Australija – Okeanija

Kazlu Rudos pagrindines mokyklos pagrindines mokyklos

7b klases mokines

Sandros Navikaites:

 FAKTAI APIE AUSTRALIJOS-OKEANIJOS GAMTA,
 CENTRINES AUSTRALIJOS DYKUMOSE,
AUSTRALIJOS-OKEANIJOS:
 CIABUVIAI,
 STERBLINIAI GYVUNAI
 PLESRUNAI

Tikrino:V.Matulaitiene

Australija-maziausias Zemes rutulio zemynas-beveik visa ieina i pietu pusrutulio atograzu ir subtropiku zona.Jos plotas sudaro ¾.Europos teritorijos. Vidutiniu pavirsiaus auksciu 350m Australija pralenkia tik Europa.Australijos krantai mazai vingiuoti ,ypac vakariniai ir pietiniai .Pakrantes saloms ir pusiasaliams tenka maziau kaip1/10 Zemyno pavirsiaus,tuo tarpuEuropoje jie uzima daugiau kaip 1/3viso ploto.Ramiajame vandenyne palei rytinius Australijos krantus beveik 2tukst.km tesiasi Didysis Barjerinis rifas.Jo plotis vietomis siekia 150 km,ji skkiria 15-45 km plocio laguna.Jame daugu koraliniu rifu ir salu.
Priplaukti prie rytiniu Australijos krantu del rifu labai pavojinga.Kol nebuvo gerai istirtos ir pazymetos navigaciniuose zemelapiuose Barjerinio rifo perejos,cia zudavo daug laivu.Tik priesais upiu ziotis ,is kuriu plusta gelas vanduo ar dumblo dalelytes,nemegstamos koralu,isliko siauri vingiuoti kanalai:Jais ir plaukia laivai prie Australijos krantu.Beveik 90% zemyno –plokscia lyguma siek tiek pakilusiais krastais;labiausiai iskile rytai,kur tesiasi auksciausia Australijos kalnu grandine-Didysis Vandenskyros kalnagubris.Vidurine zemyno dali uzima zemuma su iduba,uzlieta Eiro ezero.Pietu atograza dalija Australija i dvi beeveik lygias dalis,todel cia klimatas daugiausia atograzinis ir subtropinis.Kadangi zemyno krantai mazai vingiuoti,o pakrantes pakilusio,ypac rytuose,tad aplinkines juros ir vandenynaividiniams Australijos rajonams daro labai nedidele itaka,ir klimatas cia grynai zemyninis.
Pavyzdziui prie Eiro ezero per metus iskrinta 110 mm krituliu,o kai kuriuose Va

akaru ir Siaures vakaru Australijos rajonuose krituliu buna dar maziau.Zeme cia kartais istisus 5-6 sausojo sezono menesius negauna ne laso vandens.Nuo Didziojo Vandenskyros kalnagubrio i vakarus tekancios upes nesa vandeni tik lietinguoju sezonu;kitu laiku jos arba isdziusta,arba virsta nutrukstancia druskingu balu ir pelkiu grandine.Toks rezimas budingas net ilgiausiai Australijos upei Darlingui,desiniajam Murejaus intakui.Isdziusta ir ezerai giliuose nenuotakiuose duburiuose.
Vakarineje zemyno dalyje nera jokiu vandenu-nei pastoviu,nei laikinu.Tai didziuju dykumu krastas (Didzioji Viktorijos dykuma,Didzioji smelio dykuma).Tik palei vakarine ir pietine pakrante dykuma pakeicia sausosios stepes ir pusdykumes,drekinamos trumpu sekliu upiu.Paciuose pietuose ,palei Didziaja Australijos ilanka ,irgi driekiasi pusdykumes,kuriose visai neauga medziai.Tik rytiniai Didziojo Vandebnskyros kalnagubrio slaitai gauna daug dregmes.Tai dregnuju atograzu rajonas.
Australijos augalija visiskai priklauso nuo krituliu kiekio.Zemyno siaures rytu pakrastyje paplite dregnieji atograzu miiskai.Juose auga ivairus medziai.Atograzu miskai ispinti daugybes lianu,kurios kaip griliandos karo tarp medziu.Zemos siaurinies Australijos pakrantes ,ypac Karpentarijos ilankoje ,apaugusios mangrove.I pietus krituliu vis mazeja.Kitokie ir miskai.Medziai auga reciau ,jau nera palmiu ir padanu.Juos pakeicia sviesus eukaliptu miskai su zaliu tankios zoles kilimu.Daug kur po medziais matyti masyvus termitu statiniai,kartais keliu metru aukscio.
Eukaliptas-Australijos medis.Eukaliptu yra keli simtai rusiu su skirtingais ziedais,vaisias,lapais ,skirtingos kamieno formos ir apimties.Buna eukaliptu krumu,kiti uzauga didziuliai daugiau kaip 100 m aukscio ir apie 10 m skersmens medziai.Eukaliptu mediena ki
ieta,lapuose ir zieveje daug eteriniu alieju,placiai naudojamu medicinoje ir technikoje.Ilgos medziu saknys issiurbia is dirvozemio labai daug vandens,isdziovina ji.Tuo daro zala zemes ukiui.Todel ganyklose eukaliptus stengiamasi naikinti:aplink kamiena ipjaunama zieve,ir medis nunyksta.
Subtropiniu eukaliptu misku sritys uzleidzia vieta Australijos savanoms. Cia medziai auga pavieniui .Tarp eukaliptu yra isimaisiusiu visokiu rusiu akaciju,belapiu,siulinem sakom kazuarinu, o Australijos savanu vakaruose pasitaiko savotisku buteliniu medziu.Jie turi stora kamiena,kurio audinyje kaupiasi vanduo.Dabar didziaja savanu dali uzima kvieciu laukai ir ganyklos.
Arciau zemyno centro savanos virstapusdykumemis.Jose auga skrebo sazalynai,kuriuos sudaro dygliuoti ,tankiai susipyne,tarpais visiskai neizengiami amzinai zaliuojantys krumai.Australijos pietuose ir pietvakariuose svarbiausias skrebo augalas-zemaugiai eukaliptai .Tiems bruzgynams budinga numireliska pilksvai zalia spalva.Lapai kieti krastu pasisuke i saule.Skrebo dirvozemis apauges retais sausamegiu varpiniu augalu kuokstais.Australijos pusdykumiu sritys pasitaiko vadinamuju mulgo skrebu,kuriuose auga dygliuotosios akacijos,siekiancios 4 m aukscio.Australijos augalija labai pasikeite ,atsikelus europieciams .Jie atveze cia javus,azuolus,tuopas,vaismedzius ir kitus augalus.Kai kurie atveztiniai augalai saliai tapo tikra rykste.Pavyzdziui kaktusams (opuncijoms) taip „patiko“ Kvinslendo ir Naujojo Pietu Velso valstiju salygos,kad jie uzzeleir isdziovino 20 mln. Ha derlingu zemiu.Ilga laika nezinota,kaip su jais kovoti,kol pagaliau 1925 m. i ju sazalynus buvo paleista daugiau kaip 3 mlrd.Pietu Amerikos drugelio kastoblastuso viksru.
Per 15 metu mazasis „plesrunas“ beveik visiskai susidorojo su kaktusais.

Jau senais geologiniais laikais Australija nuo kitu zemynu atskyre jura.Sio ze

emyno izoliuotumasnuleme jo augalijos ir gyvunijos reliktini pobudi.Australija-salis“sleptuve“,nes joje isliko gyvunu ,kuriuos galima pavadinti gyvosiomis iskasenomis.Ypac idomios dvi kiausinius dedanciu zinduoliu rusys-anciasnapiai,gyvenantys rytu Australijoje bei Tasmanijos saloje,ir echidnos,kuriu daug visame zemyne .Daugumas Australijos zinduoliu priklauso sterbliniu grupei.Siu gyvunu jaunnikliai gimsta mazi ir neissivyste,todel motinos nesioja juos sterbleje ant pilvu kol paauga.Budingiausi sterbliniai gyvunai-kenguros.Be to cia dar yra sterbliniu voveriu,kiauniu,lokiu ,koalu bei kitu ,o Tasmanijoje-sterbliniu vilku ir sterbliniu velniu.
Endeminems t.y. tik Australijoje gyvenancioms pauksciu rusims priklauso kazuarai,lyrauodegiai,siukslines vistos.Idomus dar vienas Australijos endemas-driezas-molochas.
Spyglius primenancios ataugos ant jo kuno sugeria oro dregme.
Europieciu atveztiems zinduoliams Austalijoje labai geros gyvenimo salygos.
..............................
Sis zemynas yra P.pusrutulyje tarp Indijos ir Ramiojo vandenyno.Plotas 7,6 mln.km² (uzima 5,1% viso zemes sausumos ploto).Didziausias ilgis is vakaru i rytus 3983 km,didziausias plotis is siaures i pietus 3138 km.Tolimiausi zemyno tolumos taskai:siaureje-Jorko kysulys,(10º41 p.pl.),pietuose-Pietryciu kysulys (39º07 p.pl.),vakaruose-Steep kysulys (113º09 r.ilg.),rytuose-Byrono kysulys (153º39 r.ilg.).Kranta rytuose skalauja Ramiojo vandenyno Koralu ir Tasmano juros. Pietuose ir vakaruose-Indijos vandenynas.Siaureje-Timoro ir Arafuros juros.
Nuo N.Gvinejos zemyna skiria Torreso sasiauris.
Kranto linijos ilgis(be salu) 27948 km.

Didzioji Australijos,Karpentarijos,Juozapo Bonaparto,Kingo,Rykliu,Spencerio.

Palei siaurine rytu pakrante Koralu juroje yra Didziausias pasaulyje Koralu rifas-Didysis Barjerinis rifas,jo ilgis 2019 km.,ji skiria 15-45 km plocio lagina.

Tasmanija (nuo zemyno ja skiria Basso sasiauris),
Melville‘io,Kenguru,Groote Eylandtas, Flinderso,Bathursto,Fraserio!

ILGIS (km) BASEINO PLOTAS (km²)
Darlingas 3070 710 000
Murray 2575 1150 000
Murrumbidge 2541 84 000
Lachlanas 1480 68 000
Cooper Creekas 960 285 000
Diamantina 896 158 000
Flindersas 832 108 000
Gascoyne’as 760 79 000
Fitzray 550 80 000

..............................
FIZINIAI GEOGRAFINIAI RA

AJONAI; pagal gamtiniu savybiu skirtumus skirstoma i 3 gamtines dalis:
1) V.Australijos plynaukste ,kurioje vyrauja tropiniu dykumu ir pusdykumiu landsaftai,
2) Centrine zemuma – akumuliacine lyguma,kurioje ryski landsaftu kaita (retmiskai,savanos,pusdykumes ir dykumos)
3) Didiji Vandenskyros kalnagubri-rauksliniu luitiniu kalnu ruoza,pagrandine klimatine riba su vyraujanciais kalnu misku landsaftais.

Kur pazvelgsi,visur plyti negyva dykuma su raudonaisiais priesmelio dirvozemiais.Juos palengva pakeicia akmeningieji.Vietomis pavirsius primena musu Vidurines Azijos dykumas.Netgi krumai panasus i saksaulus ar eglunus.
Daug visiskai plynu idruskejusiu vietu.
Kai kur pasitaiko krumu sazalynu-skrebu; jie driekiasi daugeli kilometru.Peizazas vasara monotoniskas,tik geltoni ar melyni slamuciai ji kiek pagyvina.Slamucio ziedai ir isdziuve nepraranda savo spalvos.Krumu lapai-tarytum ploni,siauri ir kieti virbaliukai.Skrebu sazalynuose vietiniai gyventojai gano avis.Ant vieno krumo,augancio mulgo skrebuose,gausiai dera aviu megstamos seklos.Jos noriai eda ir jaunas sio krumo sakeles.
Dar labiau i pietus akmenuoti plotai kaitaliojasi pilku rutulisku augalu sazalynais.Tai garsieji Australijos spinifeksai,augantys sausringiausiose ir nykiausiose vietose,ten,kur per metus tebuna 25-50 mm krituliu.
Mums keliaujant per Centrine Australija,kelis kartus kilo dulkiu viesulai,kurie cia vadinami vili-vili.Jie gali pakelti i ora galvijus,masinas,sugriauti namus.

Australijos ciabuviu –aborigenu- yra daugiau kaip 50 tukstanciu.Didzioji ju dalis gyvena rezervacijose,kurios yra vakariniuose ir siauriniuose salies rajonuose,maziausiai tinkamuose zmonems gyventi .
Kitose teritorijose aborigenu gyvena labai nedaug.Anksciau,kol dar nebuvo atsikele europieciai,ciabuviai australai daugiausia gyveno pietrytineje ir rytineje Australijos pakrantes dalyje ,kur geresnes klimato salygos,daugiau zuvu ir zveriu.Visus nesudetingus darbo irankius jie daresi is medzio ir akmens.Australijos ciabuviai niekada nesiverte gyvulininkyste,nes zemyne is stambiuju zinduoliu gyveno tik kenguros.
Nezinoma jiems buvo zemdirbyste.Taciau aborigenai buvo puikus medziotojai,zvejai,zoliu ir sakniastiebiu rinkejai.Tai labai muzikali tauta.
Ciabuviai nepaprastai idomiai ir savitai soka savo originalius sokius.
Apsigyvene Australijoje,baltieji kolonistai megino aborigenus padaryti vergais,priversti juos dirbti fermose.Bet aborigenai norejo gyventi savotiskai.Baltuju ateiviu istremti i Australijos dykumu sritis ,aborigenai bande medzioti kolonistu pradetas auginti avis.Tai buvo dingstis masiniam ciabuviu naikinimui.Pradeta rengti ju gaudynes,nuodyti,vyti i dykumas,kur jie ismirdavo badu ar del vandens stokos.
Todel jau 15 amziaus pabaigoje Australijos ciabuviu sumazejo beveik desimteriopai.Dabar aborigenai tokie pat beteisiai,kaip ir ankciau.Jie negali dalyvauti visuomenes gyvenime,uzeiti i kavine pavalgyti,isgerti bare stiklines alaus.Vietiniai gyventojai beveik negauna medicinines pagalbos,ir ju mirtingumas labai nedidelis.
Arti miestu gyvenantys aborigenai dirba sunkiausius,nesvariausius pavienius darbus.Tarp ciabuviu australu yra talentingu dailininku,skulptoriu.Jie labai gabus kalboms,nesunkiai ismoksta kalbeti angliskai.
Pavyzdziui visame pasaulyje garsus jau mirusio dailininko Nematzyros paveikslai.

Is Australijos gyvunu labai idomus sterbliniai.Tokie yra beveik visi sio zemyno zinduoliai.Siu gyvunu pateles atsiveda labai mazus kauniklius;jie paauga sterbleje ant motinos pilvo.Sterblini gyvuna kengura pazysta visi,taciau toli grazu ne visi zino,kad didziules,daugiau kaip 2 m ugio kenguros atsivesta jauniklis buna ne didesnis uz graikini riesuta.Kabodamas ant spenelio jis „prievarta“ gauna piena,kuri susitraukdami specialus raumenys issvirkscia jam i burna.Paauge visai susiformave kenguriukai dar ilgai naudojasi mamos sterble,kai reikia toliau keliauti,arba istikus pavojui.Kenguros turi puiku kaili,kuris labai vertinamas ,todel vietomis jos labai isnaikintos.Kai kuriuose Australijos rajonuose kenguros negailestingai naikinamos,del to ,kad eda zole aviu ganyklose.Labiausiai kencia reta kenguru rusis-euro.Sios kenguros ganosi tose paciose ganyklose,kaip ir avys,ir ,svarbiausia naudojasi tomis paciomis girdyklomis.O vanduo Australijos ganyklose-didziausia brangenybe,tad gyvuliu augintojai paskelbe sioms kenguroms tikra kara.Noredami isgelbeti sios retosrusies kenguras ,mokslininkai megino irodyti gyvuliu augintojams,kad jos nedaro zalos.
Tuo tikslu zoologai ilga laika tyre euro gyvenima.Keletas gyvunu suzieduota .Diena ir nakti automatiniai prietaisai kontroliavo girdyklas,fiksuodami kiek kenguros isgeris vandens.
Mokslininkai siais tyrimais nustate ,kad euro ilga laika ir netgi karstyje gali isbuti be vandens.Sie gyvunai gerai prisitaike gyventi sausringose srityse,jiems pakanka organizme esancio skyscio.Kai pasidaro labai karsta,euro issikasa duobes.pasislepia joose ir tarsi uzmiega.Tuo laiku jos ne tik geria,bet ir needa.Zoologu atlikti tyrimai isgelbejo kenguras;buvo irodyta,kad daugelyje Australijos rajonu jos nezalingos zemes ukiui.Be kenguru ir koalu ,Australijoje pasitaiko sterbliniu voveriu,kiauniu.Sterbline kiaune-nuozmus plesrunas,bet ji teikia neikainojama nauda zemes ukiui,naikindama triusius,todel medzioti sterblines kiaunes uzdrausta.

:
Koalos elgesys nestebina.Koalos labiau uz viska megsta ramiai sedeti medyje arba snausti ir esti lapus...Taciau koalos labai isrankus skonis.Is triju simtu eukaliptu rusiu,zinomu Australijoje ,jai tetinka koks tuzinas.Neradusi reikiamu lapu,koala mirs badu,nes nieko kito needa.Pasirodo eukalipto lapuose esancios dregmes pakanka,kad koala galetu apsieiti be vandens.
Neveltui jos pavadinimas vienos Australijos genties kalba reiskia „negerti“.Koalos ugis nedaugiau kaip puse metro,o sveria ji dazniausiai apie 10 kg.Ji tupi viename medyje tol,kol nesueda visu jai patinkanciu lapu.
Zemen nusileidzia ,kai keliasi nuo vieno medzio ant kito.Nors koala vadinama sterbliniu lokiu , musu europietiskiems lokiams ji ne gimine-priklauso sterbliniu seimai.Kaip ir visi sterbliniai,koala pasauli isvista be galo mazute;ka tik gimusio jauniklio ilgis apie 2 cm,svoris 5 kg.
Taciau mazylis gali tuoj pat ,niekieno nepadedamas persikelti i mamos sterble,kur 5-6 menesius be perstojo ciulpia piena.Per tiek laiko jis uzauga iki 17-18 cm ir jau pradeda kaisioti galva is sterbles.Dar kiek paauges islenda ir isikimba i mamos nugara.Bat tik sulaukes metu,jauniklis tampa visiskai savarankiskas.
Patele gali atsivesti viena jaunikli per dvejus metus,tikriausiai todel ji taip prisirisa prie savo mazylio ir visokeriopai juo rupinasi.Daznai visai kaip zmogus laiko ji „ant ranku“,supa.Vieno zoologijos sodo direktorius papasakojo apie koala,kurios vaikas zuvo.Ji bande pavogti kitos pateles jaunikli ir nusiramino,gavusi is direktoriaus zaislini meskiuka.Prijaukinti koalos ,kaip prisijaukinamas suo ar kate,negalima,taciau laikomas nelaisveje,zverynuose,jos labai prisirisa prie zmoniu.Netgi laukine koala nebijo zmogaus.Jei ji randa eukalipta pagal savo skoni,jai ne motais,kad cia pat ferma.Nedideliame miestelyjekoalos daznai isikrausdydavo i namus ir net i gatveje stovincius automobilius.Vienas toks „plesikas“ uzmigo masinoje ,uzvirto ant vairo ir prispaude signala.Sujudo visi miesto gyventojai,o ramybes drumstejas miegojo lyg niekur nieko..
Sunku rasti bejegiskesni gyvuna :letoji koala nuo nieko negali pabegti.Neiprastai elgiasi suzeista koala.Ji neituzta kaip daugelis zveriu,bet uzsidengusi akis,priekinemis letenomis ima verkti.Atrodo toks saunus taikingas ir bejegis padaras turetu būti visu megstamas.Be abejo australai siuos zveris myli kur kas labiau uz garsiasias kenguras,bet naikino taip uoliai juos, kad kitados netgi buvo baiminamasi,jog jie visai isnyks.

Australijoje daug dingu-sulaukejusiu sunu palikuoniu.Dingai daro daug zalos zemes ukiui.Pasirode avininkystes rajonuose,per nakti jie gali ispjauti simtus aviu.Stipriems galvijams dingai nebaisus,taciau jie be galo pavojingi versiukams.Dingai-gudrus ir labai atsargus zverys.Net tikrai zinant,kad dingas yra kazkur netoliese,pamatyti ji,o juo labiau uzmusti – sunku.
Karves dazniausiai ganosi uz keliu kilometru nuo sulinio-ten,kur geresne zole.Cia gimsta ir versiukai.Du kartus per para karves eina gerti;versiukams toki kelia nueiti sunku.Todel karves juos pelieka saugoti kelioms stipriausioms is savo tarpo.Kai pirmosios grista,eina gerti “sargybines”.Matyt ,tokio racionalaus elgesio instinkta gyvuliai susidare per ilgus puslaukinio gyvenimo metus.Bet dingai perprato galviju iprocius.Jie dazniausiai uzpuola nuo astuoniu devyniu menesiu iki pusantru metu versius.Tokius versius karves ne taip rupestingai saugo,nes motinos tuo metu jau turi nauju palikuoniu,o jaunikliai pradeda savarankiska gyvenima.Versi apsupa keturi ar penki dingai.Paprastai vienas stengiasi sugriebti dantimis jam uz snukio,o kiti puola sonu ir is uzpakalio.Jei neateina pagalbos,is versio telieka nagai ir ragai.

Baigtas 2005.03.21

Leave a Comment