Nedarbas Lietuvoje 2003 – 2004 metais.

UTENOS KOLEGIJOS
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
TECHNOLOGIJŲ KATEDRA
SIUVINIŲ TECHNOLOGIJOS STUDIJŲ PROGRAMA

Neakivaizdinis skyrius

EKONOMIKOS NAMŲ DARBAS

Nedarbas Lietuvoje 2003 – 2004 metais.

Atliko:

2005-01-16

Tikrino: Dėstytoja

J. Šinkuitė

2005-

UTENA 2005

TURINYS

ĮVADAS 3
1. NEDARBO LYGIS IR MASTAS 4
2. NEDARBO TIPAI 5
3. SOCIALINES – EKONOMINES NEDARBO PASEKMES IR A. OKUN‘O DĖSNIS 6
PRAKTINĖ ANALIZĖ 7
IŠVADAS 12
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 13
PRIEDAI 14
1 priedas 15
2 priedas 22

NEDARBAS LIETUVOJE 2003 – 2004 METAIS

ĮVADAS

Jei tavo kaimynas bedarbis – tai ekonomikos nuosmukio metas. Jeigu tu pats bedarbis – tai depresija.

Harry S.Truman
Praėję metai po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai nebuvo lengvi. Ekonomikos nuosmukis neišvengiamai vienaip ar kitaip paveikė mus visus. Visi savo „kailiu jutome“ tai, apie ką mums primena praėjusių metų aukštas bedarbystės lygis. Officialus nedarbo lygis „pašoko“ nuo 0,3 % 1991 m. iki 17,4 % 2001 m. Tačiau šie skaičiai iki galo neatskleidžia aukšto „paslėptojo“ nedarbo lygio šalyje. Iki 1992 m. buvo taikomos prievartinės taisyklės neleidžiančios valstybinėms įmonėms atleisti nereikalingų darbuotojų, be to įmonių vadovai privalėjo išmokėti atleidžiamiems darbuotojams dideles kompensacijas ( 6 mėnesių atlyginimų dydžio). Tai irgi lėmė žemą nedarbo lygį. 1994 m. nedarbas daugiausiai palietė nekvalifikuotus darbininkus, jaunimą bei moteris. 1994 m. pabaigoje bedarbių moterų skaičius pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo pralenkė bedarbių vyrų skaičių. Po 1995m. nedarbo lygis dar padidėjo, nes šaalies ekonomika toliau siekė prisitaikyti prie naujų, konkurencinės rinkos sąlygų. Nuosekliai įgyvendinant gyventojų užimtumą įtakojančias priemones darbo rinkoje pasiekti esminiai pokyčiai. 2002 metais pavyko sustabdyti nedarbo augimą ir jį sumažinti. Manoma, kad nedarbo lygis šiemet sumažės iki 5,5-6 % [ 1, 2 psl.].
Socialinės apsaugos ir da

arbo ministerijos darbo departamento direktorius Ramūnas Darulis teigė, jog praėjusiais metais nedarbo mažinimą lėmė palankūs veiksniai – geros ekonominės sąlygos bei aktyvi valstybinių institucijų veikla. Pasak jo, bus siekiama didinti žmonių užimtumą, mažinti skurdą, spręsti socialinės atskirties problemas. Tarp prioritetinių tikslų R. Darulis įvardijo naujos užimtumo programos bei naujo užimtumo rėmimo įstatymo kūrimą. Ekspertų nuomone, pagrindinės bedarbių skaičiaus mažėjimo priežastys – tebeaugantis šalies ūkis, o svarbiausia – gyventojų emigracija [9].
Tarp daugelio ekonominių procesų reikšmingą vietą užima darbas, nes jis – ne tik žmogaus pajamų, bet ir socialinio statuso, pilnavertiškumo šaltinis. Visos ekonomikos požiūriu darbas duoda riboto ištekliaus – darbo jėgos – naudojimo prekių ir paslaugų gamybai efektą. Dėl to tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė apskritai laimi, kai visi, kurie gali, dirba.
Šio darbo objektas – nedarbas Lietuvoje 2003 -2004 metų. Darbo tikslas: atskleisti nedarbo situacija Lietuvoje 2003 – 2004 metais.
Darbo uždaviniai:
1) aptarti nedarbą, jo tipus, nedarbo pasekmes.
2) paliginti ir atskirai išanalizuoti nedarbą Lietuvoje 2003 – 2004 metų, naudodamiesi statistikos duomenimis.
Šiuolaikinė rinkos ekonomika turi du svarbiausius savo „sveikatos“ indikatorius – nedarbo lygį ir infliacijos tempus. Užimtumo ir infliacijos klausimai įgyja globalinį mastą. Vyriausybės ekonominių žinybų priemonės ciklo svyravimas švelninti ir sykiu iki minimumo mažinti nedarbą ir infliaciją sudaro ūkio stabilizavimo politiką [6, 215 psl.].

1. NEDARBO LYGIS IR MASTAS

Bedarbių skaičiui nustatyti bei nedarbo lygiui įvertinti naudojami du būdai: bedarbių apskaita teritorinėse darbo bi

iržose ir Statistikos departamento atliekami darbo jėgos tyrimai. Statistikos departamento darbo rinkos tyrimo duomenys remiasi gyventojų apklausa ir skiriasi nuo darbo biržos duomenų skirtingu bedarbių sąvokos apibrėžimu. Darbo birža prie darbo neturinčių žmonių priskiria tik tuos, kurie yra užsiregistravę teritorinėje darbo biržoje. Statistikos departamentas prie bedarbių kategorijos priskiria ne tik užsiregistravusius valstybinėje darbo biržoje, bet ir tuos, kurie kreipėsi į privačias įdarbinimo įstaigas, ieškojo darbo savarankiškai, naudojosi žiniasklaidos priemonių pagalba [2, 81psl.].
Darbo statistikos biuro atliekamuose darbo jėgos tyrimuose gyventojai apklausiami pagal specialų klausimyną. Kadangi visų šalies gyventojų apklausti neįmanoma, tai apklausa apima apie 65 000 šeimų. Visi apklausiamieji skirstomi į tris kategorijas: dirbantis, bedarbei ir nedarbingi .[7, 215 p.]
Dirbančiais laikomi visi tie, kurie dirba bent vieną valandą tą savaitę, kai vykdama apklausa. Bedarbiai apibudinami kaip tiriamo amžiaus gyventojai, kurie tiriamąją savaitę neturėjo darbo, jį susiradę buvo pasirengę per artimiausias dvi savaites pradėti dirbti, keturias savaites intensyviai ieškojo mokamo darbo įvairiais būdais: kreipėsi į valstybinę ar privačią darbo biržą, darbdavius, draugus, gimines, žiniasklaidą, laikė įdarbinimo testus ar dalyvavo įdarbinimo pokalbiuose, ieškojo patalpų, įrengimų savo verslui, bandė gauti patentą, licenciją, kreditą.
Prie bedarbių priskiriami ir tie moksleiviai, studentai, namų šeimininkės ir kiti neaktyvūs gyventojai, kurie tiriamąją savaitę aktyviai ieškojo darbo ir buvo pasirengę per artimiausias dvi savaites pradėti di
irbti. Bedarbiams taip pat priskiriami samdomi darbuotojai, išėję priverstinių atostogų, jei jų darbdaviai nemoka jiems pakankamo (≥50%) darbo užmokesčio ar atlyginimo ir jei jie tyrimo metu gali dirbti ir ieško darbo.Vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu, nuo 1996 m. kovo mėn. bedarbiais yra laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi.[3]
Kaip minėta, darbo jėgą sudaro bendras dirbančiųjų, tinkamų darbuotis šalies ūkyje, skaičius. Nedarbo lygis apskaičiuojamas užregistruotų bedarbių ir visos darbo jėgos santykiu, išreikštu procentais:

bedarbių skaičius
Nedarbo lygis = * 100 %

darbo jėgos skaičius

Iš to galima teigti kad, nedarbo lygis yra ekonominis rodiklis, nusakantis, kokia darbo jėgos dalis yra neužimta; tai procentinė išraiška santykio asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, su visais darbingais gyventojais( darbo jėga) [4, 269 psl.].
Atskirose šalyse yra tam tikri niuansai apskaičiuojant bedarbių skaičių ir nedarbo lygį (bedarbių skaičių santykis su potencialia darbo jėga išreikšta ). Pvz.: Japonijoje bedarbystės kriterijai patys griežčiausi. Kitose šalyse, pvz., Šveicarijoje bedarbystės mastą mažina taip: nuosmukio metu riboja bedarbystę pri¬versdami imigrantus palikti darbą ir šalį. Panašiai ir Vokietijoje. Kodėl V.Europos šalys turėdamos mažą nedarbo lygį, įsileidžia kitos tautybės žmones? Paprastai imigrantai dirba patį juodžiausią, mažai apmo¬kamą darbą.
Bronius Martinkus ir Vytautas Žilinskas knygoje „Ekonomikos pagrindai“ ne

edarbo mastą paligino su vandens baseinų, jis kyla, kai pritekėjimas (t. y. nauji bedarbiai) viršija nuotėkį (t.y. žmonės, gaunančius darbą).

Nedarbo pritekėjimo srautas susidaro iš įvairių šaltinių. Dirbantieji tampa bedarbiais, ieškodami kito darbo, darbo atsisakę arba atleisti laikinai, taip pat išėję iš jo priverstinai. Nedarbo mastai padidėja ir dėl žmonių, ieškančių darbo pirmą kartą – daugiausia dėl baigusiųjų mokyklas.
Nedarbo nuotėkio srautas susidaro, kai vieni asmenys sugrįžta į ankstesnes darbovietes, kiti – naujai parsisamdo, treti – sulaukia pensinio amžiaus arba, ilgai ieškoję, bet neradę darbo, nusivilia ir daugiau nebedirba [4, 270 psl.].
Nedarbo rūšys lemiančios nedarbo lygio nustatymo paklaidos skirstamos į tris rūšys: „prislėgtasis“ nedarbas, „paslėptinis“ nedarbas ir „šešėlinis“.

Prislėgtasis nedarbas – kai žmogus nusivylęs darbo paieška, nutraukia jas kaip beviltiškas, nebeiną į darbo biržą, tuo pačiu ir sumažina darbo jėgos skaičių.
Paslėptasis nedarbas – dalis žmonių, negaudami pastovaus darbo, sutinka dirbti bet kokį darbą [5, 57 psl.].
Trečia, būna ir priešingai – nedarbo lygis gali būti ir neteisėtai padidintas. Mat dalys nedirbančių respondentų meluoja ir tvirtina, kad jie ieško darbo, nors tai neatitinka tikrovės. Tai daryti dažnai skatina nedarbo kompensacija arba socialinio aprūpinimo pašalpa, kurios gali priklausyti nuo tariamų darbo paieškų [4, 271 psl.].
Dėl nedarbo masto bei lygio apskaičiavimo kyla nemažai abejonių:
I. kai kurie ekonomistai abejoja, ar iš nedarbo jėgos reikėtų išskaičiuoti kareivius.Ši tema buvo paminėta Ronald‘u Paul‘u Wonnacott‘ais, jų išleistoje „Makroekonomikos“ knygoje. Daugelyje šalių ginkluo¬tos pajėgos formuojamos iš laisvai samdomų žmonių, kurie gauna algas. Taigi jie užimti speci¬finiu darbu. Vadinasi, neeliminuojant jų iš darbo jėgos, nedarbo lygis santykinai sumažėtų (didesnis skaitiklis);
II. anksčiau aptartas nedarbo lygio metodas ignoruoja dalinį nedarbą. T.y. dirbantiesiems priskiriami asme¬nys, kurie dirba ne visą darbo dieną, ne visą savaitę, ne visus mėnesius (nemokamos atosto¬gos). Vienok jie priskiriami dirbantiesiems. Griežčiausi reikalavimai JAV – dirbantiesiems priskiriamas ir tas, kuris dirba tik 1 val. per savaitę už darbo užmokestį arba dirba savo šeimos versle be darbo užmokesčio ne < 15 val. per savaitę. Lietuvoje darbuotojai negauna atlyginimo – jie dirbantys ar ne? Tačiau iš kitos pusės yra pakankamai daug žmonių, ypatingai moterų, kurie savo noru dirba ne visą darbo dieną, ar ne visą darbo savaitę (JAV 1988m. savo noru nepilną darbo dieną, savaitę dirbo 17 mln. žmonių, ne savo noru – 5 mln.);
III. reikia labai griežtai skirti bedarbius ir nedirbančius. Yra nemažai vaikų iki 16 m. dirbančių. Tačiau jie tokiais nelaikomi, jei dirba savo šeimos ūkyje ar versle (be darbo užmokesčio);
IV. kelia abejonių pasakymas: ”aš negaliu rasti darbo”. Jei žmogus sutinka dirbti ankstesnėje darbovie¬tėje, bet atsisako darbo naujoje už prastesnį darbą ar žemesnį atlygį.
V. oficiali statistika sumažina bedarbystės lygį, prie bedarbių nepriskirdama paslėpto nedarbo, kuris labiau¬siai paplitęs P.Amerikoje ir Azijoje. Tai daugiausia kaimo žmonės, kurie neturi žemės ir verčiasi visiškai atsitikti¬niais darbais (malkų skaldymas) [6, 36 psl.].

Iš šio skyriaus paaiškėjo, kad nedarbo lygis apskaičiuojamas kaip bedarbių procentinis dydis nuo bendro darbingų gyventojų skaičiaus. Nedarbo mastas kyla, kai atsiranda nauji bedarbiai, toks reiškinys pavadintas pritikėjimu. O kai žmonės gaudavo darbus – nedarbo nuotėkio srautu. Iškila nemažai keblumų apskaičiuojant nedarbo lygį, dėl to apskaičiuojant daromos paklaidos. Lemiančios nedarbo lygio nustatymo paklaidos skirstamos į tris rūšys: „prislėgtasis“ nedarbas, „paslėptinis“ nedarbas ir „šešėlinis“.

2. NEDARBO TIPAI
Nedarbas atsiranda, nes skirtingi žmonių gabumai, žmonės turi nepakankamą informaciją apie darbo vietas, reikia laiko darbui surasti. Dėl šių priežasčių susiformuoja bedarbystės tipai, turime pastebėti, kad bedarbystė gali būti lais¬vano¬riška ir priverstinė. Laisvanoriška – tuo atveju, kai darbuotojai nesutinka dirbti už siūlomą darbo už¬mokestį, arba ieško geresnio darbo, keičia gyvenamąją vietą ir pan. Priverstinė – yra tradicinė, kai norin¬čių dirbti ir darbo vietų skaičius neatitinka:
I. Norinčių dirbti daugiau nei darbo vietų.
II. Darbuotojų kvalifikacija skiriasi nuo tos, kurios pageidauja darbdaviai (daugiau pasitaikantis atvejis). Šve¬di¬joje ilgą laiką nedarbas buvo 6-8 , o laisvų darbo vietų daigiau nei bedarbių. Tačiau tos vietos rei¬kalavo aukštos kvalifikacijos. Lietuvos švietimo politika ir pačių tėvų nerūpestingumas lems, jog į rinką ateis neturintys kvalifikacijos žmonės. Buvusios Lietuvos proftechinės mokyklos lėtai persi¬tvarko, kad ruoštų specialistus dabartiniam ūkiui. Nusikaltimai ir bedarbytės susiję [6, 37 psl.].
Tradiciškai skiriamos trys nedarbo tipai: frikcinis (tekamasis), struktūrinis, ciklinis nedarbas.
Terminas frikcinis arba tekamasis nedarbas ekonomistai vartoja kalbėdami apie darbuotojus kurie, ieško¬dami geresnio darbo arba tikisi jį gauti artimiausioje ateityje. Šis terminas tiksliai parodo reiškinio esmę: darbo rinka funkcionuoja nelanksčiai, neužtikrina darbo vietų skaičiaus ir darbuotojų skaičiaus atitikimo. Tekamasis nedar¬bas yra būdingas jaunimui. Sezoniniai darbuotojai – tai dar viena kategorija žmonių; jie nedirbdami praleidžia keletą mėnesių per metus savo noru. Tarp jų yra, pavyzdžiui, virėjų, padavėjų ar pardavėjų, užsidirbančių gyvenimui vasaros ar žiemos kurortuose. Laikinasis jų nedarbas rudens ir pavasario laikotarpiais taip pat prisideda prie nedarbo statistikos. Ekonomistai mano, kad frikcinis nedarbas yra pageidautinas. Nes daugelis žmonių, atsiradę „tarp darbų“ savo valia, pereina iš mažai apmokamo darbo į geriau apmokamą darbą. Dėl to padidėja žmonių pajamos, tampa racionalesnis darbo išteklių pasiskirstymas, vadinasi, išauga ir realiojo nacionalinio produkto apimtis [4, 271 psl.].
Struktūrinis nedarbas – apibūdina tokius bedarbius, kurie neteko darbo ilgam laikotar¬piui ir turi maža vilties rasti adekvatų darbą. Struktūriniam nedarbui priskiriami žmonės, kurie neteko darbo dėl ūkio struktūrinių pokyčių, kurį iššaukia techninė pažanga. Struktūrinis nedarbas paprastai egzistuoja ir tada, kai tuo pačiu metu yra laisvų darbo vietų pakankamai daug, tačiau darbo netekusių profesinis pasi¬rengimas neatitinka reikalaujamos kvalifikacijos. Daugelis darbininkų keičia kvalifika-ciją. Vadinasi norint, gauti nedarbą neišvengiamai turi persikvalifikuoti. Paplitęs šūkis: “dirbu ir mo-kausi”. Siekiant mažinti struktūrinį nedarbą reikia plėtoti perkvalifikavimo sistemą, t.y. kad žmonės praradę darbą dėl struktūrinių ūkio pokyčių, turėtų galimybę įsigyti naują specialybę. Pvz.: JAV per-kvalifikavimo sistemai skiriama daugiau nei 1/3 lėšų skiriamų švietimui ir mokslui [6, 37 psl.]. Taigi struktūrinis nedarbas – tai nedarbo forma, kurią sąlygoja gamybos techninio lygio augimas, kai esamoji dalies darbuotojų kvalifikacija neatitinka darbo paklausos (techninio lygio)reikalavimų.
Struktūrinį nedarbą atskirti nuo frikcinio sunkoka. Esminis skirtumas tas, kad „frikciniai“ bedarbiai turi reikalingų darbo įgūdžių, kurios jie gali parduoti, o „struktūriniai“ bedarbiai negali iš karto gauti darbo – jiems reikia persikvalifikuoti. Be to, frikcinis nedarbas – trumpalaikis, o struktūrinis – ilgesnės trukmės [3,57psl.].
Ciklinis nedarbas atsiranda, kai sumažėja ūkinis aktyvumas, ekonomikos vystymasis ima stabčioti, ji pasuka recesijos kryptimi (susidaro recesinis tarpsnis). Šis nedarbo tipas kartais ir yra apibudinama kaip nepakankamos paklausos nedarbas.
Visai išvengti nedarbo ne tik neįmanoma, bet ir nepageidautina. Nedaug kam patiktų tokia ekonominė tvarka, kai įdarbinimas vyktų prievartos būdu. Todėl reikalinga tikslai apibrėžti visiško užimtumo sąvoką, nes nedarbo lygis negali būti nulinis. Tai gi visiškas užimtumas būna tada, kai nedarbo lygis žemas ir nesukelia infliacijos padidėjimo[4, 271 psl.]. Docentas A. Jakuti knygoje „Ekonomikos teorijos pagrindai“ teigia, kad visiško užimtumo negalima apibrėžti skaičiais nes jis priklauso nuo situacijos darbo rinkoje ir visoje ūkinėje sistemoje. O B. Martinkus ir V. Žilinskas teigia, kad visiško užimtumo laiko padėtį, kai nedarbo lygis sudaro 4 – 5 %.

Prieita prie išvadų, kad nedarbo tipai skirstomi į tris tipus:frikcinį, struktūrinį ir ciklinį. Frikcinis susidaro, kai asmenys keičia gyvenamą vietą, profesiją, baigę ar nebaigę mokslus ieško darbo. Struktūrinis susidaro, kai augant gamybos techniniam lygiui, kvalifikacija neatitinka reikalavimų, būtina perkvalifikuoti. Ciklinis, kai sumažėja ūkio aktyvumas, susijęs su verslo vystymusi.
3. SOCIALINES – EKONOMINES NEDARBO PASEKMES IR A. OKUN‘O DĖSNIS

Socialines – ekonomines nedarbo pasekmes galima vertinti siaurąja ir plačiąja prasme. Nagrinėdami nedarbo pasekmes siaurąja prasme, pirmiausia kategoriją „darbo jėga“ būtina personifikuoti, t. y. įasmeninti, o antra, pažymėtina, kad prarandama dalis darbuotojo pajamų. Nors darbo netekusiųjų nuostolius išsivysčiusiose šalyse dabar smarkiai kompensuoja bedarbių pašalpas, bet jos išmokamos su griežtomis išlygomis, o išmokų dydis niekada nepasiekia turėtų pajamų lygio.

Socialiniai nedarbo nuostoliai nereiškia vien valstybės ar individo išlaidų didėjimo ar pajamų sumažėjimo. Žmogus, patyręs priverstinį nedarbą, kenčia ir psichiškai. Nedarbas demoralizuoja žmogų ir veda prie netikrumo rytojumi, psichinių ligų, savižudybių, nusikaltimų, skyrybų ir pan. gausėjimo. Dar viena nedarbo pasekmė žmogui – tai jo darbo patirties praradimas, o ši patirtis taip pat vertingas turtas. Netekęs darbo, darbuotojas ne tik nebekaupia naujų darbo įgūdžių, bet ir įgytieji sugebėjimai, žinios silpnėja, atrofuojasi. [4, 274 psl.].

Ekonominiu požiūriu nedarbas – ne visiškai išnaudojami turimi ekonominiai ištekliai. Todėl šalies pusiau¬svy¬ros BVP yra mažesnis už potencialųjį BVP. Šį sąryšį atskleidė Arthur‘as Okun‘as (JAV).
u – nedarbas.
Y- BVP

Iš šios formulės sužinoma kiek pusiausvyros BVP yra mažesnis už potencialųjį BVP procentais. Pavyzdžiui, pusiausviros nedarbas yra lygus 11 , o potencialus nedarbas – 6 , tuomet pusiausvyros BVP yra 2.5*(11 – 6) = 12.5  mažesnis už potencialųjį BVP [6, 37 – 38 psl.].
Taigi Okun‘o dėsnis – tai empirinė nedarbo ir realaus ekonominio augimo (BNP) tempų priklausomybė, pagal kurią realiojo BNP 2-3 % pokytis siejamas su 1 % nedarbo lygio pokyčiu priešinga kryptimi [4, 274 psl.].

PRAKTINĖ ANALIZĖ

1.1.Bedarbių skaičiui nustatyti, bei nedarbo lygiui įvertinti naudojami du būdai: bedarbių apskaita teritorinėse darbo biržose ir Statistikos departamento atliekami darbo jėgos tyrimai. 2004 m. ketvirto ketvirčio duomenų nėra.

1 pav. Pagrindiniai bedarbių rodikliai 2003- 2004 m.

Pagal 2003 metų duomenis statistikos departamento užregistruotų bedarbių skaičius didesnis nei darbo biržoje: 1 ketvirtyje daugiau nei 23,9 tūkstančių bedarbiu, 2 ketvirtyje daugiau nei 54,8 tūkstančių bedarbių, 3 ketvirtyje daugiau nei 36,4 tūkstančių nedirbančių ir 4 ketvirtyje daugiau nei 32,2 tūkstančių bedarbių. Tyrimo duomenimis užregistruotų bedarbių skaičius darbo biržoje yra : 1 ketvirtyje 2004 metų mažiau nei 44,7 tūkstančių, 2004metų 2 ketvirtyje mažiau nei 36,9 tūkstančių, 2004metų 3 ketvirtyje mažiau nei 38,2 tūkstančių bedarbių nei statistikos departamento tyrimo duomenimis. Darbo birža prie darbo neturinčių žmonių priskiria tik tuos, kurie yra užsiregistravę teritorinėje darbo biržoje. Statistikos departamentas prie bedarbių kategorijos priskiria ne tik užsiregistravusius valstybinėje darbo biržoje, bet ir tuos, kurie kreipėsi į privačias įdarbinimo įstaigas, ieškojo darbo savarankiškai, naudojosi žiniasklaidos priemonių pagalba. Tai paaiškina skirtumą užregistruotų bedarbių skaičiaus statistikos departamente ir darbo biržoje.
1.2 Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros “Eurostat” duomenimis nedarbo lygis Lietuvoje liginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis (rugsėjo mėn.)

1 lentelė
Nedarbo lygis Europos Sąjungoje

2003 09 2004 07 2004 08 2004 09
Belgija 8.0 7.7 7.7 7.7
Čekija 8.0 8.4 8.4 8.4
Danija 5.7 5.3 5.3 5.3
Vokietija 9.7 9.9 9.9 9.9
Estija 10.2 9.3 9.1 8.9
Graikija 9.2
Ispanija 11.3 10.7 10.7 10.6
Prancūzija 9.6 9.5 9.6 9.6
Airija 4.7 4.5 4.5 4.4
Italija 8.5
Kipras 4.7 4.9 5.0 5.1
Latvija 10.1 9.7 9.7 9.7
Lietuva 12.4 11.0 10.7 10.4
Liuksemburgas 3.8 4.2 4.3 4.3
Vengrija 5.7 5.8 5.8 5.9
Malta 8.6 8.6 8.4 8.4
Nyderlandai 3.9 4.7 4.7
Austrija 4.4 4.5 4.5 4.5
Lenkija 19.2 18.8 18.7 18.7
Portugalija 6.3 6.4 6.4 6.5
Slovėnija 6.6 5.9 5.9 5.9
Slovakija 17.5 18.2 18.0 18.0
Suomija 9.0 8.7 8.6 8.4
Švedija 5.6 6.4 6.3 6.8
Didžioji Britanija 4.9 4.6

2004 metų rugsėjį nedarbas Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, siekė 9 proc., tiek pat kaip ir rugpjūtį. Lietuvoje nedarbo lygis nuo 12,4 sumažėjo iki 10,4 proc.
2004 metų rugsėjį žemiausias nedarbo lygis buvo užregistruotas Liuksemburge (4,3 proc.), Airijoje (4,4 proc.) ir Austrijoje (4,5 proc.). Didžiausias nedarbas užfiksuotas Lenkijoje (18,7 proc.), Slovakijoje (18 proc.), Ispanijoje (10,6 proc.) ir Lietuvoje (10,4 proc.). Vokietijoje nedarbo lygis rugsėjį siekė 9,9 proc. Rugsėjį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, dešimtyje ES šalių nedarbo lygis padidėjo, keturiolikoje – sumažėjo, o vienoje šalyje nepakito. Nedarbas Nyderlanduose išaugo labiausiai: nuo 3,8 iki 4,7 proc. Švedijoje – nuo 5,6 iki 6,8 proc., o Liuksemburge – nuo 3,8 iki 4,3 proc. Ženkliausiai nedarbas sumažėjo Lietuvoje – nuo 12,4 iki 10,4 proc., Estijoje – nuo 10,2 iki 8,9 proc. bei Slovėnijoje – nuo 6,6 iki 5,9 proc.
1.3 Trečius metus iš eilės šalyje mažėja registruotų bedarbių skaičius bei jų procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų.

1 pav. Darbo jėgos pasiūla – paklausa 2000 – 2004 metais
Vidutinis metinis bedarbių procentas 2004 metais buvo 6,8 proc. Palyginti su 2003 metais šis rodiklis sumažėjo 1,3 procentinio punkto ir 4,3 procentiniais punktais mažesnis nei 2001 metais, kai nedarbas šalyje buvo pasiekęs aukščiausią lygį. Mažėjant darbo jėgos pasiūlai, paklausa 2004 metais išliko aukšta. Bendras įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius per kelis pastaruosius metus kinta palyginti nežymiai. Gerėjant ekonominei situacijai, darbdaviai įregistruoja daugiau nuolatinio darbo vietų. Padidėjus nuolatinio darbo pasiūlai, mažiau bedarbių grįžo į darbo biržą pasibaigus terminuoto darbo sutarčiai. 2004 metais 64 proc. besiregistruojančių bedarbių darbo birža galėjo pasiūlyti laisvas darbo vietas. 2003 metais šis rodiklis buvo 54 proc. Per metus į teritorines darbo biržas kreipėsi 204,3 tūkst. bedarbių, vidutiniškai 17 tūkst. per mėnesį. Palyginti su 2003 metais besikreipiančių į darbo biržą bedarbių skaičius sumažėjo 37,8 tūkst. arba 15,6 proc. Iš rezultatų aišku, kad mažėjo darbo jėgos pasiūla.

1.4. Skirtingų socialinių grupių nedarbo pokyčiai nuo 2003 m. 1 ketvirčio iki 2004 m. 1 ketvirčio.

3 lentelė.
Socialinių grupių nedarbo pokyčiai

Procentais Padidėjimas, sumažėjimas (-)
2004 m. I ketvirtį,
alyginti su 2003 m. I ketvirčiu

2003 m. I ketvirtis 2004 m. I ketvirtis procentais
Iš viso 13,6 13,0 -0,6

Vyrai 14,8 12,8 -2,0

Moterys 12,4 13,2 0,8
15–24 metų 24,4 23,2 -1,2
25–54 metų 12,7 12,4 -0,3
55 m. ir vyresnių 10,9 9,9 -1,0
2003 metais 15–24 metų amžiaus žmonių nedarbo lygis buvo 24,4 procento, o pirmąjį 2004 m. ketvirtį jis sumažėjo iki 23,2 procento. Pirmąjį 2002 m. ketvirtį jaunimo nedarbo lygis buvo išaugęs iki 30 procentų.Iš rezultatu aišku, kad sumažėjo jaunimo nedarbo lygis. Galima numanyti, kad jaunimo nedarbo mažėjimas vyksta dėl migracijos į kitas šalis. Mažėja vyrų, o didėja moterų nedarbo lygis. Per metus vyrų nedarbo lygis sumažėjo 2 procentais ir pirmąjį 2004 m. ketvirtį buvo 12,8 procento. Moterų nedarbo lygis per tą patį laikotarpį išaugo 0,8 procento ir buvo 13,2 procento.
1.5. Nedarbo lygio keitimas pagal nedarbo trukmę nuo pirmojo 2003 m. ketvirčio iki pirmojo 2004 m. ketvirčio.

3 lentelė
Bedarbiai pagal nedarbo trukmę

Tūkstančiais Padidėjimas, sumažėjimas (-)
2004 m. I ketvirtį,
palyginti su 2003 m. I ketvirčiu

2003 I ketvirtis 2004 I ketvirtis tūkstančiais procentais
Iš viso 218,8 210,8 -8,0 -3,7
Iki 6 mėn. 70,7 60,9 -9,8 -13,9
6–11 mėn. 37,0 46,6 9,6 25,9
1 m. ir daugiau 111,1 103,3 -7,8 -7,0
Mažėjant bendram bedarbių skaičiui mažėja ir ilgalaikių bedarbių, t. y. asmenų, ieškančių darbo vienerius metus ir ilgiau. Jų skaičius nuo 111 tūkst. pirmąjį 2003 m. ketvirtį sumažėjo iki 103 tūkst. pirmąjį 2004 m. ketvirtį. Nors ilgalaikių bedarbių mažėja, jų dalis, palyginti su bendru bedarbių skaičiumi, išlieka gana didelė. Prieš metus ilgalaikių bedarbių buvo 51, o pirmąjį 2004 m. ketvirtį – 49 procentai visų bedarbių. Ilgalaikiai bedarbiai sudarė 6,5 procento nuo visos darbo jėgos. Tai vienas iš aukščiausių rodiklių Europoje. Per metus ypač ryškiai sumažėjo bedarbių, ieškančių darbo mažiau nei šešis mėnesius (14%), tačiau nerandančių darbo nuo 6 mėnesių ik 1 metų skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu. Šiam procesui įtakos turi laisvų darbo vietų, ypač mažesniuose miestuose ir kaimuose, stoka.
1.6. Sumažėjo teritoriniai nedarbo skirtumai (žr. 1 priedą).

2003 m. pavyko kiek sušvelninti teritorinius nedarbo skirtumus. 2003 metų pradžioje šalyje buvo 7 savivaldybės, kuriose nedarbo lygis viršijo 20 procentų. Metų pabaigoje tokių teritorijų buvo tik dvi: Druskininkų (22,2 proc.) ir Mažeikių rajono (20,3 proc.) savivaldybės, o 2004 metų pabaigoje tokių teritorijų nebeliko. 2004 metais bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų mažėjo visose apskrityse, labiausiai – Marijampolės (2,3 procentinio punkto), Šiaulių (2,2 punkto) ir Panevėžio (2,2 punkto) apskrityse. Mažiausias nedarbo lygis 2003 – 2004 metais buvo registruotas Trakų rajono, Elektrėnų. Didžiausiuose miestuose nedarbo lygis per ši laikotarpi pasikeitė : Vilniuje nuo 5 proc. iki 3 proc., Kaune nuo 6,9 proc. iki 3,4 proc., Šiaulius nuo 8,1 proc. iki 3,6 proc.
2.1. Žmonėms kurie neturi tinkamo išsilavinimo, sunku susirasti darbą.

1 pav. Bedarbių išsilavinimas
Pirmąjį 2004 m. ketvirtį 43 procentai visų bedarbių neturėjo profesijos ir buvo baigę pagrindines ir vidurines bendrojo lavinimo mokyklas. Tiek pat bedarbių buvo baigę profesines mokyklas. Prieš metus buvo 43 procentai visų bedarbių neturėjo profesijos ir buvo baigę pagrindines ir vidurines bendrojo lavinimo mokyklas, 45 procentai – bedarbių baigę profesines mokyklas. Pirmąjį 2004 m. ketvirtį bedarbių su aukštuoju išsilavinimu buvo 19 tūkst., arba 9 procentai, o su aukštesniuoju – 10 tūkst., arba 5 procentai visų bedarbių. Prieš metus bedarbių su aukštuoju išsilavinimu buvo 17 tūkst., arba 8 procentai, o su aukštesniuoju – 8 tūkst., arba 4 procentai visų bedarbių. Iš tyrimo rezultatų paaiškėja kad, didėja bedarbių, baigusių aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas, bedarbių kurie neturi profesijos, skaičius lieka toks pat, o bedarbių kurie baigę profesines mokyklas, skaičius sumažėjo 2 procentais.
2.2. Nuo pirmojo 2004 m. ketvirčio, papildžius anketą klausimais, pirmą kartą įvertintas bedarbiu išsilavinimas pagal švietimo sritis.

4 lentelė
Bedarbiu išsilavinimas pagal švietimo sritis
Bedarbiai su aukštuoju išsilavinimu Švietimo sritis tukstančiais

Inžinerijos, gamybos, statybos 5

Socialinio mokslo, verslo, teisės 4

Švietimo 3

Humanitarinių mokslų, gimtosios kalbos, meno 2

Žemės ūkio, veterinarijos 1,7

Sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos
Bedarbiai su aukštesniuoju išsilavinimu Inžinerijos, gamybos, statybos 5

socialinių mokslų, verslo ir teisės 2,3

sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos 1

Nustatyta, kad daugiau nei 5 tūkst. bedarbių su aukštuoju išsilavinimu baigę inžinerijos, gamybos ir statybos, apie 4 tūkst. – socialinio mokslo, verslo ir teisės studijas. Nemažai bedarbių baigę švietimo (3 tūkst.), humanitarinių mokslų, gimtosios kalbos ir meno (2 tūkst.), žemės ūkio ir veterinarijos (1,7 tūkst.), sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos (1,2 tūkst.) studijas. Daugiausia bedarbių, baigusių šias aukštesniųjų mokyklų studijų sritis: inžineriją, gamybą ir statybą – 5 tūkst., socialinių mokslų, verslo ir teisės – 2,3 tūkst., sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos – 1 tūkst. Siekiant patenkinti ieškančių darbo asmenų galimybes įsidarbinti ir darbdavių reikalavimus šalia profesinės kvalifikacijos turėti papildomus profesinius gebėjimus asmeninėms darbuotojų savybėms yra rengiamos profesinio mokymo ir su darbdaviais tikslinės programos šioje veikloje. Tačiau išsilavinimas ir profesinis pasirengimas lieka pagrindiniu veiksniu, leidžiančiu konkuruoti darbo rinkoje.
3.1. Žmogus, patyręs priverstinį nedarbą, kenčia psichiškai. Nedarbas demoralizuoja žmogų ir veda prie alkoholizmo, psichinių ligų, savižudybių ( žr. 2 priedą).
Iš surinktų duomenų paaiškėja, kad mažėjant nedarbui mažėja socialiniai nuostoliai: priklausomybė alkoholiui (susergimu priklausomybė alkoholiui skaičius, tenkantis 100 000 gyv. 2003m. – 1785,9, 2004 m. – 1761,7), savižudybės( savižudybių dažnio skaičius, tenkantis 100 000 gyv. 2003m. – 42,4 ,2004m. – 41,2).
IŠVADAS
Šiame darbe trumpai išnagrinėjome nedarbą, jo tipus, nedarbo pasekmes. Sužinojome kad, nedarbo lygis apskaičiuojamas užregistruotų bedarbių ir visos darbo jėgos santykiu, išreikštu procentais. Apskaičiuojant nedarbo lygį daromos paklaidos. Antrame skyrelyje trumpai išnagrinėjome tris nedarbo tipus– migracinį (frikcinį), struktūrinį ir ciklinį nedarbą. Migracinis nedarbas atsiranda žmonies paliekant darbo vietas dėl įvairių asmeninių priežasčių. Struktūrinis nedarbas – kai darbo pasiūlos struktūra neatitinka darbo pasiūlos struktūros (kvalifikacijos, profesijų, šakų ar teritorijų požiūriu). Ciklinis nedarbas atsiranda, kai sumažėja ūkinis aktyvumas, ekonomikos vystymasis ima stabčioti, ji pasuka procesijos kryptim. Aptariam nedarbo lygio ir BNP atsilikimo ryšį, kuris dabar vadinamas Okun‘o dėsniu.

Išanalizavome nedarbą 2003 m. – 2004 m. Lietuvoje. Per šiuos metus šalyje buvo įregistruota 204,3 tūkst. bedarbių. Lyginant su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu, bedarbių skaičius sumažėjo 37,8 tūkst. arba 15,6 proc. Trečius metus iš eilės šalyje mažėja bedarbių skaičius bei jų procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų. Vidutinis metinis bedarbių procentas 2004 metais buvo 6,8 proc. Tai 1,3 procentinio punkto mažiau negu prieš metus ir 4,3 procentiniais punktais mažesnis nei 2001 metais, kai nedarbas šalyje buvo pasiekęs aukščiausią lygį. Bet nedarbo rodiklis Lietuvoje vis dar išlieka vienas iš didžiausiu Europos Sąjungoje. Didėjant legaliai ir nelegaliai gyventojų migracijai, mažėja jaunų 15–24 metų amžiaus bedarbių skaičius. Jų pirmąjį 2003 m. ketvirtį buvo 37 tūkst. ir per metus sumažėjo iki 33 tūkst. Vyresnio amžiaus (55 m. ir vyresnių) bedarbių buvo apie 20 tūkst., ir jų skaičius per metus nepasikeitė.
Pastaraisiais metais ekonomika auga greitėjančiais tempais. Pastaraisiais metais padidėjęs užimtųjų skaičius, didės ir toliau. Dėl augančios darbo jėgos paklausos nedarbo lygis (užimtumo tyrimo duomenimis) šalyje mažės.Vidutinis metinis bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais 2005 metais bus 5,5 – 6 proc. Prognozuojama, jog vidutinis metinis jaunų bedarbių santykis su 16 – 24 metų amžiaus gyventojais bus 2,5 proc. Aukščiausio nedarbo teritorijose nedarbas 2005 metais mažės sparčiau negu bendras šalyje. Numatoma, kad šalyje neliks nei vienos savivaldybės, kurioje bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų viršytų 15 proc.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. 2001-2004 metų programos įgyvendinimo ataskaitos santrauka Lietuvos Respublikos Vyriausybės . www.lrv.lt/12_vyr_dok/2002metu_ataskaitos/ 2001-2004_atask_rugpjutis.pdf. Prieiga per internetą 2005-01-17.
2. Balys Paulavičius K. Darbo rinka . V., 2002.
3. Jakutis A., Petraškevičius V., Stepanovas A., Šečkutė L., Zaicev S. Ekonomikos teorijos pagrindai. K., 2000.
4. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. K., 1997.
5. Pagirskienė Z. Ekonomikos teorija. Pagrindinių temų konspektas. www.vsdk.lt/biblioteka/metodiniaidarbai/ekonomika.pdf. Prieiga per internetą 2005-01-20.
6. P.Skominas. Pilnas ekonomikos paskaitų konspektas. http://www.konspektai.lt/go/193/makroekonomika_konspektai.html. Prieiga per internetą 2005-01-17.
7. Wonnacott P., Wonnacot R. Makroekonomika. K., 1994.
8. Darbo rinkos prognozė. http://www.ldb.lt/ldb_site/index.aspx/lt/prognoze/metine_prognoze/?menu_id=54. Prieiga per internetą 2005-01-17.
9. Darbo rinkos situacija.Arhivas. http://www.ldb.lt/ldb_site/index.aspx?cmp=sit&menu_id=47 . Prieiga per internetą 2005-03-24.
10. Nedarbas Lietuvoje. http://www.elta.lt/_site/index.aspx/statistika/nedarbas/?menu_id=20. Prieiga per internetą 2005-03-24.
11. Statistika.http://www.std.lt/web/main.php?parent=121&PHPSESSID=14b2298e5c41f5495f15c68403f929a4. Prieiga per internetą 2005-03-24.

PRIEDAI

1 priedas
DARBO RINKOS RODIKLIAI 2003 M. BALANDŽIO MĖN.

Teritorinės darbo biržos Registruota bedarbių Įdarbinta Nukreipta į aktyvias darbo rinkos politikos programas Bedarbių sk., kuriems mokėta pašalpa mėn. pabaigoje Nedarbo lygis, proc.

per mėnesį mėnesio pabaigoje 2003 04 01 2003 05 01 pokytis +/ –
ŠALYJE 20859 175046 13246 17329 19712 11.8 10.8 -1.0
Alytaus apskritis 1274 12031 827 1308 1269 15.9 14.6 -1.3
Alytaus 649 5324 454 468 696 12.6 11.6 -1.0
Alytaus m. savivaldybė 481 3548 338 275 539 11.1 10.1 -1.0
Alytaus raj. savivaldybė 168 1776 116 193 157 17.6 16.4 -1.2
Druskininkų 196 2730 157 373 222 26.3 23.9 -2.4
Lazdijų 260 2354 60 285 174 22.4 21.0 -1.4
Varėnos 169 1623 156 182 177 12.7 11.5 -1.2
Kauno apskritis 3314 26866 1920 2090 3359 9.4 8.7 -0.7
Kauno 1987 16979 964 938 2003 8.7 8.2 -0.5
Kauno m. savivaldybė 1670 13892 769 726 1421 8.5 8.0 -0.5
Kauno raj. savivaldybė 317 3087 195 212 582 9.8 9.2 -0.6
Jonavos 290 3673 307 277 377 19.0 17.5 -1.5
Kaišiadorių 194 1012 132 150 165 9.0 7.7 -1.3
Kėdainių 306 2367 262 290 387 7.6 6.8 -0.8
Prienų 138 971 109 144 148 7.6 6.5 -1.1
Prienų raj.savivaldybė 110 780 85 118 109 7.2 6.1 -1.1
Birštono savivaldybė 28 191 24 26 39 9.9 8.7 -1.2
Raseinių 399 1864 146 291 279 11.4 10.5 -0.9
Klaipėdos apskritis 2211 18922 1492 1872 2257 11.1 10.3 -0.8
Klaipėdos 1410 11929 973 997 1401 10.0 9.5 -0.5
Klaipėdos m. savivaldybė 1092 9562 804 810 1115 9.6 9.1 -0.5
Klaipėdos raj. savivaldybė 315 2261 163 185 277 12.2 11.5 -0.7
Neringos savivaldybė 3 106 6 2 9 9.2 8.8 -0.4
Palangos 105 1229 107 89 193 14.4 13.5 -0.9
Kretingos 171 1131 104 174 226 7.4 6.6 -0.8
Skuodo 195 1750 90 280 140 18.0 15.8 -2.2
Šilutės 330 2883 218 332 297 16.4 14.5 -1.9
Marijampolės apskritis 1193 11944 804 1056 1054 16.1 14.6 -1.5
Marijampolės 559 5766 484 522 596 15.2 13.6 -1.6
Marijampolės savivaldybė 386 3943 367 339 432 14.5 12.9 -1.6
Kalvarijos savivaldybė 104 1204 70 87 78 19.5 18.0 -1.5
Kazlų Rūdos savivaldybė 69 619 47 96 86 13.8 11.9 -1.9
Šakių 256 2809 175 207 164 18.8 17.4 -1.4
Vilkaviškio 378 3369 145 327 294 16.0 14.6 -1.4
Panevėžio apskritis 2156 19354 1591 1993 1977 15.7 14.0 -1.7
Panevėžio 1223 10497 1051 770 1155 15.4 13.8 -1.6
Panevėžio m. savivaldybė 859 7002 783 417 871 14.0 12.7 -1.3
Panevėžio raj. savivaldybė 364 3495 268 353 284 19.0 16.6 -2.4
Biržų 165 1830 116 195 205 12.7 10.8 -1.9
Kupiškio 166 823 109 194 152 10.4 9.1 -1.3
Pasvalio 170 3676 173 448 226 24.6 22.0 -2.6
Rokiškio 432 2528 142 386 239 13.9 12.8 -1.1
Šiaulių apskritis 2267 21093 1652 2865 1972 14.0 12.4 -1.6
Šiaulių 1118 8532 846 857 949 11.2 9.8 -1.4
Šiaulių m.savivaldybė 767 5576 592 593 628 9.7 8.6 -1.1
Šiaulių raj. savivaldybė 351 2956 254 264 321 15.6 13.6 -2.0
Akmenės 197 3396 179 432 235 22.4 20.3 -2.1
Joniškio 133 2281 188 391 177 18.9 16.3 -2.6
Kelmės 383 3059 134 466 231 18.9 17.0 -1.9
Pakruojo 159 1336 126 327 112 12.9 10.8 -2.1
Radviliškio 277 2489 179 392 268 12.7 11.1 -1.6
Tauragės apskritis 882 9164 601 910 833 16.0 14.8 -1.2
Jurbarko 304 3166 207 366 238 18.6 17.2 -1.4
Šilalės 201 1465 70 164 160 11.1 10.3 -0.8
Tauragės 377 4533 324 380 435 16.7 15.4 -1.3
Tauragės raj. savivaldybė 293 3562 261 294 353 16.7 15.3 -1.4
Pagėgių savivaldybė 84 971 63 86 82 16.6 15.7 -0.9
Telšių apskritis 1249 11908 901 1066 1221 15.7 15.0 -0.7
Mažeikių 311 7100 316 510 509 22.7 21.6 -1.1
Plungės 407 2142 275 379 425 10.1 9.3 -0.8
Plungės raj. savivaldybė 345 1658 218 264 246 9.0 8.7 -0.3
Rietavo savivaldybė 62 484 57 115 179 15.6 12.4 -3.2
Telšių 531 2666 310 177 287 11.5 11.2 -0.3
Utenos apskritis 986 8966 882 1191 1088 12.2 11.0 -1.2
Anykščių 169 985 116 242 181 8.1 7.1 -1.0
Ignalinos 280 3472 356 385 348 16.6 15.0 -1.6
Ignalinos raj. savivaldybė 136 1704 174 193 173 18.2 16.5 -1.7
Visagino m. savivaldybė 144 1768 182 192 175 15.3 13.8 -1.5
Molėtų 134 832 94 89 99 7.6 7.5 -0.1
Utenos 313 3102 196 292 353 13.6 12.6 -1.0
Zarasų 90 575 120 183 107 9.2 6.8 -2.4
Vilniaus apskritis 5327 34798 2576 2978 4682 8.6 8.0 -0.6
Vilniaus 3927 24540 1786 1726 3457 7.3 6.9 -0.4
Vilniaus m. savivaldybė 3106 18097 1394 1287 2759 6.0 5.8 -0.2
Vilniaus raj. savivaldybė 821 6443 392 439 698 16.1 14.7 -1.4
Šalčininkų 423 3055 136 262 246 20.8 19.6 -1.2
Širvintų 133 855 65 152 137 12.9 11.0 -1.9
Švenčionių 313 2161 172 288 334 16.8 15.0 -1.8
Trakų 256 1170 197 237 225 7.1 5.9 -1.2
Trakų raj. savivaldybė 149 658 91 132 148 7.2 6.0 -1.2
Elektrėnų savivaldybė 107 512 106 105 77 6.9 5.6 -1.3
Ukmergės 275 3017 220 313 283 15.7 14.0 -1.7
2003-05-04

DARBO RINKOS RODIKLIAI 2003 M. GRUODŽIO MĖN.

Teritorinės darbo biržos Registruota bedarbių Įdarbinta Nukreipta į aktyvias darbo rinkos politikos programas Bedarbių sk., kuriems mokėta pašalpa mėn. pabaigoje Nedarbo lygis, proc.

per mėnesį mėnesio pabaigoje 2003 12 01 2004 01 01 pokytis +/ –
ŠALYJE 17281 158816 8538 7562 19527 9,7 9,8 0,1
Alytaus apskritis 1029 11133 720 539 1322 13,3 13,5 0,2
Alytaus 546 5196 295 264 759 11,0 11,3 0,3

Alytaus m. savivaldybė 394 3536 230 178 598 9,7 10,1 0,4

Alytaus raj. savivaldybė 152 1660 65 86 161 15,2 15,4 0,2
Druskininkų 152 2531 160 154 175 22,6 22,2 -0,4
Lazdijų 177 2032 113 26 219 18,1 18,1 0,0
Varėnos 154 1374 152 95 169 9,5 9,7 0,2
Kauno apskritis 2708 24549 1374 1276 3321 8,0 8,0 0,0
Kauno 1466 14665 772 886 1838 7,3 7,1 -0,2

Kauno m. savivaldybė 1168 11890 683 707 1498 7,1 6,9 -0,2

Kauno raj. savivaldybė 298 2775 89 179 340 8,3 8,3 0,0
Jonavos 302 3659 228 144 448 17,4 17,4 0,0
Kaišiadorių 134 929 61 73 159 6,9 7,0 0,1
Kėdainių 392 2582 147 73 427 7,0 7,4 0,4
Prienų 143 965 92 39 179 6,3 6,4 0,1

Prienų raj. savivaldybė 117 791 77 32 149 6,1 6,2 0,1

Birštono savivaldybė 26 174 15 7 30 7,6 7,9 0,3
Raseinių 271 1749 74 61 270 9,7 9,8 0,1
Klaipėdos apskritis 1781 17234 963 1086 2436 9,4 9,4 0,0
Klaipėdos 1214 10887 678 517 1568 8,6 8,6 0,0

Klaipėdos m. savivaldybė 949 8714 495 429 1254 8,3 8,3 0,0

Klaipėdos raj. savivaldybė 258 2088 180 87 301 10,3 10,6 0,3

Neringos savivaldybė 7 85 3 1 13 6,6 7,1 0,5
Palangos 105 984 72 59 166 10,3 10,8 0,5
Kretingos 158 961 53 25 178 5,0 5,6 0,6
Skuodo 26 1544 65 200 223 15,2 13,9 -1,3
Šilutės 278 2858 95 285 301 14,3 14,4 0,1
Marijampolės apskritis 1153 10443 496 357 1148 12,5 12,8 0,3
Marijampolės 558 4636 305 155 596 10,9 10,9 0,0

Marijampolės savivaldybė 370 3085 225 129 449 10,1 10,1 0,0

Kalvarijos savivaldybė 105 946 33 21 77 14,0 14,1 0,1

Kazlų Rūdos savivaldybė 83 605 47 5 70 11,5 11,6 0,1
Šakių 243 2607 118 75 190 15,4 16,2 0,8
Vilkaviškio 352 3200 73 127 362 13,5 13,9 0,4
Panevėžio apskritis 1699 17066 794 819 1990 12,2 12,3 0,1
Panevėžio 981 8887 440 353 1119 11,6 11,6 0,0

Panevėžio m. savivaldybė 674 5796 347 235 780 10,6 10,5 -0,1

Panevėžio raj. savivaldybė 307 3091 93 118 339 14,5 14,6 0,1
Biržų 173 1503 62 138 187 8,9 8,9 0,0
Kupiškio 124 633 59 73 181 6,9 7,0 0,1
Pasvalio 140 3147 110 133 210 18,8 18,8 0,0
Rokiškio 281 2896 123 122 293 14,3 14,7 0,4
Šiaulių apskritis 2076 19101 1009 911 2224 10,8 11,2 0,4
Šiaulių 1031 8036 478 431 1049 8,7 9,3 0,6

Šiaulių m.savivaldybė 660 5282 352 292 724 7,8 8,1 0,3

Šiaulių raj. savivaldybė 371 2754 126 139 325 11,5 12,7 1,2
Akmenės 226 3120 113 117 316 18,0 18,7 0,7
Joniškio 160 2129 93 71 250 15,0 15,2 0,2
Kelmės 239 2532 86 14 248 14,0 14,1 0,1
Pakruojo 199 1097 90 154 96 8,7 8,8 0,1
Radviliškio 221 2187 149 124 265 9,5 9,8 0,3
Tauragės apskritis 780 8387 373 435 816 13,4 13,5 0,1
Jurbarko 267 2967 161 146 250 16,1 16,1 0,0
Šilalės 119 1428 48 126 190 9,9 10,1 0,2
Tauragės 394 3992 164 163 376 13,5 13,5 0,0

Tauragės raj. savivaldybė 314 3086 138 143 308 13,4 13,2 -0,2

Pagėgių savivaldybė 80 906 26 20 68 13,6 14,6 1,0
Telšių apskritis 925 11462 483 673 1049 14,2 14,4 0,2
Mažeikių 365 6666 216 468 516 20,4 20,3 -0,1
Plungės 237 2106 123 170 276 8,6 9,2 0,6

Plungės raj. savivaldybė 179 1677 90 140 244 8,4 8,8 0,4

Rietavo savivaldybė 58 429 33 30 32 10,0 11,0 1,0
Telšių 323 2690 144 35 257 11,0 11,4 0,4
Utenos apskritis 935 8466 459 255 1019 9,7 10,4 0,7
Anykščių 149 1067 54 77 215 7,0 7,7 0,7
Ignalinos 276 3150 140 24 276 13,0 13,6 0,6

Ignalinos raj. savivaldybė 100 1641 54 20 108 15,2 15,9 0,7

Visagino m. savivaldybė 176 1509 86 4 168 11,3 11,8 0,5
Molėtų 146 666 58 53 114 5,2 6,0 0,8
Utenos 266 2987 159 61 303 11,3 12,1 0,8
Zarasų 98 596 48 40 111 6,4 7,0 0,6
Vilniaus apskritis 4195 30975 1867 1211 4202 7,1 7,1 0,0
Vilniaus 2930 21932 1334 835 3057 6,2 6,1 -0,1

Vilniaus m. savivaldybė 2196 15716 1136 730 2467 5,1 5,0 -0,1

Vilniaus raj. savivaldybė 734 6216 198 105 590 13,8 14,2 0,4
Šalčininkų 360 2709 108 106 267 17,4 17,4 0,0
Širvintų 117 710 78 27 74 9,2 9,1 -0,1
Švenčionių 205 2127 97 90 354 14,8 14,8 0,0
Trakų 268 1029 135 79 219 5,1 5,1 0,0

Trakų raj. savivaldybė 157 539 77 48 153 5,2 4,9 -0,3

Elektrėnų savivaldybė 111 490 58 31 66 5,0 5,4 0,4
Ukmergės 315 2468 115 74 231 11,4 11,4 0,0
2004-01-07

DARBO RINKOS RODIKLIAI 2004 M. GRUODŽIO MĖN.

Teritorinės darbo biržos Registruota bedarbių Įdarbinta Nukreipta į aktyvias darbo rinkos politikos programas Bedarbių sk., kuriems mokėta pašalpa mėn. pabaigoje Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų

per mėnesį mėnesio pabaigoje 2004 12 01 2005 01 01 pokytis +/ –
ŠALYJE 15290 126442 8090 6031 13190 5,8 6,0 0,2
Alytaus apskritis 997 9387 699 426 1119 8,2 8,7 0,5
Alytaus 522 4458 356 130 647 6,7 7,0 0,3

Alytaus m. savivaldybė 383 2912 287 78 503 5,9 6,3 0,4

Alytaus raj. savivaldybė 139 1546 69 52 144 8,9 9,1 0,2
Druskininkų 159 2097 139 133 188 14,0 14,1 0,1
Lazdijų 145 1672 84 57 150 11,3 12,0 0,7
Varėnos 171 1160 120 106 134 6,0 7,0 1,0
Kauno apskritis 2405 17919 1035 978 2165 4,1 4,2 0,1
Kauno 1372 10027 556 588 1255 3,5 3,5 0,0

Kauno m. savivaldybė 1090 7948 460 473 1003 3,4 3,4 0,0

Kauno raj. savivaldybė 282 2079 96 115 252 4,1 4,1 0,0
Jonavos 283 3120 165 77 331 9,2 9,6 0,4
Kaišiadorių 134 748 48 41 76 3,0 3,4 0,4
Kėdainių 268 1478 128 128 185 3,6 3,9 0,3
Prienų 121 942 66 68 144 4,0 4,2 0,2

Prienų raj.savivaldybė 106 802 53 62 126 4,0 4,2 0,2

Birštono savivaldybė 15 140 13 6 18 4,0 4,5 0,5
Raseinių 227 1604 72 76 174 6,1 6,6 0,5
Klaipėdos apskritis 1605 14218 1011 592 1408 5,9 6,0 0,1
Klaipėdos 1026 8452 714 303 791 5,5 5,5 0,0

Klaipėdos m. savivaldybė 752 6630 539 252 618 5,4 5,4 0,0

Klaipėdos raj. savivaldybė 267 1754 171 51 165 6,1 6,3 0,2

Neringos savivaldybė 7 68 4 0 8 3,9 4,0 0,1
Palangos 80 850 75 19 127 7,3 7,9 0,6
Kretingos 134 862 44 30 121 3,0 3,2 0,2
Skuodo 110 1571 43 79 123 11,0 11,2 0,2
Šilutės 255 2483 135 161 246 7,3 7,7 0,4
Marijampolės apskritis 968 8091 486 360 733 7,3 7,5 0,2
Marijampolės 461 3619 243 134 359 5,8 6,2 0,4

Marijampolės savivaldybė 327 2488 198 78 251 5,5 5,8 0,3

Kalvarijos savivaldybė 78 698 26 38 62 9,1 9,4 0,3

Kazlų Rūdos savivaldybė 56 433 19 18 46 4,8 5,1 0,3
Šakių 227 1844 92 78 111 8,8 8,9 0,1
Vilkaviškio 280 2628 151 148 263 9,3 9,3 0,0
Panevėžio apskritis 1467 13514 750 657 1324 7,5 7,8 0,3
Panevėžio 786 6366 434 407 711 6,2 6,5 0,3

Panevėžio m. savivaldybė 504 3929 320 307 484 5,1 5,3 0,2

Panevėžio raj. savivaldybė 282 2437 114 100 227 9,2 9,9 0,7
Biržų 188 1483 66 48 163 7,2 7,7 0,5
Kupiškio 93 656 56 43 79 4,6 4,9 0,3
Pasvalio 128 2402 109 70 179 12,3 12,6 0,3
Rokiškio 272 2607 85 89 192 11,0 11,4 0,4
Šiaulių apskritis 1662 14451 910 819 1370 6,4 6,6 0,2
Šiaulių 722 4669 418 360 600 4,0 4,1 0,1

Šiaulių m.savivaldybė 471 3017 300 281 396 3,6 3,6 0,0

Šiaulių raj. savivaldybė 251 1652 118 79 204 5,2 5,6 0,4
Akmenės 200 2715 147 70 189 15,2 16,0 0,8
Joniškio 121 2219 84 56 142 11,6 12,2 0,6
Kelmės 217 2372 97 47 182 10,2 10,5 0,3
Pakruojo 182 751 45 205 68 4,4 4,5 0,1
Radviliškio 220 1725 119 81 189 5,4 5,8 0,4
Tauragės apskritis 704 7250 331 380 566 9,3 9,5 0,2
Jurbarko 232 2643 134 121 198 12,0 12,4 0,4
Šilalės 158 1342 52 79 106 7,6 7,7 0,1
Tauragės 314 3265 145 180 262 8,6 8,7 0,1

Tauragės raj. savivaldybė 228 2482 118 128 205 8,0 8,1 0,1

Pagėgių savivaldybė 86 783 27 52 57 10,8 11,4 0,6
Telšių apskritis 823 9623 467 224 703 8,7 9,1 0,4
Mažeikių 360 5882 200 173 337 13,8 14,3 0,5
Plungės 201 1522 128 33 165 4,7 4,9 0,2

Plungės raj. savivaldybė 157 1210 104 22 136 4,6 4,8 0,2

Rietavo savivaldybė 44 312 24 11 29 5,0 5,4 0,4
Telšių 262 2219 139 18 201 6,3 6,7 0,4
Utenos apskritis 869 7801 518 289 859 6,9 7,3 0,4
Anykščių 121 967 61 62 149 5,0 5,3 0,3
Ignalinos 330 2961 132 79 297 8,1 9,0 0,9

Ignalinos raj. savivaldybė 128 1616 33 29 135 12,4 13,7 1,3

Visagino m. savivaldybė 202 1345 99 50 162 5,8 6,3 0,5
Molėtų 105 724 64 55 75 5,0 5,4 0,4
Utenos 234 2542 203 66 236 8,6 8,6 0,0
Zarasų 79 607 58 27 102 4,5 5,0 0,5
Vilniaus apskritis 3790 24188 1883 1306 2943 4,3 4,5 0,2
Vilniaus 2639 15735 1405 958 2103 3,6 3,7 0,1

Vilniaus m. savivaldybė 1956 10839 1117 786 1687 2,9 3,0 0,1

Vilniaus raj. savivaldybė 683 4896 288 172 416 8,1 8,6 0,5
Šalčininkų 331 2885 124 74 184 12,2 12,7 0,5
Širvintų 139 672 52 25 58 5,1 5,9 0,8
Švenčionių 211 2138 76 67 308 10,8 11,6 0,8
Trakų 198 776 120 83 127 1,7 2,0 0,3

Trakų raj. savivaldybė 120 451 56 63 71 1,8 2,0 0,2

Elektrėnų savivaldybė 78 325 64 20 56 1,7 1,9 0,2
Ukmergės 272 1982 106 99 163 7,1 7,3 0,2
2005-01-07

2 priedas
Priklausomybė alkoholiui Lietuvoje 1997 – 2004 m. ( 100000 gyv.)

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys

Leave a Comment