GAMTINIŲ RESURSŲ TIPOLOGIJA

V PRAKTIKOS DARBAS

GAMTINIŲ RESURSŲ TIPOLOGIJA

Užduotys:

1. Žinoti gamtinių išteklių tipologiją;
2. Užpildyti lentelę apie gamtinius išteklius.
3. Išskirti valstybes, kuriose yra šių išteklių yra daugiausia – naftos, gamtinių dujų, akmens anglies, geležies rūdos, boksitų, medienos, spalvotųjų rūdų, vario rūdų.

Atsakymai:

1. Žinoti gamtinių išteklių tipologiją
Gamtos ištekliai – gamtos elementai ar jų grupės, kurios gali būti naudojamos žmonių reikmėms tenkinti. Tai Saulės ir Žemės gelmių energija, naudingosios iškasenos, klimatas, vanduo, dirvožemis, augalija, gyvūnija, kraštovaizdžiai ir pan.
Yra labai skirtingų gamtinių išteklių klasifikacijos pavyzdžių. Čia pateikiama gamtinių resursų tipologija pagal N. F. Reimersą ir V..V. Volskį.

Energetiniai ištekliai:
 Nafta;
 Gamtinės dujos;
 Anglis;
 Durpės;
 Degieji skalūnai;
 Upių hidroenergija;
 Atominė energija;
 Geoterminė energija;
 Potvynių ir atoslūgių bei vandenyno srovių energija;
 Vėjo energija.
Vandens ištekliai:
 Vandenynų ir jūrų vandenys;
 Ežerai;
 Dirbtiniai tvenkiniai ir saugyklos;
 Upės.
Žemės ir dirvožemių ištekliai:
 Dirvožemiai;
 Geomorfologinės reljefo struktūros;
 Geomorfologinės giluminės struktūros.
Mineraliniai ištekliai:
 Metalinės rūdos (juodųjų ir spalvotojų, retųjų ir tauriųjų metalų rūdos);
 Nerūdinės iškasenos (chemijos pramonės žaliavos, techninės ir statybinės žaliavos).
Biologiniai ištekliai:
 Augalija;
 Kultūrinių augalų veisimas
 Genetinė – rūšinė augalų sudėtis;
 Gyvūnų biomasė;
 Gyvūnijos ūkis(akva-, marikultūros);
 Genetinė – rūšinė gyvūnų sudėtis.
Klimatiniai ir rekreaciniai ištekliai:
 Išsemiamieji;
 Neišsemiamieji;
 Rekreaciniai.
Erdvės ir laiko ištekliai:
 Teritorijos, vandens ir kosminės erdvės;
 Laiko.

2. Užpildyti lentelę apie gamtinius išteklius

Lentelė gamtinių išteklių analizei

Grupė Resursas Kilmė Atsargos Prognozės (eikvojimas) Paplitimas
Energetiniai ištekliai

Nafta Yra sudėtingas angliavandenilių, orrganinių deguonies, azoto ir sieros junginių mišinys. Ji susidarė dideliame gylyje ir aukštoje temperatūroje iš vandenyje ir dugno nuosėdose esančių mikroskopinių gyvių-planktono. Didžiausios naftos atsargos yra Saudo Arabijoje 26% pasaulio atsargų; Viduriniuose Rytuose-virš 80mlrd. t.; Lotynų Amerikoje-apie 20mlrd.t.; Buvusioje SSRS ir Rytų Eu

uropoje apie 8mlrd.t. Azijos regionas-virš 13x 1021 kwh energijos, Šiaurės Amerika-virš 14×1021 kwh, Vakarų Europa-virš 7×1021 kwh, buvusi SSRS ir Rytų Europa-virš 4×1021 kwh, Lotynų Amerika-3×1021 kwh, Vidurinieji Rytai-3×1021 kwh, Afrika-virš 2×1021 kwh, Australija ir Okeanija-virš 1×1021 kwh.

Persijos įlanka, Saudo Arabija, Libija, Nigerija, Venesuela, Teksasas, Kanada, Šiaurės jūra.

Gamtinės dujos Tai natūralios dujos, susikaupusios Žemės plutoje. Svarbiausia jų sudėtinė dalis yra metanas(98%) Buvusi SSRS ir Rytų Europa virš 40mlrd.t.; Šiaurės Amerika virš 7mlrd.t.; Azija virš 7mlrd.t.; Vidurinieji Rytai virš 32 mlrd.t.; Vakarų Europa virš 5mlrd.t.; Lotynų Amerika virš 6 mlrd.t; Afrika 7mlrd.t. Azija-4×1021 kwh, Šiaurės Amerika-virš 5×1021 kwh, Vakarų Europa-virš 5×1021 kwh, buvusi SSRS ir Rytų Europa-virš 7×1021 kwh,, Lotynų Amerika-iki 1×1021 kwh,
Vidurinieji Rytai-virš 2×1021 kwh, Afrika-virš 0,1×1021 kwh, Okeanija-virš 0,1×1021 kwh. Kanada, Meksika, Turkmėnija, JAV, Rusija, Argentina, Kinija, Australija.

Anglis Tai organinės kilmės nuosėdinė uoliena. Ji suskirstoma į rusvąsias(60-70% anglies), akmens(daugiau 75%anglies), antracitą(iki 977% anglis). Buvusi SSRS ir Rytų Europa virš 300mlrd.t.; Šiaurės Amerika virš 260mlrd.t.; Azija iki 250mlrd.t.; Vakarų Europa virš 120mlrd.t.; Lotynų Amerika iki 30 mlrd.t; Afrika virš 100mlrd.t.; Australija ir Okeanija virš 130mlrd.t; Azija-13×1021 kwh, Šiaurės Amerika-virš 6×1021 kwh, Vakarų Europa-iki 3×1021 kwh, buvusi SSRS ir Rytų Europa-iki 5×1021 kwh,, Lotynų Amerika-iki 0,2×1021 kwh,
Vidurinieji Rytai-apie 0,01×1021 kwh, Afrika-iki 3×1021 kwh, Okeanija-iki 0,2×1021 kwh. Anglies
daugiausiai išgauna JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija(Rūro baseinas), Lenkija, Koreja, Šiaurės Afrika, PAR, Kinija, Indija ir Australija.

Atominė energija Yra ilgalaikė, ne brangi ir švari energijos rūšis, bet ji gali būti pa

avojinga ir kelti grėsmę aplinkai. 1970m-3%;
1980m- 3%;
1990m- 8%;
1997m- 11,3 %.
Bendros gaunamos energijos kiekis. Azija-iki 2×1021 kwh, Šiaurės Amerika-iki 3×1021 kwh, Vakarų Europa-iki 3×1021 kwh, buvusi SSRS ir Rytų Europa-iki 1×1021 kwh. JAV, Prancūzija, Japonija, Vokietija, Didžioji Britanija, Rusija ir Kanada.
Kai kurios šalys atominėse elektrinėse pasigamina didžiąją dalį visos elektros energijos. Pvz Lietuva 1997m – 81%, Prancūzija – 73%, Belgija – 60%.
Vandens ištekliai

Vandenynai ir jūros Tai milžiniškas gėlo vandens rezervuaras. Didžiausias turtas-pats jūros vanduo, kurio atsargos iš tikrųjų milžiniškos, jos sudaro 1380mln.km3 , net 96% visos hidrosferos. Pasaulio vandenynas duoda per 30% valgomosios druskos, 80% pasaulyje išgaunamo magnio, 70-80% bromo, gausu vario, aliuminio, urano, sidabro, sieros, yra net apie 10mln.t. aukso. Vandens poreikis nuolatos didėja. Senovėje žmogus per dieną vidutiniškai suvartodavo 12-18l, 19a. 40-60l, o šiais laikais- net 200-300 l. Ypač daug 400-500l – suvartoja ekonomiškai stiprios valstybės miesto gyventojas. Gėlo vandens pasiskirstymas Žemėje netolygus ir dažniausiai priklauso nuo klimato ir paviršiaus ypatybių. Afrikoje tik 10% visiškai apsirūpinę vandeniu, o Europoje net 95%.
Žemės ir dirvožemių ištekliai

Dirvožemiai

Tai viršutinis žemės sluoksnis, susidaręs iš dirvodarinės uolienos dėl fizinio ir cheminio dūlėjimo.

Tik 30% Žemės sausumos-žemes ūkio naudmenos. Tai ariama žemė, sodai, daržai, pievos ir ganyklos. Jų santykis žemynuose bei šalyse labai skiriasi ir jį lemia gamtos sąlygos, žemės ūkio lygis, kitos priežastys.

Dirbamosios žemės yra daugiausia mūsų planetos miškų, miškastepių ir stepių zonose. Iš visų žemės ūkio naudmenų yra svarbiausia dirbama že

emė, ji užima tik 11% sausumos išteklių, tačiau teikia žmonijai beveik 90% visų maisto produktų. Žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami žemės plotai žmonijai duoda 98% reikalingų produktų. Dirbamosios žemės yra daugiausia mūsų planetos miškų, miškastepių ir stepių zonose. JAV, Indijoje Kinijoje, Kanadoje, Brazilijoje ir Australijoje.

Minerali-niai ištekliai

Metalinės rūdos (juodųjų ir spalvotųjų), retųjų ir tauriųjų metalų rūdos) Tai visos naudingos iškasenos, susitelkusios Žemės plutoje įvairaus dydžio baseinuose ir telkiniuose. Daugiausia atsargų yra Rusijoje, Brazilijoje, Australijoje, Kanadoje, Indijoje, PAR, Liberijoje ir Venesueloje. Azija, Afrika, Europa, Australija, Amerika, Rusija. Netolygiai pasiskirstę Žemėje, 90%jų yra Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Europoje, Australijoje.

Biologiniai ištekliai

Augalija;
Iš augalinių išteklių pagal reikšmę išsiskiria miškų ištekliai Žemės biomasę sukuria augalų ir gyvūnų organizmai. Augalai sudaro ne mažiau kaip 98% biomasės Tebeaugančiu medžių medienos atsarga 350mlrd.m3. ir dėl nuolatinio prieaugio kasmet padidėja 5,5mlrd.m3. Plačiai naudojamos malkos-1/2 visos pasaulyje paruošiamos medienos. Spygliuočių miškai: Kanada, Brazilija, Rusija, JAV, Norvegija. Vidutinės juostos mišrieji miškai: JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Naujoji Zelandija, Europa, Kinija, Australija, Japonija.
Atogrąžų ir pusiaujo miškai: Meksika, Brazilija, Venesuela, Kongas, Indija, Indonezija, Australija, Madagaskaras.
Klimatiniai ir rekreaciniai ištekliai Rekreaciniai Tai gamtos objektai ir reiškiniai, kuriuos galima panaudoti, poilsiui, turizmui ir gydymui. Rekreacinių išteklių plotai plečiasi ir didėja, ypač buvusių sąvartynų vietose. Ten dažniausiai sodinami parkai. Visus išteklius eikvoja pats žmogus. Daugiausia turistų sulaukia Italija, Ispanija, Prancūzija, Čekija, Egiptas, Turkija. Kur turtingi gamtos ištekliai derinasi su

u kultūros ir istorijos įžymybėmis.
Erdvės ir laiko ištekliai Laikas

Jo nėra. Jį patį esame mes išgalvoję. Viada laiko trūksta, kai reikia ką nors atlikti ir nespėjame iki numatyto termino. Išeikvojame visą duotą laiką kiekvienas individualiai. Visur.

3. Išskirti valstybes, kuriose yra šių išteklių yra daugiausia – naftos, gamtinių dujų, akmens anglies, geležies rūdos, boksitų, medienos, spalvotųjų rūdų, vario rūdų

Eksportuojamos prekės

EKSPORTUOJAMA PREKĖ SOSTINĖ ŠALIS
Nafta Rijadas Saudo Arabija
Natūralusis kaučiukas Kvala Lumpūras Malaizija
Varis Santjagas Čilė
Boksitai Kanbera Australija
Mediena Otava Kanada
Fosforitai Rabatas Marokas
Aliuminis Kingstonas Jamaika
Uranas Niamėjus Nigeris
Džiutas Daka Bangladešas
Automobiliai Tokijas Japonija
Vaisiai Madridas Ispanija
Cukrus Havana Kuba
Kakava Akra Gana
Kava Bogota Kolumbija
Medvilnė Taškentas Uzbekija
Avalynė Roma Italija
Arbata Kolombas Šri Lanka
Alavas Džakarta Indonezija
Ryžiai Bankokas Tailandas
Plastikai Berlynas Vokietija
Žuvis Reikjavikas Islandija
Kokosai Apija Vakarų Samoa
Deimantai Gaboronas Botsvana
Aviena Velingtonas Naujoji Zelandija
Gamtinės dujos Maskva Rusija
Bananai Kitas Ekvadoras
Popierius Helsinkis Suomija
Geležies rūda Brazilija Brazilija
Tekstilė Paryžius Prancūzija
Auksas Pretorija Pietų Afrikos Respublika

NAFTOS išgavimas: Šiaudo Arabija, JAV, Rusija, Iranas, Meksika, Kinija. Artimieji rytai 66,7% (Šiaudo Arabija 26% pasaulio atsargų), Lotynų Amerika 12,6%Afrikoje ir NVS 5,9% pasaulio atsargų.
GAMTINĖS DUJOS išgauna: Rusija. JAV, Kanada, Didžioji Britanija, Olandija. Daugiausia atsargų turi NVS ir Artimųjų Rytų šalys, Olandijos, Norvegijos Kanados, Nigerijos atsargos gerokai mažesnės.
AKMENS ANGLYS: JAV, Rusija, Vokietija, Kinija, Australija, Didžioji Britanija, Kanada.
GELEŽIES RŪDOS: Kinija, Brazilija. Australija. Rusija, Indija.
BOKSITAI: Australija, Gvinėja, Jamaika, Brazilija, Kinija.
MEDIENA: Rusija, Kanada, Brazilija, JAV, Kongo Dr., Australija.
SPALVOTOSIOS RŪDOS: (Nefelinas) Rusijoje, Mongolijoje, JAV, Kanadoje, Norvegijoje.
VARIO RŪDA: Čilė, Peru, Meksika, Kanada, JAV, Zairas, Rusija.

Leave a Comment