Romos menas

Romos menas buvo visuomeninio gyvenimo dalis. Romėnų meno raida truko nuo III a. pr. Kr.m iki III a. Pabaigos. Jo paplitimo ribos sutapo su Romos valstybės teritorija: tai dabartinė Italija, Ispanija, Prancūzija, dalis Vokietijos, Šiaurės Afrika.
Svarbiausia romėnų meno paskirtis buvo demonstruoti imperijos galią.

Graikų ar etruskų skulptoriaus darbo bronzinė vilkė, jau Va. pr.Kr. stovėjusi forumo aikštėje. Dvyniai buvo pridėti Renesanso epochoje.
Ji tapo Romos miesto emblema.

Senovės Romoje skulptūros stovėjo miestų aikštėse, jomis puošta pastatų išorė, vidų. Romėnų skulptūra turėjo dvi saavarankiškas sritis. Tai skulptūriniai portretai ir istoriniai reljefai.

Skulptūromis puoštos mokyklos durys
Senovės Romos meno mylėtojai, aristokratai labai vertino graikų skulptūrą. Jiems kūno tobulumas, pajėgumas nemažiau svarbu nei išmintis ar meniniai gebėjimai. Atsirado tikra meno pramonė: klasikinės statulos buvo restauruojamos, kopijuojamos, imituojamos. Net būna neaišku, ar kuri nors romėnų statula yra kopija, ar pasigrobtas iš graikų originalas. Senovės Romoje kiekvienas svarbus asmuo, sekdamas graikų tradicijomis, stengėsi įsigyti savo biustą arba statulą.
Kiekvienas pasiturintis pilietis privalėjo savo namuose turėti valdančio imperatoriaus skulptūrinį atvaizdą.

Imperatoriau Antonijaus Pijaus skulptūra

Mirštantis galas.
Romėniška III a. pr. Kr. graikų skulptūros kopija dvelkia didžia užuojauta.
Spinario.
Žavi I a. per. Kr. Bronzinė statula vaizduoja berniuką, mėginantį iškrapštyti iš pėdos rakštį.

Romos laikų skulptūriniai portretai labai išraiškingi – atskleidžia vaizduojamų žmonių įpročius, gyvenimišką patirtį, ch

harakterį.
To meto skulptoriai sekė archaikos ir klasikos laikų graikų skulptorių kūryba.

Augustas

Senovės Romoje skulptūros stovėjo miestų aikštėse, jomis puošta pastatų išorė, vidų.
Skulptūromis puoštos mokyklos durys

Istoriniai reljefai
Sparnuotas angelas neša karališkąją šeimą į dangų.
Figūra, laikanti obeliską,- imperatoriaus garbinimo ceremonijos dalis.
Imperatorius laiko skeptrą, papuoštą ereliu. Ereliai yra imperatorių didybės simbolis.
Moters figūra vaizduoja Romą. Romos skydas vaizduoja legendiniu Romos atradėjus Romulą ir Remą, žindytus ir išaugintus vilkės. Ji sveikina karališkąją porą.
Kanų mūšis. Romėnų legionieriai ir raiteliai.

Romos tapyba
Norėdami tapyboje tobulai perteikti tikrovę, romėnai naudojo perspektyvą; vaizdavo daiktus tokius, kokie jie atrodo žiūrovui iš tam tikro stebėjimo taško. Perspektyva veikė net spalvas. Romėnai sąmoningai stengėsi kurti erdvės iliuziją. Būdinga: didybė, pompastika, portretinis panašumas, tikroviškumas, natūralumas, psichologizmas.

Romėnai puikiai perteikė vaizduojamojo išorės bruožus, pabrėždami jėgą, asmens svarbą, orumą. Romėniškieji poortretai padeda suvokti to meto romėnų požiūrį į žmogų.

Romėnų pora

Romos moteris poetė su stiliumi. Sieninės tapybos dailė.

Mozaikos
Meistriškai naudojant mažas kvadratines akmens plokšteles (tesserae), pasitelkiant santūrių pilkšvai rudų skalę, švelniai perteikiamas šviesos ir šešėlių žaismas..

Gladiatorių kovos
Mozaikomis namų grindis puošdavo pompėjiečiai
Medžioklės scena

Romos architektūra
Kalbant apie romėnų architektūrą, dažniausiai prisimenami didingi visuomeniniai statiniai. Romėnų architektūra iš etruskų perėmė ir savaip pertvarkė mūro, arkų, skliautų sistemą. Iš graikų – pastato išorės dekoravimą ir keletą plano elementų.

Romos architektūra nėra tokia plastiška kaip graikų. Romėnai statė di

idingus, architektūriškai sudėtingus statinius, jų statybos meno atradimas vėliau plėtoti daugelyje šalių. Romėnų akvedukai, triumfo arkos, termos, didžiuliai amfiteatrai (Koliziejus) – architektūros šedevrai. Svarbiausios romėnų architektūros naujovės buvo romėniškasis betonas, triumfo arka, kupolas.

Koliziejus
Koliziejus – 80m.po Kr. Pastatydino imperatorius Vespasiana. Jis siekė populiarumo rengdamas viešus renginius – mirtinas gladiatorių kovas ir žvėrių grumtynes. Į Koliziejų tilpdavo iki 55000 žmonių, kurie susėsdavo priklausomai nuo padėties visuomenėje.

Ne mažiau įspūdingas Romos pastatas – Koliziejus, svarbiausias miesto cirkas. Tai daugiaaukštė arkada su daugybe balto marmuro figūrų tamsiame arkų fone. {Dabar skulptūrų nėra.} Iš vidaus Koliziejus atrodo kaip taurė ir primena šių laikų stadioną su tribūnomis. Arenos elipsė buvo 188 m ilgio, sienos aukštis siekė 48,5m.

Po Koliziejaus arena įrengtos požeminės patalpos gladiatoriams ir žvėrių narvams. Pasakojama, kad po žemėmis buvusi įrengta sistema, kuri užtvindydavusi požeminiais vandenimis areną.
Mat joje vykdavusios ne tik gladiatorių kautynės, bet ir inscenizuoti tikrų karo laivų mūšiai.

Koliziejus stovi daugiau kaip 2000 metų. Jis yra iškilęs tarp Eskvilino, Palatino ir Celijaus kalvų. Senovėje vadintas Flavijaus amfiteatru, Koliziejus simbolizavo senosios Romos valstybės didybę. Jį sudaro trys vienas virš kito išrikiuoti arkų aukštai: I- dorėninio stiliau variacija, antrasis aukštas turi jonėnines, trečiasis korintines puskolones. Koliziejau vidų bei išorę puošė marmuro ir stiulio reljefas, statulos.

Panteonas
Vienas žymiausių Romos pastatų – Panteonas, visų dievų šventykla. Pastatytas va

aldant imperatoriui Hadrianui, 118-125 m. Pastato išorė labai paprasta, nepuošni, visas dėmesys sutelktas į vidaus erdvę. Didingas Panteono kupolas – tai tarsi pusė rutulio, kurio antra, apatinė dalis galėtų tilpti į cilindro formos šventyklos sienų aprėptą erdvę.

Šviesa į šventyklą krinta pro apvalią 9m. Skersmens angą kupolo viršuje. Dabar Panteonas – Šv. Marijos rotonda.

Kupolas. Jei sustatytume pusarkes taip, lyg jos būtų horizontaliai perpjauto apelsino skiltelės, gautume kupolą. Taip padaryti sugalvojo romėnai. Pirmą kartą jie panaudojo kupolą termose {pirtyse}, vėliau – Panteone, svarbiausioje Romos šventykloje, skirtoje visiems dievams. Kupolo aukštis yra toks pats kaip pagrindo sienos. Per apskritą skylę kupolo viršuje į vidų srūva šviesa.
Romos Panteono vidus. ~130 m.

Didysis forumas

Trajano forumas
Trajano forumas – tai didžiausia Romos aikštė, pavadinta įkūrėjo imperatoriaus garbei. Ji išgrįsta spalvoto marmuro plokštėmis, sudarančiomis raštą. Aikštės viduryje ant aukšto pjedestalo stovi paauksuotos bronzos raitelio skulptūra. Raitelis – pats Trajanas, sveikinantis karius plačiu rankos mostu. Vienoje aikštės pusėje – svarbiausias forumo statinys – Ulpijaus bazilikos fasadas, kitoje – Triumfo arka. Už bazilikos – kita mažesnė aikštė, su Trajano šventykla ir tarp dviejų bibliotekų stovinčia Trajano kolona.Trajano forumas, suprojektuotas Apolodoro Damaskiečio, buvo didžiausias mieste, bet ne vienintelis. Be jo, Romoje įrengti dar penki vadinamieji imperatorių forumai.

Trajano kolona – aukštas 38 m bokštas, kurio viduje įrengti sraigtiniai laiptai, o pamatuose įmūryta auksinė urna su Trajano palaikais. Iš ap

pačios į viršų kolona “apvyta” marmurine viena didžiausių pasaulyje reljefų juosta. Reljefas pasakoja apie Trajano kovas ir pergales Dakijoje (dabar Rumunija).

Apatinė Trajano kolonos dalis dedikuota 114 m. po Kr. Romai.

Triumfo arkos
Romėnai sukūrė ypatingą – triumfo – arką. Ją statė įžymių įvykių atminimui arba valdovų ir karvedžių šlovei įamžinti. Tai tapo kone visų Europos šalių tradicija.
Arkos konstrukcija – orderiai aprėminami ir pabrėžiami dideli centriniai vartai, o iš šonų prijungiami siauresni įėjimai.

Tito arka.
Pastatyta 81m.pr.Kr.

Konstantino arka – 315m.
Tipiškas romėnų imperinės triumfo architektūros pavyzdys.
Ji siekia 25m. aukštį

Orderiai
Romėnai perėmė iš graikų tris orderius: dorėniškąjį, jonėniškąjį ir korintiškąjį. Sukūrė ir du naujus: toskaniškąjį ir kompozicinį. Juos romėnai naudojo kitaip negu graikai. Orderiai prarado savo konstrukcinę paskirtį, virto dekoratyviu elementu. Kolonomis buvo puošiamos sienos. Kai kuriuose pastatuose romėnai naudodavo iškart tris orderius. Jų rūšys skiriamos pagal kolonų kapitelius.
Dorėninis orderis (kapiteliai lygūs)
Jonėninis orderis (kapiteliai susukti)
Korintinis orderis (kapiteliai puošiami akanto lapais)

Akvedukai
Vandentiekiai buvo žinomi jau senų senovėje. Miestams ir tvirtovėms vanduo buvo tiekiamas arba moliniais vamzdžiais, suklotais po žeme, arba loviais, įrengtais ant aukštų sienų, – akvedukais; švarus šaltas vanduo jais tekėdavo iš kalnų. Vėliau romėnai, kad būtų greičiau ir pigiau , pradėjo mūryti sienas su kiaurymėmis – arkomis. Buvo žinoma, kad pusapskritė lanko pavidalo arka atlaiko didesnį svorį negu stačiakampė perdanga.
Arka virto ne tik akvedukų, bet ir visos romėnų architektūros nepamainoma dalimi. Per daugelį amžių arka plačiai išplito. Jos mūrijamos tvirtovių sienose, gyvenamuose namuose, teatruose, stadionuose.

Karakalos termos
Imperatoriaus Karakalos termos, didžiausios ir prabangiausios, užėmė milžinišką plotą, apsodintą žalumynais ir dekoratyvinėmis gėlėmis. Po atviru dangumi įrengtas įspūdingo dydžio baseinas. Į jį leidžiasi marmuriniai laiptai. Didžiulė arka laiptų viršuje – įėjimas į didžiąją salę, užimančią visą pastato vidurį.

Termų lubas laiko ne kolonos, o kelių dešimčių metrų storio salės sienos. Sienų storumas gudriai užmaskuotas: jose įrengtos keturios nišos vandens telkiniams. Didžiausią įspūdį palieka salę gaubiantis akmeninis kupolo pusrutulis. Jį puošia gilūs kvadratiniai įdubimai, vadinami kesonais. Į kupolo viršų jie mažėja. Dėl to kupolas atrodo dar aukštesnis, kiaušinio pavidalo.

Leave a Comment