australija

Įvadas
Paprastai Australija asocijuojasi su Sidnėjaus opera ar Ajero uola. Iš tikrųjų šie simboliais tapę vaizdiniais puikia atskleidžia Australijos gamtos ir kultūros pilnatvę.
Australija vadinama sausiausiu žemynu. Didumą šalies teritorijos sudaro dykumų ir pusiau dykumų plotai. Dauguma Australijos gyventojų įsikūrę miestuose rytų, pietų ir pietvakarių pakrantėse. Jiems patiems sausringasis Australijos vidurys yra tolimas užsienis, kurį galima aplankyti porą kartų gyvenime.
Australija nėra brangi šalis. Protingai maitinantis ir pasirinkus ne brangiausią būstą galima nesunkiai išsiversti su 70-80Lt per dieną. Tačiau gerokai daugiau gali kaainuoti kelionės. Atstumai čia nemaži, o degalai brangūs.
Australijoje nėra gigantiškų kultūros ar istorijos paminklų. Ši šalis kaip valstybė yra labai jauna. Tačiau ji traukia unikalia gamta, puikiais pliažais ir koralų rifais, ir netgi fantastiško grožio dykumomis. Viskas čia yra unikalu ir archaiška. Australijoje gausu kaučiukmedžių ir eukaliptų (net 700 rūšių). Kiti įprasti augalai yra australinės akacijos nepaprastai lanksčiomis šaknelėmis, banksijos dideliais raudonais žiedais, įvairūs spygliuoti krūmokšniai, dažniausiai žydintys raudonai bei arbatmedžiai. Prigimtiniai Australijos gyvūnai – kengūros, koalos, stručiai emu, ančiasnapiai, echidnos, oposumai, voombatai ir šunys dingo. Dauguma kitų atkeliavo kartu su europiečiais. Yra čia daug paukščių, papūgų, pelikanų. Šią gyvūnijos įvairovę papildo įvairūs vorai (dažnai nuodingi), gyvatės bei jūriniai ir gėlavandeniai krokodilai.
Nereikia pamiršti, kad Australijoje viskas atvirkščiai. Vasara čia prasideda gruodį, ru

uduo kovą, žiema birželį, o pavasaris – rugsėjį. Tačiau temperatūrų svyravimai nėra dideli ir šalčio beveik nebūna, nebent kalnuose. Geriausias metas lankytis Australijoje yra ruduo ir pavasaris, nes orai švelnūs, o laukines vietoves pavasaris numargina įvairiaspalviais žiedais.
Administratiškai Australija suskirstyta į šešias valstijas ir dvi teritorijas. Penkių valstijų sostinės – Brisbenas, Sidnėjus, Melburnas, Adelaidė ir Pertas bei Darvinas.
Didžiausias ir seniausias Australijos miestas – Sidnėjus. Tikra valstybės sostinė, išskyrus vardą. Turbūt nerasite nė danguje tokios nuostabios įlankos kaip Port Džeksonas, ant kurios stovi šis miestas. Miesto architektūroje pinasi modernūs high-tech pastatai su XX a. pradžios ir Viktorijos laikų smiltiniais fasadais.
Melburnas – antras dydžiu Australijos miestas. Patys melburniečiai tiki, kad gyvena pačiame civilizuočiausiame pasaulio mieste.
Šiaurinės dalies turizmo sostinė – Kernsas (Cairns). Šis miestas yra patogus pradėti keliones po Kvynslando žeemes. Iš Kernso rengiamos išvykos į Didįjį Barjerinį rifą, keletą nuostabaus grožio salų ir išvaizdžias Kvynslando pakrantes.
Iš esmės Australijos miestai yra jauni, todėl kažko stebinančio nerasite. Miestai jus sužavės gyvumu, kosmopolitiškumu, naktiniu gyvenimu ir puikia šiuolaikinia architektūra.
Vienas didžiausių Australijos turtų yra milžiniškas koralų rifas, einantis vos ne palei visą Kvynslando pakrantę apie 2000 kilometrų. Šis pasaulio stebuklas kartu yra ir didžiausia struktūra, pastatyta gyvų organizmų žemėje. Šiaurinis rifas daugiau mažiau vientisas ir nuo kranto nutolęs vos 50 km. Rifo teritorijoje kyšo šimtai salų. Ap
pie dvidešimtyje iš jų įrengti kurortai.

Geografinė padėtis
Australija – žemynas pietų pusrutulyje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Plotas – 7,6 milijonų kvadratinių kilometrų (maždaug 5,1 procentų viso pasaulio sausumos ploto).
Gyvena 19,5 milijono gyventojų. Didžiausias ilgis iš vakarų į rytus – 3983 kilometrai. Didžiausias plotis iš šiaurės į pietus – 3138 kilometrai.
Toliausiai nutolę sausumos taškai: šiaurėje – Yorko kyšulys, pietuose Pietryčių kyšulys , vakaruose Steep kyšulys. Rytuose krantus skalauja Ramusis vandenynas, Koralų jūra, Tasmanų jūra, pietuose ir vakaruose Indijos vandenynas, šiaurėje Timoro jūra ir Arafo jūra. Nuo Naujosios Gvinėjos Australijos žemyną skiria Trrero sąsiauris.
Kranto linijos ilgis (be salų) 27948 kilometrai.
Didžiausi pusiasaliai: Yorko kyšulio p-lis, Arnhemo p-lis, Eyre p-lis.
Didžiausios įlankos: Didžioji Australijos įlanka, Karpentijos įlanka, Juozapo Bonaparto įlanka, Kingo įlanka, Ryklių, Spanierio įlankos.
Palei šiaurės rytų Australijos pakrantę yra didžiausias pasaulyje koralų rifas – Didysis Barjerinis rifas, kurio ilgis siekia net 2019 kilometrus. Tai viena iš žymiausių Australijos vietų, pritraukiančių didelius būrius turistų.
Australijos vandenyse yra daug didesnių ir mažesnių salų bei salelių. Keletas pačių didžiausių salų: Tasmanija, Melvilla, Kengūrų sala, Groote sala, Eylandtas, Flinderso sala, Bathuso sala, Freserio.
Klimatas: Australija yra trijose skirtingo klimato juostose: subekvatorinėje, tropinėje ir subtropinėje.
Klimato tipas Vid. t sausio mėn. Vid. t liepos mėn
Subekvatorinis +28 +25
Tropinis +31 +18
Subtropinis +22 +12
Mediteraninis +23 +13
1 lentelė vidutinė temperatūra
Krituliai: per metus Australijoje iškrinta vidutiniškai apie 250 milimetrų kritulių. Išsiskiria du ryškūs metų laikai: karšta bei drėgna va

asara ir sausa , tačiau nešalta žiema.
Vidaus vandenys: upės:
Upė Ilgis kilometrais
Darlingas 3070
Marray 2575
Morrimbidgee 2541
Lachlanas 1480
Cooper Crekas 960
Diamartina 896
Flindersas 832
Gascoyne 760
Marchisonas 705
Fitzrog 550
2 lentelė Australijos didžiausios upės
Yra 763 druskingi ežerai , kurie retai būna vandeningi. Didžiausias jų – Eyre ežeras. Jo plotas nepastovus (maksimalus 15 000 kvadratinių kilometrų). Nenuotakiose vietose gausu požeminio vandens. Australijoje yra didžiausias pasaulyje artezinis baseinas, užima beveik vieną ketvirtadalį žemyno teritorijos.

Ekonomika

Ūkio plėtra stabili. 1999 metais BVP sudarė 392,6 milijardus JAV dolerių. BVP dalis vienam gyventojui – 20700 JAV dolerių (19 vieta pasaulyje).
Sparčiai plėtojama kasyba ir apdirbamoji pramonė. 2000 metais kasybos pramonėje sukurta 4 procentai BVP (75 procentai gaunamų žaliavų eksportuojama). 65 procentai kasybos pramonės priklauso užsienio kapitalui. Gaunama 65 rūšių mineralinių ir energetinių žaliavų. Metalų rūdos sudaro 40 procentų , nafta ir gamtinės dujos – 30 procentų , akmens anglys ir durpės – 25 procentus visų gaunamų žaliavų. Akmens anglys kasamos Boweno , Sidnėjaus ir Clarence`o baseinuose. (3 vieta pasaulyje pagal gavybą ir pirma pagal eksportą). Rusvosios anglys kasamos Latrobe`o slėnyje. Nafta ir gamtinės dujos gaunamos Basso sąsiauryje prie vakarų Australijos pakrantės, Timoro jūroje. Geležies rūda kasama Pilabaros baseine, Iron Knobo telkinyje (3 vieta pasaulyje po Kinios ir Brazilijos pagal gavybą ir antra vieta po Brazilijos pagal eksportą). Boksitai kasami Weipos, Gove, Jarrahdale telkiniuose (pirma vieta pasaulyje pagal gavybą ir antra vieta po Gvinėjos pagal eksportą). Švino, cinko, vario, sidabro rūdos kasamos Naujajame Pietų Velse, Kvynslande, Tasmanijoje. Vidutiniškai per metus iškasama apie 30

00 tonas aukso (3 vieta po PAR ir JAV). Deimantai kasami Argelye`o , Merlino telkiniuose (pirma vieta pasaulyje pahgal gavybą), opalai – Coober Ridge telkiniuose (pirma vieta pasaulyje pagal gavybą). 1997-99 gauta apie 90 procentų pasaulyje gaunamų opalų, apie 60 procentų cirkonio, ir apie 50 procentų tantalo ir torio rūdų, bei safyrų, 35 procentai boksitų, deimantų 33 procentai, 30 procentų titano rūdų (ilmenito, rutilo), 22 procentai švino rūdos; pagal jų gavybą pirmauja pasaulyje. Elektros energija gamina daugiausiai (88 procentus) šiluminės elektrinės. Veikia vėjo elektrinės, nuo 1986 metų geoterminė elektrinė.
1999 metais maisto pramonei ir mašinų gamybai teko po 20 procentų, metalurgijai – 16 procentų apdirbamosios pramonės produkcijos vertės. Plienas ir ketus lydomas Port Kembloje , Newcastle , Whyalloje, taip pat lydomas ir aliuminis (3 vieta pasaulyje po Rusijos ir Kanados pagal eksportą), varis, nikelis, švinas, cinkas. Gaminama saulės energijos jėgainių įranga, automobiliai lokomotyvai, staklės, žemės ūkio mašinos, elektrotechnikos, elektrotechnikos prietaisai. Didžiausi gamybos centrai: Sidnėjus, Adelaidė, Melburnas. Laivai ir rūdovežiai statomi Sidnėjuje, Adelaidėje. Per metus perdirbama 40 milijonų tonų naftos, didžiausi naftos perdirbimo kombinatai yra Altonyje ir Botany. Čia taip pat gaminama mineralinės trąšos, sieros rūgštis, dažai, vaistai. Stambūs tekstilės , avalynės ir pramonės centrai randasi Melburne, Sidnėjuje, Brisbene.
Eksportuojama apie 80 procentų viso pagaminamo cukraus, taip pat gaminamas vynas ir kiti maisto produktai.
Iškasenos pavadinimas Iškasta mln. tonų
Akmens anglys 294
Rusvosios anglys 66
Nafta 30
Gamtinės dujos 31
Geležies rūda 154
Boksitai 48
Mangano rūda 1,9
Švino rūda 681
Cinko rūda 1163
Vario rūda 435
Nikelio rūda 126
Alavo rūda 10
Ilmenitas 2
Cirkonis 375
Rutilas 190
Auksas 301
Sidabras 1700
Deimantai 30,8
Urano rūda 6
Valgomoji druska 10
3 lentelė Australijos svarbiausiu iškasenų gavyba

Bioprodukcinis ūkis: Žemės ūkio naudmenos užima 463 milijonus hektarų (60 procentų teritorijos) iš jų 90 pocentų pievos ir ganyklos, 10 procentų dirbamoji žemė. Avys (70 procentų jų – merinosai) auginamos stepėse ir pusdykumėse, kalnų šlaituose. Australija pirmauja pasaulyje pagal avių skaičių, vilnų, avikailių kiekį bei eksportą. Mėsiniai galvijai daugiausiai veisiami vakarų Australijoje, šiaurinėse teritorijose ir Kvynslendo šiaurėje auginami pieniniai galvijai. Kasmet pagaminama apie 3,1-3,4 milijonus tonų mėsos, daugiausiai jautienos (pirma vieta pasaulyje pagal eksportą). Auginami kviečiai, miežiai, avižos, sorgai, ryžiai. Kviečių pasėliai užima apie 11 milijonų hektarų. Taip pat auginamos cukranendrės, vilnamedžiai, obelys, kriaušės, citrinmedžiai, bananai, ananasai, vynmedžiai. Eksportuojama 95 procentai vilnų, 75 procentai medvilnės, 70 procentų medvilnės, 65 procentai jautienos, 60 procentų miežių (antra vieta po Prancūzijos) ir ryžių. 1998 metais sugauta 230000 tonų žuvų. Per metus sugaunama 8-10 tūkstančių krokodilų. Renkami ir auginami perlai. Kertami eukaliptai, kiparisai, daugiausiai medienos paruošiama Tasmanijoje ir Viktorijoje.
Produktas Tūkstančiai tonų
Jautiena 2011
Aviena 614
Paukštiena 593
Kiauliena 370
Ožkiena 4
Arkliena 21
Pienas 10490
Sūriai 308
Sviestas 161
Kiaušiniai 200
Vilnos 673
Galvijų odos 230
avikailiai 137

4 lentelė Australijos gyvulininkystės produkcija
Bankai: 20 amžiaus pabaigoje Australijos bankų sistemą sudarė Australijos rezervų bankas, prekybos bankas.
Užsienio prekyba: nuo 1980 metų užsienio prekybos balansas teigiamas. 1999 metais eksportuota prekių už 97 milijardus Australijos dolerius.
Žaliavos Eksportuota proc.
Metalo rūdos 12
Anglys 10
Maisto produktai 18
Metalai 12
Mašinos 12
Vaistai 12

5 lentelė Eksportuojami produktai

Istorija
Manoma , kad pirmieji gyventojai į Australiją atsikėlė iš pietų Azijos prieš 80000 metų ir ilgainiui įsikūrė visame žemyne. 18 amžiaus pabaigoje čia gyveno 0,3-1 milijonas aborigenų. Jie buvo susiskaidę į gimines ir gentis, vertėsi medžiokle, rinko augalinį maistą, naudojo akmeninius įrankius. 17-18 amžiuje olandai ir anglai ištyrė daugumą Australijos pakrančių. 1770 metais Dž. Kukas pakrantę paskelbė Britanijos valdomis- Naujuoju Pietų Velsu, tačiau iki 18 amžiaus pabaigos valstybės nebandė kolonizuoti, manė ją esant neturtinga gamtinių išteklių ir nepelningą prekybos atžvilgiu. Tik 18 amžiaus devintajame dešimtmetyje, britai praradę daugumą kolonijų šiaurės Amerikoje pradėjo kolonizaciją. Naująjį pietų Velsą 1788 01 26 įkurta pirmoji britų gatvė, davusi pradžią Sidnėjaus miestui. Ją įkūrė 759 kalinių grupė ir jos administracija. Naujasis pietų Velsas nuo 1803 metų apėmęs ir Tasmaniją (iki 1854 metų Van Diemeno žemė), tapo kalinių kolonija, pavaldžia metropolijos vyriausybės skiriamam gubernatoriui. Iki 1868 etų į Australiją atgabenta daugiau nei 155000 kalinių. Laisvųjų kolonistų buvo nedaug. 19 amžiuj pradėjus auginti avis (merinosus) ir eksportuoti vilną Naujasis Pietų Velsas ėmė sparčiai plėtotis, 19 amžiaus trečiame dešimtmetyje tapo didžiausia vilnos eksportuotoja pasaulyje. Paspartėjo žemyno kolonizacija, kėlėsi kolonistai iš kitų pasaulio šalių. Avių augintojai (skvateriai) užimdami žemes stūmė aborigenus centrines Australijos pusdykumes, daugybę jų išžudė (per 19 amžių aborigenų sumažėjo 5-6 kartus, Tasmanijoje jų beveik visai nebeliko). 1825 metais nuo Naujojo Pietų Velso atskirta Tasmanija, susikūrė naujos kolonijos: 1829 metais Vakarų Australija, 1836 metais Pietų Australija, 1836 metais Viktorija, 1859 metais Kvynslandas. Didėjo kolonijų autonomija: 1824 metais Britanija suteikė savivaldą Pietų Velsui, 1851 Viktorijai, Tasmanijai . 1840-68 metais nustota į Australiją vežti kalinius (ilgiausiai vežta į Pietų Australiją). 19 amžiaus šeštame dešimtmetyje Viktorijoje, Pietų Velse, Vakarų Australijoje rasta aukso, kitose kolonijose kitų metalų: geležies, vario. Tai lėmė sparčią gavybos , padirbamosios pramonės, geležinkelių, transporto, telegrafo plėtotę, bei didesnį imigrantų iš Europos ir Azijos antplūdį. Gyventojų padaugėjo nuo 400000 iki 2 milijonų. Nuo 19 amžiaus vidurio pradėta riboti imigracija iš Azijos (pirmiausia nuo Kinų ir Japonų) , pradėta vykdyti taip vadinamoji baltosios Australijos politiką, 1901 metais įteisintą imigracijos ribojimu aktu.
19 amžiaus antroje pusėje plėtėsi judėjimas dėl Australijos kolonijų suvienijimo. Norėta visas šešias Didžiosios Britanijos kolonijas (kiekviena turėjo savo atskiras konstitucijas ir įstatymus) sujungti į vieną valstybę, panaikinti vidaus muitus, suvienodinti įstatymus. Metropolija skatino šį procesą. Jį sunkino kolonijų tarpusavio konkurencija. 19 amžiaus pabaigoje sustiprėjo Europos šalių, o ypač Vokietijos ekspansija į Ramiojo vandenyno salas, didėjo poreikis dar griežčiau reguliuoti imigraciją. 1900 metais D. Britanijos parlamentas priėmė Australijos sandraugos aktą. Ji tapo 1901 01 01 sukurtos dominijos – Australijos Sandraugos – konstitucija. Dėl Sidnėjaus ir Melburno nuolatinių lenktynių dėl sostinės buvo įkurtas naujas miestas Kambera. Pirmosios vyriausybės (daugumą jų sudarė 1891 metais įkurta Australijos darbo partija, arba leiboristai) stiprino šalies politinę demokratinę sistemą, bet tarp valstijų skirtumų išliko: dauguma australų tebesijautė savosios valstijos , o ne vienos valstybės piliečiais. Nuo 1906 metų D. Britanija perdavė Australijai Papua koloniją. Per pirmąjį pasaulinį karą Australija kovojo D. Britanijos pusėje. 1920 metais gavo tautų sąjungos mandatą valdyti Vokietijos buvusias kolonijas: N. Gvinėją ir Nauru. Ėmė sparčiau telktis australų arba australų anglų modernioji tauta. 1923-29 metais valdė Nacionalinės ir Kaimo partijų koalicinės vyriausybės. Karo metais prasidėjęs ekonominis pakilimas truko visą pokarį, nors didžioji pasaulinė krizė jį trumpam nusmukdė Australijos ūkį. Leiboristų griežtos antikrizinės priemonės suskaldė šią partiją, 1931 metais dalis leiboristų kartu su Nacionalinės partijos nariais įkūrė Jungtinę Australijos partiją, kuri valdė 7 metus. D. Britanija pripažino Australijos kaip ir kitų dominijų politinį ir ekonominį savarankiškumą, tačiau tebedarė jai didelę įtaką.
Per antrąjį pasaulinį karą Australija kariavo D. Britanijos pusėje. Japonijos įsiveržimo grėsmė ir nepakankama britų apsauga paskatino leiboristų vyriausybę suartėti su JAV. Australija tapo viena svarbiausių amerikiečių karinių bazių ramiojo vandenyno pietvakarinėje dalyje. Karo metais šalies ūkis sustiprėjo, Australija tapo viena turtingiausių pasaulio valstybių. Vyriausybė ir toliau stiprino politinius ir ekonominius ryšius su JAV, tapo ANZUS nare, priklausė SEATO , dalyvavo Korėjos ir Vietnamo karuose. Nuo 7 dešimtmečio suartėjo su pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, ypač su Japonija. Skatino imigraciją: gyventojų padaugėjo nuo 7 milijonų iki 13,9 milijonų. 1966 metais nutraukta vadinamoji baltosios Australijos politika, priimama vis daugiau imigrantų iš Azijos. 1963 metasi aborigenams suteiktos piliečių teisės, pradėta gražinti žemę, skirta lėšų socialiniai rūpybai. Nuo 8 dešimtmečio aborigenų daugėja. Leiboristų vyriausybė vykdė ekonomines reformas, skatino šiuolaikinių pramonės šakų plėtrą, tobulino ekonominio valdymo sistemą, nacionalizavo kai kurias įmones. Australija ratifikavo Rarotongos sutartį dėl nebranduolinės zonos Ramiojo vandenyno pietų dalyje sukūrimo, priešinosi Prancūzijos branduoliniams bandymams, tęsė proamerikietišką politiką. Australijoje tebeveikia JAV karinės bazės. 1989 Australijos iniciatyva įkurtas Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumas. 1991 metais Australija dalyvavo Persijos įlankos kare. Nuo 1996 metų šalį valdo Liberalų ir Nacionalinės partijos vyriausybė. 1998 metais priimtas įstatymas, apribojantis 1993 metais pripažintas aborigenų teises į žemę. Dar 1993 metais P. Keatingas pasiūlė pertvarkyti Australiją į prezidentinę respubliką. Po 1999 lapkričio mėnesio referendumo Australija liko tautų sandraugos nare, o D. Britanijos karalienė Elžbieta II – nominalia valstybės vadove.

Kultūra

Australai: nacija, pagrindiniai Australijos gyventojai, kalba australų kalba, dauguma jų protestantai, vienas ketvirtadalis – katalikai. Didžioji dalis gyvena miestuose, yra pramonės įmonių darbininkai ir tarnautojai, kiti verčiasi žemės ūkiu, yra fermeriai arba fermų darbininkai. Šio žemyno specifinės sąlygos sutelkė gyventojus. Jie suvokė save kaip atskira bendruomenę, ėmė reikalauti savivaldos, ilgainiui ir nepriklausomybės, nuo 20 amžiaus laikoma moderniąja tauta, arba nacija. Ją papildo imigrantų 3-4 kartos palikuonys.

Švietimas: 1872 metais priimtas pirmasis privalomojo pradinio mokslo įstatymas. Švietimą tvarko valstijų švietimo departamentai, pavaldūs švietimo ministerijai. Mokslas valstybinėse mokyklose yra nemokamas ir privalomas nuo 6 iki 15 metų. Baigę pradines mokyklas priimami mokytis į vidurines arba amatų mokyklas. Beveik visose mokyklose berniukai ir mergaitės mokosi kartu, o privačiose mokyklose skyrium. Pradinių ir vidurinių mokyklų žemesniųjų klasių mokymo programas ir metodika mokytojai pasirenka savarankiškai, valstijų švietimo departamentai nustato vidurinių mokyklų aukštesniųjų klasių programą, nurodo privalomuosius ir pasirenkamuosius dalykus. Užsienio kalba nėra privalomas mokamasis dalykas. 2000 metais buvo 6960 valstijų pradinių ir vidurinių mokyklų, 2630 privačių. Iš viso jose mokėsi 324730 mokinių. Aukštesnysis išsilavinimas įgyjamas techn. Koledžuose. Aukštasis mokslas yra mokamas. 2000 metais buvo 42 aukštosios mokyklos 695490 studentų. Svarbiausi universitetai: Sidnėjaus, Melburno, Adelaidės, Tasmanijos, Kvynslendo, Vakarų Australijos, Australijos nacionalinis.
Literatūra: literatūra kuriama anglų kalba. Aborigenų folklorą (mitus, pasakas, legendas) pradėta užrašinėti 19 amžiuje. Pirmieji literatūros kūriniai pasirodė 19 amžiaus antroje pusėje. Iš pradžių buvo sekama anglų literatūra, buvo kuriama poezija, proza, kuri atspindėjo pirmųjų kolonistų ir katorgininkų gyvenimą ir nuotykius. 19 amžiaus antroje pusėje ėmė formuotis savarankiška literatūra. Jos autoriai – pradininkai: R. Boldrewoodas, A.L. Gordonas ir kiti.
Aborigenų literatūros pirmieji kūriniai pasirodė 20 amžiaus 7 dešimtmetyje.

Lankomos vietos
Australija- nuostabus kontinentas, pribloškiantis nepamirštamais vaizdais. Akmenuotos dykumos, vešlios ir unikalios augmenijos parkai, egzotiški gyvūnai, paplūdimiai, koraliniai rifai. Ir tai tik mikrodalelytė to, ką galima pamatyti Australijoje.
Labiausiai lankomi objektai Australijoje: Sidnėjuje: olimpinis stadionas ir jo kompleksas, Haid parkas, Karališkieji botanikos sodai, Kamberoje : (pakeliui iš Sidnėjaus) Burbongano avių ferma. Pačioje Kamberoje labiausiai lankomi parlamento rūmai, karo memorialas; Kosciuškos kalno nacionalinis parkas, kalnų kurortas Thredbo. Žymi Byčvorto aukso kasykla, “Breron brothers” vyno rūsiai. Dar vienas turistų pamėgtas miestas-Melburnas, kur yra žymusis Viktorijos turgus, Švento Pauliaus katedra, Karlfono tradiciniai pastatai, Ficrojas ir Karališkieji botanikos sodai, Vestgeito tiltas, Port Filipo prieplauka, Viljamstaunas.
Melburnas – turistų pamėgtas miestas, kuris toli gražu nėra paskutinis pagal svarbą visoje Australijoje. Šis miestas garsėja savo nuostabiais restoranais, gražiais parkais, sodais ir bulvarais. Melburnas taip pat turi gerą sporto mylėtojo reputaciją, čia dažnai vyksta Australijos futbolo čempionato finalinės rungtynės, garsios žirgų lenktynės Melburno taurei laimėti, ir kasmetinis atvirasis Melburno teniso čempionatas. Taip pat čia yra opera, teatrai, ir įvairiausi koncertai.
Melburne yra pačių įvairiausių pasaulio virtuvių (daugiau nei 140 pasaulio virtuvių) ir 3000 restoranų, gali pasiūlyti puikių valgių ir gerą nuotaiką.
Karališkasis botanikos sodas – įkurtas dar 1846 metais atspindi visą Australijos augaliją, sodas užima 36 hektarus teritorijos, taip pat jame yra ežeras, kuriose gyvena antys ir kitokie vandens paukščiai. Sodą apžiūrinėti labai patogu ir paprasta, gali patogiai įsitaisyti sodo teritorijose sumaniai išdėstytose kavinėse arba išsinuomoti specialų vežimėlį ir tiesiog važinėtis po sodo teritoriją. Vasarą čia yra rengiami specialūs naktiniai teatrų spektakliai vaikams, todėl kartais Karališkasis botanikos sodas dar vadinamas pačiu paslaptingiausiu sodu. Kiti Melburno botanikos sodai: Treasury sodas – įkurtas garsiojo Džeimso Kuko vilos teritorijoje, Carlton sodas – šiaurinėje miesto dalyje esantys sodai, kuriuos be kita ko supa Karališkieji parodų rūmai; Flagstaff sodas – tai pirmasis ir pats seniausias Melburno viešasis sodas, įsikūręs pačiame aukščiausiame miesto taške.
Teatro ir muzikos gerbėjams Melburnas taip pat turi ką pasiūlyti. Kiekvieną rudenį vyksta keletą savaičių trunkantis tarptautinis spektaklių festivalis. Per visus metus didžiausios Melburno kompanijos pristato savo naujausius produktus Melburno teatruose ir koncertų salėse. Nacionalinė Australijos opera pristato du sezonus valstijos operoje. Melburno simfoninis orkestras ir Viktorijos valstijos simfoninis orkestras dažnai pradžiugina muzikos gerbėjus grodami Melburno koncertų salėje ir Melburno miesto salėje. Visada būna mažiausiai vienas didelis miuziklas Princces ir Regent teatruose.
Naujasis Melburno muziejus Carltone visuomet pilnas interaktyvių pramogų ir stendų, kur gigantiškuose dvimačiuose ir trimačiuose ekranuose rodoma viskas pradedant moksline dokumentika, baigiant visiškomis pramogomis, pavyzdžiui tokiomis kaip animacinis filmukas “Simpsonai”.
Už Westgate tilto yra milžiniškas mokslinių darbų muziejus, kuriame taip pat yra gausu interaktyvių stendų, pradedant tokiomis įdomybėmis kada gali išbandyti savo jėgas olimpiniame bėgime su Cethi Freeman, arba teisėjauti olimpinėms nardymo rungtynėms. Muziejuje taip pat yra planetariumas, kur patogiai sėdėdamas kėdėje gali aplankyti kitas planetas ar žvaigždes. Šalia esančioje Yarra upėje plūduriuoja senovinis laivas, kuris puikiai atspindi Viktorijos laikų dvasią, ir yra puiki pramoga visiems vaikams nuo 2 iki 92 metų. Tiems kurie nori pamatyti ir tamsiąją Melburno pusę, patartina aplankyti Old Melbourne Gaol, kur išsamiai galima susipažinti su kalinių 19 amžiaus gyvenimu.
Karalienės Viktorijos turgus – tai daug daugiau nei tik Melburno apsipirkimo centras, tai istorinė vieta, turistų lankomas objektas ir labai brangi vieta visiems Australams. Šis nepaprastas prekybos centras buvo oficialiai atidarytas 1878 metais ir tarnavo klientams daugiau nei 120 metų. 2001 metais šią vietą aplankė apie 8,5 milijonų lankytojų. Tai didžiausias turgus visame pietų Hempšire, užimantis apie 7 hektarus teritorijos. Tai , kad šis turgus nėra uždaras, o randasi po atviru dangumi, suteiks dar daugiau džiaugsmo, ypač šaltesniuoju metų laiku. Daugiau nei 1000 prekiautojų siūlo viską pradedant egzotiškais Australijos vaisiais , baigiant autentiškais australų meno suvenyrais. Dauguma prekiautojų tai jau antroji ar trečioji karta, daranti Melburną dar labiau kosmopolitiškesniu.

Literatūros sąrašas
1.“Visuotinė lietuvių enciklopedija”; Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius 2002m.
2.“Mokslas ir gyvenimas”; 2003 m. spalis
3.“West Express-žvilgsnis į pasaulį” nr. 7, 2003m.
4.“Kelionės ir pramogos” 2002 m. nr.11
5. http://www.greatplacestostay.com.au/links.asp
6 .http://www.lonelyplanet.com/destinations_australia/
7. http://www.about-australia.com/travel.htm
8. http://www.csu.edu.au/australia/

Leave a Comment