Multimodaliniai pervezimai

Įvadas

Logistikos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio logistike – skaičiavimo, mąstymo menas. Ši sąvoka plačiai buvo vartojamą antikinėje matematikoje, praktiškai matuojant geometrinius kūnus.Logistikos sąvoka pirmą kartą buvo paminėta karybos srityje, apibrėžiant karinių dalinių judėjimą, jų aprūpinimą bei paslaugų teikimą.Civilinės logistikos sąvoka pirmą kartą buvo panaudota 1960m. Jungtinės Amerikos Valstijose. Pirmoje logistikos plėtros fazėje logistikos užduotys buvo viena nuo kitos atskiros. Iš pradžių atsirado paskirstymo logistika, kuri darė įtaką optimaliam prekiui pateikimui. Logistikos sąvoka ekonomikos terminologijoje iš dalies yra nauja ir suprantama kaip žaaliavų, nebaigtos produkcijos ir gatavų gaminių racionalaus judėjimo srautų planavimas, organizavimas bei reikiama informacija aprūpinta kontrolė. Visos šios veiklos tikslas – tenkinti vartotojų poreikius, prekės ir gaminiai į vietą pristatomi nurodytu laiku ir optimaliomis sąlygomis už realiai pagrįstą kainą. Taigi logistika – tai su įmonės tikslais susijusios planavimo ir vykdymo priemonės optimaliam medžiagų, lėšų ir informacijos srautui užtikrinti vykdant produkcijos gamybą, kuri prasideda gamybos veiksnių ir informacijos rinkimu, apdorojimu, perdavimu ir baigiasi pagamintos produkcijos paskirstymu.
VERSLO įmonės veikia labai dinamiškoje aplinkoje, kuri kelia naujus reeikalavimus, dėl kurių susidaro daug problemiškų situacijų, todėl šiuolaikinės įmonės, norėdamos sėkmingai spręsti problemines situacijas, privalo sukurti joms adekvačias valdymo ir našumo sistemas. Logistiniai mąstymo ir veiklos principai atveria daugiau naujų galimybių verslininkystėje, yra pagrindas naujiems sugebėjimams ir įgūdžiams tobulinti. Sk

kaičiavimo ir mąstymo menas perkeliamas į realią veiklos sritį – verslo logiką, kurios elementai – žaliavų ir gaminių transportavimas, sandėliavimas, perkrovimas jau senai žinomi verslo pasaulyje, tačiau versle visa tai įgyja visiškai naują prasmę. Tai nėra šių užduočių ir elementų aritmetinė suma, padedanti racionalizuoti vieną ar kitą verslo grandį.
Logistika nesukuria naujų įmonės funkcijų, tačiau, atsižvelgiant į bendrųjų išlaidų principą, užduotys sujungiamos taip, kad, esant bendram vadovavimui, negali būti nepriklausomos nuo kitų sričių.
Logistika suprantama, kaip planavimas, ir realizavimas priemonių gamybos metu iki produkcijai patenkant į rinką, organizuojant optimalius medžiagų, materialinių ir informacijos srautus. Dėl to pastebimas įvairias įmonės sritis veikiančių logistikos funkcijų gausumas.
Pagrindinės logistikos panudojimo sritys yra:
· aprūpinimas;
· sandėliavimas;
· gabenimas;
· paskirstymas;
· tyrinėjimas ir konstravimas;
· planavimas gamyklos mastu;
· gamybos planavimas;
· gamybos organizavimas;
· gamybos valdymas;
· remontas;
· atliekų šalinimas;
· išdėstymas;
· pardavimo planavimas;
· aprūpinimas informacija;
· informacijos apdorojimas.
Logistikos konsepcijos pagrindą sudaro tokių priemonių įgyvendinimas:
· greičiau negu koonkurentai su nauja produkcija arba paslaugomis patekti į rinką:
· sumažinti produkcijos gamybos ciklą;
· sujungus sandėliavimo ir paskirstymo sistemas, sutrumpinti trukmę nuo užsakymų gavimo iki produkcijos pateikimo;
· laikytis pateikimo terminų tikslumo ir punktualumo;
· gaminti mažas produkcijos partijas ir kt.
Logistikos koncepcijos uždavinys – susieti atskiras sritis į procesų grandinę.
Logistikos konsepcijos reiškia vientisą mąstymą ir vientisą elgseną.
Logistikos veikla turi pagrindinį tikslą – optimizuoti pajėgumą su juo komponentais – logistikos paslaugomis kaštais.

1.Tarptautinė logistika

Logistikos užduotis – optimaliai suderinti vertikalias funkcijas, t.y, kad atskiri įmonės pajėgumai turi būti subalansuoti su tiekėjų ir rinkos galimybėmis. Atskira ve

erslo įmonė nepajėgi vykdyti ir kontroliuoti gaminio judėjimo srautų visuotinai, šis procesas planuojamas ir vykdomas savo lygmeniu, kontroliuojant medžiagų gavimą ir produkcijos tiekimą vartotojui.Tarptautinė logistika sprendžia tas pačias problemas, kaip ir verslo logistika, tačiau svarbiausias skirtumas yra tas, kad medžiagų, gatavos produkcijos bei paslaugų judėjimas vyksta globaliai. Kaip ir verslo logistika, tarptautinė logistika naudojama tais pačiais tikslais, tiktai daug plačiau.
Tarptautinė logistika nuo vidaus, arba verslo logistikos, skiriasi šiais požymiais:
· tarptautinių krovinių gabenimas, susijęs su įvairių transporto rūšių panaudojimu,
· tarptautinių krovinių ir paslaugų judėjimas, susijęs su kur kas daugiau tarpininkų. Transporto frachtuotojai yra daug svarbesni nei vidaus rinkoje, nes geriau žino tarptautines krovinių gabenimo sąlygas,
· finansavimo galimybės ir apmokėjimo formos gali skirtis, atsižvelgiant į užsieni šalių įstatymus,
· išryškėja užsienio šalių vyriausybių vaidmuo ir įtaka užsienio prekybai, atsiranda naujų kliūčių ir apribojimų,
· Kalba verslo tradicijos ir papročiai gali turėti įtakos logistinės sistemos veikimui.
Tarptautinės logistikos sąvoka apibrėžiama funkciniu ir instituciniu požiūriu.
Funkcinis požiūris: Visi veiksmai ir procesai, turintį įtakos prekių judėjimui erdvėje ir laike tarp tiekimo ir priėmimo taškų. Yra svarbūs ir šie daliniai uždaviniai: kiekio pokyčiai, transporto perkrovimo ir sandėliavimo ypatumų pokyčiai, prekių logistinio determinuotumo pokyčiai.
Institucinis požiūris: visos techninės ir organizacinės įstaigos sukurtos tarptautiniams logistikos procesams atlikti. Skiriama ekonominės sistemos makrologistika ir atskirų ekonomikos sričių mikrologistinės sistemos.

2. Tarptautinės logistikos užduočių sr

ritys

Tarptautinių pervežimų apimtys ir reikšmė nuolat auga. Tai pagrįsta tarptautiniu darbo pasidalijimu. Pagrindinės konstrukcijos gali būti gaminamos šalyje, o galutinai montuojamos keliose arba vienoje užsienio valstybių.Šios strategijos laikosi automobilių gamintojai, statybininkai. Pramoninių gamybos procesų perkėlimas į šalis, kuriose nedideli atlyginimai, įmanomas dėl nedidelių transporto frachtų. Firmos, pastoviai besinaudojančios šiomis galimybėmis, gali atpiginti savo gaminius, be to, pasirinkusios greitesnį gabenimo variantą greičiau už konkurentus gauna duomenis apie padėtį rinkoje, greičiau realizuoja savo gaminius.
Tarptautinis transportas, arba kovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais, yra kompleksiškesnis negu nacionalinis transportas.
Gabenant krovinius naudojamos transporto grandinės, kurios yra vienanarės arba daugianarės.
Vienanarėje grandinėje nenumatomas transporto priemonių keitimas.
Daugianarėje transporto grandinėje keičiama transportu priemonė, arba pakeičiama tara.

3. Automobilių transportas

Kroviniai keliais vežami automobilių transportu. Šios transporto rūšies pagrindinis pranašumas – manevringumas. Jei geležinkelio ir vandens transportas priklauso nuo kelių ilgio, tai automobiliais galima pervežti krovinius dangos neturinčiais keliais, taip pat sunkiai pravažiuojamu reljefu. Dideliais kiekiais gabenamoms prekėms automobilių transportas naudojamas retai.
Vis didėjantis autotransportu pervežamų krovinių srautas tampa vis sunkiau valdomas. Krovinio keliui kontroliuoti automobiliuose ir firmose įrengiam GPS sistema. Nuo 2004.08.05d. visuose naujai registruotuose automobiliuose bus įrengiami skaitmeniniai tachografai, registruojantys vairuotojo darbo ir poilsio laiką paskutines 365 dienas.Tai patikimas būdas užtikrinti, kad vairuotojai laikytųsi darbo ir poilsio režimo, didėtų eismo saugumas, būtų reglamentuoti vairuotojų darbo so

ocialiniai rodikliai. Tachogrfo korteles Lietuvoje išdavinės “Regitra”.
Vežant prekes autotransportu patenkinami individualūs įmonių keliami reikalavimai:
· optimalus greitis ir palyginti nedidelė rizika, krovinių pristatymas “nuo durų iki durų”, nebūtinas perkrovimas ir papildomas sandėliavimas;
· racionalus regiono aptarnavimas (surinkimas, paskirstymas, pristatymas);
· transporto parinkimas pagal specifiką (savivarčiai, cisternos, refrižeratoriai);
· santykinai nebrangus prekių pervežimas tolimais atstumais naudojant Hucke-Pack sistemą kelyje į pristatymo punktą.
· reliatyviai didelis greitis;
· reliatyviai maža gabenimo rizika.
Transportuojant krovinius dideliais atstumais, autotransportas naudojamas pirmoje ir paskutinėje pakopoje.
Trūkumai:
· eismo trukdymai;
· atmosferos poveikio įtaka;
· apribojimai vežant pavojingus krovinius;
· ribotas transporto priemonės tūris;
· teisiniai apribojimai.;
· didelė kelių apkrova;
· ne vienoda transporto priemonių apkrova;
· Lenkija, Vokietija ir kitos šalys yra priėmę įstatymus , ribojančius automobilių eismą šventinėmis ir išeiginėmis, bei vasaros laikotarpiu.

Automobilių transportas yra skirstomas į 3 grupes:
· kombinuotojo tipo automobiliai ( 300 – 600 kg krovinius vežti );
· lengvieji sunkvežimiai (iki 3 t kroviniams vežti);
· sunkvežimiai.
Sunkmežimiai bene svarbiausia ir labiausiai paplitusi transporto priemonė, skirta kroviniams gabenti tolimais maršrutais. Prie jų gali būti kabinamos priekabos, kurios sudaro atotraukį. Autotrukiai skirstomi į automobilius su priekabomis ir automobilius – vilkikus su priekabomis. Automobilių transporto frachto kaina priklauso nuo:
· krovinio gabenimo atstumo;
· krovinio svorio;
· krovinio rūšies.
Pagal atskiras krovinių rūšis paprastai skaičiuojamos 100 kg svorio krovinio išlaidos, kurios skirstomos į penkias svorio kategorijas.
Gabenant krovinius per EB šalis arba tranzitu per trečiąsias šalis, nustatyta dvišalė tarifų marža ( privaloma maksimali arba minimali norma su galimu didėjimo arba mažėjimo krzpties nuokrypiu – daugiausia sudaro 23 proc.). Kitais atvejais, skaičiuojant tarifus ne EB šalyse, nėra jokių apribojimų.
Automobilių transportas pervežant krovinius visoje Europoje įgavo didelę svarbą – į Europos Bendriją jungintis Rytų Eurpos šalims, automobilių transporto panaudojimo intensyvumas kasmet vis didės. Artimiausiu metu aotomobilių transporto panaudojimas kroviniams gabenti suteiks galimybę:
· supaprastinti valstybių sienų pervažiavimo formalumus trumpinant gabenimo trukmę ir žymų kaštų mažinimą;
· supaprastinti įėjimą į užsienio rinką;
· paneikinti draudimą naudoti vidaus transportą tarptautiniams kroviniams gabenti;
· stipresnei konkurencijai sudaryti;
· panaudoti našumą atitinkančius pervežimų tarifus;
· atpiginti krovinių gabenimą.

4. Geležinkelių transportas

Pagrindinės geležinkelio transporto ypatybės ir pranašumas prieš kitas transporto rūšis – patikimumas, reguliarumas, universalumas, galimybė pervežti įvairiarūšius krovinius, nepriklausomai nuo metų laikų ir klimato sąlygų. Transporto priemonės pasirinkimą lemia geležinkelių atšakų tinklas, gera techninė bazė – pakrovimo – iškrovimo įrengimai, vagonų įvairovė.
Greitis, saugumas, nedideli pervežimo kaštai priešinami su nedideliu lankstumu. Tai kompensuojama sunkiasvorių priekabų, autotraukinių pervežimu, šalutinių geležinkelio atšakų ir geležinkelio ekspedicijų darbu. Geležinkeliai – transporto rūšis kuri bus kardinaliai pertvarkoma.Geležinkelių transportas, palyginus su autotransportu yra ekologiškesnis. Kuriami ir eksploatuojami geležinkeliai ant magnetinės pagalvė, tiesiami greitaeigių geležinkelių bėgiai, suvienodinamas bėgių kelio plotis.
Lyginant gabenimo geležinkeliu kaštus ir pranašumus ši transporto rūšis turi šiuos pranašumus:
· tinka vežti beveik visų rūšių kroviniams- didelio tūrio, didelių matmenų, masiniams kroviniams, kai nėra patogaus priėjimo prie kanalų ir upių;
· krovinius galima gabenti be perstojo, išeiginėmis ir švenčių dienomis;
· tinka tolimiems gabenimams;
· kai tikimasi didelės krovinių vežimo apimties;
· kroviniai atgabenami nepažeisti, nes mažai kratomi;
· nepriklausomybė nuo automobilių transporto;
· nežymūs apribojimai vežant pavojingus krovinius;
Geležinkelių sistemos veikla kreipiama taip, kad kuo geriau panaudoti šios transporto rūšies savybes ir pranašumai.
Šiuo metu į geležinkelio sistemą įeina šios sritys:
· kombinuotasis gabenimas.
Pagerina atskirus punktus jungiančių linijos statybą, kur numatoma ilgalaikė perspektyva – ypač trptautinio gabenimo.
· krovinių gabenimas Europos geležinkeliais (Eurail Cargo);
Garantuotas Europos ekonomikos centrų sujungimas ( iki 1500 km ) su nacionaline Inter Cargo sistema.
· vienetinių krovinių gabenimas.
Tinklo sukūrimas, kuris nacionaliniu mastu galėtų sujungti 40 didelių centrų. Šie centrai bus be tarpinių perkrovų.
· cargo 2000.
Šios sistemos pagrindą susdaro naujai sukurti vidutinio dydžio konteineriai (cargo box), gabenami pagrindiniu maršrutiniu traukinių geležinkeliu esant automatizuotai perkrovos sistemai. Kroviniai surenkami ir išvežiojami automobilių transportu.
· gabenimas ištisais sąstatais.
Naudojama klasikiniams kroviniams gabenti. Siekiama išsikovoti naujų tarpgamyklinio gabenimo pozicijų.
Krovinių gabenimo tvarka geležinkeliu yra nustatoma kiekvienoje valstybėje gabenant krovinius tarptautiniais maršrutais, jei tai nėra ribojama ypatingomis nuostatomis.
Tarptautinis krovinių gabenimas geležinkeliu yra reglamentuojamas tarptautinės prekių gabenimo geležinkeliu konvencijos ” CIM ( Convention internationale de transport de marchandises par chemnis de fer )”. Kroviniams gabenti yra reikalingas tarptautinis vaztaraštis CIM, kuris reglamentuoja geležinkeliu vežamų krovinių apsaugą iki jų pristatymo į paskyrimo vietą.
Geležinkelis šiuo metu, palyginti su kitomis transporto priemonėmis, turi ne tokius ryškius tinkamumo požymius. Nors jis naudojamas gabenti krovinius tolimais ir artimais maršrutais, nuolat susiduria su kitų transporto rūšių konkurencija. Jis atsilieka nuo krovinių gabenimo automobilių transportu, ypač gabenant krovinius artimais atstumais arba aptarnaujant tam tikrą regioną. Šiuo atveju iškyla tokios problemos, kaip brangiai kainuojantis įpakavimas, gabenamų krovinių papildomas tvirtinimas. Vežant mažesnius krovinius, geležinkelis yra pranašesnis už automobilių ir vandens transportą, jei išsiuntimo ir pristatymo punktų nėra arti vandens.

5. Vandens transportas

Laivininkystė – labai svarbi tarptautinio transporto šaka. Krovininiai gabenami reisiniais maršrutais, kada laivai plaukioja pagal nustatytą grafiką. Nereisiniais maršrutais kroviniai gabenami pagal individualius kliento užsakymus maršrutais, kuriais nekursuoja reisiniai laivai, arba nėra reguliarios krovinių gabenimo paklausos. ES šalyse dabar funkcionuoja ir savo paslaugų ratą plečia 270 jūrų uostų.
Jūrų transportas yra reikšmingiausia tarpkontinentinis prekybos transporto rūšis, dažniausiai naudojama tolimiems maršrutams. Šios transporto rūšies pranašumą už kitas transporto rūšis, ypač už oro transportą, lemia žemesnės pervežimo kainos, ypač gabenantilgais nuotoliais masinius krovinius, arba gabenant krovinius, kuriems gabenimo trukmė neturi įtakos ir dėl jų ypatingų savybių neįmanoma panaudoti kitų transporto priemonių.

6. Maršrutinių reisų privalumai.

· Aiškus terminų nustatymas eksportuotojui, sandėliavimui, pristatymo tarnyboms ir gamybai;
· reguliarus atvykimas į nustatyto maršruto uostus, tiksli informacija, specializacija konkretiems jūrų keliams;
· nurodomas atvykimo terminas importuotojui, tolimesniam krovinių apdorojimui ir pardavimui;
· naudojami tik aiškios paskirties laivai;
· laivai aprūpinami tinkamu takelažu;
· platus įvairių tipų laivų pasirinkimas.
Maršrutiniuose reisuose yra naudojamos Lash sistemos – didelės talpos baržos, naudojamos vidaus ir pakrantės vandenyse, įstumiamos į laivą.

7. Nemaršrutiniai ( užsakomieji ) reisai.

Turimi pranašumai:
· galimybė pasirinkti maršrutus ir uostus;
· frachtų normos nustatomos pagal paklausą ir pasiūlą.
Iškylančios problemos:
· laivo tinkamumas kroviniui;
· laivininkystės ir laivo mokumas, terminų laikymasis ir laivo stovėjimo uoste laikas;
· kelias dėl daugybės frachtuotojų gali būti ilgas ir sudėtingas;
· vežėjo kaštų sudėtis (kas sumokėta už krovimą, nepanaudotą laivo tūrį ir plotą );
· terminų laikymasis ir laivo stovėjimo uoste trukmė;
· uostuose dažnai reikalaujama papildomai mokėti už skubų darbą ;
· neišvengiama krovinio patalpų būklė ( drėgmė, nešvara, pašaliniai kvapai ir pan.).
Krovinių gabenimas vandens transportu pagerina ir paspartina, pagreitina pakrovimo – iškrovimo, sandėliavimo darbus.
Privalumai:
· nedidelės gabenimo kainos;
· geros ekologinės savybės;
· didelis masinių krovinių pervežimo našumas.
Trūkumai:
· siauras vandens kelių tinklas;
· priklausomybė nuo atmosferos sąlygų;
· maži krovos darbų kaštai dėl prieplaukų ir iškrovimo vietų trūkumo.
Artimiausiu metu planuojama sukurti vientisą Europos vandenų sistemą, kuriai padedant atsirastų galimybė šiek tiek atlaisvinti Europos automobilių kelius ir geležinkelio sistemą.

8. Oro transportas

Oro transportas turi tris pagrindinius pranašumus : gabenimo greitį, gabenimo saugumą ir reisų dažnį.
Gabenimams oro transportu būdinga:
· greitas krovinių pergabenimas dideliais atstumais :
· palyginti didelė gabenamų krovinių apimtis :
· aukštos transportavimo kainos :
· nedidelis tinklo tankis.
Oro transportas naudojamas kai :
· ilga transportavimo trukmė gali turėti įtakos kroviniui;
· reikia greitai pristatyti brangius krovinius;
· trumpa krovinių pristatymo trukmė;
· didelis patikimumas;
· didelis gabenimo dažnis;
· oro tiltų nutiesimas įveikiant didelius nuotolius;
· dideli krovinių gabenimo kaštai ;
· reliatyviai mažas pristatymo našumas ;
· dar kol kas negausios oro transporto išdėstymo vietos.
Oro transportas naudojamas tada, kai krovinio kaina yra aukšta. Ši transportavimo rūšis nuolat plečiama, krovinių srautai didėja.Jau dabar ES yra 330 oro uostų, galinčių sureikti krovinių transportavimo paslaugas. Greitėja krovinių pristatymas, nereikia tarpinio sandėliavimo.
Dideles transportavimo išlaidas galima sumažinti naudojantis smulkių krovinių oro transporto ekspedicijų paslaugomis.Kai kroviniai pristatomi greit, įmanoma iki minimumo sumažinti atsargas sandėliuose.Gabenat oro transportu iki minimumo sumažinama krovinio pažeidimo tikimybė, sumažėja įpakavimo išlaidos. Tinka greitai gendantiems kroviniams transportuoti. Dėl mažesnės nuostolių tikimybės, draudimo mokestis žemesnis, nei jūrų transporte. Atskirose valstybėse oro uostų tinklas pasiskirstęs labai netolygiai, todėl oro uostų pajėgumai nuolat plečiami. Kiekvienas oro uostas privalo išnaudoti savo pirmumo, lyginant su kitomis transportavimo rūšimis, efektą.

9. Vamzdynų transportas

Tai palyginti nauja tiekimo rūšis, nors bambukiniai vamzdynai gamtinėmis dujomis tiekti buvo žinomi mūsų eros pradžioje Kinijoje. Vamzdynai yra specifinis medžiagų tiekimo būdas. Čia medžiagos – daugiausia dujos, nafta ir jos produktai – gabenami uždaroje erdvėje metaliniais įvairaus skersmens vamzdžiais. Kad dujos arba skysčiai vamzdžiais tekėtų, zra būtina juose palaikyti atitinkamą slėgį. Todėl vamzdynų trasoje statomos siurblinės.
Tiekimo vamzdynais pranašumai:
· ekologiškumas ;
· aukštas patikimumas ;
· nepriklausomybė nuo atmosferos sąlygų ;
· nepriklausomybė nuo susisiekimo kelių ;
· realityvi apsauga nuo vagysčių.
Tiekimo vamzdynais trūkumai:
· didelės įrengimo ir kontrolės išlaidos ;
· keblus vamzdynų pripildymas nutraukus vamzdynais medžiagų tiekimą.

10. Kombinuotas krovinių transportavimas

Taikant kombinuotą pervežimą, išnaudojami skirtingų transporto priemonių pranašumai. Keičiant transporto priemones, perkrovimo operacijų turi būti kuo mažiau, būtina turėti pakankamai transporto priemonių ir visos į transportavimą įtrauktos įmonės turi būti integruotos į nepertraukiamą valdymo procesą. Kuo kompleksiškesnė bendra sistema, tuo preciziškiau ji valdoma. Per didelės valdymo išlaidos,dėl nesklandumų atsirandantys nuostoliai niekais gali paversti teorinį sistemos pranašumą. Todėl visas transportavimo procesas turi būti kontroliuojamas minutės tikslumu, naudojant grįžtamąjį ryšį.
Kombinuoti (multimodaliniai) pervežimai pirmiausia pradėjo dominti geležinkelininkus. Pasibaigus pirmam pasauliniam karui, gyvenimui grįžtant į normalias vėžes, geležinkeliečiai pajuto vis stiprėjančią autotransporto konkurenciją. Geležinkelio vadovai sunerimo matydami, kaip jiems iš rankų slysta klientai. Tada “Deutsches Rrichsbahn” inžinierius H. Kulmejeris pasiūlė sprendimą – geležinkelį ant ratų. Jo esmė buvo tokia – geležinkelio vagonas užtempiamas ant specialios priekabos, kurios keliamoji galia siekė 30-40 t. ir vilkiku nutempiamas užsakovui. Tokio vilkiko greitis neviršydavo 20 km./h. Čia jis pakraunamas arba iškraunamas, vilkiku grąžinamas į geležinkelio stotį, kur vėl užvaromas ant bėgių. Taip buvo išvengiama papildomų pakrovimo – iškrovimo darbų, krovinys pristatomas nuo “durų iki durų”ir sutaupoma daug laiko. Ši sistema pradėjo funkcionuot 1933m ir veikė iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos, pavieniais atvejais veikia iki šiol.
Kombinuotas krovinių gabenimas nėra greitesnė alternatyva kelių transportui. Norint suprojektuoti atskirus logistikos tiltelis būtinas ekspeditorius. Šalia transportavimo proceso ekspeditorius turi rūpintis, kad informacijos srautas [pasiektų išsiuntėją ir gavėją. Ekspeditorius turi teisę pasirinkti vežėją ir garantuti transporto priemonės gavimą.
Hucke- pack gabenimai apima visas transporto sistemas, kai viena transporto priemonė gabena kitą transporto priemonę. Dažniausiai pasitaikanti gabenimo kombinacija- autotransporto ir geležinkelio transporto priemonės, kai automobiliai dideliais atstumais transportuojami geležinkeliu. Tai apima ir Ro-Ro tipo laivus – autotransporto priemonė gabenamos laivais naudojant lichterius. Paplitę geležinkelio sąstatų transportavimas panaudojant jūrinius keltus.

Antroji kombinuoto gabenimo forma yra krovinių gabenimas talpyklose, kurios su kroviniu perkeliamos į transporto priemonę, ir gabenamos iki gavėjo. Be konteinerių kroviniai gabenami ant padėklų, skirtų daugkartiniam naudojimui. Konteinerių ir padėklų vartojimas leidžia racionalizuoti pakrovimo- iškrovimo procesus. Taip pakrovimo vienetas gali būti perkraunamas iš geležinkelio į automobilių transportą, iš jo į vidaus vandenų arba jūrų laivus. Siekiant racionaliai išnaudoti transportavimo talpas, būtina išvengti tuščios eigos, kadangi tarp atskirų ekonominių zonų konteineriai vežami tušti.
Su šia problema susiduria Vakarų Europos įmonės, transportuojančios prekes į Afriką, kadangi atgaliniai krovinių srautai yra labai maži.
Jūrų ir oro transportas vienas su kitu glaudžiai susiję. Šioje grandinėje įvairios transporto priemonės ne konkuruoja viena su kita, o dirba taip, kad bet kurios pranašumas būtų kuo efektyviau panaudotas, su mažesnėmis sąnaudomis pasiektas geras galutinis rezultatas. Panaudojant transportavimo grandinę padidėja transportavimo trukmė, tačiau didėjant transportavimo keliui, transporto grandies trūkumai kompensuojasi.
Svarbiausios kombinuotojo transporto rūšys yra šios:
· prikrautų automobilių pervežimas geležinkelio platformomis-gabenimas prikrautomis automobilių priekabomis, puspriekabėmis, keičiasi cisternomis ir vadinamais riedančiais keliais,kombinuotas gabenimas konteineriais, gabenimas keltų tipo rolkeliais.
Pagal ekonomiškumą ir transporto infrastruktūrą krovinių gabenimas susijęs su įvairių transporto rūšių panaudojimu sudarant gabenimo grandinę. Taikomos įvairių transporto priemonių – automobilių, geležinkelio, baržų pervežimai.
Eurail cargo.
Garantuotas Europos ekonominių centrų sujungimas su nacionaline Inter Cargo sistema.
Cargo 2000 sudaro sukurti vidutinio dydžio konteineriai, transportuojami pagrindinių maršrutų traukinių sistemos geležinkeliu, esant automatizuotai perkrovimo sistemai.
Gabenimai ištisais sąstatais. Siekiama išsikovoti naujų tarpgamyklinio gabenimo pozicijų.
Geležinkelių transporto trūkumai:
· tvirtas eismo planų sudarymas ;
· pagrindinės įmonės monopolija ;
· gana nemaži gabenimo tarifai.
Kaip klasikinę multimodalinių pervežimų pavyzdį galima paminėt šaudyklinį krovininį traukinį “Vikingas”, kursuojantį maršrutu Klaipėda- Iljičiovskas. Ukrainos transporto ir Lietuvos susisiekimų ministerijų susitarimu traukinys pradėjo kursuoti nuo 2003m. vasario mėnesio. Sąstatas formuojamas Klaipėdoje, Vilniuje prie sąstato prikabinami papildomi vagonai, ir vyksta į Iljičiovską. Šiuo traukiniu vežami vilkikai su puspriekabėmis ir standartiniai konteineriai. Artimiausiu metu Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos valstybių atstovai apsvarstys galimybę vežti šiuo traukiniu lengvuosius automobilius ir autovežius.
Vilkiko su puspriekabe pervežimas Klaipėda-Iljičiovskas pervežimas šiuo traukiniu kainuoja beveik per pusę pigiau (360- 450) JAV dolerių. Į šią kainą įeina automobilio krovos ir tvirtinimo darbai, stiklų uždengimas, dokumentų forminimas, vairuotojo kelionės išlaidos. Gabenamas automobilis nesidėvi, nereikia mokėt už degalus, vairuotojas, važiuodamas traukinio keleiviniame vagone pailsi, ir Ukrainoje gali dirbti laikydamasis darbo ir poilsio režimo. Sumažėja gaištis pasieniuose. Kelionėje išvengiama plėšimų, nes traukinys stoja tik galiniuose punktuose ir tik saugomose teritorijose.
Kelionės trukmė nuo dokumentų forminimo pradžios iki atvykimo į galutinį punktą – 50 val,. kelionės dažnis – kartą per savaitę.
Iš Iljičiovsko keltais galima persikelti į Gruziją ir Turkiją.
Iš Klaipėdos keltais galima persikelti į, Vokietiją, Švediją, pasinaudojus kitų Baltijos šalių uostais- į kitus Vokietijos ir šiaurės šalių uostus.Užsakyti vietas keltuose galima tiesiogiai arba per Alytuje įregistruotą transporto paslaugų firmą “Marisa.”

Kombinuotų pervežimų, panaudojant atskirų transporto rūšių grandinę, pavyzdys yra Mažeikių naftos perdirbimo gamykla veikla. Iš naftos gavimo vietų Rusijos Federacijoje vamzdynais pristatoma žaliavinė nafta. Lietuvoje išgauta nafta į gamyklą pristatoma autotransportu, Vakarų Europoje išgauta nafta pristatoma tanklaiviais ir per Būtingės terminalą vamzdynais transportuojama į gamyklą. Gatavi produktai eksportuojami atvirkštiniu keliu: per Būtingės terminalą į Vakarų Europą, toliau tanklaiviais ir geležinkeliais pristatomi į tarpinius punktus – iki vartotojo pristatomi panaudojant autotransportą. Galimas naftos produktų pristatymas panaudojant geležinkelius ir Klaipėdos tarptautinę jūrų perkėlą.

Kombinuoto transporto formos Charakteristika

Krautų automobilių gabenimas geležinkelio platformomis Automobilių ir geležinkelių transporto derinimas. Gabenimas automobiliais iki išsiuntimo stoties ir iš paskyrimo stoties.

Riedantieji keliai Prikrauti automobiliai arba riedantieji traukiniai yra gabenami geležinkeliu specialiaisiais vagonais. Kupė važiuoja automobilių vairuotojai.

Keičiamų talpyklų gabenimas Į konteinerius panašios talpyklos kraunamos į geležinkelio transportą tolimesniam gabenimui.

Kombinuotas konteinerių gabenimas Konteineriai gabenami įvairiomis transporto priemonėmis. Galima įvairiai derinti panaudojant automobilių, geležinkelio, oro ir jūrų transportą.

Gabenimas keltų tipo rolkeliais. Keltų tipo laivais gabenamos krautos antžeminės transporto priemonės – autotraukiniai, geležinkelio vagonai, sąstatai

Puspriekabių gabenimas Puspriekabės pakraunamos į specialias platformas. Vilkikas kartu negabenamas

Baržų pervežimas jūrų laivais Tai gabenimo derinimas jūrų ir vidaus vandenų laivais.Kranu į jūrų laivus sukraunamos baržos su kroviniais, kurios gabenamos jūrų keliu.

Dabartinėje ES infrastruktūrinį tinklą sudaro 78 tūkst. km. automobilių kelių, 78 tūkst. km geležinkelių, 330 oro uostų, 270 jūrų uostų. Stojančios į ES valstybės šį tinklą papildys 20 tūkst. km. automobilių kelių, 30 tūkst. km geležinkelių, nauji oro ir jūrų uostai.
Dar 2002 m pradžioje Lietuva, kaip ir kitos šalys kandidatės pateikė pasiūlymus dėl transeuropinio transporto tinklo (TEN-T )išplėtimo Vidurio Europos valstybes. Visi Lietuvos siūlomi TEN-T elementai iš esmės priimti. Tai reiškia, kad 1600 km. Lietuvos automobilių kelių, 1170 km geležinkelių, Klaipėdos jūrų uostas Vilniaus, Palangos, Kauno oro uostai vertinama, kaip būsimojo TEN-T sudedamoji dalis. Siūloma iki 2020m. įgyvendinti 22 prioritetinius projektus, kurie padės padidinti ir pagerinti tarptautinius ir nacionalinius projektus. Lietuvos pateikti geležinkelio projektai, taip pat Klaipėdos uosto geležinkelių plėtros projektai sujungti su Estijos ir Latvijos analogiškais pasiūlymais, išskiriant du variantus:
· Baltijos jūros magistralių projektas, leisiantis Klaipėdos uostui įsijungti į Baltijos jūros reguliarių linijų tinklą pagal pasiūlytą konceptualią metodologiją kartu su uostais – partneriais.
· “Rail Baltica” geležinkelis Šiaurės – Pietų kryptimi.
Dabar nustatinėjami “Rail Baltica” bendrieji techniniai parametrai: geležinkelio vėžės plotis, trasos konfigūracija, valstybių sienų kirtimo vietos, projektiniai greičiai.
Įgyvendinus tarptautinius projektus “Rail Baltica” ir “Via Baltika” multimodalinių pervežimų galimybės turėtų išsiplėsti.
Patraukliai atrodo prekių srautai Rytai-Vakarai ir Pietūs- Šiaurė.Tai yra transporto koridoriai per Rusijos teritoriją: Europa- Rusijos Federacija- Korėjos pusiasalis- Japonija, kitas Europa- Rusijos Federacija- Kaspijos Jūra- Persijos įlanka- Indija.
Panagrinėkime pervežimo firmų “Danola sevice” ir “AD REM” patirtį.

Muitinės tarpininkų ir krovinių gabenimo agentūra “AD REM”savo veiklą pradėjo 1993 metais, kaip muitinės tarpininkų biuras.
1994 buvo įkurtas transporto skyrius, turėjęs užtikrinti greitą ir patikimą krovinių pristatymą Lietuvoje, 1995 tapo įgaliotu Lietuvos avialinijų krovinių agentu,dabar gali pasinaudoti stambiausių avialinijų paslaugomis.2001m, pasirašius sutartį su AEROFLOT-u, padidino galimybes aptarnauti klientų oro krovinius, siunčiamus į Rusiją ir NVS šalis.

Iškilus techninio pobūdžio problemoms gabenti krovinius reisiniais lėktuvais, užsakomi čarteriniai reisai, arba taikomi multimodalinio krovinių gabenimo būdai, kada, atsižvelgiant į klientų pageidavimus, krovinio transportavimas vyksta dažnai keičiant transporto priemones. Tai ypač pasiteisina gabenant negabaritinius krovinius arba pristatant prekes iš JAV ir Azijos valstybių, dirbant su NVS ir Rusijos rinkomis. Tai leidžia mažinti transportavimo išlaidas ir nenukrypti nuo pristatymo terminų.Multimodalinis pervežimų būdas taikomas, kai:
· krovinio svoris ir išmatavimai neleidžia pervežti jo viena transporto rūšimi ;
· pristatymo punktas yra nepasiekiamas viena transporto rūšimi ;
· taupant transporto išlaidas.
Klientams siūlomos paslaugų ratas: krovinio paėmimas ir muitinės procedūrų tvarkymas gavėjo šalyje, tarptautinis krovinio gabenimas lėktuvais, jūrų konteineriais, geležinkeliais ir autotransportu, visų procedūrų atlikimas gavėjo šalyje, sandėliavimo ir perkrovimo darbai, perpakavimas, markiravimas, komplektavimas, taip pat distribucinės paslaugos. Profesionalumas ir patirtis leidžia gabenimo rinkoje kiekvienam klientui sudaryti ypatingą logistinę grandį, atsižvelgiant į individualius poreikius, terminius, kainą.
Smulkūs kroviniai gabenami tarp kontinentų jūriniais konteineriais iki Bremeno, iš uosto krovinį pristatant autotransportu. Tai leidžia žymiai sumažinti transportavimo išlaidas,- už smulkių krovinių transportavimą jūriniu konteineriu nereikia mokėti pilno frachto, o gabenimo greitis toks pat, kaip vežant pilną konteinerį.
Bendradarbiaujant su daugiau, kaip 30 viso pasaulio ekspedicinių kontorų, kroviniai pristatomi ”nuo durų iki durų”.
Nuo 1996m, išplėtus transporto skyrių, pradėtos teikti kombinuotos transporto paslaugos automobiliais, laivais ir lėktuvais, kas užtikrina bet kokio krovinio atgabenimą iš bet kokios pasaulio šalies . Nuo 1999m, reorganizavus transporto skyrių, pasirašomos sutartys su Amerikos, Azijos ir Europos krovinių gabenimo agentūromis, kurios suteikia atstovavimo teisę visose Baltijos šalyse ir Rusijos Federacijoje.
Krovinių transportavimas, muitinės ir draudimo paslaugos, apjungtos ir integruotos į bendrą logistikos ir tranzito centrą, leidžia klientui garantuoti kokybiškas paslaugas.Gabenant kroninius atsižvelgiama į krovinio pobūdį ir pageidaujamą pristatymo terminą.
Lietuvoje yra registruotos 2003 firmos, užsiimančios keleivių ir krovinių transportavimu, iš jų oro transporto paslaugas teikia 58 firmos, todėl konkurencija yra didžiulė, kas verčia ieškoti naujų partnerių, naujų rinkų.

Išvados

Išplėtota transporto paslaugų pasiūla vakarų Europoje turi silpnų vietų. Trūkumai susiję su vietiniu krovinių gabenimu, sezoninės darbų apimtys labai kinta, tai mažina paslaugų kokybę punktualumo ir patikimumo požiūriu. Tačiau svarbiausiu trūkumu skaitoma per didelė kelių apkrova. Gausėja su tranzitiniu gabenimu susijusių problemų-sunku pristatyti krovinius nustatytu laiku
Naujoje ES bus 75 tūkst. automobilių kelių, todėl didžiulis transporto pranašumas – krovinį galima pristatyti “nuo durų iki durų”. Daugeliu atvejų automobilis yra transporto priemonė, be kurio krovinių pervežimas būtų neįmanomas.
Transportuojant krovinius dideliais atstumais, autotransportas naudojamas pirmoje ir paskutinėje pakopoje.
Kitas didelis pranašumas – šios transporto rūšies lankstumas. Naudojant autotransportą galima greitai keisti prekes, pačias transporto priemones.Dėl tos priežasties 2002m automobilių transportu Lietuvoje buvo pervežta 35%. krovinių.Vien “Via Baltica” keliu per sieną pervežama beveik 11 mln. T. krovinių
Didžiausias trūkumas – palyginti mažas šios transporto priemonės tūris.
Geležinkelis pasižymi ne tokiais tinkamumo požymiais – atsilieka nuo krovinių pervežimo autotransportu, krovinių pergabenimu artimais atstumais.Brangiai kainuoja įpakavimas, papildomas krovinių tvirtinimas. Vežant masinius krovinius, geležinkelis pranašesnis už vandens ir kelių transportą, jei išsiuntimo ir gavimo punktai yra toli nuo vandens arterijų.
Geležinkelis negali konkuruoti su oro transportu dėl pristatymo greičio ir lankstumo.
ES prie turimų 78 tūkst.km geležinkelių tinklo , pasipildžius naujomis narėmis prisidės dar 30 tūkst. kilometrų geležinkelių. Dabar dėl nepakankamos infrastruktūros būklės per metus geležinkeliu per Lietuvos – Lenkijos sieną pervežama tik 0,3 mln. tonų krovinių.
Jūrų ir vidaus laivininkystės kriterijai beveik nesiskiria. Vietinės laivininkystės laivų galimybės nedidelės, priklausančios nuo dirbtinių ir natūralių vandens kelių. Laivų greitis nedidelis, todėl panaudojimo lankstumas yra ribotas.Vidaus laivai labai patogus masinių krovinių gabenimui, geros prekių sutalpinimo galimybės.Tačiau atsiranda didelė priklausomybė nuo kitų transporto priemonių, atgabenant krovinius iki laivo arba nuo laivo.
Oro transportas turi pranašumus: transportavimo greitį, saugumą ir reisų dažnumą tačiau naudojant oro transportą neapsieinama be kitų transporto rūšių panaudojimo. Antžeminis transportas naudojamas krovinio pristatymui iki oro uosto ir iki gavėjo.
Kombinuotas krovinių gabenimas nėra greitesnė alternatyva kelių transportui, tačiau grandinėje įvairios transporto priemonės turi ne konkuruoti viena su kita, o dirbti taip, kad bet kurios pranašumas būtų kuo efektyviau panaudotas, su mažesnėmis sąnaudomis pasiektas geras galutinis rezultatas. Panaudojant transportavimo grandinę padidėja transportavimo trukmė, tačiau didėjant transportavimo keliui, transporto grandies trūkumai kompensuojasi. Susidaro logistinė grandis: krovinio paėmimas ir muitinės procedūrų tvarkymas gavėjo šalyje, tarptautinis krovinio gabenimas lėktuvais, jūrų konteineriais, geležinkeliais ir autotransportu, visų procedūrų atlikimas gavėjo šalyje, sandėliavimas, perkrovimas, perpakavimas, markiravimas, komplektavimas, taip pat distribucinės paslaugos. Tai leidžia gabenimo rinkoje kiekvienam klientui sudaryti ypatingą logistinę grandį, atsižvelgiant į individualius poreikius, terminius, kainą.
Gamybos globalizavimas, tarptautinių ryšių su užsienio šalimis ir atskiromis firmomis plėtimasis, naujų tarptautinių greitkelių, geležinkelių, oro uostų statyba ,Lietuvos ūkio integravimasis į bendrą pasaulio ekonominės plėtros procesą reikalauja naujo požiūrio į logistikos plėtrą. Atsižvelgiant į šios dienos poreikius, į tai, kad nuo sekančių metų Lietuva tampa pilnateise ES nare, dėl ko padidės prekių srautai į kitas šalis, galima drąsiai teigti, kad turi didėti ir multimiodalinių pervežimų apimtys.

Leave a Comment