Australija

1.Įvadas..............................2. Geografinė padėtis, reljefas, vidaus vandenys............
3. Klimatas..............................
4. Gyvoji gamta: augalija ir gyvūnija..................
5. Istorija..............................
6. Gyventojai ir ūkis............................
7. Santvarka..............................
8. Išvados..............................
9. Naudota literatūra............................

.................Įvadas................

Australija vadinamas mažiausias pasaulio žemynas ir jį užimanti valstybė Australijos Sandrauga. Australijos Sandrauga yra šešta pagal dydį (geografiškai) pasaulio šalis, užimanti Australijos žemyną ir aplinkines salas, iš kurių didžiausia Tasmanija. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. „Australijos“ pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos ,,terra australis incognita‘‘ (nežinoma pietų žemė).
Valstybinė kalba
anglų

Sostinė
Kanbera (Canberra)

Didžiausias miestas
Sidnėjus (Sydney),
Melburnas (Melbourne)

Valstybės vadovai
Elžbieta III
Karalienė
Džonas Hovardas
Ministras Pirmininkas
Plotas

– Iš viso

– % vandens 7 686 850 km² (6)
1%
Gyventojų

– 2006 liepa (progn.)

– Tankis

20 264 082 (51)
2,64 žm./km² (190)

BVP

– Iš viso

– BVP gyventojui 2006 (progn.)
666,30 mlrd. $ (16)
32 900 $ (15)

Valiuta
Australijos doleris
Laiko juosta

– Vasaros laikas
UTC nuo +8 iki +11
taikoma ne visur
Nepriklausomybė
Konstitucinis aktas
Westminterio statutas
Australijos aktas nuo Jungtinės Karalystės
1901 sausio 1
1931 gruodžio 11
1986 kovo 3

Valstybinis himnas
Australijos himnas

Interneto kodas .au
Šalies tel. kodas
61
Keli įdomūs faktai apie Australiją:

..............Geografinė padėtis..............

Australija yra žemynas Pietų ir Rytų pusrutuliuose, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Arčiausias žemynas yra Azija. Australijos plotas siekia 7,69 mln. km2. Didžiausias ilgis (iš vakarų į rytus) yra 4100 km, o didžiausias plotis (iš šiaurės į pietus) yra 3200 km. Tolimiausi Australijos sausumos taškai yrra: šiaurėje Jorko kyšulys, pietuose Pietryčių kyšulys, vakaruose Stipo kyšulys ir rytuose Bairono kyšulys. Kranto linijos ilgis apie 18000 km. Žemyno šiaurėje išsikišę Keip Jorko ir Arnemo pusiasaliai. Tarp jų – Karpentarijos įlanka. Nuo Malajų salų žemyną skiria Arafuros ir Timoro jūros. Ry

ytinį Australijos krantą skalauja Koralų ir Tasmano jūros. Koralų jūra sekli, joje išilgai žemyno kranto ~2300km tęsiasi koralų statinys – Didysis barjerinis rifas. Nuo Australijos jį skiria 50 – 100 km pločio lagūna. Pietuose- Didžioji Australijos įlanka, kuri priklauso Indijos vandenynui. Didžiausia sala – Tasmanijos. Nuo žemyno ją skiria 224 km pločio Baso sąsiauris. Australijos krantai nėra labai raižyti, tik šiaurinė dalis šiek tiek vingiuotesnė.

................Reljefas.................

Australijos paviršių sudaro trys didelės sritys: Vakarų Australijos plokščiakalnis, Centrinė žemuma ir Didysis Vandenskyros kalnagūbris.

Vakarų Australijos plokščiakalnis plyti žemyno vakaruose ir centrinėje dalyje. Kai kurių kalnų viršūnės siekia 1 km. Aplink plokščiakalnį – dykumos ir pusdykumės.

Vidurio žemuma yra žemiausia ir plokščiausia Australijos dalis. Kai kur įdubos siekia –10 ir daugiau m.ž.j.l. Vienoje iš įdubų tyvuliuoja didžiausias Australijoje Eiro ežeras.
Didysis Vandenskyros kalnagūbris nusitęsia nuuo Karpentarijos įl. iki Tasmanijos salos apjuosdamas rytinę Australijos dalį. Tai aukščiausia žemyno dalis. Šio kalnagūbrio šiaurinėje dalyje yra Australijos alpės, o jose Aukščiausia žemyno viršūnė – Kosciuškos kalnas (2230 m.v.j.l.).

................Vidaus vandenys..............

Apie 60% Australijos teritorijos užima nenuotakūs plotai. Juose teka laikinos upės – krykai, prisipildančios vandens tik po lietaus. Daugiausia krykų aplink Eiro ežerą. Daugiausia upių įteka į Indijos vandenyną,. Į vakarus nuo Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio teka vandeningiausia žemyno upė Maris (ilgis 2570 km) ir ilgiausia upė Darlingas (ilgis 2740 km). Šių upių ir jų intakų vandeniu dr

rėkinami laukai. Jos patvinsta vasaros pradžioje. Sausuoju periodu vanduo teka tik Mariu, Darlingu ir Marambidžiu. Australijos šiaurėje ir vakaruose upės seklios, trumpos. Ilgiausia iš jų – Flindersas (ilgis 832 km) – įteka į Karpentarijos įlanką. Nalarboro lygumoje upių visai nėra. Australijos vakaruose ir centre yra apie 800 druskingų ežerų. Didžiausias iš jų – Eiras. Jo plotas nepastovus (maksimalus – apie 15000 km2).

................Klimatas.................

Australiją beveik per vidurį kerta pietų atogrąža, tai daugiausia ir lemia karštą ir sausą Australijos klimatą (ties p. atogrąža yra aukštas slėgis, todėl kritulių iškrenta labai mažai). Žemyno šiaurė yra subekvatorinio, vidurys – tropinio, o pietūs – subtropinio klimato juostoje. Reljefas mažai teiškreipia nuoseklia temperatūrų kaitą iš šiaurės į pietus, nes paviršiaus aukščiai nedideli. Šilčiausio mėnesio vidutinė temperatūra žemiau 20oC nukrinta tik prie pietinės pakrantės. Debesis, susidariusius dėl Rytų Australijos šiltosios vandenyno srovės, sulaiko Didysis Vandenskyros kalnagūbris. Jo rytiniuose šlaituose iškrinta 500 – 2000 mm kritulių per metus. Australijoje drėgnasis laikotarpis trunka 6 – 7 mėnesius. Šilčiausi mėnesiai – gruodis, sausis, vasaris. Šalčiausi – birželis, liepa, rugpjūtis.

................Augalija.................

Apie 85% visų Australijos augalų rūšių nesutinkama jokioje kitoje pasaulio dalyje. Tai daugiausia eukaliptai, filoidinės akacijos, grevilėjos ir t.t. Labai gausios ankštinių ir mirtinių augalų šeimos. Daugumos medžių (akacijų, eukaliptų) lapai atsikišę statmenai savo viršūnėmis į saulės pusę, kad tuo būdu mažiau juos kaitintų spinduliai ir sukliudytų garavimą. Dėl to Australijos miškai ne

esuteikia pavėsio. Australijos ir Tasmanijos augalija sudaro savitą Australijos floristinę sritį, kuri nuo kreidos periodo vystėsi savarankiškai. Žemyno pakraščiuose (išskyrus vakarinius) auga drėgni miškai, šiaurėje ir šiaurės rytuose visžaliai tropiniai miškai, pietryčiuose ir pietvakariuose – eukaliptų miškai. Australijoje miškai užima tik 4,5% ploto. Didesniojoje žemyno dalyje – savanos, tropinės ir subtropinės dykumos, dažnai apaugusios eukaliptų ir akacijų krūmais (skrebais), varpinėmis žolėmis.

Eukaliptai. Pasaulyje yra apie 500 skirtingų eukaliptų rūšių. Beveik visos jos yra kilusios iš Australijos. Eukaliptas yra labiausiai paplitęs medis Australijoje. Jis yra pagrindinis koalų maistas.

Dykuma. Sausi krūmynai ir dykumos užima daugiau kaip pusę Australijos teritorijos. Labiausiai paplitęs medis šioje vietovėje – krūminė akacija, iš kurios gali tikėtis šiek tiek maisto ir pavėsį svilinančiame karštyje.

Figa smaugikė. Atogrąžų miškų medžių šakas apsiviję daugybė visokiausių vijoklių. Figa smaugikė apsiveja medžio kamieną, kuris jai yra tarsi ramstis. Stiprus figos stiebas gali mirtinai užsmaugti medį.

Orchidėja. Australijoje auga daugiau kaip 600 orchidėjų rūšių. Kai kurios orchidėjos auga aukštai, įsikibusios į medžių šakas. Jos vadinamos oro augalais, nes reikalingą maistą gauna iš oro.

Drėgnieji miškai. Drėgnuosiuose atogrąžų miškuose, nusidriekusiuose šiaurės ir šiaurės rytų pakrantės ruožu, auga vešlios palmės, visžaliai spygliuočiai, mediniai paparčiai ir spalvingos orchidėjos. Be drėgnųjų atogrąžų, Australijoje esama ir kitokių miškų. Netoli vidurio rytų pakrantės veša drėgnieji subtropiniai spygliuočių mi
iškai, priaugę įvairių krūmokšnių. Pietryčių Australijoje ir Tasmanijoje, vėsesnio klimato zonoje, žaliuoja drėgnieji antarktinių bukų miškai.

................Gyvūnija................

Iš visų žemynų Australija pasižymi didžiausia endeminių gyvūnų įvairove. Australijoje gyvena beveik pusė visų pasaulio sterblinių rūšių (iš viso jų yra 266 rūšys). Sterbliniams priklauso kengūros, koalos, oposumai, skraiduolės, bandikutai. Ančiasnapiai ir echidnos vieninteliai kiaušinius dedantys žinduoliai (kloakiniai) – taip pat gyvena Australijoje. Čia gausu kengūrų.
Koala. Koalas galima pamatyti tik Australijos miškuose. Didžiąją savo gyvenimo dalį jos praleidžia medžiuose, maitinasi naktimis ir po 18 valandų per parą miega.
Kengūra. Australijoje yra apie 50 kengūrų rūšių. Jos turi didžiules užpakalines kojas ir stiprias uodegas. Tai padeda šokuoti vidutiniškai 70 km/h greičiu. Kengūros gyvena savanoje, minta žole ir lapais. Raudonosios kengūros patinas gali užaugti net iki 2m ūgio. Naujagimis kengūriukas įsiropščia į motinos sterblę ir, žįsdamas pieną ten išbūna 30 savaičių. Išlipęs iš sterblės kengūriukas sugrįžta tik pasimaitinti pienu.
Vombatas. Vombatai gyvena savanoje, sausuose miškuose ir krūmokšniais apaugusiose vietose. Stipriomis kojomis ir dideliais nagais jie kasa sudėtingus tunelius, o iš savo slėptuvių išlenda tik naktimis ėsti žolių.
Rusvakaklė valabė. Valabės yra mažosios kengūrų šeimos narės. Čia pavaizduota rusvakaklė valabė, dar vadinama krūmine, nes labiau mėgsta krūmingas vietoves negu atviras vietas.
Australijos voras. Didelis plaukuotas Australijos voras nuaudžia piltuvėlio formos tinklą ir gaudo juo savo grobį. Žmonės bijo šių vorų, nes jų įkandimas labai nuodingas.
Lojantis voras. Lojantieji vorai skleidžia garsą traškindami žiotimis. Jie gaudo varles, vabzdžius ir mažus roplius.
Pleištauodegis erelis. Pleištauodegio erelio ištiestų sparnų ilgis – 2,5 m, todėl jis laikomas vienu didžiausių erelių pasaulyje. Paukštis sklando virš Australijos krūmynų ir dykumų, ieškodamas triušių ir panašaus grobio.

Violetinis palapinukas. Šiltuose miškuose gyvenantys violetinio palapinuko patinai surenčia mažytes palapines, kad atkreiptų patelių dėmesį. Statybai jie naudoja šakeles, lapus, stiebelius ir žiedlapius.

Loris. Australijoje gyvena 7 skirtingos lorių rūšys. Jie labai spalvingi ir triukšmingi papūgų giminaičiai, mėgstantys skraidyti dideliais būriais. Jie turi šepetėlio formos liežuvį, kuriuo iš įvairių gėlių siurbia nektarą.
Oposumas. Oposumai, skraiduolės ir riestauodegiai aktyviausi naktį. Jie gyvena miškuose ir minta augalais, dažniausiai didelių visžalių krūminių banksijų žiedų nektaru.
Dingas. Laukinis Australijos šuo dingas turbūt atkeliavo į Australiją prieš 40000 metų drauge su aborigenais. Dingai minta įvairiausiu maistu – triušiais, paukščiais, ropliais ir valabėmis. Jie pjauna ir avis, todėl ūkininkai jų nemėgsta.

..............Istorija....................

Dar XVII a. vieninteliai žmonės, žinoję apie Australijos egzistavimą, buvo aborigenai, kurie čia gyveno daugiau kaip 40000 metų. Niekas daugiau pasaulyje nenumanė, kad toks žemynas yra. Tik 1606 metais portugalas L.Toras praplaukė pro šiaurinius Australijos krantus. Tais pačiais metais, Olandų keliautojas V.Jansonas išsilaipino Jorko pusiasalyje, bet nei vienas nežinojo, kad atrado naują žemyną. 1642-1643 m. Olandų jūrininkas Abelis Tasmanas atrado Tasmaniją ir N.Zelandiją, bei suprato, kad aplankė naują žemyną, bet jis netyrinėjo rytinių krantų. 1770 m. Anglų jūrininkas Džeimsas Kukas apiplaukė ir ištyrinėjo rytinius Australijos krantus ir paskelbė kad ji priklauso Didžiajai Britanijai ir pavadino Naujuoju Pietų Velsu. Anglai į savo naująją koloniją siuntė nuteistuosius, todėl Australijoje gyventojų sparčiai daugėjo.

...............Gyventojai..................

Dauguma Australijos gyventojų yra Britanijos salų išeivių palikuonys: anglų 53%, airių 24%, škotų 13%; aborigenų ir metisų 1%. Kalba anglų kalba, australų dialektu. Daugiausia tikinčiųjų yra anglikonai ir katalikai. Imigracija iš Didžiosios Britanijos prasidėjo XVIII a. pabaigoje, paspartėjo XIX a. III dešimtmetyje. 1851–61m. Australijoje gyventojų padaugėjo 3 kartus. Po II pasaulinio karo padaugėjo žmonių ir iš kitų šalių. Gyventojų vidutinis tankumas 1,7 žm./km2 (1973 m.). Australijos sostinė – Kanbera, kiti didžiausi miestai – Sidnėjus, Melburnas, Brisbanas, Adelaidė, Pertas.

Senieji Australijos gyventojai aborigenai, čia gyvena daugiau negu 40000m. Po europiečių atkeliavimo jie buvo išstumti į nederlingiausias žemes – dykumas. Dėl maisto ir vandens trūkumo daugelis išmirė ir jų trigubai sumažėjo. Siekiant išsaugoti senuosius Australijos gyventojus, buvo įkurtos rezervacijos, kuriose aborigenams niekas netrukdo, jie nejaučia maisto stygiaus.

.................Ūkis.................

Svarbiausia ūkio šaka yra gyvulių ūkis – vilnų produkcija. Kadangi avys pasitenkina menkutėmis ganyklomis ir pakenčia didesnes sausras, tai gausūs jų būriai pripildė rytų ir vidurio Australijos stepes ir tyrlaukius. Dabar Australijos vilnų produkcija užima pirmąją vietą pasaulyje.

Australija XIX a. antroj pusėj išgarsėjo brangiais žemės turtais, ypač auksu. Aukso čia rasta 1814 m. Bet jau nuo 1905 m. produkcija ėmė mažėti. Po to naujų auksynų nesurasta, o senieji išsisėmė. Sidabro daugiausia randama Naujajame Pietų Velse. Švino daug iškasama Kvinslande, vario, cinko ir geležies rūdos – N. Pietų Velse ir Kvinslande. Randama ir akmens anglies, bei rudosios anglies. Australijoje randama daug rubinų, opalų, safyrų, smaragdų ir t.t. Bet jai labai trūksta naftos ir druskos.

...............Santvarka................

Australija – federacinė valstybė, konstitucinė monarchija. Pagal 1901.I.1 federacijos konstituciją aktyviąją ir pasyviąją rinkimo teisę turi Australijos ir D. Britanijos piliečiai sulaukę 18 metų ir išgyvenę Australijoje nemažiau kaip 6 mėnesius. Aborigenai rinkimo teisės neturi. Valstybės vadovas (ė)– Didžiosios Britanijos karalius (karalienė), kuriam (kuriai) atstovauja jo (jos) skiriamas Australijos vyriausybės rekomenduojamas generalgubernatorius. Australijos įstatymus leidžia federacijos parlamentas, susidedantis iš 2 rūmų.

................Išvados..................

Australija – mažiausias žemynas pasaulyje. Jis yra pietų ir rytų pusrutuliuose, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Šalia rytinių Australijos krantų driekiasi Didysis Barjerinis rifas, kuris labai trukdo laivybai. Australijos krantai nėra laibai raižyti.

Australijos paviršius skirstomas į tris dideles teritorijas: Vakarų Australijos plokščiakalnį, Vidurio žemumą ir Didįjį Vandenskyros kalnagūbrį. Pastarajame yra aukščiausia Australijos viršūnė – Kosciuškos kalnas (2230 m.v.j.l.).

Australijoje gausu endeminių gyvūnų ir augalų. Labiausiai paplitęs medis Australijoje – eukaliptas. Tik čia gyvena vieninteliai kiaušinius dedantys žinduoliai – ančiasnapiai ir echidnos.

Australijoje pirmą sykį buvo išsilaipinta 1606 m., bet jos atradėju laikomas Džeimsas Kukas, kuris apiplaukė ir ištyrinėjo rytinius Australijos krantus 1770 m. Jis paskelbė, kad Australija priklauso D. Britanijai ir įkūrė ten koloniją. Netrukus buvo pradėti siųsti nuteistieji iš D. Britanijos į Australiją.

Kadangi Australiją beveik per vidurį kerta Pietų atogrąža, ten klimatas karštas ir sausas. Šiame žemyne daugiausia dykumų.

Dauguma Australijos gyventojų yra Britanijos išeivių palikuonys. Gyventojų vidutinis tankumas – 1,7 žm/km2 (1973 m.). Senieji Australijos gyventojai aborigenai, buvo išstumti į nederlingas dykumas. Nuo tada jų sumažėjo trigubai. Dabar dauguma aborigenų gyvena rezervacijose.

Australijos upių tinklas labai retas. Vandeningiausia žemyno upė – Maris, o ilgiausia – Darlingas (ilgis 2740 km). Dauguma upių sausuoju periodu išdžiūsta. Jos vadinamos krykais. Ežerų Australijoje taip pat mažai. Daugiausia maži, druskingi ežerėliai, kurie sausuoju metu išdžiūsta. Didžiausias ežeras – Eiras (maksimalus plotas apie 15000 km2).

Svarbiausia ūkio šaka – vilnų eksportas. Kadangi avys pasitenkina menkutėmis ganyklomis ir pakenčia didesnes sausras, tai šie gyvuliai greitai užplūdo Australijos stepes ir tyrlaukius. Australijoje taip pat gausu naudingųjų iškasenų.

Australiją valdo D. Britanijos karalius (karalienė). Australijos ir D. Britanijos piliečiai sulaukę 18 metų ir pragyvenę Australijoje nemažiau kaip 6 mėnesius turi balsavimo teisę.

..............Naudota literatūra...............

1. Rytas Šalna- ‚,Pasaulio geografija“ ( geografijos vadovėlis 7 klasei, leidykla BRIEDIS)
2. ,,Žemė‘‘ ( geografijos atlasas 7 klasei, leidykla BRIEDIS )
3. http://www.vikipedija.lt/
4. http://www.speros.lt/
5. http://www.nemoku.lt/

Leave a Comment