Logistika

TURINYS

Įvadas..............................3

1. Logistikos samprata ir raida.............................4

1.1 Logistikos terminologija ir apibūdinimas..................4
1.2 Pagrindinės žinios apie logistikos sampratos istorinę raidą............5
1.3 Logistikos raidos etapai ir išsivystymo lygiai..................7ĮVADAS
Sukaupta šiuolaikinė gamybos valdymo patirtis rodo, kad valdant materialinius ir piniginius srautus tradicinės valdymo efektyvumo gerinimo ir tobulinimo galimybės bei būdai nebetenkina šiuolaikinių sąlygų. Todėl reikia kurti naujų formų ir metodų, galinčių užtikrinti tolesnį šių pakankamai sudėtingų sistemų vystymą.[5, 5]
Dabartiniu metu intensyvi ūkinės veiklos plėtra ir padidėję materialinių bei piniginių srautų valdymo visų tarpusavio ryšių poreikiai lemia su gamybos valdymo efektyvumo didinimu susijusius svvarbiausius reikalavimus, keliamus naujiems metodams ir veiklos formoms.[5,5]
Todėl logistika kaip mokslinė disciplina įgauna ypatingą vaidmenį, nes jos formos ir metodai geriausiai tenkina visapusiškos gamybinės-ūkinės veiklos integracijos uždavinius ir įgalina ieškoti optimalių gamybos valdymo sprendimų įvairiose jos etapuose ir lygmenyse.[5,5]
Naujo mokslinio ir mokomojo logistikos dalyko objektas yra materialiniai ir su jais susiję informaciniai bei finansiniai srautai. Platus logistikos taikymas ūkinėje praktikoje paaiškinamas laiko intervalų tarp žaliavos įsigijimo ir prekių pateikimo galutiniam vartotojui trumpinimo būtinumu. Logistika leidžia minimizuoti prekių atsargas ir daugeliu attvejų apskritai jų atsisakyti, gerokai sutrumpinti prekių pristatymo laiką, pagreitinti informacijos gavimo procesą, pagerinti aptarnavimo kokybę.[5,5]
Išsivysčiusių pasaulio šalių kompanijų vadovai logistinius valdymo metodus taiko ūkinei veiklai racionalizuoti. Tačiau ir dabar Lietuvoje dar daugeliui logistikos terminas ir samprata, o tuo labiau-logistikos ta

aikymo galimybės, yra nepakankamai žinomi. Mūsų gyvenimo praktikoje logistika dažnai tapatinama su viena ar kita verslo grandimi. Kai kurie jos elementai-transportavimas, sandėliavimas, informacinės sistemos ir kt.-jau seniai pripažintos kaip gyvybiškai svarbios verslui. Tačiau iki galo neįžvelgiama šio sisteminio mokslo reikšmė ir gerokai padidėjusios jo taikymo praktikoje galimybės bei ekonominis efektas.[5,6]
Šis mokslas naujas tuo, kad siekiama įvairias veiklos sritis valdyti ne atskirai, o koordinuotai, sisteminiu principu, siekiant minimaliausių išlaidų ir kartu geriausiai aptarnauti vartotojus. Dėl šio visuminio požiūrio ir jo praktinio įgyvendinimo pranašumų logistika užsienio specialistų vertinama kaip viena svarbiausių paskutiniųjų metų vadybos naujovių.[5,6]
Reikia papildomai įvertinti tai, kad šiuolaikinė logistika racionaliausiu būdu integravo didžiausius tradicinės vadybos laimėjimus. Aišku, jog visa tai pritaikius gerokai padidėja organizacijų konkurencinės galimybės.[5,7]
Todėl tie, kurie sugebės suprasti loogistiką kuo anksčiau bei ją įvertinti kasdieninėje įmonės praktikoje, įgaus nepalyginamai didesnį pranašumą prieš tuos, kurie to nepadarys. Tačiau reikia įvertinti, kad ypač stambiose organizacijose modernioji logistika pareikalaus labai apgalvotai ją diegti, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, konkrečius tyrimus, rodančius logistinio požiūrio naudą, taip pat reikės didesnių išlaidų. Neturint aiškaus supratimo ir atitinkamų žinių, negalima pradėti logistikos taikyti įmonių veikloje.[5,7]
Taigi šio darbo tikslas yra: išsiaiškinti kas yra logistika, aptarti jos reikšmę, apžvelgti logistikos raidą ir raidos etapus, trumpai paanalizuoti logistikos išsivystymo lygius, ta
aip pat išsiaiškinti logistikos uždavinius ir pagrindines funkcijas.1. LOGISTIKOS SAMPRATA IR RAIDA
1.1 Logistikos terminologija ir apibūdinimas
Logistika palyginti su tradicinėmis vadybos mokslo šakomis: finansų, rinkodaros ir gamybos valdymu yra gana nauja mokslo šaka. Šio mokslo naujumas pasireiškia tuo, kad siekiama valdyti ne atskirai kiekvieną veiklos sritį, o koordinuotai.[5,10]

Fizinio paskirstymo vadyba yra dviejų ar daugiau veiklų, kurių tikslai-žaliavų, materialinių išteklių ir produkcijos planavimas, gamyba, kontrolė ir efektyvus judėjimas iš gamybos taško į vartojimo tašką, tarpusavio sąveika.[5,10]

Ši veikla gali apimti ir pirkėjų aptarnavimą, paklausos prognozavimą, paskirstymo ryšius, atsargų kontrolę, produkcijos saugojimą, užsakymų tvarkymą, priežiūrą, gamyklų ir sandėlių statybos vietų parinkimą, pakavimą, prekių kontrolę, atliekų surinkimą bei antrinį panaudojimą, transporto eksploatavimą ir gabenimo organizavimą bei kitas veiklos rūšis.[5,10]

Daugelyje straipsnių ir knygų vietoj verslo logistikos termino vartojami tokie terminai kaip marketingo logistika, fizinis paskirstymas, medžiagų vadyba, pramonės logistika. Logistika apima žmonių, materialinių , energetinių, finansinių ir pan.srautų valdymą.[5,10]

Logistikos objektą galima vertinti įvairiais požiūriais: rinkodaros, finansų planavimo. Tačiau jie gali kisti atsižvelgiant į tai, kuo užsiima: ar praktika, ar mokslu.

Tuo ir paaiškinama logistikos sampratos apibrėžimų įvairovė. [5,10]

Užsienio ekonominės ir vadybinės literatūros analizė parodė, kad šiandieną logistika suprantama kaip:
· nauja krovinių judėjimo organizavimo kryptis;
· įvairių “žmogus-mašina” srautų sistemų planavimo teorija;
· įvairių veiklos rūšių visuma: būtino kiekio reikiamoje vietoje reikiamu laiku minimaliausioms išlaidoms gavimas;
· gabenimo ir ga
amybos procesų integracija;
· krovinių nuo gamybos vietos iki vartotojo vietos efektyvus judėjimas;
· nauja mokslinė kryptis, susijusi su racionaliu materialinių ir informacinių srautų valdymo metodų parinkimu;
· mokslas apie gamybos ir paskirstymo racionalų organizavimą.[5,10]

Apibrėžimų visumą galima padalyti į 2 grupes:
Pirma apibrėžimų grupė logistiką vertina taip: logistika- tai kryptingas ūkininkavimas, kuris pasireiškia materialinių srautų valdymu gamybos ir apyvartos sferose.[5,11]
Kita apibrėžimų grupė vertina logistiką kaip tarpdalykinę mokslinę kryptį, tiesiogiai susijusią su naujų galimybių paieška didinant materialinių srautų efektyvumą.[5,11]
Kai kurie apibrėžimai pabrėžia aukštą kūrybiškumo pradą: logistika- tai poreikių nustatymų būdas ir mokslas, taip pat įsigijimo, paskirstymo ir viso darbo ciklo išlaikymas.[5,11]
Logistika laikoma unikalia strateginės orientacijos kūrybos sfera.[5,11]
Užsienio literatūroje logistikos samprata dažniausiai vertinama kaip ūkio apyvartos, žaliavų komponentų ir gatavos produkcijos judėjimo valdymo ir saugojimo procesas nuo pinigų tiekėjams sumokėjimo iki pinigų už gatavos produkcijos pristatymą vartotojui gavimo momento. Čia akcentuojamas pinigų sumokėjimo ir gavimo principas.[5,11]
Daugelio manymu, pakankamai informatyvus yra toks apibrėžimas:
Logistika- mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kitų materialinių ir nematerialinių operacijų valdymą nuo žaliavų ir medžiagų įsigijimo iki pristatymo gamybos įmonei, vidinės gamybinės žaliavos ir medžiagų bei pusfabrikačių perdirbimo, gatavos produkcijos, atitinkančios jo interesus ir reikalavimus, pristatymo vartotojui, taip pat reikiamos informacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas.[5,11]1.2 Pagrindinės žinios apie logistikos sampratos istorinę raidą
Pastaruoju metu užsienio ir Lietuvos ekonominėje literatūroje vis da

ažniau aptinkamas “logistikos” terminas. Nors logistika yra modernus mokslas, tačiau vis dėlto šis naujas šiuolaikinei vadybai bei ekonomikai terminas turi ilgaamžę istoriją ir savo praktika siekia gilias istorines šaknis. Antikoje logistika reiškė visuotiną pasaulio tvarką, dėsningumą, beasmenį kosminį protą. Senovės graikai logistiką suprato kaip skaičiavimų atlikimą. Žodis “logiškas” (gr. logikos) reiškia “susiję su logika, atitinkantis logikos dėsnius, protingas”. “Logika” (gr. logike)- mokslas, tiriantis priimtinus samprotavimo būdus; taisyklingas mąstymas, vidinis dėsningumas. Logistikos pagrindus, ištisą logikos sistemą IV a. pr. m. e. sukūrė Aristotelis. Logistikos principus karyboje sėkmingai taikė Aristotelio mokinys A. Makedonietis.[5,12]
Svarbiausi Aristotelio sukurti logistikos principai:
· ko negalima išmatuoti, to negalima valdyti;
· kas būdinga visumai, tas būdinga ir jos sudedamosioms dalims.
Logistikos kriterijai pagrįsti loginiu mąstymu bei:
· sistemingumu;
· efektyvumu;
· optimalumu;
· bendru tikslumu ir tikslia apskaita;
· konkretumu;
· kokybe;
· greitu reagavimu;
· kompleksiškumu;
· ir ypač- bendru visuminiu požiūriu ir kt.[5,12]
Čia labai svarbus mokslinio patyrimo nagrinėjimas:
· sistemų teorijos;
· modeliavimo teorijų;
· žaidimų teorijos;
· užsakymų ir pardavimo teorijos;
· produkcijos realizavimo teorijos ir kt.[5,13]
Jau šie trumpi matmenys rodo logistikos užduočių apimties ir kompleksiškumo svarbą ir labai dideles jų taikymo galimybes.[5,13]
Archimedo liudijimu, IV a. pr. m. e.- didžiausio Atėnų galybės, demokratijos ir kultūros klestėjimo laikotarpiu- senovės Graikijoje buvo 10 logistų. Tokius specialius valstybės kontrolierius, kurie daugiausia kontroliavo visuomenės kasų išlaidas, senovės graikai vadino logistais.[5,13]
Kita didžiausia Viduržemio valstybė- senovės Roma- taip pat vartojo logistikos terminą, nors jis turėjo kiek kitokią reikšmę. Logistika čia buvo suprantama kaip produktų pristatymas. Romos imperijos laikotarpiu logisto titulą turėjo tarnautojai, užsiimantys maisto produktų paskirstymu. Vėliau terminas logistika pradėtas vartoti kariniuose veikaluose. Bizantijos imperatorius Leonas VI, gyvenęs mūsų eros IX- XX a. sandūroje terminą logistika karybos vadovėlyje vartojo dviem reikšmėmis: užnugaris ir kariuomenės aprūpinimas.[5,13]
Iš karybos sferos logistika išsiplėtojo į logistikos mokslą. Pirmo logistinio darbo autoriumi laikomas prancūzų karo specialistas E. Džomini, kuris XIX a. pradžioje pateikė logistikos apibrėžimą: “kariuomenės valdymo praktinis mokslas”. Jis tvirtino, kad logistika apima ne tik gabenimą, bet ir daugelį kitų veiklos sričių, tokių kaip kariuomenės aprūpinimas, išdėstymas ir kt. Todėl nuo seniausių laikų iki mūsų dienų logistika tapo svarbiausiu karo meno elementu. Logistiką išmanantys karo vadai gebėjo organizuoti karo žygius, aprūpinti kariuomenę ir efektyviai jai vadovauti. Tokį karo vadų išskirtinį dėmesį logistikai lėmė jos taikymo efektyvumas, pasireikšdavęs pergalėmis ypač sunkiomis aplinkybėmis. I m. e. tūkstantmetyje logistikos specialistų uždavinys buvo kiekvieno karo žygio visapusiškas ir laiku įvykdytas aprūpinimas materialiniais ištekliais ir atsargomis. Taikant šiuos principus buvo laimimos kovos prieš daug didesnes armijas. Ypač sėkmingai tuos karo menus ir logistikos principus praktiškai taikydavo Napoleonas Bonapartas. Tai nustatė generolas A. Žomini, tyrinėjęs Napoleono karų meną. Tada ir buvo pirmą kartą pasiūlyta šiuolaikines logistikos funkcijas atitinkanti samprata.[5,13]
Gilias istorines šaknis turi ir kitas logistikos termino apibūdinimas. XVII- XVIII a. sandūroje gyvenęs vokiečių filosofas- idealistas, matematikas, fizikas ir kalbų tyrinėtojas Leibnicas logistika pavadino matematinę logiką. Šis terminas buvo oficialiai patvirtintas 1904 m. filosofijos konferencijoje Ženevoje. Rusijoje, 1805 m. išleistame “Enciklopediniame karo terminų žodyne” log.istika buvo suprantama kaip kariuomenės judėjimo valdymas ir jos užnugario aprūpinimo organizavimas. Vėlesniuose Rusijos enciklopediniuose leidiniuose logistika buvo traktuojama kaip matematinė logika.[5,14]
Tačiau nepaisant tam tikrų skirtumų, logistika turi vieną bendrą bruožą-tai racionalumas ir tiksli apskaita.[5,14]
Nuo Napoleono karų prabėgo daugelis metų, tačiau karybos logistika vis tobulėjo. Ypač audringai logistika pradėta plėtoti Antrojo pasaulinio karo metu. Žinoma, kad logistinis požiūris buvo plačiai taikomas amerikiečių armijoje. Remiantis logistikos principais buvo kuriami strateginiai planai, derinami gynybos, užnugario ir tiekimo bazių tarpusavio veiksmai, armijos aprūpinimas ginkluote, kuru ir maistu. 1991 m. JAV pergalę Persijos įlankoje taip pat lėmė karo technologijos ir logistikos mokslo praktinis taikymas: per labai trumpą laiką buvo sutriuškinta ir iš Kuveito išvyta Irako armija, vadovaujama Sadamo Huseino. Taikant logistiką viskas buvo atlikta labai racionaliai ir logiškai. Kaip ir reikėjo tikėtis, reikšmingi karo mokslo ir praktikos laimėjimai nebuvo nepastebėti ir įvertinti civilinėje praktikoje. Pirmieji tai padarė verslo pasaulio žmonės.[5,14]
Vakarų specialistai šiuolaikinėmis sąlygomis išskiria keletą logistikos rūšių:
· logistiką, susietą su gamybos aprūpinimu medžiagomis, žaliavomis, komplektavimo dalimis, t.y. pirkimo ir tiekimo logistiką;
· gamybos logistiką;
· realizavimo, t.y. rinkodaros, arba skirstymo logistiką;
· atliekų perdirbimo (utilizavimo) logistiką.[5,14]
Išskiriama ir transporto logistika, kuri iš esmės yra kiekvienos iš keturių logistikos dalių sudėtinė dalis.[5,14]
Taip pat kiekvienos iš trijų logistikos rūšių neatskiriama ir būdina sudėtinė dalis yra logistinis informacijos srautas, apimantis duomenis apie prekių srautus ir jų perdavimą, apdorojimą. Ši logistikos posistemė dažnai vadinama kompiuterine logistika.[5,14]
Logistikos rūšių sampratos turi ne tik terminologinę reikšmę. Jos taikomos ir plečiant logistikos veiklos sferą, kuriant įmonėse tam, tikras naujas organizacines valdymo struktūras, sudarant specialius skyrius sandėliuose, krovinių judėjimą ir realizuojant gatavą produkciją, skirstant materialius išteklius. Taigi reikėtų kalbėti ne apie logistikos rūšis, o apie jos funkcines sritis.[5,15]
8-ojo dešimtmečio pradžioje verslo logistika kaip vadybos tyrimų ir praktikos sritis apibrėžiama dar tik kaip pusiau susiformavusi. Tuo laikotarpiu suformuluoti pagrindiniai logistikos principai, ir kai kurios įmonės įsitikino jų privalumais. Tačiau apskritai logistikos pripažinimo procesas vyko lėtai, nes daugelis įmonių labiau rūpinosi gauti kuo daugiau pelno, o ne kontroliuoti išlaidas.[5,15]
Rinkos plėtra dažnai užmaskuodavo tiek gamybos, tiek skirstymo neefektyvumą. Tačiau 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo keistis situacija Vakarų šalyse. Pasauliniu mastu padidėjo konkurencija ir kartu ėmė reikštis aukštos kokybės žaliavų trūkumas.[5,15]
Svarbiausias sukėlęs permainų įvykis buvo 1973 m. OPEK organizacijos naftos embargo paskelbimas ir dramatiškas-net keturgubas-neperdirbtos naftos kainos pakėlimas per septynerius metus. Rinkos plėtra sulėtėjo padidėjo infliacija, kartu sumažėjo gamybos augimo tempai. Vyraujanti ir šiandien tebegyvuojanti ekonominė politika nukreipė dėmesį nuo poreikių skatinimo geresnės tiekimo vadybos link. Išlaidų, produktyvumo ir kokybės kontrolė vėl tapo reikšminga, kai verslas pabandė suvaldyti importuojamų prekių potvynį. Daugeliu atvejų logistinei veiklai šie pokyčiai darė didesnę įtaką nei kitoms verslo sritims. Neperdirbtos naftos kaina tiesiogiai paveikė transportavimo kaštus ir kartu infliacinėmis ir konkurencinėmis sąlygomis padidėjo bendrosios bei atsargų valdymo išlaidos. Kuro kainoms kylant 2-4% greičiau nei pragyvenimo kainai ir pirminėms palūkanoms svyruojant nuo 10% iki 20%, logistikos klausimai JAV ir Vakarų Europos vadybos specialistams darėsi vis svarbesni. Jie ėmė taikyti logistikos raidos metu suformuluotus principus. bei sąvokas, ir tai davė gerų rezultatų.[5,15]
Nemažėjant domėjimuisi efektyviu verslo organizavimu, ėmė plėtotis integruota logistika. Materialinis skirstymas buvo pagrindinė 7-ojo dešimtmečio tema, tačiau panaši teorija pradėta plėtoti ir pirkimo sferoje. Pirkimas buvo įtrauktas į platesnį medžiagų vadybos kontekstą.[5,15]
Šiandien logistika suprantama kaip veikla, apimanti tiek produktų vadybą, tiek materialinį skirstymą. Ši integracija lemia gerokai glaudesnius daugelio įmonių ryšius su gamybos operacijų funkcijomis, todėl ateityje gamyba ir logistika gali suartėti tiek teoriškai, tiek ir praktiškai.[5,16]
Nepanašu, kad logistikai ir ateityje būtų skiriama mažiau dėmesio nei jos iškilimo metais. Ir toliau lėtai plečiantis rinkai, dar ilgai bus stiprios infliacijos didėjimo tendencijos. Reikšmingiausios iš jų yra energijos kaštai, valstybinis gamybos reguliavimas bei darbo užmokesčio kėlimas, žaliavų tiekimo problemų gausėjimas. Kadangi logistika yra gana brangi veikla, vadyba ir toliau bus nukreipta mažinti išlaidas ir didinti gamybą. Todėl reikės profesionalių logistikos vadybos specialistų, nes tokie pokyčiai kaip transporto dereguliacija, didėjanti konkurencija su trečiojo pasaulio šalimis gatavų prekių rinkoje ir žaliavų paklausa logistikos planavimą ir operacijas padarys sudėtingesnius.[5,16]
Šiuo metu logistika daugiausia dėmesio skiria gamybos operacijoms ir karo pramonei. Ekonomikai ir toliau judant nuo gamybos link aptarnavimo sferos, atsiras daugiau galimybių taikyti esamus logistikos principus ir sąvokas įmonėms, kurių veikla yra aptarnavimas, o ne gamyba. Kartu didėjant prekybai su užsieniu ir gamybos eksportui, logistikos vadybininkai vis labiau įsitrauks į gatavų prekių rinkoje ir žaliavų paklausa logistikos planavimą ir operacijas padarys sudėtingesnius.[5,16]
Šiuo metu logistika daugiausia dėmesio skiria gamybos operacijoms ir karo pramonei. Ekonomikai ir toliau judant nuo gamybos link aptarnavimo sferos, atsiras daugiau galimybių taikyti esamus logistikos principus ir sąvokas įmonėms, kurių veikla yra aptarnavimas, o ne gamyba. Kartu didėjant prekybai su užsieniu ir gamybos eksportui, logistikos vadybininkai vis labiau įsitrauks į tarptautinę skirstymo ir tiekimo vadybos veiklą. Tai ne tik praplės logistikos ribas, bet ir paįvairins svarbiausias jos sąvokas.[5,16]1.3 Logistikos raidos etapai ir išsivystymo lygiai
Svarbiausios priežastys, nuo 7-ojo dešimtmečio ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse sukėlusios didelį susidomėjimą logistikos idėjomis, yra:
· konkurencinių pranašumų užtikrinimas dėl savikainos mažinimo ir tiekimo kokybės gerinimo;
· energetikos krizė;
· mokslo ir technikos pažanga ir svarbiausia-valdymo kompiuterizavimas;
· pardavimo rinkos pasikeitimas į pirkimo rinką.[3,26]

Išskiriami šie logistikos tobulinimo etapai:
Pirmasis etapas(7-asis dešimtmetis)-sandėlių ūkio ir transporto integracija bei jų naudojimo koordinavimas. Šio etapo pradžioje transportas ir sandėliai buvo susiję tik su krovos operacijomis, o vėliau įgavo glaudžius tarpusavio ryšius. Pamažu visa tai pradeda tikslingai veikti siekiant bendro ekonominio rezultato. Siunčiant krovinį, atsižvelgiama į pasirinktą transportą, o gabenamo krovinio charakteristikos savo ruožtu lemia transportą ir t.t.: [3,27]

Logistinė integracija

Antrasis etapas(9-ojo dešimtmečio vidurys)-sandėliavimo ir transportavimo tarpusavio sąveiką papildo ir gamybos planavimas. Tai leido pagerinti vartotojų aptarnavimo kokybę bei racionaliau naudoti įrengimus, atliekami laiku dėl to užsakymai:[3,28]

Logistinės integracijos ribos

Trečiasis ir ketvirtasis etapai vyksta dabartiniu metu. Trečiajame etape logistikos vadybininkas kontroliuoja visą medžiagų judėjimo srautą, išskyrus kasdienį jų valdymą gamybos procese. Ketvirtajame etape srautų valdymas įgauna sisteminį pobūdį:[5,29]

Logistinės integracijos ribos

Įvairių gamybos susivienijimų logistikos sistemos dėl objektyvių priežasčių yra pasiekusios įvairias pakopas arba išsivystymo lygius. Egzistuoja tam tikros pakopos, kurias logistikos funkcijos neišvengiamai turi pereiti prieš pasiekdamos aukštą išsivystymo lygį.[3,29]
Pirmojo etapo logistikos sistema yra mažiausiai išvystyta. Kompanijos dirba paros pamainų planinių užduočių pagrindu. Ši logistinė sistema aprastai aprėpia iš gamybos pasiųstos gatavos produkcijos saugojimo organizavimą ir jos transportavimą. [3,30]
Produkcijos skirstymo procese sistema veikia, tiesiogiai reaguodama į kasdienius paklausos svyravimus ir sutrikimus. Šios pakopos logistikos sistemos darbas paprastai vertinamas išlaidų dalies dydžiu transportavimui ir kitoms produkcijos skirstymo operacijoms, šią dalį lyginant su bendrosiomis pajamomis, gautomis iš prekybos. [3,30]
Įmonėms, pasiekusioms antrąjį logistikos lygį būdingi pagamintų produktų srautai nuo gamybos linijos paskutinio taško iki galutini vartotojo. Šiuo atveju logistikos funkcijos yra:
· vartotojo aptarnavimas;
· užsakymų apdorojimas;
· gatavos produkcijos saugojimas įmonėje;
· gatavos produkcijos atsargų valdymas;
· logistikos sistemos darbo perspektyvinis planavimas.[3,30]
Logistinės sistemos darbas vertinamas pagal tai, ar sąmatos duomenys atitinka realiąsias išlaidas. Tačiau bandymas mažinti išlaidas (sąnaudas), kad jos atitiktų sąmatą-ne pats geriausias sistemos darbo ir užsakovo aptarnavimo būdas.[3,31]
Trečiosios pakopos logistikos sistemos kontroliuoja logistines operacijas nuo žaliavos pirkimo iki produkcijos galutinio vartotojo aptarnavimo. Tokių sistemų papildomos funkcijos yra šios: žaliavos pristatymas į įmonę, realizavimo prognozavimas, gamybinis planavimas, žaliavos gavyba arba pirkimas, žaliavos atsargų arba nebaigtos gamybos valdymas, logistinės sistemos projektavimas. Vienintelė sritis, kuri logistikos vadybininko nekontroliuojama-kasdienis įmonės srautų valdymas. Sistemos darbas vertinamas ne lyginant praėjusių metų išlaidas ir sąmatą, o atsižvelgiant į aptarnavimo kokybės standartą. Be to, kompanija stengiasi padidinti sistemos našumą (produktyvumą), o ne mažinti išlaidas, kaip būdingą antrojo lygio sistemoms. Šiuo atveju labai svarbu, kad valdymas atliekamas ne tiesiogiai reaguojant, o iš anksto numatomų, “aplenkiamųjų”, poveikių planavimo pagrindu.[3,31]
Kompanijų, taikančių ketvirtosi.os pakopos logistiką, kol kas labai mažai. Manoma, kad tokios sistemos pradės greitai plisti. Šios pakopos logistinių funkcijų veiklos sritis analogiška trečiosios pakopos logistikos sistemų veiklai, tik su viena svarbia išimtimi. Tokios kompanijos integruoja logistikos planavimo ir kontrolės procesų operacijas su realizavimo, gamybos ir finansų operacijomis. Integracija padeda susieti dažnai priešingus įvairių kompanijos padalinių tikslus. Sistemos valdymas vykdomas remiantis ilgalaikiu (ilgiau negu vienerių metų) planavimu. Šiuo atveju sistemos darbas vertinamas pagal tarptautinius standartus. Kompanija veikia paprastai globaliu lygiu, o ne tik racionaliu arba regioniniu. Ji gamina produkciją pasaulinei rinkai arba valdo pasaulinės gamybos ir paskirstymo sistemos dalį, numatydama išlaidų optimizavimą ir vartotojo reikalavimų tenkinimą. [3,31]

2. LOGISTIKOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

2.1 Materialinio srauto ir logistinės operacijos sampratos

Materialinio srauto samprata yra esminė logistikos samprata. Materialiniai srautai susidaro žaliavų, pusfabrikačių ir gatavų gaminių transportavimo, sandėliavimo ir kitų materialinių operacijų atlikimo procese-pradedant nuo pirminio žaliavų šaltinio iki vartotojo. Materialiniai srautai gali judėti tarp įvairių įmonių arba vienos įmonės viduje.[1,15]
Iš transporto iškrautos pramonės prekės gali būti nukreiptos vienu iš trijų kelių:
· į priėmimo punktą;
· į saugojimo zoną;
· į priėmimo ekspediciją, jeigu krovinys pateko nedarbo metu.[1,25]
Vėliau prekės vienaip ar kitaip susikaupia saugojimo zonoje. Krovinio judėjimas iš saugojimo zonos į pakrovimo padalinį taip pat gali būti skirtingas:
· saugojimo padalinys-pakrovimo padalinys;
· saugojimo padalinys-išsiuntimo ekspedicija-pakrovimo padalinys;
· saugojimo padalinys – komplektavimo padalinys – išsiuntimo ekspedicija – pakrovimo padalinys;
· saugojimo padalinys-komplektavimo padalinys-pakrovimo padalinys.[1,26]
Kroviniui judant kelyje atliekamos įvairios operacijos: iškrovimas, dėjimas ant padėklų, perkėlimas, siuntimas saugoti ir t.t. Visa tai vadinama logistinėmis operacijomis. Darbo apimtis pagal atskirą operaciją, apskaičiuotą tam tikram laikotarpiui, mėnesiui, ketvirčiui, metams ir pan., sudaro tam tikros operacijos materialinį srautą.[1,26]
Taigi materialiniu srautu vadinami kroviniai, t.y. materialinės vertybės, kurios vertinamos logistinių operacijų taikymo aspektu, atsižvelgiant į laiko intervalą.[1,27]

2.2 Materialinių srautų rūšys

Konkrečios logistinės sistemos atžvilgiu materialinis srautas gali būti išorinis ir vidinis. Išorinis materialinis srautas cirkuliuoja išorinėje aplinkoje, t.y. už logistinės sistemos ribų. Vidinis srautas susidaro logistinės sistemos viduje, atliekant logistines operacijas su kroviniu.[5,81]
Skiriamas “įeinamasis” ir “išeinamasis” materialiniai srautai. Įeinamasis materialinis srautas patenka į logistinę sistemą iš išorinės aplinkos. Išeinamas transporto srautas patenka iš logistinės sistemos į išorinę aplinką.[5,81]

Materialinių srautų klasifikacija [5,82]

Materialinis srautas susidaro iš atitinkamų veiksmų su materialiniais objektais. Šie veiksmai vadinami logistinėmis operacijomis. Tačiau logistinės operacijos samprata neapsiriboja tik materialiniais srautais.[5,82]
Valdant materialinius srautus reikia priimti, apdoroti ir perduoti tam tikrą informaciją, būtiną šiam srautui. Šie veiksmai taip pat priskiriami logistinėms operacijoms.[5,82]
Apskritai logistinės operacijos sudaro veiksmų visumą, apimančią materialinių arba informacinių srautų perdirbimą.[5,82]
Su materialiniais srautais susietoms logistinėms operacijoms galima priskirti pakrovimą, transportavimą, iškrovimą, komplektavimą, sandėliavimą, pakavimą ir kitas operacijas. Logistinės operacijos, susietos su informaciniais srautais, yra atitinkamos materialinio srauto informacijos rinkimas, apdorojimas ir perdavimas. Reikia pažymėti, kad su informaciniais srautais susietų logistinių operacijų išla.idos sudaro esminę (didžiausią) logistinių išlaidų dalį.[5,82]
Logistinių materialinių srautų, patenkančių į logistinę sistemą ar ją paliekančių, operacijos skiriasi nuo tų pačių operacijų logistinės sistemos viduje. Tai paaiškinama teisės į prekės nuosavybę perėjimu, taip pat ir draudimo rizikos perdavimu vieno juridinio asmens kitam. Pagal šį požymį visos logistinės operacijos skirstomos į vienpuses ir dvipuses. [5,83]
Iš esmės kai kurios logistinės operacijos yra gamybos technologinio proceso tęsinys (pvz.: pakavimas). Šios operacijos pakeičia vartotojiškas prekės savybes ir gali būti realizuojamos tiek gamybos sferoje, tiek ir apyvartos sferoje (pvz.: didmeninės bazės pakavimo ceche).[5,83]
Logistinės įmonės tiekimo arba gatavos produkcijos realizavimo operacijos, t.y. operacijos, atliekamos “logistinės sistemos bendravimo su išoriniu pasauliu procese”, priskiriamos prie išorinių logistinių operacijų kategorijos. Logistinės operacijos, atliekamos logistinės sistemos viduje, vadinamos vidinėmis. Išorinės aplinkos neapibrėžtumas lemia išorinių logistinių operacijų pobūdį.[5,83]

Logistinių operacijų klasifikacija [5,83]

Klasifikacijos
požymis

Logistinės
operacijos
vaizdas

2.3 Logistikos informacijos srautai

Materialinių srautų pagrindą sudaro logistinėse sistemose cirkuliuojančios informacijos apdorojimas. Todėl viena iš svarbiausių logistikos sampratų yra informacijos srauto samprata.[2,21]
Informacijos srautas-tai logistinėje sistemoje cirkuliuojančių pranešimų visuma, kuri būtina logistinėms operacijoms valdyti ir kontroliuoti. Ši informacija cirkuliuoja tarp vidinės logistinės sistemos ir išorinės aplinkos. Informacijos srautas atitinka materialinius srautus ir gali egzistuoti popierinių ir elektroninių dokumentų pavidalu.[2,21]

Logistikos informacijos srautų rūšys [5,84]

Klasifikacijos
požymis

Informacijos srautas apibūdinamas tokiais rodikliais:
· atsiradimo šaltinis;
· srauto judėjimo kryptis;
· perdavimo ir priėmimo greitis;
· srauto intensyvumas ir kt.[2,23]
Informacijos srautą galima veikti tokiais būdais:
· srauto krypties keitimu;
· perdavimo greičio ribojimu iki tam tikro greičio;
· srauto apimties iki atskiro taško ribojimu arba kelio dalies praleidimu.[2,24]

2.4 Logistikos funkcijos

Materialinių srautų valdymo procese sprendžiama daugelis uždavinių. Tai paklausos ir gamybos prognozavimo uždaviniai, o atitinkamai ir gabenimų apimtys, materialinių srautų optimalių apimčių ir krypčių nustatymo uždaviniai bei sandėliavimo, transportavimo, pakavimo ir kiti organizavimo uždaviniai.[5,48]

Materialinius srautus sukuria įvairių įmonių ir organizacijų veikla, gaminant arba naudojant vienokią ar kitokią produkciją, teikiant ar naudojant vienokias ar kitokias paslaugas. Be to, esminį vaidmenį valdant materialinius srautus vaidina šios įmonės ir organizacijos:
· bendrojo naudojimo transporto organizacijos, įvairios ekspedicinės įmonės;
· didmeninės prekybos įmonės;
· komercinės tarpininkavimo organizacijos;
· įmonės, kurių gatavos produkcijos sandėliai atlieka įvairias logistines operacijas.[5,48]
Šių įmonių ir organizacijų jėgomis formuojami materialiniai srautai, tiesiogiai realizuojamas ir kontroliuojamas prekių judėjimo procesas.[5,48]
Kiekvienas iš išvardintų logistinio proceso dalyvių specializuojasi atlikti kažkokią logistinę funkciją. Terminas “funkcija” toliau bus suprantamas kaip veiksmų, vienodų tikslo požiūriu ir besiskiriančių nuo kitų bendrų veiksmų, turinčių tam tikrą tikslą, visuma. Logistinė funkcija-tai didelė logistinių operacijų grupė, nukreipta logistinės sistemos tikslams realizuoti.[5,48]
Šioje lentelėje pateiktos pagrindinės logistinės funkcijos ir jų pasiskirstymas. Kiekviena iš šių funkcijų tikslo atžvilgiu sudaro pakankamai vienareikšmių veiksmų visumą.[5,48]

Pagrindinės logistinės funkcijos ir jų pavyzdinis

pasiskirstymas tarp įvairių logistinio proceso dalyvių [5,49]

. Logistinio proceso dalyvisLogistinės funkcijos pavadinimas Bendrojo naudojimosi transportas, ekspedicinė įmonė Didmeninės prekybos įmonė Komercinės tarpininkavimo organizacijos Įmonių gatavos produkcijos sandėliai
Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo ūkinių ryšių formavimas, jų plėtojimas, koregavimas ir racionalizavimas x x x
Materialinių srautų apimčių ir krypčių nustatymas x x
Prognozuojamų gabenimo poreikių įvertinimas x x x
Prekių judėjimo nuoseklumo per sandėliavimo vietas nustatymas x
Sandėlių ūkio organizavimas, išdėstymas ir išplėtojimas x x
Atsargų apyvartos valdymas x x
Gabenimas, taip pat visos būtinos krovinių judėjimo į paskyrimo punktus operacijos x
Operacijos, tiesiogiai pradedančios ir baigiančios prekių gabenimą x x
Sandėliavimo operacijų valdymas x x

Operacijos, tiesiogiai pradedančios ir baigiančios prekių gabenimą, yra pakavimas, markiravimas, paruošimas krauti, pakrovimo-iškrovimo darbai ir dar daugelis kitų operacijų.[5,49]
Sandėliavimo operacijos-tai krovinių pridavimas ir priėmimas pagal kiekį ir kokybę, saugojimas, rūšiavimas, būtino vartotojui asortimento paruošimas, krovinių pristatymo mažomis partijomis organizavimas ir kt.[5,49]
Pažymėsime du pateikto logistinių funkcijų komplekso būdingus ypatumus:
· visos lentelėje išvardintos funkcijos tarpusavyje susietos ir nukreiptos į materialinių srautų valdymą. Kitais žodžiais tariant, visas logistinių funkcijų kompleksas pajungtas vienam tikslui;
· išvardintas funkcijas atlieka subjektai, dalyvaujantys logistiniame procese.[5,50]
Logistinių funkcijų įgyvendinimo efektyvumo kriterijus yra logistinės veiklos galutinio tikslo pasiekimas, išreikštas šešiomis logistikos taisyklėmis.[5,50]

2.5 Logistinės veiklos rūšys

Visas logistinės veiklos rūšis pagal funkcijas galima suskirstyti į pagrindines ir pagalbines.[4,49]
Pagrindinės veiklos rūšys:[4,50]
1. Vartotojų aptarnavimo standartai
· vartotojų logistinio aptarnavimo poreikių nustatymas;
· vartotojų reakcijos į aptarnavimą nustatymas;
· vartotojų aptarnavimo lygio nustatymas.
2. Transportavimas
· transporto rūšies ir transportavimo būdo nustatymas;
· krovinių siuntų formavimas;
· transportavimo maršrutų nustatymas;
· transporto priemonių naudojimo planavimas.
3. Atsargų valdymas
· žaliavų ir pagamintos produkcijos sandėliavimo organizavimas;
· operatyvinis realizacijos planavimas;
· reikalingos produktų nomenklatūros sandėliavimo vietose nustatymas;
· sandėlių skaičius, išdėstymo vietų ir dydžio nustatymas;
· vartotojų aptarnavimo laiku užtikrinimas.
4. Užsakymų tvarkymas
· užsakymų realizavimo tvarkymas;
· operatyvaus užsakymų informacijos perdavimo užtikrinimas;
· užsakymų atlikimo metodikos parengimas.
Pagalbinės veiklos rūšys:[4,50]
1. Sandėliavimas
· reikalingo ploto ir tūrio nustatymas;
· produkcijos išdėstymas bei krovos aikštelių skaičiaus nustatymas;
· sandėlių plano sudarymas;
· sandėliuojamų produktų išdėstymas.
2. Medžiagų valdymas
· įrangos parinkimas;
· įrangos keitimo tvarka;
· užsakymų atlikimo tvarkos nustatymas;
· atsargų saugojimas ir tvarkymas.
3. Medžiagų ir produktų įsigijimas
· tiekimo šaltinių nustatymas;
· pirkimo terminų nustatymas;
· perkamų vertybių kiekio nustatymas.
4. Produkcijos pakavimas
· krovimas ir transportavimas;
· sandėliavimas;
· saugojimas.
5. Informacijos apdorojimas ir tvarkymas
· informacijos kaupimas ir tvarkymas;
· duomenų analizė;
· kontrolinių procedūrų atlikimas.

Verslo veiklos rūšys yra suskirstytos į pagrindines ir pagalbines todėl, kad pagrindinė veikla dažniausiai vyksta kiekviename logistikos kanalo segmente, o pagalbinė veikla organizuojama atsižvelgiant į aplinkybes tam tikrose sferose. Pagrindinės veiklos išlaidos prasideda prie bendrųjų logistikos kraštų, todėl būtina efektyviai koordinuoti ir spręsti logistikos uždavinius. Vartotojų aptarnavimo standartai lemia gamybos lygtį, taigi jie taip pat daro įtaką būsimoms logistikos išlaidoms. Jei nustatyt.i labai aukšti arba labai specifiški paslaugos standartai, jos teikimo galimybės gali tapti ribotos, todėl kaina dar padidės (transportavimas automobiliais- šaldytuvais ir t.t.).[5,21]
Transportavimas ir atsargų valdymas sudaro pagrindines logistikos išlaidas. Patirtis rodo, kad kiekvienai iš jų priklauso nuo ½ iki bendrųjų logistikos išlaidų. Transportavimas yra būtinas, nes jokia įmonė negali egzistuoti neplanuodama savo žaliavų ir/arba gatavų produktų judėjimo. Šis būtinumas tampa akivaizdesnis, kai daugelį įmonių finansiškai paliečia tokios nacionalinės nelaimės kaip vienašališkas sienų uždarymas, vairuotojų, geležinkelininkų streikai arba vairuotojų atsisakymas vežti prekes, nesusitariant dėl transportavimo tarifų. Produkcija kaupiasi logistikos kanale, kur ji nuvertėja arba pasensta, o rinka neaprūpinama prekėms. [5,21]
Užsakymų tvarkymas yra labai svarbi veiklos rūšis. Jos išlaidos yra mažos palyginti su transportavimo ir atsargų peržiūros išlaidomis. Nepaisant to, užsakymų tvarkymas yra svarbus viso laiko, kol vartotojas gauna prekes ar paslaugas, elementas. Ši veikla taip pat spartina produkcijos judėjimą ir paslaugų teikimą.[5,21]
Nors kiekvienu konkrečiu atveju pagalbinės veiklos rūšys gali būti tiek pat svarbios kaip ir pagrindinės, tačiau jos laikomos šalutinėmis ir manoma, kad prisideda sprendžiant logistikos uždavinius, bet viena ar kelios iš jų gali ir nebūti kiekvienos įmonės logistinės veiklos dalimi. Pavyzdžiui, tokiai produkcijai kaip automobiliai ar tokioms prekėms kaip anglis, geležis ir skalda, kurių nereikia sandėliuoti esant nepalankioms oro sąlygoms ar dėl saugumo, nebūtina sandėliavimo veikla nors atsargų priežiūra ir būtina. Tačiau sandėliavimas ir produktų priežiūra dažniausiai neišvengiami, kai tik produkcija laikinai sustoja pakeliui į prekybos vietą.[5,22]
Apsauginis pakavimas yra pagalbinė transportavimo ir sandėliavimo veiklos rūšis, nes jis, kaip ir sandėliavimas bei medžiagų priežiūra, prisideda prie šių veiklos rūšių efektyvumo. Pirkimas ir produkcijos planavimas dažnai gali būti laikomi sritimis, priklausančiomis greičiau gamybai nei logistikai. Vis dėlto šios veiklos rūšys taip pat prisideda prie logistikos proceso apskritai, ir ypač prie transportavimo ir atsargų vadybos efektyvumo.[5,22]
Informacijos apdorojimas ir tvarkymas svarbus visoms kitoms logistinės veiklos sritims tuo, kad planavimui ir kontrolei tiekia reikalingą informaciją.[5,22]

IŠVADOS

Taigi, logistika yra mokslas apie materialinių ir su jais susijusių informacinių bei finansinių srautų valdymą erdvėje ir laike nuo jų pirminio šaltinio iki galutinio vartotojo.[5,5]
Logistinė veikla daugiabriaunė. Ji apima transporto, sandėlių ūkio, atsargų, personalo valdymą, informacinių sistemų organizavimą, komercinę veiklą ir dar daugelį kitų sričių. Logistinio požiūrio principinis naujumas-organinis tarpusavio ryšys, aukščiau išvardintų sričių integracija į bendrą medžiagų judėjimo sistemą. Logistinio požiūrio esmė-ištisinis materialinių srautų valdymas. [5,6]
Logistikos specialistų uždavinys yra pačiu efektyviausiu būdu pateikti vartotojams prekes ir paslaugas, atsižvelgiant į jų poreikius bei paklausą. Kitaip tariant, logistikos tikslas yra pristatyti reikiamus krovinius, prekes ir paslaugas į reikiamą vietą kiek įmanoma mažesne kaina ir reikiamu laiku.[5,16]
Logistikos vystymosi lygių analizė parodė, kad kompanijų, kurios rėmėsi integraciniu požiūriu į logistikos valdymą, veiklos rodikliai daug geresni. Analizuojant išaiškėjo, kad įmonės, kurių logistikos išsivystymo lygis nevienodas, gerokai skiriasi pagal investicijų tikslinį kryptingumą. Paprastai žemesnio logistikos išsivystymo lygio įmonės didelį kapitalą nukreipia negatyviems poveikiams neutralizuoti, o aukštesnio logistikos lygio įmonėse vyrauja logistinės infrastruktūros formavimas. Nepaisant minėtų skirtumų, įvairių šalių mokslininkai sutaria, kad logistikos objektas yra materialinio sr.auto judėjimas nuo pirminio žaliavų šaltinio iki galutinio vartotojo.[5,32]
Logistikos galimybės didžiulės. Šis mokslas, atėjęs iš karybos vadybos praktikos, šiuo metu yra pritaikytas Vakarų šalių verslininkystėje, pirmiausia transporto sektoriuje, o vėliau-kaip nauja mokslinė kryptis-medžiagų apyvartos srityje ir galiausiai-gamyboje.[5,10]
Pasaulinė logistinių valdymo sistemų kūrimo praktika parodė, kad dabartiniu metu gamybos ir įmonių valdymo logistinius principus galima vertinti kaip vieną iš svarbiausių įmonių plėtros krypčių, turint tikslą sustiprinti darbo, materialinių, piniginių ir energetinių išteklių ekonomiją, padidinti įvairių lygmenų valdymo efektyvumą, garantuoti reikiamą vartotojų aptarnavimo kokybę.[5,5]
Taigi, norint sėkmingai konkuruoti Lietuvos vidinėje ir pasaulinėje rinkose būtina logistiką įteisinti verslo praktikoje. Kuo labiau mes šioje svarbioje srityje atsiliksime nuo dar vis spartėjančių pasaulio vadybos moderniausių raidos tendencijų, tuo sunkiau bus tą atsilikimą kompensuoti. Tačiau laikas nelaukia. Reikia įvertinti tai, kad valstybės ir pavienės jos organizacijos, turinčios gerai išvystytas logistines sistemas, lengvai diktuos joms priimtinas sąlygas valstybėms, kuriose logistika neišplėtota. Kaip rodo pasaulinė patirtis, konkurencinėje aplinkoje lyderiauja tas, kas kompetetingas logistikos srityje ir gerai įvaldęs jos metodus.[5,7]

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Čaplikas, V. (1997 m.). Prekybos logistika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
2. Garalis, A. (1997 m.). Logistika-moderni firmų strateginio valdymo mokslo raidos pakopa//Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Kaunas
3. Garalis, A. (1999 m.). Logistika: bendrųjų ir ekonominių sistemų raidos procesas. Klaipėda.
4. Palšaitis, A. (1994 m.). Operatyvinis ir strateginis transporto veiklos planavimas biznio logistikos sistemoje. Vilnius
5. Garalis, A. (2000 m.). Logistikos pagrindai.Vilnius

Leave a Comment