Logistika. Funkcijos

Turinys

1. Įvadas.............................. 2 psl.
2. Logistika ........................... 3 – 4 psl.
3. Pagrindinės žinios apie logistikos sampratos istorinę raidą... 4 – 5 psl.
4. Logistikos veikla ir vystymasis................. 5 – 6 psl.
5. Logistikos koncepcija...................... 6 – 8 psl.
6. Logistikos funkcijos...................... 9 – 22 psl.
7. Išvados..............................22 psl.
8. Literatūra..............................23 psl.

Įvadas

Sukaupta šiuolaikinė gamybos valdymo patirtis rodo, kad valdant materialinius ir piniginius srautus tradicinės valdymo efektyvumo gerinimo ir tobulinimo galimybės bei būdai nebetenkina šiuolaikinių sąlygų. Todėl reikia naujų formų metodų, galinčių užtikrinti tolesnį šių pakankamai sudėtingų sistemų vystymą.

Dabartiniu metu intensyvi ūkinės veiklos plėtra ir padidėję materialinių bei piniginų srautų valdymo visų tarpusavio ryšių poreikiai lemia su gamybos valdymo efektyvumo didinimu susijusius svarbiausius reeikalavimus, keliamus naujiems metodams ir veiklos formoms.

Todėl logistika kaip mokslinė disciplina įgauna ypatingą vaidmenį, nes jos formos ir metodai geriausiai tenkina vispusiškos gamybinės ukinės veiklos integracijos uždavinius ir įgalina ieškoti optimalių gamybos valdymo sprendimų įvairiuose jos etapuose ir lygmenyse.

Pasaulinės logistinių valdymo sistemų kūrimo praktika parodė, kad dabartiniu metu gamybos ir įmonių valdymo logistinius principus galima vertinti kaip vieną iš svarbiausių įmonių valdymo krypčių, turint tikslą sustiprinti darbo, materialinių,piniginių ir energetinių išteklių ekonomiją, padidinti įvairių lygmenų valdymo efektyvumą, garantuoti reikiamą vartotojų apptarnavimo kokybę.

Naujo mokslinio ir mokomojo logistikos dalyko objektas yra materialiniai ir su jais susiję informaciniai bei finansiniai srautai. Platus logistikos taikymas ūkinėje praktikoje paiškinamas laiko intervalų tarp žaliavos įsigijimo ir prekių pateikimo galutiniam vartotojui trumpinimo informacijos būtinumu. Logistika leidžia minimizuoti pr

rekių atsargas ir daugeliu atvejų jų atsisakyti, gerokai sutrumpinti prekių pristatymo laiką, pagerinti informacijos gavimo procesą, pagerinti aptarnavimo kokybę.

Logistinė veikla daugiabriaunė. Ji apima transporto, sandėlių ūkio, atsargų, personalo valdymą, informacinių sistemų organizavimą, komercinę veikla ir daugelį kitų sričių.

Šis mokslas naujas tuo, kad siekiama įvairias veiklos sritis valdyti ne atskirai, o koordinuoti, sisteminiu principu, siekiant minimalių išlaidų ir kartu geriausiai aptarnauti vartotojus. Dėl šio visuminio požiūrio ir jo praktinio įgivendinimo pranašumų logistika užsienio specialistų vertinama kaip viena svarbiausių paskutiniųjų metų naujovių.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į puikias logistikos vystymosi perspektyvas pasaulyje ir Lietuvoje. Atsižvelgiant į visuotinius globalizacijos procesus bei informacinės visuomenės raidos tendencijas bei logistikos potencialą ir vaidmenį šiuose procesuose, ji gali tapti baziniu moksliniu ir mokomuoju dalyku aukštojoje mokykloje, taip pat pouniversitetinio saavarankiško mokymosi dalyku, nes ateityje logistikos žinios ir šios srities specialistai bus reikalingi praktiškai visose žmogaus veiklos srityse.

LOGISTIKA

Logistika palyginti su tradicinėmis vadybos mokslo šaknimis: finansų, rinkodaros ir gamybos valdymu yra gana nauja mokslo šaka. Šio mokslo naujumas pasireiškia tuo, kad siekiama valdyti ne atskirai kiekvieną veiklos sritį, o kordinuoti. Pirmoji knyga, kurioje kalbama apie koordinuotos logistikos vadybos privalumus, pasirodė tik 1961 m.,ir tuo išdalies galima paaiškinti , kodėl dar nėra visuotinai priimto logistikos apibrėžimo. JAV fizinio paskirstymo vadybos nacionalinės tarybos nustatytas apibrėžimas yr

ra toks:

Fizinio paskirstymo vadyba yra dviejų ar daugiau veiklų, kurių tikslai – žaliavų, materialinių išteklių ir produkcijos planavimas, gamyba, kontrolė ir efektyvus judėjimas iš gamybos taško į vartojimo tašką, tarpusavio sąveika.

Ši veikla gali apimti ir pirkėjų aptarnavimą, paklausos prognozavimą, paskirstymo ryšius, atsargų kontrolę, produkcijos sugjimą, pakavimą, prekių kontrolę, atliekų surinkimą bei antrinį panaudojimą, transporto eksplotavimą ir gabenimo organizavimą bei kitas veiklos rūšis.

Užsienio literatūroje logistikos samprata dažniausiai vertinama kaip ūkio apyvartos, žaliavų komponentų ir gatavos produkcijos judėjimo valdymo ir saugojimo procese nuo pinigų tiekėjams sumokėjimo iki pinigų už gatavos produkcijos pristatymą vartotojui gavimo momento. Čia akcentuojamas pinigų sumokėjimo ir gavimo principas.

Daugelio manymu, pakankamai informatyvus yra toks apibrėžimas:

Logistika – mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kitų materialinių ir nematerialinių operacijų valdymą nuo žaliavų ir medžiagų įsigijimo iki pristatymo gamybos įmonei, vidinės gamybinės žaliavos ir medžiagų bei pusfabrikačių perdirbimo, gatavos produkcijos, atitinkančios jo interesus ir reikalavimus, pristatymo vartotojui, taip pat reikiamos informacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas.

Toks apibrėžimas iš esmės skiriasi nuo tradicinio materialinių srautų valdymo logistinio požiūrio, nes materialinės grandinės pavienės grandys sujungiamos į sistemą, galinčią adekvačiai reaguoti į išorinės aplinkos iššūkius. Integruojama technika, technologijos, ekonomika, planavimo metodai ir srautų valdymas.

Pagrindinės žinios apie logistikos sampratos istorinę raidą

Pastaruoju metu užsienio ir Lietuvos ekonominėje literatūroje vis dažniau aptinkamas „logistikos“ te

erminas. Nors logistika yra modernus mokslas, tažiau vis dėlto šis naujas šiuolaikinei vadybai bei ekonomikai terminas turi ilgaamžę istoriją ir savo praktika siekia gilias istorines šaknis. Antikoje logistika reiškė visuotiną pasulio tvarką, dėsningumą, beasmenį kosminį protą. Žodis „logiškas“ (gr. logikos) reiškia „susijęs su logika, atitinkantis logikos dėsnius, protingas“. „Logika“ (gr. logike) – mokslas, tiriantis priimtinus samprotavimo būdus; taisyklingas mąstymas, vidinis dėsningumas. Logistikos pagrindus, ištisą logistikos sistemą sukūrė Aristotelis. Logistikos principus karyboje sėkmingai taikė Aristotelio mokinys A. Makedonietis.

Senovės Roma taip pat vartojo logistikos terminą. Logistika čia buvo suprantama kaip produktų paskirstymas. Romos imperijos laikotarpiu logisto titulą turėjo tarnautojai, užsimantis maisto produktų paskirstymju. Vėliau terminas logistika buvo pradėtas naudoti kariniuose veikaluose. Kariniuose veikaluose ji suprantama ( logistika ) dvejopai : užnugaris arba kariuomenės aprūpinimas.

Nepanašu kad logistikai ir ateityje būtų skiriama mažiau dėmesio nei jos iškilimo metais. Ir toliau lėtai plečiantis rinkai, dar ilgai bus stiprios infliacijos didėjimo tendencijos. Reikšmingiausios iš jų yra energijos kaštai, valstybinis gamybos reguliavimas bei darbo užmokesčio kėlimas, žaliavų tiekmo problemų gausėjimas. Kadangi logistika yra gana brangi veikla, vadyba ir toliau bus nukreipta mažinti išlaidas ir didinti gamybą. Todėl reikės profesionalių vadybos specialistų, nes tokie pokyčiai kaip transporto dereguliacija, didėjant konkurencijai su trečiojo pasaulio šalimis gatavų prekių rinkoje ir žaliavų paklausa logistikos planavimą ir
r operacijas padarys sudėtingesnius.

Šiuo metu logistika daugiausiai dėmesio skiria gamybos operacijoms ir karo pramonei. Ekonomikai ir toliau judant nuo gamybos link aptarnavimo sferos, atsiras daugiau galimybių taikyti esamus logistikos principus ir sąvokas įmonėms, kurių veikla yra aptarnavimas, o ne gamyba. Kartu didėjant prekybai su užsieniu ir gamybos eksportui, logistikos vadybininkai vis labiau įsitrauks į tarptautinę skirstymo ir tiekimo vadybos veiklą. Tai ne tik praplės logistikos ribas, bet ir paįvairins svarbiausias jos sąvokas.

Logistikos raida ir vystimasis

Logistikos principų taikymas vadybos srityje prasidėjo palyginti neseniai. Maždaug iki 8-ojo dešimtmečio produkcijos gamintojai ir vartotojai nesiėmė rimtai kurti specialių sistemų leidžiančių optimizuoti materialinius srautus. 8 – ojo dešimtmečio pradžioje laisvosios rinkos šalyse įsivyravo nuomonė, kad racionalus pagamintos produkcijos paskirstymas be didelių kapitalinių įdėjimų sudaro galimybę mažinti jos savikainą.

Svarbiasios priežastys, 7- ojo dešimtmečio ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse sukėlusisos didelį susidomėjimą logistikos idėjomis, yra:
• konkurenciių pranašumų užtikrinimas dėl savikainos mažinimo ir tiekimo kokybės gerinimo;
• energetikos krizė;
• mokslo ir technikos pažanga ir svarbiausia – valdymo kompiuterizavimas;
• pardavimo rinkos pasikeitimas į pirkimo rinką.

Išskiriami trys logistikos tobulinimo etapai:
1. Pirmasis etapas – sandėlių ūkio ir transporto integracija bei jų koordinavimas.
2. Antrasis etapas – sandėliavimo ir transportavimo tarpusavio sąveiką papildo ir gamybos planavimas.
3. Trečiasis etapas – šiame etape logistikos vadybininkas kontroliuoja visą medžiagų judėjimo srautą.
4. Ketvirtasis etapas – jame srautų valdymas įgauna sisteminį pobūdį.

Įvairių gamybos susivienijimų logistikos sistemos dėl objektyvių priežasčių yra pasiekusios įvairias pakopas arba išsivystymo lygius. Egzistuoja tam tikros pakopos, kurias logistikos funkcijos neišvengiamai turi pereiti prieš pasiekdamos aukštą išsivystymo lygį.
• I pakopa – ši pakopa yra mažiausiai išsivysčiusi. ( Kompanijos dirba paros pamainų planinių užduočių pagrindu.).
• II pakopa – šiai pakopai būdingi pagamintų produktų srautai nuo gamybos linijos paskutinio taško iki galutinio vartotojo. Šiuo atveju logistikos funkcijos yra:
1. Vartotojo aptarnavimas;
2. Užsakymų apdorojimas;
3. Gatavos produkcijos sugojimas įmonėję;
4. Gatavos produkcijos atsargų valdymas;
5. Logistikos sistemos darbo perspektyvinis planavimas.

• III pakopa – kontroliuoja logistines operacijas nuo žaliavos pirkimo iki produkcijos galutinio vartotojo aptarnavimo.
• IV pakopa – šios pakopos logistinės veiklos sritis labai panaši i III pakopos funkcijas, tik turi vieną išimtį. Tokios kompanijos integruoja logistikos planavimo ir kontrolės procesų operacijas su realizavimo, gamybos ir finansų operacijomis.

Logistikos vystmosi lygių analyzė parodė, kad kompanijų, kuriuos rėmėsi integraciniu požiūriu į logistikos valdymą, veiklos rodikliai daug geresni.

LOGISTIKOS FUNKCIJOS

Logistikos koncepcija

Koncepcija yra požiūrių į tą ar kitą reiškinių ir procesų supratimą sistema

Logistykos tyrimas turi remtis logistinio požiūrio bei pagrindinės idėjos supratimu. Materialinių srautų valdymas ir gamyba, prekyba bei kitos ūkinės veiklos rūšys žmogaus atliekamos nuo pačių ankstyviausių ekonominio vystymosi laikotarpių. Logistinis požiūris į materialinių srautų valdymą pasireiškia visų pirma tuo, kad pasikeičia įvairių ūkinės veiklos rūšių prioritetai, kartu sustiprėja materealinių srautų valdymo reikšmės nauda. Tik palyginti neseniai žmonija suvokė, kokiomis efektyvumo didėjimo galimybėmis pasižymi srautų procesų racionalizavimas ekonomikoje.

Požiūrių į ūkinės veiklos srautų procesų optimizavimą sistema sudaro logistikos koncepciją. Apibūdinkime jo pagrindinius teiginius.

1. Sisteminio principo įgyvendinimas.

Materialinio srauto optimizavimas galimas vienos įmonės arba net jos padalinio ribose. Tačiau maksimalų efektą galima gauti tik optimizavus visą įmonės materialinį srautą, tiek išorėje, tiek viduje, nuo pirminio žaliavų šaltinio iki galutinio vartotojo arba atskiras detales jo dalis. Beto visos medžiagų judėjimo grandinės grandys, t.y. visi makrologistinių ir mikrologistinių sistemų elementai turi dirbti kaip vienas suderintas mechanizmas. Šiam uždaviniui spresti reikia sisteminio požiūrio, parenkant techniką, projektuojant tarpusavyje susijusius technologinius procesus įvairiuose medžiagų judėjimo padaliniuose bei sprendžiant kitus medžiagų srautų organizavimo klausimus.

2. Universalus technologinio įrenginio atsisakymas.

Atliekant tam tikras operacijas geriau naudoti ne universalų įrenginį, o sukurtą specialiai šiai operacijai. Ši nuostata taikoma ir logistiams procesams. Įrenginys srautų procesams optimizuoti naudotinas tik tam tikromis darbo sąlygomis ir gaminant masinę plataus asortimento produkciją. Taigi materialinių srautų valdymo logistikai būtinas pakankamai aukštas visuomenės mokslinis – techninis išsilavinimo lygis.

3. Techninio proceso humanizavimas, šiuolaikinių darbo sąlygų sudarymas.

Vienas iš logistikos sistemos elementų yra personalas, t.y. specialiai parengti darbuotojai, sugebantys atsakingai atlikti visas savo darbo funkcijas. Tačiau darbas medžiagų valdymo sferoje tradiciškai yra neprestižinis, ir tai paaiškina „amžiną“ tinkamų darbuotojų trūkumo problemą.

Logistinis požiūris, didinamas materialinių srautų valdymo visuomeninę reikšmę, kuria objektyvias prielaidas pritraukti personalą, turintį didesnį darbo potencialą. Be to, adekvačiai turi būti tobulinamos ir darbo sąlygos.

4. Logistinių išlaidų visoje logistinėje grandinėje apskaita.

Vienas iš pagrindinių logistykos uždavinių yra išlaidų ( sąnaudų) minimizavimas, pristatant materialinius srautus nuo pirminio žaliavų šaltinio iki galutinio vartotojo. Šio uždavinio sprendimas galimas tik su sąlyga, kad gamybos ir apyvartos išlaidų (sąnaudų) apskaitos sistema leistų skirti išlaidas logistikai . taigi pasireiškia svarbus logistinės sistemos optimalaus varianto pasirinkimo kriterijus – bendrųjų išlaidų visoje logistinėje grandinėje mažinimas.

5. Šiolaikiško aptarnavimo paslaugų plėtra.

Šiandien daugeliu atvejų galimybė staigiai gerinti gaminamą produkciją objektyviai yra ribota. Todėl vis daugiau verslininkų diegia logistinį aptarnavimą kaip konkurencingumo gerinimo priemonę.

Įsivaizduokime, kad rinkoje yra keletas tiekėjų, tiekiančių vienodos rūšies ir kokybės prekes. Tokiu atveju vartotojas teiks permenybę tam, kieno aptarnavimas bus geresnis, pavyzdžiui, pateiks prekę laiku, patogioje taroje ir panašiai.

6. Logistinės sistemos sugebėjimas adaptuotis prie neapibrėžtos išorinės aplinkos .

Didelis kiekis įvairių prekių ir paslaugų daro paklausą neapibrėštą, lemia staigius materialinių srautų svyravimus. Šiomis sąlygomis logistinių sistemų gebėjimas adaptuotis prie kintančios išorinės aplinkos yra esminis stabilios padėties rinkoje rodiklis.

Logistikos funkcijos

Materialinių srautų valdymo procese sprendžiama daugelis uždavinių. Tai paklausos ir gamybos prognozavimo uždaviniai, o atitinkamai ir gabenimų apimtys, materialinių srautų optimalių apimčių ir krypčių nustatymo uždaviniai bei sandėliavimo, transportavimo, pakavimo ir kiti organizacijos uždaviniai. Kas sprendžia šiuos uždasvinius?

Materialinius srautus sukuria įvairių įmonių ir organizacijų veikla, gaminant arba naudojant vienokias ar kitokias paslaugas. Be to, esminį vaidmenį valdant materialinius srautus vaidina šios įmonės ir organizacijos:
• Bendrojo naudojimo transporto organizacijos, įvairios ekspedicinės įmonės.
• Didmeninės prekybos įmonės
• Komercinės tarpininkavimo organizacijos
• Įmonės, kurių gatavos produkcijos sandėliai atlieka įvairias logistines operacijas.

Šių įmonių ir organizacijų jėgomis formuojami materialiniai srautai, tiesiogiairealizuojamas ir kontroliuojamas prekių judėjimo procesas.

Kiekvienas iš išvardintų logistinio proceso dalyvių specializuojasi atikti kažkokią konkrečią logistinę funkciją . Terminas „funkcija“ toliau bus suprantamas kaip veiksmų, vienodų tikslo požiūriu ir besiskiriančių nuo kitų bendrų veiksmų, turinčių tam tikrą tikslą, visuma.

Logistinė funkcija – tai didelė logistinių operacijų grupė, nukreipta loistinės sistemos veiksmams realizuoti ir įgivendinti.

Lentelėje pateiktos pagrindinės logistikos funkcijos ir jų pasiskirstymas. Kiekviena iš šių funkcijų tikslo atžvilgiu sudaro pakankamai vienareikšmiškų veiksnių visumą. Pavyzdžiui, visų ūkinių ryšių formavimo priemonių galutinis tikslas yra dalykinio partneriavimo tarp įvairių logistinio proceso dalyvių santykių sudarymas, t.y. ryšių tarp makrologistinės sistemos elementų formavimas.

Pagrindinės logistinės funkcijos ir jų pavyzdinis pasiskirstymas tarp įvairių logistinio proceso dalyvių.

Logistinio proceso

dalyvis.

Logistikos
funkcijos
pavadinimas. Bendrojo
naudujimosi
transportas,
ekspedicinė
įmonė. Didmeninės
prekybos
įmonė

Komercinės
tarpininkavimo
įmonės. Įmonių
gatavos
produkcijos
sandėliai.
Prekių tiekimo arba
paslaugų tiekimo
ūkinių ryšių formavimo
jų plėtojimas, koregavi-
mas ir racionalizavimas

X

X

X
Materialinių srautų
apimčių ir krypčių
nustatymas.

X
X
Prognozuojamų gabeni-
mo poreikių įvertinimas
X
X
X
Prekių judėjimo nuosek-
lumo per sandėliavimo
vietas nustatymas.
X
Sandėlių ūkio organiza-
vimas, išdėstymas ir
išplėtojimas.
X
X
Atsargų apyvartos val-
dymas.
X
X
Gabenimas, taip pat
visos būtinos krovinių
judėjimo į paskyrimo
punktus operacijos.
X

Pagrindinės logistinės funkcijos ir jų pavyzdinis pasiskirstymas tarp įvairių logistinio proceso dalyvių. (atkelta iš 10 psl.).

Logistinio proceso

dalyvis.

Logistikos
funkcijos
pavadinimas. Bendrojo
naudujimosi
transportas,
ekspedicinė
įmonė. Didmeninės
prekybos
įmonė

Komercinės
tarpininkavimo
įmonės. Įmonių
gatavos
produkcijos
sandėliai.
Operacijos, tiesiogiai
pradedančios ir
baigiančios prekių
gabenimą.

X
X
Sadėliavimo operacijų
valdymas.

X
X

Operacijos, tiesiogiai pradedančios ir baigiančios prekių gabenimą, yra pakavimas, markiravimas, paruošimas krauti, pakrovimo – iškrovimo darbai ir daugelis kitų operacijų.

Sandėliavimo operacijos – tai krovinių pridavimas ir priėmimas pagal kiekį ir kokybę, saugojimas, rūšiavimas, būtino vartotojui asortimento paruošimas, krovinių pristatymas mažomis partijomis organizavimas, vykdimas ir tikslingas įgivendinimas.

Pateiktų logistikos funkcijų pateiktų lentelėje galima išskirti du logistikos funkcijų komplekso būdingus ypatumus:
• Visos logistikos funkcijos yra tarpusavyję susijusios ir yra nukreiptos į materialinių srautų valdymą. Kitais žodžiais tariant, visas logistinių funkcijų kompleksas yra pajungtas vieno tikslo siekimui.
• Išvardytas funkcijas atlieka subjektai, dalyvaujantys logistiniame procese.

Logistikos funkcijų įgivendinimo efektyvumo kriterijus yra logistinės veiklos tikslo pasiekimas, išreikštas šešiomis logistikos taisyklėmis.

Logistikos veiklos funkcijos

Logistines veiklos funkcijas galime skirstyti į:
1) pagrindines.
2) pagalbines.

Pagrindinės veiklos funkcijos turi tenkinti:
1) Vartotojų aptarnavimo standartus ir politika
2) Transportavimą
3) Atsargų valdymą
4) Užsakymų tvarkymą.

Pagalbinės veiklos funkcijos :
1) Sandėliavimas ir saugojimas
2) Medžiagų valdymas
3) Medžiagų ir produktų įsigijimas
4) Produkcijos įpakavimas
5) Informacijos apdorojimas ir tvarkymas
6) Gamybos atliekų tvarkymas
7) Apsirūpinimas pirkimais
8) Grąžintų produktų tvarkymas

Iš visų čia išvardintų logistikos funkcijų galime išskirti kelias svarbiausias iš pagrindinių ir pagalbinių funkcijų, tai transportavimas (pagrindinės funkcijos) ir sandėliavimas ir saugojimas (pagalbinės funkcijos). Jas norėčiau aptarti plačiau.

Transportavimas

Antra tiekimo atsargų kaupimo priežastimi gali būti transportavimo ekonomija. Dažnai galimybė sutaupyti transportuojant yra susijusi su pirkimo ekonomija. Tais atvejais, kada perkama dideliais kiekiais, atsargų pervežimas atliekamas taip pat didelėmis apimtimis ir išlaidos tokiems pervežimams yra mažesnės.

Teisingai parinkti tam tikram pervežimui atitinkamą transporto rūšį yra labai svarbu, nes priešingu atveju galima susilaukti didelių išlaidų.

Transporto rūšies parinkimas atliekamas atsižvelgiant į kiekvienos transporto rūšies technines – ekonomines savybes, konkrečias pervežimo sąlygas. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama apie tam tikros transporto rūšies parinkimą, yra išlaidų minimalumas pervežimo įvykdymui.

Masinių krovinių pervežimai geležinkelių transportu dideliais nuotoliais yra pigesni negu automobilių ir oro transportu, kartais pigiau negu vandens transportu. Svarbiausias geležinkelių transporto privalumas yra didelė jo pervežamoji galia. Geležinkelių transportas pasižymi pervežimų reguliarumu per visus metus, nepriklausomai nuo paros laiko ir klimatinių sąlygų. Tačiau krovinių pristatymas geležinkelių transportu vyksta lėčiau negu oro, automobilių ir jūrų transportu, bet 2 kartus greičiau negu upių transportu.
Automobilių transportas tinka kroviniams vežti mažesniu atstumu. Krovinių pristatymas šia transporto rūšimi atliekamas palyginti greitai, tačiau pervežimo savikaina nėra žema.

Oro transportas turi didelę reikšmę vežant greitai gendančius ir skubius krovinius. Tačiau šiai transporto rūšiai yra būdinga didelė pervežimų savikaina ir priklausomybė nuo meteorologinių sąlygų. Krovinių pervežimai upių ir jūrų transportu taip pat yra riboti.

Nors atsargų pervežimas tiesiogiai ir nesukuria materialinių vertybių, tačiau pristato jas iš gamintojo vartotojui, t.y. pakeičia jų vietą. Joks gamybos procesas nėra laikomas baigtu, kol produktai nepristatyti vartotojui. Pristačius produktus vartotojui, pasikeičia jų vertė, t.y. jie pabrangsta.

Transportinės išlaidos yra susijusios su produkto galutine kaina. Augančios transporto išlaidos didina ir produktų galutinę kainą. Jeigu pervežimo kaina už 1 toną būtų net ir labai sumažinta, pervežant didelį krovinių kiekį, tai jau sudarytų nemažą pinigų sumą.

Optimizuotas logistinis procesas žymiai sumažina transportines išlaidas.

Viena iš priežasčių, kodėl firmos kaupia tiek žaliavas, tiek galutinę produkciją, yra transportavimo ekonomija, kuri gaunama parinkus ekonomiškai racionalią transporto rūšį. Konkrečiam pervežimui atlikti transporto rūšis yra parenkama atsižvelgiant į kiekvienos iš jų technines ir ekonomines savybes. Svarbu yra nustatyti, kokius krovinius vežti viena ar kita transporto rūšimi. Automobilių transportas tinka kroviniams gabenti mažesniu atstumu, o geležinkeliu transportas – kroviniams vežti dideliais kiekiais ir dideliu nuotoliu. Oro transportas tinka greitai gendantiems ir skubiems kroviniams vežti, upių ir jūrų transportu gabenamos didelės krovinių apimtys. Ekonomiškai racionali transporto rūšis parenkama nustačius transportavimo išlaidas kiekviena transporto rūšimi.

Iki tada, kol transportavimo ekonomija yra didesnė negu sandėliavimo išlaidos, firma atlikinės pervežimus didesniais kiekiais.

Atsargų sandėliavimas

Sandėliavimas skirstomas į:

1) gamybos aprūpinimo sandėliai

2) produktų jungimo sandėliai

3) produktų vienijimo sandėliai

4) iškrovimo sandėliai
Sandėlių vieta logistikos sistemoje

1) pasiekti transporto ekonomiją
2) pasiekti gamybos ekonomiją
3) gauti naudos iš pirkimų kiekio nuolaidų ir pagreitinti pirkimus
4) palaikyti aprūpinimo šaltinį
5) sustiprinti firmos klientų aptarnavimo politiką
6) sutikti besikeičiančias rinkos sąlygas
7) įveikti laiko ir nuostolių skirtumus
8) suteikti reikiamo lygio pirkėjų aptarnavimą
9) aprūpinti tiekėjus “just in time” paslaugomis

Sandėliai būna:

A) gamybos aprūpinimo
B) produktų grupavimo
C) produktų vienijimo
D) produktų skaidymo

Pagal sandėliuojamus produktus sandėliai gali būti skirstomi į :

1) bendro naudojimo prekių sandėlius
2) sandėliai-šaldytuvai
3) specializuoti ar muitinės sandėliai
4) namų apyvokos daiktų sandėliai
5) specialios paskirties plataus vartojimo produktų sandėliai
6) didelių gabaritų įrangos sandėliai

Visi sandėliai yra skirstomi į:

Bendrojo naudojimo ir privačius (žinybinius) sandėlius

Bendrojo naudojimo sandėliai turi šiuos privalumus:

1) klientas išsaugo kapitalą
2) galimybę padidinti sandėliavimo plotą arba tūrį išaugus paklausai
3) sumažinama investicijų rizika
4) geresnis įrangos ploto bei tūrio išnaudojimas
5) galimybė prisitaikyti prie rinkos sąlygų
6) mokesčių lengvatos
7) saugojimo ir atsargų priežiūros kainų išsiaiškinimas
8) minimalios darbo ginčų problemos

Privačių sandėlių privalumai:

1) didelis lankstumas
2) geriau prisitaikoma prie kintančios produkcijos gamybos
3) mažesnė sandėliavimo savikaina
4) didesnis vartotojo pasitikėjimas tiekėju

Logistikos funkcijų įgivendinimo efektyvumo kriterijus yra logistinės veiklos tikslo pasiekimas, išreikštas šešiomis logistikos taisyklėmis.

Šešios logistikos taisyklės

Logistinė veikla turi galutinį tikslą, kuris gavo „šešių taisyklių“ pavadinimą:

1. Krovinys – reikiamas gaminys.
2. Kokybė – būtinos kokybės.
3. Kiekis – reikiamo kiekio.
4. Laikas – pristatymas reikiamu laiku.
5. Vieta – pristatymas į reikiamą vietą.
6. Sąnaudos – minimaliausios sąnaudos.

Logistinės veiklos tikslas laikomas pasiektu, jeigu visos šešios sąlygos yra įvykdytos, t.y. būtinos kokybės, būtino reikiama prekė reikiamu laiku pristatyta minialiausių išlaidų sąskaita.

Logistikos funkcijų ryšys su rinkodara, finansais ir gamybos planavimu.

Įmonėje planavimas, organizavimas, kontrolė ir logistinės veiklos realizavimas glaudžiai saveikauja su kitomis veiklos rūšimis. Pvz., vienas gamybinės įmonės padalinys užsiima medžiagų supirkimu, kitas – atsargų saugojimu ir laikymu, trečias – pilnai paruoštos produkcijo realizavimu. Be to, šių padalinių tikslai gali nesutapti su visų materialinių srautų, judančių per įmonę, organizavimo tikslas.

Logistiniu požiūriu funkcionaliniam planavimui būtina sudaryti specialią logistinę tarnybą, kuri valdytų materialinius srautus, pradedant nuo derybinių santykių su tiekėjais formavimo ir baigiant gatavos produkcijos vartotojui pristatymu.

Glaudžiausiai logistikos funkcijos susijusios su rinkodara. Gamybinėje įmonėje keliami šie rinkodaros tarnybos uždaviniai:
1. Išorinės aplinkos analyzė ir rinkos tyrimai.
2. Vartotjų analizė.
3. Prekės planavimas, gamybos asortimento specifikos nustatymas.
4. Paslaugų planavimas, rinkos optimizavimas siekiant naudingiausiai realizuoti paslaugas.

Šie uždaviniai turi būti sprendžiami ir išanalizuoti iki galo kad pilnai ir iki galo tenkintu visas logistikos funkcijas.

Pirmieji 2 uždaviniai gali būti sprendziami vien rinkodaros tarnybos pastangomis, tačiau 3 ir 4 uždaviniai turi būti sprendžiami tiek rinkodaros, tiek logistikos tarnybų kartu.

Tarkime rinkodaros tarnyba pagrinde naujo produkto gamybos būtinumą. Tada logistikos tarnybos funkcijas – gamybos žaliavų, atsargų valdymas, transportavimas, aprūpinimas ir, be to, viskas bus vertinama naujo produkto kūrimo požiūriu.

Logistikos tarnyba glaudžiai susijusi su gamybos planavimu. Realizavimo logistika rūpinasi gatavų produktų realizavimu. Antra, gamyba priklauso nuo tiekimo logistikos t.y. nuo savalaikio atitinkamo kiekio ir kokybės žaliavų, medžiagų, komplektuojančių dalių pristatymo.

Silpnas gamybos ir logistikos tarpusavio ryšys lemia atsargų įvairiuose padaliniuose kaupimą bei papildomą gamybos apkrovimą.

Vienas iš prekės kainos sudėtinių dalių yra transporto išlaidos .

Įmonėje logistikos tarnybos funkcijų ryšys su rinkodaros, finansų ir gamybos planavimu pateiktas toliau pateiktoje lentelėje.

Lietuvoje bei daugelyje kitų šalių įmonės tradiciškai organizuojamos pagal rinkodaros arba gamybos logistines funkcijas. Dažniausiai rinkodara tokiose tradicinėse įmonėse reiškia pardavimą, o gamyba – prekės pagaminimą. Nors mažai verslo žmonių sutiktų kad organizacija yra tokia paprasta , tačiau didesnė dalis įmonių vadovų didelį dėmesį skiria šioms funkcijoms, o kitas operacijas, tarkim, transportą, sandėliavimą, pirkimą, apskaitą vertina kaip pagalbines. Toks požiuris iš dalies yra suprantamas, nes jei įmonė negali pagaminti ir parduoti savo produkcijos, kita jai mažai rūpi. Tačiau daugeliui įmonių jau tampa pavojinga dirbti pagal tokį paprastą modelį, nes jame nenumatyta veikla, daranti įtaką tiek rinkodaros, tiek ir gamybos efektyvumui.

Pagrindinių logistikos funkcijų pasiskirstymas tarp įvairių įmonės tarnybų

Tarnybos pavadinimas

Funkcijos pavadinimas Logistika Rinkodara Finansai Gamybos
planavimas
Prekės planavimas X X X
Paslaugų planavimas X X
Pakavimas X X X X
Žaliavų, medžiagų, komplektavimo
dalių tiekimas gamybai X X
Atsargų papildymas paskirstymo
Sistemoje X X
Gamybos procesų kontrolė X X
Įmonės sandėlių ūkio projektavimas
Ir plėtra X X
Transporto valdymas X
Įrenginių finansavimas X
Atsargų valdymas X X

Didžiausių pasulio firmų rinkodaros ir gamybos specialistai neignoruoja logistikos svarbos. Iš tiesų, kiekvienos iš šių sričių veikla neapsieina be logistikos. Pavyzdžiui, rinkodaros vadyba apima ir fizinį paskirstymą.

Rinkodaros vadyba yra planavimo ir kontrolės programų analizė, planuojant mainų su partneriais būdus savo arba abipusiais naudos tikslais. Siekiant efektyvumo, remdamiesi produkto, kainos, pateikimo ir vietos suderinimu ir koordinavimu. Rinkodaros tiksas yra teikti savo produkciją ar aptarnavimą per patogius skirstymo kanalus, siekiant palengvinti mainus. Kita vertus, gamybos vadybos sąvoka dažnai apima ir logistinę veiklą. Pavyzdžiui, operacijų vadyba, yra atsakinga už fizinių prekių gamybą ir aptarnavimo organizavimą bei paskirstymą. Atliekant gamybos operacijas galima numatyti tokias veiklos rūšis kaip transportavimas, žaliavų ir pagamintų produktų atsargų priežiūra, pirkimo ir gamybos laiko planavimas.

Logistikos rinkodaros ir gamybos veikla gali dubliuotis taip pat kaip ir logistikos tikslai, nors logistikai gali trūkti geros kordinacijos. Kadangi pagrindinis įmonių rinkodaros tikslas yra gauti kuo daugiau pelno, tai jai tenka tokia veikla, kuri yra susijusi su pardavimu. Gamybos atveju daugiausiai dėmesio bus skiriama tai veiklai, kuri tiesiogiai bus susijusi su gamyba ir jos pagrindiniu uždaviniu – gaminti žemiausia įmanoma produkcijos vieneto kaina.

Logistika – veikla, suteikianti prekei ar paslaugai laiko ir vietos vertę. Ne visada patartina įmonės veiklą skirstyti į tris, o nedvi funkcijas tam, kad būtų koordinuojamos rinkodara ir gamyba gali efektyviai organizuoti logistinę veiklą, nesukurdamos atskiro organizacinio vieneto. Tačiau vis dėlto atskira logistinių funkcijų atskira sritis (padalinys) galėtų padėti efektyviausiai pasiekti norimą koordinaciją.

Bandydama bendras operacijas atlikti viena funkcija, įmnė gali smarkiai nukentėti, nes platesni jos interesai gali būti pajungti vienos funkcijos interesms. Kaip tik čia slypi potencialus pavojus tokioms nelanksčioms organizacinėms struktūroms. Norint efektyviai atlikti bendras operacijas, reikia nustatyti kokį nors šių funkcijų bendradarbiavimo mechanizmą.

Egzistuoja du bendrų logistinių funkcijų operacijų tipai, o anksčiau tebuvo vienas – tarp rinkodaros ir gamybos. Kai kurios svarbiausios administracinės problemos kyla iš tarpfunkcinių konfliktų, atsirandančių atliekant bendras opeacijas.

Atsižvelgdamas į platesnius įmonės tikslus, specialistas turi siekti jam priklausančios funkcijos tikslų, nes jų įgyvendinimas padėtų įmonei gauti norimą ir siekiamą rezultatą. Logistikos specialistas turi stengtis plėtoti logistinę veiklą, kuri laikui bėgant už investuotą kapitalą atneš didžiausią įmanomą pelną.

Operatyvioji ir koordinacinė logistikos funkcijos.

Remiantis šiuolaikinės logistikos uždaviniais skiriamos dvi jo funkcijos: operatyvioji ir koordinacinė.

Operatyvioji funkcija susieta su tiesioginiu materialinių vertybių valdymu tiekimo, gamybos, skirstymo sferose ir iš esmės mažai kuo skiriasi nuo tradicinio materialinio- techninio aprūpinimo funkcijų.

Tiekimo sferai tenka žaliavos ir medžiagų, atskirų dalių arba gatavos produkcijos judėjimo nuo tiekėjų arba jų įsigyjimo punkto iki gamybos įmonių, sandėlių arba prekių saugyklų valdymas.

Gamybos sferoje logistikos funkcija yra atsargų valdymas, apimantis pusfabrikačių ir komponentų judėjimo kontrolę visose gamybos proceso stadijose, taip pat gatavos produkcijos judėjimą į didesnius sandėlius ir mažmenines realizavimo rinkas.

Produkcijos skirstymo fonkcijos sfera apima operatyvų galutinės produkcijos srautų valdymą nuo įmonės iki vartotojų.

Koordinacinė funkcija apima:
1. Gamybos materialinių išteklių poreikio įvairiose fazėse ir dalyse išaiškinimą bei analizę.
2. Rinkų, kuriose veikia įmonė, analizę įtraukiant ir kitų tos rinkos dalyvių veiklos prognozę.
3. Klientų užsakymų ir poreikių duomenų apdorojimą.

Išvardytos logistikos funkcijos pasireiškia prekės paklausos ir pasiūlos koordinavimu. Šia prasme rinkodara ir logistika glaudžiai tarpusavyję susijusios, o įprasta formulė: „rinkodara formuoja paklausą, o logistika ją realizuoja“ neturi svarbaus pagrindo. Ši formulė tam tikru laipsniu taikoma ir logistikos ir gamybos tarpusavio santykių koordinacijai.

Logistikos koordinacinė funkcija apima dar viną iš jos krypčių – operatyvų planavimą, padiktuotą siekimo mažinti atsargas, bet kartu nemažinant įmonės gamybos ir realizavimo veiklos efektyvumo. Jo esmė pasireiškia tuo, kad paklausos prognozės pagrindu, vėliau koreguojamu pagal realius užsakymus, sudaromi gabenimų grafikai ir gatavos produkcijos valdymo tvarka, kuri galų gale ir lemia gamybos planavimą, tiekimo programų rengimą ir žaliavų bei komplektavimo dalių realizavimą.

Išsivysčiusiose šalyse išsamiau atskleisti logistikos esmę ir įvairių sričių tarpusavio procesų ryšius padeda faktorių analyzė. Visa tai tobulina logistiką.

Logistinė „misijų“ funkcija.

Kompleksinis požiūris į logistikos vystymasi pakeitė jos sąnaudų įvertinimo koncepciją. Įšlaidų kalkuliacija pradeda vykdyti ne pagal funkcinį principą, o orentuojantis į galutinį rezultatą, kada pirmiausiai nustatoma logistinės sistemos apimtis ir jos darbo pobūdis, o paskui sąnaudos , susietos su jos realizavimu. Šiomis sąlygomis atsirado naujas požiūris į išlaidų skaičiavimą, pasireiškiantis „misijų“ rengimu, t.y. tikslų, kuriuos logistinei sistemai reikia pasiekti, nustatymu situacijoje „produktas – rinka“. Misija gali būti rengiama šiomis kryptimis: aptarnaujamos rinkos tipo, produkcijos rūšies ir aptarnavimo apribojimų bei išlaidų. Pavyzdžiui, misijos tikslas gali būti didžiausios dalies suminių prekių tiekimas vartotojams minimaliomis išlaidomis patogiausias terminas, laikantis reikiamų partijų dydžio bei pristatymo intervalų. Galima nustatyti ir kitokius kompanijos tikslus.

Dabartiniu metu, „misijų“ požiūriu, vienu iš logistinių išlaidų kalkuliacijos baziniu principu tapo materialinių srautų, kertančių tradicines funkcijų sienas, judėjimo įvertinimo reikalavimas. Šie srautai atsiranda įgyvendinant pavienes operacijas, t.y. vartotojo aptarnavimo išlaidos turi būti tiksliai įvardytos. Tai reiškia, kad šis principas turi suteikti galimybę pagal vartotojų tipus ir rinkos segmentus arba skirstymo kanalus atlikti atskirą išlaidų ir pelnų analizę. Toks reikalavimas atsiranda dėl to, kad funkcinių išlaidų vidutiniai dydžiai slepia pakankamai didelį pavojų, kadangi laikantis tokio išlaidų įvardijimo į akiratį gali nepatekti dideli nukrypimai, susidarantis abiejose vidutinių reikšmių pusėse. Taigi šiuolaikinė išlaidų kalkulacija, viena vertus, yra laikoma sistema, lemenčia bendras logistikos išlaidas, atsižvelgiant į jos tikslus, o kita vertus – išlaidų suma, susieta su tradicinėmis funkcijomis. Šiuo atveju sąnaudos tarpusavyje yra suderintos.

Misijų metodas suteikia galimybę pasirinkti paslaugas vienos iš tarpusavyje konkuruojančių transporto kompanijų, kuri sugebėtų minimaliomis arba abiem suinteresuotoms pusėms palankiomis sąnaudomis įgyvendinti užsakančios įmonės logistines operacijas pagal jos iškeltus tikslus.

Išvados.

Šiame darbe apibūdinau logistikos kaip mokslo šakos svarbą, ir stengiausi kuo išsamiau pateikti visas žinias ir medžiagą apie logistikos funkcijų vaidmenį šiuolaikinėje logistikos veikloje.Pateiktos lentelės vaizdžiai nusako logistikos funkcijų ir logistiniuose procesuose dalyvaujančių veiksnių saveika. Taip pat darbe paminėtos operatyvioji ir koordinacinės funkcijos taip pat logistinė „misijų“ funkcija. Iš pateiktos medžiagos nesunku pamatyti jog logistikos funkcijos įgalina tikslingą ir rezultatyvų šiuolaikinės logistinės kompanijos darbą. Todėl tampa aišku, kad logistikos veikla būtų neimanoma nevykdant bent vienos iš logistikos funkcijų.

Literatūra
1. „Logistika. Bendrieji pagrindai“, Algirdas Garalis, ŠUL (2003).
2. „Prekybos logistika“ V.Čaplikas VU Leidykla (1997)
3. „Logistika: bendrieji ir ekonominiai sistemų raidos procesai“ A. Garalis KU (2000)
4. “Industrial Logistic” Magee, J. F. (1998)

Leave a Comment