Įmonių bankrotas. Priežastys

BANKROTAS. ĮMONIŲ BANKRUTAVIMO PRIEŽASTYS LIETUVOJE

TURINYS

ĮŽANGA………………………………………………………………………….3 1. Įmonių bankrotai…………………………………………………6 1.1 Bankrotas-makroekonominė problema…………………………………9 2. Bankroto padarinių likvidavimas. Garantinis Fondas…………………….12 3. Bankroto prevencija – įmonės restruktūrizacija……………………..14LITERATŪRA…………………………………………………………………17

LENTELĖS

1. lent. Bankrutuojančių įmonių kreditoriniaiįsipareigojimai……………………122. lent. Bankroto procesotrukmė……………………………………………………………..14

PAVEIKSLAI

1 pav. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmoniųdinamika…………………..72. pav. Bankrutavusių įmonių skaičius skirtinguosesektoriuose per 2000m…………………………………………………………………………83 pav. Bankrutuojančios įmonės pagalapskritis…………………………………..114 pav. Atleistų darbuotojų ir nedarbo lygiodinamika…………………………..11

ĮŽANGA

Mūsų kursinio darbo tikslas buvo pasistengti išnagrinėti Lietuvosįmonių bankrutavimo priežastis, apibrėžti bantrotų įtaką šalies ūkiui irpan. . Ši tema labiai aktuali šiuo nelangvu Lietuvai ir Lietuvos žmonėmslaikotarpiu. Visas išsamus tekstinis darbas paremtas diagramomis beilentelėmis, kurios labai akyvaizdžiai parodo vieno ar kito statistiniovieneto kitimą. Visas mūsų kursinis darbas buvo atliktas rementisvalstybiniais teisiniais aktais bei įstatimais ( „Įmonių bankrotoįstatymas“ Nr.IX-216, „Įmonių restruktūrizavimo įstatymas“ Nr. XX-104,„Garantinio Fondo įstatymas“ Nr. Nr. 82-2478, ) kita literatūra. Šiešaltiniai leido palyginti įvairius duomenis ir efektyviai juos panaudoti.

1. Įmonių bankrotai

Įmonių bankrotas skaudus smūgis ne tik lokaliai ekonomikai, bet irvisam šalies ūkiui ypatingai jei bankrutuoja stambios įmonės. Bankrotas tai– nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arbakreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka (2). Todėlakivaizdu, kad efektyvus nemokių įmonių išėjimo mechanizmas yra lemiamasveiksnys palaikant gyvibingą ir konkurencingą šalies rinką. Rementis Lietuvos bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių balansų,nemokių ir nuostolingai dirbančių įmonių finansinių ataskaitų duomenųanalize, galime daryti išvadą, kad Lietuvoje būtina stiprinti darniąįmonių, susidūrusių su laikinais finansiniais sunkumais, gelbėjimo beineperspektyvių įmonių išėjimo iš rinkos centralizuotą sistemą. Ši sistema turėtų sustiprinti ir dar labiau apibrėžti įmonių nemokumolikvidavimo procedūras, kurios išskiriamos šios: 1) bankroto procedūros grindžiamos savanorišku susitarimu.

2) šalys susitaria priverstinai, dalyvaujant trečiosioms šalimsdažniausiai – valstybės institucijoms. Įmonės nemokumo likvidavimo procedūrų tipai gali būti taikomi kai: 1)įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusiųišmokų;2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas),negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtiniųįsipareigojimų;3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitųprivalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;4) įmonė viešai paskelbė arbakitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdytiįsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būtiišieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžinokreditoriui vykdomuosius dokumentus.(2) Pastaraisiais metais nemokių įmonių Lietuvoje kasmet daugėja apie 2,5karto (žr. 1pav.) . Iš 1 paveikslo matyti, kad 1998 metais bantrotas buvopaskelbtas 98 įmonėms, o 1999 metais –260 įmonių, arba 2,5 karto daugiau, oper 2000 metus – 415 įmonių, arba 1,7 karto daugiau. Staigų įmoniųbankrutavimą 1998 ir 1999 metais iš dalies paaiškina įvykusi finansų krizėRusijos Fegeracijoje, su kuria lietuvos įmonės palaikė labai glaudžiuspiniginius santykius. Beto tik maža dalis įmonių, kurių bankroto procesasbaigtas. Tai dar karta įrodo būtinybę stiprinti išėjimo iš rinkos sistemą. Iš 967 įmonių bankroto procedūros buvo teisminės, 54 – ne teismotvarka. Per 1993-2000 metų laikotarpį bankroto procedūros baiktos 215įmonėms iš kurių 190- likviduota, 7-sanuotos, kitose 14 – sudarytos taikossutarys (1, 83).

1 pav. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių dinamika. (1)

Daugiausia per 2000 metus įmonių bankrutavo prekybos srityje 129,antroje vietoje pramonėje – 129. Mažiausiai restoranų ir viežbučių srytyje– 7 įmonės (žr.2 pav.) . Aktyviausi kreditoriai keliant bankroto bylas 2000 metais buvoValstybinis socialinis draudimo fondas ir jo teritoriniai padariniai, jųiniciatyva iškeltos 144 bankroto bylos. Pasyviausi buvo įmonių darbuotojai(1). Šis labai neigiamas procesas, paaiškinamas tuo, kad įmoniųdarbuotojai nėra pajėgus apginti savo darbo teisių. Daugelyje įmonių nėra

susikurtų profsąjungų, kurios turėtų atstovauti darbuotojų bendriemsinteresams. To priežastis gana pasyvus darbuotojų elgiays, savo teisiųnežinojimas bei neigiamas darbdavių požiūris į profsajungas.

2. pav. Bankrutavusių įmonių skaičius skirtinguosesektoriuose per 2000 m. (1)

1.1 Bankrotas – makroekonominė problema

Sparčiai didėjantis bankrutavusių ir bankrutuojančių įminiųskaičius labai pavojingas šalies ekonominiam satbilumui, nes: • bankrutuoja senai sukurtos, labai stambios įmonės su dideliu dirbančiųjų žmonių skaičiumi; • įmonių bankrotas sukelia daug ekonominių ir socialinių problemų valstybės mastu; • bankroto sukeltas problemas dažnai priversta spręsti valstybė; • į rinką ateina naujos įmonės neturinčios organizavimo ir valdymo įgūdžių, nepakankamai vertina rinkos reikšmę, darbuotojų kvalifikaciją. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų 35406 įmonių 1999 metųfinansinių ataskaitų analizė rodo, kad į 14983 įmonių balansą buvoapskaityti nuostoliai, o 5678 buvo nemokios. Per 2000 metus 263 įmoniųadministracijų vadovai paskelbė, kad jų įmonės nemokios, iš jų 151 taispačiais metais pradėtas bankroto procesas (4). Visos šios bankrutuojančiosįmonės sukėlė įvairiusneigaimus pokyčius, kuriuos galima suskirstyti įekonominius ir socialinius. Prie socialinių problemų priskiriamos šios: • nedarbo augimas; • bendras Lietuvos žmonių gyventojų gyvenimo lygio smukimas; • žmonių nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas esama silpna ekonomikos būkle; • netikrumo jausmas Ekonominės problemos yra sekančios: • nesumokėtus mokesčius valstybės biudžetui, socialiniam draudimui ir kitiems valstybiniams fondams; • nepatenkintus kreditorinius reikalavimus, kurie gali sukelti su bankrutuojančia įmone susijusių partnerių ekonominius sunkumus ir net bankrotą (1). Kaip ir kiekvienas procesas, net ir bankrotas turi ir teigiamaspasekmes: • rinka atsikrato nuo neefektyvių, neperspektyvių įmonių, neretai gaminančius pasenusius gaminius; • nereikalingos struktūos ir nenaudojami pajėgumai likviduojami, užleidžiant vietą pažangiems procesams; • atsiranda galimybė lengviau atleisti perteklinius nekvalifikuotus darbuotojus; Šiuo metu bankroto proceso analizė rodo, kad įmonės sklebiamosnemokiomis gerokai pavėluotai. Užtęstas bankroto procesas ir procedūrossudaro prielaidas susikaupti dar didesnėms skoloms. Tokiu būdu nors ir

pakankami perspektyvios įmonės tampa nepatrauklios potencialiemssanuotojams taip pat gerokai pasunkinamas restruktūrizavimo procesas. Be toperduodant ar parduodant už skolas atskirus padalinius ar įrenginius,skolos perduodamos „motininiai“ įmonei, todėl dar labiau krenta jos turtopaklausa, kurį pusvelčiui pardavus bandoma atsiskaityti su darbuotojais,valstybės biudžetu, socialiniu fondu ir pan., žinoma, didelės įsiskolinimųdalies atiduoti ir padengti nepavyksta. Pavėluotas bankrotas sukelia ypačskaudžias socialines pasekmes. Įmonių įsiskolinimai darbuotojams kartaisyra toks didelis, kad jo neįmanuma grąžinti ir valstybės biudžeto sąskaita.

Dėl įmonių bankroto 2000 metais atleista daugiau kaip 4,6tūkstančio darbuotojų. Iš 3 pav. matyti, kad daugiausia įmonių bankrutuojaKauno apskrityje 98 įmonės per 2000 metus, antroje vietoje yra Vilniausapskritis 79 bankrutuojančios įmonės. Mažiausias bankrutuojančių įmoniųsakičius yra Utenos apskrityje – 9. Nors bankrutuojančių įmonių skaičiusstipriai įtakoja darbo rinką, bet iš bankrutavusių įmonių sakaičiausnegalima visiškai tiksliai spęsti apie nedarbo lygį.

4 pav. matome, kad nors Kauno apskrityje atleista daugaiausiaižmonių iš darbo dėl bankroto, bet šioje apskrityje nedarbo lygis yra vienasžemiausių šalyje. Kai tuo metu Marijampolėje nedarbas yra virš 16 procentų,nors žmonių skaičius atleistas iš darbo dėl bankroto yra 20. Taipaaiškinama tuo, kad didžiųjų miestų rinkoje darbą rasti yra daug lengiaunei provincijoje.

3 pav. Bankrutuojančios įmonės pagal apskritis (1)

4 pav. Atleistų darbuotojų ir nedarbo lygio dinamika (4) 2. Bankroto padarinių likvidavimas. Garantinis Fondas

Bankroto sukeltus padarinius dažniausiai tenka spręsti valstybinėmsinstitucijoms. Vien tik 2001 metais iš 806 bankrutavusių įmonių turtąpardavė tik 351 įmonė. Už šį turtą gauta 60,5 mln. Lt. Tokių pajamųnepakanka atsiskaityti net su pirminiais kreditoriais, kadangi įmoniųįsiparegojimai gerokai viršija gaunamas pajamas (4). Kadangi gautos pajamos nepadengia visų kreditorinių įsipareigojimų, tądeficitą turi padengti arba bankrutavusių filialų motininės kompanijos arbavalstybė. Todėl valstybė yra suinteresuota bankrutuojančioms įmonėms

taikyti restruktūrizavimo procesus, taip bandoma sušvelninti bankrotopadarinius, išvengiant visiško įmonės bankroto ir bedarbystės šuolio. Valstybė taip pat įgivendina bankrutavusių įmonių darbuotojųperkvalifikavimo programas. Šios programos labai svarbios darbuotojamsperspektyvoje ieškantis naujo darbo. Bankrutavusių įmonių darbuotojamstaikoma dalyvavimo pirmenybė šiose programose (2). Iš bankrutavusios įmonės susigrąžinti uždirbtus pinigus sunkiausiaisekasi įmonių darbuotojams ( žr. 1 lent.). Todėl Vyriausybė nutarė priimtinutarimą, kuriuo įkuriamas Garantinis Fondas bei suteikiama kreditorinėpirmenybė įmonės darbuotojams atgauti užmokesčio įsiskolinimą.|Subjektų grupės: |Įsipareigo|Įsipareigo|Grąžinta, || |jimai mln.|jimų |proc. || |Lt. |dalis, | || | |proc. | ||  |  |  |  ||Darbuotojams: |48,5 |14,1 |11,7 ||Biudžetui |251,8 |16,5 |46,7 ||Socialinio |101,6 |7,7 |15,9 ||draudimo fondui | | | ||Kitiems |553,3 |36,3 |25,7 |

1. lent. Ban -krutuojančių įmonių kreditoriniai įsipareigojimai(1)

Garantinis fondas yra pinigų fondas, kurio lėšos skiriamos įstatymaisir kitais teisės aktais nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių arbankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomisįmonėmis, taip pat darbuotojams kurie tęsia darbo santykius subankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi. Garantinis fondasįsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 7 d. nutarimuNr. 685 , vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymu (3). Priėmus šiuos teisės aktus 2001 m. rugpjūčio 11 d. buvo pradėta fondoveikla – priimamos ir ruošiamos svarstymui fondo tarybai paraiškos,konsultuojamos įmonės lėšų skyrimo klausimais, teikiama informacija spaudaiir kitoms masinės informacijos įmonėms. Įsteigus Garantinį fondą, į jo sąskaitą nuo 2001 m. kovo mėn. 15 d.iki gruodžio 31 d. pervesta 12,1 mln. Lt įmonių įmokų. 2001 metų antramepusmetyje fondo sąskaitą papildė 1,5 mln. litų įmonių grąžintų finansinėsparamos lėšų, gautų iš Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmoniųdarbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti.Daliniam fondo išmokų finansavimui 23 mln. litų buvo skirti išPrivatizavimo fondo lėšų, iš kurių išmokoms bankrutuojančių irbankrutavusių įmonių darbuotojams panaudota 21 mln. litų. Viso išmokoms iš

Garantinio fondo buvo skirta 25,1 mln. litų. Lėšų likutis fondo sąskaitoje2002 m. sausio 1 d. sudarė 12,6 mln. Lt.(3). Per 2001 metus fondo administracijai buvo pateiktos 336 įmoniųparaiškos gauti išmokas iš Garantinio fondo. Fondo tarybos posėdžiuosesvarstyta ir tenkinta 250 įmonių paraiškos, iš dalies atlyginant įmoniųįsiskolinimus 20655 darbuotojams. Dalis paraiškų neatitinkančių Garantiniofondo nuostatų reikalavimų, svarstymas atidėtas iki bus pataisyti irpateikti visi reikiami dokumentai. Likusios paraiškos ruošiamos svarstymuiir bus pateiktos fondo tarybai Garantinio fondo nuostatuose numatytaisterminais (3). 3. Bankroto prevencija – įmonės restruktūrizacija Pastaraisiais metais pradėta kurti nuostolingai dirbančių ir nemokiųįmonių gelbėjimo sistema ir jos įgyvendinimo mechanizmas. Pirmasis bandymasšiam mechanizmui sukurti buvo restruktūrizacijos įstatymo tobulinimas.Šiame įstatyme kartu su naujuoju bankroto įstatymu nustatyta: • apriboti laiką, per kurį turi būti atliktos visos bankroto procedūros; • supaprastinti turto pardavimo tvarką; • supaprastinti įmonių, neturinčių turto ar tirinčio jo nepakankamai; • naujai apibrėžtas įmonių nemokumas; Taigi valstybė deda pastangas sudaryti palankias sąlygas ne tik įeitiį rinką, bet ir iš jos išeiti bei palengvinti nuostolingaidirbančių,laikinais finansinius sunkumus turinčių įmonių restruktūrizavimą,nes bankroto procesas gali užtrukti labai ilagai (žr. 2 lent) ir visossuinteresuotos pusės patirs nuostolių Rstruktūrizavimu siekiama: • išsaugoti įmones, turinčias laikinų finansinių sunkumų ir negalinčias atsigauti dėl įsisenėjusių skolų, susidariusių ne dėl jų pačių kaltės;|Metai |Pradė|Baigta |  |Vykdo|| |ta | | |ma |

| |1993 |1994 |1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |2000 |Iš viso: | | |1993 |6|4 |  |  |  |  |  |  |  |4 |2 | |1994 |28 |  |  |6 |1 |1 |2 |3 |1 |14 |14 | |1995 |35 |  |  |1 |3 |2 |3 |  |4 |12 |22 | |1996 |79 |  |  |  |2 |10 |9 |11 |13 |39 |34 | |1997 |109 |  |  |  |  |4 |18 |15 |7 |41 |65 | |1998 |99 |  |  |  |  |  |2 |15 |26 |37 |56 | |1999 |250 |  |  |  |  |  |  |1 |44 |37 |205 | |2000 |415 |  |  |  |  |  |  |  |7 |3 |408 | |Iš viso: |1021 |4 |0|7 |6 |17 |34 |45 |102 |215 |806 | |2 Lent. Bankroto proceso trukmė (1).

• efektyviau paskirstyti ir panaudoti gamybos išteklius, kad būtų pilniau tenkinami kreditorių reikalavimai; • išvengti resursų nuvertinimo bei iššvaistymo; • užkirsti kelią tyčiniams bankrotams; • pagreitinti valstybės ir savivaldybių turto jo dalies privatizavimą; • didinti Lietuvos pramonės produkcijos konkurencingumą vidaus ir tarptautinėje rinkoje. Šiuose naujai priimtuose (2001 m). įstaymuose bankrutuojančioms

įmonėms suteikiamos lengvatos, kuriomis siekiama išvengti visiško įmoniųbankroto:1) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bylosiškėlimo teisme, įskaitant palūkanų, baudų, privalomųjų mokėjimų mokėjimą,išieškoti skolas iš šios įmonės teismine ar ne ginčo tvarka;2) nutraukiami delspinigių už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Tarp jųir delspinigių skaičiavimas už įmonės prievoles, susijusias su darbosantykiais;3) sustabdomi išieškojimai pagal vykdomuosius raštus;4) kreditoriai, įskaitant ir privalomųjų mokėjimų administratorius, galėssumažinti reikalavimus ar jų visai atsisakyti, atidėti reikalavimų vykdymoterminus;5) įmonė galės su kreditoriais, jiems sutikus, atsiskaityti turtu irakcijomis ar kitais vertybiniais popieriais (4). Tai reiški, kad įmonė neturi laukti kol jos įsiskolinimai taps kreditoriams našta ir kreditoriai nebeturės vilties jų visų atgauti. Tai skatina įmonės vadovus greičiau ieškoti galimų sprendomo būdų, nes praradus kreditorių pasitikėjimą įmonei gali būti paskelbtas bankrotas nors ir jos turtas neviršija kreditorinių įsipareigojimų (2) . Apibendrinant galima pažymėti, kad įmonių bankroto procedūrųtobulinimas ir įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatytų priemoniųįgyvendinimas šiuo metu yra vienas iš svarbiausių bankroto prevencijossistemos kūrimo ir jos įgyvendinimo etapų. Sėkmingai įveikus šį etapąturėtų padidėti bankroto prevencijos priemonių bei bankroto procedūrųefektyvumas.

Literatūra:

1. Purlys Č. Ekonominės reformos ir prioritetai/ Č.Purlio, G. Rainio. Vilnius, 2001. 124psl. ISBN 9945-406-12-3. 2. Oficiali Lietuvos Respublikos Seimo įstatymų bazė [interaktyvus]. Informacijos centras [žiūrėta 2003-03-20]. Prieiga per Internetą: http://www.lrs.lt/c-bin/eu/preps9?Condition=129687 3. Oficiali Garantinio Fondo svetainė [interaktyvus]. Informacijos centras [žiūrėta 2003-03-20]. Prieiga per Internetą: http://www.gfondas.lt/esaa/psla/reg=201452 4. Oficiali Ūkio Ministerijos svetainė [interaktyvus]. Informacijos centras [žiūrėta 2003-03-20]. Prieiga per Internetą:

http://www.ekm.lt/catalogs/9/2001_06/main.htm##14

[pic]———————–1.Alytaus 2.Kauno 3.Klaipėdos 4.Marijampolės 5. Panevėžio 6.Šiaulių7.Tauragės 8.Telšių 9.Utenos 10.Vilniaus