Australija ir okeanija

Australazija ir Okeanija

Šis didžiulis salų rajonas užima didelį Ramiojo vandenyno plotą į pietus nuo Pietryčių Azijos. Į Australazija įeina Australija, Naujoji Zelandija, Papua ir Naujoji Gvinėja, keletas aplinkinių salų. Australija- vienintelė šalis, esanti ir žemynas, mažiausias iš septinių. Aust-ralazija dažnai siejama su trimis Ramiojo vandenyno salų grupėmis- Melanezija, Mikrone-zija ir Polinezija, kurios savo ruožtu sudaro Okeanija. Australazijos ir Okeanijos klimatas bei gamta nepaprastai skiriasi. Australijos šiaurėje auga drėgnieji atogrąžų miškai, o Ra-miojo vandenyno salos daugiausia yra koralų atolai arba ugnikalniai. Papua ir Naujoji Gvinėja yra Naujosios Gvinėjos salos rytuose. Vakarinę dalį užima Irian Džaja, priklausanti Indonezijai. Papua aukštų kalnų ir tankių miškų šalis. Aukščiau-sias Vilhelmo kalnas turi 4300 m, jo viršūnę dažnai dengia sniegas, nors yra arti pusiaujo. Žemyn į pietus karšta ir drėgna, ten vešli atogrąžų miškai, jais apaugę du trečdaliai salos. Australijoje yra keturios didelės dykumos: Simpsono, Gibsono, Didžioji smėlio ir di-džioji Viktorijos. Kartu jos apima didžiulius centrinės Australijos plotus.Ši sritis beveik ne-gyvenama, nors sausas klimatas tinka avims ir galvijams auginti. Prie šiauritinių Australijos krantų yra didžiausias pasaulyje koralų rifas. Tiesą sakant, Didysis Barjerinis rifas susideda iš 2500 mažesnių rifų grandinės. Dauguma jų susidarė per pastaruosius 2 mln.metų, bet kai kurie net 25 mln.metų senumo. Nuogąstaujama, kad žmo-nių veikla (turizmas ir kasyba) kenkia trapiai rifų ir jų gyvūnijos terpei.

Australazijos ir Okeanijos Gyventojai

Atskirtos nuo viso pasaulio, kai kurios šio regiono dalys buvo apgyventos paskiausiai. Pirmieji gyventojai buvo iš Azijos, taip pat Australijos aborigenai ir Naujosios Zelandijos maoriai, Ramiojo vandenyno salų čiabuviai. XVIII a.pradėjo keltis europiečiai, ir Australija su Naująja Zelandija tapo Britanijos kolonijomis. Daugelį Ramiojo vandenyno salų koloni-zavo europiečiai. Dabar ryšiai su buvusiomis metropolijomis labai silpni. Pastaraisiais deš-imtmečiais į Australiją ir Naująja Zelandiją vyksta imigrantai iš Vidurinių Rytų ir Pietryčių Azijos, tad šios šalys tapo daugiakultūrės, su stipria šiuolaikiška ekonomika.

Australija yra rečiausiai apgyventas žemynas: jos gyventojų tankumas yra vos 2 žm./km. Dauguma australų gyvena vandenynų pakrantėse, toliau nuo atšiaurios šalies gilumos. Dau-gelis Ramiojo vandenyno salų gyvenamos tankiau: jų plotas mažas, o žmonių daug. Pirmieji australai buvo aborigenai, atvykę prieš 50 000- 70 000 metų, kai žemyną sausu-mos ruožas jungė su Naująja Gvinėja. Ramiojo vandenyno salose žmonės pasirodė vėliau: maždaug prieš 7000 metų jose pradėjo kurtis atkilėliai iš Pietryčių Azijos. Kai kurios šio re-giono dalys spgyventos ne seniau kaip prieš tūkstantį metų- pvz., maoriai atvyko į Naująja Zelandija apie 950 m. Daug metų Australijos aborigenų ir Naujosios Zelandijos maorių vaikai galėjo tik anglų kalba, savos kalbos nebuvo skatinamos. Dabar padėtis pasikeitė. Maorių kalba tapo valstybi-ne Naujosios Zelandijos kalba, o Australijoje mokiniai susipažįsta su aborigenų kultūra ir tradicijomis. Bet daugelis žmonių bijo, kad ateityje nereikėtų atiduoti čiabuviams pirmųjų europiečių atimtų žemių su visais gamtos turtais.

Australija, Papua ir Naujoji Gvinėja

Apsupta Indijos ir Ramiojo vandenynų, Australija yra mažiausias pasaulio žemynas. Jos dydis kaip JAV, klimatas labai sausas. Lyja retai, dykumos užima apie du trečdalius teritorijos. Dauguma australų gyvena pakrantės didmiesčiuose. Į šiaurę nuo Australijos, už Tereso sąsiaurio, yra Papua ir Naujoji Gvinėja. Iki 1975 m.ji buvo Australijos kolonija; ši šalis užima rytinę Naujosios Gvinėjos salos dalį ir per 600 aplinkinių salų salelių. Didžioji dalis Australijos- tai lyguma be jokių kalnų, miškų ar upių. Didžiulė centrinė žemyno sritis yra viena iš sausiausių sausiausių pasaulio vietų. Smėlio ar akmenų dykumos dieną baisiausiai įkaista, o naktį smarkiai atšąla. Ten kur esama šiokios tokios augalijos ar-ba žemė drėkinama, žmonės augina galvijus ir avis. Didysis barjerinis rifas, didžiausias žemėje gyvas darinys, nutįsęs 2000 km išilgai šiau-rytinės Australijos pakrantės. Tai didžiausias pasaulyje koralų rifas, jame veisiasi apie 2000 žuvų rūšių. Koralai susidarę iš daugelio sluoksnių mažulyčių gyvunėlių, vadinamų polipais ir panašių į aktinijas. Didysis barjerinis rifas pritraukia daugybę turistų, bet plaukiotojai ir nardytojai lengvai gali jį pažeisti ir užteržti, Norint jį apsaugoti, rifas buvo paskelbtas Pasa-ulio paveldo teritorija.

Papua ir Naujojoje Gvinėjoje gyvena mažiau nei 4 mln.žmonių, daugiausia atokiuose. Pagal vakarų standartus gyvenimas skurdus. Papua turtinga gamtos išteklių, ypač aukso ir vario. Vario kasykla Pangūnoje, Bugenvilio saloje, viena didžiausių pasaulyje. Kita svarbi eksporto prekė- atogrąžų miškų mediena. Šaliai iškilusi problema, kaip eksploatuoti tuos turtus nekenkiant aplinkai. Papua ir Naujosios Gvinėjos kalnai ir miškai visada trukdė čiabuviams bendrauti, todėl šiuo metu šalyje gyvena apie 1000 genčių, kalbančių 700 kalbų. Žmonės paprastai verčiasi žemdirbyste.

Australija

Maždaug prieš 200 metų dabartinėje Australijoje gyveno tik aborigenai. Tačiau 1770m. britų keliautojas Džeimsas Kukas atplaukė Botanį Bėjų ir paskelbė jį Britanijos valda. 1901 metais Australija tapo nepriklausoma valstybe. Šios didžiulės šalies kultūra per daugelį metų suformavo svetimšaliai ateiviai, pirmiausia iš DB ir Europos, vėliau iš Azijos. Vilna ir kvie-čiai, taip pat mineralai- geležies rūda, anglys ir varis- Australiją padarė turtingą, jos žmonės gyvena pasiturimai. Apie 85 procentai australų gyvena pakrantės miestuose ar aplink juos. Ten sutelkta da-auguma mokslo įstaigų, ligoninių, įstaigų ir fabrikų, tad gyvenimas čia lengvesnis negu kra-što gilumos miestuose ar vienkiemiuose. Privatūs namai miestuose statomi mediniai arba pl-ytiniai, dažnai su veranda ir vidiniu kiemu, kur mėgstama ant rėmo kepti mėsą. Penkiuose šalies didmiesčiuose gyvena 60 procentų australų. Vienas iš jų yra Sidnis, turintis burių for-mos operos teatrą. Australija- didžiausia pasaulyje avių augintoja, o joje šiuo atžvilgiu pirmauja Naujasis Pietų Velsas. Dauguma Australijos avių yra merinosai, atgabenti iš Pietų Afrikos ir Anglijos XVIII a.pabaigoje. Dabar Australijoje yra apie 150 mln.avių, jos laikomos fermose, vadina-mose stotimis. Kai kurios stotys milžiniškos, net iki 15 000 km, t.y. kaip pusė Belgijos. To-kiuose plotuose avys prižiūrimos važinėjant motociklais ar džipais.

Daugelį metų Australija įsileido tik baltuosius, daugiausia britus, italus ir graikus. 1972 metais imigracijos politika pasikeitė ir žmonės ėmė vykti iš viso pasaulio. „ Naujųjų Austra-lų „ esama ir vietnamiečių, japonų, kinų. Šių tautų žmonės atsinešė savo kalbą ir šventes. Naujoji Zelandija

Naujoji Zelandija, esanti apie 1500 km nuo Australijos, savo artimiausios kaimynėm, susideda iš dviejų salų- Šiaurės ir Pietų. Šiaurės saloje klimatas šiltas, švelnus, ji yra veikia-ntis ugnikalnis. Pietų sala šiltesnė, turi net ledynų, joje daug aukštų kalnų ir miškų. 1840- 1907 m. Naujoji Zelandija buvo DB kolonija, bet 1947 m. gavo visišką nepriklausomybę. Apie 9 procentai gyventojų tebėra čiabuviai maoriai. Naujoji Zelandija- turtinga ir pažangi šalis, ji pirmoji moterims suteikė rinkimų teisę. Plačios pievos ir šiltas, drėgnas klimatas puikiai tinka žemės ūkiui, ypač galvijams ir avims auginti. Šalyje apie 60 mln. avių ir 8 mln. galvijų. Tris ketvirtadalius eksporto sudaro žemės ūkio produkcija. Naujoji Zelandija viena iš pirmaujančių pasaulyje pagal vilnų, šald-ytos mėsos ir pieno produktų eksportą. Naujoji Zelandija buvo viena iš paskiausiai apgyventų Žemės vietų. Pirmieji gyvento- jai maoriai, atkeliavo iš Polinezijos apie 950 m. Šiuo metu dauguma maorių priėmė vakarie- tiška gyvenseną, bet išsaugojo savo kalbą, meną ir išplėstines šeimos tradicijas. Maoriai turi atstovų vyriausybėje, stengiamasi, kad jie gautų vienodas sveikatos priežiūros, švietimo ir užimtumo garantijas, kurių praeityje stigo. Apie 1900 m. į Naująją Zelandiją buvo atgabenti kiniški agrastai, vėliau jie buvo pava-dinti kiviais. Dabar Naujoji Zelandija pagrindinis kivių eksporto tiekėjas.