Bankrotas

Turinys

Įvadas 3
Įmonės bankroto veiksniai 4
Įmonės bankroto veiksnių klasifikavimas 4
Įmonės finansinės analizės metodai 6
Įmonės finansinės analizės šaltiniai 6
Pagrindinės bankroto sąvokos 6
Bankroto procesas 8
Taikos sutartis 10
Bankrutavusios įmonės likvidavimas 10
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka 11
Bankrotas Lietuvoje 11
Išvados 12
Šaltiniai 13Įvadas
Ateities neprognozavimas ir neišvengiamos klaidos kasdieną daugybę įmonių veda į ban¬kro¬tą. Tokiu atveju nuostolius patiria ir skolintojai, ir skolininkai. Tačiau įmonių bankroto pro¬cedūros yra būtinos tam, kad būtų išvengta tolimesnio klaidingų sprendimų veikimo.
Galime teigti, kad beveik visada įmonių bankroto bylos baigiasi įmonių likvidavimu.

Praktika ir kitų šalių patirtis rodo, kad įmonės bankrotas visada yra skausmingas jos dirbantiesiems. Valstybei įmonių baankrotai yra neišvengiama kasdienybė. Teisiškai apibrėžus ban¬kro¬to procedūras, procesas ramiais laikais teka savaime ir nereikalauja kokio nors papildomo ki¬ši¬mosi.Įmonės bankroto veiksniai
Įmonių bankrotas – vienas iš verslo rizikos veiksnių. Galima sakyti, bankroto pavojus yra sudedamoji verslo rizikos dalis. Savo ruožtu įmonių bankroto grėsmė (riziką) sąlygoja įvairūs veiksniai:

Pirkėjų neatsiskaitymas su prekių tiekėjais ( debitorinis įsiskolinimas);

Įmonės nesugebėjimas prisiderinti prie besikeičiančių rinkos sąlygų (pvz, prie pirkėjų paklausos bei jos pokyčių);

Įmonės nesugebėjimas vykdyti efektyvią finansinę bei investicinę politiką;

Verslumo, verslinės kūrybos, išradingumo stoka;

Blogas vadovavimas įmonei ir kt.
Nors bankrotai diidina nedarbą, sąlygoja kitas neigiamas pasekmes, kartu jie yra atsitiktinių, blogai veikiančių įmonių pašalinimo iš ūkinės veiklos būdas, taigi ir efektyvumo didinimo būdas. Įmonių veiklos finansinė analizė leidžia laiku pastebėti įmonės ūkinį nepajėgumą ir bankroto tikimybę. Bankroto diagnostika leidžia nustatyti įm

monės skolininkės konkrečią ekonominę „ligą“ ir pateikti pasiūlymų, kaip ją gydyti. Įmonės „gydymo“ būdai įvairūs. Pvz, pagerinti įmonės valdymą, reikalui esant pakeisti jos vadovus, gauti laikiną finansinę paramą ir kt. Pagaliau jeigu įmonės finansinė būklė beviltiška, geriau ją likviduoti, parduoti jos turtą ir bent dalinai atsiskaityti su kreditoriais.

Savalaikė, išsami įmonės finansinės būklės analizė gali padėti išvengti jos bankroto, nes analizė padeda efektyviai valdyti įmonės finansinius išteklius. Remiantis finansine analize priimami pagrįsti investiciniai ir finansiniai sprendimai, įvertinami įmonės turimi ištekliai, nustatomos jų naudojimo tendencijos, parengiamos įmonės tolesnės raidos prognozės. Įmonės, kuriose gerai organizuota analitinė veikla, gali anksčiau nustatyti artėjančią krizę, operatyviai į ją reaguoti ir sumažinti jos tikimybę. Nes ekonominę ligą ( panašiai kaip ir biologinę ) lengviau gydyti anksčiau ją išaiškinus ir anksčiau prradėjus gydymą.Įmonės bankroto veiksnių klasifikavimas
Visi įmonės bankroto veiksniai pirmiausia skirstomi į dvi pagrindines grupes:
1) Vidiniai bankroto veiksniai, kurie slypi pačioje įmonėje, priklauso nuo jos klaidų, atlaidumo darbe;

2) Išoriniai bankroto veiksniai, paprastai nepriklausantys nuo įmonės veiklos.
Literatūroje pateikiami tokie duomenys. Išsivysčiuosiose šalyse ( su stabilia ekonomika ) įmonių bankrotas vienu trečdaliu priklauso nuo išorinių veiksnių ir dviem trečdaliais nuo vidinių veiksnių. Kitaip tariant, tose šalyse vyrauja vidiniai bamkroto veiksniai. Tačiau esant nestabilioms sąlygoms išoriniai bankroto veiksniai nusveria vidinius.
Pagrindiniai išoriniai bankroto veiksniai:
1) Infliacija, t.y. žymus ir netolygus žaliavų, medžiagų, ku

uro, energijos, transporto bei kitų paslaugų kainų kilimas;
2) Bankų palūkanų lygio ir kreditavimo sąlygų pasikeitimas;
3) Mokesčių į valstybinį biudžetą bei muitų lygio pasikeitimas;
4) Nuomos mokesčių pasikeitimas ir kt.
Tačiau itin pavojingi yra vidiniai bankroto veiksniai:
1) Įmonės menedžerių nepatirtis, klaidos;
2) Nekompetetingas, nekvalifikuotas vadovavimas įmonei;
3) Įmonės nesugebėjimas orientuotis besikeičiančioje rinkoje
4) Įmonės samdomų tarnautojų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ( jų korupcija, sukčiavimas, apgaulė );
5) Įmonių vadovų mąstymo koservatizmas ir kt.
Visa tai sąlygoja neefektyvų įmonės valdymą, klaidas priimant sprendimus, įmonės padėties rinkoje blogėjimą.
Finansinė analizė padeda nustatyti labiausiai pažeidžiamas vietas įmonės ekonomikoje. Tuo pačiu ji siūlo efektyvius sprendimus, kaip įmonei išeiti iš sunkios padėties. Todėl svarbu įvaldyti šį „ginklą“- mokėti naudotis finansine analize.
Kas naudoja įmonės finansinės analizės rezultatus? Juos naudoja:
1) Įmonės savininkai (steigėjai, akcininkai). Bankroto atveju jie netenka dalies arba netgi viso savo kapitalo. Todėl jiems aktuali įmonės veiklos analizė, mažinanti jų ūkinės veiklos riziką;
2) Įmonės kreditoriai (bankai, investicinės kampanijos, įmonės emituotų obligacijų pirkėjai). Įmonei bankrutuojant jie negauna numatytų palūkanų, o kai kuriais atvejais nesusigrąžina ir kredito. Todėl ir jiems aktuali įmonės finansinė analizė;
3) Įmonės vadovai, specialistai ir kiti samdomi darbuotojai. Įmonei bankrutuojant jie netenka darbo, iškyla nedarbo pavojus;
4) Įmonės ūkiniai partneriai; išteklių tiekėjai ir įmonės prekių pirkėjai. Įmonės bankroto atveju jos išteklių tiekėjai netenka naudingų užsakymų, o įmonės prekių
pirkėjams gali nutrūkti (bent jau laikinai, kol bus rasti kiti tiekėjai) pr
rekių tiekimas. Taigi ir jie gali patirti nuostolius. Todėl jie suinteresuoti įmonės finansinės analizės rezultatis.Įmonės finansinės analizės metodai
Skiriama vidinė ir išorinė įmonės veiklos analizė. Kuo jos skiriasi?

Vidinė įmonės finansinė analizė. Labiausiai informuotas yra įmonės valdymo personalas. Jis betarpiškai vykdo vadinamąją vidinę įmonės veiklos analizę. Tai detaliausia ir giliausia įmonės veiklos analizė. Ją vykdant naudojami įvairūs įmonės duomenys, leidžiantys objektyviai įvertinti įmonės bei jos padalinių galimybinę komercinę veiklą, sumažinti įmonės riziką.

Išorinė įmonės finansinė analizė. Ši analizė grindžiama oficialiai (viešai) skelbiamas įmonės atskaitų duomenimis. Išorinė įmonės finansinė analizė palyginti ribota. Kodėl? Nes įmonė, viešai skelbdama ataskaitas apie savo veiklą, suinteresuota išsaugoti verslo paslaptį – viena iš ekonominių verslo principų. Išorinės analizės dėka įmonės veiklą kontroliuoja: akcininkai, įmonės kreditoriai, išteklių įmonei tiekėjai, įmonės prekių pirkėjai, įmonės potencialūs investitoriai (pvz., norintys pirkti įmonės akcijų bei obligacijų arba suteikti įmonei kreditą). Be to, įmonės išorinę finansinę analizę paprastai atlieka kvalifikuoti specialistai iš auditorių firmų ir konsultacinių firmų, kuriomis pasitiki įmonės partneriai.

Kvalifikuota objektyvi vidinė ir išorinė finansinė analizė padeda mažinti prekinės verslininkystės riziką, t.y. įmonės, o kartu ir jos rinkos partnerių riziką.Įmonės finansinės analizės šaltiniai
Pirmiausiai analizuojami duomenys, esantys įmonės ataskaitose:

Buhalteriniame balanse,

Įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Kapitalo formavimo šaltinių ir jo panaudojimo ataskaitoje.Pagrindinės bankroto sąvokos
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas priimtas 20
001 m. kovo 20 d. Nr. IX – 216.
Paminėtinos pagrindinės sąvokos, kurios figūruoja šiame įstatyme:

1. Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.
2. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.
3. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.
4. Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.
5. Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.
6. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas – administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.
7. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.
8. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
9. Savininkas (savininkai) – individualios (personalinės) įmonės savininkas (savininkai), tikrosios ūkinės bendrijos narys (nariai), komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (tikrieji nariai) ar narys komanditorius (nariai komanditoriai), valstybės ir savivaldybės įmonės steigėjas, akcininkas (akcininkai), turintis (turintys) daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų, pajininkas (pajininkai), viešosios įstaigos dalininkai.

10. Įgaliotas akcininkų (pajininkų, dalininkų) atstovas – asmuo, akcininkų (pajininkų,dalininkų) susirinkimo išrinktas bankroto procese atstovauti jų interesams.
11. Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.
12. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia.
13. Įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų:
1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti;
2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);
3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;
4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija;
5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją;
6) kiti kreditoriai.Bankroto procesas
Bankroto procedūras reglamentuoja 2001 m. liepos 1 d. Įsigaliojęs įmonių bankroto įstatymas, jo atitinkamų straipsnių veliau yra priimti pakeitimo ir papildymo įstatymai.
Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi remtis bent viena iš žemiau išvardintų sąlygų:

Įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;

Įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;

Įmonė laiku nemoka įstatymais nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;

Įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;

Įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę:

Kreditorius (kreditoriai);

Savininkas (savininkai);

Įmonės administracijos vadovas;

Likviduojamos įmonės likvidatorius.
Pareiškimas pateikiamas vietovės, kurioje yra nemokios įmonės buveinė, apygardos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi būti pridėti dokumentai, įrodantys to pareiškimo pagrįstumą.
Subjektai, turintys teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujasi įmonių bankroto įstatymo 6, 7, 8 straipsniuose nustatyta tvarka.
Įmonės bankroto procesas gali būti teisminis – nagrinėjamas teisme arba ne teismo tvarka – nagrinėjamas kreditorių susirinkimo. Tokiu atveju teismo kompetencijai priskiriamus klausimus svarsto ir nagrinėja kreditorių susirinkimas.
Teisme bylinėjasi:

Atsakovas – bankrutuojanti įmonė;

Ieškovas – asmuo (asmenys), pateikęs (ę) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo;

Tretieji asmenys – kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus atsakovui yra patvirtinęs teismas.
Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:

Įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditorių, kurie kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, finansinius reikalavimus;

Įmonei iškelta (restruktūrizavimo byla).

Bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka reglamentuojamas Įmonių bankroto įstatyme 4 skirsnyje.
Ne teismo tvarka bankroto procesas gali būti vykdomas, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų, reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius do¬ku¬mentus. Įmonės savininkas arba administracijos vadovas, gavęs šiam veiksmui įgaliojimą, praneša kiekvienam kreditoriui, kad įmonė yra nemoki, kartu su siūlymu bankroto procedūras vykdyti ne tei¬smo tvarka, nurodydamas kreditorių susirinkimo datą ir vietą.
Bankroto procesas ne teismo tvarka vykdomas kreditorių susirinkimui pritarus. Būtina ne ma¬žiau kaip 4/5 visų kreditorių finansinių reikalavimų pritarimo. Bankroto ne teismo procedūrą vyk¬do kreditorių susirinkimas, vadovaudamasis įmonių bankroto įstatymo 4 skirsnyje nustatyta tvar¬ka.Taikos sutartis
Siūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti:

kreditoriai;

administratorius;

įmonės savininkas (savininkai).
Taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas asmuo ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, sutikimą.
Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.
Taikos sutartį tvirtina teismas. Joje nurodoma:

Įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai;

Įmonės įsipareigojimai;

Kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai;

Įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą.Bankrutavusios įmonės likvidavimas
Bankrutavusi įmonė likviduojama teismo (ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimo) nutartimi, visiškai ar iš dalies patenkinant kreditorių reikalavimus iš likviduojamos įmonės turto.

Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius.
Bankrutavusi įmonė likviduojama įmonių bankroto įstatymo septintajame skirsnyje nustatyta tvarka.Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka
Kreditorių reikalavimai, likviduojant bankrutavusią įmonę, tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape, pagal įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nustatytą eiliškumą, tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.

Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija.

Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.Bankrotas Lietuvoje
Pirmosios bankroto bylos Lietuvoje pradėtos kelti nuo 1993 m. Per šį laiką sukaupta nemažai patirties, leidžiančios atlikti tam tikrus apibendrinimus. Bankroto bylos iškėlimas jau tapo įprasta teismo procedūra, padedančia spręsti įsisenėjusių skolų problemas.
Per 2002 metus bankrotas inicijuotas 798 (1paveikslas), iš kurių 49 įmonėms metų pabaigoje jau baigta bankroto procedūra. Šiuo metu daugiausia bankrotas tęsiasi dvejus (40 proc.) arba trejus (30 proc.) metus. Iki 2003 m. pradžios beveik 9 proc. bankrutavusių įmonių bankroto procedūras užbaigė per vienerius metus. Pastebima tendencija, kad pastaraisiais metais baigtų bankroto procedūrų, palyginti su praėjusiais metais, padaugėja maždaug du kartus.Išvados
Statistika rodo, kad šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai daug bankrutuojančių įmonių, tai atsiliepia žmonių nedarbo padaugėjimui. Lietuvai esant Europos Sąjungos nare, yra viltis, kad realiai turėtų sumažėti bankrutuojančių įmonių sąrašas mūsų valstybėje. Tik sustiprinus ekonomiką, įmanoma sumažinti bankrutuojančių įmonių sąrašą.Šaltiniai
1. Vladas Gronskas „ Prekinės verslininikystės rizika “
2. internetas www.svv.lt

Leave a Comment