TurinysĮvadas 21 Nedarbas ir jo didėjimo priežastys ekonomikos pertvarkymo Lietuvojemetu 32 Darbo politika 43 Darbo rinka 5 3.1 Užimtumas 5 3.2 Nedarbo esmė ir lygis 7 3.3 Atleidimas iš darbo 8 3.4 Bedarbiai 9 3.4.1 Ilgalaikiai bedarbiai 114 Darbo užmokesčio įtaka nedarbui 135 Frikcinis nedarbas ir valstybės politika 136 Priemonės nedarbui mažinti ir darbo rinkai subalansuoti 147 Darbo rinka ir jaunimas 14 7.1 Ilgalaikiai bedarbiai 17 7.2 Jaunimo nedarbo priežastys 178 2002m. nedarbo tyrimo duomenys 189 Moterų nedarbas Lietuvoje 1810 Nedarbo pasekmės 20 10.1 Makroekonominiai nuostoliai 21 10.2 Mikroekonominiai nuostoliai 22Išvados 23Literatūros sąrašas 24
Įvadas
Viena svarbiausių ekonominių problemų yra nedarbas. Daugelisžmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygiosmukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių irekonominių diskusijų objektas. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdaminustatyti jo lygį, priežastis, makroekonominius ir mikroekonominius nedarbonuostolius, parengti ir tobulinti vyriausybės užimtumo politiką. Mokslininkų požiūris į nedarbą, kaip į problemą kito priklausomainuo situacijos darbo rinkoje. XX a. 4-o dešimtmečio Didžiosios depresijosmetu kilęs nedarbas reiškė milžinišką darbo išteklių eikvojimą. Todėl irneatsitiktinai nedarbo problema dominavo mokslininkų tyrinėjimuosevyriausybių ekonominėje politikoje beveik pusę šimtmečio. Jau vėlesniais dešimtmečiais pradėjo formuotis naujas požiūris įnedarbą. Imta manyti, kad bedarbiai darbo neturi tik trumpą laiką. Be to,daugelis žmonių ieško darbo pirmą kartą arba geresnio, palyginti su tuo,kurį dirbo, ir todėl, vengdami apsirikti, jo kurį laiką ieško, t.y. būnabedarbiais. Tai remiantis teigiama, kad nedarbas atspindi tik pokyčius,būdingus dinamiškai ekonomikai, o ne išteklių švaistymą, ir nesąs opiproblema. Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir jo socialinės padėtiesvisavertiškumo ir pasitenkinimo savimi pagrindas. Ekonomikos požiūriudarbas – tai ribotų išteklių panaudojimas gaminant prekes bei teikiantpaslaugas. Todėl tiek atskiras asmuo, tiek visa visuomenė laimi, kai visigalintys ir norintys dirba. Santykinai aukštas nedarbo lygis tampa viena opiausių socialiniųproblemų, trukdančių visiems visuomenės sluoksniams pasinaudoti rinkosekonomikos privalumais ir ekonominių reformų rezultatais, trukdančiųmažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Visiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonominės politikostikslas. Tikrovėje rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo:jis neaprūpina visus norinčius dirbti darbo vietomis. Taigi apie nedarbątenka kalbėti kaip apie svarbią ekonominę problemą ir vyriausybės politiką,siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius. Nagrinėdamos šią problemą, apibūdinsime darbo jėgą ir nedarbopriežastis, visiško užimtumo būseną ekonomikoje, mikro – ir makroekonominesnedarbo pasekmes bei priemones nedarbui mažinti.
Nedarbas ir jo didėjimo priežastys ekonomikos pertvarkymo Lietuvoje metu
Greta kitų ekonominių ir socialinių ekonomikos pertvarkymoLietuvoje problemų vis aktualesnės tampa darbo rinkos, užimtumo ir nedarboproblemos. Jų sprendimas susijęs su radikaliais pokyčiais vykdantekonomikos pertvarkymus. Nepakanka konstatuoti nedarbo didėjimo faktą irmastą, būtina nagrinėti nedarbo atsiradimo ir didėjimo priežastis,suformuoti nacionalinę gyventojų užimtumo politiką ir parengti šiospolitikos įgyvendinimo priemones. Nedarbo ir užimtumo būklė tiesiogiai priklauso nuo šaliesekonominės padėties, jos struktūrinių ir ciklinių pokyčių. Svarbiausianedarbo didėjimo priežastis pastaruoju metu buvo Rusijos krizės sukeltasilgalaikis ekonomikos nuosmukis, tebesitęsiantis iki šiol. Ekonomikos pertvarkymo Lietuvoje metu susiformavusiai darbosantykių tarp darbdavių ir samdomųjų darbuotojų sistemai būdinga: • Užimtumas yra svarbiausioji socialinė problema, lemianti darbuotojų elgesį šioje sistemoje; • Įmonių vadovai naudojasi darbuotojų baime netekti darbo vietos ir turi galimybę mažinti darbo užmokestį; • Grėsmė netekti darbo verčia darbuotojus nerodyti aktyvaus nepasitenkinimo mažinant realų darbo užmokestį, kai darbo užmokestis neatitinka realių poreikių, sutikti su autoritariniu valdymo stiliumi, ieškoti papildomų pajamų šaltinių ir aktyviomis formomis nereikšti savo nepasitenkinimo. Įmonės lygyje palaipsniui formuojasi socialinės įtampos centras.Dėl socialinės apsaugos sistemos trūkumų, dėl darbuotojų sąjungų nebuvimo,nepasitenkinimas darbo užmokesčiu ar darbo pobūdžio pasikeitimu, įgaunapaslėptas formas. Situacija darbo rinkoje tampa sudėtinga ir priežastys yranatūralios ir struktūrinės. Pastaruoju metu pirmauja struktūrinio pobūdžiopriežastys, susijusios su ekonominės sistemos ir gamybos pobūdžiopokyčiais. Tai tiesiog lemia darbo jėgos paklausos sumažėjimą. Kitospriežastys, sukėlusios disproporcijas tarp darbo paklausos ir darbopasiūlos yra demografinė šalies situacija, darbingų gyventojų, ypačjaunimo, migracija, įmonių bankrotai. Ūkio nuosmukis sukėlė nedarbo lygio didėjimą – nuo 6 proc. PriešRusijos krizę iki 10,8 proc. pastaruoju metu. Nedarbas taip pat siejamas su privatizavimu. Lietuvoje lieka vis
mažiau įmonių, kurias kontroliuoja ir valdo valstybė. Aktualia problema Lietuvoje tampa nedarbo reguliavimas irreguliavimo priemonių sistemos panaudojimas. Pastaruoju metu plačiainaudojamos ne pasyvios, o aktyvios reguliavimo formos. Pasyvios priemonėsnaudojamos neužimtos darbo jėgos problemoms spręsti, o aktyvios priemonėsteigiamai veikia susiformavusį užimtumo lygį, sudarydamos būtinas sąlygasdarbo vietų, reikalaujančių kvalifikuotos darbo jėgos, skaičiui didėti. Nagrinėjant darbo rinkos vystymosi tendencijas, pagrindinisveiksnys užimtumo politikai suformuoti yra registruojamo nedarbo lygi.“Reguliuojamos darbo rinkos” sąvoka reiškia bedarbių ir laisvų darbo vietųjudėjimą, kurį užfiksuoja užimtumo tarnybos. Registruojamo nedarbo lygįveikia tokie veiksniai: • Bendra šalies ekonominė situacija,pasireiškianti galimybe įsidarbinti; • Valstybinė užimtumo politika; • Teritorinių užimtumo tarnybų darbo efektyvumas ir darbo stilius; • Darbo ir pensijinio aprūpinimo įstatyminės bazės parengimas. Socialiai priimtinas nedarbo lygis gali būti nustatytas, jeivyriausybė naudotis realia informacija apie nedarbą, jo priežastis, mastą,struktūrą ir kitas problemas. Numatomos penkios užimtumo didinimo kryptys: • Verslininkystės skatinimas. Ši užimtumo didinimo kryptis numato priemones, kurios turėtų suaktyvinti smulkaus ar vidutinio verslo plėtrą bei savarankišką užimtumą. • Užimtumo gebėjimų didinimas. Ji skiriama aktyviai darbo rinkos politikai tobulinti. Šios priemonės skirtos jaunimo ir ilgalaikių integravimui į darbo rinką tobulinti bei profesinio mokymo sistemai plėtoti; • Prisitaikymo prie pokyčių kryptis turi apimti lanksčių užimtumo formų plėtimąsi, darbdavių skatinimą kelti darbuotojų kvalifikacijai, naudoti nedarbo prevencijos priemones; • Lygių galimybių kryptis padės įgyvendinti darbo rinkoje vienodas galimybes vyrams, moterims bei socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms; • Užimtumo politikos integravimo nuostatas, rengiamas siekiant tobulinti vykdomą darbo rinkos ir užimtumo politiką, atsižvelgiant į vidaus gyventojų užimtumą lemiančios veiksnius.Darbo politika
Darbo politika – tai darbo rinkos, darbo santykių, darboapmokėjimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, vyrų ir moterų lygių galimybiųpolitika, socialinių partnerių veikla. Jos tikslas – skatinti šaliesgyventojų užimtumą, integruoti bedarbius į darbo rinką, sudaryti teisinessąlygas tinkamiems darbo santykiams egzistuoti, užtikrinti darboapmokėjimą, darbo ir poilsio režimą, saugias ir sveikas darbo sąlygas,lygias vyrų ir moterų galimybes darbo rinkoje bei didinti socialiniųpartnerių įtaką darbo ir su juo susijusių santykių srityje.
Darbo rinka
1 Užimtumas
Dėl intensyvių pastarojo dešimtmečio Lietuvos ūkio pertvarkymųįvyko radikalių užimtumo pokyčių. Užimtumo tendencijoms būdingas nedarboaugimas, nelegalus darbas, naujos užimtumo formos ir bendro užimtumomažėjimas. Bendras užimtumo lygis, Statistikos departamento darbo jėgostyrimų duomenimis, sumažėjo nuo 52,8 proc. Atitinkamai mažėjo ir vyrųužimtumo lygis – nuo 60,3 proc. Ekonominių pertvarkymų laikotarpiu pasikeitė ir teritorinisužimtumo pasiskirstymas, ypač miestuose bei kaimuose. Kaip rodo darbo jėgostyrimų duomenys, kaimo užimtumo lygis vis labiau atsilieka nuo miesto.Pagal užimtumo lygį Lietuvoje susiformavo trys teritorinės grupės: 1)vyrauja žemės ūkis – užimtumas mažiausias; 2) dominuoja pramonė, pramonėsir statybos įmonės perorientavo savo gamybą ir veikia palyginti efektyviai,– užimtumas vidutinis; 3) didieji miestai – užimtumas didžiausias. Kadangi daugumos ūkininkų privatizuoti žemės sklypai yra maži,sunku taikyti šiuolaikines technologijas, užtikrinti produktyvumą. Kaimelėtai plėtojama alternatyvi veikla (turizmas, ekologiškos produkcijosgamyba, įvairios paslaugos, vaistinių augalų auginimas ir pan.) nesudarosąlygų didinti užimtumą ne žemės ūkio produkcijos gamybos srityje. Ūkio restruktūrizavimas, privatizavimas, rinkos santykių plėtra,kiti vidaus bei išorės veiksniai sąlygojo užimtumo sumažėjimą bei nedarbo,pirmiausia struktūrinio, augimą. 2000 m. nedarbas sudarė 15,4 procento,darbo biržoje registruotas nedarbas – 11,5 procento. Nedarbas visų pirmapalietė neturintį darbo patirties jaunimą, asmenis be tinkamų įgūdžių irkvalifikacijos.Užimtumo lygis – užimtų gyventojų ir tiriamojo amžiaus grupės (darbingoamžiaus ir vyresnių) gyventojų skaičiaus santykis.Jį galima užrašyti tokiaformule: [pic]% [pic]- užimtumo lygis; E – užimtų gyventojų skaičius; P – darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius. Nedarbo lygio apskaičiavimas gali skirtis priklausomai nuo : • žmonių, sudarančių darbo jėgą, darbingo amžiaus ribų; • darbo paieškų laiko trukmės; • darbo paieškų kriterijaus; • nuo statistinių duomenų apie žmonių, laikinai atleistų iš darbo ir vėl grįžtančių į tą patį darbą, skaičiaus apskaičiavimo tvarkos; • naujai įeinančių į darbo rinką skaičiaus nustatymo. Informacijos šaltiniai apie nedarbą atskirose šalyse gali skirtis:vienose – tai namų ūkių atrankinių tyrimų duomenys, kitose – socialiniodraudimo duomenys, trečiose – oficialios statistikos, ketvirtose – darbobiržos duomenys. Nedarbas yra dinamiškas, nuolat besikeičiantis reiškinys, kai kuopanašus į vandens baseiną. Nedarbo mastas kyla, kai Įtekėjimas (naujas
bedarbių skaičius) viršija nuotekį (žmonių, gaunančių darbą skaičių).Atsiranda žmonių, kurie nebepriskiriami prie darbo jėgos arba ja tampa. Taiatspindi pateikta schema: Įtekėjimas • atleisti iš darbo; • laikinai nedirbantys (atleisti); • darbo atsisakę dėl asmeninių motyvų; • naujai tapę darbo jėga.Nuotekis • naujai priimti į darbą; • grįžę į savo ankstesnes darbo vietas; • nebepriklausantys darbo jėgai.
Ši schema atspindi srautus į nedarbą ir iš jo. Dirbantieji tampa bedarbiais. Ieškodami kito darbo, jo atsisakę dėl asmeninių motyvų, laikinai atleisti, taip pat palikę jį priverstinai dėl sumažėjusios gaminamų prekių paklausos. Nedarbo mastas padidėja ir dėl žmonių, ieškančių darbo pirmą kartą, įėjimo į darbo rinką. Dažniausiai tai asmenys, baigę mokslus. Nedarbo lygis keičiasi, kai srauto intensyvumas skiriasi nuo jo ištekančio srauto intensyvumo. Tikslai Užimtumo didinimo 2001-2004 m. programoje yra apibrėžti užimtumoir darbo rinkos politikos strateginiai tikslai – įveikti neigiamasstruktūrinių ūkio reformų bei išorės poveikio pasekmes gyventojų užimtumuiir darbo rinkai, didinti gyventojų užimtumą, mažinti nedarbą beisubalansuoti darbo rinką. Lietuvoje prioritetas teikiamas aktyvioms nedarbomažinimo priemonėms. Priėmus Nedarbo draudimo įstatymą aktyvios darborinkos politikos priemonės bus finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. Įgyvendinant Užimtumo didinimo programą, tikimasi sustabdytinedarbo augimą, o vėliau – nuosekliai mažinti registruoto nedarbo lygį iki7-8 proc.
1 Nedarbo esmė ir lygis
Nedarbas yra didžiausia makro problema, nes nedarbo būvimasekonomine prasme reiškia negrąžinamą svarbiausio visuomenės ištekliauspraradimą. Be to nedarbas sukelia rimtas socialines problemas. Nedarbasgali būti:ciklinis, struktūrinis, tekamais(frikcinis). Ciklinis nedarbas (Uc – Cyclical Unemployment) – nedarboforma, atsirandanti esant žemai darbo jėgos paklausai visose šalies ūkiošakose, sferose, visuose regionuose. Cikliniu nedarbu laikomas toks, kurįsukelia gamybos nuosmukis. Tada bendrosios paklausos prekėms ir paslaugomsmažėjimas palydimas didėjančiu nedarbu. Taigi bedarbių skaičių galima nustatyti pagal formulę U=UF+US+UC; U – bedarbių skaičius; UF – tekamasis nedarbas; Us –struktūrinis nedarbas; Uc – ciklinis nedarbas Įsitikinta, kad tekamasis nedarbas, o dinamiškai besikeičiančiojeūkio struktūroje ir struktūrinis nedarbas, yra neišvengiami. Taigi visiškasužimtumas negali būti šimtaprocentinis. Visiškas užimtumas (EF –Full Employment) – maksimalus darbo jėgospanaudojimo lygis, tai tokia situacija, kai ekonomikoje egzistuoja tiktekamasis ir struktūrinis nedarbas. Taigi, esant visiškam užimtumui, nedarbas šalyje egzistuoja. Todėlvietoj visiško užimtumo dažniausiai vartojama natūralaus nedarbo lygiosąvoka. Natūralus nedarbo lygis (NUR – Natural Rate of Unemployment) –nedarbas, susidarantis pasiekus potencialų BNP, kai tekamasis irstruktūrinis nedarbas neviršija leistinų ribų. Išvystytos rinkos šalių patyrimas rodo, kad esant 4-6% bedarbiųnuo esamos darbo jėgos šalyje, nekyla jokių ekonominių problemų. Toksnedarbo lygis leidžia prekinio ūkio ekonomikai greitai prisiderinti prienuolat besikeičiančios bendrosios paklausos. Tekamasis (frikcinis) nedarbas (UF – Frictional Unemployment) –nedarbo forma, atsirandanti gyventojams laisvanoriškai keičiant gyvenamąjąvietą ir profesiją; atleidus ir ieškant naujo darbo, pirmą kartą atėjus įdarbo rinką. Tekamais nedarbas atsiranda, kai žmogus gali laisvai pasirinktiveiklos rūšis, darbo vietas. Vieni keičia darbo vietą savanoriškai(pakėlękvalifikaciją, pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms ir t.t.), kiti ieškonaujo darbo, atleidus juos iš ankstesnio, treti laikinai netenka sezoniniodarbo. Yra žmonių, kurie ieško darbo pirmąsyk, baigę vidurines, aukštąsiasmokyklas ir pan. Vieni suranda darbą arba grįžta į ankstesnę darbovietę,kiti išeina iš darbo ir papildo tekamąjį nedarbą, todėl ši nedarbo formapastoviai išlieka. Manoma, kad tekamasis nedarbas – neišvengiamas ir tam tikru mastupageidautinas todėl, kad nemažai darbuotojų pereina į geriau apmokamą,aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Dėl to didėja žmoniųpajamos, racionaliau paskirstoma darbo jėga, taigi padidėja BNP apimtis. Struktūrinis nedarbas (Us – Structursl Unemlpyment) – nedarboforma, atsirandanti augant gamybos techniniam lygiui ir darbuotojųkvalifikacijai neatitinkant darbo jėgos paklausos. Pasireiškia tada, kaidarbo išteklių teritorinis pasiskirstymas ir kvalifikacinė struktūraneatitinka darbo sferos reikalavimų. Jis yra sudėtingesnė problema, nesdarbingiems gyventojams tenka pakeisti gyvenamą vietą arba įsigyti naująprofesiją. Rinkos ekonomikai būdingas nedarbas. Darbingų gyventojų dalisdarbo atžvilgiu yra tam tikrame judėjime. Vieni darbuotojai išeina išdarbo, kiti įsidarbina, kiti ieško darbo. Šis pastovus darbo ištekliųjudėjimas į nedarbą ir iš jo apsprendžia, kad dalis darbuotojų tam tikrąlaiką yra nedarbo būsenoje. L – visuminė darbo jėga; E – dirbančių žmonių skaičius; U –neturinčių darbo žmonių skaičius. L=E+U; U/L=nedarbo lygis (%)
Globalinės darbo rinkos problemos daro didžiulę įtaką Lietuvosdarbo rinkai. Nedarbą sąlygoja pernelyg lėtas ekonomikos plėtojimas,absoliutus ir reliatyvus darbo jėgos perteklius mažiau konkurencingoseatskirose ekonominėse veiklose (žemės ūkyje ir pan.). Per pastaruosiuskeletą dešimtmečių industrinėse šalyse BVP vienam gyventojui vidutiniškaipadidėjo 2-3 %, tačiau nedarbas sumažėjo ir sudarė apie 7 % darbo jėgos.Darbo jėgos perteklius sukuria palankias sąlygas smukti užimtumo kokybeibei atsirasti pajamų nelygybei. Pokomunistinėse valstybėse naujų darbovietų atsiradimas dažnai susijęs su užimtumo kokybės smukimu. Toks procesasjose labiau paplitęs ir vyksta daug sparčiau nei industrinėse valstybėse.Mažėjanti žemės ūkio sektoriaus plėtra, nepakankamos investicijos įpramonės ir paslaugų sektorius sukuria perteklinę darbo jėgą ir taip didinagyventojų užimtumo pažeidžiamumą bei pajamų nesaugumą. Žmonės imasiatsitiktinių darbų, kurie neužtikrina ilgalaikio užimtumo, pastovių pajamų,sveikatos bei socialinio draudimo.3 Atleidimas iš darbo
Per paskutinius dvejus metus beveik pusėje apklaustų įmonių (45%)buvo atleistas bent vienas darbuotojas, per artimiausius dvejus metus tamtikrą skaičių darbuotojų ketina atleisti 16% apklaustų įmonių. Atleidimųskaičius buvo didžiausias maisto pramonės sektoriuje (59% įmonių, planuojaatleisti -25%.), mažiausias – IT sektoriuje (28% įmonių, planuoja atleisti15%). Turizmo sektoriuje bent vieną darbuotoją atleido 50% įmonių, oketina atleisti – 10% Skirtinguose sektoriuose atleistų darbuotojų skaičiaus skirtumaslabiausiai lemia įmonių dydis, ką rodo, pavyzdžiui, santykinai aukštasatleidimų skaičius maisto pramonėje, tarp kurių trečdalis įmonių – taididžiosios įmonės, turinčios daugiau nei 100 darbuotojų. Vidutiniškai dudarbuotojus atleido įmonės, kuriose dirba iki 10 žmonių, 5 darbuotojus –įmonės, turinčios 11 –49 darbuotojus. Apklausos duomenimis, per paskutiniusdvejus metus maisto pramonės įmonėse buvo atleisti vidutiniškai 36darbuotojai, IT įmonėse – 3, turizmo sektoriaus įmonėse – vidutiniškai 7darbuotojai. Tarp atleistų darbuotojų dominuoja tarnautojai ir kanceliarijosdarbuotojai, nekvalifikuoti darbininkai, dirbantys gamybos srityse, beikvalifikuoti darbininkai. • Maisto pramonėje didžiausias atleidimų skaičius buvo kvalifikuotų darbininkų bei amatininkų grupėje. Šis sektorius iš kitų išsiskyrė aukštesniu negu kitose įmonėse atleistų nekvalifikuotų darbininkų bei gamybos operatorių ir surinkėjų skaičiumi; • IT sektoriaus įmonėse tarp atleistų profesijų grupių dominavo vyr.specialistai ir vyr.technikai, specialistai ir technikai, pardavimų personalas; • Turizmo sektoriuje – tarnautojai ir kanceliarijos darbuotojai bei aptarnavimo ir apsaugos darbuotojai.
4 Bedarbiai
Nedarbas apibūdinamas bedarbių skaičiumi ir nedarbo lygiorodikliais. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, nedarbo lygis bei bedarbiųskaičius nustatomas dviem būdais: bedarbių apskaita teritorinėse darbobiržose ir Statistikos departamento atliekamais užimtumo tyrimais. Todėlišskiriamas registruotas nedarbas bei nedarbas pagal tyrimų duomenis. Nedarbo lygis įvairiose gyventojų grupėse pagal lytį ir amžiųnevienodas. Moterų nedarbingumas didesnis nei vyrų 20-30 m., 50-60 m.grupėse.Registruotas nedarbo lygis nustatomas pagal darbo biržose registruotųbedarbių skaičių ir darbo jėgos santykį. Bedarbiais laikomi nedirbantysdarbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose,užsiregistravę gyvenamosios vietovės valstybinėje darbo biržoje kaipieškantys darboir pasirengę profesiniam mokymuisi.[pic] Darbo biržos, įsikūrusios nuo 1991 m., pradėjo registruotibedarbius. Darbo biržose registruotas bedarbių skaičius kasmet didėja.Daugiausia jų buvo užregistruota 2001 m. vasario – kovo mėn. – po 237tūkst. Bedarbių, registruotų darbo biržoje, nedarbo lygis nuo 0,3 % 1991 m.pakilo iki 13,2 % 2001 m. vasario – kovo mėn. Tai didžiausias nedarbo lygisper pastarąjį laikotarpį. Tyrimų duomenys parodė, jog didėja nedirbančiųasmenų pasitikėjimas valstybinėmis darbo biržomis – dauguma jų ieškodamidarbo naudojasi darbo biržos paslaugomis. Darbo biržos registruoja bedarbius, kurie ieškodami darbokreipiasi į Valstybinę darbo biržą. Tačiau nemažai bedarbių darbo ieško irkitais būdais: privačiose darbo biržose, per žiniasklaidos priemones irinternetą, per giminaičius, pažįstamus bei darbdavius. Vis daugiaubedarbių, ieškodami darbo, kreipiasi į Valstybinę darbo biržą. 1997 m. į jąkreipėsi tik pusė bedarbių, o per 1999 – 2000 m. – 67 %. Nedarbo lygis pagal užimtumo tyrimų duomenis. Bedarbiai pagalTarptautinės darbo organizacijos (TDO) rekomendacijas yra tiriamojo amžiausasmenys (15 metų amžiaus ir vyresni), kurie tiriamąją savaitę neturėjomokamo darbo ar pajamas duodančio užsiėmimo, jį suradę galėjo artimiausiumetu pradėti dirbti, įvairiais būdais aktyviai ieškojo darbo: kreipėsi įvalstybinę ar privačią darbo biržą, darbdavius, pažįstamus, gimines,žiniasklaidą, laikė testus dėl priėmimo į darbą, ieškojo žemės, patalpų arįrengimų, leidimų, licencijų ar finansinių išteklių savo verslui plėtoti.Bedarbių grupei pagal TDO priskiriami ir neaktyvūs gyventojai (moksleiviai,
studentai), kurie nori dirbti ir įvairiais būdais aktyviai ieško darbo. Abu bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio įvertinimo būdai remiasiskirtinga metodika bei bedarbio samprata. Skirtingos nedarbo situacijosįvertinimo metodologijos, kuriomis naudojasi teritorinės darbo biržos beiStatistikos departamentas, ir lemia nedarbo lygio bei bedarbių skaičiausduomenų skirtumus. Tačiau abu nedarbo situacijos įvertinimo būdai,naudojami kartu, padeda objektyviau ir nuodugniau apibūdinti bedarbystėssituaciją šalyje. Ankstesnė bedarbių veikla ir išsilavinimas. Didžioji daugumabedarbių – tai anksčiau dirbę žmonės, dėl įvairių priežasčių praradę darbą.Nemažai bedarbių – darbo nerandantys buvę moksleiviai ir studentai. Į darborinką nori patekti vis daugiau moterų, auginusių vaikus namuose. Taibūdinga beveik visoms ES šalims, taip pat ir Lietuvai. Tyrimų duomenimis,daugiau nei 70 % asmenų, priskirtų bedarbiams, anksčiau dirbo, 11 % mokėsiar buvo ką tik baigę mokslus. Apie 8 % neaktyvių darbingo amžiaus gyventojųnorėjo dirbti ar ieškojo darbo. Daugiausia bedarbių anksčiau dirbo pramonės įmonėse (27 %),prekyboje (21 %) ir žemės ūkyje (9 %). Profesijų požiūriu daugiausiabedarbių anksčiau dirbo kvalifikuotų darbininkų darbą (25 %), buvonekvalifikuoti darbininkai (20 %), dirbo įrengimų, mašinų operatorių irsurinkėjų darbą (17 %). Tai daugiausia pramonės įmonėse bei statybose dirbęsiauro profilio darbininkai. Diegiant naujas technologijas, gerėjantgaminių kokybei, darbdaviams reikia ne tik aukštos kvalifikacijos, bet irkelias profesijas turinčių darbuotojų. Todėl nesugebantys ar nenorintyspersikvalifikuoti asmenys praranda darbą. Dauguma bedarbių (23 %) neturi profesinio pasirengimo, yra baigętik vidurinę mokyklą. Asmenys, baigę profesines mokyklas, kuriose įgijonepaklausias profesijas, ar dėl mažų praktinių įgūdžių sunkiai įsidarbina.Apie penktadalį bedarbių yra baigę technikumus ar aukštesniąsias mokyklas.Bedarbių, turinčių aukštojo mokslo diplomus, būna nedaug, jų skaičiussvyruoja nuo 16 iki 20 tūkst. (apie 7 % visų bedarbių).1 Ilgalaikiai bedarbiai
Ilgalaikė bedarbystė – viena skaudžiausių problemų tiek ES šalyse,tiek ir Lietuvoje. Ilgalaikiu bedarbiu vadinamas asmuo, kuris neturi darboilgiau nei 12 mėnesių. Kai ekonomikos augimo tempai nedidėja, nekuriamosnaujos darbo vietos, didėja nedarbas. Jei šis procesas trunka ilgesnį laikotarpą – daugėja ilgai darbo negalinčių rasti žmonių. Kadangi darbo biržojeregistruotiems bedarbiams pašalpos Lietuvoje mokamos ne ilgiau kaip šešismėnesius per metus, daugelis jų darbo biržose registruojasi tik metus. Tikapie 12 % visų registruotų bedarbių darbo biržų įskaitoje būna vieneriusmetus ir ilgiau. Tai ilgalaikiai bedarbiai. Tyrimų duomenimis, beveik pusėvisų bedarbių yra ilgalaikiai.[pic]
ES ilgalaikiai bedarbiai 1999 m. sudarė beveik 46 % visųbedarbių. 2000 m. IV ketvirtyje Lietuvoje ilgalaikių bedarbių buvo 52 %,Latvijoje – 63 %, Estijoje – 47 %. Ilgalaikiams bedarbiams dėl žemoišsilavinimo bei kvalifikacijos lygio labai sunku susirasti darbą. Lietuvai labai aktuali ilgalaikio nedarbo problema. Pirmiejiilgalaikiai bedarbiai, kurių bedarbystės trukmė viršijo 12 mėnesių, buvoįregistruoti darbo biržose 1993 metais. Didelė jų dalis neturi profesinėskvalifikacijos, daugiau kaip trys ketvirtadaliai iš viso nepasirengę darborinkai. Ilgalaikiam nedarbui įtakos turi ir ūkio raidos struktūriniaipokyčiai. Nepakankamos investicijos į pramonės, statybos ir paslaugųsektorius, mažėjanti žemės ūkio plėtra sukuria perteklinę darbo jėgą irdidina nedarbą. Ši problema ypač aktuali kaime, kur žemės ūkyje dirbadaugiausia gyventojų. Stringant žemės ūkio reformoms, didėja nedarbaskaime, jis nuo 8,2 % 1999 m. lapkritį pakilo iki 14,6 % 2000 m. lapkritį.Daug problemų kyla perkvalifikuojant žemės ūkio darbuotojus, suteikiantjiems paklausią kvalifikaciją bei juos įdarbinant. Sėslus gyvenimo būdas,lėšų stoka įsigyti būstą apsunkina šių problemų sprendimą. Tai būdingavisoms pokomunistinėms valstybėms.
Ilgalaikiai bedarbiai, tūkst.| |Iš jų jaunimas || |Iš viso|Vyrai |Moterys |Iš viso|Vyrai |Moterys ||1999m. |101,9 |61,8 |40,0 |28,4 |19,5 |8,9 ||2000m. |144,2 |86,3 |57,9 |42,9 |30,2 |12,6 ||2001m.II |168,5 |106,4 |62,1 |41,0 |29,2 |11,8 ||ketv. | | | | | | |
Dalinė bedarbystė būna tada, kai: 1) dirbantieji galiįsidarbinti tik nepilną darbo dieną; 2) dirbantieji dirba nepilną darbodieną, nors ir gauna pilną atlyginimą. Apibendrinant nedarbo situaciją Lietuvoje, ryškėja dvi neigiamostendencijos. Pirma, daugėja bedarbių, turinčių darbo rinkoje nepaklausiasprofesijas ar neturinčių kvalifikacijos. Mažėja nekvalifikuotos darbo jėgospaklausa ir didėja ypač kvalifikuotų specialistų poreikis: darbo jėgospasiūlos kvalifikacija neatitinka darbo rinkos paklausos. Darbdaviamsreikia aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų, o į darbo biržasdaugiausia kreipiasi asmenys, nepasirengę darbo rinkai, t. y. įgijęnepaklausias profesijas ar ilgalaikiai bedarbiai, turintys silpną darbomotyvaciją. Jie sudaro nuo 84 iki 89 % visų registruotų bedarbių. Norsšalyje veikia 17 darbo rinkos mokymo centrų, juose parengti arperkvalifikuoti bedarbiai dėl mažo mobilumo negali rasti jų kvalifikacijąatitinkančio darbo. Antra, ypač aukštas nedarbo lygis tarp jaunų (iki 25 metųamžiaus) žmonių. Jaunimo nedarbo problema yra aktuali visose Europosšalyse. ES šalyse jaunimo nedarbo lygis 2000 m. gruodžio mėn. buvo 16,7 %. Jauniems žmonėms sunku rasti darbą dėl įvairių priežasčių:
daugelis jų neturi profesijos, darbo patirties, kai kurių, baigusiųaukštąjį mokslą, pasirinkta specialybė nėra paklausi jų gyvenamojojeteritorijoje. Kartais diplomuotiems specialistams tenka dirbti ne pagalįgytą specialybę. Tai ypač būdinga Lietuvos jaunimui, baigusiam pedagoginioir žemės ūkio profilio mokslus. Didžioji jų dalis, nenorėdami vykti dirbtiį kaimą, lieka didžiuosiuose miestuose, pakeičia savo specialybę arba,neradę darbo, tampa bedarbiais.Darbo užmokesčio įtaka nedarbui
Tiesioginę įtaką nedarbui turi darbo užmokestis, kuris negaligreitai ir lanksčiai prisitaikyti prie darbo jėgos paklausos ir pasiūlospokyčių. Teoriškai pagal rinkos modelį darbo paklausa ir pasiūla turibalansuotis ir pusiausvyros taškas suformuoja darbo kainą (užmokestį).Tačiau realusis darbo užmokestis taip greit kaip paklausa ir pasiūlanekinta. Neretai jis yra aukštesniame lygyje nei pusiausvyra. Nedarbas, kurį iššaukia realaus darbo užmokesčio nesugebėjimasprisitaikyti prie darbo paklausos ir pasiūlos pusiausvyros lygių pokyčių,vadinamas laukimo nedarbu. Darbdaviai gali sumažinti darbo užmokestį irsusidarytų darbo jėgos paklausos ir pasiūlos pusiausvyra, bet įmonė topadaryti negali, nes: 1. visose valstybėse yra minimalaus darbo užmokesčio įstatymas; 2. veikia profsąjungos, turinčios monopolinę valdžią darborinkoje; 3. darbo užmokesčio dydžiu įmonė skatina savo darbuotojus geriaudirbti. Daugumoje šalių darbo užmokestis atsižvelgiant į darbosudėtingumą ir darbuotojų kvalifikaciją yra įstatymiškai diferencijuotas.Be to, atsižvelgiant į infliaciją, darbo užmokestis yra indeksuojamas.Profesinės sąjungos ir darbdaviai sudaro kolektyvines sutartis, kuriosenumatomos ne tik darbo sąlygos, bet ir užmokestis. Įmonės, suinteresuotosišlaikyti geresnius darbuotojus, moka didesnį užmokestį.
Frikcinis nedarbas ir valstybės politika
Gamybai ir verslui reikalinga ne aplamai darbo jėga, o tamtikros struktūros, turinčios požymius ir savybes, todėl viena iš nedarbopriežasčių – reikalingas laikotarpis per kurį susiderintų darbo jėgosstruktūra su laisvų darbo vietų struktūra. Rinkos pusiausvyros modelisnumato šių struktūrų atitikimą – bet kuris darbuotojas tinka bet kuriaidarbo jėgai. Rinka būtų pusiausvyroje. Tikrovėje darbuotojai turinevienodus polinkius, sugebėjimus ir kiekvienai konkrečiai darbo vietaireikalingas konkrečių sugebėjimų žmogus. Informacijai apie darbo vietas irį jas besisiūlančius taip pat reikia atitinkamo laikotarpio. Nedarbasatsirandantis dėl darbo jėgos ir darbo struktūrų suderinimo, vadinamasfrikciniu nedarbu. Tam tikras frikcinio nedarbo lygis neišvengiamas, nesekonomika kinta. Pareikalavimas vienoms prekėms didėja, kitoms mažėja,keičiasi gamybos struktūra: įmonės užsidaro ar plečia veiklą. Pagal taikeičiasi darbo jėga. Valstybė bando mažinti natūralų nedarbo lygį. Platinamainformacija apie laisvas darbo vietas. Kuriamos valstybės darbuotojųperkvalifikavimo struktūros – padeda įsigyti kitą profesiją. Jei priemonėsefektyvios, nedarbas mažėja. Veikia nedarbo draudimo valstybinė sistema, kurios poveikiorezultatas – frikcinio nedarbo padidinimas. Darbuotojas netekęs darbo tamtikrą laiką gauna nedarbo pašalpą. Pašalpų ir kompensacijų mokėjimassušvelnina nedarbo pasekmes, bet kartu didina frikcinį nedarbą ir natūralųnedarbo lygį.
Priemonės nedarbui mažinti ir darbo rinkai subalansuoti
Didėjant šalyje nedarbo lygiui, yra kuriamos ir įgyvendinamosįvairios darbo politikos priemonės, kuriomis siekiama subalansuoti darborinkos pasiūlą ir paklausą bei skatinti gyventojų užimtumą. Strateginiaiužimtumo ir darbo rinkos politikos tikslai numato liberalizuoti verslosąlygas, skatinti ekonomikos plėtrą, siekti užimtumo didinimo ir mažintibiurokratinius suvaržymus bei trukdymus. Bus siekiama sustabdyti nedarbo didėjimą, vėliau nuosekliaimažinti registruotų bedarbių nedarbą iki 7-8 %. Programos įgyvendinimolaikotarpiu turėtų būti skatinama verslo plėtra ir investicijos, kuriosužtikrintų 110-120 tūkst. naujų darbo vietų sukūrimą. Tai sudarytų sąlygastoliau didinti gyventojų užimtumą, iki jis pasieks ES valstybių vidutinįlygį, ir siekti visiško visų darbingų gyventojų užimtumo.
Darbo rinka ir jaunimas
Socialiniu – demografiniu požiūriu jaunimas, viena vertus, nusakodarbo rinkos raidos perspektyvas, kita vertus jautriausiai reaguoja į darborinkos perspektyvas. Jaunimo aktyvumo darbo rinkoje mažėjimą patvirtina Statistikosdepartamento duomenys, pagal kuriuos 1997 – 2000m.ekonomiškai aktyvaus 15 –29 metų jaunimo skaičius sumažėjo iki 53,1 tūkst. Esama pokyčių visose trijose jaunimo aktyvumo struktūtinėsegrupėse: užimtųjų, neaktyviųjų ir bedarbių. 1997m. ekonomiškai aktyvūs buvo57,7% 14 – 29 metų amžiaus jaunimo (užimtieji sudarė 46,2%, bedarbiai –11,4%); 42,3% jaunimo buvo neaktyvūs. 2000m.sumažėjo užimtųjų (44,1%) irbedarbių (11%) grupėse, t.y.ekonomiškaiaktyvūs buvo 55,2% jaunimo, irpadidėjo neaktyviųjų grupė (44,8%). Remiantis gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 1997m.15 – 19 metųamžiaus grupėje buvo 868 tūkst. jaunuolių, iš jų dirbo 401tūkst., o 200-
aisiais iš 811tūkst.jaunuolių užimti buvo 357,5tūkst. Jaunimo užimtumo lygis skirtingose amžiaus grupėse labai skiriasi:15 – 19 metų amžiaus jaunuolių grupėje 1997m. dirbo 13,9%, o 2000m. – 7,2%jaunuolių, 20 – 24 metų amžiaus grupėje atitinkamai 55,4 ir 47,0%.[pic] Bedarbiai pagal TDO rekomendacijas laikomi tiriamo amžiaus asmens,kurie tiriamąją savaitę neturėjo darbo, jį suradę buvo pasirengę perartimiausias dvi savaites pradėti dirbti, keturias savaites intensyviaiieškojo apmokamo darbo įvairiais būdais. Statistikos departamentoatliekamuose gyventojų užimtumo tyrimuose iki 2000m. buvo apklausiami 14metų ir vyresni gyventojai, nuo 2000m. – 15 metų ir vyresni gyventojai. Bedarbiai pagal Bedarbių rėmimo įstatymą laikomi nedirbantysdarbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo staigose,užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaipieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi. Darbo biržos,registruodamos bedarbius, vadovaujasi šiuo įstatymu. Dėl skirtingų bedarbio sąvokų apibrėžimų nedarbo lygis gyventojųapklausų ir darbo biržos duomenimis yra skirtingas. Darbo biržos duomenimisjaunimo nedarbas padidėjo. Į teritorines darbo biržas kasmet kreipiasi visdaugiau jaunimo 1997m. kreipėsi 48 tūkst., 2000 – 62,6tūkst., oper devynis2001m. mėnesius užsiregistravo 46,1 tūkst. jaunų bedarbių. 2001m. lapkričio1d. buvo užregistruota 29,2 tūkst. jaunų bedarbių, o jaunimo nedarbo lygissudarė 18,9% (šalies nedarbo lygis – 12,0%)/ kas ketvirtas besikreipiantisį darbo biržą yra jaunas žmogus. Per visą darbo biržos veiklos laikotarpįregistruotas jaunimo nedarbas buvo aukštesnis nei vidutinis šalies nedarbolygis.Jauni bedarbiai pagal amžiaus grupes ir lytį %|Metai |15 – 19 metų |20 – 24 metų |25 – 29 metų ||Iš viso |29,0 |30,8 |26,3 ||Alytaus |39,1 |48,2 |18,7 ||Kauno |33,8 |29,9 |39,2 ||Klaipėdos |23,9 |29,1 |18,2 ||Marijampolė|20,3 |27,6 |28,2 ||s | | | ||Panevėžio |27,8 |29,8 |25,1 ||Šiaulių |32,9 |38,4 |22,6 ||Tauragės |40,9 |37,8 |44,4 ||Telšių |13,1 |14,2 |11,8 ||Utenos |30,5 |26,4 |39,7 ||Vilniaus |26,0 |28,5 |22,9 |
Jaunų bedarbių išsilavinimo ir profesinio pasirengimo lygis tampajų bedarbystės, o vėliau ir motyvacijos mokytis bei aktyviai dalyvautidarbo rinkoje prardimo priežastimi. 2000m. darbo biržos pagalbos prireikė 12,6 tūkst. profesinių,aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų absolventų, t.y. 3,2 tūkst. daugiau neiprieš metus.
1 Ilgalaikiai bedarbiai
Jaunų ilgalaikių bedarbių kasmet daugėja, tačiau jie tesudaroapie trečdalį Visų ilgalaikių bedarbių. Ilgalaikių bedarbių jaunų vyrų yradvigubai daugiau nei moterų. Apie 50% visų jaunų bedarbių darbo ieško nuovienerių iki dvejų metų, o apie trečdalį – nuo dviejų iki trejų metų.1999m. tokių žmonių buvo 1,4 tūkst., arba 5%, o 2001m. II ketvirtį – 11,1tūkst., arba 27% visų jaunų ilgalaikių bedarbių. Didžiausią įtaką ieškantiems darbo asmenims turi išsilavinimas arįgyta profesija bei darbo patirtis. Populiariausias būdas ieškoti darbo yra per valstybines darbobiržas, darbdavius, draugus ir gimines, studijuoti skelbimus apie siūlomądarbą žiniasklaidoje. Mažai ilgalaikių bedarbių kreipėsi į privačias darbobiržas ar skelbiasi apie darbo paieškas žiniasklaidoje. Apie trečdalį visų, taip pat ir jaunų ilgalaikių, bedarbių sutiktųdirbti už minimalų darbo užmokestį, aštuntadalis norėtų uždirbti nuo 400iki 800 litų. Apie 10% ilgalaikių bedarbių sutiktų dirbti už mažesnį neiminimalų atlyginimą, o 5% norėtų uždirbti ne mažiau kaip 1500 litų.
2 Jaunimo nedarbo priežastys
Per Lietuvos darbo biržos inicijuotą tyrimą apklausti jaunibedarbiai nurodė tokias darbo netekimo bei neįsidarbinimo priežastis: • Terminuota darbo sutartis; • Sezoninis darbas; • Nepakankamas darbo užmokestis; • Blogos darbo sąlygos; • Darbas ne pagal specialybę; • Ekonominės įmonės padėtis (likvidavimas, bankrotas, etatų mažinimas); Apie 8% jaunų darbuotojų buvo atleista dėl blogų santykių sudarbdaviu bei darbo drausmės pažeidimų. Daugelis jaunų žmonių iki užsiregistravimo darbo biržoje dirbodarbininkais, tik 2% turėjo savo verslą, 1% ūkininkavo, 1% buvo užimtikitais darbais. Mažiau nei 3% dirbusių jaunuolių darbo netekimo priežastimilaikė nepakankamą profesinį pasirengimą.
2002m. nedarbo tyrimo duomenys
Šiais metais pirmą kartą gyventojų užimtumo tyrimai atliekamikiekvieną ketvirtį. Tyrimai atliekami laikantis Europos Tarybos reglamentų,Tarptautinės darbo organizacijos ir Eurostato metodinių nurodymų. Pagalšiuos nurodymus buvo apklausti 15 metų ir vyresni gyventojai. Tyrimo metuapklausta 10,8tūkst., tiriamo amžiaus gyventojų. Tyrimas parodė, kad bedarbiai darbo ieško įvairiausiais būdais.Daugiausia bedarbių darbo ieško per valstybines teritorines darbo biržas,kreipiasi į žiniasklaidą. Mažėja ilgalaikių bedarbių, t.y. asmenų,ieškančių darbo vienerius metus ir ilgiau. Jų skaičius nuo 159 tūkst.pirmąjį ketvirtį sumažėjo iki 124 tūkst. antrąjį ketvirtį. Tačiau jų dalis,palyginti su bendru bedarbių skaičiumi, išlieka didelė – 58 proc. Net 76 proc. Bedarbių anksčiau dirbo, 11 proc. Šeimininkavonamuose, 8 proc. mokėsi arba baigę mokslus nedirbo. Bedarbių išsilavinimas labia skirtingas. Tik 7 proc. bedarbių turiaukštąjį išsilavinimą, o 23 proc. – aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį.Beveik pusė visų bedabių yra baigę pagrindines ir vidurines bendrojolavinimo mokyklas ir neturi profesijos. Apie 20 proc. bedarbių yra baigę
profesines mokyklas. 2002 metų Statistikos departamento tyrimo duomenimis, antrąjįketvirtį, palyginti su pirmuoju, nedarbo lygis sumažėjo 4,1 proc. – nuo17,1 iki 13 proc. Bedarbių antrąjį ketvirtį buvo 213 tūkst.Moterų nedarbas Lietuvoje
Iki nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvoje oficialiai neegzistavonedarbo problema. Jau 1991 metų pabaigoje buvo registruota 4 600 bedarbių,3 000 iš jų buvo moterys. 1994 metų pabaigoje bedarbių skaičius siekė net33.3 tūkstančius. Moterys sudarė apie 60 procentų visų bedarbių. Pagal Statistikos departamento prie Lietuvos RespublikosVyriausybės duomenis (Darbo jėga, užimtumas ir bedarbystė 1996 metais.Vilnius, 1997, Leidinio Nr.3170) Lietuvoje 1996 metų rugsėjo mėn. buvo jau317 tūkstančių bedarbių. Moterys registruotų darbo biržose bedarbių tarpesudarė 55.4%. Nedarbo lygis siekė 15.6%, vyrų tarpe -15.2%, moterų – 15.9%. Moterys bedarbės su aukštuoju ir aukštesniuoju išsimoklslinimu sudarė41.4 %. Per 1994 – 1996 metus bedarbių moterų skaičius išaugo 8,1procento. 1997 metais bedarbių tarnautojų tarpe net 74 % – moterys,turinčios aukštąjį arba specialųjį išsilavinimą.
Gyventojų užimtumas|14-74 m. Amžiaus |2802|1321|1481 |1935 |867 ||Darbo jėga |2037|1017|1020 |1354 |683 ||Užimti |1720|862 |858 |1083 |637 ||Neaktyvūs |765 |304 |461 |581 |184 ||gyventojai | | | | | ||Aktyvumo lygis, % |72.7|77.0|68.9 |70.0 |78.8||Užimtumo lygis, % |61.4|65.3|57.9 |56.0 |73.5|| |tūks|% |tūks|% |tūks|% || |t. | |t. | |t. | ||Iš viso |317 |100|155 |100|162 |100||Aukštasis |32 |10.|12 |7.7|20 |12.|| | |1 | | | |4 ||Aukštesnysis |77 |24.|30 |19.|47 |29.|| | |3 | |4 | |0 ||Bendras |101 |31.|48 |31.|53 |32.||vidurinis | |9 | |0 | |7 ||Profesinis |61 |19.|39 |25.|22 |13.|| | |2 | |1 | |6 ||Kitas |46 |14.|26 |16.|20 |12.|| | |5 | |8 | |3 |
Moterų bedarbystė turi savitų, specifinių bruožų. Moteris yravienas iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės elementų. Ji psichiškaijautriau reaguoja į iškilusias problemas, dėl motinystės pareigos palikusidarbą, dažnai nebegali vėl grįžti į darbo rinką. Remiantis statistiniaisduomenimis, būtent moterys sudaro didesniąją bedarbių dalį. Jos sunkiaususiranda darbą dėl įvairiausių priežasčių: didesnio atsidavimo šeimai,visuomeninės nuomonės apie moters vaidmenį, mažesnių fizinių sugebėjimų beikitų. Atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad šiandien moters irvaidmuo, ir įvaizdis yra labiau problematiški negu vyro. Pvz., net 80%dirbančių moterų teigia, kad vyro socialinė, ekonominė ir politinė padėtisyra geresnė negu moterų. Su tokia nuostata sutinka 68% dirbančių vyrų.Taigi tiek vyrai, tiek moterys konstatuoja tą faktą, kad vyro socialinisvaidmuo užtikrina geresnes vyro egzistencijos sąlygas. Tačiau vyrai irmoterys skirtingai suvokia šias geresnes sąlygas, nes nevienodai suvokia“tikrąjį” moters socialinį vaidmenį. Apie 60% vyrų mano, kad moteris turirūpint šeima ir vaikais. Tuo tarpu 68% dirbančių moterų nesutinka, kadmoteris turi dirbti didžiąją namų ruošos darbų dalį. Taigi, tik mažiau kaiptrečdalis moterų pritaria radiciniam moters vaidmeniui. Moterims sunkiau yra konkuruoti su vyrais darbo rinkoje tiek dėlblogesnės socialinės padėties, egzistuojančios moterų diskriminacijos, tiekdėl žinių trūkūmo. Nors Lietuvoje dauguma moterų turi specialybę(specialistų su aukštuoju išsimokslinimu tarpe moterys sudaro 58%, suspecialiu viduriniu 65%), tačiau jos sunkiau susiranda darbą pagalspecialybę (34% bedarbių moterų tai laiko pagrindine įsidarbinimokliūtimi). Daugelis moterų, išėjusios į atostogas, skirtas vaiko auginimui,praranda savo kvalifikaciją, nes vystantis mokslui ir technikai įgytosžinios labai greitai sensta. Lietuvoje valstybės remiamų kvalifikacijosgrąžinimo kursų moterims nėra, o mokami perkvalifikavimo kursai dažnaimoteriai yra pernelyg brangūs ir dėl to neprieinami. Specifinės moterų problemos ieškant darbo (tūkst.)| |Iš |Vyra|Motery|| |viso|i |s ||Iš viso bedarbių |317 |155 |162 ||Neranda darbo pagal turimą specialybę |112 |57 |55 ||Sunku rasti darbą, nes neturi |60 |30 |30 ||specialybės, profesijos | | | ||Nepriima į darbą dėl vyresnio amžiaus |51 |18 |33 ||Nesutinka, dėl siūlomo darbo, nes: | | | ||Siūlo mažą darbo užmokestį |75 |45 |30 || Reikalauja dirbti nenormuotą darbo |17 |5 |12 ||dieną | | | || Netenkina darbo sąlygos |52 |22 |30 || Kita |20 |8 |12 ||Dažnai tenka dirbti trumpalaikius |32 |19 |13 ||atsitiktinius darbus | | | |
Nedarbo pasekmės
Aukštas nedarbo lygis sukelia nuostolius, kuriuos skirstome į dvirūšis: 1. Makroekonominius nuostolius; 2. Mikroekonominius nuostolius.
1 Makroekonominiai nuostoliai
Makroekonominiai nuostoliai (Macroeconomical Loss) – nuostoliaiplačiąja prasme, tai nuostoliai, padaryti visai šalies ekonomikai. Nedarbo poveikį BNP rodo paveikslas. Jeigu nedarbo lygis, kurįvaizduoja taškas F, viršija natūralų nedarbo lygį, negalima pagamintiprekių bei paslaugų tiek, kiek leidžia potenciali BNP gamybos galimybiųkreivė. Jeigu BNP gamybos apimtis pasiektų tašką G, tai, esant pastoviaiinvesticinių prekių gamybos apimčiai, F – G atkarpos projekcija abscisiųašyje padidėtų vartojimo prekių bei paslaugų gamybos apimtis; jei BNPgamybos apimtis padidėtų F – H atkarpos ptojekcija ordinačių ašyje, taipadidėtų investicinių prekių gamyba, vartojimo prekių bei paslaugų apimčiaiesant pastoviai. Kai darbo jėga panaudojama nepilnai, turime atsisakyti metiniovartojimo prekių srauto ar investicinių prekių srauto padidėjimo. Mūsųrespublikoje neskaičiuojamas nei potencialus BNP, nei jo praradimai dėldarbo. Visiškas išteklių panaudojimas gyvybiškai svarbus reikalas. Tainepaprastai aktualu mūsų respublikai, todėl, kad daugelis privačių arbavisuomeninių poreikių lieka nepatenkinti. Respublikoje daugelio šeimųpajamų lygis yra žemas, dėl to jos dažnai negali kokybiškai patenkinti
būtiniausių poreikių: stokojama maisto produktų, (ypač žema kokybinė jųvartojimo struktūra), rūbų, avalynės ir t. t. Labai daug gyventojų neturigyvenamojo būsto, mokyklose vaikai mokosi pamainomis, lėšų trūkumasbūdingas sveikatos apsaugos, socialinio draudimo bei kitoms sistemoms,didėja bedarbių skaičius. Neįmanoma tiksliai išmatuoti nuostolius dėl nedarbo. Geriausiuatveju galima apytiksliai nustatyti bedarbių skaičių. Negalima pasikliautidarbo biržos duomenimis, nes jie apima toli gražu ne visus bedarbius, yragana didelis taip vadinamų nusivylusių darbuotojų skaičius, nebeieškančiųdarbo. Nedarbo nuostolių įvertinimą komplikuoja: 1. Prislėgtasis nedarbas; 2. Paslėptasis nedarbas. Prislėgtasis nedarbas (Discouraged Workers) – kai žmogus,nusivylęs darbo paeiška (ilgą laiką aktyviai ieškojęs darbo ir jo neradęs),nutraukia jo paieškas kaip beviltiškas, tuo pačiu sumažindamas ir darbojėgos skaičių. Tokie žmonės į darbo biržą jau nesikreipia ir nedidina bedarbiųskaičiaus. Lietuvoje yra nemažai įmonių, darbuotojų, dirbančių ne visądarbo savaitę ar darbo dieną. Nereti atvejai, kai įmonės nedirba mėnesiais.Tai jau paslėptasis nedarbas. Paslėptasis nedarbas (Concealed/Disguised Unemployment,Underemployed) – situacija, kai dalis žmonių, negaudami pastovaus, jųkvalifikaciją atitinkančio darbo, sutinka dirbti bet kokį darbą. Užsienio šalyse, pavyzdžiui, JAV kas mėnesį apklausiama 65tūkst. šeimų ir tokiu būdu nustatomas ir skelbiamas nedarbo lygis. Apklausaparodo ne tik bedarbių skaičių, bet ir socialines grupes, kuriosdaugiausiai kenčia dėl nedarbo. Nedarbo lygis (UR – Unemployment Rate) – asmenų, galinčių irnorinčių dirbti, tačiau nerandančių tinkamo darbo, santykio su visaisdarbingais gyventojais procentinė išraiška. Nedarbo lygis skaičiuojamas taip:UR – nedarbo lygis; U – bedarbių skaičius; LF – darbo jėga. Respublikos statistikos departamentas nedarbo lygiuiapskaičiuoti pradėjo naudoti šiuolaikinę metodiką, t. y. praveda apklausą. Nepanaudodami išteklių, prarandame dalį gamybos potencialo. Ypačsunkias pasekmes nedarbas sukelia atskiram individui, šeimai.
2 Mikroekonominiai nuostoliai
Mikroekonominiai nuostoliai (Microeconomical Loss) – nuostoliaisiaurąja prasme, tai nuostoliai, padaryti žmogui. Sąvoka “darbas” tai ne tik gamybos veiksnys, pirmiausia taižmogus. Ką reiškia likti be darbo ilgesniam laikui? Prarandamas pajamųšaltinis, suvartojamos santaupos. Dėl nedarbo atsiranda ne tik materialinėsbet ir psichologinės problemos: padidėja savižudybių skaičius, trumpėjagyvenimo trukmė, prarandama kvalifikacija.
Išvados
Apibūdinant nedarbą, turime skirti gyventojų ir darbo jėgossąvokas. Bet kuris dirbantis arba aktyviai ieškantis darbo priskiriamasdarbo jėgai. Skiriamos trys pagrindinės nedarbo formos: tekamasis,struktūrinis ir ciklinis. Pagrindinės nedarbo mažinimo priemonės: gera informacija apielaisvas darbo vietas, stokojamų specialybių darbuotojų ruošimas, naujųdarbo vietų kūrimas, vyriausybės vykdoma mokesčių politika.
Literatūros sąrašas
1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinis pranešimas. – Vilnius, 2001, -182p. 2. Lietuvos ekonominė programa laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą: Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimta 2001m.rugsėjo mėn – Vilnius, 2001, -66p. 3. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 2001. – Vilnius, 2001, – 39. 4. Tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas, 2000, -77p. 5. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. Iš Lietuvos sociologijos istorijos. Straipsnių rinkinys III – ji knyga. – Vilnius, 2000, -198p. 6. Ekonomika ir vadyba. Aktualijos ir metodologija. – Kaunas, 2000, — 381p. 7. Motiekienė V. Gyventojų užimtumas // žmogaus socialinė raida. – Vilnius, 2001. – P. 81 – 99 8. Drilingas B., Čiburienė J. , Snieška V. Makroekonomika pagrindas. – Kaunas, 1997, – 38p. 9. Ekonomikos teorijos pagrindai. Jakutis A., Petraškevičius V., Stepanovas A., Sečkutė L., Zaicev S. – Kaunas, 2000. – 198p. 10. www.finmin.lt 11. www.jt.lt
———————–Nedarbo mastas