Kartais gyvenimas nėra toks kokio mes norime.Dabar man liūdna tik todėl jog aš viena savo kambary , visi draugai užsiėmę savo darbais , nuotaikos nėra , už lango siaubingas oras. Bandžiau visokiais būdais praskaidrinti sau nuotaiką , nes tai tik mažytis liūdesio debesėlis susikaupęs iš nedidelių smulkmenų. Įsijungiau radiją ir sumaniau pertvarkyti pastalčius ir lentynas. Įnikau tvarkyti ir nejučiomis sustojau prie seno kūrybinių darbų sąsiuvinio. Pradėjau skaityti ir tik dar susigadinau nuotaiką, nes supratau, kad tik svajonėse žmogus visada laimingas.Aišku buvau patenkinta savo darbais, kuriuose spindėjo begalinė šiluma, bet vistiek…Tikriausiai šiandien ne ta koja iš lovos išlipau. Žinau , kad yra daug nelaimingesnių žmonių, kurie turėtų būti palūžę, bet vistik tranda kuo pasidžiaugti. Bandžiau šypsotis, bet pasijutau “žiauriai”kvailai, tarsi bandyčiau save apgauti lyg nepažįstamajį.LIŪDESYS-tai toks keistai kvailas jausmas, kurio neina pašalinti jokiaias prietaisais.Nuklydau mintimis į apsiniaukusį dangų , atsidusau ir supratau, kad mane kažkas slegia iš vidaus. Tikriausiai tairudeninė depresija…