Lenkijos ekonomika

Valstybinė kalba
Lenkų

Sostinė
Varšuva

Didžiausias miestas Varšuva

Plotas

– Iš viso

– % vandens
312 685 km² (68)
2%
Gyventojų

– 2006 liepa (progn.)

– Tankis

38 536 869 (32)
123,25 žm./km² (61)

BVP

– Iš viso

– BVP gyventojui 2005 (progn.)
489,80 mlrd. $ (23)
12 700 $ (54)

Valiuta
Zlotas

Nepriklausomybė
Įkūrimas
Atkūrimas
X amžius
1918 lapkričio 11

Valstybinis himnas
Lenkijos himnas

II dalis
1. Dabartinis Lenkijos politinis gyvenimas yra labai sudėtingas, nes joje vyrauja du politiniai frontai.
2.Lenkijoje vyravo privatus ir kolektyvinis kapitalas. Komunizmo laikais Lenkijoje kaip ir Lietuvoje vyravo komunistiniai ūkiai, dauguma žemių taip pat priklausė komunistiniai valdžiai . Dabartinėje Lenkijoje išnyko kolektyviniai ūkiai, dauguma žmonių atgavo žemes, sukūrė savo verslą.

Lenkija po komunizmo žlugimo (nuo 1990 m.) aktyviai vykdė ekonomikos liberalizavimo politiką, todėl dabar yra viena tarp sėkmingiausių peereinamosios ekonomikos šalių. Nepaisant to, Lenkija susiduria su nemažai problemų, ypač dideliu nedarbo lygiu. Smulkių ir vidutinių valstybei priklausančių įmonių privatizavimas ir palankūs įstatymai kurti naujas bendroves, paskatino tolesnę privačiojo sektoriaus plėtrą, tačiau biurokratijos kliūtys ir korupcija trukdo tolesnei šakos plėtrai. Lenkijos žemės ūkio sektorius išlaiko darbo jėgos perteklių kartu su smulkiais, dažnai neefektyviais ūkiais, kuriems trūksta investicijų tolesnei veiklai. Gyvybiškai svarbių sektorių (pvz: akmens anglis, plienas, geležinkeliai, energetika) pertvarkymas ir privatizacija buvo pradėti greitai, bet užsitęsė ilgą laiką. Sveikatos appsaugos, švietimo, pensijų ir valstybės administravimo reformos sukėlė didesnių problemų biudžetui nei tikėtasi iš pradžių. Tolesnė finansų padėtis priklauso nuo nuostolingai dirbančių valstybei priklausančių bendrovių tolimesnių veiksmų, tokių kaip jų veiklos apribojimas ir mokesčių surinkimo griežtinimas, pažabojant šešėlinę ekonomiką, kuri la

abiausiai paplitusi tarp žemdirbių, nemokančių mokesčių. Vyriausybė sudarė planą, kaip sumažinti jos išlaidas €13,5 mlrd. iki 2007 m. Visgi šie planai dar diskutuojami tarp įstatymų leidėjų. Lenkija 2004 m. gegužės 1 d. įstojo į Europos Sąjungą. Didėjanti eksportas į ES šalis sąlygojo stiprų ekonomikos augimą 2004 m, ypač dėl to, kad nukrito Lenkijos zloto vertė euro atžvilgiu. Bvp vienam žmogui panašus kaip ir Baltijos šalyse. Lenkija turėtų gauti apie €10,7 mlrd. paramos iš Europos Sąjungos biudžeto 2006 m. Žemdirbiai jau pradėjo naudotis iš ES gaunamų išmokų nauda.
Lenkija yra svarbus Lietuvos prekybos partneris. 2002 m. Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio prekybinių mainų vertė siekė 1,1 mlrd. JAV dol., iš kurių Lenkijos eksportas į Lietuvą buvo 930 mln. JAV dol., o importas iš Lietuvos – 190 mln. JAV dol.
Lenkijos politinė sistema
Lenkija yra demokratinė respublika. Joje galioja 1997 m. priimta koonstitucija.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – nacionalinė asamblėja (Zgromadzenie Narodowe), sudaryta iš 460 narių žemutinių rūmų – seimo (Sejm) ir 100 narių aukštutinių rūmų (senato).
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X a., o jos „aukso amžiumi“ laikomi XV-XVI amžiai, kai Lenkiją valdė Jogailaičių dinastija. Nuo 1569 m. Lenkija kartu su Lietuva sudarė konfederacinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Po paskutiniojo Jogailaičio mirties (1572 m.) ši respublika tapo bajorų ir didikų valstybe, valdoma jų renkamo monarcho (Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio). Bajorams, arba vadinamajai šlėktai nuolat plečiant savąsias laisves, iki XVIII a.
. vidurio Abiejų Tautų Respublikoje įsigalėjo kone visiška anarchija. Abiejų Tautų Respubliką silpnino ir nuo XVI a. pab. iki XVIII a. pradžios vykę jos karai su Ukrainos kazokais, Turkija, Švedija, Rusija bei Brandenburgo valstybe. XVIII a. pradžioje karų nualinta ir efektyvios centrinės valdžios neturinti respublika pateko carinės Rusijos įtakon.
Švietėjų idėjos Lenkijoje paskatino patriotinį judėjimą ir siekį sutvarkyti bei sustiprinti svetimšalių kontroliuojamą valstybę. Tačiau XVIII a. 7 dešimtmetyje pradėtą valstybės reformų procesą stabdė, o galiausiai ir nutraukė trys Abiejų Tautų Respublikos padalinimai (1772, 1793 ir 1795 m.), po kurių etninės Lenkijos teritorija virto Prūsijos ir Austrijos dalimis (nuo 1815 m. didžioji Lenkijos dalis priklausė Rusijai).
I pasaulinio karo metu Lenkiją buvo okupavusios Vokietija ir Austrija-Vengrija. 1918 m. lapkričio 11 d., t.y. netrukus po Vokietijos kapituliacijos, Lenkija atgavo nepriklausomybę. Per karus su Vakarų Ukraina, Sovietų Rusija ir Lietuva (1919-1920 m.) Lenkija žymiai išplėtė savo teritoriją, užimdama ir aneksuodama Vakarų Ukrainą, Vakarų Baltarusiją ir Vilniaus kraštą. 1922 m. aukščiausioji šalies valdžia buvo perduota demokratiškai išrinktoms institucijoms, tačiau per 1926 m. gegužės pučą autoritariniu valstybės vadovu tapo generolas Juzefas Pilsudskis, 1918-1922 m. buvęs “Lenkijos valstybės viršininku”.
1939 m. rugsėjo 1 d. Lenkiją užpuolė hitlerinė Vokietija, o rugsėjo 17 d. prie jos prisijungė ir Sovietų Sąjunga; to paties mėnesio pabaigoje šios dvi valstybės pasidalino buvusios Lenkijos teritoriją.
Per II pasaulinį karą Lenkija pa
atyrė milžiniškų demografinių ir ekonominių nuostolių. Po karo SSRS pasiliko beveik visas 1939 m. aneksuotas buv. Lenkijos teritorijas, už kurias kaip savotišką kompensaciją karą laimėjusios valstybės 1945 m. Lenkijai perdavė nemažą buv. Vokietijos dalį (Sileziją, Rytų Pomeraniją, pietinę Rytprūsių dalį ir kt.). 1952 m. SSRS ginkluotųjų pajėgų jau 1944-1945 m. okupuota Lenkija buvo oficialiai paskelbta “liaudies respublika”, o 1955 m. ji tapo ir karinės Varšuvos sutarties organizacijos nare.
XX a. 8 dešimtmečio pab. Lenkijoje kilo galingas opozicinis judėjimas, vadovaujamas profesinių sąjungų susivienijimo “Solidarność” (“Solidarumas”). Daugiausia šis judėjimas (greta bendros vad. “socialistinio bloko” šalių krizės) ir lėmė 1989 m. įvykusį galutinį komunistinio režimo žlugimą.

EKSPORTO Į LENKIJĄ PRAKTINIS VADOVAS

I. BENDRA INFORMACIJA

Oficialus pavadinimas: Lenkijos Respublika

Gyventojų skaičius: 38.6 mln.

Plotas: 312.685 m²

Gyventojų tankumas: 123 / 1 m²

Oficiali kalba: Lenkų kalba

Religija: Romos katalikai (95%)
Protestantai, ortodoksai, kt. (5%)

Gyventojų pasiskirstymas:
– mieste
– kaime
75%
25%

Didžiausi miestai: Varšuva (1.632.500)
Lodzė (812.300)
Krokuva (740.500)
Vroclavas (639.400)
Poznanė (580.000)

II. PAGRINDINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI

Nors Lenkijos ekonomika ir toliau išlieka gana stabili, pasaulio ekonomikos recesija bei didėjanti bedarbystė sulėtino šalies augimo tempus. Būdama labai priklausoma nuo ryšių su užsieniu – 80% šalies eksporto keliauja į ES šalis – Lenkija viena iš pirmųjų Rytų Europoje pajuto Vakarų ekonomikos nuosmukį.

Pagrindiniai Lenkijos ekonominiai rodikliai 2002 m.:

BVP (mln. USD): 187.8

BVP (%): 1.0

BVP vienam gyventojui (USD): 4881

Vartotojų kainų indeksas (%): 4.5

Eksportas (mlrd. USD) 36.1 (2001)

Importas (mlrd. USD): 50.3 (2001)

Prekybos balansas (mlrd. USD): -14.2 (2001)

Kumuliatyvinės tiesioginės užsienio investicijos (mlrd. USD):

57
Biudžeto deficitas (% nuo BVP): 5.2

Bedarbystės lygis (%): 18.6

Vidutinis atlyginimas (USD): 560

Minimalus at

tlyginimas (USD): 220

Vidutinė pensija (USD): 260

Lenkija ir toliau sulaukia tiesioginių užsienio investicijų srauto, tiesa, ne tokio aktyvaus, kaip per praėjusius keletą metų. Stiprus Lenkijos vidutinis gyventojų sluoksnis su nusistovėjusiomis vartojimo tradicijomis bei santykinai didesne nei Lietuvoje perkamąja galia tampa vienas iš esminių faktorių, viliojančių užsienio kompanijas – ypač smulkius ir vidutinius eksportuotojus – užmegzti verslo ryšius su šia šalimi. Vienos iš didžiausių Europos rinkų potencialas tebėra daug žadantis. Nemažai Vakarų Europos kompanijų jau pasinaudojo Lenkijos rinkos siūlomomis galimybėmis ir sėkmingai vykdo pardavimus ar yra perkėlusios gamybą į šią šalį.

Pagrindiniai mokesčiai Lenkijoje:

Pridėtinės vertės mokestis:
– pagrindinis
– sumažintas (transportas, statyba, viešbučiai, vaikų prekės, kt.)

22%
7%
Pelno mokestis

27% (19% – nuo 2004)
Progresyvinis fizinių asmenų mokestis

19-30-40%
Dividendų apmokestinimas

15%
Akcizai (degalai, alkoholis, prabangos prekės, kt.)

5-1900%
Nekilnojamo turto mokestis
– gyvenamosios paskirties patalpoms
– verslo paskirties patalpoms
0.46 PLN/1 m²
15.86 PLN/1 m²

III. PAGRINDINĖS PRIEŽASTYS, KODĖL LIETUVOS ĮMONĖMS VERTA PRADĖTI VERSLĄ SU LENKIJA

1. Rinkos dydis ir potencialas (39 mln. gyventojų);
2. Patogi geografinė padėtis, kuri sąlygoja mažus transportavimo ir kitus logistikos kaštus;
3. Kvalifikuota ir pigi darbo jėga;
4. Po 2004 m. ES plėtros plano įgyvendinimo suvienodėsiančios verslo sąlygos Lietuvoje ir Lenkijoje;
5. Stiprus vidutinis vartotojų sluoksnis su nusistovėjusiomis vartojimo tradicijomis;
6. Santykinai aukštesnė perkamoji galia;
7. Santykinai nedidelė įėjimo į rinką kaina (yra laisvų nišų) ;
8. Pažįstamas mentalitetas (suprantama kalba, bendra istorija, geopolitinis panašumas, kt.);
9. Išvystyta bankinė sistema ir paslaugų verslui infrastruktūra;
10. Didelis užsienio investuotojų susidomėjimas.

IV. DISTRIBUCIJA IR PARDAVIMAI

Galimybės užmegzti sėkmingų verslo ryšių su Lenkijos įmonėmis varijuoja priklausomai nuo pasirinkto šalies regiono ekonominio išsivystymo lygio. Kaip ir buvo minėta, nevienodumai tarp regionų Lenkijoje yra pakankamai dideli. Didžiausia pramonės koncentracija yra sutelkta didžiuosiuose šalies miestuose (Varšuvoje, Lodzėje, Vroclave, kt.).

Plataus vartojimo prekių distribucija.

Konkurencija Lenkijos plataus vartojimo prekių sektoriuje yra labai didelė. Buvusį milžinišką poreikį vakarietiškoms prekėms šiuo metu pakeitė kur kas racionalesnė kokybiškų ir nebrangių prekių paklausa. Vietos vartotojai ir importuotojai labai rūpestingai renkasi prekes, jiems taip pat yra labai svarbus prekinis ženklas (angl. brand name). Deja, lietuviški prekių ženklai kol kas Lenkijoje nėra labai gerai pažįstami, trūksta reikiamos pakuotės ar gamybos pajėgumų.

Mažmeninės prekybos rinka Lenkijoje yra labai fragmentuota. Lenkijos mažmeninės prekybos rinkoje vis dar dominuoja smulkios kompanijos. Kadangi dauguma mažų nepriklausomų mažmeninės prekybos rinklų pralaimi konkurencinę kovą su dideliais tarptautiniais tinklais, todėl į naujų didelių prekybinių centrų kūrimąsi žiūrima gana priešiškai. Mažieji tinklai pastaruoju metu gana aktyviai jungiasi į asociacijas, norėdami apginti savo teises. 2000 m. 11 Lenkijos mažmeninės prekybos tinklų įkūrė Lenkijos mažmeninių tinklų sąjungą. Šios Sąjungos nariams priklauso 1637 prekybos centrai.

Nepaisant to, kad Sąjungos veikla yra nukreipta į mažmenininkų teisių gynimą, ji gana aktyviai bendradarbiauja su Lenkijos didmeninėmis kompanijomis. Didmeninės prekybos rinka Lenkijoje taip pat yra gana fragmentuota. Užsienio didmeninės kompanijos vykdo apie 70% visų didmeninių pardavimų šalyje.

Didelių prekybos tinklų skaičius Lenkijos gana sparčiai auga. Planuojama, kad 2005 m. didelių prekybos centrų skaičius turėtų siekti 180-200. Tyrimų duomenimis, 20% lenkų perka stambiuose prekybos centruose, 19% mėgsta juose lankytis.

Užsienio kompanijos šiuo metu kontroliuoja apie 10-12% mažmeninės rinkos Lenkijoje. Planuojama, kad per ateinančius metus ši dalis turėtų išaugti iki 40%. Tarp geriausiai žinomų užsienio vardų, šiuo metu veikiančių Lenkijoje, galima paminėti šiuos: Auchan, IKEA, Carrefour, Tesco, kt.

Pramoninių prekių distribucija.

Technologijų ir įrangos importas į Lenkiją stabiliai auga, kadangi šalies pramonė ir toliau yra modernizuojama bei restruktūrizuojama, norint sėkmingai konkuruoti su Vakarų kompanijomis. Kai kurios pramonės šakos Lenkijoje yra visiškai priklausomos nuo importo.

Kadangi Lenkijoje tęsiasi pramonės ir jos įmonių privatizacijos procesas, pramoninės distribucijos tinklai plečiasi ir sudėtingėja. Lenkijos pramonės gaminių distributorius galima skirti į 2 grupes: 1) priklausantys distribuciniams tinklams, kurie išsivystė iš buvusių užsienio prekybos organizacijų, tarybiniais laikais besirūpinusių importo į Lenkiją klausimais, 2) individualūs asmenys, turintys patirties ir ryšių tam tikroje pramonės šakoje.

Dauguma iš pramoninių gaminių distributorių veikia labai specializuotai. Dėl šios priežasties, jie kur kas geriau atstovauja užsienio kompanijas nei plataus vartojimo prekių distribucinės įmonės. Tačiau, planuojantys pradėti eksportą į Lenkiją turėtų žinoti, kad dauguma lenkų įmonių, norinčių įsigyti sudėtingų pramoninės paskirties prekių – pvz., staklių ar kt. įrangos – mieliau kreipiasi tiesiogiai į gamintoją, o ne tarpininką.

Plataus vartojimo prekių distribucinės kompanijos ir importuotojai, atstovaujantys užsienio gamintojus, tampa vis labiau patyrę bei atsargiau renkasi atstovaujamas firmas.

Gera vieta rasti tinkamų distributorių yra parodos, kurios Lenkijoje tampa vis labiau ir labiau specializuotos.

Pirmiausia siūloma apsvarstyti galimybę dirbti su vienu distributoriumi išskirtinėmis teisėmis, kadangi dažnu atveju distributorius padengia naujo produkto marketingavimo kaštus, todėl nepageidauja, kad galimi konkurentai pasinaudotų jo marketinginės veiklos rezultatais.

Agentas ar distributorius?

Lenkų kompanijos labiau renkasi būti distributoriais (importuojančiais, įsigyjančiais ir perparduodančiais prekes), o ne agentais, išskyrus tik brangios pramoninės įrangos platinimą ir atstovavimą, kadangi dauguma Lenkijos distribucinių įmonių nėra finansiškai pajėgios ją įsigyti ir po to perparduoti.

Distributorių ar agentų paiešką Lenkijoje geriausia vykdyti arba specializuotose parodose, arba per vietinę spaudą (įdėjus skelbimą lenkų kalba). Distributorių ir agentų paieška Internetinėse duomenų bazėse nėra labai efektyvi.

Informacijos pateikimas.

Visų pirma, potencialus Lenkijos klientas nori pamatyti ir įvertinti jam siūlomą gaminį, sužinoti jo kainą bei distribucijos sąlygas.

Šiai informacijai pateikti rekomenduojama sukurti specializuotą tinklapį, kuriame be pagrindinės informacijos apie įmonę, taip pat būtų patalpinta įmonės gaminių brošiūra-katalogas (pageidautina .pdf formate). Būtina nurodyti visą kontaktinę informaciją su atsakingo žmogaus pavarde.

Didelis privalumas, jei visa informacija bus pateikta lenkų (ir anglų) kalba.

Taip pat rekomenduojama pirminį raštišką kontaktą su Lenkijos įmone vykdyti lenkų kalba. Užsienio kalba atsiųstas laiškas ar elektroninė žinutė dažnu atveju gali būti tiesiog ištrinta.

V. LIETUVOS PREKYBOS SANTYKIŲ SU LENKIJA RAIDA IR PERSPEKTYVOS

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas į Lenkiją per 2003 m. I pusmetį sudarė 338.3 mln. Lt, importas – 895.1 mln. Lt. Per I šių metų pusmetį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos prekių eksportas į šią šalį sumažėjo 8%.

Lietuvos prekyba su Lenkija: 2002 I p. – 2003 I p. (mln. Lt)

2002 I p. 2003 I p. Dinamika, %
Bendra apyvarta 1 208,6 1 233,3 102
LT eksportas į PL 369,4 338,3 92
LT importas iš PL 839,2 895,1 107
Balansas – 469,8 – 556.8
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas

Šiuo metu į Lenkiją lietuviai daugiausiai eksportuoja žaliavines medžiagas, lenkai į Lietuvą daugiausiai įveža chemijos ir lengvosios pramonės prekių.

Lietuvos ir Lenkijos prekyba: pagrindinės eksporto ir importo prekės

Pagrindinės eksporto prekės

Pagrindinės importo prekės
– naftos produktai, butanas, propanas 53% – chemijos produktai 20%
– medis ir medžio gaminiai 11% – mašinos ir įrengimai, elektros prietaisai 14%
– mašinos ir įrengimai 8% – plastikiniai gaminiai 12%
– tekstilė ir apranga 6% – tekstilė ir apranga 8%
– chemijos produktai 6% – popierius, kartonas 5%
– kiti produktai 11% – kiti gaminiai 41%
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvių atėjimas į Lenkijos rinką naudingas ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir lenkų vartotojui. Lietuviški gaminiai Lenkijoje turi gerą vardą.

Lietuvos prekybą su Lenkija nuo kitų metų gegužės mėn. turėtų paskatinti harmonizuota prekybos sistema, įsigaliosianti visose naujose ES narėse. Ligi šiol abi šalys buvo priėmusios visą eilę prekybą ir abipusį bendradarbiavimą skatinančių sutarčių, iš kurių paminėtinos kelios pagrindinės:

1. Laisvos prekybos sutartis: prekyba be muitų pramoninėmis ir dalimi žemės ūkio produktų (bus denonsuota nuo 204 05 01);
2. Investicijų apsaugos ir skatinimo sutartis;
3. Dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo išvengimo sutartis;
4. Bendro muitinio patikrinimo sutartis (bus denonsuojama nuo 2004 05 01).

2004 m. gegužės mėn. Lietuvai ir Lenkijai įstojus į ES, Lenkijos rinka Lietuvos verslininkams pasiūlys dar daugiau galimybių. Galima būtų paminėti keletą potencialių naujojo bendradarbiavimo sričių:

1. pardavimai didiesiems prekybos tinklams:
– įvairūs maisto produktai, higienos prekės;
– baldai, ūkio ir sodo inventorius;
– trikotažo gaminiai;
2. gamybinė kooperacija;
3. įvažiuojamojo ir gydomojo turizmo plėtra, kaimo, pramoginis ir verslo turizmas;
4. investicijos;
5. pasienio bendradarbiavimas (bendros turizmo trasos, kt.)

Ypač didelė sėkmė žadama Lietuvos maisto produktų gamintojams. Iki šiol maisto produktų eksportą į Lenkiją gerokai varžė muitai, kurių nuo kitų metų nebeliks. Pagrindiniais žaidėjais Lenkijos rinkoje turėtų tapti sertifikuotos Lietuvos įmonės. Lietuvos verslininkai gali tikėtis užsakymų ir iš užsienio kapitalo prekybos tinklų, kurie neturi didelių sentimentų lenkiškiems produktams.

Lietuvos įmonės taip pat turėtų įvertinti galimybę tiekti Lenkijos rinkai tuos produktus, kurie yra importuojami iš kitų pasaulio šalių.

Pagrindinės Lenkijos importo prekės, 1997-2001 (5 metų suma, tūkst. USD)

1. Elektros ir elektronikos prietaisai 24.570.312
2. Autotransporto priemonės 20.601.972
3. Mineraliniai produktai, alyva, kt. 19.556.026
4. Plastmasė ir plastmasės gaminiai 12.917.715
5. Farmacijos produktai 7.486.551
6. Popierius ir popieriaus produktai 6.840.798
7. Mašinos ir įrengimai, boileriai, atominiai reaktoriai 5.730.236
8. Gaminiai iš geležies ir plieno 5.730.236
9. Geležis ir plienas 5.217.011
10. Optikos, foto reikmenys, techniniai, medicininiai aparatai 4.904.339

Pagrindinės Lenkijos eksporto prekės, 1997-2001 (5 metų suma, tūkst. USD)

1. Mineraliniai produktai, alyva, kt. 19.556.026
2. Elektros ir elektronikos prietaisai 14.522.456
3. Autotransporto priemonės 12.229.942
4. Mašinos ir įrengimai, boileriai, atominiai reaktoriai 12.165.988
5. Baldai, apšvietimo įranga, kt. 11.170.943
6. Tekstilės gaminiai (išskyrus trikotažą), aksesuarai 8.342.673
7. Geležies ir plieno produktai 6.741.214
8. Laivai, valtys ir kito vandens transporto priemonės 5.421.997
9. Mediena ir medžio produktai, medžio anglis 5.327.079
10. Geležis ir plienas 4.770.619
Šaltinis: EUROSTAT

VI. VERSLĄ LENKIJOJE RIBOJANČIOS PRIEŽASTYS

Pasaulio banko tyrimo duomenimis, Lenkija yra viena labiausiai reguliuojamų rinkų pasaulyje.

Įsteigti bendrovę Lenkijoje vidutiniškai trunka 58 dienas, o verslo steigimo išlaidos sudaro net 22% šalies BVP, tenkančio vienam gyventojui.

Pravartu žinoti, kad komercinių nesutarimų aiškinimasis Lenkijos teismuose gali atimti daug laiko ir pinigų. Lenkijoje vidutiniškai prireikia 1000 dienų, kad teismo sprendimu galima būtų priversti komercinės sutarties šalį vykdyti įsipareigojimus (plg. Europos šalyse tai užtrunka 252 dienas, Lietuvoje – 74).

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, yra gana brangios įmonių bankroto procedūros – 18% nuo bankrutavusios įmonės turto.

Kitos priežastys, stabdančios užsienio verslo plėtrą Lenkijoje:

1. skirtingas ekonominio išsivystymo lygmuo regionuose (16 vaivadijų);
2. ekonominis nuosmukis;
3. per aukštas nacionalinės valiutos kursas (1 USD – 4 PLN);
4. nepalankios verslo kreditavimo sąlygos (didelės palūkanos);
5. sulėtėjusios TUI;
6. santykinai žemas užsienio kalbų mokėjimo lygis;
7. prasta transporto infrastruktūra.

VI. KO REIKIA, KAD PASISEKTŲ LENKIJOS RINKOJE

1. Atsikratyti Lenkijos, kaip nepatikimos verslui šalies, stereotipinio įvaizdžio (verslo sąlygos ten sparčiai keičiasi);
2. Prieš imantis konkrečių veiksmų, atlikti “namų darbus”:
– susirinkti pradinę informaciją apie rinką;
– atlikti nors minimalų rinkos tyrimą;
– susitikti ir pasidalinti žiniomis su tomis įmonėmis, kurios jau turi darbo Lenkijoje patirties;
– atlikti savo įmonės galimybių analizę (produktas, kainodara, gamybos plėtra, kokybės kontrolė, logistika, kt.);
3. Gerai išstudijuoti eksporto formalumus:
– eksportuojant: gerai išmanyti reikiamą dokumentaciją;
– steigiant įmonę: užsitikrinti reikiamą teisinę paramą (nors pradiniame etape);
4. Mokėti ir galėti bendrauti lenkų ir nors viena užsienio kalba (pageidautina – anglų);
5. Nesitikėti, kad viskas pasiseks iškart.

ĮSTATYMU GYVYBĘ SAUGANČIOS LENKJOS PAVYZDYS
Kiekvienam sveiko proto žmogui aišku, kad abortas yra nusikaltimas žmogaus gyvybei, jos nužudymas. Abortas, daromas patenkinant moters ar vyro norą, yra ypač baisus nusikaltimas, nes tėvai nusprendžia leisti nužudyti savo pradėtus vaikus. Žmogaus sveikas protas nugalėjo šį blogį mūsų kaimyninėje Lenkijoje.
Lenkijoje legalaus aborto išgyvendinimas užtruko 40 intensyvios veiklos metų. Dirbo Bažnyčios, visuomeninių gyvybės apsaugos judėjimų nariai, katalikai gydytojai, teisininkai, mokytojai, mokslininkai ir žiniasklaidos atstovai. Dėl jų intensyvios priešabortinės veiklos pasikeitė Lenkijos visuomenės nuomonė: 54 proc. lenkų pritarė žmogaus gyvybės apsaugos įstatymui (1).
Gyvybę saugančio Lenkijos įstatymo poveikio 1993 – 1997 m. analizę pateikia P. Wosicki (2). Per šį laikotarpį užregistruoti 2613 abortų dėl išprievartavimo, kraujomaišos bei grėsmės motinos sveikatai ir gyvybei. 1997 m. Lenkijos Seimas vėl panaikino šį įstatymą, tačiau abortams ryžosi tik 3047 moterys, t. y. beveik 10 kartų mažiau nei 1992 m. (30 878), veikiant legalaus aborto įstatymui. Tai rodo pasikeitusį abortų atžvilgiu Lenkijos mentalitetą. Nepasitvirtino skleidžiami mitai apie įvairius pavojus motinai ir vaikui įvedus gyvybę saugantį įstatymą. Motinų mirtingumas Lenkijoje mažėja (1 lentelė). Palyginę Lenkijos ir Lietuvos motinų mirtingumą, turime pripažinti Lenkijos nėščių, gimdyvių ir auginančių vaikus sveikatos apsaugos pranašumą, nes motinų mirtingumo kriterijus yra pats svarbiausias.
Lenkijoje nuo gyvybę saugančio įstatymo įvedimo 1993 metais iki šiol dėl aborto nemirė nė viena moteris. Nebuvo užregistruota net jokios rimtos komplikacijos dėl nelegalaus aborto. Per tą laikotarpį Lietuvoje dėl abortų mirė 7 moterys.
Lenkijos vyriausiosios policijos komendantūros duomenimis, nužudytų vaikų ne padaugėjo, bet kur kas sumažėjo (1992 m. – 59, 1997 m. – 47, 1998 m. – 38). Mažėja paliktų naujagimių ligoninėse: 1995 m. – 1995, 1997 m.– 685, 1998 m. – 594. Vienišų motinų namai neperpildyti.
Svarbiausia, kad pasikeitė Lenkijos jaunimo požiūris į abortą (2). Tą rodo jaunimo atsakymai į klausimą, ar abortai turi būti uždrausti įstatymo. Jaunimas pradeda suprasti, jog reikia saugoti ir gerbti neįgalų vaiką motinos įsčiose, dauguma nepritaria abortui dėl blogų materialinių sąlygų ir ypač dėl egoizmo, nenoro turėti vaikų.
Stulbina abortų dažnio Lietuvoje ir Lenkijoje palyginimas. Lenkijoje, turinčioje 39139 tūkst. gyventojų, veikiant, legalaus aborto įstatymui, buvo užregistruota: 1991 m. – 30878 ir 1992 m. – 11640 abortų, Lietuvoje, turinčioje 3698,5 tūkst. gyventojų (beveik 10 kartų mažiau), užregistruota: 1991 m. – 40439 ir 1992 m. – 40510 abortų (žr. 2 ir 3 lenteles). Nors 1999 m. Lietuvoje abortų sumažėjo iki 29759 (sumažėjo ir gimstamumas), tačiau tai stulbinantys skaičiai. Bendras abortų dažnis Lietuvoje yra labai didelis: 1000 vaisingo amžiaus (15 – 49 m.) moterų teko: 1996 m. – 29,9, 1997 m. – 24,3 aborto (3). Ar begirdimas negimusios gyvybės šauksmas?
Demografinė pasaulio valstybių padėtis negimusios gyvybės ap-saugos aspektais
Brian Clowes 1997 m. pateikė pasaulio valstybių demografinę charakteristiką veikiant nėštumo nutraukimo įstatymams (4). 1997 m. pasaulyje 191 valstybėje gyveno 5 898 509 000 gyventojų (žr. 4 lentelę). Natūralus gyventojų prieaugis pasaulyje sudarė tik 1,51 proc., vaisingumas sumažėjo iki 44 proc. 1997 m. buvo 51 valstybė, sauganti įstatymu gyvybę. Gyventojų prieaugis gyvybę saugančiose šalyse buvo didžiausias – 2,27 proc., o šalyse, kur abortai daromi pagal tėvų norą, – tik 1,2 proc.
Žvelgiant į Europos valstybių, kuriose galiojo nėštumo nutraukimo įstatymas, demografinę padėtį, Lietuva 1997 m. buvo viena pirmųjų šalių, turinčių neigiamą (-0,7) natūralaus gyventojų prieaugio rodiklį (5 lentelė). Bendro vaisingumo sumažėjimo rodiklis taip pat aukštas (-20 proc.).

Valstybinė kalba
Lenkų

Sostinė
Varšuva

Didžiausias miestas Varšuva

Plotas

– Iš viso

– % vandens
312 685 km² (68)
2%
Gyventojų

– 2006 liepa (progn.)

– Tankis

38 536 869 (32)
123,25 žm./km² (61)

BVP

– Iš viso

– BVP gyventojui 2005 (progn.)
489,80 mlrd. $ (23)
12 700 $ (54)

Valiuta
Zlotas

Nepriklausomybė
Įkūrimas
Atkūrimas
X amžius
1918 lapkričio 11

Valstybinis himnas
Lenkijos himnas

II dalis
1. Dabartinis Lenkijos politinis gyvenimas yra labai sudėtingas, nes joje vyrauja du politiniai frontai.
2.Lenkijoje vyravo privatus ir kolektyvinis kapitalas. Komunizmo laikais Lenkijoje kaip ir Lietuvoje vyravo komunistiniai ūkiai, dauguma žemių taip pat priklausė komunistiniai valdžiai . Dabartinėje Lenkijoje išnyko kolektyviniai ūkiai, dauguma žmonių atgavo žemes, sukūrė savo verslą.

Lenkija po komunizmo žlugimo (nuo 1990 m.) aktyviai vykdė ekonomikos liberalizavimo politiką, todėl dabar yra viena tarp sėkmingiausių pereinamosios ekonomikos šalių. Nepaisant to, Lenkija susiduria su nemažai problemų, ypač dideliu nedarbo lygiu. Smulkių ir vidutinių valstybei priklausančių įmonių privatizavimas ir palankūs įstatymai kurti naujas bendroves, paskatino tolesnę privačiojo sektoriaus plėtrą, tačiau biurokratijos kliūtys ir korupcija trukdo tolesnei šakos plėtrai. Lenkijos žemės ūkio sektorius išlaiko darbo jėgos perteklių kartu su smulkiais, dažnai neefektyviais ūkiais, kuriems trūksta investicijų tolesnei veiklai. Gyvybiškai svarbių sektorių (pvz: akmens anglis, plienas, geležinkeliai, energetika) pertvarkymas ir privatizacija buvo pradėti greitai, bet užsitęsė ilgą laiką. Sveikatos apsaugos, švietimo, pensijų ir valstybės administravimo reformos sukėlė didesnių problemų biudžetui nei tikėtasi iš pradžių. Tolesnė finansų padėtis priklauso nuo nuostolingai dirbančių valstybei priklausančių bendrovių tolimesnių veiksmų, tokių kaip jų veiklos apribojimas ir mokesčių surinkimo griežtinimas, pažabojant šešėlinę ekonomiką, kuri labiausiai paplitusi tarp žemdirbių, nemokančių mokesčių. Vyriausybė sudarė planą, kaip sumažinti jos išlaidas €13,5 mlrd. iki 2007 m. Visgi šie planai dar diskutuojami tarp įstatymų leidėjų. Lenkija 2004 m. gegužės 1 d. įstojo į Europos Sąjungą. Didėjanti eksportas į ES šalis sąlygojo stiprų ekonomikos augimą 2004 m, ypač dėl to, kad nukrito Lenkijos zloto vertė euro atžvilgiu. Bvp vienam žmogui panašus kaip ir Baltijos šalyse. Lenkija turėtų gauti apie €10,7 mlrd. paramos iš Europos Sąjungos biudžeto 2006 m. Žemdirbiai jau pradėjo naudotis iš ES gaunamų išmokų nauda.
Lenkija yra svarbus Lietuvos prekybos partneris. 2002 m. Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio prekybinių mainų vertė siekė 1,1 mlrd. JAV dol., iš kurių Lenkijos eksportas į Lietuvą buvo 930 mln. JAV dol., o importas iš Lietuvos – 190 mln. JAV dol.
Lenkijos politinė sistema
Lenkija yra demokratinė respublika. Joje galioja 1997 m. priimta konstitucija.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – nacionalinė asamblėja (Zgromadzenie Narodowe), sudaryta iš 460 narių žemutinių rūmų – seimo (Sejm) ir 100 narių aukštutinių rūmų (senato).
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X a., o jos „aukso amžiumi“ laikomi XV-XVI amžiai, kai Lenkiją valdė Jogailaičių dinastija. Nuo 1569 m. Lenkija kartu su Lietuva sudarė konfederacinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Po paskutiniojo Jogailaičio mirties (1572 m.) ši respublika tapo bajorų ir didikų valstybe, valdoma jų renkamo monarcho (Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio). Bajorams, arba vadinamajai šlėktai nuolat plečiant savąsias laisves, iki XVIII a. vidurio Abiejų Tautų Respublikoje įsigalėjo kone visiška anarchija. Abiejų Tautų Respubliką silpnino ir nuo XVI a. pab. iki XVIII a. pradžios vykę jos karai su Ukrainos kazokais, Turkija, Švedija, Rusija bei Brandenburgo valstybe. XVIII a. pradžioje karų nualinta ir efektyvios centrinės valdžios neturinti respublika pateko carinės Rusijos įtakon.
Švietėjų idėjos Lenkijoje paskatino patriotinį judėjimą ir siekį sutvarkyti bei sustiprinti svetimšalių kontroliuojamą valstybę. Tačiau XVIII a. 7 dešimtmetyje pradėtą valstybės reformų procesą stabdė, o galiausiai ir nutraukė trys Abiejų Tautų Respublikos padalinimai (1772, 1793 ir 1795 m.), po kurių etninės Lenkijos teritorija virto Prūsijos ir Austrijos dalimis (nuo 1815 m. didžioji Lenkijos dalis priklausė Rusijai).
I pasaulinio karo metu Lenkiją buvo okupavusios Vokietija ir Austrija-Vengrija. 1918 m. lapkričio 11 d., t.y. netrukus po Vokietijos kapituliacijos, Lenkija atgavo nepriklausomybę. Per karus su Vakarų Ukraina, Sovietų Rusija ir Lietuva (1919-1920 m.) Lenkija žymiai išplėtė savo teritoriją, užimdama ir aneksuodama Vakarų Ukrainą, Vakarų Baltarusiją ir Vilniaus kraštą. 1922 m. aukščiausioji šalies valdžia buvo perduota demokratiškai išrinktoms institucijoms, tačiau per 1926 m. gegužės pučą autoritariniu valstybės vadovu tapo generolas Juzefas Pilsudskis, 1918-1922 m. buvęs “Lenkijos valstybės viršininku”.
1939 m. rugsėjo 1 d. Lenkiją užpuolė hitlerinė Vokietija, o rugsėjo 17 d. prie jos prisijungė ir Sovietų Sąjunga; to paties mėnesio pabaigoje šios dvi valstybės pasidalino buvusios Lenkijos teritoriją.
Per II pasaulinį karą Lenkija patyrė milžiniškų demografinių ir ekonominių nuostolių. Po karo SSRS pasiliko beveik visas 1939 m. aneksuotas buv. Lenkijos teritorijas, už kurias kaip savotišką kompensaciją karą laimėjusios valstybės 1945 m. Lenkijai perdavė nemažą buv. Vokietijos dalį (Sileziją, Rytų Pomeraniją, pietinę Rytprūsių dalį ir kt.). 1952 m. SSRS ginkluotųjų pajėgų jau 1944-1945 m. okupuota Lenkija buvo oficialiai paskelbta “liaudies respublika”, o 1955 m. ji tapo ir karinės Varšuvos sutarties organizacijos nare.
XX a. 8 dešimtmečio pab. Lenkijoje kilo galingas opozicinis judėjimas, vadovaujamas profesinių sąjungų susivienijimo “Solidarność” (“Solidarumas”). Daugiausia šis judėjimas (greta bendros vad. “socialistinio bloko” šalių krizės) ir lėmė 1989 m. įvykusį galutinį komunistinio režimo žlugimą.

EKSPORTO Į LENKIJĄ PRAKTINIS VADOVAS

I. BENDRA INFORMACIJA

Oficialus pavadinimas: Lenkijos Respublika

Gyventojų skaičius: 38.6 mln.

Plotas: 312.685 m²

Gyventojų tankumas: 123 / 1 m²

Oficiali kalba: Lenkų kalba

Religija: Romos katalikai (95%)
Protestantai, ortodoksai, kt. (5%)

Gyventojų pasiskirstymas:
– mieste
– kaime
75%
25%

Didžiausi miestai: Varšuva (1.632.500)
Lodzė (812.300)
Krokuva (740.500)
Vroclavas (639.400)
Poznanė (580.000)

II. PAGRINDINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI

Nors Lenkijos ekonomika ir toliau išlieka gana stabili, pasaulio ekonomikos recesija bei didėjanti bedarbystė sulėtino šalies augimo tempus. Būdama labai priklausoma nuo ryšių su užsieniu – 80% šalies eksporto keliauja į ES šalis – Lenkija viena iš pirmųjų Rytų Europoje pajuto Vakarų ekonomikos nuosmukį.

Pagrindiniai Lenkijos ekonominiai rodikliai 2002 m.:

BVP (mln. USD): 187.8

BVP (%): 1.0

BVP vienam gyventojui (USD): 4881

Vartotojų kainų indeksas (%): 4.5

Eksportas (mlrd. USD) 36.1 (2001)

Importas (mlrd. USD): 50.3 (2001)

Prekybos balansas (mlrd. USD): -14.2 (2001)

Kumuliatyvinės tiesioginės užsienio investicijos (mlrd. USD):

57
Biudžeto deficitas (% nuo BVP): 5.2

Bedarbystės lygis (%): 18.6

Vidutinis atlyginimas (USD): 560

Minimalus atlyginimas (USD): 220

Vidutinė pensija (USD): 260

Lenkija ir toliau sulaukia tiesioginių užsienio investicijų srauto, tiesa, ne tokio aktyvaus, kaip per praėjusius keletą metų. Stiprus Lenkijos vidutinis gyventojų sluoksnis su nusistovėjusiomis vartojimo tradicijomis bei santykinai didesne nei Lietuvoje perkamąja galia tampa vienas iš esminių faktorių, viliojančių užsienio kompanijas – ypač smulkius ir vidutinius eksportuotojus – užmegzti verslo ryšius su šia šalimi. Vienos iš didžiausių Europos rinkų potencialas tebėra daug žadantis. Nemažai Vakarų Europos kompanijų jau pasinaudojo Lenkijos rinkos siūlomomis galimybėmis ir sėkmingai vykdo pardavimus ar yra perkėlusios gamybą į šią šalį.

Pagrindiniai mokesčiai Lenkijoje:

Pridėtinės vertės mokestis:
– pagrindinis
– sumažintas (transportas, statyba, viešbučiai, vaikų prekės, kt.)

22%
7%
Pelno mokestis

27% (19% – nuo 2004)
Progresyvinis fizinių asmenų mokestis

19-30-40%
Dividendų apmokestinimas

15%
Akcizai (degalai, alkoholis, prabangos prekės, kt.)

5-1900%
Nekilnojamo turto mokestis
– gyvenamosios paskirties patalpoms
– verslo paskirties patalpoms
0.46 PLN/1 m²
15.86 PLN/1 m²

III. PAGRINDINĖS PRIEŽASTYS, KODĖL LIETUVOS ĮMONĖMS VERTA PRADĖTI VERSLĄ SU LENKIJA

1. Rinkos dydis ir potencialas (39 mln. gyventojų);
2. Patogi geografinė padėtis, kuri sąlygoja mažus transportavimo ir kitus logistikos kaštus;
3. Kvalifikuota ir pigi darbo jėga;
4. Po 2004 m. ES plėtros plano įgyvendinimo suvienodėsiančios verslo sąlygos Lietuvoje ir Lenkijoje;
5. Stiprus vidutinis vartotojų sluoksnis su nusistovėjusiomis vartojimo tradicijomis;
6. Santykinai aukštesnė perkamoji galia;
7. Santykinai nedidelė įėjimo į rinką kaina (yra laisvų nišų) ;
8. Pažįstamas mentalitetas (suprantama kalba, bendra istorija, geopolitinis panašumas, kt.);
9. Išvystyta bankinė sistema ir paslaugų verslui infrastruktūra;
10. Didelis užsienio investuotojų susidomėjimas.

IV. DISTRIBUCIJA IR PARDAVIMAI

Galimybės užmegzti sėkmingų verslo ryšių su Lenkijos įmonėmis varijuoja priklausomai nuo pasirinkto šalies regiono ekonominio išsivystymo lygio. Kaip ir buvo minėta, nevienodumai tarp regionų Lenkijoje yra pakankamai dideli. Didžiausia pramonės koncentracija yra sutelkta didžiuosiuose šalies miestuose (Varšuvoje, Lodzėje, Vroclave, kt.).

Plataus vartojimo prekių distribucija.

Konkurencija Lenkijos plataus vartojimo prekių sektoriuje yra labai didelė. Buvusį milžinišką poreikį vakarietiškoms prekėms šiuo metu pakeitė kur kas racionalesnė kokybiškų ir nebrangių prekių paklausa. Vietos vartotojai ir importuotojai labai rūpestingai renkasi prekes, jiems taip pat yra labai svarbus prekinis ženklas (angl. brand name). Deja, lietuviški prekių ženklai kol kas Lenkijoje nėra labai gerai pažįstami, trūksta reikiamos pakuotės ar gamybos pajėgumų.

Mažmeninės prekybos rinka Lenkijoje yra labai fragmentuota. Lenkijos mažmeninės prekybos rinkoje vis dar dominuoja smulkios kompanijos. Kadangi dauguma mažų nepriklausomų mažmeninės prekybos rinklų pralaimi konkurencinę kovą su dideliais tarptautiniais tinklais, todėl į naujų didelių prekybinių centrų kūrimąsi žiūrima gana priešiškai. Mažieji tinklai pastaruoju metu gana aktyviai jungiasi į asociacijas, norėdami apginti savo teises. 2000 m. 11 Lenkijos mažmeninės prekybos tinklų įkūrė Lenkijos mažmeninių tinklų sąjungą. Šios Sąjungos nariams priklauso 1637 prekybos centrai.

Nepaisant to, kad Sąjungos veikla yra nukreipta į mažmenininkų teisių gynimą, ji gana aktyviai bendradarbiauja su Lenkijos didmeninėmis kompanijomis. Didmeninės prekybos rinka Lenkijoje taip pat yra gana fragmentuota. Užsienio didmeninės kompanijos vykdo apie 70% visų didmeninių pardavimų šalyje.

Didelių prekybos tinklų skaičius Lenkijos gana sparčiai auga. Planuojama, kad 2005 m. didelių prekybos centrų skaičius turėtų siekti 180-200. Tyrimų duomenimis, 20% lenkų perka stambiuose prekybos centruose, 19% mėgsta juose lankytis.

Užsienio kompanijos šiuo metu kontroliuoja apie 10-12% mažmeninės rinkos Lenkijoje. Planuojama, kad per ateinančius metus ši dalis turėtų išaugti iki 40%. Tarp geriausiai žinomų užsienio vardų, šiuo metu veikiančių Lenkijoje, galima paminėti šiuos: Auchan, IKEA, Carrefour, Tesco, kt.

Pramoninių prekių distribucija.

Technologijų ir įrangos importas į Lenkiją stabiliai auga, kadangi šalies pramonė ir toliau yra modernizuojama bei restruktūrizuojama, norint sėkmingai konkuruoti su Vakarų kompanijomis. Kai kurios pramonės šakos Lenkijoje yra visiškai priklausomos nuo importo.

Kadangi Lenkijoje tęsiasi pramonės ir jos įmonių privatizacijos procesas, pramoninės distribucijos tinklai plečiasi ir sudėtingėja. Lenkijos pramonės gaminių distributorius galima skirti į 2 grupes: 1) priklausantys distribuciniams tinklams, kurie išsivystė iš buvusių užsienio prekybos organizacijų, tarybiniais laikais besirūpinusių importo į Lenkiją klausimais, 2) individualūs asmenys, turintys patirties ir ryšių tam tikroje pramonės šakoje.

Dauguma iš pramoninių gaminių distributorių veikia labai specializuotai. Dėl šios priežasties, jie kur kas geriau atstovauja užsienio kompanijas nei plataus vartojimo prekių distribucinės įmonės. Tačiau, planuojantys pradėti eksportą į Lenkiją turėtų žinoti, kad dauguma lenkų įmonių, norinčių įsigyti sudėtingų pramoninės paskirties prekių – pvz., staklių ar kt. įrangos – mieliau kreipiasi tiesiogiai į gamintoją, o ne tarpininką.

Plataus vartojimo prekių distribucinės kompanijos ir importuotojai, atstovaujantys užsienio gamintojus, tampa vis labiau patyrę bei atsargiau renkasi atstovaujamas firmas.

Gera vieta rasti tinkamų distributorių yra parodos, kurios Lenkijoje tampa vis labiau ir labiau specializuotos.

Pirmiausia siūloma apsvarstyti galimybę dirbti su vienu distributoriumi išskirtinėmis teisėmis, kadangi dažnu atveju distributorius padengia naujo produkto marketingavimo kaštus, todėl nepageidauja, kad galimi konkurentai pasinaudotų jo marketinginės veiklos rezultatais.

Agentas ar distributorius?

Lenkų kompanijos labiau renkasi būti distributoriais (importuojančiais, įsigyjančiais ir perparduodančiais prekes), o ne agentais, išskyrus tik brangios pramoninės įrangos platinimą ir atstovavimą, kadangi dauguma Lenkijos distribucinių įmonių nėra finansiškai pajėgios ją įsigyti ir po to perparduoti.

Distributorių ar agentų paiešką Lenkijoje geriausia vykdyti arba specializuotose parodose, arba per vietinę spaudą (įdėjus skelbimą lenkų kalba). Distributorių ir agentų paieška Internetinėse duomenų bazėse nėra labai efektyvi.

Informacijos pateikimas.

Visų pirma, potencialus Lenkijos klientas nori pamatyti ir įvertinti jam siūlomą gaminį, sužinoti jo kainą bei distribucijos sąlygas.

Šiai informacijai pateikti rekomenduojama sukurti specializuotą tinklapį, kuriame be pagrindinės informacijos apie įmonę, taip pat būtų patalpinta įmonės gaminių brošiūra-katalogas (pageidautina .pdf formate). Būtina nurodyti visą kontaktinę informaciją su atsakingo žmogaus pavarde.

Didelis privalumas, jei visa informacija bus pateikta lenkų (ir anglų) kalba.

Taip pat rekomenduojama pirminį raštišką kontaktą su Lenkijos įmone vykdyti lenkų kalba. Užsienio kalba atsiųstas laiškas ar elektroninė žinutė dažnu atveju gali būti tiesiog ištrinta.

V. LIETUVOS PREKYBOS SANTYKIŲ SU LENKIJA RAIDA IR PERSPEKTYVOS

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas į Lenkiją per 2003 m. I pusmetį sudarė 338.3 mln. Lt, importas – 895.1 mln. Lt. Per I šių metų pusmetį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos prekių eksportas į šią šalį sumažėjo 8%.

Lietuvos prekyba su Lenkija: 2002 I p. – 2003 I p. (mln. Lt)

2002 I p. 2003 I p. Dinamika, %
Bendra apyvarta 1 208,6 1 233,3 102
LT eksportas į PL 369,4 338,3 92
LT importas iš PL 839,2 895,1 107
Balansas – 469,8 – 556.8
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas

Šiuo metu į Lenkiją lietuviai daugiausiai eksportuoja žaliavines medžiagas, lenkai į Lietuvą daugiausiai įveža chemijos ir lengvosios pramonės prekių.

Lietuvos ir Lenkijos prekyba: pagrindinės eksporto ir importo prekės

Pagrindinės eksporto prekės

Pagrindinės importo prekės
– naftos produktai, butanas, propanas 53% – chemijos produktai 20%
– medis ir medžio gaminiai 11% – mašinos ir įrengimai, elektros prietaisai 14%
– mašinos ir įrengimai 8% – plastikiniai gaminiai 12%
– tekstilė ir apranga 6% – tekstilė ir apranga 8%
– chemijos produktai 6% – popierius, kartonas 5%
– kiti produktai 11% – kiti gaminiai 41%
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvių atėjimas į Lenkijos rinką naudingas ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir lenkų vartotojui. Lietuviški gaminiai Lenkijoje turi gerą vardą.

Lietuvos prekybą su Lenkija nuo kitų metų gegužės mėn. turėtų paskatinti harmonizuota prekybos sistema, įsigaliosianti visose naujose ES narėse. Ligi šiol abi šalys buvo priėmusios visą eilę prekybą ir abipusį bendradarbiavimą skatinančių sutarčių, iš kurių paminėtinos kelios pagrindinės:

1. Laisvos prekybos sutartis: prekyba be muitų pramoninėmis ir dalimi žemės ūkio produktų (bus denonsuota nuo 204 05 01);
2. Investicijų apsaugos ir skatinimo sutartis;
3. Dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo išvengimo sutartis;
4. Bendro muitinio patikrinimo sutartis (bus denonsuojama nuo 2004 05 01).

2004 m. gegužės mėn. Lietuvai ir Lenkijai įstojus į ES, Lenkijos rinka Lietuvos verslininkams pasiūlys dar daugiau galimybių. Galima būtų paminėti keletą potencialių naujojo bendradarbiavimo sričių:

1. pardavimai didiesiems prekybos tinklams:
– įvairūs maisto produktai, higienos prekės;
– baldai, ūkio ir sodo inventorius;
– trikotažo gaminiai;
2. gamybinė kooperacija;
3. įvažiuojamojo ir gydomojo turizmo plėtra, kaimo, pramoginis ir verslo turizmas;
4. investicijos;
5. pasienio bendradarbiavimas (bendros turizmo trasos, kt.)

Ypač didelė sėkmė žadama Lietuvos maisto produktų gamintojams. Iki šiol maisto produktų eksportą į Lenkiją gerokai varžė muitai, kurių nuo kitų metų nebeliks. Pagrindiniais žaidėjais Lenkijos rinkoje turėtų tapti sertifikuotos Lietuvos įmonės. Lietuvos verslininkai gali tikėtis užsakymų ir iš užsienio kapitalo prekybos tinklų, kurie neturi didelių sentimentų lenkiškiems produktams.

Lietuvos įmonės taip pat turėtų įvertinti galimybę tiekti Lenkijos rinkai tuos produktus, kurie yra importuojami iš kitų pasaulio šalių.

Pagrindinės Lenkijos importo prekės, 1997-2001 (5 metų suma, tūkst. USD)

1. Elektros ir elektronikos prietaisai 24.570.312
2. Autotransporto priemonės 20.601.972
3. Mineraliniai produktai, alyva, kt. 19.556.026
4. Plastmasė ir plastmasės gaminiai 12.917.715
5. Farmacijos produktai 7.486.551
6. Popierius ir popieriaus produktai 6.840.798
7. Mašinos ir įrengimai, boileriai, atominiai reaktoriai 5.730.236
8. Gaminiai iš geležies ir plieno 5.730.236
9. Geležis ir plienas 5.217.011
10. Optikos, foto reikmenys, techniniai, medicininiai aparatai 4.904.339

Pagrindinės Lenkijos eksporto prekės, 1997-2001 (5 metų suma, tūkst. USD)

1. Mineraliniai produktai, alyva, kt. 19.556.026
2. Elektros ir elektronikos prietaisai 14.522.456
3. Autotransporto priemonės 12.229.942
4. Mašinos ir įrengimai, boileriai, atominiai reaktoriai 12.165.988
5. Baldai, apšvietimo įranga, kt. 11.170.943
6. Tekstilės gaminiai (išskyrus trikotažą), aksesuarai 8.342.673
7. Geležies ir plieno produktai 6.741.214
8. Laivai, valtys ir kito vandens transporto priemonės 5.421.997
9. Mediena ir medžio produktai, medžio anglis 5.327.079
10. Geležis ir plienas 4.770.619
Šaltinis: EUROSTAT

VI. VERSLĄ LENKIJOJE RIBOJANČIOS PRIEŽASTYS

Pasaulio banko tyrimo duomenimis, Lenkija yra viena labiausiai reguliuojamų rinkų pasaulyje.

Įsteigti bendrovę Lenkijoje vidutiniškai trunka 58 dienas, o verslo steigimo išlaidos sudaro net 22% šalies BVP, tenkančio vienam gyventojui.

Pravartu žinoti, kad komercinių nesutarimų aiškinimasis Lenkijos teismuose gali atimti daug laiko ir pinigų. Lenkijoje vidutiniškai prireikia 1000 dienų, kad teismo sprendimu galima būtų priversti komercinės sutarties šalį vykdyti įsipareigojimus (plg. Europos šalyse tai užtrunka 252 dienas, Lietuvoje – 74).

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, yra gana brangios įmonių bankroto procedūros – 18% nuo bankrutavusios įmonės turto.

Kitos priežastys, stabdančios užsienio verslo plėtrą Lenkijoje:

1. skirtingas ekonominio išsivystymo lygmuo regionuose (16 vaivadijų);
2. ekonominis nuosmukis;
3. per aukštas nacionalinės valiutos kursas (1 USD – 4 PLN);
4. nepalankios verslo kreditavimo sąlygos (didelės palūkanos);
5. sulėtėjusios TUI;
6. santykinai žemas užsienio kalbų mokėjimo lygis;
7. prasta transporto infrastruktūra.

VI. KO REIKIA, KAD PASISEKTŲ LENKIJOS RINKOJE

1. Atsikratyti Lenkijos, kaip nepatikimos verslui šalies, stereotipinio įvaizdžio (verslo sąlygos ten sparčiai keičiasi);
2. Prieš imantis konkrečių veiksmų, atlikti “namų darbus”:
– susirinkti pradinę informaciją apie rinką;
– atlikti nors minimalų rinkos tyrimą;
– susitikti ir pasidalinti žiniomis su tomis įmonėmis, kurios jau turi darbo Lenkijoje patirties;
– atlikti savo įmonės galimybių analizę (produktas, kainodara, gamybos plėtra, kokybės kontrolė, logistika, kt.);
3. Gerai išstudijuoti eksporto formalumus:
– eksportuojant: gerai išmanyti reikiamą dokumentaciją;
– steigiant įmonę: užsitikrinti reikiamą teisinę paramą (nors pradiniame etape);
4. Mokėti ir galėti bendrauti lenkų ir nors viena užsienio kalba (pageidautina – anglų);
5. Nesitikėti, kad viskas pasiseks iškart.

ĮSTATYMU GYVYBĘ SAUGANČIOS LENKJOS PAVYZDYS
Kiekvienam sveiko proto žmogui aišku, kad abortas yra nusikaltimas žmogaus gyvybei, jos nužudymas. Abortas, daromas patenkinant moters ar vyro norą, yra ypač baisus nusikaltimas, nes tėvai nusprendžia leisti nužudyti savo pradėtus vaikus. Žmogaus sveikas protas nugalėjo šį blogį mūsų kaimyninėje Lenkijoje.
Lenkijoje legalaus aborto išgyvendinimas užtruko 40 intensyvios veiklos metų. Dirbo Bažnyčios, visuomeninių gyvybės apsaugos judėjimų nariai, katalikai gydytojai, teisininkai, mokytojai, mokslininkai ir žiniasklaidos atstovai. Dėl jų intensyvios priešabortinės veiklos pasikeitė Lenkijos visuomenės nuomonė: 54 proc. lenkų pritarė žmogaus gyvybės apsaugos įstatymui (1).
Gyvybę saugančio Lenkijos įstatymo poveikio 1993 – 1997 m. analizę pateikia P. Wosicki (2). Per šį laikotarpį užregistruoti 2613 abortų dėl išprievartavimo, kraujomaišos bei grėsmės motinos sveikatai ir gyvybei. 1997 m. Lenkijos Seimas vėl panaikino šį įstatymą, tačiau abortams ryžosi tik 3047 moterys, t. y. beveik 10 kartų mažiau nei 1992 m. (30 878), veikiant legalaus aborto įstatymui. Tai rodo pasikeitusį abortų atžvilgiu Lenkijos mentalitetą. Nepasitvirtino skleidžiami mitai apie įvairius pavojus motinai ir vaikui įvedus gyvybę saugantį įstatymą. Motinų mirtingumas Lenkijoje mažėja (1 lentelė). Palyginę Lenkijos ir Lietuvos motinų mirtingumą, turime pripažinti Lenkijos nėščių, gimdyvių ir auginančių vaikus sveikatos apsaugos pranašumą, nes motinų mirtingumo kriterijus yra pats svarbiausias.
Lenkijoje nuo gyvybę saugančio įstatymo įvedimo 1993 metais iki šiol dėl aborto nemirė nė viena moteris. Nebuvo užregistruota net jokios rimtos komplikacijos dėl nelegalaus aborto. Per tą laikotarpį Lietuvoje dėl abortų mirė 7 moterys.
Lenkijos vyriausiosios policijos komendantūros duomenimis, nužudytų vaikų ne padaugėjo, bet kur kas sumažėjo (1992 m. – 59, 1997 m. – 47, 1998 m. – 38). Mažėja paliktų naujagimių ligoninėse: 1995 m. – 1995, 1997 m.– 685, 1998 m. – 594. Vienišų motinų namai neperpildyti.
Svarbiausia, kad pasikeitė Lenkijos jaunimo požiūris į abortą (2). Tą rodo jaunimo atsakymai į klausimą, ar abortai turi būti uždrausti įstatymo. Jaunimas pradeda suprasti, jog reikia saugoti ir gerbti neįgalų vaiką motinos įsčiose, dauguma nepritaria abortui dėl blogų materialinių sąlygų ir ypač dėl egoizmo, nenoro turėti vaikų.
Stulbina abortų dažnio Lietuvoje ir Lenkijoje palyginimas. Lenkijoje, turinčioje 39139 tūkst. gyventojų, veikiant, legalaus aborto įstatymui, buvo užregistruota: 1991 m. – 30878 ir 1992 m. – 11640 abortų, Lietuvoje, turinčioje 3698,5 tūkst. gyventojų (beveik 10 kartų mažiau), užregistruota: 1991 m. – 40439 ir 1992 m. – 40510 abortų (žr. 2 ir 3 lenteles). Nors 1999 m. Lietuvoje abortų sumažėjo iki 29759 (sumažėjo ir gimstamumas), tačiau tai stulbinantys skaičiai. Bendras abortų dažnis Lietuvoje yra labai didelis: 1000 vaisingo amžiaus (15 – 49 m.) moterų teko: 1996 m. – 29,9, 1997 m. – 24,3 aborto (3). Ar begirdimas negimusios gyvybės šauksmas?
Demografinė pasaulio valstybių padėtis negimusios gyvybės ap-saugos aspektais
Brian Clowes 1997 m. pateikė pasaulio valstybių demografinę charakteristiką veikiant nėštumo nutraukimo įstatymams (4). 1997 m. pasaulyje 191 valstybėje gyveno 5 898 509 000 gyventojų (žr. 4 lentelę). Natūralus gyventojų prieaugis pasaulyje sudarė tik 1,51 proc., vaisingumas sumažėjo iki 44 proc. 1997 m. buvo 51 valstybė, sauganti įstatymu gyvybę. Gyventojų prieaugis gyvybę saugančiose šalyse buvo didžiausias – 2,27 proc., o šalyse, kur abortai daromi pagal tėvų norą, – tik 1,2 proc.
Žvelgiant į Europos valstybių, kuriose galiojo nėštumo nutraukimo įstatymas, demografinę padėtį, Lietuva 1997 m. buvo viena pirmųjų šalių, turinčių neigiamą (-0,7) natūralaus gyventojų prieaugio rodiklį (5 lentelė). Bendro vaisingumo sumažėjimo rodiklis taip pat aukštas (-20 proc.).

Valstybinė kalba
Lenkų

Sostinė
Varšuva

Didžiausias miestas Varšuva

Plotas

– Iš viso

– % vandens
312 685 km² (68)
2%
Gyventojų

– 2006 liepa (progn.)

– Tankis

38 536 869 (32)
123,25 žm./km² (61)

BVP

– Iš viso

– BVP gyventojui 2005 (progn.)
489,80 mlrd. $ (23)
12 700 $ (54)

Valiuta
Zlotas

Nepriklausomybė
Įkūrimas
Atkūrimas
X amžius
1918 lapkričio 11

Valstybinis himnas
Lenkijos himnas

II dalis
1. Dabartinis Lenkijos politinis gyvenimas yra labai sudėtingas, nes joje vyrauja du politiniai frontai.
2.Lenkijoje vyravo privatus ir kolektyvinis kapitalas. Komunizmo laikais Lenkijoje kaip ir Lietuvoje vyravo komunistiniai ūkiai, dauguma žemių taip pat priklausė komunistiniai valdžiai . Dabartinėje Lenkijoje išnyko kolektyviniai ūkiai, dauguma žmonių atgavo žemes, sukūrė savo verslą.

Lenkija po komunizmo žlugimo (nuo 1990 m.) aktyviai vykdė ekonomikos liberalizavimo politiką, todėl dabar yra viena tarp sėkmingiausių pereinamosios ekonomikos šalių. Nepaisant to, Lenkija susiduria su nemažai problemų, ypač dideliu nedarbo lygiu. Smulkių ir vidutinių valstybei priklausančių įmonių privatizavimas ir palankūs įstatymai kurti naujas bendroves, paskatino tolesnę privačiojo sektoriaus plėtrą, tačiau biurokratijos kliūtys ir korupcija trukdo tolesnei šakos plėtrai. Lenkijos žemės ūkio sektorius išlaiko darbo jėgos perteklių kartu su smulkiais, dažnai neefektyviais ūkiais, kuriems trūksta investicijų tolesnei veiklai. Gyvybiškai svarbių sektorių (pvz: akmens anglis, plienas, geležinkeliai, energetika) pertvarkymas ir privatizacija buvo pradėti greitai, bet užsitęsė ilgą laiką. Sveikatos apsaugos, švietimo, pensijų ir valstybės administravimo reformos sukėlė didesnių problemų biudžetui nei tikėtasi iš pradžių. Tolesnė finansų padėtis priklauso nuo nuostolingai dirbančių valstybei priklausančių bendrovių tolimesnių veiksmų, tokių kaip jų veiklos apribojimas ir mokesčių surinkimo griežtinimas, pažabojant šešėlinę ekonomiką, kuri labiausiai paplitusi tarp žemdirbių, nemokančių mokesčių. Vyriausybė sudarė planą, kaip sumažinti jos išlaidas €13,5 mlrd. iki 2007 m. Visgi šie planai dar diskutuojami tarp įstatymų leidėjų. Lenkija 2004 m. gegužės 1 d. įstojo į Europos Sąjungą. Didėjanti eksportas į ES šalis sąlygojo stiprų ekonomikos augimą 2004 m, ypač dėl to, kad nukrito Lenkijos zloto vertė euro atžvilgiu. Bvp vienam žmogui panašus kaip ir Baltijos šalyse. Lenkija turėtų gauti apie €10,7 mlrd. paramos iš Europos Sąjungos biudžeto 2006 m. Žemdirbiai jau pradėjo naudotis iš ES gaunamų išmokų nauda.
Lenkija yra svarbus Lietuvos prekybos partneris. 2002 m. Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio prekybinių mainų vertė siekė 1,1 mlrd. JAV dol., iš kurių Lenkijos eksportas į Lietuvą buvo 930 mln. JAV dol., o importas iš Lietuvos – 190 mln. JAV dol.
Lenkijos politinė sistema
Lenkija yra demokratinė respublika. Joje galioja 1997 m. priimta konstitucija.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – nacionalinė asamblėja (Zgromadzenie Narodowe), sudaryta iš 460 narių žemutinių rūmų – seimo (Sejm) ir 100 narių aukštutinių rūmų (senato).
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X a., o jos „aukso amžiumi“ laikomi XV-XVI amžiai, kai Lenkiją valdė Jogailaičių dinastija. Nuo 1569 m. Lenkija kartu su Lietuva sudarė konfederacinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Po paskutiniojo Jogailaičio mirties (1572 m.) ši respublika tapo bajorų ir didikų valstybe, valdoma jų renkamo monarcho (Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio). Bajorams, arba vadinamajai šlėktai nuolat plečiant savąsias laisves, iki XVIII a. vidurio Abiejų Tautų Respublikoje įsigalėjo kone visiška anarchija. Abiejų Tautų Respubliką silpnino ir nuo XVI a. pab. iki XVIII a. pradžios vykę jos karai su Ukrainos kazokais, Turkija, Švedija, Rusija bei Brandenburgo valstybe. XVIII a. pradžioje karų nualinta ir efektyvios centrinės valdžios neturinti respublika pateko carinės Rusijos įtakon.
Švietėjų idėjos Lenkijoje paskatino patriotinį judėjimą ir siekį sutvarkyti bei sustiprinti svetimšalių kontroliuojamą valstybę. Tačiau XVIII a. 7 dešimtmetyje pradėtą valstybės reformų procesą stabdė, o galiausiai ir nutraukė trys Abiejų Tautų Respublikos padalinimai (1772, 1793 ir 1795 m.), po kurių etninės Lenkijos teritorija virto Prūsijos ir Austrijos dalimis (nuo 1815 m. didžioji Lenkijos dalis priklausė Rusijai).
I pasaulinio karo metu Lenkiją buvo okupavusios Vokietija ir Austrija-Vengrija. 1918 m. lapkričio 11 d., t.y. netrukus po Vokietijos kapituliacijos, Lenkija atgavo nepriklausomybę. Per karus su Vakarų Ukraina, Sovietų Rusija ir Lietuva (1919-1920 m.) Lenkija žymiai išplėtė savo teritoriją, užimdama ir aneksuodama Vakarų Ukrainą, Vakarų Baltarusiją ir Vilniaus kraštą. 1922 m. aukščiausioji šalies valdžia buvo perduota demokratiškai išrinktoms institucijoms, tačiau per 1926 m. gegužės pučą autoritariniu valstybės vadovu tapo generolas Juzefas Pilsudskis, 1918-1922 m. buvęs “Lenkijos valstybės viršininku”.
1939 m. rugsėjo 1 d. Lenkiją užpuolė hitlerinė Vokietija, o rugsėjo 17 d. prie jos prisijungė ir Sovietų Sąjunga; to paties mėnesio pabaigoje šios dvi valstybės pasidalino buvusios Lenkijos teritoriją.
Per II pasaulinį karą Lenkija patyrė milžiniškų demografinių ir ekonominių nuostolių. Po karo SSRS pasiliko beveik visas 1939 m. aneksuotas buv. Lenkijos teritorijas, už kurias kaip savotišką kompensaciją karą laimėjusios valstybės 1945 m. Lenkijai perdavė nemažą buv. Vokietijos dalį (Sileziją, Rytų Pomeraniją, pietinę Rytprūsių dalį ir kt.). 1952 m. SSRS ginkluotųjų pajėgų jau 1944-1945 m. okupuota Lenkija buvo oficialiai paskelbta “liaudies respublika”, o 1955 m. ji tapo ir karinės Varšuvos sutarties organizacijos nare.
XX a. 8 dešimtmečio pab. Lenkijoje kilo galingas opozicinis judėjimas, vadovaujamas profesinių sąjungų susivienijimo “Solidarność” (“Solidarumas”). Daugiausia šis judėjimas (greta bendros vad. “socialistinio bloko” šalių krizės) ir lėmė 1989 m. įvykusį galutinį komunistinio režimo žlugimą.

EKSPORTO Į LENKIJĄ PRAKTINIS VADOVAS

I. BENDRA INFORMACIJA

Oficialus pavadinimas: Lenkijos Respublika

Gyventojų skaičius: 38.6 mln.

Plotas: 312.685 m²

Gyventojų tankumas: 123 / 1 m²

Oficiali kalba: Lenkų kalba

Religija: Romos katalikai (95%)
Protestantai, ortodoksai, kt. (5%)

Gyventojų pasiskirstymas:
– mieste
– kaime
75%
25%

Didžiausi miestai: Varšuva (1.632.500)
Lodzė (812.300)
Krokuva (740.500)
Vroclavas (639.400)
Poznanė (580.000)

II. PAGRINDINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI

Nors Lenkijos ekonomika ir toliau išlieka gana stabili, pasaulio ekonomikos recesija bei didėjanti bedarbystė sulėtino šalies augimo tempus. Būdama labai priklausoma nuo ryšių su užsieniu – 80% šalies eksporto keliauja į ES šalis – Lenkija viena iš pirmųjų Rytų Europoje pajuto Vakarų ekonomikos nuosmukį.

Pagrindiniai Lenkijos ekonominiai rodikliai 2002 m.:

BVP (mln. USD): 187.8

BVP (%): 1.0

BVP vienam gyventojui (USD): 4881

Vartotojų kainų indeksas (%): 4.5

Eksportas (mlrd. USD) 36.1 (2001)

Importas (mlrd. USD): 50.3 (2001)

Prekybos balansas (mlrd. USD): -14.2 (2001)

Kumuliatyvinės tiesioginės užsienio investicijos (mlrd. USD):

57
Biudžeto deficitas (% nuo BVP): 5.2

Bedarbystės lygis (%): 18.6

Vidutinis atlyginimas (USD): 560

Minimalus atlyginimas (USD): 220

Vidutinė pensija (USD): 260

Lenkija ir toliau sulaukia tiesioginių užsienio investicijų srauto, tiesa, ne tokio aktyvaus, kaip per praėjusius keletą metų. Stiprus Lenkijos vidutinis gyventojų sluoksnis su nusistovėjusiomis vartojimo tradicijomis bei santykinai didesne nei Lietuvoje perkamąja galia tampa vienas iš esminių faktorių, viliojančių užsienio kompanijas – ypač smulkius ir vidutinius eksportuotojus – užmegzti verslo ryšius su šia šalimi. Vienos iš didžiausių Europos rinkų potencialas tebėra daug žadantis. Nemažai Vakarų Europos kompanijų jau pasinaudojo Lenkijos rinkos siūlomomis galimybėmis ir sėkmingai vykdo pardavimus ar yra perkėlusios gamybą į šią šalį.

Pagrindiniai mokesčiai Lenkijoje:

Pridėtinės vertės mokestis:
– pagrindinis
– sumažintas (transportas, statyba, viešbučiai, vaikų prekės, kt.)

22%
7%
Pelno mokestis

27% (19% – nuo 2004)
Progresyvinis fizinių asmenų mokestis

19-30-40%
Dividendų apmokestinimas

15%
Akcizai (degalai, alkoholis, prabangos prekės, kt.)

5-1900%
Nekilnojamo turto mokestis
– gyvenamosios paskirties patalpoms
– verslo paskirties patalpoms
0.46 PLN/1 m²
15.86 PLN/1 m²

III. PAGRINDINĖS PRIEŽASTYS, KODĖL LIETUVOS ĮMONĖMS VERTA PRADĖTI VERSLĄ SU LENKIJA

1. Rinkos dydis ir potencialas (39 mln. gyventojų);
2. Patogi geografinė padėtis, kuri sąlygoja mažus transportavimo ir kitus logistikos kaštus;
3. Kvalifikuota ir pigi darbo jėga;
4. Po 2004 m. ES plėtros plano įgyvendinimo suvienodėsiančios verslo sąlygos Lietuvoje ir Lenkijoje;
5. Stiprus vidutinis vartotojų sluoksnis su nusistovėjusiomis vartojimo tradicijomis;
6. Santykinai aukštesnė perkamoji galia;
7. Santykinai nedidelė įėjimo į rinką kaina (yra laisvų nišų) ;
8. Pažįstamas mentalitetas (suprantama kalba, bendra istorija, geopolitinis panašumas, kt.);
9. Išvystyta bankinė sistema ir paslaugų verslui infrastruktūra;
10. Didelis užsienio investuotojų susidomėjimas.

IV. DISTRIBUCIJA IR PARDAVIMAI

Galimybės užmegzti sėkmingų verslo ryšių su Lenkijos įmonėmis varijuoja priklausomai nuo pasirinkto šalies regiono ekonominio išsivystymo lygio. Kaip ir buvo minėta, nevienodumai tarp regionų Lenkijoje yra pakankamai dideli. Didžiausia pramonės koncentracija yra sutelkta didžiuosiuose šalies miestuose (Varšuvoje, Lodzėje, Vroclave, kt.).

Plataus vartojimo prekių distribucija.

Konkurencija Lenkijos plataus vartojimo prekių sektoriuje yra labai didelė. Buvusį milžinišką poreikį vakarietiškoms prekėms šiuo metu pakeitė kur kas racionalesnė kokybiškų ir nebrangių prekių paklausa. Vietos vartotojai ir importuotojai labai rūpestingai renkasi prekes, jiems taip pat yra labai svarbus prekinis ženklas (angl. brand name). Deja, lietuviški prekių ženklai kol kas Lenkijoje nėra labai gerai pažįstami, trūksta reikiamos pakuotės ar gamybos pajėgumų.

Mažmeninės prekybos rinka Lenkijoje yra labai fragmentuota. Lenkijos mažmeninės prekybos rinkoje vis dar dominuoja smulkios kompanijos. Kadangi dauguma mažų nepriklausomų mažmeninės prekybos rinklų pralaimi konkurencinę kovą su dideliais tarptautiniais tinklais, todėl į naujų didelių prekybinių centrų kūrimąsi žiūrima gana priešiškai. Mažieji tinklai pastaruoju metu gana aktyviai jungiasi į asociacijas, norėdami apginti savo teises. 2000 m. 11 Lenkijos mažmeninės prekybos tinklų įkūrė Lenkijos mažmeninių tinklų sąjungą. Šios Sąjungos nariams priklauso 1637 prekybos centrai.

Nepaisant to, kad Sąjungos veikla yra nukreipta į mažmenininkų teisių gynimą, ji gana aktyviai bendradarbiauja su Lenkijos didmeninėmis kompanijomis. Didmeninės prekybos rinka Lenkijoje taip pat yra gana fragmentuota. Užsienio didmeninės kompanijos vykdo apie 70% visų didmeninių pardavimų šalyje.

Didelių prekybos tinklų skaičius Lenkijos gana sparčiai auga. Planuojama, kad 2005 m. didelių prekybos centrų skaičius turėtų siekti 180-200. Tyrimų duomenimis, 20% lenkų perka stambiuose prekybos centruose, 19% mėgsta juose lankytis.

Užsienio kompanijos šiuo metu kontroliuoja apie 10-12% mažmeninės rinkos Lenkijoje. Planuojama, kad per ateinančius metus ši dalis turėtų išaugti iki 40%. Tarp geriausiai žinomų užsienio vardų, šiuo metu veikiančių Lenkijoje, galima paminėti šiuos: Auchan, IKEA, Carrefour, Tesco, kt.

Pramoninių prekių distribucija.

Technologijų ir įrangos importas į Lenkiją stabiliai auga, kadangi šalies pramonė ir toliau yra modernizuojama bei restruktūrizuojama, norint sėkmingai konkuruoti su Vakarų kompanijomis. Kai kurios pramonės šakos Lenkijoje yra visiškai priklausomos nuo importo.

Kadangi Lenkijoje tęsiasi pramonės ir jos įmonių privatizacijos procesas, pramoninės distribucijos tinklai plečiasi ir sudėtingėja. Lenkijos pramonės gaminių distributorius galima skirti į 2 grupes: 1) priklausantys distribuciniams tinklams, kurie išsivystė iš buvusių užsienio prekybos organizacijų, tarybiniais laikais besirūpinusių importo į Lenkiją klausimais, 2) individualūs asmenys, turintys patirties ir ryšių tam tikroje pramonės šakoje.

Dauguma iš pramoninių gaminių distributorių veikia labai specializuotai. Dėl šios priežasties, jie kur kas geriau atstovauja užsienio kompanijas nei plataus vartojimo prekių distribucinės įmonės. Tačiau, planuojantys pradėti eksportą į Lenkiją turėtų žinoti, kad dauguma lenkų įmonių, norinčių įsigyti sudėtingų pramoninės paskirties prekių – pvz., staklių ar kt. įrangos – mieliau kreipiasi tiesiogiai į gamintoją, o ne tarpininką.

Plataus vartojimo prekių distribucinės kompanijos ir importuotojai, atstovaujantys užsienio gamintojus, tampa vis labiau patyrę bei atsargiau renkasi atstovaujamas firmas.

Gera vieta rasti tinkamų distributorių yra parodos, kurios Lenkijoje tampa vis labiau ir labiau specializuotos.

Pirmiausia siūloma apsvarstyti galimybę dirbti su vienu distributoriumi išskirtinėmis teisėmis, kadangi dažnu atveju distributorius padengia naujo produkto marketingavimo kaštus, todėl nepageidauja, kad galimi konkurentai pasinaudotų jo marketinginės veiklos rezultatais.

Agentas ar distributorius?

Lenkų kompanijos labiau renkasi būti distributoriais (importuojančiais, įsigyjančiais ir perparduodančiais prekes), o ne agentais, išskyrus tik brangios pramoninės įrangos platinimą ir atstovavimą, kadangi dauguma Lenkijos distribucinių įmonių nėra finansiškai pajėgios ją įsigyti ir po to perparduoti.

Distributorių ar agentų paiešką Lenkijoje geriausia vykdyti arba specializuotose parodose, arba per vietinę spaudą (įdėjus skelbimą lenkų kalba). Distributorių ir agentų paieška Internetinėse duomenų bazėse nėra labai efektyvi.

Informacijos pateikimas.

Visų pirma, potencialus Lenkijos klientas nori pamatyti ir įvertinti jam siūlomą gaminį, sužinoti jo kainą bei distribucijos sąlygas.

Šiai informacijai pateikti rekomenduojama sukurti specializuotą tinklapį, kuriame be pagrindinės informacijos apie įmonę, taip pat būtų patalpinta įmonės gaminių brošiūra-katalogas (pageidautina .pdf formate). Būtina nurodyti visą kontaktinę informaciją su atsakingo žmogaus pavarde.

Didelis privalumas, jei visa informacija bus pateikta lenkų (ir anglų) kalba.

Taip pat rekomenduojama pirminį raštišką kontaktą su Lenkijos įmone vykdyti lenkų kalba. Užsienio kalba atsiųstas laiškas ar elektroninė žinutė dažnu atveju gali būti tiesiog ištrinta.

V. LIETUVOS PREKYBOS SANTYKIŲ SU LENKIJA RAIDA IR PERSPEKTYVOS

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas į Lenkiją per 2003 m. I pusmetį sudarė 338.3 mln. Lt, importas – 895.1 mln. Lt. Per I šių metų pusmetį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos prekių eksportas į šią šalį sumažėjo 8%.

Lietuvos prekyba su Lenkija: 2002 I p. – 2003 I p. (mln. Lt)

2002 I p. 2003 I p. Dinamika, %
Bendra apyvarta 1 208,6 1 233,3 102
LT eksportas į PL 369,4 338,3 92
LT importas iš PL 839,2 895,1 107
Balansas – 469,8 – 556.8
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas

Šiuo metu į Lenkiją lietuviai daugiausiai eksportuoja žaliavines medžiagas, lenkai į Lietuvą daugiausiai įveža chemijos ir lengvosios pramonės prekių.

Lietuvos ir Lenkijos prekyba: pagrindinės eksporto ir importo prekės

Pagrindinės eksporto prekės

Pagrindinės importo prekės
– naftos produktai, butanas, propanas 53% – chemijos produktai 20%
– medis ir medžio gaminiai 11% – mašinos ir įrengimai, elektros prietaisai 14%
– mašinos ir įrengimai 8% – plastikiniai gaminiai 12%
– tekstilė ir apranga 6% – tekstilė ir apranga 8%
– chemijos produktai 6% – popierius, kartonas 5%
– kiti produktai 11% – kiti gaminiai 41%
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvių atėjimas į Lenkijos rinką naudingas ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir lenkų vartotojui. Lietuviški gaminiai Lenkijoje turi gerą vardą.

Lietuvos prekybą su Lenkija nuo kitų metų gegužės mėn. turėtų paskatinti harmonizuota prekybos sistema, įsigaliosianti visose naujose ES narėse. Ligi šiol abi šalys buvo priėmusios visą eilę prekybą ir abipusį bendradarbiavimą skatinančių sutarčių, iš kurių paminėtinos kelios pagrindinės:

1. Laisvos prekybos sutartis: prekyba be muitų pramoninėmis ir dalimi žemės ūkio produktų (bus denonsuota nuo 204 05 01);
2. Investicijų apsaugos ir skatinimo sutartis;
3. Dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo išvengimo sutartis;
4. Bendro muitinio patikrinimo sutartis (bus denonsuojama nuo 2004 05 01).

2004 m. gegužės mėn. Lietuvai ir Lenkijai įstojus į ES, Lenkijos rinka Lietuvos verslininkams pasiūlys dar daugiau galimybių. Galima būtų paminėti keletą potencialių naujojo bendradarbiavimo sričių:

1. pardavimai didiesiems prekybos tinklams:
– įvairūs maisto produktai, higienos prekės;
– baldai, ūkio ir sodo inventorius;
– trikotažo gaminiai;
2. gamybinė kooperacija;
3. įvažiuojamojo ir gydomojo turizmo plėtra, kaimo, pramoginis ir verslo turizmas;
4. investicijos;
5. pasienio bendradarbiavimas (bendros turizmo trasos, kt.)

Ypač didelė sėkmė žadama Lietuvos maisto produktų gamintojams. Iki šiol maisto produktų eksportą į Lenkiją gerokai varžė muitai, kurių nuo kitų metų nebeliks. Pagrindiniais žaidėjais Lenkijos rinkoje turėtų tapti sertifikuotos Lietuvos įmonės. Lietuvos verslininkai gali tikėtis užsakymų ir iš užsienio kapitalo prekybos tinklų, kurie neturi didelių sentimentų lenkiškiems produktams.

Lietuvos įmonės taip pat turėtų įvertinti galimybę tiekti Lenkijos rinkai tuos produktus, kurie yra importuojami iš kitų pasaulio šalių.

Pagrindinės Lenkijos importo prekės, 1997-2001 (5 metų suma, tūkst. USD)

1. Elektros ir elektronikos prietaisai 24.570.312
2. Autotransporto priemonės 20.601.972
3. Mineraliniai produktai, alyva, kt. 19.556.026
4. Plastmasė ir plastmasės gaminiai 12.917.715
5. Farmacijos produktai 7.486.551
6. Popierius ir popieriaus produktai 6.840.798
7. Mašinos ir įrengimai, boileriai, atominiai reaktoriai 5.730.236
8. Gaminiai iš geležies ir plieno 5.730.236
9. Geležis ir plienas 5.217.011
10. Optikos, foto reikmenys, techniniai, medicininiai aparatai 4.904.339

Pagrindinės Lenkijos eksporto prekės, 1997-2001 (5 metų suma, tūkst. USD)

1. Mineraliniai produktai, alyva, kt. 19.556.026
2. Elektros ir elektronikos prietaisai 14.522.456
3. Autotransporto priemonės 12.229.942
4. Mašinos ir įrengimai, boileriai, atominiai reaktoriai 12.165.988
5. Baldai, apšvietimo įranga, kt. 11.170.943
6. Tekstilės gaminiai (išskyrus trikotažą), aksesuarai 8.342.673
7. Geležies ir plieno produktai 6.741.214
8. Laivai, valtys ir kito vandens transporto priemonės 5.421.997
9. Mediena ir medžio produktai, medžio anglis 5.327.079
10. Geležis ir plienas 4.770.619
Šaltinis: EUROSTAT

VI. VERSLĄ LENKIJOJE RIBOJANČIOS PRIEŽASTYS

Pasaulio banko tyrimo duomenimis, Lenkija yra viena labiausiai reguliuojamų rinkų pasaulyje.

Įsteigti bendrovę Lenkijoje vidutiniškai trunka 58 dienas, o verslo steigimo išlaidos sudaro net 22% šalies BVP, tenkančio vienam gyventojui.

Pravartu žinoti, kad komercinių nesutarimų aiškinimasis Lenkijos teismuose gali atimti daug laiko ir pinigų. Lenkijoje vidutiniškai prireikia 1000 dienų, kad teismo sprendimu galima būtų priversti komercinės sutarties šalį vykdyti įsipareigojimus (plg. Europos šalyse tai užtrunka 252 dienas, Lietuvoje – 74).

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, yra gana brangios įmonių bankroto procedūros – 18% nuo bankrutavusios įmonės turto.

Kitos priežastys, stabdančios užsienio verslo plėtrą Lenkijoje:

1. skirtingas ekonominio išsivystymo lygmuo regionuose (16 vaivadijų);
2. ekonominis nuosmukis;
3. per aukštas nacionalinės valiutos kursas (1 USD – 4 PLN);
4. nepalankios verslo kreditavimo sąlygos (didelės palūkanos);
5. sulėtėjusios TUI;
6. santykinai žemas užsienio kalbų mokėjimo lygis;
7. prasta transporto infrastruktūra.

VI. KO REIKIA, KAD PASISEKTŲ LENKIJOS RINKOJE

1. Atsikratyti Lenkijos, kaip nepatikimos verslui šalies, stereotipinio įvaizdžio (verslo sąlygos ten sparčiai keičiasi);
2. Prieš imantis konkrečių veiksmų, atlikti “namų darbus”:
– susirinkti pradinę informaciją apie rinką;
– atlikti nors minimalų rinkos tyrimą;
– susitikti ir pasidalinti žiniomis su tomis įmonėmis, kurios jau turi darbo Lenkijoje patirties;
– atlikti savo įmonės galimybių analizę (produktas, kainodara, gamybos plėtra, kokybės kontrolė, logistika, kt.);
3. Gerai išstudijuoti eksporto formalumus:
– eksportuojant: gerai išmanyti reikiamą dokumentaciją;
– steigiant įmonę: užsitikrinti reikiamą teisinę paramą (nors pradiniame etape);
4. Mokėti ir galėti bendrauti lenkų ir nors viena užsienio kalba (pageidautina – anglų);
5. Nesitikėti, kad viskas pasiseks iškart.

ĮSTATYMU GYVYBĘ SAUGANČIOS LENKJOS PAVYZDYS
Kiekvienam sveiko proto žmogui aišku, kad abortas yra nusikaltimas žmogaus gyvybei, jos nužudymas. Abortas, daromas patenkinant moters ar vyro norą, yra ypač baisus nusikaltimas, nes tėvai nusprendžia leisti nužudyti savo pradėtus vaikus. Žmogaus sveikas protas nugalėjo šį blogį mūsų kaimyninėje Lenkijoje.
Lenkijoje legalaus aborto išgyvendinimas užtruko 40 intensyvios veiklos metų. Dirbo Bažnyčios, visuomeninių gyvybės apsaugos judėjimų nariai, katalikai gydytojai, teisininkai, mokytojai, mokslininkai ir žiniasklaidos atstovai. Dėl jų intensyvios priešabortinės veiklos pasikeitė Lenkijos visuomenės nuomonė: 54 proc. lenkų pritarė žmogaus gyvybės apsaugos įstatymui (1).
Gyvybę saugančio Lenkijos įstatymo poveikio 1993 – 1997 m. analizę pateikia P. Wosicki (2). Per šį laikotarpį užregistruoti 2613 abortų dėl išprievartavimo, kraujomaišos bei grėsmės motinos sveikatai ir gyvybei. 1997 m. Lenkijos Seimas vėl panaikino šį įstatymą, tačiau abortams ryžosi tik 3047 moterys, t. y. beveik 10 kartų mažiau nei 1992 m. (30 878), veikiant legalaus aborto įstatymui. Tai rodo pasikeitusį abortų atžvilgiu Lenkijos mentalitetą. Nepasitvirtino skleidžiami mitai apie įvairius pavojus motinai ir vaikui įvedus gyvybę saugantį įstatymą. Motinų mirtingumas Lenkijoje mažėja (1 lentelė). Palyginę Lenkijos ir Lietuvos motinų mirtingumą, turime pripažinti Lenkijos nėščių, gimdyvių ir auginančių vaikus sveikatos apsaugos pranašumą, nes motinų mirtingumo kriterijus yra pats svarbiausias.
Lenkijoje nuo gyvybę saugančio įstatymo įvedimo 1993 metais iki šiol dėl aborto nemirė nė viena moteris. Nebuvo užregistruota net jokios rimtos komplikacijos dėl nelegalaus aborto. Per tą laikotarpį Lietuvoje dėl abortų mirė 7 moterys.
Lenkijos vyriausiosios policijos komendantūros duomenimis, nužudytų vaikų ne padaugėjo, bet kur kas sumažėjo (1992 m. – 59, 1997 m. – 47, 1998 m. – 38). Mažėja paliktų naujagimių ligoninėse: 1995 m. – 1995, 1997 m.– 685, 1998 m. – 594. Vienišų motinų namai neperpildyti.
Svarbiausia, kad pasikeitė Lenkijos jaunimo požiūris į abortą (2). Tą rodo jaunimo atsakymai į klausimą, ar abortai turi būti uždrausti įstatymo. Jaunimas pradeda suprasti, jog reikia saugoti ir gerbti neįgalų vaiką motinos įsčiose, dauguma nepritaria abortui dėl blogų materialinių sąlygų ir ypač dėl egoizmo, nenoro turėti vaikų.
Stulbina abortų dažnio Lietuvoje ir Lenkijoje palyginimas. Lenkijoje, turinčioje 39139 tūkst. gyventojų, veikiant, legalaus aborto įstatymui, buvo užregistruota: 1991 m. – 30878 ir 1992 m. – 11640 abortų, Lietuvoje, turinčioje 3698,5 tūkst. gyventojų (beveik 10 kartų mažiau), užregistruota: 1991 m. – 40439 ir 1992 m. – 40510 abortų (žr. 2 ir 3 lenteles). Nors 1999 m. Lietuvoje abortų sumažėjo iki 29759 (sumažėjo ir gimstamumas), tačiau tai stulbinantys skaičiai. Bendras abortų dažnis Lietuvoje yra labai didelis: 1000 vaisingo amžiaus (15 – 49 m.) moterų teko: 1996 m. – 29,9, 1997 m. – 24,3 aborto (3). Ar begirdimas negimusios gyvybės šauksmas?
Demografinė pasaulio valstybių padėtis negimusios gyvybės ap-saugos aspektais
Brian Clowes 1997 m. pateikė pasaulio valstybių demografinę charakteristiką veikiant nėštumo nutraukimo įstatymams (4). 1997 m. pasaulyje 191 valstybėje gyveno 5 898 509 000 gyventojų (žr. 4 lentelę). Natūralus gyventojų prieaugis pasaulyje sudarė tik 1,51 proc., vaisingumas sumažėjo iki 44 proc. 1997 m. buvo 51 valstybė, sauganti įstatymu gyvybę. Gyventojų prieaugis gyvybę saugančiose šalyse buvo didžiausias – 2,27 proc., o šalyse, kur abortai daromi pagal tėvų norą, – tik 1,2 proc.
Žvelgiant į Europos valstybių, kuriose galiojo nėštumo nutraukimo įstatymas, demografinę padėtį, Lietuva 1997 m. buvo viena pirmųjų šalių, turinčių neigiamą (-0,7) natūralaus gyventojų prieaugio rodiklį (5 lentelė). Bendro vaisingumo sumažėjimo rodiklis taip pat aukštas (-20 proc.).

Leave a Comment