savanoriška migracija (europiečių emigracija 15 – 16a.į Š. Amerika).Priežastys:
 didelė darbo pasiūla
 didesni atlyginimai
 mažesni mokesčiai
 naujų žemių įsisavinimas
 šiltesnis klimatas socialinės garantijos ir paslaugos
• Priverstinė migracija ( afrikiečių išvežimas į Ameriką). Priežastys:
 religinis persekiojimas
 karai
 ginkluoti konfliktai
 politinis persekiojimas
 vergovė, priverstiniai darbai
 maisto trūkuumas ir badas
 stichinės nelaimės
 gyventojų perteklius
 ekologinės nelaimės (Černobilis 1986m.)
 Vidinės (šalies viduje):
• Laikinoji migracija
• Sezoninė migracija
• Kasdieninė migracija
Į tą valstybę, kurią migruoja teigiamos pasėkmės tai,kad atvyksta pigi ir jauna darbo jėga.
Daugiausia migruoja į JAV, nes:
 dideli atlyginimai
 darbo pasiūla
 maži mokesčiai
 socialinės garantijos
 aukštesnis pragyvenimo lygis
 galimybė tobulėti( tik negali tapti prezidentu  )
Viena iš svarbiausių pasaulio socialinių ir ekonominių problemų – nedarbas. Svarbiausios jo priežastys:
 mokslinė ir techninė revliucija
 sparčiai kylantis darbo našumas ir intensyvumas
 ekonominės krizės
 struktūrinis ūkio pertvarkymas mokslinės techninės pažangos sąlygomis
 spartus gyv. skaičiaus augimas
Svarbiausi veiksnai sąlygojantys gyventojų užimtumą:
 darbo jėgos augimas( gyv. prieaugis)
 teritorinio mobilumo didėjimas
 gyv. senėjimo procesas
 išsimokslinimo augimas
 darbo jėgos rezervai,darbuotojų skaičius didės eko. silpnesnėse valstybėse.
Nors infrastruktūra sukuria gana nemažai darbo vietų, tačiau naujų technologijų skverbimasis į šį sektorių keičia fizinį žmonių darbą.
Urbanizacija
20050119
Urbanizacija – tai teritorijos miestėjimas, gyventojų kėlimasis iš kaimų į miestus, miestų augimas ir daugėjimas. Šiuo metu pasaulyje pastebimas intensyvus urbanizacijos procesas.
1800m. miestuose gyveno apie 3proc. gyventojų, 2004m. – virš 50proc., o 2025m. prognozuojama – iki 60proc..
Ypač sparčiai urbanizacija vyko 19a. eko. stipriose valstybėse,tai lėmė:
 industralizacija gavybinėje pramonėje
 gana spartus apdirbamosios pramonės kūrimasis
 eko. įtaka
Nuo 20a. 6deš. intensyvus gyventojų kėlimasis į miestus pastebimas ir eko. silpnose vastybėse,tai lėmė:
 migracijos iš kaimų į miestus
 spartus natūralus gyv. prieaugis
2020m.prognozuojama eko. stipriose valstybėse miesto gyv. sudarys 77proc.,silpnose – 53proc..2001m mieste gyvena apie 75proc. gyv.,o silnose – 40proc.
LT miestas – gyvenvietė tai vieta,kurioje gyvena ne mažiau 3000žm.Jei sumažėja gyv. tai vistiek paliekamas miesto statusas.
Megapoliai – aukščiausio laipsnio urbanizacija.Tai daugelio miestų ir gyvenviečių junginys.Terminas pirma karta panaudotas 1950m.
20a. pastebimas ir sururbanizacijos procesas,tai yra iš miesto į priemiesčius. JAV 60proc. gyventojų gyvena priemiesčiuose.
Eko. stipriose valstybėse dižiausias gyv. tankumas Paryžiuje(32000žm/km), Londone,New York.
Urbanizacijos procese galima išskirti eilę dėsningumų:
 spartus miestų skaičiaus augimas
 intensyvi migracija iš kaimų į mietus eko. silpnose valstybėse
 didėjo miestai tapdami aglomeracijom ir megalopoliais
 ekologinių problemų aštrėjimas miestuose ir pramonės centruose
Urbanizacijos valdymas tai viena iš svarbiausių žmonijos problemų.

Nuo 1960m. Lietuvoje 23promilėm sumažėjo gimusiųjų, o mirusiųjų daugėjo,o 9deš. prieaugis tapo neigiamas taip yra ir dabar.
LT suminis gimstamumo rodiklis – 1,3, o normaliai turėtų būti 2,3.
Pasaulio valstybės intensyviai vykdo demografijos politiką.

Gamtiniai ištekliai
Valstybių ir regionų ekonominei ir socialinei plėtrai didelę įtaką turi mineraliniai, gamtiniai ištekliai.
Svarbiausi strateginiai ištekliai yra:

 nafta
 akmens anglis
 dujos
 atsinaujinantys kuro energetiniai ištekliai
 geležies rūda
 manganas (pieno kokybei gerinti)
 aliuminis
 varis – PRIMADONA tarp metalų
 švinas
 cinkas
 auksas

Didžiausia problema yra tai,kad lengvai prieinami ištekliai baigėsi, gavyba dabar vyksta žymiai sunkesnėmis sąlygomis. Daug ekonomiškai stiprių valstybių jau baigia savo lengvai prieinamus išteklius ir dabar yra priklausomos nuo ekonomiškai silpnų valstybių – tiekėjų.
Tik trys pasaulio vastybės apsirūpina gamtiniais ištekliais ir juos eksportuoja, tai:
 Australija
 Kanada, dalinai JAV
 Norvegija
Mažiausiai išteklių (iš ekomiškai stiprių valstybių) turi Japonija. Ji labiausiai priklausoma nuo importo,apie 80 proc. išteklių ji importuoja.

Kad ekonominiu atžvilgiu silpnos valstybės, bet turtingos gamtiniais ištekliais nebūtų priklausomos nuo ekonominiu atžv. stiprių valstybių, jos ėmė jungtis į susivienijimus. Dabar jų yra apie 22,vienas iš svarbiausių – OPEC (NEŠO) ir IBA.

 būtina įvesti ekonomiškai pagrįstas kainas tarp importuotojų ir eksportuotojų
 sumažinti gana didelius kainų pokyčius
 priimti abipusiai naudingus pirkimo ir pardavimo įsipareigojimus ( tarp eksportuotojų ir imporuotojų)
 būtina įveikti disproporcijas tarp pasiūlos ir paklausos
Kainos krenta, jei atsiranda naujų išteklių.
LT turi:
 geležies rūdos
 naftos
Labai svarbią reikšmę turi energetiniai ištekliai,jų panaudojimą lemią šie veiksniai:
 energetinių išteklių tinkamumas, kokybė, kiekis, galimybė juos panaudoti (eksplotuoti)
 energetinių šaltinių naudojimo, žaliavų transportavimo(tolsta nuo vartotojų), pardavimo išlaidos
 naudojamos technologijos gali būti per brangios(atominė energetika), techniškai labai sudėtingos(bangų energija).Ekonomiškai silpnos šalys negali naudotis šiomis technologijomis, reik užsienio investicijų
 vietinės rinkos dydis ir jos turtingumaas
 energetinio šaltinio prieinamumas vietinei rinkai
 politiniai sprendimai:kokį energijos šaltinį leisti naudoti,kokį drausti(šalims varžovėms),kokį plėsti
 kiti galimi alternatyviniai energetiniai šaltiniai
 aplinkos apsauga(teršia aplinką: iškastinio kuro deginimas, l.nešvari akmens anglis,daug problemų sukelia branduolinės energijos panaudojimas ir laikymas.

Nafta
Tai svarbiausias išteklis.
Naftos kainas pasaulyje lemia šie veiksniai:
 tai yra vienas svarbiausias kuro energetinis išteklius,jis nepakeičiamas
 ekonominiu atžv. stiprios valstybės yra svarbiausi naftos imporuotojai (JAV,nuo jos turimų naftos atsargų iš esmės priklauso naftos kainos,jei atsargų beveik nėra – kainos kyla,tai va:))
 naftos savikaina
2005m. naftos išgaunama 876mln. barelių(1 barelis – 158,9 litro) per dieną.
2015m. prognozuojama,kad bus išgaunama iki 10,3 mln. barelių,o 2030m. – 111mln.barelių.
Naftos metinis prieaugis – 0,8 proc.
JAV valdo OPEC per naftos kvotas.
ES reikalauja,kad šalys turėtų naftos atsargų.Tai liečia ir LT, bet ji kolkas neturi.
1960m. susikūrė OPEC,jai priklauso: Siaudo Arabija, Kuveitas, Kataras, JAE, Iranas, Irakas, Indonezija, Alžyras, Libija, Nigerija, Venesuela, Gabonas ir Ekvadoras(šios 2 valstybės laikinai nedalyvauja OPEC).
OPEC sėkmę lemia šie veiksniai:
 turi apie 60proc. naftos atsargų
 naftos savikaina pakankamai pigi
 80proc. išgaunamos naftos eksportuoja
 pigi darbo jėga
 40proc. darbo jėgos atvykusios
 mažesni ekologiniai mokesčiai
Daug naftos turi Rusija,panašiai kaip ir Siaudo Arabija. LT išgaunama nafta pasižymi l.geros kokybės.JAV išgaunamos naftos savikaina l.brangi.Neseniai naftos išteklių atrasta Kanadoje,Rumunijoje.
Šiaurės jūroje naftos gavyba gan brangi,ją išgauna: D. Britanija, Norvegija, Olandija, Danija, Vokietija, Belgija ir Prancūzija.
Ekonomiškai silpnose valstybėse kartu su nafta išgaunamos dujos sudeginamos,o ekonomiškai stipriose valstybėse ji yra panaudojama.
Ekonomiškai stipriose valstybėse:
 naftos brangi savikaina
 telkiniai toli nuo vartotojų
 atsargos nėra didelės nafta vartojama gaminti plasmasei

Dujos
Dujų gavyba 20a. 2pus.augo sparčiausiai iš visų kuro energetinių resursų.
Šį augimą lėmė:
 gana gera resursų bazė
 gana patogus naudojimas
 ekologiškai švarus produktas
 platus prisitaikymas(pramonėje, buityje, gavybinėje infrastruktūroje).
15proc. išgaunamų dujų tenka tarptautinei prekybai,kai tuo trapu naftos – 50proc.Tai lemia ekomiškai stiprių valstybių gana didelis dujų atsargų turėjimas.
Pagrindiniai dujų resursų bazės turėtojai:

1. Rusija
2. JAV
3. Kanada
4. Nyderlandai
5. D.B.
6. Alžyras
7. Indonezija
8. S. Arabija
9. Norvegija
10. Australija

Didžiausi dujų importuotojai:

1. Japonija
2. Vokietija
3. Prancūzija
4. Italija
5. Ispanija( iš Alžyro)
6. CELPA ( išskyrus Rumunija)

Akmens anglis
Tai yra viena iš nešvariausių kuro rūšių, kelianti daugiausia ekologinių problemų valstybėms pereinančioms į rinkos ekonomiką.
Pagal kokybę anglys skirstomos į tris rūšis:
1. antracitas – aukštos kokybės energetinis kuras
2. lignitas – pats prasčiausias
3. ...
Daugiausia akmens anglies išgauna:

1. Kinija
2. JAV
3. Rusija (Vanecko sritis) ir NVS
4. Gruzija
5. Vokietija
6. Lenkija
7. D.B.
8. Australija
9. PAR

Nuo 1995m. dujų kainos nesikeičia.
Didžiausi dujų eksportuotojai;

1. Australija
2. JAVn ( į Kanadą)
3. PAR (antra prekė po aukso)
4. Rusija ( į LT)
5. Lenkija(į LT)
6. Kazachija

Uranas
Kitaip dar vadinamas dviveidžiu metalu.
1945m. virš Japonijos( Hirosimos) numesta atominė bomba.
1954m.Rusijoje, Maskvoje pastatyta 1-oji atominė elektrinė.
Urano kaina laikoma paslaptyje.
Svarbiausios šalys išgaunančios ir eksportuojančios uraną:

1. JAV
2. Prancūzija (šios 2 šalys NEeksportuoja)
3. Australija
4. Kanada
5. PAR
6. Rusija
7. Kazachija
8. Ukraina
9. Brazilija
10. Gabonas
11. Nigeris,bet ne Nigerija

17proc. pasaulio elektros energijos pagaminama atominėse elektrinėse.
Nesaugiausios atominės el.:
 Armėnija
 Bulgarija
 Rusijoje,net 6ios
 Kazachija
 LT
 D.B.
LT savo atominės el. 1-ąjį reaktorių uždarė pernai,3-asis yra užkonservuotas.Iki tol tai buvo galingiausia atominė el. Pasaulyje po Japonijos.
1986m. Černobilis.Ši avarija pristabdė tolimesnę atomonės el. plėtrą pasaulyje.
Atsikuriantys energijos šaltinai (A.E.Š)
Galima suskirstyti į grupes:
1. Tradicinai – hidroenergija, mediena, durpės, skalūnai, geoterminė energija
2. Netradiciniai – saulės, vėjo, potvynių ir atoslūgių, biomasės.
Manoma,kad 2010m. atsikuriančius energijos šaltinius sudarys hidroenergija ir mediena.
Pagal Madrido deklaracija,ES reikalauja,kad 15proc. šalies elektros energ. Gamintų gidroelektrinės.
Norvegija apie 95proc. elektros pagamina hidroelektrinėse.
Atsikuriančių energijos šaltinių potencialą geriausiai išnaudoja:
 Šiaurės Europa
 Japonija
 Šiaurės Amerika
Blogiausiai:
 Lotynų Amerika
 Afrika
Hidroelektrinių pliusai:
 atsistatantis energijos šaltinis
 pakankamai manieringos
 nereikalauja didelio kapitalo
 ekologiškai švarios
Minusai:
 priklauso nuo gamtinių klimatinių salygų
 reikalingi l.dideli užtvindyti žemės plotai
Mediena

Naudojama kurui,ypač ekonomiškai silpnose valstybėse(Afrikoje).
Sparčiai didėjant gyventojų skaičiui ekonomiškai silpnose valstybėse malkos tampa pagrindiniu pagrindiniu energijos šaltiniu.Naudojamos buityje:gaminti valgiui,apšildyti būstą.
Geoterminė energija

1827m. pastatyta 1-oji geoterminė elektrinė pasaulyje,Italijoje.
Daugiau kaip 20 valstybių ją naudoja,intensyviausiai:
 JAV
 Japonija
 Meksika
 Ispanija
 LT
Viena iš problemų naudojant geoterminę energiją – vendens druskingumas.
Gana dideli ištekliai,kartais sutampa su mineraliniais ištekliais.
Saulės energija
Didžiausia kliūtis:
 maža koncentracija
 brangi statomų įrenginių savikaina
JAV galėtų pagaminti apie 40proc. elektros energijos.
Saulės energija intensyviausiai naudoja:

 JAV
 Japonija
 Izraelis
 Kinija
 Ispanija
 Italija
 Siaudo Arabija
 Graikija

Galima sakyti,kad tos valstybės,kurios gali naudoti saulės energija intensyviausiai turi ir naftos todėl ir nevartoja jos.
Vėjo energija
Naudojimo problemos:
 vėjo nepastovumas
 vėjo greitis
Intensyviausiai naudoja:
 Nyderlandai
 Danija
 JAV
 Latvija
Durpės
Dideli ištekliai. Ilga laiką naudojamas kaip buitinis kuras(Vakarų Europoje kurui tenka tik 13proc.).
Svarbiausi ištekliai:
 Rusija(70proc. viso pasaulio išgaunamų durpių) ir NVS(Baltarusija ir Ukraina)
 Suomija(77proc. pagaminamo kuro sunaudoja šiluminėms elektrinėms)
 Airija
 Vokietija
 Kanada
 Kinija
 JAV

Degamieji skalūnai
Naudoja:
 Estija (kuro chemijos pramonė)
 Rusija (Leningrado sritis)
 D.B.
 Austrija
 JAV
Potvynių ir atoslūgių šaltiniai
Ten kur potvynių ir atoslūgių aplitudė didžiausia.
1966m. 1-oji. Prancūzijoje,Kanadoje,Rusija ir Kinijoje.
Nenaudojama taip intensyviai,nes trukdo neršti žuvim,nuolat užliejamos pievos,o tai trukdo paukščių migracijai.

Biomasė
Biomasė gaminama iš organinių medžiagų ir gyventojų atliekų.
Vakarų Europa naudoja kurą,kur įmaišytas rapsų aliejus,Brazilija – cukranendrės.
JAV,Kanada naudoja intensyviausiai. Ekonomiškai sipnose valstybėse naudojamas organinis kuras, pagamintas iš mėšlo.

60proc. elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės.
Kad išvengtume ekologinės grėsmės reikia,svarbiausios išeitys:
 taupymas
 ekonominiu atžv. stipriose valstybėse energijos kiekis reikalinga bendro BVP kiekiui pagerint sumažėjo iki 25proc.
 pradėti intensyviau naudoti švaresnes kuro rūšis(A.E.Š)
 diegti naujas technologijas

Pramonė
19a. svarbiausi veiksnai, lemiantys pramonės išsidėstymą:
 19a. pramonės plėtra priklausė nuo gamtinių mineralinių išteklių teritorinio išsidėstymo.Tobulėjant technologijoms efektyviai naudojamos žaliavos,santykinai mažėja žaliavų produkcijos ir darbo jėgos gabenimo išlaidos,todėl ir žaliava tapo ne pagrindinis faktorius ,lemiantis pramonės išsidėstymą
 transportas
 rinka. Rinkos atsumas yra svarbus kai perdirbus žaliavą gaunamas didelės masės ar tūrio gaminys.Trumpas produkcijos laikymo ar vartojimo laikas.Rinkos dydis.
 darbo jėgos ištekliai. Darbo jėgos kaina – ypač Japonijoje ir ES,tan darbo jėga sudaro 10 – 40proc.visų gamybos išlaidų. Todėl pramonės šakos, imlios darbo ištekliams yra statomos prie pigesnių darbo išteklių.
 vyriausybės vykdoma politika. Verslo zonų kūrimas ir laisvų eko. Zonų kūrimas.
 valstybės kapitalas
 žemės kaina
 aplinka
Tiriant pramonės teritorinį išsidėstymą dažniausiai remiamasi 2 modeliais:
1. Veberio- vokietis,ekonomistas ir sociologas. 1909m.paskelbė savo teoriją.Teigė:pramonės įmonės kuriamos tose vietose kur garantuoja mažiausias išlaidas.
2. Deivido Smito. 1971m. paskelbė savo teorija.Teigė: įmonės vietą lemia didžiausias pelno siekis.
Dabar pramonės išsidėstymą lemia rinka ir darbo išteklių artumas.
Elektroenergetika
Tai vienas ir rodiklių,parodantis šalies ekonominį lygį,kiek el. energijos tenka 1gyv. Pirmauja Norvegija.
Pasaulio lyderiai:

 JAV
 Kinija
 Japonija
 Vokietija

Intensyviausiai el. gamyba auga tose šalyse kur eko. sparta didžiausia.
Elektros energijos problema yra tai,kad dauguma eko. atžvilgiu stiprios valstybės yra priklausomos nuo importuojamos žaliavos(naftos)
Eko. atžvilgiu stiprios valstybės peržiūrėjo ir atnaujino savo energijos problemas,atkreipiant dėmesį į energijos ekonomiką,energijos balanse mažinant naftą,did. Dėmesį skiriant saviems resursams.
Energijos sistemos pasaulyje:
1. Šiaurės Amerikos – galingiausia ir pigiausia pagal el. energ. Kainą. Gerai išvystytos visos energetikos komplekso šakos,tai yra:gamyba, perdirbimas, komercinės paslaugos.Intensyviai naudoja atsinaujinančius išteklius.
2. Vakarų Europos sujungta su Šiaurės Afrika. Elektros energ. pakankamai brangi,nes žaliava importuojama.
3. NVS sujungtos su Rytų Europa,baltijos regionu. Iki SSRS iširimo pati galingiausia energ. sistema,nes turėjo gausius išteklius. Pagal technologijos lygį labai atsilieka nuo 1 ir 2 sistemos. Energijos imlumas 2 – 3 kartus viršija 1 ir 2 sistemas.
Metalurgija
Skirstoma į juodąją(J.M.) ir spalvotąją metalurgiją(S.M.).
20a. ilgą laiką metalų produkcijos vartojimo santykinė ir absoliutinė išraiška 1 gyv. buvo vienas iš rodiklių, rodantis valstybės išsivystymo lygį.
20a. pab. 21a. metalurgija atlieka vieną funkciją: materialiai parūpina ekonomikos augimą.
Metalurgijos mokslas susikūrė 18a.pab – 19a.pr.
Juodoji metalurgija (J.M.):
20a. apie 70-80m. J.M. sugebėjo įveikti krizę intensyviai pravesdama J.M. pertvarką, tai yra:
 panaudonamos mokslinės techninės pažangos rezervus
 sumažindama energ. imlius ir ekologiškai nešvarius perdirbimus
 sukurdama naujas metalo produkcijos rūšis, intensyviai plečiant mini gamyklų statybą
20a. J.M. gamino: ketu, plieną, valciuotus metalus.
Naujos technologijos leidžia iš karto gaminti plieną.
J.M. įmonių išsidėstymas priklauso nuo žaliavos.
J.M. lyderiai pasaulyje;
 Kinija
 Japonija
 Vakarų Europa( Vokietija, Prancūzija).Įtakos turėjo 1951m. Anglių ir plieno susivienijimas( Prancūzija, Vokietija, Italija ir Beneliuksas.).
 Pietų Korėja
 Lotynų Amerika
2003m. virš 44proc. plieno gamino Azija,17 proc. – Šiaurės Amerika, 13proc. – ES.
Baltijos reg.:Latvijoje,Liepojoje ir LT ketaus gamykla,Kaune.
Spalvotoji metalurgija (S.M.):
Naudoja l. daug metalų,apie 70, bet did. dalis apie 90proc. tenka aliuminiui, variui, cinkui ir švinui.
Nuo 1970m. S.M. pokyčiai susiję su antrinių žaliavų panaudojimu perlydant metalus. Panaudojama iki 25proc. aliuminio ir cinko, iki 40proc vario ir 30proc. švino.
Dauguma žaliavos yra eko. silpnose valstybėse,o gamyba užbaigiama eko. stpriose valstybėse.
Problema:didelis atotrūkis tarp gavybos ir galutinio produkto gamybos.
Rusijoje jau baigiasi S.M.
Švediškas auksas LT,prie Didžiasalio

Mašinų pramonė
Mašinų gamybos pramonės išsidėstymas priklauso nuo:
 ekonominio valstybės lygio
 kvalifikuoto darbo išteklių
 pirminės žaliavos
 mokslinės techninės pažangos
 transporto(pervežimas)
Iš visos apdirbamosios pramonės vertės ekonomiškai stiprių valstybių mašinų pramonei tenka apie 40 proc. ir virš 30proc. užimtų gyv. pramonėje. O silpnose valstybėse 15 ir 20 proc.
Lyderiai pagal produkcijos vertę(90proc. visos pasaulio produkcijos):

 JAV
 Japonija
 Vokietija
 Kinija
 Prancūzija
 D.B.
 Italija
 Kanada
 Rusija
 Brazilija
 Ispanija

Intensyviausiai vystosi naujose industrinėse valstybėse.Mašinų gamybos pramonė skirstoma į:
 Seniausios mašinų gamybos pramonės šakos (laivų statyba, garvežių, sunkiųjų mašinų, vagonų statyba).Pradėjo kurtis Vakarų Europoje ir Pietų Amerikoje.
 Naujos. ( automibiliai, elektrotechnika, buitinė technika, žemės ūkio mašinos). Pasižymi teritorine specializacija.Šių šakų produkcija jau pilnai patenkinta,valstybės kovoja dėl rinkų.
 Naujausios. 20a.2pusė. (atominė ir kosminė technika,skaičiavimo mašinų technika,telekomunikacijų ir ryšių priemonės,karinė technika.). Rinka dar nėra pilnai užpildyta.
Chemijos pramonė
Plėtrą lėmė mokslinė techninė pažanga.
Pgal produkcijos vertę pirmauja eko. stiprios valstybės(JAV).
Eko. stipriose valstybėse chemijos pramonė labiau specializuojasi mokslui imlios produkcijos gamyboje,tai yra: farmacijoje,kosmetikoje, nuodinguose chemikaluose bei naftos perdirbimo šakose.
Eko. silpnose valstybėse:mineralinių trašų gamyboje(azotinės trašos,fosforitai,apatitai).Mineralinių trašų gamyboje sumažėjo eko. stiprių valstybių indelis,del didelės taršos.
Natūralų pluoštą vis dažniau pakeičia cheminis pluoštas:kaučiukas, sintetiniai dažikliai,skalbimo priemonės.
Neigiami faktoriai:
 l.daug naudoja išsenkančių išteklių
 viena iš nešvariausių pramonės šakų
 imli vandens ištekliams
Lengvoji pramonė
Išvystymas priklauso nuo:
 žaliavų bazės
 gyventojų
 darbo išteklių
 transporto
Lengvosios pramonės šakos:
 techstilės 1. pirminis žaliavos(išdėstymas prie žaliavos) apdirbimas. 2. audimas (medvilniniai,vilnoniai)3. trikotažas.
 odos pramonė
 avalynės
 kailių
 siuvimo
Lengvoji pramonė išdėstoma eko. silpnose valstybėse,nes ten pigesnė darbo jėga ir arti rinkos.
Kitos valstybės LT naudojo kaip pigią darbo jėgą.
Maisto pramonė
Išsidėstymą lemia:
 žaliavos
 gyventojų teritorinis išsidėstymas
 transportas
Tai vienas iš rodiklių, kuris parodo valstybių eko. lygį.Stipriose valstybėse asmuo 20 – 30proc. savo gaunamų pajamų išleidžia maisto išlaidoms,silpnose – apie 50proc.
Maisto pramonės šakos:
 mėsos
 pieno (iki 1989m. LT užėmė 4 vietą pasaulyje)
 žuvies pramonė (Japonija)
 cukraus pramonė
 konditerijos
 alchogoliniai gėrimai
 miltų malimo
 duonos kepimo
 tabako
 vaisių ir daržovių konservai

Leave a Comment