Australija

Turinys

1. Turinys....................... 2 psl.
2. Trumpa Australijos charakteristika.......... 3 psl.
3. Gyventojai..................... 4 psl.
4. Šalies ekonominiai rajonai............... 5 psl.
5. Šalies gamtiniai ištekliai............... 5 psl.
6. Australijos pramonė.................. 6 psl.
7. Australijos žemės ūkis................ 6 psl.
8. Australijos transporto išsivystymas........... 8 psl.
9. Šiuolaikinis Australijos vystymasis............ 9 psl.
10. Šalies užsienio santykiaiEksportas ir importas................. 10 psl.

TRUMPA AUSTRALIJOS CHARAKTERISTIKA

Australija – vienintelė valstybė pasaulyje užimanti visą žemyną. Jai taip pat priklauso Tasmanijos sala ir daugelis smulkių salų. Valstybės teritoriją sudaro 7,7 mln.km². Pagal savo teritorijos plotą, Australija įeina į šalių – gigančių skaičių, ji yra šeštoje vietoje pagal savo plotą (po Rusijos, Kanados, Kinijos, JAV ir Brazilijos). Jos krantus skalauja Ramusis ir Indijos vandenynai. Vaalstybės sostinė – Kanbera. Australijos piniginis vienetas – Australijos doleris (AUD).
Administraciškai Australija suskirstyta į šešias valstijas ir dvi teritorijas. Šešių valstijų sostinės – Brisbenas, Sidnėjus, Melburnas, Kvinslendas, Adelaidė ir Pertas bei Darvinas.Didžiausias ir seniausias Australijos miestas – Sidnėjus. Šis miestas stovi ant nuostabios Port Džeksono įlankos.
Australija – pats mažiausias ir pats sausiausias kontinentas pasaulyje, taip pat ir pats plokščiausias iš visų žinomų pasaulyje. Supančios jūros ir vandenynai mažai įtakoja vidinių rajonų klimatą, todėl kritulių ten iškrenta mažai. Apie puse valstybės teritorijos užima dykumos ir pusdykumės, tačiau paalei šiaurės-rytų pakrantę, kur dažniau lyja, auga drėgni tropikų miškai. Nuo šių tropikų miškų judant giliau į žemyno gilumą, juos keičia šviesūs eukalipto miškai. Australijoje daug upių. Pati ilgiausia iš jų- Darlingo upė, plačiausia- Murėjaus. Didžioji dalis upių periodiškai išdžiūsta. Dykumų ra

ajonuose yra ir druskingų ežerų: Eiro, Torenso, Gardnerio.
Savotiška penktojo pasaulio kontinento gyvūnija. Tik Australijoje gyvena sterbliniai žinduoliai: kengūros, koalos, sterblinės voveraitės.
Šalis labai turtinga mineralinių medžiagų resursais: čia slūgso trečdalis pasaulio boksitų atsargų, daugybė geležies rūdos, spalvotųjų metalų rūdos, anglies, taip pat randama naftos bei dujų, aukso. Itin turtingi dirvožemiai išsidėstę Australijos stepių rajonuose.
Australija priklauso labiausiai išsivysčiusioms šalims.
Didžiulę reikšmę šios šalies ekonomikai turi užsienio kapitalas, tuo tarpu dalis jo iš Didžiosios Britanijos, JAV, taip pat iš Japonijos ir Vokietijos.
Pramonės šakų ekonomikos struktūroje ypatingą vaidmenį turi žaliavų šaka, o šalies eksporte – kalnakasybos produktai – viena iš seniausių šalies šakų. Pagal išgaunamų mineralinių išteklių (boksitų, geležies rūdos, gyvsidabrio, anglies) šalis yra tarp pirmaujančių pasaulyje.
Australijos ir Amerikos tyrinėtojai mano, kad Australijos žemės gelmėse aukso liiko daugiau, nei jo buvo išgauta praeituose amžiuose (aukso gavyba pastūmėjo šalies kolonizaciją). Australija savo gelmėse taip pat slepia iki 18% pasaulio deimantų atsargų.
Svarbų vaidmenį šalies mašinų gamyboje atlieka žemės ūkio mašinų gamyba. Automobilių ir laivų gamybą tenka mažinti dėl didelės užsienietiškos produkcijos konkurencijos vidaus rinkoje. Šių šakų įmonės išsidėsčiusios pramoninių centrų (Sidnėjaus, Melburno, Adelaidės) užmiesčiuose.
Cheminė pramonė vystymuisi impulsą gavo pokario metais. Ji buvo reikalinga naftos produktų perdirbimo pramonėje ir mineralinių trąšų gamybai žemės ūkiui.
Australijos specifika – stipriai išvystytos maisto ir tabako ša
akos. Žemės ūkio produkcija orientuota eksportui: išvežama beveik pusė pagaminamos mėsos, sviesto, sūrio, cukraus miltų.
Pagrindinėmis žemės ūkio šakomis laikoma avininkystė ir grūdiniai augalai. Dar XIX a. viduryje Australija tapo pagrindine vilnos tiekėja Didžiajai Britanijai, kurios lengvoji pramonė padidino vilnos paklausą. Australijoje labai palankio sąlygos avininkystei, daugiau kaip 90% fermerių žemės užima ganyklos. Australija užima pirmą vietą pasaulyje pagal avių skaičių. Vystoma taip pat mėsos ir pieno pramonė. Kviečių laukai užima didžiulius užsėjamus plotus, daugiausia šalies pietryčiuose. Tropikuose auginamos cukrinės nendrės, ananasai, mango, bananai, citrusiniai vaisiai. Daugiausia Australijos eksporto sudaro žemės ūkio produkcija: grūdai, vaisiai, sūriai, mėsa ir mėsos produktai, oda, vilna; mineralinės ir energetinės medžiagos: anglis, aliuminio rūda, naftos ir naftos produktai, geležies rūda, reti metalai; apdirbimo pramonės produkcija.
Pagrindiniai Australijos uostai išsidėstę Sidnėjuje, Melburne, Frimantle, Niukasle. Valstybės sostinė Kanbera, lyginant su kitais miestais – nedidelė, bet ji yra šalies kultūros ir mokslo centras.

GYVENTOJAI

Australija – viena iš labiausiai urbanizuotų šalių: miestuose gyvena apie 88% šalies gyventojų. Gyventojų tankumą šalies teritorijoje lemiantys veiksniai įvairūs. Tai dėl to, kad apie pusė Australijos teritorijos užima dykumos ir pusdykumės netinkančios gyventi. Todėl gyventojų tankumas dykumų rajonuose mažesnis nei rytinėje pakrantėje, kur klimatas palankesnis, ir dėl to ten išsidėstę stambūs miestai. Didžiausi miestai yra Sidnėjus (3,6 mln. gyventojų), Melburnas (3

3 mln. gyventojų), Brisbenas (1,2 mln. gyventojų), ir vakarinėje pakrantėje – miestas Pertas (1,2 mln. gyventojų). Australija iš esmės yra miestiečių šalis. XX amžiuje miestuose gyveno 50% šalies gyventojų, po Antrojo Pasaulinio karo – 70%, 60-aisiais metais kaimo gyventojai sudarė 16%, 80-aisiais metais jų sumažėjo iki 14%. Urbanizacijos procesas vyko visais laikais ir jos tempai nuolatos augo auga. Australijoje gyvena 19.5 mln. žmonių (2002m.). 77% Australijos gyventojų – persikėlėlių palikuonys iš Britanijos salų – anglai, airiai, škotai, sudarė anglo-australiečių naciją, kiti imigrantai iš kitų Europos šalių. Aborigenų ir metisų šalyje yra apie 250 tūkstančių žmonių. Didžiąją šalies gyventojų dalį sudaro imigrantai. Kas ketvirtas Australijos gyventojas gimęs už jos ribų, todėl Australiją sieja tiesioginiai kultūriniai ryšiai su daugeliu pasaulio šalių. Po 2-ojo Pasaulinio karo buvo pradėta įgyvendinti imigracinė programa, kurios metu buvo padidintas šalies gyventojų skaičius nuo 7,6 mln. (1947 m.) iki 15,5 mln. (1984 m.) žmonių. Apie 60% šio prieaugio buvo emigrantai ir jų palikuonys.

ŠALIES EKONOMINIAI RAJONAI

Australijos žemyne susiformavo keturi ekonominiai rajonai:
1. Pietryčių: (Naujasis Pietų Velsas, Viktorija, Pietų Australijos pietryčiai) svarbiausias ekonomikos rajonas Australijoje;
2. Šiaurės-Rytų rajonas: (Kvinslendo valstija) išsidėstęs tropikų zonoje, užimantis 1/5 teritorijos ir gyvena tik 1/6 šalies gyventojų, duodanti ¼ kalnakasybos pramonės ir žemės ūkio produkcijos. Iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo visiškai agrarinė dalis, bet per paskutiniuosius 10 metų buvo sukurta boksitų, aliuminio ir naftos gavybos pramonės šakos. Dabar šis industrinis – agrarinis ra

ajonas išsiskiria išsivysčiusia kalnakasybos pramone ir žemės ūkiu (ypač gyvulininkyste), besivystančia apdirbimo pramone;
3. Vakarų – Centrinis rajonas (šiaurinė Pietų Australija, Vakarinė Australija) pats didžiausias pagal plotą (2/5 šalies teritorijos) ir labiausiai sausringas, mažai apgyvendintas;
4. Šiaurinis rajonas; mažiausiai įsisavinta teritorija drėgnoje tropikų ir dykumų zonoje. Teritorijoje, užimančioje 17% bendro kontinento ploto, gyvena tik 1% šalies gyventojų. Nesenas atradimas – didelių naudingų iškasenų (boksitų, urano, polimetalų, fosforitų) telkiniai buvo stimulas gyventojų persikėlimo į šią zoną ir ekonominis augimas. Pagrindinės šakos – kalnakasyba ir žemės ūkis (galvijų auginimas). Stambiausias miestas – Darvinas.

ŠALIES GAMTINIAI IŠTEKLIAI IR SĄLYGOS

Australija turtinga įvairiomis naudingomis iškasenomis. Nauji mineralinės rūdos atsargų atradimai kontinente per paskutiniuosius 10 – 15 metų pakylėjo šalį į vieną iš pirmaujančių šalių pasaulyje pagal atsargas ir gavybą šių naudingų iškasenų. Australijoje yra dideli gamtinių dujų ištekliai. Labiausiai žinomos dujų resursų vietovės yra Kvinslendo valstijoje, Vakarų Australijoje, Pietų Australijoje bei Viktorijoje.
Pačio kontinento vandens ištekliai nedideli, tačiau labiausiai išvystytas upių tinklas yra Tasmanijos saloje. Upės ten “maitinimą” gauna iš lietaus bei sniego ir vandeningos būna ištisus metus. Jos išteka iš kalnų ir todėl yra sraunios, slenkstėtos ir turi dideles hidroenergijos atsargas.
Australiją supančiose jūrose gaudoma vandens gyvūnija, žuvys. Jūriniuose vandenyse auginamos valgomosios austrės. Šiltuose pakrančių vandenyse šiaurės ir šiaurės-rytuose auginami krokodilai, moliuskai-perlininkai. Buvo net nustatyta, kad moliuskai-perlininkai, auginami šiltuose Australijos šiaurės, šiaurės-rytų pakrantės vandenyse, užaugina itin stambius perlus negu Japonijos pakrantėse ir per žymiai trumpesnį laikotarpį.
Žalesnės yra savanos – puiki avių ir stambių galvijų ganykla.
Aplamai Australijos miškų resursai negausūs. Bendras miškų plotas, įskaitant ir specialiai užsodintus, susidedantys daugiausia iš minkštos medienos rūšių medžių (pušys), 1980 metais užėmė tik 5,6% šalies teritorijos.
Australija – pats sausiausias Žemės kontinentas, ir vienas iš būdingiausių bruožų jos gamtoje – plačiai išsikerojusios dykumos, kurios užima beveik 2,5 tūkstančio km² ploto besidriekiančio nuo Indijos vandenyno.

AUSTRALIJOS PRAMONĖ

Australijos pramonėje dalyvauja apie trečdalis ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų. Tai vienas iš pagrindinių ekonomikos sektorių Australijoje.
Pagal skaičiavimus vidutiniškai per metus iškasenų vienam Australijos gyventojui tenka: 50 tonų geležies rūdos, 55 tonos klinčių, 4 tonos cinko, 200 tonų anglies, 170 m³ neperdirbtos naftos. Per paskutiniuosius 30 metų Australijoje buvo aptikta didelės naftos ir dujų telkiniai.

Nuo 1980 metų didelis investavimas į šalies kalnakasybos ir jos apdirbimo pramonę labai padidino gamybos tempus. Australijos darbininkai labiausiai kvalifikuoti. Dabar darbo sąlygos stipriai skiriasi nuo darbo sąlygų prieš dešimtį metų. Naujų technologijų poreikis nuolatos didėja, ir todėl dabar pramonė jungia prie savęs naujas mokslo ir technikos šakas, gamtos apsaugą.

Apie 95% visų įmonių Australijoje yra nedidelės (mažiau nei 100 darbuotojų), jose dirba apie 50% visų dirbančiųjų.

AUSTRALIJOS ŽEMĖS ŪKIS

Žemės ūkyje panaudojama tik 10% šalies teritorijos, iš jų ariamos – ne daugiau trečdalio, visa likusi dalis – ganyklos.
Australijos rytinėje pakrantėje klimatas šiltas ir minkštas, todėl ten ganyklose augina avis skerdimui, gano melžiamas karves ir užsiima sodininkyste, taip pat grūdų auginimu.
Vakariniuose slėniuose, kur iškrenta pakankamas kritulių kiekis, driekiasi raudonai-rudo miškinio dirvožemio juosta, turtinga puvenomis, kas puikiai tinka grūdiniams augalams. Taigi, čia ir driekiasi Australijos “grūdų juosta”.
Pietvakarinei Australijos daliai būdingas Viduržemio jūros klimatas, puikiai tinkantis intensyviam žemės ūkio vystymuisi.
Viktorijos valstijai būdingas subtropinis klimatas, tinkantis auginti vaismedžiams, įvairiausioms daržovėms ir pašariniams augalams.
Gausūs krituliai ir nedidelė temperatūrų kaita Tasmanijos saloje sudaro sąlygas raguočių ir avių auginimui.
Stepiniai ir pusiau stepiniai Australijos rajonai – stambiausi pasaulyje avių auginimo rajonai. Avys ganosi privačiose ganyklose ir maitinasi natūraliu pašaru. 80-ųjų pabaigoje – 90-ųjų pradžioje avių skaičius Australijoje buvo 160-165 mln., kas nekonkuruojant suteikė šiai šaliai pirmą vietą pasaulyje. Nesunku paskaičiuoti, Australijoje tuomet gyveno apie 17 mln. žmonių, taigi, vienam australiečiui vidutiniškai teko 9-10 avių. Avių ganyklos – vos ne pagrindinis kultūrinio landšafto Australijoje. Tuo taip pat nesistebima, kadangi vidutinė žemės norma vienam gyvuliui tenka ketvirtadalis hektaro. Prie to pridėkim, kad Australija užima pirmą vietą pasaulyje eksportuojant vilną, kuri išsiskiria aukšta kokybe.
Vilna – viena iš svarbiausių Australijos eksporto gaminių. Apie 90% australietiškos vilnos eksportuojama, didžioji dalis – neapdorota. Australija tiekia pasaulinei rinkai apie 50% visos pasaulinės neapdorotos vilnos produkcijos. Vilna – kasmet atneša milijardus dolerių gamintojams ir sudaro daugybę darbo vietų visoje šalyje. Todėl Australijos Vilnos Korporacija (Australian Wool Corporation) nuolatos remia plačiai išsišakojusią tyrimų programą technikos panaudojimui vilnos pramonėje. Šie tyrimai vyksta nuo 1973 metų iki šiol.
Ši šalis taip pat lyderiauja avienos ir ėrienos gamyboje. Vienu žodžiu, avininkystė – tipinė šaka Australijos specializacijoje, kuri parodo šios šalies “veidą” pasauliniame ūkyje.
Pagrindiniai avininkystės rajonai Australijoje apima rytines, labiau apgyvendintas šalies dalis, ir mažesnes dalis vakariniuose rajonuose. Charakterizuojant specializacijas, galima išskirti tris tipus tokių rajonų:
1. pirmajam tipui būdinga intensyvi gyvulininkystė mėsa-vilna. Ji susiformavo dar XIX a. pradžioje pajūrio žemumose, pietryčiuose bei pietvakariuose, kur kritulių kiekis viršija 500 mm. Viso XIX amžiaus laikotarpiu tie rajonai vystėsi kaip avininkystės, orientuoti vilnos ir mėsos eksportui per Sidnėjų, Melburną, Pertą ir kitus jūrų uostus. Bet toks teritorijos išnaudojimas privedė galop prie avių sumažėjimo. Štai kodėl jau XX a. šis ūkininkystės tipas buvo performuotas į labiau intensyvų – su pašariniais augalais ir ėriukų bei avių mėsai pašarais.
2. antrajam rajono tipui būdinga grūdų – avininkystės specializacija. Ji charakteringa juostai, besidriekiančiai palei rytinį Didžiojo Vandens xrebta ir gaunantis 350-500 mm kritulių. Kadaise tai buvo vien tik avininkystės rajonas. Tačiau XIX a. pabaigoje – atkreipiant dėmesį į tarptautinę rinką – šios juostos žemės buvo labai išartos ir paverstos į “grūdinę juostą”, kuri driekėsi Brisbeno iki Adelaidės. Dabar čia auginami grūdiniai augalai, veisiamos avys ir stambūs raguočiai gyvuliai. Fermų dydžiai šiek tiek didesni, pusė žemių sudaro natūralios ganyklos, o likusi jos dalis apytikriai dalinasi pusiau – į arimus ir sėjamas ganyklas.
3. kitas rajonų tipas pristatytas kaip ekstensyvi ganyklinė avininkystė. Ji dominuoja centrinėse lygumose, išsidėsčiusiose rytuose nuo Didžiojo vandens xrebto. Tai pati žemiausia žemyno dalis, kurios lygumos driekiasi šimtus kilometrų. Centrinėje lygumoje iškrenta 250-300 mm kritulių, o kartais ir mažiau, joje plačiai paplitusios krūminės pusdykumės, kurios driekiasi Naujojo Pietinio Velso valstijoje, Kvinslende, Pietinėje Australijoje. Ekstensyvi ganyklinė avininkystė plačiai paplitusi ir Vakarinėje Australijos dalyje, kuri apima didžiulius vakarinius plotus.

AUSTRALIJOS TRANSPORTO IŠSIVYSTYMAS

Jūros ir vandenynai, skalaujantys Australijos krantus, atlieka svarbų vaidmenį šalies ekonominiame gyvenime. Pagrindiniai Australijos prekybos ryšiai su kitomis valstybėmis ir kontinentais vykdomi vandens keliais. Didžiuliai okeanų laineriai išplukdo australietiškas prekes – grūdus, mėsą, sviestą, sūrį, naudingas iškasenas (geležies rūdą, spalvotuosius metalus, akmens anglį, boksitus ir t.t.), taip pat pramoninius gaminius. Iš už okeanų į Australiją atplukdoma gatava produkcija, pusfabrikačiai ir žaliavos, kurių poreikį jaučia pramonė, žemės ūkis, transportas ir kitos pramonės šakos Australijos ekonomikoje. 90-ųjų metų pradžioje Australijos uostai priimdavo virš 130 mln. tonų prekių ir išleisdavo virš 300 mln. tonų prekių. Šioje šalyje veikia 70 prekybinių uostų, kurie ypač neišsiskiria savo prekių apyvarta iš kitų pasaulinių uostų, tačiau jie yra specializuoti konkrečioms prekių rūšims.
Australijai svarbus ir oro transportas. Aviacija – svarbi transporto priemonė australiečiams bendraujant žemyno ribose, taip pat ir keliaujant į užsienį. Reguliariųjų reisų tinklas yra beveik visuose stambesniuose miestuose. Kasmet Australijos oro uostai aptarnauja milijonus keleivių.
Labiausiai išvystytas automobilių ir geležinkelio transporto tinklas esantis rytinėje kontinento pakrantėje. Pervežant krovinius ir keleivius, be jokios abejonės dominuoja automobilinis transportas. Jam tenka apie 80% visų krovininių pervežimų. Transporto keliai driekiasi nuo stambių rytų ir vakarų Australijos uostų (Sidnėjaus, Perto, Brisbeno, Melburno) į žemyno gilumą. Geležinkeliams tenka pervežti didžiąją dalį išgautų naudingų iškasenų, ypač anglies, o taip pat grūdų ir kitų žemės ūkio produktų. Kiekvienoje valstijoje dar be valstybinio, yra ir privačios geležinkelio linijos, aptarnaujančios daugiausia kaimo ir pramoninius rajonus. Stambiausia privati geležinkelio linija aptarnauja geležies rūdos gavybos vietas Vakarų Australijoje. Australijoje savo vietą rado ir vamzdinis transportas. Nuo vietų, kur išgaunama nafta ir dujos (Mumba, Džeksonas, Muni), produktai vamzdžiais keliauja į jūrų uostus esančius rytuose.

ŠIUOLAIKINIS AUSTRALIJOS VYSTYMASIS

1990-ieji buvo laikas, kai Australija greitai augo ekonomiškai. Pagal augimo tempus ji lenkė tokias šalis kaip JAV, Kanadą ir daugelį Europos Sąjungos šalių.
Šalis turi šiuolaikinę ekonomikos struktūrą su daugybę šakų apdirbamosios pramonės ir išvystyta paslaugų sfera. Žemės ūkis užima svarbią vietą, bet jis sudaro tik 3% BVP.
Azijos krizės metu Australijoje vidinės paklausos stabilumas tapo akivaizdžiu faktoriumi, kuris padėjo šaliai nugalėti neigiamą poveikį rinkai, užimančiai svarbiausią vietą jos eksporto struktūroje, ekonomikos augimui.Aukšti gamybos rodikliai leido įgyvendinti nemenką algų padidėjimą, kuris buvo nuolatos didinamas. Šis procesas palaikė kainų stabilumą, o taip pat padidino perkamąją galią.
Darbdavių ir darbuotojų lankstumas tarpusavio santykiuose ir darbo sąlygų gerinimas dvigubai padidino produktyvumo tempų augimą. Tačiau daugelis ekspertų mano, kad “Aktas apie darbo santykius”, kuris įsigaliojo 1996 metais, pasirodė nesėkmingas, taip kaip nesulaukė tikėtosi žymaus nedarbo sumažėjimo. Itin didelio specialistų susirūpinimo objektu tapo nuolatinis jaunų žmonių nedarbo lygis: nors suaugusių žmonių nedarbas sumažėjo iki 6,7%, jaunuolių nuo 15 iki 19 metų šis rodiklis sudaro 25%.
Visumoje, sėkmingas ekonomikos vystymasis leidžia palaikyti aukštus Australijos gyventojų pragyvenimo kriterijus. Australijos BVP žmogui 1998 metų pabaigoje sudarė 22600 JAV dolerių. Betarpiškai ją šioje vietoje lenkė Japonija (24100$), Belgija (24000$) taip pat Vokietija (22900$).
1901 metais Australijoje buvo 275 pramonės šakos, kurios gamino BVP 24 mlrd.$ pagal šiandieninį kursą, ir pragyvenimo lygis sudarė 5 tūkstančius JAV dolerių vienam žmogui. 2001 metais Australijoje buvo apie 465 pramonės šakų, kurios davė 660 mlrd.$, ir pragyvenimo lygis sudarė 34 tūkstančius JAV dolerių vienam žmogui. Apie 70% australietiškojo BVP sudaroma iš paslaugų sferos (1900 metais – 51%). 2001 metais buvo prognozuojama, kad 2002-2004 metais BVP lygis augs maždaug 3,5-4,5%. Tačiau šios prognozės nepasitvirtino, ir 2003 metų antrame ketvirtyje tepakilo 0,1%. Tai patys žemiausi rodikliai per paskutiniuosius 2,5 metų. Tai įtakojo pačios didžiausios sausros kokių nebuvo per šimtmetį. Ši sausra sumažino žemės ūkio produktų eksportą, o atipinės pneumonijos epidemija sumažino turistų skaičių šalyje, kas taip pat turėjo įtakos. Pirmajame ketvirtyje buvo užfiksuotas 0,6% BVP augimas. Tai patys silpniausi rodikliai nuo neigiamo ekonomikos augimo, užfiksuoto 2000 metais IV ketvirtyje. Bet visgi ekonomistai mano, kad aktyvaus augimo tendencija gali neužilgo atsinaujinti.

ŠALIES UŽSIENIO SANTYKIAI
EKSPORTAS IR IMPORTAS

Kokie gi poslinkiai įvyko Australijos užsienio prekyboje praėjusiame dešimtmetyje įtakojant ekonominiam pakilimui šalyje ir nesenai finansinei-valiutinei krizei.
1990 metais užsienio prekyba stipriai išaugo. 1999 metais ji pasiekė 185,8 milijardų Australijos dolerių (toliau AUD), išaugusi lyginant su 1990 metais beveik dvigubai. Eksporto augimas – prekių ir paslaugų už 1990-1998 m.m. sudarė 98,4%, arba vidutiniškai 7,9% per metus, t.y. 2,1 karto didesnis BVP prieaugio (3,7%) tempas.
Oficiali Australijos statistika skirsto visą eksportą į keturias grupes: žemės ūkio produkcija, mineralai, pramonės prekės ir paslaugos. Pažymėtina, kad Australijos eksportas kiekvienoje iš šių grupių beveik iki 1998 metų pirmavo atitinkamų rodiklių atžvilgiu pasaulinėje prekyboje aplamai. Taip, išreikštas AUD, pramoninių prekių eksportas 1990-1997 m.m. padidėjo 136% ir daugiau nei dvigubai padidino jų pasaulinį išvežimą, pakilusį per šį laikotarpį tik 64%. Komercinių paslaugų (augo 84%), žemės ūkio produkcijos (augo 58%) bei mineralinės produkcijos (augo 31%) eksportas taip pat lenkė pasaulinius rodiklius. Australija užima 20 vietą pagal bendrą importo ir eksporto vertę pasaulyje. Šalis taip pat yra nepakeičiamas užsienio prekybos lyderis visoms mikrovalstybėms Okeanijoje.
Nežiūrint į pramoninių prekių dalies augimą, nacionalinio eksporto struktūroje vis dar vyrauja žaliavos, kas nebūdinga industrinei šaliai. Pasaulio banko duomenimis, pramoninės prekės labiausiai išsivysčiusių šalių eksporte sudaro apie 80%, o Australijos eksporte- apie 32%. 1998 m. 9 iš 10 jos pagrindinių eksporto prekių sudarė žaliavos. Pajamos iš šių prekių sudarė: anglis – 9,8 mlrd. AUD, geležies rūda – 4 mlrd. AUD, kviečiai – 3,5 mlrd. AUD, aliuminis – 3,4 mlrd. AUD, aliuminio rūda – 3 mlrd. AUD, vilna – 2,9 mlrd. AUD, jautiena – 2,9 mlrd. AUD, neperdirbta nafta – 1,7 mlrd. AUD, naftos produktai – 1,6 mlrd. AUD.
8 iš 10 pagrindinių importuojamų prekių – tai sudėtingo apdirbimo pramonės produkcija. Kitos dvi – neapdirbta nafta ir nemonitorinis auksas. Pagal svarbą 1998 m. pagrindiniai importuojami produktai išsidėstę tokia seka: lengvieji automobiliai – 6,5 mlrd. AUD, kompiuteriai – 4,4 mlrd. AUD, neapdirbta nafta – 3,3 mlrd. AUD, nemonitorinis auksas – 3,2 mlrd. AUD, telekomunikacijos įranga – 2,9 mlrd. AUD, aviacijos technika ir atsarginės dalys – 2,4 mlrd. AUD, atsarginės dalys kompiuteriams – 2,3 mlrd. AUD, medikamentai (įskaitant ir veterinarinius) – 2,2 mlrd. AUD, sunkvežimiai – 2,2 mlrd. AUD, automobilių atsarginės dalys – 2,1mlrd. AUD.
Pokario dešimtmečiais ir ypač 1990 metais Australijos eksporto struktūroje įvyko dideli pasikeitimai. 1950 metų pradžioje žemės ūkio produkcija sudarė apie 80% prekių eksporto, kurio apie 50% sudarydavo vilna. Dabar šis rodiklis lygus 25%.
Pramoninės produkcijos eksporte pagal kiekį ir pagal augimo tempus vyrauja sunkaus apdirbimo prekės. Per 1990-1998 m.m. jų išvežimas padidėjo daugiau nei 140%, dvigubai aplenkė paprasto apdirbimo prekių tiekimą užsieniui. Sudėtingo apdirbimo prekių spektras labai platus. Jas gamina daugybė firmų užsiimančių eksportu – pagal savo dydį vidutinių ir mažų. Sunkaus apdirbimo prekėms priklauso automobiliai, specialios pramoninės mašinos ir jų detalės, skaičiavimo technika, medikamentai, profesionalūs moksliniai ir matavimo įrenginiai. Beveik pusė sunkaus apdirbimo pramonės prekių eksportuojama į ribotą kiekį ekonomiškai išsivysčiusių šalių: į Zelandiją, JAV, Honkongą, Singapūrą, Angliją ir Japoniją. 1988-1998 m.m. tokios produkcijos realizacija tų šalių rinkose augo vidutiniškai 10% per metus.
Svarbiausias Australijos partneris yra Japonija. 1998 metais apyvarta tarp šių šalių siekė apie 30,7 mlrd. AUD – 17% visos Australijos prekybos. Pagrindinės į Japoniją eksportuojamos prekės: anglis (4,1 mlrd. AUD), geležies rūda (1,8 mlrd. AUD), jautiena (1,3 mlrd. AUD) ir aliuminis (1,3 mlrd. AUD). Iš Japonijos pagrinde perkami lengvieji automobiliai (3,6 mlrd. AUD) ir sunkvežimiai (1,6 mlrd. AUD), atsarginės detalės jiems (880 mln. AUD), kompiuteriai (610 mln. AUD).
Antras pagal svarbumą prekybos partneris yra JAV. 1998 metais prekių mainų suma sudarė 30,1 mlrd. AUD. Tiekimo į JAV apyvarta siekė 8,5 mlrd. AUD, arba 10% viso eksporto. Iš ten įvežama didžioji dalis Australijos importo už 21,6 mlrd. AUD. Pagrindinės prekės išvežamos į JAV (1998m.): nemonitorinis auksas – 785 mln. AUD, jautiena – 750 mln. AUD, neperdirbta nafta – 485 mln. AUD, lėktuvai, malūnsparniai ir jų dalys – 375 mln. AUD.
1998 metais stipriai išaugo Anglijos kaip Australijos partnerės reikšmė. Ji pakilo į trečią vietą, kai 1997 metais buvo tik 6-oje. Abipusės prekybos suma sudarė 10,5 mlrd. AUD, arba 6% visos Australijos prekybos. Pagrindiniai eksportuojami produktai į Angliją: nemonitorinis auksas, alkoholiniai gėrimai, anglis ir geležies rūda. Pagrindiniai importuojami iš Anglijos produktai: medikamentai, lengvieji automobiliai ir telekomunikaciniai įrenginiai.
Nežiūrint į didelę reikšmę užsienio prekyboje turinčiai Australijai, jos dalyvavimas pasaulinėje prekyboje vis dar nemažai ribojamas. Ko pasekoje ji beveik neturi įtakos pasaulinių kainų formavime, išskyrus tas nedaugelį prekių rūšių, kurių gamyboje ji yra svarbi gamintoja.
Pasikeitimai eksporto-importo kainose daro didelę įtaką šalies prekybos balansui. 1998 metais kaina jos eksportuojamai produkcijai išaugo 3%, o importuojamai į šalį – pakilo 6%.
Australijos eksporto pasisekimas aiškinamas dėl kaimynystės su Rytų ir Pietryčių Azija, kuri iki finansinės krizės vystėsi itin sparčiai ir buvo didžiausias (daugiau kaip 50%) vartotojas australietiško eksporto. 7 iš 10 pagrindinių australietiškų prekių vartotojų – tai būtent Rytų ir Pietryčių Azijos šalys. Šių šalių finansinė krizė skaudžiai kirto Australijai. 1998-1999 m.m. lyginant su 1997-1998 m.m. jos prekių eksportas į tuos regionus krito 7% – iki 44,1 mlrd. AUD. Praktiškai tiekimas sumažėjo į septynias iš dešimties pagrindinių rinkų, išaugo eksportas tik į Kiniją, Filipinus ir Taivanį.
Pasikeitus situacijai, norint palaikyti ekonominį augimą, Australijai reikėjo rasti naujas ir praplėsti esamas rinkas. Ir tai jai pavyko. 1996-1998 m.m. stipriai išaugo eksportas į Šiaurės Ameriką ir Europą, taip pat į Artimuosius Rytus, Afriką ir Lotynų Ameriką.
Paskutiniai duomenys liudija, kad Australijos eksportas į Rytų ir Pietryčių Azijos šalis vėl didėja. 1999-2000 m.m. finansiniais metais (kurie prasideda liepos 01 dieną) prekių ir paslaugų eksportas pakilo 12%. Itin reikšminga – 16% – išaugo išvežimas ne žemės ūkio produkcijos. Žemės ūkio ir paslaugų eksportas išaugo 8%. Prekių išvežimo augimas sudarė: į Japoniją – 13%, į Pietų Korėją – 21%, į Taivanį – 12%, į Honkongą – 4%, į Korėją – 26%, į JAV – 20%, į ES – 4%.
Australija – viena iš stambiausių eksportuotojų pasaulyje.

LITERATŪRA:

1. http://www.vvsu.ru/tourism/db/countries/australia/
2. http://www.csu.edu.au/australia/gallery
3. http://www.k2kapital.com/news/1062485078.html
4. http://asiapacific.narod.ru/countries/australia/australia_economy1.html
5. http://www.ln.mid.ru/
6. http://australia.com
7. http://www.trademinister.gov.au/
8. http://www.rba.gov.au/
9. http://www.keliautojuklubas.lt

Leave a Comment