nedarbas lietuvoje

Turinys

1. Nedarbo esmė ir lygis 3
2. Frikcinis nedarbas ir valstybės politika 6
3. Darbo užmokesčio įtaka nedarbui 6
4. Nedarbo rodikliai 7
5. Nedarbo ir infliacijos sąveika 7
6. 2003 metų prognozė 8
7. Literatūra 91. Nedarbo esmė ir lygis
Buvo tariama analizuojant, kad kuriant produktą ir plečiantis ekonomikoje dalyvauja visi darbingi žmonės. Tikrovėje taip nėra. Rinkos ekonomikai būdingas nedarbas. Darbingų gyventojų dalis darbo atžvilgiu yra tam tikrame judėjime. Vieni darbuotojai išeina iš darbo, kiti įsidarbina, kiti ieško darbo. Šis pastovus darbo išteklių judėjimas į nedarbą ir iš jo apsprendžia, kad dalis darbuotojų tam tikrą laiką yra nedarbo būsenoje
Nedarbo lygis priklauso nuo užžimtųjų dalies, kuri kiekvieną mėnesį netenka darbo (atleidimo iš darbo lygio) ir bedarbių dalies, kuri kiekvieną mėnesį įsidarbina (įdarbinimo lygio). Kuo didesnė užimtųjų dalis, kuri kiekvieną mėnesį netenka darbo, tuo didesnis nedarbas. Tokia natūrali užimtumo ir nedarbo priklausomybė.
2003 metų sausio mėnesį Lietuvos darbo rinkoje žymiai išaugo darbo jėgos pasiūla. Į teritorines darbo biržas kreipėsi 10,2 tūkst. arba 62,5 proc. daugiau bedarbių negu 2002 metų gruodžio mėnesį. Iš viso sausio mėnesį buvo įregistruota 26,6 tūkst. bedarbių. 2003 m. vasario 1 d. šalyje buvo registruota 197,2 tūkst. bedarbių. Tai 6,1 tūkst. daaugiau negu 2003 m. sausio 1 dieną, bet 31,5 tūkst. arba 14 proc. mažiau negu prieš metus. Nedarbo lygis vasario 1 d. šalyje sudarė 12,1 proc., skaičiuojant nuo naujo darbo jėgos rodiklio, kurį, įvertinus gyventojų surašymo duomenis, pateikė Statistikos departamentas. Skaičiuojant pagal ankstesnį darbo jėgos rodiklį, ne

edarbo lygis šalyje sudarytų 11,3 proc. Atsižvelgiant į naujus darbo jėgos rodiklius apskrityse ir savivaldybėse, didžiausias nedarbo lygis vasario 1 d. buvo registruotas Druskininkų (28,2 proc.), Pasvalio rajono (25,5 proc.) ir Mažeikių rajono (23,8 proc.) savivaldybėse. Iš didžiųjų šalies miestų aukščiausias nedarbo rodiklis buvo Panevėžyje – 15,2 proc. Mažiausias nedarbo lygis registruotas Vilniaus apskrities savivaldybėse: Vilniaus miesto savivaldybėje nedarbo lygis sudarė 6,1 proc., Trakų rajono savivaldybėje – 6,9 proc., Elektrėnų savivaldybėje – 7,6 proc. 2003 m. sausio mėnesį teritorinės darbo biržos įdarbino 10,1 tūkst. asmenų, 1,3 tūkst. daugiau negu 2002 metų gruodžio mėnesį. Į aktyvias darbo rinkos politikos programas nukreiptų asmenų skaičius, lyginant su gruodžiu, išaugo 3,3 tūkst. iki 11,3 tūkst. asmenų.
Šių metų vasario mėnesį, lyginant su sausiu, penktadaliu sumažėjo darbo jėgos pasiūla. Per mėnesį teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 21 tūkst. bedarbių, 5,6 tūkst. mažiau negu sausį. Kovo 1 d. šalyje buvo reegistruota 196,4 tūkst. bedarbių, tai 0,9 tūkst. mažiau negu vasario 1 d. ir 30 tūkst. mažiau negu praeitų metų kovo 1 d. Nedarbo lygis šalyje kovo 1 d. sudarė 12,1 proc. darbo jėgos. Lyginant su 2002 metų kovo 1 d., nedarbo lygis sumažėjo 0,8 punkto. Per vasario mėnesį nedarbo lygis sumažėjo daugiau negu pusėje šalies savivaldybių (36), šešiose liko nepakitęs, aštuoniolikoje – padidėjo. Didžiausias nedarbo lygis kovo 1 d. išliko Druskininkų (27,0 proc.), Pasvalio rajono (24,9 proc.) ir Mažeikių rajono (23,5 proc.) savivaldybėse. Tarp didžiųjų šalies miestų aukščiausias nedarbo lygis išlieka Panevėžio mieste – 16,5 proc. Mažiausias nedarbas ko
ovo 1 d. buvo registruotas Vilniaus miesto savivaldybėje (6,2 proc.) ir Trakų bei Prienų rajonų savivaldybėse (po 7,2 proc.). Vasario mėnesį buvo įdarbinta 8,3 tūkst., o nuo metų pradžios – 18,4 tūkst. asmenų. Į aktyvias darbo rinkos politikos programas nuo metų pradžios buvo nukeipta 22,3 tūkst. asmenų, beveik 50 proc. daugiau negu praeitais metais per tą patį laikotarpį.

DARBO RINKOS RODIKLIAI 2003 M. KOVO MĖN.

Teritorinės darbo biržos Registruota bedarbių Įdarbinta Nukreipta į aktyvias darbo rinkos politikos programas Bedarbių sk., kuriems mokėta pašalpa mėn. pabaigoje Nedarbo lygis, proc.

per mėnesį mėnesio pabaigoje 2003 03 01 2003 04 01 pokytis +/ –
ŠALYJE 20193 191103 9922 11477 21877 12.1 11.8 -0.3

ŠALIES DARBO RINKOS RODIKLIAI 2003 KOVAS

Rodikliai Skaičiais, mėn. Pokyčia.i

2003 03 2003 02 2003 01 Lyginant su praeitu mėnesiu Lyginant su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu

sk. % sk. %
NEDARBO LYGIS Bendras šalyje mėnesio pabaigoje proc. darbo jėgos 11.8 12.1 12.1 -0.3 * -0.8 *

Moterų 11.9 12.1 12.2 -0.2 * 0.0 *

Vyrų 11.7 12.1 12.1 -0.4 * -1.6 *
ĮREGISTRUOTA BEDARBIŲ Per mėnesį 20181 20982 26559 -801 -3.8 533 2.7

Mėnesio pabaigoje 191255 196351 197249 -5096 -2.6 -29831 -13.5

50,2 %* moterų 95917 97614 98435 -1697 -1.7 -8307 -8.0

49,8 %* vyrų 95338 98737 98814 -3399 -3.4 -21524 -18.4

Nuo metų pradžios 67722 47541 26559 * * 1533 2.3
GAUNANTYS PAŠALPAS Per mėnesį paskirta bedarbio pašalpų 3048 3893 4298 -845 -21.7 -317 -9.4

Mokama bedarbio pašalpa mėnesio pabaigoje 21917 24369 24403 -2452 -10.1 -1833 -7.7

Per mėnesį paskirta priešpensinių bedarbio pašalpų 481 492 685 -11 -2.2 -880 -64.7

Mokama priešpensinė bedarbio pašalpa mėnesio pabaigoje 12766 12413 12014 353 2.8 5340 71.9
LAISVOS DARBO VIETOS Įregistruota per mėnesį iš viso 12063 10603 12216 1460 13.8 -918 -7.1

iš jų neterminuotam darbui 9784 8792 9756 992 11.3 -6 -0.1

terminuotam darbui 2279 1811 2460 468 25.8 -912 -28.6
ĮDARBINIMAS Iš viso per mėnesį 9797 8316 10131 1481 17.8 -855 -8.0

Iš viso nuo metų pradžios 28244 18447 10131 * * -1396 -4.7

pagal neterminuotas sutartis 7527 6517 7683 1010 15.5 66 0.9

pagal neterminuotas sutartis nuo metų pradžios 21727 14200 7683 * * 1081 5.2

pagal terminuotas sutartis 2270 1799 2448 471 26.2 -921 -28.9

pagal terminuotas sutartis nuo metų pradžios 6517 4247 2448 * * -2477 -27.5
AKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOS PROGRAMOS 1,2 %** Nedarbo prevencijos 142 463 292 -321 -69.3 -134 -48.6

20,5 %** Profesinio mokymo 2339 3107 2701 -768 -24.7 463 24.7

46,0 %** Darbo klubų 5241 4916 4301 325 6.6 755 16.8

32,3 %** Užimtumo rėmimo 3679 2456 4030 1223 49.8 655 21.7

– subsidijuojamų darbo vietų 270 314 329 -44 -14.0 28 11.6

– savo verslo organizavimo 1 0 0 1 0.0 0 0.0

– viešųjų darbų 2981 1739 3193 1242 71.4 575 23.9

– remiamų darbų 427 403 508 24 6.0 52 13.9

Nukreipta į programas per mėnesį 11401 10942 11324 459 4.2 1739 18.0

Nukreipta į programas nuo metų pradžios 33667 22266 11324 * * 9085 37.0
Veikla pagal verslo liudijimą 1159 1090 1446 69 6.3 -109 -8.6

* proc. visų bedarbių ataskaitinio mėnesio pabaigoje
** proc. visų nukreiptų į programas per ataskaitinį mėnesį

2003-04-082. Frikcinis nedarbas ir valstybės politika
Gamybai ir verslui reikalinga ne aplamai darbo jėga, o tam ti

ikros struktūros, turinčios požymius ir savybes, todėl viena iš nedarbo priežasčių – reikalingas laikotarpis per kurį susiderintų darbo jėgos struktūra su laisvų darbo vietų struktūra. Rinkos pusiausvyros modelis numato šių struktūrų atitikimą – bet kuris darbuotojas tinka bet kuriai darbo jėgai, taip tariama. Rinka būtų pusiausvyroje. Tikrovėje darbuotojai turi nevienodus polinkius, sugebėjimus ir kiekvienai konkrečiai darbo vietai reikalingas konkrečių sugebėjimų žmogus. Informacijai apie darbo vietas ir į jas besisiūlančius taip pat reikia atitinkamo laikotarpio. Nedarbas atsirandantis dėl darbo jėgos ir darbo struktūrų suderinimo, vadinamas frikciniu nedarbu. Tam tikras frikcinio nedarbo lygis neišvengiamas, nes ekonomika kinta. Pareikalavimas vienoms prekėms didėja, kitoms mažėja, keičiasi gamybos struktūra: įmonės užsidaro ar plečia veiklą. Pagal tai keičiasi darbo jėga. Struktūriniai pokyčiai darbo jėgai vyksta nepaliaujamai, todėl frikcinis nedarbas pastoviai egzistuoja (jis yra natūralus). Valstybė bando mažinti natūralų nedarbo lygį. Platinama informacija apie laisvas darbo vietas. Kuriamos valstybės darbuotojų perkvalifikavimo struktūros – padeda įsigyti kitą profesiją. Jei priemonės efektyvios, nedarbas mažėja. Veikia nedarbo draudimo valstybinė sistema, kurios poveikio rezultatas – frikcinio nedarbo padidinimas. Darbuotojas netekęs darbo tam tikrą laiką gauna bedarbio pašalpą. Pašalpų ir kompensacijų mokėjimas sušvelnina nedarbo pasekmes, bet kartu didina frikcinį nedarbą ir natūralų nedarbo lygį.3. Darbo užmokesčio įtaka nedarbui
Tiesioginę įtaką nedarbui turi darbo užmokestis, kuris negali greitai ir lanksčiai pr
risitaikyti prie darbo jėgos ir užimtųjų dalies, kuri kiekvieną mėnesį netenka darbo pokyčių. Teoriškai pagal rinkos modelį darbo ir darbo jėgos ir užimtųjų dalis turi balansuotis ir pusiausvyros taškas suformuoja darbo kainą (užmokestį). Tačiau realusis darbo užmokestis taip greit, kaip darbo jėga ir darbo jėgos ir užimtųjų dalis nekinta. Neretai jis yra aukštesniame lygyje nei pusiausvyra.
Realus darbo užmokestis yra virš pusiausvyros lygio. Nedarbas, kurį iššaukia realaus darbo užmokesčio nesugebėjimas prisitaikyti prie darbo ir darbo jėgos ir užimtųjų dalies pusiausvyros lygių pokyčių, vadinamas laukimo nedarbu. Faktinis darbo užmokesčio lygis viršija darbo ir darbo jėgos ir užimtųjų dalies pusiausvyros lygį. Kodėl darbo rinka ne pusiausvyroje? Darbdaviai gali sumažinti darbo užmokestį ir susidarytų darbo ir darbo jėgos ir užimtųjų dalies pusiausvyra, bet įmonė to padaryti negali, nes:
1. visose valstybėse yra minimalaus darbo užmokesčio įstatymas
2. veikia profsąjungos, turinčios monopolinę valdžią darbo rinkoje
3. darbo užmokesčio dydžiu įmonė skatina savo darbuotojus geriau dirbti
Daugumoje šalių darbo užmokestis atsižvelgiant į darbo sudėtingumą ir darbuotojų kvalifikaciją yra įstatymiškai diferencijuotas. Be to, atsižvelgiant į infliaciją, darbo užmokestis yra indeksuojamas.
Profesinės sąjungos ir darbdaviai sudaro kolektyvines sutartis, kuriose numatomos ne tik darbo sąlygos, bet ir užmokestis. Įmonės, suinteresuotos išlaikyti geresnius darbuotojus, moka didesnį užmokestį.4. Nedarbo rodikliai
Nedarbas matuojamas. Kiekvieną nedarbo lygį tenka apskaičiuoti. Nedarbo lygis – asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, bet nerandančių atitinkamo darbo skaičiaus santykis su bendru darbingų ir norinčių dirbti gyventojų skaičiumi. Išreiškiamas %.
Kitas nedarbo rodiklis – nedarbo trukmė priklauso nuo nedarbo formos. Jei nedarbas trumpalaikis, tai turi frikcinę formą ir yra neišvengiamas (išėjimas iš darbo ir įsidarbinimas kitur).

Ilgalaikis nedarbas – laukimo nedarbo forma. Šie nedarbo trukmės duomenys skaičiuojami, nes jie labai svarbūs valstybinei nedarbo politikai rengti. Nedarbo lygis įvairiose gyventojų grupėse pagal lytį ir amžių nevienodas. Moterų nedarbingumas didesnis nei vyrų 20-30 m, 50-60 m grupėse. Svarbus rodiklis yra nedarbo struktūros pokyčiai ir dinamika. Tai struktūrinio nedarbo charakteristika. Sparčiai vystantis naujovėms kinta atskirų ūkio šakų struktūra ir kinta darbo jėgos ir darbo jėgos ir užimtųjų dalis atskirose šakose. Vyksta gamybos techninio aprūpinimo didėjimas, kuriam reikia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojo. Be to, ekonomika vystosi cikliškai, todėl minimuose nedarbas padidėja. Bendra tendencija – nedarbas auga. Tai bandoma aiškinti: gerėja darbuotojų sveikata, mokslo, technikos pažanga.5. Nedarbo ir infliacijos sąveika
Tarp infliacijos ir nedarbo yra atvirkštinis ryšys. Nedarbas egzistuoja nuosmukio metu, kai faktinė pusiausvyra mažesnė už potencialią gamybos apimtį, tada didelė išteklių dalis nenaudojama. Atsiradus pertekliui yra mažos kainos, maži gamybos kaštai. Didėjant gamybos apimčiai, didėja išteklių paklausa ir jų kainos, didėja gamybos kaštai ir kainų lygis, todėl pradeda mažėti nedarbas.

2003 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ
Lietuvos darbo birža, siekdama atskleisti darbo rinkos pokyčius, nuo 1995 m. kasmet atlieka darbo rinkos ateinančių metų prognozę, naudodamasi kartu su Švedijos nacionalinės darbo rinkos tarnybos ekspertais parengta metodika.
2003 metų prognozė atlikta remiantis spalio – lapkričio mėn. vykdytos darbdavių apklausos rezultatais, atsižvelgiant į darbo rinkos ir makroekonominių rodiklių pokyčius.
2002 metais teritorinių darbo biržų specialistai atrankos būdu apklausė 7,5 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 0,4 mln. dirbančiųjų. 83 proc. apklaustų darbdavių – iš privataus, 17 proc. – valstybinio sektoriaus. Respondentai atrinkti laikantis užimtų gyventojų pasiskirstymo pagal ekonomines veiklas proporcijų – 60 proc. i paslaugų, 23 proc. iš pramonės, 9 proc. iš statybos, 8 proc. iš žemės ūkio sektoriaus.
Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad šiais metais vidutinis metinis nedarbo lygis smuktels iki 10.5%, o 2004 m. tesieks 8%. Labiausiai didės specialistų su universitetiniu išsilavinimu paklausa, o vidurinio išsilavinimo neturinčiam jaunimui bus sudėtinga įsidarbinti. Praėjusiais metais pirmą kartą nuo 1997 m. vidutinis metinis nedarbo lygis šalyje sumažėjo: jis siekė 11%, 2001 m. jis buvo 12.5%. Praėjusiais metais, palyginti su 2001 m., įdarbinta 8.4% daugiau ilgalaikių bedarbių, t.y. žmonių, neturėjusių darbo daugiau nei 1 m. Taip pat gausėja neterminuotųjų darbo sutarčių, o tai liudija teigiamus darbo rinkos pokyčius. Gerų rezultatų pasiekti padėjo pagerėjęs Užimtumo fondo, kuris skiria lėšas įvairioms užimtumo programoms, finansavimas. 2002 m. pirmą kartą Užimtumo fondui skirta tiek lėšų, kiek planuota. Užimtumo fondas pernai, įskaitant 12 mln. Lt “ Sodros” grąžintą skolą, gavo 197 mln. Lt, 11% daugiau nei 2001 m. Šiais metais Užimtumo fondui planuojama skirti 195 mln. Lt, o kai kurios programos bus papildomai finansuojamos iš valstybės biudžeto. Dėl specialių jaunimo įdarbinimo programų praėjusiais metais mažėjo 16-25 metų amžiaus bedarbių: 2002 m. pabaigoje nedarbas šioje amžiaus grupėje buvo 13.4%, baigiantis 2001 jis siekė 18.7%. Tačiau vidutinis metinis jaunimo nedarbas buvo gana aukštas – 14.9%. Daug jaunų bedarbių neturi nei vidurinio išsilavinimo. Tuo tarpu labiausiai, net 8-14%, didės specialistų, turinčių universitetinį išsilavinimą, paklausa. Šiais metais tikimasi įregistruoti 135.000 –150.000 naujų darbo pasiūlymų. Pirmą kartą daugiau nei pusė naujų darbo pasiūlymų bus registruota paslaugų sektoriuje. Anot jo, paklausiausi bus verslo ir reklamos vadybos, buhalterinės apskaitos, audito, finansų ir bankininkystės, įstaigų bei viešbučių administravimo specialistai su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu. Iš žemesnį profesinį išsilavinimą turinčiųjų lengviausia darbą rasti bus pardavėjams, prekių žinovams, siuvėjams bei tolimojo vežimo vairuotojams. Kai kurių paklausių specialybių darbininkai, pakėlę kvalifikaciją pagal valstybės finansuojamas programas, išvažiuoja dirbti į užsienį tikėdamiesi didesnio atlyginimo. Lietuvoje parengti siuvėjai papildo konkuruojančių lengvosios pramonės įmonių Turkijoje, kitose šalyse darbininkų gretas, tuo tarpu šalies pramonės įmonėms jų trūksta. Darbo jėgos nutekėjimo problemą padėtų išspręsti geresnis darbo ir kapitalo apmokestinimo subalansavimas.

Literatūra:

Leave a Comment