monių bankrotai. Įmonių kūrimosi ir bankrotų dinamika lietuvoje

Vilniaus Gedimino technikos universitetas įmonių ekonomikos ir vadybos katedra

Įmonių ekonomika

Įmonių bankrotai. Įmonių kūrimosi ir bankrotų dinamika lietuvoje

Kursinis darbas

VVN-1/2 grupės studentas: Evaldas Lembertas

Dėstytoja: Doc.M.Tvaronavičienė

Vilnius, 2004

turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………31. Įmonių bankroto proceso esmė ir pasaulinėpraktika……………………………………………..52. Įmonių bankroto įstatymo tikslai, jo taikymas ir pagrindinės sąvokos……………………. 63. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimopagrindai………………………………………10

4. įmonės bankroto bylos nagrinėjimas teisme ir ne teisminiubūdu…………………………… 115. Darbo santykių reglamentavimas įmonės likvidavimoatveju…………………………………..126. BankrotaiLietuvoje………………………………………………………….………………………………..167.Gelbėti bankrutuojančią įmonę ar teisingai padalyti josturtą……………………………………218. Įmonėsadministratorius……………………………………………………………………………………..249. Bankroto bylos iškėlimopasekmės…………………………………………………………..………….2810. Senojo ir naujojo bankrotų įstatymų panašumai irskirtumai………………………………….3011.Statistika…………………………………………………………………………………………………………3212. Statistikosapžvalga…………………………………………………………..……………………………..3813.Išvados……………………………………………………………………………………………………………40| || || || || || || | 1 Įvadas

Temos aktualumas ir mokslinis naujumas. “Beveik kiekvienas žmonijosistorijos lapas rodo didelę finansų reikšmę ekonominei, kultūrinei beipolitinei tautos raidai. Todėl gal ir ne be pagrindo yra sakoma, kadtikroji kiekvienos tautos konstitucija yra jos finansų sutvarkymas”. Taitik dar kartą patvirtina, jog kiekvienos valstybės atliekamoms funkcijomsužtikrinti reikalingos tam tikros lėšos. Būtent todėl mokesčiai – taineišvengiama proceso dalis, kuri užtikrina sėkmingą valstybės beivisuomenės raidą. Kalbant apie mokestį, kaip bendrą prievolę valstybei, turima omenyjetai, jog struktūriškai šią prievolę sudaro pareiga mokėti nustatytąmokestį, o taip pat ir pareiga laikytis įstatymų nustatytos mokesčiųmokėjimo tvarkos. Būtent šios tvarkos laikymasis ir užtikrina reikiamąvalstybės finansų politiką. Tačiau neabejotinai kyla klausimas, ar valstybėformuodama atitinkamą mokesčių sistemą, visada yra teisi ir teisinga? O galji tik žiūri iš savo pozicijų, nelabai atsižvelgdama į mokesčių mokėtojusir nesiteiraudama, ar jiems tokia sistema priimtina, ar jie norėtų ką norskeisti? Ar ji, reglamentuodama įvairių įmonių veiklą, visuomet siekianaudoms joms, o ne sau? Ar nesudaro neįmanomų sąlygų Lietuvos versluiplėtoti? Neišvengiamai iškyla būtinybė analizuoti valstybės mokesčių sistemą,valstybės priimamus įstatymus, šioje srityje, išsiaiškinti esamus beitobulintinus trūkumus. Šį reikalingumą dar labiau pabrėžia ta, jogLietuvoje pastaruoju metu mokesčių sistema yra dar tik kuriama, todėl josnestabilumas išties nepalankus mokesčių mokėtojams ir tai juosdezorganizuoja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dabartiniu metumokesčių sistemą, kuri privalo aprėpti keturis pagrindinius elementus:mokesčių bazę, mokesčių administravimą, mokesčio mokėtoją bei surinktųmokesčių panaudojimą, šiandien Lietuvoje vargu ar galime pavadinti sistematikrąją to žodžio prasme, kadangi minėti jos elementai nėra siejamitarpusavyje, keičiant vieną iš jų, dažnai nekreipiama dėmesio į kitus. Otai iššaukia daug ir rimtų problemų visoje valstybės finansų bei mokesčiųsrityje, o ypač – įmonių nemokumo, bankroto bylų kėlimo ir bankroto procesosrityje. Šios problemos aktualumą grindžia ir statistiniai duomenys: įmoniųbankroto valdymo departamentas pateikė parlamentinei kontrolei bankrotoproceso eigos analizės rezultatus, kurie rodo, kad bankrutuojančių irbankrutavusių įmonių Lietuvoje sparčiai daugėjo. Be to, atliktabankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių statistinė analizė leidžiaatskleisti negatyvias tendencijas Lietuvoje: daugelis nemokių įmonių neireorganizuojama, nei sanuojama, nei likviduojama, o tai savo ruožtusąlygoja didelius visuomeninius kaštus. Visa tai bylojo apie naujojo LRĮmonių bankroto įstatymo reikalingumą, kuris ir buvo priimtas 2001 m. kovo20 d., nes iki tol galiojęs 1997 m. Įmonių bankroto įstatymas per kelisgaliojimo metus buvo taisytas, papildytas bei pakoreguotas Lietuvos teismųpraktikos, tačiau labai atitolo nuo pasikeitusių šalies gyvenimo sąlygų,todėl ir negalėjo reguliuoti teisinių santykių, susijusių su įmoniųbankroto procedūromis. Vis dėlto, reikėtų pažymėti tai, kad naujojoįstatymo priėmimas dar nereiškia, jog įmonių bankroto sritis jau yrapuikiai sureglamentuota ir todėl nereikia jos analizuoti bei tobulinti.Anaiptol, Lietuvai tapus ES nare, vystantis valstybės ūkiui, finansams beiekonomikai, būtina derinti ir teisės aktus, reglamentuojančius bankrotoproceso santykius. Todėl įmonių bankroto įstatymas bei kiti jį lydintysteisės aktai turi būti analizuojami, reikia išryškinti juose glūdinčiasproblemas bei aktualius klausimus. Būtina išnagrinėti įmonių bankrotoproceso neefektyvumo priežastis, ypač akcentuojant įmonės nemokumokriterijaus bei kreditorinių įsipareigojimų tenkinimo tvarkos reikšmę, beto, reikėtų suformuluoti naujas, tinkamas praktiniam naudojimui įmonėsnemokumo kriterijus bei argumentuoti efektyvesnę kreditorinių pretenzijųtenkinimo tvarką. Šio darbo tema – įmonių bankrotai, priežastys, darbo santykiųreglamentavimas įmonių bankroto ir likvidavimo atvejais.Tema tartum suskaidoma į dvi dalis: bankrotas, jo priežastys, įmoniųbankroto įstatymo dėstymas ir interpretavimas bei darbo santykiai, darbosantykių reglamentavimo problemos.Šios dvi dalys kartu yra neskaidomos, susijusios priežastiniu ryšiu.Pagrindiniai šaltiniai, kuriais remtasi rašant darbą–tai DK(Darbokodeksas), Įmonių bankroto įstatymas, CK(Civilinis kodeksas), CPK(Civilinioproceso kodeksas), straipsniai ir kitos publikacijos minėta tema, LietuvosRespublikos Konstitucija. Dėstomąją šio darbo dalį sudaro tokie skyriai: 1.Bankroto esmė irpasaulinė praktika, 2.Įmonių bankroto įstatymo tikslai, jo taikymas irpagrindinės sąvokos, 3.Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimopagrindai, 4.Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas teisme ir ne teisiniu būdu,5.Darbo santykių reglamentavimas įmonės bankroto atveju, 6.Darbo santykiųproblemos.Pirmose keturiose dėstymo dalyse aptariamos bankroto ir su juo susijusiossąvokos, pasaulinė patirtis, bankrutavusių įmonių Lietuvoje statistiniaiduomenys, Įmonių bankroto įstatymo esmė.Penktojoje ir šeštojoje dalyje apibrėžiama, kaip tai susiję su darbosantykių reglamentavimu.Straipsniai, kurių mintys čia interpretuojamos, daugiausiai paimti iš LLIRleidinių. Šia ir panašiomis temomis dominuoja teisės eksperto R. Šimašiauspublikacijos. Minėto autoriaus straipsniai pasižymi minties novatoriškumuir šviežumu, drąsia Lietuvos ekonominės ir socialinės sistemos kritika. Darbo rašymo sunkumai galbūt labiausiai susiję su įvairesnėsliteratūros stoka, galima pasakyti, net temos nepopuliarumu dabartiniamsmūsų šalies ekonomistams, teisininkams ir žurnalistams.

1. BANKROTO ESMĖ IR PASAULINĖ PRAKTIKA Ateities neprognozavimas ir neišvengiamos klaidos kasdieną daugybę įmoniųveda į bankrotą. Tokiu atveju nuostolius patiria ir skolintojai, irskolininkai. Tačiau įmonių bankroto procedūros yra būtinos tam, kad būtųišvengta tolimesnio klaidingų sprendimų veikimo.Galime teigti, kad beveik visada įmonių bankroto bylos baigiasi įmoniųlikvidavimu.Statistika rodo, kad 2003m. Lietuvoje buvo 2032 bankrutuojančios įmonės, išjų 1293 įmonių bankroto procedūros tik pradėtos, likusioms 739 įmonėmsbaigtos. Dar 258 įmonės yra skelbiamos nemokiomis. Štai tokie duomenys irparodo gana liūdną įmonių padėtį Lietuvoje. (Šie statistiniai duomenyspaimti iš Ekonomikos ministerijos tinklapio).Taip pat paminėtina, jog iš nurodyto skaičiaus bankrutuojančių firmųreorganizuotos tik 6 įmonės, 9 atvejais sudaryta taikos sutartis, 11 įmoniųbankroto procedūrą nutraukė teismas ar patys bankroto iniciatoriai. JAV patirtis rodo, jog net galingos ir laikytos stabiliomis įmonėspatiria triuškinantį žlugimą.Pavyzdžiui, 2000 metais JAV bankrutavo apie pusantro milijono įmonių,turėjusių daugiamilijoninę apyvartą. Kaip pasirodo, ne visada bankrotai rodo normalų verslo reiškinį.Specialios komisijos nustatė tyčinius stambaus grobstymo ir iššvaistymoatvejus.Įstatymų koregavimas, kaltų dėl bankroto asmenų baudžiamoji atsakomybėveiksminga tik kaip nepavėluotas, bet valdžios apsvarstytas procesas.Pasaulio banko atliktas bankrotų tyrimas 35 šalyse dokumentiškai pagrindžiatam tikrus dėsningumus. Nepriklausomai nuo teisinės sistemos stiprumo, jei kreditoriai galiperimti įmonių akcijas, todėl paprastai bankrotų būna mažiau. Tai bent išdalies atskleidžia bankroto veiksnių sudėtingumą ir ryšius tarp teisinėssistemos, kreditorių teisių, finansinės sistemos išsivystymo, akcininkųnuosavybės teisės ir pačių kreditavimo modelio. Praktika ir kitų šalių patirtis rodo, kad įmonės bankrotas visada yraskausmingas jos dirbantiesiems. Valstybei įmonių bankrotai yra neišvengiamakasdienybė. Teisiškai apibrėžus bankroto procedūras, procesas ramiaislaikais teka savaime ir nereikalauja kokio nors papildomo kišimosi. Tačiaufinansinių krizių laikas reikalauja naujų veikimo priemonių. Reikia ne tikkoreguoti įstatymus; valstybė turi parengti ir įgyvendinti planą, kurispadėtų įveikti skausmingą finansinę krizę.

|2. ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO TIKSLAI, JO TAIKYMAS IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS |

Įmonių bankroto įstatymo paskirtis – įmonių bankroto procesoreglamentavimas.Šis įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir

kredito unijoms (toliau – įmonės), įregistruotiems Lietuvos Respublikojeįstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemėsūkio įmonių, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų,investicinių bendrovių ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto proceso ypatumusgali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantysįstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą,kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtispriemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jųadministravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek josneprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas priimtas 2001 m. kovo 20 d.Nr. IX – 216. Bankrutavusios įmonės likvidavimas Kai įmonė bankrutuoja, priimamas sprendimas įmone likviduoti dėlbankroto. Kartu priima sprendimą patenkinti kiekvieno iš kreditoriųreikalavimus. Jie patenkinami iš lėšų pardavus įmonės turtą. Bankrutavusiįmonė gali būti išregistruojama ne anksčiau, kaip praėjus 3 mėnesiams nuoteismo sprendimo. Yra patvirtinama likvidacinė komisija ir pirmininkas. Kaiteismas priima įmonės bankrotą, įmonė gauna likviduojamos įmonės statusą.Bankrutavusios įmonės turtas įvertinamas ir parduodamas viešosevaržytinėse. Jei turto nenuperka ten, tai tokio turto panaudojimą sprendžiakreditoriai, kurių reikalavimams neužtenka lėšų. Pardavus turtą reikiaatsiskaityti su kreditoriais. Įstatymai nustato, kokia eile ir tvarkatenkinami kreditorių reikalavimai: 1. eile tenkinama darbuotojųreikalavimai kylantis iš darbo santykių ir pan. 2. eile – reikalas dėlmokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, bei privalomojo draudimo įmokų, taippat 2 eile tenkinami reikalavimai dėl užsienio skolų. 3 eile visi kitikreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės reikalavimai tenkinamipo to, kai visiškai patenkinami pirmosios eilės reikalavimai. Gali būti,kad pirmos eilės reikalavimams neužtenka lėšų visiškai patenkinti. Tadareikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančia kiekvienamkreditoriui sumą. Bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai kylantys išdarbo santykių tenkinti yra įsteigtas vyriausybės fondas.

1 Bankrotas

Pasukę rinkos ekonomikos keliu, mes neišvengiamai turėjome daryti irdarėme daugybę klaidų, nes tai naujas, nežinomas, pilnas pavojingųnetikėtumų kelias. Tai beveik amžinos temos, o šiandien, jau daugiau kaippusantrų metų galiojant Bankroto įstatymui, norėtųsi pakalbėti, kas darlaukia mūsų verslo įmonių, jų darbuotojų: įveikta krizė, sotus gyvenimas,ar ūkio katastrofa- juk tokių nuomonių irgi tenka girdėti. Žinoma, būtųneteisinga tvirtinti, kad gerokai pailgėjusiame Bankroto įstatyme viskasblogai. Anaiptol, tačiau atsirado ir gana pavojingų dalykų, anot ekspertų,– liudijančių, jog įstatymų autoriai ir leidėjai nevisiškai įvertinosvarbią ir sudėtingą rinkos ekonomikos bankroto funkciją. Tai nėra paprastateisinė bei finansinė procedūra, kaip neretai bandoma aiškinti, bet svarbusūkio valdymo, jo efektyvumo didinimo svertas. Tai savotiškas baubas, kuristuri būti pakankamai realus, kad priverstų geriau dirbti verslininkus,administratorius ir kitus įmonių darbuotojus, tačiau ne per daug žiaurus,kad didesnei ūkio subjektų daliai leistų išgyventi. Bankroto mechanizmas-tai lazda tėvo, o ne bandito rankose.

Ta proga prisiminkim: paskelbus ankstesnį Bankroto įstatymą, per porą metųnė apie vieną tikrą bankrotą taip ir neišgirdome, taigi baubas niekoneišgąsdino. O dabar, kaip tolimesniame dėstyme bus matyti, patekome į kitąkraštutinę padėtį- bankrotai tapo vos ne masišku reiškiniu, ir,svarbiausia, dauguma jų baigiasi ūkio subjektų likvidavimu.

1. Merdinti, beviltiškai apleista įmonė tikrai trukdo gerai veikiančioms irją reikia pašalinti nuo verslo vieškelio – taip be jokių sentimentų daromanormalios ekonomikos šalyse, bet mes, deja, tokia valstybe dar netapome.2. Rinkos ekonomikos sąlygomis pirmiausia išliks tos įmonės, kurioms pavykspritraukti užsienio kapitalą ir kurių vadovai patys kels savo kvalifikacijąbei jautriai reaguos į rinkoje vykstančius struktūrinius pokyčius. 3.Optimistinis bankroto variantas Lietuvoje kol kas nerealus. Kliūčių tikraidaug: nuo administratoriaus parinkimo iki išteklių stokos. Tikėtis, kadpadėtis pagerės, galima tik tuo atveju, jeigu Seimas, Vyriausybė sudarysgeresnes sąlygas ūkiui, ypač gamybai, plėtotis. 4. Negalima pamiršti irteisėtvarkos praktikos bei verslo etikos problemų: palankesnis bankrotoprocedūrų režimas duos reikiamą efektą tik tada, kai lengvatomis nebuspiktnaudžiaujama, kai sumažės tyčinių ir kitokių nusikalstamų bankrotų, kaiįsigalės civilizuotas verslas. 5. Šiuo metu galiojantis Įmonių bankrotoįstatymas suderintas su kitais įstatymas, tarp jų darbo santykius, mokesčiųadministravimą, įmonių veiklą reglamentuojančiais įstatymais, Civilinioproceso kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu. 6. Įmonių bankroto procesas yraįvairiapusis: kiekvienas klausimas turi būti nagrinėjamas tiek ekonomine,tiek socialine prasme.

7. Pagrindiniai bankroto dramos veikėjai- teismas ir įmonėsadministratorius. 8. Įmonės bankroto bylą galima nagrinėti teismine irneteismine tvarka. 9. Pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo įmoneipateikti turi teisę: kreditoriai, akcininkai, savininkai, įmonės vadovas,darbuotojai, Valstybinė darbo inspekcija ir kt. 10. Pagrindinės bankrotobylos iškėlimo sąlygos: įmonės finansiniai įsipareigojimai viršijo (yralygūs) jos turtą, neišmokamas atlyginimas, įmonė negali sumokėti užtiekiamą produkciją, įmonė nevykdo privalomų mokėjimų, įmonė tyčia gadinaar mažina savo turto vertę, teismo antstoliai negali įvykdyti teismųsprendimų.

11. Dažniausiai siekiami tikslai inicijuojant bankroto bylos iškėlimą:išsaugoti įmonės turtą, ušalinti valdymo organus, sustabdyti delspinigiųaugimą bei baudų išieškojimą, įgyvendinti verslo laną, prisijungti laikinųsunkumų turinčią įmonę. 12. Galimi 3 įmonei iškeltos bankroto bylospabaigos scenarijai: sanavimas (pertvarkymas), taikos sutartis bei įmonėslikvidavimas. 13. Savalaikis bankroto bylos įmonei iškėlimas gali padėtijai išsikapstyti iš finansinių gniaužtų.

14. Pirmiausia tenkinami įmonės darbuotojų iš darbo santykių kylantysfinansiniai reikalavimai. 15. Savalaikis įmonės paskelbimas bankrutavusiadirbantiems yra mažiau skaudus dalykas. Paminėtinos pagrindinės sąvokos, kurios figūruoja šiame įstatyme: 1. Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškeltabankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismotvarka.2. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankrotoprocedūrų visuma.3. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių išbankroto teisinių santykių.4. Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kuriosbankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.5. Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismotvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl tolikviduojama įmonė.6. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas –administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtoišsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditoriųreikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.7. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagalįkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštąkreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeiguįmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šioįstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautųlėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduotinepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.8. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi(kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitųteisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonėsįsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus(kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminasnebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršijapusę į jos balansą įrašyto turto vertės.9. Savininkas (savininkai) – individualios (personalinės) įmonės savininkas(savininkai), tikrosios ūkinės bendrijos narys (nariai), komanditinėsūkinės bendrijos tikrasis narys (tikrieji nariai) ar narys komanditorius(nariai komanditoriai), valstybės ir savivaldybės įmonės steigėjas,akcininkas (akcininkai), turintis (turintys) daugiau kaip 10 procentųbalsavimo teisę suteikiančių akcijų, pajininkas (pajininkai), viešosiosįstaigos dalininkai.10. Įgaliotas akcininkų (pajininkų, dalininkų) atstovas – asmuo, akcininkų(pajininkų,dalininkų) susirinkimo išrinktas bankroto procese atstovauti jųinteresams.11. Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą,kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savoreikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.12. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia.13. Įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisęreikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai irjuridiniai asmenys, tarp jų:1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų beiprivalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės

institucijos, įpareigotos juos surinkti;2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalosneatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimųprofesine liga perėjimo valstybei žalos atlyginimo dėl nelaimingųatsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytaisatvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija,negrąžinimo atveju – Finansų ministerija;5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją;6) kiti kreditoriai.

|3. PAREIŠKIMO TEISMUI DĖL BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO PAGRINDAI || |

Įmonių bankroto įstatyme išskiriamos šios bankroto bylos iškėlimopriežastys:1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusiųišmokų;2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas),negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtiniųįsipareigojimų;3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokųir (arba) priteistų sumų;4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams),kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, irdėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosiusdokumentus. (2 skirsnio 4 str.)Pateikti teismui pareiškimą dėl įmonės bankroto turi teisę šie juridiniaiasmenys:1) kreditorius (kreditoriai);2) savininkas (savininkai);3) įmonės administracijos vadovas. (2 skirsnio 5 str.) Įmonės likvidatorius pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimoiniciatyvos teisę turi tais atvejais, kai įmonė likviduojama įmonių veikląreglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, tačiau išaiškėja, kad jinegalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalonedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuošios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylosiškėlimo įmonei. Prie pareiškimo teismui pridedami įmonės kreditorių irskolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolųsumos, atsiskaitymo terminai bei finansinė atskaitomybė nuo sprendimolikviduoti įmonę priėmimo dienos iki pareiškimo padavimo dienos (Įmoniųbankroto įstatymas).Pareiškimas pateikiamas vietovės, kurioje yra nemokios įmonės buveinė,apygardos teismui (Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. Priepareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi būti pridėti dokumentai,įrodantys to pareiškimo pagrįstumą. Bankrutuojančiai įmonei valdyti ir įmonių bankroto įstatymenustatytoms funkcijoms vykdyti teismas (neteisminio proceso atveju –kreditorių susirinkimas) skiria įmonės administratorių. Buvę įmonės valdymoorganai netenka įgaliojimų, išskyrus išimtis, nustatytas Įmonių bankrotoįstatyme 2 skirsnio 28 str.

|4. ĮMONĖS BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISME IR NE TEISMINIU BŪDU || |

Bankroto bylos nagrinėjimo teisme tvarka nustatyta Įmonių bankrotoįstatyme 3 skirsnyje. Įmonės bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yraįmonės buveinė, Apygardos teismas. Įmonės bankroto byla iškeliama, jeiguteismas turi pagrindo teigti, kad įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaiptris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi(kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitųteisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonėsįsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus(kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminasnebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršijapusę į jos balansą įrašytos turto vertės. Teisme bylinėjasi:atsakovas – bankrutuojanti įmonė;ieškovas – asmuo (asmenys), pateikęs (ę) pareiškimą dėl bankroto bylosiškėlimo;tretieji asmenys – kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus atsakovuiyra patvirtinęs teismas. Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkinakreditorių, kurie kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo,finansinius reikalavimus;įmonei iškelta (restruktūrizavimo byla). Bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka reglamentuojamas Įmoniųbankroto įstatyme 4 skirsnyje. Ne teismo tvarka bankroto procesas gali būti vykdomas, jeigu teismuosenėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai,tarp jų, reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonėsnėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosiusdokumentus. Įmonės savininkas arba administracijos vadovas, gavęs šiamveiksmui įgaliojimą, praneša kiekvienam kreditoriui, kad įmonė yra nemoki,kartu su siūlymu bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, nurodydamaskreditorių susirinkimo datą ir vietą. Bankroto procesas ne teismo tvarka vykdomas kreditorių susirinkimuipritarus. Būtina ne mažiau kaip 4/5 visų kreditorių finansinių reikalavimųpritarimo. Bankroto ne teismo procedūrą vykdo kreditorių susirinkimas,vadovaudamasis įmonių bankroto įstatymo 4 skirsnyje nustatyta tvarka.

|5. DARBO SANTYKIŲ REGLAMENTAVIMAS ĮMONĖS LIKVIDAVIMO ATVEJU |

2 Neatsiskaitymas su darbuotojais

Bankrotas skaudžiausiai paliečia įmonių dirbančiuosius. Anksčiaudažnai buvo bandoma sudaryti iliuziją, kad atidėliojant bankroto procesą,stengiamasi gelbėti būtent dirbančiuosius. Kaip parodė praktika, taiklaidinga ir netgi žalinga įmonių savininkų ir valdymo organų pozicija.Laiku iškelta bankroto byla dar gali padėti įmonei atsigauti.

Anksčiau daugelyje įmonių likusio turto neužtekdavo net atsiskaitytisu įmonių dirbančiaisiais. Prasiskolinusių įmonių turtą pagal atskirųkreditorių ieškinius areštuodavo ir pardavinėdavo teismo antstoliai. Tokiubūdu dažnai už menką kainą parduodami technologiniai įrengimai ar jų dalys,ir tokia įmonė, net nepaliesta bankroto procedūrų, negalėdavo vykdytiįprastinės savo veiklos.

Darbuotojai, ištisus mėnesius negaudami atlyginimo, taip pat laukdavo“stebuklo”. Nesulaukę pretenzijas reikšdavo Seimui ar Vyriausybei, netnesvarstydami, ar įmonės bent viena akcija priklauso valstybei arsavivaldybei.

Senajame Įmonių bankroto įstatyme atskiros nuostatos išdėstytos netiksliai,todėl susidarė galimybė jas skirtingai interpretuoti. Netgi teismuose buvoginčijamasi, ar įmonės darbuotojai laikytini bankrutuojančios įmonėskreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, kad darbo santykiusreglamentuojančiuose įstatymuose nebuvo numatytos išimtys teisiniuose darbosantykiuose, Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad BBĮ darbuotojai nėrakreditoriai ir su jais turi būti atsiskaitoma įstatymų nustatyta tvarka.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad problemų BBĮ susikaupė per dvejustrejus metus. Jos nebuvo sprendžiamos, vyravo nuomonė, kad įmonės pačioskažkaip ras išeitį. Tuo tarpu problemų vis daugėjo, įmonės neturėjo pajamų,o buvo imami nauji kreditai, todėl didėjo įsiskolinimai, ypač paplito toksreiškinys kaip neatsiskaitymas su darbuotojais. Didžiausia bėda, kad įmonėsįsiskolinusios valstybei, darbuotojams, kitiems kreditoriams, neturi neilėšų, nei turto.

Bendras darbuotojų skaičius bankroto proceso pradžioje sudarė apie 30tūkst., iki 1997 metų liepos 1 d. šis skaičius sumažėjo iki 9.5 tūkstančiodarbuotojų. Daugiausia darbuotojų buvo atleista Klaipėdoje (iš 5 bankrotoprocese buvusių įmonių – 8469 darbuotojai), Kaune (iš 50 įmonių – 4951darbuotojas), Tauragės rajone (iš 3 įmonių – 338 darbuotojai), Akmenėsrajone (iš 3 įmonių – 334 darbuotojai), Švenčionių rajone (iš 8 įmonių –226 darbuotojai).

Reikia pastebėti, kad minėti įmonių bankroto procesą iliustruojantysskaičiai nėra oficiali statistika, tai Ūkio ministerijos sukurtosanalitinės duomenų bazės skaičiai.

Pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, darbo sutartys gali būtinutraukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų. Šio skirsnio nuostatostokiais atvejais taikomos tada, kai atitinkamų klausimų nereglamentuojabankroto įstatymas. (DK 137 str.) Bankrutavusi įmonė likviduojama teismo (ne teismo tvarka – kreditoriųsusirinkimo) nutartimi, visiškai ar iš dalies patenkinant kreditoriųreikalavimus iš likviduojamos įmonės turto.

Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius. (DK 11 str.)Bankrutavusi įmonė likviduojama tokia tvarka, kokia yra nustatyta Įmoniųbankroto įstatymo 7 skirsnyje. Kreditorių reikalavimai, likviduojant bankrutavusią įmonę, tenkinamidviem etapais. Pirmasis etapas (DK 35 str.), pagal nustatytą eiliškumą,tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, oantrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis(palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbosantykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūnosužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingoatsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti užperdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų įbiudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojosveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų,

gautų su valstybės garantija.Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.Teisėvaldyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir lėšas bei pastaraisiaisdisponuoti suteikiama tik administratoriui. Visos bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jųir susiję su darbo santykiais, perduodamos bankroto bylą iškėlusiamteismui.Bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonėsnaudai atstovauja administratorius arba jo įgaliotas asmuo.

Bankrutuojančios įmonės skolininkų, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesųgynimas yra apibrėžtas įmonių bankroto įstatyme. (5 skirsnis)

|Darbo santykių reglamentavimo problema |

Mūsų visuomenėje beveik nepriimta kalbėti apie darbo santykiusreglamentuojančius dalykus. Lietuvoje galima rasti pavyzdžių, kai darbo santykiai reglamentuojamiir mažiau, ir daugiau nei Vakaruose. Didelė dalis šiandienos problemųLietuvoje – vos gyvos įmonės, neišmokami atlyginimai algos, augantisnedarbas, bankrutuojančios įmonės – yra būtent netinkamo darbo santykiųreglamentavimo padarinys. Dauguma darbo teisės normų yra priimtos tik paskelbus Lietuvosnepriklausomybę, o dar sovietmečiu priimtas Darbo įstatymų kodeksas, sunedidelėmis pataisomis galioja iki šiol. Pagrindinė mintis, kylantianalizuojant darbo teisės aktus yra ta, kad jie sukurti visuotinio užimtumodvasia, įteisina didelį ir nepagrįstą darbo santykių reguliavimą, stabdorinkos ekonomikos plėtrą, mažina jos efektyvumą. Anot LLRI teisės eksperto R. Šimašiaus, išnagrinėjus darbo santykiųreglamentavimą Lietuvoje, buvo padarytos šios išvados ir rekomendacijos dėldarbo teisės pobūdžio ir tobulinimo krypčių: darbo santykiai daugelyjeatvejų reguliuojami pernelyg smulkmeniškai, šio reguliavimo tikslai dažnaine tik nepasiekiami, bet įstatymo normų laikymasis tampa tik formalus arbašios normos apeinamos; todėl būtina darbo įstatymuose įtvirtinti tikpagrindinius darbuotojo ir darbdavio santykių principus ir atsisakytidetalaus jų nustatymo; darbo santykiuose negalima paneigti sutarčių laisvėsprincipo, kurio suvaržymas atneša žalos tiek darbuotojams, tiekdarbdaviams, tiek Lietuvos įmonių konkurencingumui. Darbo teise negalima reglamentuoti ir riboti visų atvejų, kuometnaudojamas žmogaus darbas, t. y. darbo teisės objektas turėtų būti tikdarbo santykiai siaurąja prasme;būtina ne plėsti, bet siaurinti darbo sutarties sąvoką, taip išsaugant šiųsantykių specifiką ir netaikyti darbo teisės normų kitiems santykiams;darbosantykių reglamentavimu negalima spręsti mokesčių surinkimo problemų,tokios priemonės tik apsunkina darbo ir civilinius santykius, nedaugpagerindamos mokesčių surinkimą; pernelyg griežtas darbuotojo interesųsaugojimas yra žalingas įmonių veiklai, be to, labai dažnai atsisuka priešpačius ypatingomis priemonėmis saugomus darbuotojus, todėl būtinaapsiriboti minimaliais standartais, paliekant daugiau galimybių šaliųsusitarimams; darbo teisė tapo labai fragmentuota ir prieštaringa. Darboteisės kodifikavimas yra svarbus žingsnis siekiant harmoningesnės darboteisės plėtros. Daugumą darbo teisės normų nustatė ne Seimas, bet Vyriausybė, daliesreikalavimų, nustatytų poįstatyminiais aktais teisėtumas yra abejotinas. Pasigirsta vis dažniau balsų, teigiančių, kad darbo santykiųreglamentavimas įmonių bankroto ir jų likvidavimo atvejais reikalaujareformuojančių pataisų. Vyrauja nuomonė, kad darbo santykiai – socialinė sfera, kuriosreguliavimas pasitarnauja darbuotojams, o verslo sąlygų neįtakoja.Gyvenimo praktika rodo visai ką kita.Tokių atvejų, koks buvo Alytuje, kaiįmonei teko atleisti kelis šimtus darbuotojų todėl, kad darbo inspekcijaneleido jiems dirbti naktį, yra ne vienas ir ne du. Panašūs įvykiai, galtik ne tokiu mastu, vyksta kasdien. O jei ir nevyksta – tik todėl, kad dardaugiau įmonių ir žmonių slapstosi nuo darbo reguliavimų, valdžios akysetapdami pažeidėjais. Reguliavimų darbo srityje yra itin daug ir įvairių: minimali alga,darbo laikas, darbo sąlygos, sutarties forma, sutarties sudarymas, darbolaiko apskaitos taisyklės, sutarties nutraukimas, atskirų darbuotojųkategorijų darbas, užsieniečių darbo ribojimai, privilegijos profsąjungos,įmonių bankroto atvejai ir darbo birža, kolektyvinės sutartys. Kaipnetinkamo darbo reguliavimo pavyzdį vertėtų paminėti minimalų darbo atlygį,dėl kurio vis aktyviau pradedama diskutuoti. Tokia pati padėtis yra ir visųkitų reguliavimų atveju. Ministerijų ir valdininkų skirtumas nuo įmonių tiktas, kad valdžia kaip darbdavys turi lygesnes teises, negu įmonės. Tai, užką įmonės būtų nubaustos, gal net privestos prie bankroto, valdžiai –visiškai normalu. Darbo inspekcija jos netikrina.Darbo santykių reglamentavimas tiek istoriškai kitose valstybėse, tiekLietuvoje remiasi kai kuriais principais. Jų suderinamumas yra labai sunkusir apskritai vargu ar įmanomas, todėl neverta tikėtis, kad darboreguliavimas, bent jau tokio lygio, kaip dabar gali būti efektyvus.Pirmiausia darbo teisėje egzistuoja bendri sutarčių laisvės, šalių lygybėsprincipai, “sutartis turi būti vykdoma” principas. Tačiau, kita vertus,darbo santykių reglamentavimo esmė yra bandymas šiuos tūkstantmečiųpatikrintus principus “patobulinti”. Išeitis įžvelgiama tokia – sumažinti ir apskritai panaikinti daugelįdarbo reguliavimų.Tačiau, kol egzistuos biurokratinis aparatas ir galingais tapę valdininkai,tol paprastam žmogui bus sunkiau realiai turėti tas teises, kurias jam žadateisiniai šaltiniai, net ir problematišku įmonių bankroto atveju.

3 6.BANKROTAI LIETUVOJE

1 Įmonių bankroto įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 1992 m. spalio 15 d.,pirmosios bankroto bylos iškeltos 1993 m. kovo mėnesį. Ūkio ministerijosduomenimis, iki 1997 m. spalio 1 d. Įmonių bankroto įstatymas buvopritaikytas 233 įmonėms ir 13 bankų; bankroto procedūros baigtos arnutrauktos 28 įmonėse, tarp jų 15 įmonių likviduota. Naujausi Ūkioministerijos duomenys rodo kiek kitokią situaciją. Iki 1999 m. vasario 23d. Įmonių bankroto įstatymas buvo pritaikytas iš viso 359 įmonėms ir 13bankų. Šiuo metu bankroto procedūros vykdomos 285 įmonėms (iš jų 113 – nuo1997 spalio 1 d.), bankroto procedūros baigtos – 74 įmonėms.

Bankroto procese iki 1997 m. spalio 1 d. buvusių įmonių turtas(neskaičiuojant įmonių, kuriose bankroto procesas baigtas) sudarė apie 814mln. litų, o jų skolos- daugiau kaip 1.25 milijardo litų. Daugiau kaip pusėbankrutuojančių ir bankrutavusių iki to laiko įmonių (BBĮ) akcijųnuosavybės teise priklausė valstybei ar savivaldybėms.

Čia norėtųsi šiek tiek “nusukti į šoną” ir prisiminti, kad šiuo metuviena iš pagrindinių įmonės problemų- apyvartinių lėšų stygius. Infliacija,kuri 1992 metais siekė 1163 procentus, o 1993 metais – 188,9 procento,beveik “suvalgė” įmonių apyvartines lėšas. Problema aktuali ir šiandien,nors infliacija dabar jau tik vienaženklis skaičius. Būtina atsižvelgti įtai, kad įmonės normaliai dirba tik tuomet, kai numatomas bent 5 procentųpelnas.

Be to, įmonių pertvarkymo sąlygos pas mus yra labai blogos dar ir dėlekonominės krizės mastų, kaip pripažįsta ir Vakarų specialistai,pralenkusių net 1930 metų Didžiosios Depresijos rodiklius: žlugo pačiosstambiausios įmonės, kurios gamino didesniąją BVP dalį (1995 m. LietuvosBVP sudarė vos 35% 1990 m. lygio), daug produkcijos eksportavo ir davėdarbą bei uždarbį tūkstančiams žmonių, dabar pereinančių į nelegalų versląar gyvenančio iš bedarbio pašalpos.Antra, verslininkystės patyrimo stoka,šešėlinės ekonomikos įsigalėjimas (specialistų teigimu, ji sudaro apie 20%visos 6alies apyvartos), korupcija, įstatymų nestabilumas didina versloriziką ir bankroto tikimybę. Trečia, vis dar netobulas Bankroto įstatymasir su juo susiję poįstatyminiai aktai apsunkina bankroto procedūras.

Iš bendros BBĮ sumos (iki 1997 spalio 1 d.) buvo 66 įmonės, kuriosevalstybė ar savivaldybės turėjo akcijų, tarp jų: 19 įmonių, kuriosevalstybei ar savivaldybėms priklausė daugiau kaip 50% akcijų (Valstybinėkelių tiesimo įmonė – 100%, Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykla –100%, VĮ “Vista” – 96%, VĮ “Šiaulių vairas”- 92%, Telšių valstybinėelektromechanikos gamykla – 73% ir kt.), 16 įmonių, kuriose valstybei arsavivaldybėms priklausė nuo 30 iki 50 procentų akcijų (AB “Šiaulių tauras”,“Koordinatė”, “Nuklonas”, “Banga”, “Aurida” ir kt.). Ūkio ministerijaturėjo 26 bankrotą paskelbusių akcinių bendrovių akcijų, Vertybiniųpopierių fondas- 27 bendrovių, Žemės ir miškų ūkio ministerija – 11bendrovių, Statybos ir urbanistikos ministerija – 7 bendrovių, Susisiekimoministerija – 1 bendrovės, Ryšių ir informatikos ministerija – 1 bendrovės,savivaldybėms priklausė 21 bendrovės akcijos ar jų akcijų dalis.

Nepaisant šių nemalonių aplinkybių,turime keletą pavyzdžių, kaibankrutuojančios įmonės atsigauna – tai “Vilma”, “Pagirių šiltnamiai”; dardaugiau atvejų, kai normalizuojama ūkinė veikla įmonėse, kurios buvo netolibankroto, pavyzdžiui, “Anykščių vynas”, “Panevėžio stiklas”, “Jūrės medis”ir kitos. Bankroto bylos iškėlimas sąlygos

Pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme esmė yra nustatyti visąskolininko turimą turtą ir jo įsipareigojimus tam, kad būtų įmanomaįvertinti skolininko mokumą ar nemokumą.

Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 3 d. nustatyta, kad teismas atsisako keltibankroto bylą, jeigu: 1. įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto byląpriėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylosiškėlimo, reikalavimus; 2. įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. Įmoniųbankroto įstatymo 9 str. 5 d nustatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeiguteismas nustato, kad yra bent viena iš dviejų sąlygų.1 sąlyga: įmonė yra nemokiPalyginti su ankstesniuoju, iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiu 1997 m.birželio 17 d. Įmonių bankroto įstatymu Nr. VIII-270, įmonės nemokumosąvoka yra pakeista iš esmės.Dabar galiojančio Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kadnemokumu laikoma tokia įmonės būklė, kai ji neatsiskaito su kreditoriaispraėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įmonės įsipareigojimamsįvykdyti, ir pradelsti įsipareigojimai (skola) viršija pusę į jos balansąįrašyto turto vertės. Įsipareigojimais laikomi bet kokie įsipareigojimai, nustatyti tiekteisės aktuose, tiek sutartyse, įskaitant baudas, palūkanas, delspinigius.1997 m. birželio 17 d. Įmonių bankroto įstatyme įmonės nemokumu buvolaikoma tokia įmonės būsena, kai jos finansiniai įsipareigojimai lygūs josturtui arba jį viršija. Kaip matome, šiuo metu galiojantis Įmonių bankroto įstatymas leidžiadaug anksčiau pradėti bankroto bylos procedūrą, kadangi įmonė nemokialaikoma jau nuo to momento, kai jos įsipareigojimai viršija pusę į josbalansą įrašyto turto vertės, o anksčiau reikėjo, kad įmonėsįsipareigojimai būtų lygus ar viršytų jos turimą turtą. Kitaip tariant,nemokumo kartelė buvo sumažinta du kartus. Atrodytų, kad taip sudaromospalankesnės sąlygos patenkinti kreditorių reikalavimus. Tačiau Laisvosiosrinkos instituto nuomone, įgyvendinus šias pataisas bankroto procedūrosgalės būti inicijuotos net toms įmonėms, kurios turi tik laikinų sunkumų,nors apskritai yra pajėgios normaliai dirbti ir atsiskaityti sukreditoriais be bankroto procedūrų. Tik tuomet, kai turtas tampa mažesnis už įsipareigojimus, galimapagrįstai kalbėti apie negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Sunkunesutikti ir su kitu Laisvosios rinkos instituto teiginiu, kad įmonė yra irgali būti laikoma nemokia tik jeigu teismas nustato, jog nei trumpalaikėje,nei ilgalaikėje perspektyvoje ji neturi realių galimybių atsiskaityti sukreditoriais, tačiau toks pasiūlymas įstatymo leidėjo buvo atmestas. Nors šiuo metu teismas ir negali atsižvelgti į įmonės mokumą ne tiktrumpalaikėje, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau dabar įmonėsnemokumo nustatymo kriterijai yra geresni už 1997 m. birželio 17 d. Įmoniųbankroto įstatyme įtvirtintus įmonės nemokumo nustatymo kriterijus.Anksčiau galiojusiame 1997 m. birželio 17 d. Įmonių bankroto įstatymeįmonės nemokumas buvo nustatinėjamas atsižvelgiant į visų įmonėsįsipareigojimų dydį: tiek tų, kurių įvykdymo terminas jau pasibaigęs, tiekir tų, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigęs. Šiuo metu galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme nustatyta, kadnustatinėjant įmonės nemokumą įmonės turtas lyginamas tik su pradelstais,t. y., tokiais įsipareigojimais, kurių įvykdymo terminas jau suėjęs, taipeliminuojant įsipareigojimus, kurių vykdymo terminas dar nesibaigė. Dar vienas esminis skirtumas nustatinėjant įmonės nemokumą bankrotobylos iškėlimo momentu – pagal 1997 m. birželio 17 d. Įmonių bankrotoįstatymo 13 straipsnio 3 dalį teismas galėjo iškelti įmonei bankroto bylątuo atveju, jeigu buvo pagrindo teigti, jog įmonė yra nemoki.Įstatymas nereikalavo, kad jau bankroto bylos iškėlimo momentu teismas išesmės išspręstų įmonės mokumo ar nemokumo klausimą. Tokiu būdu teismasgalėdavo iškelti bankroto bylą, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, t.y., jei pagal ieškovo (ieškovų) pateiktus ar teismo išreikalautusdokumentus preliminariai būdavo pakankamas pagrindas manyti, jog įmonėsfinansiniai įsipareigojimai yra lygūs įmonės turtui ar jį viršija. Dabargaliojančio Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. sakoma, kad bankroto bylaiškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki. Taigi teismas jaupriimdamas nutartį iškelti bankroto bylą privalo remtis visais per įstatymenurodytą terminą įmanomais surinkti įrodymais, kurie beveik neabejotinaileistų spręsti apie įmonės nemokumą. Aukščiausiasis Teismas ne vienoje savo byloje yra pasisakęs, kadsprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia ir ją likviduoti gali būtipriimamas tik po to, kai bus išnagrinėti bankrutuojančios įmonėsadministratoriaus pareikšti teisme ieškiniai dėl įmonės sudarytų sandoriųpripažinimo negaliojančiais, todėl administratoriaus pareikštų ieškiniųnagrinėjimo rezultatai gali turėti įtakos bankrutuojančios įmonės mokumoatstatymui. Tokiu būdu bankroto bylos iškėlimo metu neįmanoma būti šimtu procentuįsitikinus, kad įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašytoturto vertės, ir galutinis sprendimas dėl įmonės mokumo priimamas tikišnagrinėjus įmonės bankroto administratoriaus ieškininius pareiškimus dėlįmonės sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais.Darydamas išvadą apie įmonės nemokumą, teismas įmonės turtą įvertinabalansine verte, o tais atvejais, kai yra ginčas tarp šalių arba teismuikyla abejonių dėl turto vertės, teismas gali skirti ekspertizę turto rinkoskainai nustatyti. Dažnai įmonės turto balansinė vertė pakankamai ženkliaigali skirtis nuo turto rinkos vertės, todėl, remiantis vienojeAukščiausiojo Teismo konsultacijoje pateiktu išaiškinimu, paskirtaiekspertizei nustačius turto rinkos vertę, teismas šį turtą vertina nebalansine, o rinkos verte.I šlaidos apmokėti ekspertizei yra paskirstomos, įmokamos ir išieškomosremiantis bendromis CPK 110, 111 str. numatytomis taisyklėmis. Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33“Dėl įstatymų taikymo bankroto bylose” 6 dalyje pasakyta, kad sumos,skirtos apmokėti auditorių darbą pagal teismo pavedimą, išmokamos jiemsremiantis Vyriausybės 1992 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 38 “Liudytojams,nukentėjusiems, ekspertams, specialistams, vertėjams, kviestiniams irkitiems šaukiamiems asmenims išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimotvarka”. Dar viena problema įvertinant įmonės nemokumą kyla tada, kai reikianuspręsti dėl neribotos atsakomybės juridinių asmenų nemokumo. Personalinės įmonės ar tikrieji ūkinių bendrijų nariai už įmonėsprievoles atsako ir savo asmeniniu turtu, todėl kyla klausimas: arsprendžiant personalinės įmonės ar tikrosios ūkinės bendrijos nemokumoklausimą įmonės įsipareigojimus reikia lyginti ir su personalinės įmonės artikrųjų ūkinės bendrijos narių asmeniniu turtu? Manyčiau, kad, sprendžiant apie neribotos atsakomybės įmonės nemokumą,teismas turėtų įvertinti tik įmonės turtą, nes jis apskaitomas atskirai nuopersonalinės įmonės savininko ar nuo ūkinės bendrijos tikrojo nario turtoir Įmonių bankroto įstatyme numatyta, kad nemokumas nustatomasatsižvelgiant tik į įmonės balanse įrašyto turto vertę. Tačiau tam, kad būtų apsaugotos kreditorių teisės tais atvejais, kaibankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo jos savininkoar narių turto, teismo paskirtam bankrutuojančios įmonės administratoriuisavininko ar narių asmeninis turtas natūra neperduodamas, tačiau įmonėssavininkas ar tikrasis (tikrieji) narys privalo pateikti viso jo asmeninioturto sąrašą, įskaitant ir bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą,o teismas privalo imtis priemonių, kad toks turtas būtų išsaugotas ikibankroto bylos išnagrinėjimo pabaigos. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtenka neribotosatsakomybės juridinio asmens turto, tai reikalavimai tenkinami ir išsavininkų ar tikrųjų narių asmeninio turto.2 sąlyga: įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negaliatsiskaityti su kreditoriumi ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų

Ši sąlyga nereikalauja nustatinėti įmonės nemokumo, nes Įmonių bankrotoįstatymo 9 str. 5 d. numatyta, kad bankroto byla gali būti iškeliama, jeiguteismas nustatė, kad yra bent viena iš dviejų aukščiau minėtų sąlygų. Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja bankroto bylos iškėlimoprocesinės tvarkos, todėl turi būti taikomos bendros CPK taisyklės.Bankroto bylos iškėlimas ar atsisakymas iškelti bankroto bylą yraprocesinis veiksmas, sukeliantis teisines pasekmes ne tik bylos šalims, betir kitiems asmenims, todėl teismas sudėtingas bylas (pvz.: didelė įmonė,kurioje dirba daug darbuotojų, didelis įsiskolinimas ir pan.) turėtųnagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.Tačiau dažniausiai bankroto bylos iškėlimo klausimą teismas sprendžia

rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie posėdžio vietą irlaiką. Bankroto bylos iškėlimo stadija baigiasi teismui priėmus nutartį dėlbankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo iškelti bankroto bylą. Teismo nutartįgalima apskųsti per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo arba gavimo dienos

4 7. GELBĖTI BANKRUTUOJANČIĄ ĮMONĘ AR TEISINGAI PADALYTI JOS TURTĄ?

Pirmasis variantas, regis, geresnis visiems suinteresuotiemskreditoriams – jie gali gauti visus pinigus: akcininkams – išlieka jųturtas; darbuotojams – jie nepraranda pragyvenimo šaltinio; pagaliauvalstybei – jai nereikia šelpti naujų vargšų. Ne veltui Vakaruose bankrotoįstatymai dešimtmečiais buvo vis labiau švelninami, sudaromos palankesnėssąlygos atsigauti skolose paskendusiai firmai: jai padeda valstybė,kreditoriai, specialios gelbėjimo organizacijos.

5 Ištekliai

Bankrutuojančiai įmonei, priklausomai nuo jos verslo pobūdžio irnuosmukio laipsnio, trūksta įvairių išteklių, bet problemų dėl personalo irfinansų neišvengia nei viena.

Kiekviena tokia įmonė turi įvairaus turto, kurį norėtų parduoti, tačiaudažnai pasiūla (ypač gamybinių patalpų, pastatų, įrengimų) gerokaipralenkia paklausą, pirkėjų rasti sunku. Paprastai rezultatus lemia įmonėsir jos turto (nekilnojamojo) vieta, vadovybės apsukrumas.

Antrasis finansinių išteklių šaltinis – patys kreditoriai. Jeigu jie jaunusprendė palaikyti įmonės pertvarkymą, tai privalo netrukdyti jaipanaudoti verslui atgaivinti tas lėšas, kurias įmonė gauna pardavusi savoturtą. Antra, jie turėtų skirti papildomų kreditų, nors tai, žinoma, irrizikinga.

6 Likvidavimas

Jei per 6 mėnesius po bankroto bylos iškėlimo nepatvirtinamas sanavimoprojektas ar nesudaroma taikos sutartis (apie ją skaitykite 3.2.8.3.skyriuje), teismas gali įmonę pripažinti bankrutavusia ir priimti sprendimądėl jos likvidavimo. Šiuo atveju teismas skiria likvidacinę komisiją ir jospirmininką.

Likvidacinė komisija atlieka šias funkcijas:

1) inventorizuoja įmonės turtą ir jį perima iš administratoriaus, nustatoturto pardavimo eiliškumą ir paveda likvidacinės komisijos pirmininkuiorganizuoti turto pardavimą;

2) nustato kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką ir paveda likvidacinėskomisijos pirmininkui atsiskaityti su kreditoriais.

Be aukščiau minėtų turto pardavimo organizavimo likvidacinės komisijospirmininkas taip pat atleidžia darbuotojus iš darbo, grąžina įmonėssavininkui likusį po likvidavimo įmonės turtą bei išregistruoja įmonę.

Likvidavimo atveju visų kreditorių reikalavimai tenkinami iš lėšų, gautųpardavus įmonės turtą. Jeigu turtas buvo įkeistas, įkaito turėtojuiatlyginama iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. Šių lėšų likutisskiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Likviduojant įmonękreditorių reikalavimai tenkinami ta pačia eile kaip ir sanavimo atveju.

Ne viešose varžytynėse gali būti parduodamas tik greit gendantisturtas bei trumpalaikis turtas, kuris ilgiau saugomas gali prarasti prekinęvertę. Toks turtas parduodamas per prekybines įmones komiso pagrindais.

Jeigu varžytynėse nepavyksta turto parduoti, skelbiamos pakartotinėsvaržytynės sumažintomis kainomis. Pakartotinai varžytynėse neparduotasįkeistas turtas perduodamas įkaito turėtojui. Dėl kito neparduoto turtotolesnio panaudojimo sprendžia kreditorių susirinkimas.

7 Bankrutuojančios įmonės prijungimas prie normaliai veikiančios

Toks sprendimas realesnis ir dažniau taikomas, kol bankrotas darnepaskelbtas: 1996 m. pabaigoje JAV aviacijos ir kosminės technikosgigantas “Boeing” prisijungė taip pat galingą korporaciją “McDonnellDouglas”, kuri 1995 m. baigė turėdama 416 mln. dolerių nuostolių. Žinoma,tai ne “Boeing” labdara, o abiem šalims naudinga “santuoka”, bet “McDonnellDouglas” korporacijai ji gerokai svarbesnė. Jei bankrutuojančiai įmoneitokia proga pasitaiko, nereikia jos praleisti: tai būtų gera naujienaakcininkams, darbuotojams ir kreditoriams, nes nuostoliai dėl pertvarkymobūtų minimalūs, turtas panaudotas pagal paskirtį, dauguma darbo vietųišsaugota.

8 Bankrutuojančios įmonės sanavimas

Iškėlus bankroto bylą paprastai ruošiamas sanavimo projektas. Bankrotoįstatymas reikalauja, kad, įmonei tapus nemokia, įmonės valdyba (jei jinesudaryta, – administracijos vadovas) ne vėliau kaip per 40 dienų privalosušaukti įmonės valdymo organą, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonęreorganizuoti ar likviduoti. Taigi šis dokumentas- pertvarkymo projektas –yra privalomas, jį tvirtina teismas arba kreditorių susirinkimas(pritarimui gauti reikia, kad už sanavimo projektą balsuotų kreditoriai,turintys ne mažiau 2/3 visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos).

Jame numatomas kompleksas priemonių įmonės mokumui atkurti (veiklospakeitimas, įvairios techninės ir ekonominės priemonės, turto pardavimas,kreditorių nuolaidos įmonei, gamybos ir darbo organizavimo pakeitimai).Jeigu kreditorių susirinkimas pritaria projektui, administratorius jįteikia teismui tvirtinti.

Įgyvendinant sanavimo projektą, palaipsniui atkuriamas įmonės mokumasir pradedami tenkinti kreditorių reikalavimai. Pirmąja eile yra tenkinamidarbuotojų reikalavimai, taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti užperdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile yra tenkinamivalstybinių mokesčių, socialinio ir sveikatos draudimo įmokų reikalavimaiir reikalavimai apmokėti užsienio paskolas, kuriems suteikta valstybėsgarantija. Trečiąja eile tenkinami visi kiti kreditorių reikalavimai.

Jeigu sanavimo projekto nepavyksta įgyvendinti, teismas kreditoriųsusirinkimo teikimu gali nutraukti įmonės sanavimą. Tada kreditoriai turiapsispręsti, ar toliau vykdys bankroto procedūras, ar siūlys įmonęlikviduoti.

Jeigu sanavimo projektą pavyksta įgyvendinti, administratoriusparengia ir pateikia teismui sanavimo ataskaitą. Joje nurodoma, koks įmonėsturtas, kas jo savininkai (jiems priklausančios dalys). Kadangi sanuotojai,finansavę projektą įgija teisę į dalį įmonės turto (tai numatoma sanavimoprojekte), todėl buvusių savininkų dalis gali gerokai sumažėti. Jeigu posanavimo lieka nepatenkinti kai kurių kreditorių reikalavimai, teismui turibūti pateiktas sąrašas su jų raštišku patvirtinimu, kad sanavimo projektasįgyvendintas.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, ir įsitikinęs, kadsanavimo projektas įgyvendintas, nutraukia bankroto bylą.

Taigi, svarbiausias ir, atrodytų, elementarus, bet ne taip lengvaiįgyvendinamas reikalavimas sanavimo projektui- įmonė privalo kuo greičiaupradėti dirbti rentabiliai. Pradinė informacija projektui sudaryti – įmonėsbūklės įvertinimo, kuris atliekamas dar prieš skelbiant bankrotą ar jįpaskelbus, medžiaga: ji paprastai orientuoja, kokiu keliu galima eiti.

Pertvarkymo projektui įforminti tinka tradicinė verslo plano forma su kaikuriais specifiniais papildymais: žiniomis apie skolas, numatomą parduotiturtą, valdymo specifiką ir t.t. Svarbiausia- projekte tinkamai įvertintirizikos veiksnius, kad jie būtų realūs, nes mulkinti kreditorius nėrajokios prasmės – bus tik veltui prarastas laikas.

Pertvarkymo projekto įgyvendinimas nedaug kuo skiriasi nuo bet kokiosinovacinės programos realizavimo. Ji turi tik vieną specifinį bruožą –kreditoriai turi teisę kontroliuoti, kaip vykdomi darbai.

Dažniausiai pasitaiko šie projektų variantai:

1) ankstesnio verslo apimčių fiksavimas esamame lygyje,

2) naujo verslo įsisavinimas, kai senasis nebeturi perspektyvų,

3) bankrutuojančios įmonės prijungimas prie normaliai veikiančios.

9 Taikos sutartis

Bankroto byla taip pat gali būti nutraukta taikos sutartimi tarpkreditorių ir įmonės savininkų.

Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonėsveiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriaisutinka finansinius reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

Taikos sutartis gali būti sudaroma kiekvienoje bankroto vykdymostadijoje iki to laiko, kol teismas pripažįsta įmone bankrutavusia.Sudarant tokią sutartį, joje turi būti nurodoma: įmonei daromos nuolaidos,finansiniai kreditorių reikalavimai, įmonės atsakomybė už taikos sutartiesnevykdymą ir kt. Šią sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai (jų atstovai)ir administratorius, gavęs įmonės savininko ar kito valdymo organo raštiškąsutikimą. Sutartį tvirtina teismas, o jei bankroto procedūros nagrinėjamosneteismine tvarka (kai nėra teismuose iškelta bylų)- notaras.

10 8. ĮMONIŲ ADMINISTRATORIUS

Įmonės bankroto procese pagrindinė figūra yra įmonės administratorius.Ilgą laiką jo skyrimo ir kvalifikacijos kėlimo procesas buvo nevaldomas.Šiuo metu galiojantis Įmonių bankroto įstatymas išsamiai reglamentuojabankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimą, kompetenciją iratsakomybę.

Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriumi gali būti tikteismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankrotoadministravimo paslaugas. Šiuo metu Lietuvoje bankrutuojančių įmoniųadministravimo paslaugas turi teisę teikti 242 fiziniai ir 21 juridinisasmuo.

LR Vyriausybė 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1072 nustatė, kad asmenys,iki 1997 m. spalio 1 d. paskirti bankrutuojančių įmonių administratoriaisir bankrutavusių įmonių likvidavimo komisijų pirmininkais, privalo iki 1998m. spalio 1 d. išlaikyti bankrutuojančių įmonių administratoriųkvalifikacijos egzaminą. Šiuo nutarimu patvirtinta įmonių bankrotoadministravimo paslaugų taikymo tvarka, bankrutuojančių įmoniųadministratorių atestavimo komisija.

Pagal šį nutarimą fizinis asmuo, norintis įgyti teisę dirbtibankrutuojančios įmonės administratoriumi ar bankrutavusios įmonėslikvidavimo komisijos pirmininku, privalo:

1) turėti aukštąjį išsimokslinimą ir 3 metų vadovaujamojo darbo stažą arbaaukštesnįjį išsimokslinimą ir 5 metų vadovavimo įmonei stažą;

2) išmanyti įmonių veiklą, bankroto procedūras, darbo santykiusreglamentuojančius ir kitus teisės aktus.

Juridinis asmuo, norintis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimopaslaugas, privalo:

1)užtikrinti, kad ne mažiau kaip trečdalis darbuotojų turėtųbankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinius pažymėjimus;

2) tinkamai vykdyti mokestines prievoles pagal mokesčių įstatymus irmokestinės paskolos sutartį.

Juridinis asmuo, paskirtas bankrutuojančios įmonės administratoriumi arbankrutavusios įmonės likvidavimo komisijos pirmininku:

1) pateikia įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (kreditoriųsusirinkimui, kai vykdomas neteisminis įmonės bankroto procesas) tvirtintiįgalioto asmens (įgaliotinio) kandidatūrą. Įgaliotas asmuo privalo turėtibankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinį pažymėjimą; šiamasmeniui keliami LR įmonių bankroto įstatyme administratoriui nustatytireikalavimai;

2) su kreditorių susirinkimo pirmininku sudaro pavedimo sutartį;

3) atlygina visus nuostolius, kurie atsirado dėl įmonės administratoriauskaltės.

Bankrutuojančios įmonės administratoriumi negali būti paskirtasfizinis ar juridinis asmuo, kuriam nutrauktas anksčiau išduotobankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo arleidimo teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas galiojimas dėlpažeidimų, susijusių su įmonių bankroto administravimu.

Bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikaciniai pažymėjimaiir leidimai teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas išduodami 3metams.

Bankrutuojančių įmonių administratorių atestavimo komisija savosprendimu gali nutraukti bankrutuojančių įmonių administratoriauskvalifikacinio pažymėjimo ar leidimo teikti įmonių bankroto administravimopaslaugas galiojimą.

Bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimogaliojimas fiziniam asmeniui nutraukiamas, kai:

1) pasibaigia pažymėjimo galiojimo laikas;

2) pažymėjimo turėtojas raštu kreipiasi dėl jo panaikinimo;

3) paaiškėja, kad fizinis asmuo neatitinka išsimokslinimui arkvalifikacijai keliamų reikalavimų.

Leidimo teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas galiojimasjuridiniam asmeniui nutraukiamas, kai:

1) pasibaigia leidimo galiojimo laikas;

2) juridinis asmuo pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;

3) juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla (vykdomas neteisinisbankroto procesas) ar juridinis asmuo yra likviduojamas;

4) nevykdomi kiti reikalavimai (įmonėje mažiau kaip 1/3 darbuotojų turipažymėjimus, nevykdomos mokestinės prievolės).

Administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškeltabankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuoar jo valdymo organų narys), asmuo, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus irkitus teisės aktus neturintis teisės būti administracijos vadovu, įmonėssavininkas, jos tarybos, valdybos narys arba asmuo iš netekusios įgaliojimųdėl bankroto bylos iškėlimo įmonės administracijos vadovas, akcininkas,nuosavybės teise turintis daugiau kaip 10% bankrutuojančios įmonės akcijų.Šie reikalavimai keliami ir asmenims, kurie dirbo bankrutuojančioje įmonėjeir buvo atleisti iš tokių pareigų per paskutinius 12 mėnesių iki bankrotobylos iškėlimo.

Pažymėtina, kad fizinis asmuo vienu metu gali būti paskirtas tikvienos įmonės administratoriumi !

Nutartį dėl administratoriaus laikino pavadavimo jo atostogų arlaikino nedarbingumo (ligos ar pan.) atveju priima teismas kreditoriųsusirinkimo teikimu.

Administratoriaus, kaip vadovo, darbo specifika, žinoma, įmonių bankrotoįstatyme menkai atskleista – kaip ir dera tokiam dokumentui. Iš tiesųbankrutuojančios ir pertvarkomos įmonės administratorius- ypatingo,specifinio tipo vadovas, atliekantis nepaprastai sunkią ir sudėtingąmisiją. Dėl to jam reikia ir ypatingų sugebėjimų.

Pirmiausia, žinoma, jis turi būti novatorius – turėti originaliųidėjų ir mokėti skatinti jų generavimą, nes be naujovių versle, jotechnologijoje, finansų, ekonomikos, valdymo srityse joks įmonėspertvarkymas neįvyks.

Administratoriui reikia ir lyderio sugebėjimų: jis turi mokėtirealizuoti naujas idėjas, efektyviai panaudodamas paprastai gana kuklųintelektualinį personalo potencialą, ribotus finansinius išteklius. Žinoma,lyderis reikalingas bet kuriai ūkinei organizacijai, veikiančiai rinkossąlygomis, bet administratoriui tokie sugebėjimai ypač svarbūs, nes jisturi spręsti hamletišką klausimą – būti įmonei ar nebūti.

Pagaliau administratoriui savo funkcijas tenka vykdyti kreditoriamskontroliuojant. O ta kontrolė yra (ar bent turėtų būti !!!) kur kaskietesnė negu firmos valdybos verslininko veiksmų kontrolė – to reikalaujasudėtinga situacija. Dėl to administratoriui dar būtinos ir diplomatosavybės- reikia mokėti įtikinti kreditorius, kad jo planai, sprendimai yranaudingi ir realūs.

Taigi reikalavimai administratoriui, arba amerikiečių terminu – korporacijųgydytojui, tikrai didžiuliai, bet jie neturi stebinti: tik toks vadovasgali pajudinti iš vietos bankrutuojančios įmonės atgaivinimo procesą irsėkmingai jį vykdyti – suburti kūrybišką ir darbingą komandą, vadovautipertvarkymo projekto parengimui ir įgyvendinimui, rasti tam reikalingųišteklių, pirmiausia finansinių ir žmogiškųjų, taip pat, žinoma, spręstioperatyvinius įmonės valdymo klausimus, kaip tai numatyta Įmonių bankrotoįstatyme.

Vertinant administratoriaus pareigas iš vakarietiško mąstymopozicijų, šios pareigos atrodo gana viliojančios, nes suteikia puikią progąasmenybės saviraiškai, autoritetui verslo pasaulyje užsitarnauti, nors,aišku, reikalauja didelės fizinės ir emocinės įtampos, yra gana rizikingos.Vakaruose tokių pramuštgalvių (mūsų akimis žiūrint) atsiranda. Kai kurie išjų tampa garsiais žmonėmis, savotiškais nacionaliniais didvyriais: kad irLi Jakoka (Lee A. Iacocca), buvęs automobilių korporacijos “Chrysler”direktorių tarybos pirmininkas, 1979-1984 išgelbėjęs šią korporaciją nuobankroto ir už tai 1986 metais pripažintas antruoju pagal populiarumą (poprezidento R. Reigano) JAV žmogumi; jis net buvo tarp pretendentų į šaliesprezidentus 1984 ir 1988 metais.

Mūsų situacija kita: gyvename laukinio, ankstyvojo kapitalizmolaikais, kai yra daug norinčių greitai pralobti, bet trūksta sugebančių taipadaryti legaliai. Be to, ir sąlygos civilizuotam verslui dar tik kuriamos.Todėl rasti tinkamą administratorių bankrutuojančiai įmonei pertvarkytitikrai sunku. Administratorius dažnai yra silpniausia sistemos grandis, irpertvarkymo procesai stringa nuo pat pradžios.

Žinoma, čia yra dalis pačių kreditorių kaltės – jie per mažai dedapastangų tinkamam administratoriui rasti, palankioms jo darbo sąlygomssudaryti. Tačiau iš esmės tai kur kas platesnė problema: turime pripažinti,kad administratoriui būtinas platus akiratis – reikia išmanyti vadybą,finansus, marketingą, turėti psichologijos žinių ir specifinių charakteriobruožų – kovingumo, optimizmo, ištvermės ir kt.

Tad išeitis viena – tokio tipo vadovus reikia rengti parenkant tamtikrų savybių kandidatus ir duodant jiems reikalingų žinių. Kai žinia, toksparengimas užtrunka ne vienerius metus, todėl, manyčiau, tuo reikėjopasirūpinti dar 1990 ar bent 1992 metais. Tada krizės padariniai būtų buvękur kas lengvesni. Tereikėjo perimti Vakarų patyrimą. Antai legendinisjaponų verslininkas K. Matsušita (Konosuke Matsushita), korporacijos“Matsushita Electric Industrial” (gaminančios aukštos kokybės radijo,televizijos, elektronikos gaminius, mums gerai žinomus “Panasonic”pavadinimu), savo korporacijos verslo administravimo mokyklos klausytojamsjau seniai yra įvedęs stažuotę bankrutuojančiose firmose. Beje, ir mūsųkaimynai estai dar planinės ekonomikos laikais mokė būsimuosius vadovustokių dalykų ir apskritai skyrė daugiau dėmesio vadybai negu mes. Ar netodėl jie kur kas lengviau išgyvena perėjimą iš senosios socialinėssistemos į naująją?

Reikia pasirūpinti tinkamu administratorių darbo motyvavimu- tiekmaterialiniu, tiek moraliniu. Pavyzdžiui, gal juos reikėtų premijuoti užgerą darbą įmonės akcijomis? Gal dažniau rašyti spaudoje? Juk dėka LiJakokos, kitų įžymių verslininkų bei vadovų vardai ir nuopelnai šiandiengerai žinomi net tik Vakaruose, bet ir pas mus. O Lietuvoje? Ar daug kasžino, kieno dėka “Panevėžio stiklas” ar “Anykščių vynas” įveikė krizę,darbuotojai neprarado darbo vietų? Suprantama, atgaivinant šias įmonesaktyviai dalyvavo daug gerų specialistų, darbininkų, bet ypač nusipelnė, bejokios abejonės, šių įmonių vadovai: Alfonsas Paberalis, inžinierius,išradėjas, beje, prieš tai technologinių naujovių dėka padėjęs atsigautikitai Panevėžio įmonei – Linų kombinatui, ir Jonas Makštelė, taip patinžinierius, palikęs ramias pareigas sostinėje ir užsikrovęs sunkią įmonės,kurioje anksčiau dirbo, gelbėjimo naštą. Taigi korporacijų gydytojų,atrodo, atsiranda ir pas mus!

Pagaliau administratoriaus darbas bus efektyvesnis ir lengvesnis, jeiguadministratorius turės gerai apgalvotus, kreditorių patvirtintuspareiginius nuostatus, nustatančius jo pareigas, teises, atsakomybę,santykių su kreditoriais ypatybes išsamiau, negu tai padaryta Įmoniųbankroto įstatyme. Tokie nuostatai būtų civilizuoto ir dalykiškoadministratoriaus, jo komandos ir kreditorių bendravimo pagrindas, nors,žinoma, visų galimų problemų iš anksto numatyti ir aprašyti niekadanepavyks.

11 9. BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO PASEKMĖS

Teismui iškėlus bankroto bylą:

1) įmonės valdymo organai perduoda administratoriui įmonės turtą pagalfinansinę atskaitomybę, parengtą remiantis tos dienos, kai iškelta įmonėsbankroto byla, duomenimis, ir visus dokumentus;

2) įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonėsadministratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas, atleidžia išpareigų įmonės valdybos narius ir administracijos vadovą. Šiems asmenimsnemokama išeitinė pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę kompensacijąuž nepanaudotas atostogas;

3) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankrotobylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų mokėjimą, išieškoti skolas iššios įmonės teismine ar neginčo tvarka. Nutraukiamas delspinigių už visasįmonės prievoles, tarp jų išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotąmokėjimą, skaičiavimas;

4) įmonė turi teisę verstis ūkine veikla ir gauti pajamų iš ūkinės veiklosbei daryti išlaidų, susijusių su ūkine veikla;

5) teismas nustato įmonės ūkinės veiklos ir disponavimo įmonės turtu, kurįbe teismo leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti,garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip jį perleisti(perduoti), apribojimus;

6) įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

12 Kreditorių atsakomybė

Tenka pripažinti, kad labai mažai atsakomybės junta tos grandys, kuriomspavesta valdyti valstybės turtą, tarp jų ir kreditoriai, atstovaujantysvalstybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr.1073 “Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankrotoprocedūrose tvarkos patvirtinimo” patvirtino įgaliotų asmenų atstovavimovalstybės institucijoms BBĮ pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teiseskreditoriaus tvarką. Šio nutarimo 32 punkte nustatyta, kad “valstybėsinstitucija – BBĮ kreditorius – privalo kartą per ketvirtį apsvarstytibankroto proceso ir atstovavimo konkrečioms įmonėms eigą bei rezultatus irsavo išvadas bei pasiūlymus per mėnesį (pasibaigus ketvirčiui) pateiktiŪkio ministerijai. Ūkio ministerija, apibendrinusi pasiūlymus, išvadaspateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Tačiau tyrimai rodo, kad šį dinamišką ir svarbų tiek ekonomine, tieksocialine prasme procesą reikia (bent šiame ekonominės reformos beispartaus struktūrinių pokyčių etape) koordinuotai valdyti. Tuo tiksluLietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1060įsteigė Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos. Šiodepartamento nuostatai patvirtinti 1998 m. gruodžio 15 d. ūkio ministroįsakymu Nr. 417.

Įmonių bankroto valdymo departamento pagrindiniai uždaviniai yra:

1) įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką nuostolingaidirbančių įmonių veiklos ir bankroto srityse;

2) analizuoti nuostolingai dirbančių ir bankrutuojančių įmonių veiklą,parinkti įmones, kurioms galėtų būti taikomos jų veiklos gaivinimo arsanavimo priemonės, naudojamos valstybės (savivaldybių) biudžeto ir kitoslėšos, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir/arba Ūkio ministerijossuteiktus įgaliojimus prižiūrėti ir kontroliuoti šių įmonių veiklą;

3) teisės aktų nustatyta tvarka teikti tvirtinti įmonių, kurių veiklaigaivinti tikslinga naudoti valstybės (savivaldybių) biudžeto ir kitaslėšas, gaivinimo ir sanavimo programas.

13 10. SENOJO IR NAUJOJO BANKROTO ĮSTATYMŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI

Įstatyme padaryti tokie svarbesni pakeitimai:

– patikslinti kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindai;

– apibrėžta įmonės nemokumo sąvoka (“Bankrotas- nemokios įmonės būsena”.“Įmonė nemokumas- įmonės būsena, kai jos finansiniai įsipareigojimai lygūsjos turtui arba jį viršija”);

– išplėstas asmenų galinčių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo,ratas. Į teismą, be kreditorių gali kreiptis akcininkai (pajininkai) arnedidelės jų grupės, įmonių dirbantieji gali kreiptis į teismą patys arbaper Darbo inspekciją, žemdirbiai-patys arba per Žemės ir miškų ūkioministeriją, apskrities viršininką ar visuomenines žemdirbių organizacijas;

– patikslintos įmonių ūkinės veiklos ir disponavimo jos turtu sąlygos,iškėlus įmonei bankroto bylą. Teismas nustato ūkinės veiklosapribojimus disponuoti turtu;

– siūlomas naujas pagrindas- bankrutuojančios įmonės statusas- atleistinereikalingus įmonės ūkinei veiklai darbuotojus. Tam įteisinti siūlomasDarbo sutarties įstatymo papildymas. Šiuo pagrindu gali būti atleidžiamidarbuotojai tik pagal teismo patvirtintą sąrašą pagal atskiras pareigybes;

– patikslinta administratoriaus skyrimo tvarka, nustatyti reikalavimai,administratoriumi gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys;

– patikslinta turto įkeitimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tvarka.Teismas pripažins negaliojančiomis įkeitimo sutartis, jeigu jos buvosudarytos tuo metu, kai įmonė buvo nemoki;

– patikslinta nutarties dėl įmonės sanavimo priėmimo tvarka, pakeista patisanavimo sąvoka: tai kompleksas priemonių įmonės mokumui atkurti;

– patikslinta taikos sutarties sudarymo tvarka;

– nustatytas laiko ribojimas (šeši mėnesiai), priimti nutarčiai įmonęsanuoti ar nutraukti bankroto bylą, po kurio įmonė turi būti likviduojama;

– pakeista kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka: iš lėšų, gautų pardavusįkeistą turtą, atsiskaitoma su įkaito turėtoju, o šių lėšų likutisnaudojamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti;

– patikslinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė.

Iki šiol pagal galiojančius teisės aktus nebuvo valstybės institucijos,kuri kauptų duomenis apie bankrutuojančias ar bankrutavusias įmones.

Naujajame Įmonių bankroto įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 1997 m.spalio 1 d., bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta duomenų apie BBĮpateikimo ir skelbimo tvarka. Nuo 1997 metų spalio 1 d. įvesta statistinėatskaitomybė, todėl administratoriai ir likvidavimo komisijų pirmininkaiįstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų nepateikimą ar klaidingąduomenų pateikimą.

Įstatyme liko nuostata, įtvirtinanti žemės ūkio veikla užsiimančiųfizinių asmenų privilegijuotą padėtį, palyginti su kitų kreditoriųpadėtimi. Pagal priimtą įstatymo nuostatą fizinių asmenų reikalavimai užperdirbti supirktą žemės ūkio produkciją tenkinami pirmiausia kartu sudarbuotojų reikalavimais. Ši nuostata, sudarydama išskirtines sąlygasvienai ūkio subjektų grupei, pažeidžia kitų subjektų interesus. Tad visospagal Darbo apmokėjimo ir Darbo sutarties įstatymus priklausančios sumosgalima ir negauti.

1 11. STATISTIKA

1 lentelė. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių tipai|Types of |1993-2003 07 01 |1st half-year of 2003 ||enterprises | | || |Number of |% |Number of |% || |enterprises | |enterprises | ||Total |2699 |100 |297 |100 ||State companies |34 |1.3 |- |- ||Municipality |18 |0.7 |2 |0.7 ||enterprises | | | | ||General |7 |0.3 |1 |0.3 ||partnerships | | | | ||Joint stock |1816 |67.3 |200 |67.4 ||companies | | | | ||Stock companies |366 |13.5 |13 |4.4 ||Agricultural |107 |4.0 |14 |4.7 ||enterprises | | | | ||Public enterprises |13 |0.5 |1 |0.3 ||Cooperative |52 |1.9 |6 |2.0 ||societies | | | | ||Private companies |244 |9.0 |58 |19.5 ||Other |42 |1.5 |2 |0.7 |

[pic]

[pic]

[pic]

2 lentelė. Pradėtos ir baigtos bankroto procedūros savivaldybėse

| |1993-2003 |1993-1998|1999 |2000 |2001 |2002 |1st || | | | | | | |half-yea|| | | | | | | |r of || | | | | | | |2003 || |S1 |E2 |S1 |E2 |S1 |E2 |S1 |E2 |S1 |E2 |S1 |E2 |S1 |E2 ||Total |2699 |1317 |352 |283 |247 |200 |414 |313 |592 |329 |797 |174 |297 |18 ||Alytus |141 |82 |13 |13 |11 |11 |36 |29 |34 |20 |33 |9 |14 |- ||Kaunas |706 |359 |112 |82 |72 |58 |97 |69 |163 |99 |193 |50 |69 |1 ||Klaipėda |254 |117 |16 |16 |28 |19 |45 |33 |51 |26 |78 |19 |36 |4 ||Marijampo|96 |48 |20 |16 |12 |12 |16 |11 |15 |5 |15 |3 |18 |1 ||lė | | | | | | | | | | | | | | ||Panevėžys|207 |127 |32 |32 |13 |12 |27 |27 |64 |39 |55 |17 |16 |- ||Šiauliai |256 |137 |36 |31 |39 |30 |45 |33 |49 |26 |93 |17 |25 |- ||Tauragė |68 |33 |8 |7 |2 |2 |11 |10 |11 |10 |24 |4 |12 |- ||Telšiai |234 |132 |11 |9 |20 |19 |49 |40 |60 |29 |72 |24 |22 |11 ||Utena |117 |59 |19 |14 |5 |2 |9 |9 |24 |18 |47 |16 |13 |- ||Vilnius |590 |223 |85 |63 |45 |35 |79 |52 |121 |57 |188 |15 |72 |1 |

1 started bankruptcy procedures in respective years2 ended bankruptcy procedures in 2003 07 01[pic]

[pic]

3 lentelė. Bankrutavusios ir bankrutuojančios įmonės savivaldybėse pagalveiklos rūšį 1993-2003 07 01|Type of |Tot-|Municipalities ||economic |al | ||activity | | || | |Alyt|Kau-|Klai|Marija|Pane|Šia-|Tau|Tel|Ute|Vil-n|| | |us |nas |-pėd|-mpolė|-vėž|ulia|-ra|š-i|-na|ius || | | | |a | |ys |i |gė |ai | | ||TOTAL |2699|141 |706 |254 |96 |207 |286 |68 |234|117|590 ||Agriculture, |173 |11 |36 |10 |8 |18 |23 |10 |17 |19 |21 ||hunting and | | | | | | | | | | | ||forestry | | | | | | | | | | | ||Fishery |4 |- |- |3 |- |1 |- |- |- |- |- ||Mining and |7 |- |1 |- |- |1 |2 |- |- |1 |2 ||exploitation of| | | | | | | | | | | ||quarries | | | | | | | | | | | ||Manufacturing |831 |50 |212 |70 |42 |74 |96 |24 |63 |42 |158 ||Supply of |5 |- |- |- |1 |- |- |- |2 |- |2 ||electricity, | | | | | | | | | | | ||gas and water | | | | | | | | | | | ||Construction |265 |8 |54 |24 |12 |21 |33 |3 |29 |14 |67 ||Wholesale and |1053|52 |308 |105 |25 |72 |103 |25 |101|29 |233 ||retail trade | | | | | | | | | | | ||Hotels and |77 |7 |18 |6 |1 |10 |8 |3 |2 |5 |17 ||restaurants | | | | | | | | | | | ||Transport, |115 |7 |27 |21 |2 |6 |11 |1 |11 |5 |24 ||storage and | | | | | | | | | | | ||communications | | | | | | | | | | | ||Financial |24 |- |12 |- |- |- |3 |- |1 |- |8 ||broking | | | | | | | | | | | ||Real estate, |78 |3 |21 |6 |3 |3 |4 |- |3 |1 |34 ||rent and other | | | | | | | | | | | ||business | | | | | | | | | | | ||activity | | | | | | | | | | | ||Education |1 |- |- |- |- |- |- |1 |- |- |- ||Health care and|12 |1 |2 |2 |- |- |1 |1 |- |- |5 ||social work | | | | | | | | | | | ||Other social |54 |2 |15 |7 |2 |1 |2 |- |5 |1 |19 ||and personal | | | | | | | | | | | ||service | | | | | | | | | | | ||activity | | | | | | | | | | | |

[pic]

[pic]

2 12. STATISTIKOS APŽVALGA

2003 m . liepos 1 diena juridinių asmenų registre buvo 270143 įmonės,iš kurių 105892 (tai yra 39,2%) buvo išregistruotos. 2003 metų pirmajamepusmetyje įregistruotos 4395 ir išregistruotos 10284 įmonės. Nuo 1993 metų iki 2003 07 01 bankrotus deklaravo 2699 įmonės, tai yra1% iš visų registruotų įmonių. 2613 įmonėse atlikti teisminės ir 86neteisminės bankroto procedūros. Bankroto procedūros buvo baigtos 1317įmonėse. Iš jų –1277 likviduotos, 4 reorganizuotos, 11 sanuotų, kitos 25bankroto bylos baigėsi nutraukimu arba taikos sutartimi (7 diagrama).Bankroto procedūra 1382 įmonėse progresavo taip: reorganizacija trijose,sanuotos – 5, tačiau bankroto procedūra nepriimta 253 įmonėms. 2003 metų pirmajame pusmetyje bankroto procedūras deklaravo 297įmonės, 18- ai iš jų bankroto procedūros buvo baigtos. Palyginus pirmą 2003metų pusmetį su pirmuoju 2002 metų pusmečiu, deklaruotų bankroto procedūrųmažėjo 14,4%, o palyginus su adekvačiu 2001 metų periodu- augimas 9,2%.Užbaigtų bankroto procedūrų skaičiai yra augantys. Pirmajame 2001 metųpusmetyje bankroto procedūros buvo baigtos 98 įmonėse, pirmajame 2002 metųpusmetyje – 228 įmonės, ir pirmajame 2003 metų pusmetyje – 323 įmonės.Pirmajame 2003 metų pusmetyje, palyginus su 2002 metų, baigtų bankrotoprocedūrų išaugo 41,7% ir palyginus su 2001 metų – išaugo 3,3 karto (5

diagrama). Iki 2003 07 01 bankroto procedūras per metus baigdavo 7,8%, per dumetus – 40,4%, per tris metus – 31,1%, ir per keturis – 10,6% įmonių. Visą periodą nuo 1993 metų iki 2003 07 01 daugiausia bankrotoprocedūrų buvo pradėta Vilniaus ir Kauno savivaldybėse. Kaune buvo pradėta26,2% iš visų šalies bankroto bylų, Vilniuje – 21,9% (4 diagrama). Analizė apie bankroto procedūrų trukmę bus atlikta su 1999 metųduomenimis. Apie 81% bankroto procedūrų tais metais buvo baigta iki 2003 0701. Skirtingose savivaldybėse skirtingas ir bankrot procedūrų trukmėslygmuo. 1999 metaisAlytaus, Marijampolės ir Tauragės savivaldybiųdeklaruotas bankrotų skaičius nėra didelis (atitinkamai 11, 12 ir 2), irtai buvo baigta iki 2003 07 01. Vilniaus ir Kauno savivaldybėse skaičiai išbaigtų bylų kiekio – atitinkamai 77,8% ir 80,6% iš visų deklaruotų bylųtose savivaldybėse 1999 metais (2 lentelė). Ir tuo remiantis, 2003 metų pirmajame pusmetyje bankroto procedūrosbuvo pradėtos 297 įmonėse. Iš savivaldybių, kurių skaičius bankrutuojančiųir bankrutavusių įmonių 2003 metų pirmame pusmetyje (palyginus su visomisbankrutuojančiomis ir bankrutavusiomis įmonėmis visame 1993 – 2003 07 01laikotarpyje), buvo didžiausias, išsiskiria Marijampolės, Tauragės irKlaipėdos savivaldybėse. Šiose savivaldybėse bankrutavusių irbankrutuojančių įmonių 2003 metų pirmajame pusmetyje buvo atitinkamai18,8%, 17,6% ir 14,2%. Mažiausiai bankrutavusių ir bankrutuojančių įmoniųvisame 1993 – 2003 07 01 laikotarpyje buvo Panevėžio ir Šiauliųsavivaldybėse, atitinkamai 7,7% ir 8,7% (3 diagrama). 1993 – 2003 07 01 periode tarp bankrutavusių ir bankrutuojančių įmoniųdominavo didmeninės, mažmeninės prekybos (39,0%) bei gamybos (30,8%)įmonės. Daugiausia bankroto bylų 2003 metų pirmajame pusmetyje buvo pradėtadidmenos, mažmenos bei gamybos įmonėse. Tai prilygsta 70,4% iš visųbankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių pirmajame 2003 metų pusmetyje.Kituose šaltiniuose teigiama, kad 2003 metų pirmajame pusmetyje tarp visųbankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių dominavo didmeninės, mažmeninėsprekybos (14,2%) įmonės, bei viešbučiai ir restoranai (13,0%)(2 diagrama). Analizuojant bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių pasiskirstymą2003 metų pirmajame pusmetyje pagal veiklos tipus, matyti, kad dominuojaakcinio kapitalo įmonės. Tai prilygsta 67,4% iš visų bankrutavusių irbankrutuojančių įmonių 2003 metų pirmajame pusmetyje. Taip patindividualių įmonių dalis prilygsta 19,5% (1 diagrama ir 1 lentelė).

14

15

16

17 11. IŠVADOS, PASIŪLYMAI

Naujas įmonių bankroto įstatymas Lietuvos Respublikoje buvo priimtas2001 metų kovo 20 dieną. Šis įstatymas reguliuoja įmonių bankrotų procesus.Įstatymas yra taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams irkredito unijoms. Įstatymas nustato įmonių veikimo ribas, kuriomskreditoriai turi teisę pareikalauti piniginių pretenzijų apmokėjimo,panaudoti kai kurias priemones atgauti skolas ir mokesčius, nustato jųadministravimą bankroto proceso metu, bei galimybes įmonėms veikti tiek,kad jų veiksmai neprieštarautų šio įstatymo nuostatoms. Lietuvos įmonių bankroto įstatymas yra naujas žingsnis teisingamerinkos ekonomikos kelyje. Viena pagrindinių problemų yra įmonių skolos beinemokumas. Įmonių bankroto įstatymo tikslas yra išspręsti skolų problemas,apginti kreditorių ir skolininkų interesus. Ataskaitos, susijusios su šiuoįstatymu, yra lyginamos Lietuvos ir užsienio valstybių oficialiųdisertacijų dokumentuose. Lietuvos įmonių bankroto įstatymas yra naujasdalykas. Kiekviena pradžia yra sunki ir komplikuota. Mes esame įvairiųeksperimentų kelyje, todėl neišvengiamai turime atsižvelgti į kitų šaliųpatyrimą. Kai kurie eksperimento rezultatai, klaidos – taip paruošiaminauji Bankroto įstatymo variantai. Remiantis Lietuvos įmonių bankroto įstatymu, paskirtasadministratorius turi pasiekti susitarimo pabaigos tarp kreditorių irskolininkų, reorganizuoti įmonę veikiant įstatymo numatytose ribose, beiišvengti jos bankroto. Įmonės galimybė tapti nemokia neturi būti menka – ji turi būtivisiškai pašalinta.Yra galimybė apsaugoti įmonę – tai įmonės reorganizavimas., veikloskeitimasįstatymo garantuotu mokumu atsiteisus kreditoriams. Darbo santykių reglamentavimo įmonių bankroto ir likvidavimo atvejaistema yra nepopuliari ir mažai išnagrinėta. Tai galima pasakyti apskritaiapie darbo santykius kaip socialinį reiškinį. Įmonių bankrotas yra natūrali verslo įmonių problema, tačiau,įstatymuose užsimenama pernelyg šykščiai. Susidaro įspūdis, jog dirbantiejiyra beveik nesusiję su bankrutuojančia įmone. Būtent, (DK 137 str.) nurodo,kad bankrutavus įmonei, darbo sutartis gali būti nutraukta laikantisbankroto įstatymų nuostatų. Praktika atskleidžia, jog ne visada laikomasi tos įmonių bankrotoįstatymo nuostatos, kur teigiama, kad pirmumo teisę turi skolą išbankrutuojančios įmonės susigrąžinti darbuotojai. (5 skirsnis, 35 str.) Įmonių bankroto įstatymas, nors priimtas neseniai, prašyte prašosipataisų ir patikslinimų.Šis įstatymas, kaip kiti su darbo santykių reglamentavimu susiję įstatymai,labai miglotai užsimena apie asmens socialines garantijas. Tiksliau, šiosgarantijos praktikoje atsiskleidžia dar silpniau.Apskritai, mūsų valstybėje žmogus socialiai yra labai pažeidžiamas.Studijuojant literatūrą, pastebima ir tokia nuomonė, kad įstatymai labiauturi paisyti įmonių, o ne darbuotojų interesų. Tai, neva, būtų pažangesnisžingsnis mūsų ekonomikoje.Tai, aišku, kraštutinumai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, yra viltis, kad realiai turėtųsumažėti bankrutuojančių įmonių sąrašas mūsų valstybėje. O bankrutuojančiųir jau bankrutavusių įmonių sąrašas iš ties įspūdingas. Tik sustiprinusekonomiką, įmanomas sumažinti bankrutuojančių įmonių sąrašą. Šiame darbe aptarti pagrindiniai su įmonių bankrotu ir likvidavimususiję įstatymai, šių įstatymų taikymas ir tikslai, pagrindinės sąvokos,įmonės bankroto byla ir jos iškėlimo pagrindas.Atskleidžiamas ir svarbiausias šios temos aspektas – tai darbo santykiai,jų reglamentavimas įmonių bankroto ir likvidavimo atvejais. Visa tai yra apibendrinama kalbant apie darbo santykių reglamentavimoproblematiškumą.

18 LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Įmonių bankroto įstatymas 2. Šimašius R. LLRI akiratyje – darbo santykių reglamentavimas. Laisvoji rinka, 1998 Nr. 6 3. Šimašius R. Darbo santykių reguliavimas. Verslo plėtros trukdžiai – LLRI pozicija. Laisvoji rinka,V., 1999 4. Vilkas E. Bankrotas – klaidų atitaisymas. Veidas, Nr. 37, V., 2002 5. www.Irinka.lt/Tyrimai/Bankrotas/Bankrot2.phtml. 6. Statistical yearbook of Lithuania 2003. Statistikos departamentas. V.: 2003 10 06 7. Statistical yearbook of Lithuania 2002. Statistikos departamentas. V.: 2002 8. Įmonių bankrotas, 2003 liepos 1: [statistikos rinkinys]. Statistikos departamentas. V.: 2003 9. www3.lrs.lt (Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas). 10. www.thebankruptcysite.com

———————–1 diagrama. Bankrutuojančiių ir bankrutavusių įmonių tipai Lietuvoje, pagalekonominę veiklą 2003m. pirmajame pusmetyje

0,3%

municipality

enterprises

0,3% general

partnerships

0,7% other

0,3% public

institutions

19,5% private

enterprises

2,0%

cooperative

societies

4,7%

agricultural

enterprises

4,4%stock

companies

67,4% joint

stock

companies

2 diagrama. Bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių tipai pagalekonominęveiklą

3 diagrama. Bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių kiekis savivaldybėse

4 diagrama. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių kiekis savivaldybėse1993 – 2003 07 01

5 diagrama. Pradėtos ir baigtos bankroto procedūros 2000 – 2003 07 01

6 diagrama. Bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių skaičiaus kitimas laike

7 diagrama. Įmonės, kurios bankroto procedūras baigė 2003 07 01 bankrotoprocedūrų pagrindais

8 diagrama. Bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių kiekis iki 2003 01 01

———————–3