BANKROTO TIKIMYBĖS PROGNOZAVIMAS ĮMONĖJE „X“

BANKROTO TIKIMYBĖS PROGNOZAVIMAS

ĮMONĖJE „X“

Kursinis darbas

Kaunas, 2015

SANTRAUKA

Darbo aktualumas. Išvystytos rinkos sąlygomis kekvienas verslas patiria didesnę ar mažesnę riziką. Nė viena įmonė nėra garantuota, kad jos veikla visą laiką bus tęstina, kad jos paslaugos nuolat turės paklausą , kad dėl paklausos svyravimų reikės keisti veiklos apimtį, atleisti darbuotojus daryti papildomas išlaidas ir pan. Įmonės vadovai, siekdami didesnio pelno, imasi rizikingos veiklos, o nenorintys rizikuoti dažniausi merdi arba, neišlaikę konkurencijos bankrutuoja.Taigi siekiant išvengti įmonės bankroto ir jo sukeliamų pasekmių, svarbu turėti veiklos stabilumo ir tęstinumo vertinimo modelį, kuris padėtų nustatyti iškilusias finansines problemas gerokai anksčiau, nei paaiškėja, kad įmonė yra nemoki ir jai gresia bankrotas.

Darbo problema- įmonės mažai dėmesio skiria bankroto tikimybės įvertinimui.

Darbo tikslas- išnagrinėti bankroto teorinius pagrindus bei pritaikant santikinius rodiklius ir bankroto prognozavimo modelius įvertinti „X“ įmonės bankroto tikimybę.

Darbo metodai:

literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė

santikiniai rodikliai ir bankroto prognozavimo modeliai

grafinė analizė

Darbo struktūra. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami bankroto teoriniai aspektai. Nagrinėjama bankroto samprata, požimiai, priežastys ir priemonės bankrotui išvenkti. Taipogi nagrinėjami E. Altman, G. Springate, R. Liss, R. Taffler ir H. Tisshaw bankroto prognozavimo modeliai. Antroje darbo dalyje pateikiama trumpa UAB „X“ charakteristika. Pritaikomi santikiniai rodikliai ir pirmoje dalyje pateikti bankroto prognozavimo modeliai įmonei „X“ jie apibendrinami ir pateikiamos išvados. Skaičiavimams naudojami UAB „X“ 2014-2010 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos.

Darbą sudaro 23 puslapiai, 4 lentelės, 5 paveikslai, 1 literatūros ir informacijos šaltiniai, 2 priedai.

TURINYS

SANTRAUKA 2

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 4

LENTELĖ 4

ĮVADAS 5

1.Bankroto tikimybės prognozavimas teoriniu aspektu 6

1.1.Įmonės bankroto samprata 6

1.2.Požymiai, rodantys bankroto tikimybę 8

1.3.Bankroto priežastys ir priemonės jam išvenkti 9

1.4.Bankroto prognozavimo modeliai 11

2. UAB „X“ BANKROTO TIKIMYBĖS ĮVERTINIMAS 15

2.1. UAB „X“ įmonės charakteristika 15

2.2. Bankroto tikimybės prognozavimas 15

IŠVADOS 21

LITERATŪRA IR KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI 22

PRIEDAI 23

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS LENTELĖ

1 lentelė. Bankroto atsiradimą lemenčios priežastys 9

2 lentelė. Operatyvinės ir perspektyvinės priemonės išvenkti bankroto 10

3 lentelė. Bankroto prognozavimo modeliai 11

4 lentelė. Santikinių rodiklių dinamika 15

PAVEIKSLAS

1 paveiklsas. Bankroto prognozavimo modelių klasifikacija…………………………………………………….11

2 paveikslas. UAB „X“ Z koeficiento reikšmės pritaikius E.Altman bankroto pronozavimo modelį………………………………………………………………………………………………………………………………..16

3 paveikslas. UAB „X“ Z koeficiento reikšmės pritaikius G. Springate bankroto pronozavimo modelį 17

4 paveikslas. UAB „X“ Z koeficiento reikšmės pritaikius R.Liss bankroto pronozavimo modelį 18

5 paveikslas. UAB „X“ Z koeficiento reikšmės pritaikius R. Taffler ir H.Tishaw bankroto pronozavimo modelį………………………………………………………………………………………………………….. 18

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Išvystytos rinkos sąlygomis kekvienas verslas patiria didesnę ar mažesnę riziką. Nė viena įmonė nėra garantuota, kad jos veikla visą laiką bus tęstina, kad jos paslaugos nuolat turės paklausą , kad dėl paklausos svyravimų reikės keisti veiklos apimtį, atleisti darbuotojus daryti papildomas išlaidas ir pan. Įmonės vadovai, siekdami didesnio pelno, imasi rizikingos veiklos, o nenorintys rizikuoti dažniausi merdi arba, neišlaikę konkurencijos bankrutuoja.Taigi siekiant išvengti įmonės bankroto ir jo sukeliamų pasekmių, svarbu turėti veiklos stabilumo ir tęstinumo vertinimo modelį, kuris padėtų nustatyti iškilusias finansines problemas gerokai anksčiau, nei paaiškėja, kad įmonė yra nemoki ir jai gresia bankrotas.

Darbo problema- įmonės mažai dėmesio skiria bankroto tikimybės įvertinimui.

Darbo tikslas- išnagrinėti bankroto teorinius pagrindus bei pritaikant santikinius rodiklius ir bankroto prognozavimo modelius įvertinti „X“ įmonės bankroto tikimybę.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti bankrota ir jo prognozavimo modelius teoriniu aspektu.

Pateikti trumpą „X“ įmonės charakteristiką.

Atlikti UAB ,,Xs“ bankroto tikimybės prognozavimą.

Suformuoti išvadas.

Darbo objektas- santikinių rodiklių ir bankroto prognozavimo modelių pritaikymas.

Darbo metodai:

literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė

santikiniai rodikliai ir bankroto prognozavimo modeliai

grafinė analizė

Darbo struktūra. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami bankroto teoriniai aspektai. Nagrinėjama bankroto samprata, požimiai, priežastys ir priemonės bankrotui išvenkti. Taipogi nagrinėjami E. Altman, G. Springate, R. Liss, R. Taffler ir H. Tisshaw bankroto prognozavimo modeliai. Antroje darbo dalyje pateikiama trumpa UAB „X“ charakteristika. Pritaikomi santikiniai rodikliai ir pirmoje dalyje pateikti bankroto prognozavimo modeliai įmonei „X“ jie apibendrinami ir pateikiamos išvados. Skaičiavimams naudojami UAB „X“ 2014-2010 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos.

Bankroto tikimybės prognozavimas teoriniu aspektu

Pirmiausia apžvelgta bankroto ėsmė ir bankroto pasekmes įmonių ir šalies ekonomikai. Išanalizuoti bankroto požymiai, priežastys ir priemonės bankrotui išvenkti. Vėliau išanalizuoti bankroto prognozavimo modeliai.

Įmonės bankroto samprata

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas 2 straipsnio 1 ir 8 dalyje (2001, Nr. IX-216) įtvirtina dvi savarankiškas sąvokas: bankrotą ir nemokumą. Bankroto ir nemokumo sąvokos yra glaudžiai susijusios. Tačiau nėra tapačios, nes tai nėra analogiški reiškiniai, skirtingos jų sukeliamos teisinės pasekmės.

Lietuvos Respublikos bankroto įstatyme pateikiamas toks bankroto apibūdinimas: bankrotas- nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vygdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. Pagal S. Grigaravičiu (2003) bankrotas- įstatimiškai reglamentuojamas procesas, kuriuo sustabdomas nemokių įmonių skolų didėjimas. J. Mackevičius (2005) bankroto sąvoką apibrėžia kaip veiksmus, atliekamus kaltininko ekonominės veiklos krizės metu, arba kaip veiksmus, sudarančius sąlygas krizei atsirasti. Kiti šaltiniai teigia, kad bankrotas – įmonės, banko arba asmens finansinė padėtis, kuriai esant jie nepajėgia apmokėti skolų ir vykdyti kitų turtinių įsipareigojimų. O įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevydgo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai irk kt.) viršyja pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Mackevičius J.,Giriūnas L.,Valkauskas R.,2014, 373 p). Apibendrinant galima teigti, kad įmonės bankrotas – tai situacija, kai įmonė negali padengti savo skolų. Jei įmonė tampa nemoki, jai gresia bankrotas. Taigi Įmonės bankrotas yra griežčiausia priemonė, taikoma tada, kai įmonės galimybės atkurti savo mokumą yra išsemtos ir ją gelbėti nėra prasmės.

Pažimėtina, kad įmonių bankrotas– vienas iš labiausiai paplitusių rinkos ekonomikos reiškinių. Jis sukelia daug neigiamų padarinių ne tik pačiai įmonei ir jos darbuotojams, bet ir kitoms įmonėms bei institucijoms, valstybei ir visuomenei. Įrodyta, kad įmonės bankrotas yra pavojingas šalies ekonomikai, nes:

bankrutuoja seniai susikūrusios, turinčios senas tradicijas, palyginti didelės įmonės, kuriose dirba daug žmonių;

kuriasi naujos mažos įmonės su nedaug darbuotojų;

įmonių bankrotas sukelia daug ekonominių ir socialinių problemų valstybės naudai

įmonių, tarp jų ir privačių, bankroto sukeltas problemas neretai tenka spręsti valstybei. (Mackevičius J., 2005, 421-422 p.)

Tačiau blogiausia yra tai, kad dėl įmonių bankrotų nukenčia paprasti gyventojai: praranda darbą, santaupas, patiria psichologines traumas ir kt.

Pagal J.Mackevičiaus, L.Giriūno, R. Valkausko (2014) nuomone bankroto nereiktų vertinti tik kaip neigiamo reiškinio. Nes, tai normalus konkurencingos rinkos ekonomikos reiškinys, kai vienos neišsilaiko konkurencinėje kovoje ir užleidžia vietą stiprėsnėms įmonėms. Konkurencija pašalina nesėkmingai dirbančius verslininkus, vengenčius ir negalinčius atsiskaityti su kreditoriais, ir vietoje jų įkuriamos naujos įmonės, galinčios efektyviai plėtoti visuomenei naudingą veiklą ir vygdyti įsipareigojimus. Tačiau įmonių bankroto teigiamos pasekmės, negali atverti bankroto neigiamų pasekmių, kurie pavojingi šalies ekonomikai ir žmonių gerovei. Todėl įmonės vadovai turi skirti daug dėmesio ir pastangų išvenkti bankroto, lauku nustatyti įmonės finansinės būklės blogėjimo priežastis. Labai svarbu kuo ankščiau nustatyti požymius, rodančius įmonės bankroto tikimybę. Įmonės bankroto byla gali būti iškelta, jei yra vienas iš šių požimių:

įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;

įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;

įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir priteistų sumų;

Įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vygdyti įsipareigojimų.

įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (Mackevičius J., 2005, 423 p.)

Požymiai, rodantys bankroto tikimybę

Įmonių veikloje visada buvo ir yra įvairių rizikos rūsių. Ypatingai išvystytos rinkos sąlygomis verslą nuolat lydi neapibrėžtumas ir rizikingi sprendimai. Ne visos įmonės, susidūrusios su sunkumais, sugeba su tuo susidoroti ir bankrutuoja. Daugelis nagrinėtos literatūros autorių pabrėžia, kad požimių aiškiai rodančių įmonės bankroto tikimybę, sąrašo nėra. Būtent todėl įvairūs požimiai yra tik simptomai, atkreipiantys dėmesį į tai , kad įmonei gresia bankrotas. Galima įvardinti dažniausiai pasitaikančius požymius:

Pardavimų apimties mažėjimas. Jį galima apibūdinti kaip lengviausiai pastebimą išansktinį pavojaus signalą, kuris suteikia laiko imtis išansktinių priemonių. Jį gali salygoti daugėlis faktorių: sezoniškumas, padidėjusi konkurencija, nepakankamas rinkodaros priemonių taikymas bei kiti veiksniai. Tačiau pažimėtina, kad pardavimų apimties mažėjimas ne visada yra tik neigiamas požymis.

Pelno normos mažėjimas. Dažniausia tai – rimtesnis signalas, kad įmonės veikloje ne viskas gerai. Pelno normos mažėjimą gali sąlygoti įvairūs faktoriai – pardavimų mažėjimas arba neproporcingas išlaidų padidėjimas, arba abiejų šių faktorių kombinacija. Pelno normos, kaip ir pardavimų apimties mažėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į rinkos situaciją.

Pinigų srautų sutrikimai, dėl kurių įmonės nesugeba laiku atsiskaityti su savo darbuotojais, fiskaliniais organais, tiekėjais. Šis požymis taip pat vertinamas tik kartu su kitais. Tačiau, kad ir kokios būtų kitos aplinkybės, šis trečiasis požymis yra pats pavojingiausias.

Tačiau pagal J. Mackevičių vadovybės bei darbuotojų kaitos veiksnys yra vienas iš svarbiausių požymių, galintis parodyti įmonės bankroto tikimybę. Tik patyrę ir kvalifikuoti vadovai bei personalas gali užtikrinti sėkmingą įmonės veiklą. Staigus tokių darbuotojų praradimas ir neturėjimas kuo juos pakeisti gali labai pabloginti įmonės būklę arba net privesti įmonę prie bankroto ribos. Todėl pagrindinė ir svarbiausia įmonės tęstinumo strategija – laiku nustatyti priežastis, kurios veikdamos įmonės viduje gali privesti ją prie bankroto. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokio kompetentingumo ir „strateginio mąstymo“ vadovas valdo įmonę ir kaip jis atsakingai ir nepriekaištingai užtikrina įmonės gyvavimo tęstinumą, yra daugybė kitų vidinių ir išorinių veiksnių, kurie gali privesti įmonę prie bankroto.

Bankroto priežastys ir priemonės jam išvengti

Vienas iš pagrindinių uždavinių norint išvengti bankroto, yra atskleisti bankroto priežastis ir numatyti priemones jiems likviduoti. Galima teigti, kad kiekviena įmonė nevienodai bankrutuoja. Literatūroje pateikiamos trys bankrutuojančių įmonių grupės:

Nesėkmingos- bankrutuoja dėl nenumatytų aplin­kybių pvz., dėl karo veiksmų, stichinių nelaimių, šalies politinio nestabilumo, krizių, skolininkų, kitų išorės veiksnių.

Melagingos-sąmoningai stengiasi nuslėpti turimą turtą, kad išvengtų sumokėti skolas kreditoriams.

Neatsargios- bankrutuoja dėl rizikingų operacijų vykdymo ir neefektyvaus darbo.

Kaip jau minėta požymių aiškiai rodančių įmonės bankroto tikimybę, sąrašo nėra. Bankroto priežastys yra susijusios su sudėtinga ir nuolat kintama įmonės išorės ir vidaus aplinka. Taigi bankroto priežastys skirstomos į:

Vidaus (endogenines);

Išorės (egzogenines).

lentelė. Bankroto atsiradimą lemiančios priežastys

(Sudaryta autorės pagal Mackevičių, 2005, p. 440)

Būtina pažimėti, kad bankrotą lemia ne viena priežastis , bet daugelis susijusių vidaus ir išorės piežasčių. Išorės – tai tokie veiksniai, kurių negali paveikti įmonių vadovai, nes nuo jų valios jie nepriklauso. Vidaus veiksniai – tai veiksniai, kurie priklauso nuo įmo­nės vadovų, jų profesionalumo, iniciatyvos, sugebėjimo vadovauti ir priimti teisingus sprendimus (Mackevičius J., 2005, 441 p.) Svarbiausi išorės ir vidaus bankroto veiksniai parodyti 1. lentelėje.

Sunku vienareikšmiškai nuskakyti, kurie veiksniai – išorės ar vidaus – turi didesnę įta­ką įmonių bankrotui. Tai priklauso nuo daugelio susiklosčiusių aplinkybių. Vieni veiksniai kartais nulemia netikėtą, stai­gų įmonės bankrotą, kiti pamažu stiprėja ir kaupiasi, kol nulemia nuolat didėjantį įmonės nuosmukį. Tačiau paraktika rodo, kad bankrotai dažniausiai vyksta tose įmonėse, kuriose silpna vidaus kontrolės sistema ir kuriose neatliekama įmonės veiklos analizė.

Tiriant bankroto tikimybę, svarbu pastebėti tuos požymius, pagal kuriuos kuo ankščiau būtų galima nuspėti įmonės veiklos riziką ir jos lygį bei imtis konkrečių priemonių išvengti bankroto. Skiriamos operatyvinės ir perspektyvinės priemonių grupės bankrotui išvengti (Mackevičius J.,Giriūnas L.,Valkauskas R.,2014, 386 p). Taigi kyla klausimas, kokios priemonės išvengti bankroto yra svarbiausios, tinkamiausios įvairių tipų įmonėms. Dauguma autorių išskiria tokį operatyvinių ir perpektyvinių bankrotams išvengti sąrašą, kuris pateiktas 2 lentelėje.

lentelė. Operatyvinės ir perspektyvinės priemonės išvenkti bankroto

(Sudaryta autorės remiantis nagrinėjama literatūra)

Bankroto prognozavimo modeliai

Bankroto problema dažniausiai iškyla tada, kai įmonė neturi pakankamai pinigų trumpalaikiams įsipareigojimams likviduoti. Tada turi būti keliamas klausimas, ar likviduoti įmonę, ar ją reorganizuoti. Kad pastebėti ir numatyti įmonės bankroto atvėjus ir kad galima būtų laiku jiems užkirsti kelią yra naudojami bankroto prognozavimo modeliai.

Bendriausiu požiūriu bankroto prognozavimo modelius galima apibūdinti kaip įvairių santikinių finansinių rodiklių sujungimą į grupę ir jų apskaičiavimą suteikiant tam tikrą reikšmę (Mackevičius J.,Giriūnas L.,Valkauskas R.,2014, 375p). Literatūroje galima rasti daug įvairių prognozavimo modelių. Visus juos galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes:

klasikinius statistinius;

dirbtinio intelekto.

Toliau bus pateikiama 1. paveiksle bankroto prognozavimo modelių klasifikacija.

1.pav. Bankroto prognozavimo modelių klasifikacija

(Sudaryta autorės pagal Mackevičiu J.,Giriūna L.,Valkauska R., 2014, p.375)

Tiesinės diskriminacinės analizės modeliai buvo sukurti ankščiausiai ir vis dar išlieka vieni iš populiariausių. Kekvienas bankroto prognozavimo modelis paremtas zeta moduliu, šio modulio esmę sudaro tai kad įmonės įvairios pusės įvertinamos santikiniais rodikliais, iš kurių išvedamas apibendrinantis specialus Z rodiklis-kuris rodo bankroto tikimybę. Įmonių bankrotui prognozuoti dauguma autorių siūlė skirtingus modelius. 3 lentelėje pateikiami praktinėje dalyje išbandomi bankroto prognozavimo modeliai.

lentelė. Bankroto prognozavimo modeliai

(Sudaryta autorės rementis nagrinėjama literatūra)

E. Altman tiesinės diskriminantinės analizės modelių pradininkas. Dauguma literatūros autorių pabrėžia, kad E. Altmanas įnešė didžiausią indėlį į bankroto prognozavimą, kadangi modifikavo jau kitų ekonomistų sukurtą Z modelį. Kurdamas modelį, autorius ištyrė 66 kompanijas (33 bankrutavusias ir 33 sėkmingai veikiančias) ir išanalizavo 22 rodiklius, apibūdinančius finansinę šių kompanijų būklę. Pirmasis tyrimo rezultatas buvo formulė su 22 kintamaisiais. Galutinį diskriminantinės tiesinės analizės pagrindu sukurtą bankroto prognozavimo modelio variantą sudaro 5 kintamieji. Šis sukurtas modelis skirtas įmonių, registruotų vertybinių popierių biržose, bankroto tikimybei skaičiuoti. Pagal E. Altman penkerių rodiklių sistemos modelį bankroto tikimybę galima numatyti prieš vienerius metus 90 proc., prieš dvejus metus – 70 proc. ir prieš trejus metus – 50 proc. tikslumu (Mackevičius J., 2005, 436 p.) Vėliau E. Altman pasiūlė dar du modelius.

Įmonėms, kurių akcijos nekotiruojamos vertybiniu popierių biržoje, siūlė taikyti tokią formulę:

Z = 0,717X1 + 0,847X2 + 3,107X3 + 0,42X4 + 0,995X5,

Paslaugų ir individualių įmonių bankrotui prognozuoti, siūlė taikyti tokią formulę :

Z = 6,56 K1 + 3,26 K2 + 6,72 K3 + 1,05 K4.

Dar vienas bankroto diagnozavimo modelis yra parengtas kanadiečių mokslininko ekonomisto G. Springate. Mokslininkas analizavo 19 finansinių rodiklių, priklausančių mokumo, pelningumo, skolos ir veiklos efektyvumo grupėms. Atrinko 4 iš 19 reikšmingiausių finansinių rodiklių. G. Sringate, išbandęs modelį su 40 įmonių, nustatė, kad bankrotą galima nustatyti 92 proc. tikslumu.

Britų mokslininkai R. Taffler ir H. Tisshaw, siekdami sukurti metodą, kurį galėtų pritaikyti apskaitos ir audito įmonės analizuojamų įmonių veiklos tęstinumui nustatyti, analizavo 46 bankrutavusias ir 46 gerai veikiančias gamybos įmones. Išanalizavę 80 finansinių rodiklių, tyrėjai atrinko keturis reikšmingiausius ir sudarė diskriminantinės tiesinės analizės bankroto prognozavimo modelį. Atlikus tyrimus buvo nustatytas 97 proc. šio modelio tikslumas likus vieneriems metams iki įmonės bankroto. (Mackevičius J.,Giriūnas L.,Valkauskas R.,2014, 379 p).

Išnagrinėjus skirtingų autorių sukurtas tiesinės diskriminantinės analizės modelius, galima rasti nemažai bendra. Pirmiausia tai, kad visuose modeliuose naudojami tik finansiniai santikiniai rodikliai. Ir tai, kad tie patys finansiniai rodikliai pasikartoja keliuose modeliuose. Dažniausiai šiose modeliuose buvo panaudoti 3 santykiniai rodikliai: apyvartinis kapitalas/ turtas; pelnas prieš apmokestinimą/ turtas; pelnas prieš apmokestinimą/ trumpalaikiai įsipareigojimai 2. UAB „X“ BANKROTO TIKIMYBĖS ĮVERTINIMAS

Šiame skyriuje apibūdinama įmonės „X“ veikla. Rementis santikiniais rodikliais bei bankroto prognozavimo modeliais įvertinama analizuojamos įmonės bankroto tikimybė. Rezultatai pavaizduotjami lentelėje ir diagramose.

2.1. UAB „X“ įmonės charakteristika

2.2. Bankroto tikimybės prognozavimas

Bankrotui prognozuoti galima taikyti ir atskirus santikinius rodiklius. Įmonei „X“ bankroto tikimybei įvertinti iš įvairių nagrinėjamos literatūros autorių rekomenduojamų santikinių rodiklių atrinkti ir pritaikyti: trumpalaikio mokumo, pardavimų pelningumo, nuosavo kapitalo pelningumo ir kapitalo struktūtos rodikliai. 4 lentelėje pateikti santikinių rodiklių dinamika bankrotui prognozuoti.

4.lentelė. Santikinių rodiklių dinamika

(Sudaryta autorės rementis 1 priedo duomenimis)

Apskaičiavus trumpalaikio mokumo (trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santikis ) rodiklius, gauti rezultatai parodė, kad praščiausi rezultatai buvo 2012 ir 2013 metais, kadangi rodiklis nesekė minimalios 1 ribos. Tai reiškia, kad tais metais įmonė negalėjo įvygdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų ir rizikavo tapti nemokia. Kitais metais įmonės mokumo būklė buvo saugi, kadangi viršyjo 1,2 ribą.

Toliau buvo apskaičiuotas pardavimų pelningumo (grynojo pelno ir partavimo pajamų santikis) rodiklis. Iš lentelės matyti, kad 2012 ir 2013 metais įmonės veikla taipogi buvo neefektyvi. Kadangi pardavimų pelningumo rodiklis nesiekė rekomenduojamos normos -šie rodikliai žėmiau 0,05. Tokia įmonės padetį galima pateisinti išaugusiomis veiklos sąnaudomis. Kitais analizuojamais metais pelningumo reikšmė viršyjo 5 proc. ribą. Ir tai reiškia, kad įmonės veikla yra patenkinama.

Grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santikio rodiklis rodo nuosavo ka­pi­ta­lo su­kur­tą pel­no ir va­do­vų dar­bo efek­ty­vu­mą, nau­do­jant in­ves­tuo­tą ka­pi­ta­lą. Šis rodiklis kitaip nei prieš tai apskaičiuoti rodikliai per visą analizuojamą laikotarpį parodė gerą įmonės padetį. Kadangi visais metais apskaičiuoti rodikliai viršyjo 0,20 ribą.

Kapitalo struktūros rodiklis nustato, kiek kartų savininkų nuosavybė viršyja visus įsipareigojimus. Reikalavimas, kad savininkų nuosavybė būtų didesnė už įsipareigojimus vadinamas auksinė rizikos taisykle ir vertinamas gerai, jeigu lygus 2. Kaip matome iš lentelės per visą analizuojamą laiką nei vienais metais įmonė nepasekė nustatytos ribos. Tačiau kekvienais metais koeficientas didėjo, rodidamas aukštesnį mokumo lygį, mažesnę finansizę riziką bei mžesnę bankroto grėsmę.

Pažimėtina, kad pagal išanalizuotus santikinius rodiklius įmonei „X“ nereikia įtarti bankroto tikimybės. Taipogi apibendrinant visus išanalizuotus santikinius rodiklius, galima teikti, kad visi analizuojami rodikliai yra tinkami vertinti bankrotą. Tačiau skaičiuojnt juos pavieniai yra netikslinga. Jie neatspindi realios įmonės situacijos, nes vieni apskaičiuoti rodikliai buvo blogi, o kiti visiškai geri. Todėl reiktų kurti santikinių rodiklių sistemą, bei juos kartu analizuoti. Todėl siekiant nustatyti analizuojamai įmonei realią bankroto tikimybę toliau bus pritaikytos įvairios santykinių rodiklių sistemos, t.y. bankroto prognozavimo modeliai. Pasirinktas tiek populiarus Altmano modelis, tiek ir keli mažiau žinomi modeliai.

E. Altman modelis buvo pritaikytas keturių rodiklių, skirtas paslaugų įmonėms. Šioje funkcijoje nėra X5 reikšmės-apyvartumo rodiklio (pardavimų pajamos/turtas) ir keičiasi X4 skaičiavimas, vietoj nuosavo kapitalo rinkos kainos santykio su įsipareigojimais, reikia skaičiuoti nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykį. Rezultatai pateikti 2 paveiksle.

2.pav. UAB „X“ Z koeficiento reikšmės pritaikius E.Altman bankroto pronozavimo modelį

(Sudaryta autorės rementis 2 priedo duomenimis)

Tik vienais iš analizuojamų metų – 2012 metais – bankroto tikimybė apskaičiuota pagal Altmano modelį, buvo labai didelė. Rodiklis siekė tik 1,00 Z koeficiento reikšmės. Tam įtakos turėjo 1 kartu padidėjęs skolintas kapitalas lyginant su 2011 metais. Trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą, todėl grynojo apyvartinio kapitalo ir turto santykis buvo neigiamas. Tačiau visais kitais metais Z indeksas buvo didesnis už 2,60. Rementis Altmano teorija, tai rodo , kad įmonės bankroto tikimybė yra labai maža. Ypač aukšti rodikliai buvo 2014 metais, siekė net 6,31 Z koeficiento reikšmės. Tokiems įmonės rezultatams įtakos turėjo didelis nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykio rodiklis, tais metais nuosavas kapitalas buvo 80 proc. didesnis nei skolintas. Tai rodo, kad įmonė vengia turėti skolų ir savo veiklą vygdo iš nuosavų lėšų. Taip pat įtakos turėjo ir aukštas nepaskirstyto pelno ir turto santykio rodiklis, kuris buvo daug didesnis nei kitų analizuojamų metų, siekė net 0,48.

Siekiant atlikti detalesnę bankroto diagnostiką, buvo taikomi ir kiti modeliai. Vienas iš jų- G. Springate modelis. Sringate modelį sudaro keturi kintamieji. 3 paveiksle pateikiamos G. Springate Z koeficiento reikšmės.

3.pav. UAB „Xs“ Z koeficiento reikšmės pritaikius G. Springate bankroto pronozavimo modelį

(Sudaryta autorės rementis 2 priedo duomenimis)

Kaip matyti iš paveiklso rezultai skiriasi nuo E.Altman pritaikyto bankroto prognozavimo modelio. Apskaičiuoti rodikliai nei vienais analizuojamais metais nerodė bankroto tikimybės. Tokie galima sakyti skirtingi rezultatai susidarė todėl, kad E. Altman neteikė didelio dėmesio įmonės pelnui prieš apmokestinimą ir pardavimų dydžiui. Mažiausia reikšmė buvo 2010 metais siekė 1,11 Z koeficiento reikšmės. Tam įtakos turėjo, kad tais metais pelnas prieš mokesčius sąligynai mažesnis nei kitų analizuojamų metų. Ir dėl to, kad trumpalaikiai įsipareigojimai ir turtas viršyjo pelną prieš apmokestinimą. Tačiau ir tuomet rodiklis neviršyjo bankroto tikimybės 0,862 ribos. Kaip ir naudojant ankstesnį modelį, matyti, kad geriausia įmonės būklė buvo 2014 metais, Z koeficiento reikšmė siekė 2,86. Tokiems rezultatams įtakos turėjo gana aukštas pardavimų pajamų ir turto santykio rodiklis, kuris siekė 3,59.

UAB „X“ įmonei buvo pritaikytas R. Liss bankroto prognozavimo modelis, kuris parodė panašius rezultatus kaip ir anksčiau pritaikyti bankroto prognozavimo modeliai. Šio modelio apskaičiuotos Z koeficiento reikšmės pavaizduotos 4 paveiksle.

4.pav. UAB „X“ Z koeficiento reikšmės pritaikius R.Liss bankroto pronozavimo modelį

(Sudaryta autorės rementis 2 priedo duomenimis)

Pagal paveikslą matyti, kad įmonės finansinė būklė stabili. R.Liss modelio Z reikšmė visais nagrinėjamais metais neviršyjo bankroto tikimybės 0,0037 ribos. Mažiausias rodiklis matomas 2012 metais, kuris siekė 0,10 Z koeficiento reikšmės. Tam įtakos turėjo apyvartinio kapitlo ir turto santykio neigiama reikšmė bei mažesnis pelningumo rodiklis nei kitų analizuojamų metų. Tais metais 1-nam turto litui teko mažiausiai bendrojo pelno.Visuose trijuose modeliuose geriausios Z reikšmės buvo 2014 metais. Pal šį modelį 2014 metais, rodiklis siekė 0,21 Z koeficiento reikšmės.

Kitas bankroto prognozavimo modelis R. Taffler ir H.Tishaw, kuris parodė gana panašius rezultatus kaip pritaikytas E.Altman bankroto prognozavimo modelis. Šio modelio apskaičiuotos Z koeficiento reikšmės pavaizduotos 5 paveiksle.

5.pav. UAB „X“ Z koeficiento reikšmės pritaikius R. Taffler ir H.Tishaw bankroto pronozavimo modelį

(Sudaryta autorės rementis 2 priedo duomenimis)

Kaip matyti iš paveiklso 2012 metais apskaičiuota Z reikšmė yra mažesnė už 0,3 tai reiškia, kad įmonei prognozuojama didelė bankroto tikimybė. Tokie rezultatai buvo gauti ir pritaikius ir E. Altman bankroto prognozavimo modelį. Tokius rezultatus lėmė, kad trumpalaikis turtas viršyjo trumpalaikius įsipareigojimus 19 proc. Tačiau vadovui neverta susirūpinti, kadandgi ilgalaikės perspektyvos geros, nes Z reikšmė didėja 2013 metais ji buvo 0,38, o 2014 metais 0,65. Tokiems rezultatams įtakos turėjo padidėjęs pelno prieš apmokestinimą ir trumpalaikio turto santykio rodikliai. Ir dėl to, kad įmonė 2013 metais tumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykio neigiamą reikšmę sumažino iki -0,005, o 2014 metais padidino iki 0,114. O tai labai svarbu kadangi konkurencingos rinkos sąlygomis apyvartinio kapitalo dydis visada turi būti teigiamas ir turėti augimo tendenciją.

Apibendrinant UAB „X“ bankroto tikimybė apskaičiuota taikant keturias metodikas: E. Altman keturių koeficientų modelį skirtą paslaugų įmonėms, G. Springate, R. Liss bei R. Taffler ir H. Tisshaw modelius. Pritaikius visus modelius matyti, kad įmonė yra pakankamai finansiškai stipri. Taipogi pažimėtina, kad visų minėtų bankroto prognozavimo modelių pagrindinis trūkumas yra tas, kad, vertinant įmonių bankroto pasireiškimo tikimybę, įmonės santykiniai rodikliai analizuojami neįvertinant makroekonominės aplinkos ir įmonės valdymo aspektų.

IŠVADOS

Įmonės bankrotą galima apibūdinti kaip situaciją, kai įmonė negali padengti savo skolų, o jei įmonė tampa nemoki, jai gresia bankrotas. Tačiau bankrotas, tai neišvengiamas rinkos ekonomikos reiškinys, kuris sukelia tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių. Bankrotas kaip teigiamas reiškinys skatina technologijos pažangą, atsikrato neefektyvių įmonių. Bet įmonių bankroto teigiamos pasekmės, negali atverti bankroto neigiamų padarinių, kurie pavojingi ne tik pačiai įmonei bet ir valstybei bei žmonių gerovei.

Galima teikti, kad visi analizuojami santikiniai rodikliai yra tinkami vertinti bankrotą. Tačiau skaičiuojnt juos pavieniai yra netikslinga. Kadangi jie neatspindi realios įmonės situacijos, nes vieni apskaičiuoti rodikliai buvo blogi, o kiti visiškai geri. Pagal įmonės tikslus vartojant santikinius rodiklius, galima nustatyti, kiek ji yra pažengusi ta kriptimi.

Galima daryti išvadą, kad nagrinėtų autorių (E. Altman ,G. Springate, R. Liss, R. Taffler ir H. Tisshaw) įmonių bankrotui prognozuoti parinko bei taikė panašias metodikas, kai kuriais atvėjais netgi analogiškus finansinius koeficientus, tačiau konkretiems finansiniamas rodikliams priskyrė skirtingą reikšmingumą vertinant įmonės bankroto tikimybę.

Pagal išanalizuotus santikinius rodiklius bei pritaikytus bankroto prognozavimo modelius įmonei „X“ nereikia įtarti bankroto tikimybės. Didžiausia bankroto tikimybė nustatyta 2012 metais remiantis Altman ir Taffler ir H. Tisshaw modelio koeficiento duomenimis. Tačiau veiklos tęstinumo problemų nėra, nes visais kitais metais duomenys nerodė bankroto grėsmės. Naudojant Springate bei R.Lis modelius nei vienais metais duomenys įmonei nerodė bankroto tikimybės.

LITERATŪRA IR KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, 2001 m. Kovo 20 d.,Nr. IX-216 (Žin., 2001, Nr. 31-1010)

Grigaravičius S. Įmonių nemokumo diagnostika ir jų pervarkymo sprendimai. Kaunas, 2003

Mackevičius J. Įmonių veiklos anlizė. Vilnius, 2005

Mackevičius J., Giriūnas L., Valkauskas R. Finansinė analizė. Vilnius. 2014.

Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. Vilnius, 1998

Nedzveckas J., Bagdzevičienė R., Dapkus R. Organizacijos finansinių išteklių valdymas. Finansų pagrindai. Kaunas, 2003

Valackienė A. Krizių valdymas ir sprendimų priėmimas. Kaunas, 2010

PRIEDAI