Australija

6133 0

1.Įvadas..............................2. Geografinė padėtis, reljefas, vidaus vandenys............

3. Klimatas..............................

4. Gyvoji gamta: augalija ir gyvūnija..................

5. Istorija..............................

6. Gyventojai ir ūkis............................

7. Santvarka..............................

8. Išvados..............................

9. Naudota literatūra............................

.................Įvadas................

Australija vadinamas mažiausias pasaulio žemynas ir jį užimanti valstybė Australijos Sandrauga. Australijos Sandrauga yra šešta pagal dydį (geografiškai) pasaulio šalis, užimanti Australijos žemyną ir aplinkines salas, iš kurių didžiausia Tasmanija. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. „Australijos“ pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos ,,terra australis incognita‘‘ (nežinoma pietų žemė).

Valstybinė kalba

anglų

Sostinė

Kanbera (Canberra)

Didžiausias miestas

Sidnėjus (Sydney),

Melburnas (Melbourne)

Valstybės vadovai

Elžbieta III

Karalienė

Džonas Hovardas

Ministras Pirmininkas

Plotas

– Iš viso

– % vandens 7 686 850 km² (6)

1%

Gyventojų

– 2006 liepa (progn.)

– Tankis

20 264 082 (51)

2,64 žm./km² (190)

BVP

– Iš viso

– BVP gyventojui 2006 (progn.)

666,30 mlrd. $ (16)

32 900 $ (15)

Valiuta

Australijos doleris

Laiko juosta

– Vasaros laikas

UTC nuo +8 iki +11

taikoma ne visur

Nepriklausomybė

Konstitucinis aktas

Westminterio statutas

Australijos aktas nuo Jungtinės Karalystės

1901 sausio 1

1931 gruodžio 11

1986 kovo 3

Valstybinis himnas

Australijos himnas

Interneto kodas .au

Šalies tel. kodas

61

Keli įdomūs faktai apie Australiją:

..............Geografinė padėtis..............

Australija yra žemynas Pietų ir Rytų pusrutuliuose, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Arčiausias žemynas yra Azija. Australijos plotas siekia 7,69 mln. km2. Didžiausias ilgis (iš vakarų į rytus) yra 4100 km, o didžiausias plotis (iš šiaurės į pietus) yra 3200 km. Tolimiausi Australijos sausumos taškai yrra: šiaurėje Jorko kyšulys, pietuose Pietryčių kyšulys, vakaruose Stipo kyšulys ir rytuose Bairono kyšulys. Kranto linijos ilgis apie 18000 km. Žemyno šiaurėje išsikišę Keip Jorko ir Arnemo pusiasaliai. Tarp jų – Karpentarijos įlanka. Nuo Malajų salų žemyną skiria Arafuros ir Timoro jūros. Ry

ytinį Australijos krantą skalauja Koralų ir Tasmano jūros. Koralų jūra sekli, joje išilgai žemyno kranto ~2300km tęsiasi koralų statinys – Didysis barjerinis rifas. Nuo Australijos jį skiria 50 – 100 km pločio lagūna. Pietuose- Didžioji Australijos įlanka, kuri priklauso Indijos vandenynui. Didžiausia sala – Tasmanijos. Nuo žemyno ją skiria 224 km pločio Baso sąsiauris. Australijos krantai nėra labai raižyti, tik šiaurinė dalis šiek tiek vingiuotesnė.

................Reljefas.................

Australijos paviršių sudaro trys didelės sritys: Vakarų Australijos plokščiakalnis, Centrinė žemuma ir Didysis Vandenskyros kalnagūbris.

Vakarų Australijos plokščiakalnis plyti žemyno vakaruose ir centrinėje dalyje. Kai kurių kalnų viršūnės siekia 1 km. Aplink plokščiakalnį – dykumos ir pusdykumės.

Vidurio žemuma yra žemiausia ir plokščiausia Australijos dalis. Kai kur įdubos siekia –10 ir daugiau m.ž.j.l. Vienoje iš įdubų tyvuliuoja didžiausias Australijoje Eiro ežeras.

Didysis Vandenskyros kalnagūbris nusitęsia nuuo Karpentarijos įl. iki Tasmanijos salos apjuosdamas rytinę Australijos dalį. Tai aukščiausia žemyno dalis. Šio kalnagūbrio šiaurinėje dalyje yra Australijos alpės, o jose Aukščiausia žemyno viršūnė – Kosciuškos kalnas (2230 m.v.j.l.).

................Vidaus vandenys..............

Apie 60% Australijos teritorijos užima nenuotakūs plotai. Juose teka laikinos upės – krykai, prisipildančios vandens tik po lietaus. Daugiausia krykų aplink Eiro ežerą. Daugiausia upių įteka į Indijos vandenyną,. Į vakarus nuo Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio teka vandeningiausia žemyno upė Maris (ilgis 2570 km) ir ilgiausia upė Darlingas (ilgis 2740 km). Šių upių ir jų intakų vandeniu dr

rėkinami laukai. Jos patvinsta vasaros pradžioje. Sausuoju periodu vanduo teka tik Mariu, Darlingu ir Marambidžiu. Australijos šiaurėje ir vakaruose upės seklios, trumpos. Ilgiausia iš jų – Flindersas (ilgis 832 km) – įteka į Karpentarijos įlanką. Nalarboro lygumoje upių visai nėra. Australijos vakaruose ir centre yra apie 800 druskingų ežerų. Didžiausias iš jų – Eiras. Jo plotas nepastovus (maksimalus – apie 15000 km2).

................Klimatas.................

Australiją beveik per vidurį kerta pietų atogrąža, tai daugiausia ir lemia karštą ir sausą Australijos klimatą (ties p. atogrąža yra aukštas slėgis, todėl kritulių iškrenta labai mažai). Žemyno šiaurė yra subekvatorinio, vidurys – tropinio, o pietūs – subtropinio klimato juostoje. Reljefas mažai teiškreipia nuoseklia temperatūrų kaitą iš šiaurės į pietus, nes paviršiaus aukščiai nedideli. Šilčiausio mėnesio vidutinė temperatūra žemiau 20oC nukrinta tik prie pietinės pakrantės. Debesis, susidariusius dėl Rytų Australijos šiltosios vandenyno srovės, sulaiko Didysis Vandenskyros kalnagūbris. Jo rytiniuose šlaituose iškrinta 500 – 2000 mm kritulių per metus. Australijoje drėgnasis laikotarpis trunka 6 – 7 mėnesius. Šilčiausi mėnesiai – gruodis, sausis, vasaris. Šalčiausi – birželis, liepa, rugpjūtis.

................Augalija.................

Apie 85% visų Australijos augalų rūšių nesutinkama jokioje kitoje pasaulio dalyje. Tai daugiausia eukaliptai, filoidinės akacijos, grevilėjos ir t.t. Labai gausios ankštinių ir mirtinių augalų šeimos. Daugumos medžių (akacijų, eukaliptų) lapai atsikišę statmenai savo viršūnėmis į saulės pusę, kad tuo būdu mažiau juos kaitintų spinduliai ir sukliudytų garavimą. Dėl to Australijos miškai ne

esuteikia pavėsio. Australijos ir Tasmanijos augalija sudaro savitą Australijos floristinę sritį, kuri nuo kreidos periodo vystėsi savarankiškai. Žemyno pakraščiuose (išskyrus vakarinius) auga drėgni miškai, šiaurėje ir šiaurės rytuose visžaliai tropiniai miškai, pietryčiuose ir pietvakariuose – eukaliptų miškai. Australijoje miškai užima tik 4,5% ploto. Didesniojoje žemyno dalyje – savanos, tropinės ir subtropinės dykumos, dažnai apaugusios eukaliptų ir akacijų krūmais (skrebais), varpinėmis žolėmis.

Eukaliptai. Pasaulyje yra apie 500 skirtingų eukaliptų rūšių. Beveik visos jos yra kilusios iš Australijos. Eukaliptas yra labiausiai paplitęs medis Australijoje. Jis yra pagrindinis koalų maistas.

Dykuma. Sausi krūmynai ir dykumos užima daugiau kaip pusę Australijos teritorijos. Labiausiai paplitęs medis šioje vietovėje – krūminė akacija, iš kurios gali tikėtis šiek tiek maisto ir pavėsį svilinančiame karštyje.

Figa smaugikė. Atogrąžų miškų medžių šakas apsiviję daugybė visokiausių vijoklių. Figa smaugikė apsiveja medžio kamieną, kuris jai yra tarsi ramstis. Stiprus figos stiebas gali mirtinai užsmaugti medį.

Orchidėja. Australijoje auga daugiau kaip 600 orchidėjų rūšių. Kai kurios orchidėjos auga aukštai, įsikibusios į medžių šakas. Jos vadinamos oro augalais, nes reikalingą maistą gauna iš oro.

Drėgnieji miškai. Drėgnuosiuose atogrąžų miškuose, nusidriekusiuose šiaurės ir šiaurės rytų pakrantės ruožu, auga vešlios palmės, visžaliai spygliuočiai, mediniai paparčiai ir spalvingos orchidėjos. Be drėgnųjų atogrąžų, Australijoje esama ir kitokių miškų. Netoli vidurio rytų pakrantės veša drėgnieji subtropiniai spygliuočių mi
iškai, priaugę įvairių krūmokšnių. Pietryčių Australijoje ir Tasmanijoje, vėsesnio klimato zonoje, žaliuoja drėgnieji antarktinių bukų miškai.

................Gyvūnija................

Iš visų žemynų Australija pasižymi didžiausia endeminių gyvūnų įvairove. Australijoje gyvena beveik pusė visų pasaulio sterblinių rūšių (iš viso jų yra 266 rūšys). Sterbliniams priklauso kengūros, koalos, oposumai, skraiduolės, bandikutai. Ančiasnapiai ir echidnos vieninteliai kiaušinius dedantys žinduoliai (kloakiniai) – taip pat gyvena Australijoje. Čia gausu kengūrų.

Koala. Koalas galima pamatyti tik Australijos miškuose. Didžiąją savo gyvenimo dalį jos praleidžia medžiuose, maitinasi naktimis ir po 18 valandų per parą miega.

Kengūra. Australijoje yra apie 50 kengūrų rūšių. Jos turi didžiules užpakalines kojas ir stiprias uodegas. Tai padeda šokuoti vidutiniškai 70 km/h greičiu. Kengūros gyvena savanoje, minta žole ir lapais. Raudonosios kengūros patinas gali užaugti net iki 2m ūgio. Naujagimis kengūriukas įsiropščia į motinos sterblę ir, žįsdamas pieną ten išbūna 30 savaičių. Išlipęs iš sterblės kengūriukas sugrįžta tik pasimaitinti pienu.

Vombatas. Vombatai gyvena savanoje, sausuose miškuose ir krūmokšniais apaugusiose vietose. Stipriomis kojomis ir dideliais nagais jie kasa sudėtingus tunelius, o iš savo slėptuvių išlenda tik naktimis ėsti žolių.

Rusvakaklė valabė. Valabės yra mažosios kengūrų šeimos narės. Čia pavaizduota rusvakaklė valabė, dar vadinama krūmine, nes labiau mėgsta krūmingas vietoves negu atviras vietas.

Australijos voras. Didelis plaukuotas Australijos voras nuaudžia piltuvėlio formos tinklą ir gaudo juo savo grobį. Žmonės bijo šių vorų, nes jų įkandimas labai nuodingas.

Lojantis voras. Lojantieji vorai skleidžia garsą traškindami žiotimis. Jie gaudo varles, vabzdžius ir mažus roplius.

Pleištauodegis erelis. Pleištauodegio erelio ištiestų sparnų ilgis – 2,5 m, todėl jis laikomas vienu didžiausių erelių pasaulyje. Paukštis sklando virš Australijos krūmynų ir dykumų, ieškodamas triušių ir panašaus grobio.

Violetinis palapinukas. Šiltuose miškuose gyvenantys violetinio palapinuko patinai surenčia mažytes palapines, kad atkreiptų patelių dėmesį. Statybai jie naudoja šakeles, lapus, stiebelius ir žiedlapius.

Loris. Australijoje gyvena 7 skirtingos lorių rūšys. Jie labai spalvingi ir triukšmingi papūgų giminaičiai, mėgstantys skraidyti dideliais būriais. Jie turi šepetėlio formos liežuvį, kuriuo iš įvairių gėlių siurbia nektarą.

Oposumas. Oposumai, skraiduolės ir riestauodegiai aktyviausi naktį. Jie gyvena miškuose ir minta augalais, dažniausiai didelių visžalių krūminių banksijų žiedų nektaru.

Dingas. Laukinis Australijos šuo dingas turbūt atkeliavo į Australiją prieš 40000 metų drauge su aborigenais. Dingai minta įvairiausiu maistu – triušiais, paukščiais, ropliais ir valabėmis. Jie pjauna ir avis, todėl ūkininkai jų nemėgsta.

..............Istorija....................

Dar XVII a. vieninteliai žmonės, žinoję apie Australijos egzistavimą, buvo aborigenai, kurie čia gyveno daugiau kaip 40000 metų. Niekas daugiau pasaulyje nenumanė, kad toks žemynas yra. Tik 1606 metais portugalas L.Toras praplaukė pro šiaurinius Australijos krantus. Tais pačiais metais, Olandų keliautojas V.Jansonas išsilaipino Jorko pusiasalyje, b

. . .

..............Naudota literatūra...............

1. Rytas Šalna- ‚,Pasaulio geografija“ ( geografijos vadovėlis 7 klasei, leidykla BRIEDIS)

2. ,,Žemė‘‘ ( geografijos atlasas 7 klasei, leidykla BRIEDIS )

3. http://www.vikipedija.lt/

4. http://www.speros.lt/

5. http://www.nemoku.lt/

Join the Conversation

×
×