Prieš pat savaitgalį mus pasiekė vienos moters laiškas. Pasidalinusi tuo, kad šiuo metu gyvena JAV ir beprotiškai ilgisi Lietuvos, ji panoro pasidalinti ir savo mintimis. Apie vertybes, siekius, norus. Taigi – mėgaukitės. Šis laiškas skiriamas Jums. “ŠIRDIES RAMYBĖ – lobis, kurio dažnai ieškome, tačiau ne visada žinome, kaip rasti. Mūsų laikai kupini nerimo, jaudulio, baimių. … Peržiūrėti…
Vyną išragauju Iš tavo lūpų kampučių – Sausas virsta saldžiu. — Praslenku švintant Nemenčinės pušynais – Surenku naktį. — Baltais chalatais Sesutės rūko rytais Prie poliklinikos. — Trapūs šešėliai Žaidžia mano skersgatvy Tarp šiūkšlių dėžių. — Palikau savo Šypsnį stoties perone – Radę grąžinkit. — … Peržiūrėti…
Aš šiandien panorau pasidalinti su Jumis savo aistra… kulinarijai. Gal prieš metus netikėtai atradau savyje naują talentą: kepti, virti, ragauti, skanauti, vaišinti… Dabar didžioji dalis mano laisvalaikio prabėga virtuvėje bandant naujus pyragų receptus ar tobulinant jau pamėgtus. O kritiku dažniausiai tampa Jis… Mano subtilusis valgytojas… Jo išlavintas skonis atpažįsta nesiderinantį apelsinų gaivumą ir migdolų sotumą, … Peržiūrėti…
Aš mažas. Mano sparnai padengti plonu spalvotų miltukų sluoksniu. Aš toks mažas tokioje didelėje girioje. Mano sparnai papuošti ryškiomis butaforinėmis akimis. Esu visai mažutis, bet noriu būti pastebėtas. Tarp šio pavasario purvo. Veržiuosi iš miško drėgmės į galingai šildančią saulę. Tegu ji glosto mano akis, o jos spinduliai tebūna man blakstienomis… Aš tik mažas pirmas … Peržiūrėti…
Kartais pamirštu savo niurzgėjimą, nepatiklumą ir trumpam apsigyvenu pasakoje… Vaikystėje turėjau krūvas knygų apie princus ir priceses, kurie gyveno nenusakomo grožio pilyse ir dažnai vaiščiodavo po įspūdingus rožių sodus, šokdavo prabangiuose pokyliuose ir važinėdavosi karietomis… Ech, tos pasakos… Pasakose visada pačiu netikėčiausiu metu atsiranda kokia nors krikštamotė fėja ir tuojau pat savaip „surežisuoja“ situaciją… Nėra … Peržiūrėti…
Kiekvienos iš mūsų viduje tūno po maža raganaitę… Nesišypsokite kaltai, žinau, kad tūno… Aš atsikeliu rytais susivėlusi ir kartais ant nosies aptiku nepageidautiną eksponatą, kurį tuojau bandau pradanginti… Vos keli brūkštelėjimai užkerėtomis šukomis (arba elektriniu plaukų džiovintuvu) ir stebuklingas pudros miltelių rūkas paverčia mane gražuole (gerai, gal ne gražuole, bet tikrai žavia būtybe). Savo kerų … Peržiūrėti…
Pakvipo man pavasariu. Kažką krūtinėje skausmingai suspaudė švelnus virpulys, kai vakar atidarėm dviračių sezoną. Ir taip norisi šiandien kalbėti ir rašyti apie nieką… Nes nuo šilumos virpa kojos per kelius. Nuo tavo drungno kvėpavimo dvi naktis iš eilės… Dovanoji man neįtikėtiną susierzinimą ir nežemišką palaimą viename… Nurieda ašara: sūri per skruostą, rausva per dar … Peržiūrėti…
Ar tikite vaiduokliais? Sugluminau? Aš tikiu. Tikiu ne tais baisiais vaiduokliais, kurie naktimis supasi ant kapinių tvoros ir gąsdina smalsuolius apleistuose dvaruose ar šiaip mistika dvelkiačiose vietose. Tikiu vaiduokliais, kurie paslapčia nugvelbia mano lūpų dažus ar išbarsto pudrą ir tyčia iškrauna mano mobilųjų be proto svarbią dieną. Tikiu vaiduokliais, kurie gyvena mano spintoje ir prieš … Peržiūrėti…
Galiu mėnesiais, metais save įtikinėti, jog viskas pasikeitė. Aš nebe ta, kuo buvau praėjusią žiemą. Aš nebesu naivi, nebesu bejėgė, nebesu tavo… Tūkstantį kartų dvejojusi galiausiai nusprendžiau – esu pakankamai stipri kovoti ir nugalėti. Užgniaužti savo silpnybes, kurios visada reiškia jausmus. Vakar stovėjai prieš mane. Neišvengiami pasimatymai po visko… Reikia atsidalinti daiktus, baigti buvusius bendrus … Peržiūrėti…
Ant muzikinio centro stiklinė nudaužtu kraštu. Vandens du trečdaliai. O joje sodriai raudonas rožės žiedas. Ant labai trumpo koto. Žvelgiu į ją nuo savo darbo stalo. Apatiniai žiedlapiai susirangę, lyg jau nusidėvėję. Pakraščiais raudonumas ryškus, net juodas. Žiedo viduje lapeliai tankiai susiglaudę vienas su kitu, apglėbę kažką slaptingo viduje… Švininė rožė. Nekvepia. Pirmo pasimatymo gėlė. … Peržiūrėti…